Part

 1 1|   LINKSMYBĖS ~ ~   Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ~
 2 1| kaimene blusų ~Mus jau vargint vėl pulkais visur susirinko ~
 3 1|  gaspadinė ~Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados ~Ir su savo
 4 1| tikriems gaspadoriams, ~Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi
 5 1|       gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam ~
 6 1|    kabiar ėdęs? ~Mažu pečenkos vėl iš pilvo veržiasi laukan? ~
 7 1|     dėl to smertnai nusiminus,~Vėl atpenč tuojaus į namą savo
 8 1|        Eik užsimauk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt! ~Tikt
 9 1|        Tič tiktai, ponat! mažu vėl teks žingine žengti, ~Ir,
10 1|         Vei žiūrėkim tikt! jau vėl su padėjimu dievo ~Vasarą
11 1|     prisivargę daug, širdingai vėl pasidžiaugiam. ~   Ant žiemos
12 1|    žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė, ~Ir ilgų nakčių
13 1|      Vei! ne daugio reiks, tuo vėl kvietkas pasidarę ~Uostysim
14 1|        Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, ~Kad turėsim
15 1|       Rods, - tarė Slunkius, - vėl bensyk su padėjimu dievo ~
16 1|      Ir darbų naštas nusitvert vėl ragina rengtis. ~Ak! man
17 1|          Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami darbus, ~Mėšlus
18 1|       Tur visiems pasakyt, kad vėl jau vasara grįžta. ~Tu žioply
19 1|         Taigi nutverk iš naujo vėl dėl ėdesių darbus ~Ir pelnykis
20 1|      klapatą, ~Ir stakles, iki vėl reikės, į pašalį kiškit! ~
21 1|          Kad jūsų mylista juos vėl apdengt nepatingot ~Ir trinyčius
22 2|        Kad mus atlankyt pamaži vėl vasara rengias. ~Čia viens,
23 2|       vasarą matom. ~Vei! kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė ~
24 2|     Tai buvo pons! ak tokį vos vėl rasime sviete! ~Mislyk tikt,
25 2|  mylėdavo žmones;~Ir dėl ko jį vėl visi mylėdavo būrai. ~Daug
26 2|    ieškot neminėjo,~Ik po meto vėl šienaut jau putpela šaukė. ~
27 2|      Taip bedūmojant man, štai vėl niūkims pasidarė. ~Rodės
28 2|        O vasarojas mus dalgius vėl ragina provyt.~Pupos pernokusios,
29 2|          Rūpindams už mus, mus vėl dosniai pamylėjo,~Ir mums
30 2|        zopostas, ~Kaip saulelė vėl pas mus atgrįžti pradėjo ~
31 2|    pasibaigę.~O štai! kaip jau vėl po šalčių šilumą jautėm~
32 2|      Ir gaivinančią mums dievs vėl vasarą davė,~Tuo ir riebūs
33 2|    davė,~Tuo ir riebūs valgiai vėl pamaži prasidėjo,~O mes
34 2|    visi pilnoki pastojo~Ir mes vėl šmotus grečnus išvirdami
35 2|        po tiek vargų ben kartą vėl pasidžiaugtų~Ir taip daug
36 2|   pagarbint, ~Kurs taip daugel vėl iš naujo tau dovanojo? ~
37 3| RUDENIO GĖRYBĖS ~ ~Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas~
38 3| vainikų norėti, ~O jūs mergos, vėl, minau, n'užsigeiskite kykų!~   
39 3|      šokinėdami žvengė. ~O vei vėl tuojaus tas pats kvieslys
40 3|        nesvietiškai nusivėmęs, vėl pasirodžiau, ~Bet tyčioms
41 3|     tarė, - linksminkitės, jau vėl česnis pasidaro.~Tikt girdėkit,
42 3|       Ir vargus visus užmiršę, vėl atsigausim."~   Ale nemislykit,
43 3|    kaip mums reik, trūsinėję, ~Vėl atsigautumbim, gardžiai
44 3|      mėsinėji, ~O kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut.~Ar
45 3|    negimė sviete, ~O tarp būrų vėl nei viens sau n'atnešė žagrę ~
46 3|      Ale po tam šviesoj kožnam vėl visą pagirtų,~Tai ben dūšiai
47 3|       pasirodė. ~Nės jisai jau vėl, prieš Mertyną smaguriaudams,~
48 3|        nesigėdi. ~Bet kiti jau vėl dėl kiaulstaldžių pagadintų ~
49 3|    Berge tepalų padarytų ~Domį vėl gaivint ir gydyt atnešė
50 3|  smirdėti pagavo, ~O Dočys jau vėl pamaži kribždėti pradėjo.~   
51 3|        tamsių rūstaudami vėjai~Vėl jau į žiemius bei rytus
52 3|       bei šventai pasidžiaugę,~Vėl susikviestumbim kaimyniškai
53 4|          Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami grįžta, ~Ir šiaurys
54 4|         Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. ~Vei
55 4|  atsiliepia. ~Taipgi dabar jau vėl sviets sveikint pradeda
56 4|      kelią padarė~Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.~
57 4|      gyvuoliai girių, ~Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai
58 4|      mėsos pasigendat? ~Ar jau vėl skilvyj jums pastninkai
59 4|      pintį skilia vėpsodams;~O vėl kits ką vogt slaptoms į
60 4|     Todėl jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, ~Klūpodams
61 4|        jo vaikai nusigando, ~O vėl kartais iš knygelių poterius
62 4|      naujų skarbų pamatydams, ~Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti
63 4|  nusigando,~Kad per visą naktį vėl miegot negalėjo, ~O, išaušus
64 4|      jo ponavoti, ~O mes būrai vėl be jo negalime vargti. ~
65 4|      negalėjo. ~Ogi dabar, kad vėl iš naujo verkt nesiliausim ~
66 4|   nupynė.~Vei, broleliai, seną vėl nulydėjom metą~Ir visokius
67 4|         Ką mums naujas mets ir vėl atkopdama saulė,~Kad mus
68 4|         Bet pamatysim, kad jau vėl su padėjimu dievo~Vasara
69 4|   dievo~Vasara rodysis, ir mes vėl šilumą jausim.~Čėso reik,
70 4|       palūkėkim ~Ir, ik dirvos vėl ką duos, palūkėt nepailskim.~   
71 4|   kožnam ilgumą dienelių.~Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio
72 4|       Taip, kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį metą ~Tuo po
73 4|     Nėsa dar ilgs pažygys, iki vėl vasarėlę sulauksim ~Ir šviežius
74 4|   kraudami virsim. ~Nugi dabar vėl skirkimės ir su padėjimu
75 4|        pasiprovyt;~Nės saulelė vėl pusnynus pradeda gandint~
76 4|      kas mūsų zopostams reiks, vėl žada parūpint.~   Bet be
77 4|     mūsų ~Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara rasis ~Ir mes