| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1 1| sviete.~ Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, ~ 2 3| nulydėjom didelę šventę,~O adpentai su Kalėdoms jau prisiartin.~ 3 1| dirbti~Ir kad kuinai tau akėdami žengt nesistengia.~ Tverk 4 3| Taip kad jų keli sveikas akeles išsibadė,~O kiti rankas 5 2| raudodami kauksit;~O paskui akli bei proto viso netekę ~Nei 6 3| broleliai! ~Ben nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams~Ir 7 2| Ar žiemos čėse su pradais akselį provyt?~Patys į laukus tuščias 8 1| gaspadoriai!~Rūpinkitės akylai, kad užardami lauką, ~Daug 9 4| paukšteliai su saldžiais alasėliais! ~Ar kas dar daugiaus pas 10 3| nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ~Ar dėl jūs dainų 11 3| tuo tarnai pasirodė ~Ir alaus macnaus su drogais atnešė 12 2| besiskubindams tikt bėga, tikt bėga.~Albas, šūdleteres naujas tyčioms 13 4| ir mus, sūdop suvadinęs, ~Algą kiekvienam, kaip pelnęs 14 1| girdėk, kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos ~Graudžiai pro plyšius 15 1| sukeliavę, ~Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa;~O vei, todėl 16 1| madaravo~Ir aukuodamos ant alkūnių garbino bostrą.~Žinom juk, 17 3| užsimiršo ~Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda sakyti) ~Kiauliškas 18 4| lietuviškų prisiėdę ~Ir mūs alų su gvoltu jau visą sugėrę, ~ 19 3| tikt košia. ~Nės tirštoks alus, perdėm per gomurį plaukdams, ~ 20 4| kupčelninko Mikolo gromatą davė. ~Amtsrotui laiškus atplėšiant irgi 21 2| nusirėdęs,~Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.~Taip, iš 22 2| kaip žmogiškas trumpintelis amžis ~Žydinčioms ir krintančioms 23 4| dangiškas geradėji!~Tu pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom,~ 24 1| sutvertojis į vandenį siuntė, ~O anam ant orų plaukt sparnus dovanojo. ~ 25 1| puikiai išsirėdęs ~Nei kaip angelas danguj kasdien pasilinksmin. ~ 26 4| Liudyt ir ant Dočio skųst anksti nukeliavo. ~Taipgi dabar 27 2| žirniai jau susiraukia,~Ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius.~ 28 3| O paukšteliai su dainoms ankštai pasislėpė ~Irgi be rūpesčių 29 3| savo žąsis ir Jekė dideles antis~Garbindamos dyvų visokių 30 3| jūs niekus pliuškėdamos antys, ~Eikit, maudykitės, pakol 31 3| negelių sukabinti. ~Bet apačioj, kad jų butus biaurius pažiūrėsi, ~ 32 2| liepei padaryti;~Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom,~Tuo 33 2| Dėl tokių baisybių jau apalpti pradėjo;~O daug žvirblių 34 4| šūtkas pasidaro. ~Viens apbranijęs liesininką giriasi šelmis, ~ 35 1| Kad jūsų mylista juos vėl apdengt nepatingot ~Ir trinyčius 36 4| girdėdams taip nusigando, ~Kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė;~ 37 4| Taip ponus, kaip ir būrus, apgaut pasidrąsin, ~Tai nesidyviju, 38 2| juos koks bernuks glūpoks apgėdina dirbdams;~O štai dar algos 39 3| neturėdami peilių ~Ir su rankomis apgniaužę, lašinius ėdė, ~Taip kad 40 2| šlovnų česnių nusigėdėt?~Jūs apjekėliai! ar jau visai nesuprantat, ~ 41 3| kad sviets pasidūkins ~Ir apjeks, visai velniop rėžtu besisukdams.~ 42 3| Ir tarnus sau išrinktus apjekti mokina. ~Dievs ir žodis 43 4| baidos, ~Kad jam naktyj apmauduot ir verkt nereikėtų;~Nės 44 3| Pimę nutvėrė, ~O Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė ~ 45 3| Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko;~Bet Pakulienė 46 3| lopšyj čypsėdama verkė ~Ar apžėlusi jau po tam lakstydama juokės ~ 47 3| krūvelę viežlybai susivogę,~Į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam~ 48 2| iškėlęs irgi drebėdams, ~Į arčiausius krūmus vos nusikakino slėptis. ~ 49 3| visur pasikėlė, ~Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvengė. ~ 50 3| Taipgi bežiopsant man, arklys mano žvengti pradėjo,~Ir 51 1| susimislyk, ~Kad tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rečių.~ 52 4| reik; Kalėdų didelė šventė ~Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. ~ 53 4| n'atbodami ponų,~Sau ir artymui biednam iškadą padaro. ~ 54 1| ir maisto viso neteko;~O aruodų krūvos jau taipo pasibaidė, ~ 55 3| laižydams, ėdesio tyko;~Nes Astė pietums nupenėtą šutina 56 4| reikės ugnies prasiskilti ~Ir ąsuočių ant ugniavietės pastatyti. ~ 57 3| bebaigiant, ~Štai tuojaus vyžots atbėgęs Bleberio tarnas:~,,Ak, - 58 2| Ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. ~Žinot juk visi, 59 2| Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido, ~Kirsteria taip aklai, 60 3| Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~ 61 3| šio svieto bedieviams~Ir n'atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai ~ 62 4| tave mato~Ir kad kartą jis atdengs tavo visą raspustą. ~Tič 63 2| už pašarą žiemai! ~Ant ateina jau Mikielės didelė šventė ~ 64 4| šokinėjat. ~Dar ir jums ateis vargingos jūsų dienelės, ~ 65 3| protu padalydami duokim;~Nės ateisiančios žiemos ilgumo nežinom ~Ir, 66 3| koks baisus razbaininks atėmė kirvį, ~Bet dar kuinpalaikį 67 1| dievo ~Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom.~Ak! kieksyk aš, 68 2| Kaip saulelė vėl pas mus atgrįžti pradėjo ~Ir mes būriškai 69 1| Ir kaip kožnas daikts atgydams pradeda džiaugtis. ~Ant! 70 4| klasta slaptoms Katrynos atima ražą, ~Tai jau didis grieks; 71 4| atlikt negalėsim?~Ūkius mums atims ir nešt lieps ubagų krepšą.~ 72 2| patys ~Ir dainas savo tėvų atkartodami čypsi. ~Taip trumpam čėse 73 4| šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint. ~Vei kaip ant ežerų 74 4| tikt viežlybai kaip reik atliekt savo darbus ~Ir labiaus, 75 3| dainuodami juokės. ~Tai atlikom jau, visur niekai pasidarė. ~ 76 1| atžengdams su vasara miela,~Atliktų žiemos darbų visur pasigenda.~ 77 4| yr pažadėjęs,~Ir kožnam atlygins, kaip jis yr nusipelnęs.~ 78 4| Jau po tam ir prisiegos atmint užsimiršta, ~O taip jam 79 3| Irgi ragaišių per tarnus atnešdino kūmams;~O svečiai visi, 80 3| Tušė, staltieses tuojaus atnešusi plonas, ~Svodbiškai kaip 81 1| smertnai nusiminus,~Vėl atpenč tuojaus į namą savo sugrįžo ~ 82 4| didelė šventė ~Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. ~Rudenis, 83 4| davė. ~Amtsrotui laiškus atplėšiant irgi beskaitant, ~Štai ir 84 2| Kad visur ieškodams juos atrast negalėsi.~Šauk tikt, kiek 85 3| trumpai padūmojęs sau ir atrašą gavęs.~Tuo kone dvilinks 86 1| vakmistras, pas mus skvieruot atsibastęs, ~Klausė koliodams, kas 87 2| baisioms vargų naštoms vos gal atsidvėsti. ~Ak, kas gal visokias mūsų 88 3| vargus visus užmiršę, vėl atsigausim."~ Ale nemislykit, tokią 89 3| mums reik, trūsinėję, ~Vėl atsigautumbim, gardžiai kramtydami kąsnius.~ 90 4| skarbų pamatydams, ~Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė. ~ 91 4| neprivalėt rūpintis, pas mus atsilankę, ~Kaip maitinsitės ar kur 92 1| jūsų malonė?" - ~,,Mes, - atsiliepdams jiems erelis, - norime tardyt, ~ 93 4| kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~Taipgi dabar jau vėl sviets 94 2| kaip reikia pašoks ar veik atsilieps gaspadoriui.~Ak! nemislyk 95 4| užgimdams aukštai kaip pons atsisėdo, ~Mislyt tur, kad jį tenai 96 2| sauja galėsit.~ Taip mus atsiųsdams pons amstrots mūs maloningas ~ 97 4| vos į baudžiavą slenka~Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja. ~ 98 1| Kartais nuo vaikų meilingus atskiria tėvus ~Ar aukštai kopinėdams 99 3| pradeda mūdraut~Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.~Todėl 100 3| Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas~Irgi palikusi mus 101 3| Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, ~Šildantį šiltos 102 4| susirinkus,~Dočį provninkai atvesdint urdelį davė. ~Jis didei 103 3| Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo~Irgi senystę jau 104 2| tavo tarnas mus gaivint atveždavo bačką. ~Ak pon amtsrot miels! 105 3| Eikit, maudykitės, pakol dar atviros upės.~ Jūs gaidžiai su vištoms 106 3| kakalį siunčia,~O kitus atšilt į stubą ragina lįsti~Ir 107 1| Kad dar ir senysta ką ras atšokdama kartą." ~Tuos žodelius savo 108 2| Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ~Ar su karštlige 109 3| prasivėrus,~Taip šventas dienas atšvenčiant, tuo pražudytų?~O nesigėdite 110 1| pasibaigia;~Ogi pavasaris, atžengdams su vasara miela,~Atliktų 111 1| kampuos sėdėdami verpalus audė~Irgi medžiot tinklus tyloms 112 1| tarškia;~Jums garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, ~Ant margų 113 1| buksvas bei marškinius audėt. ~Bet daugių daugiaus jie 114 1| Skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes? ~O paskui, 115 1| verpt ir jau prisiverpusios audžia."~ Ale nepeik, minau! 116 2| Nei žolelės ant laukų dar augdami žydim.~Kožnas viens žmogus 117 2| viso netekę ~Nei vaikus augint, nei darbus dirbt negalėsit. ~ 118 1| visur, kol sviete kūdikiai augo,~Vargt ir verkt vaikų pirmiausias 119 1| pačios dar privalydamos auklių,~Jau iš lopų margas sau 120 1| margas sau lėles madaravo~Ir aukuodamos ant alkūnių garbino bostrą.~ 121 1| gėda sakyti), ~Mislyk tikt, aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ~Ir 122 3| gaspadoriai ~Tankiai provninkams aukštiems Karaliaučiuje skundė;~Ale 123 1| skūnes sugabensim, ~Kas ant aukšto dar ar klėtyj guli be diego;~ 124 1| mest pasisiūlo.~O ką mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo?~ 125 2| uodegą bėgo;~O sturluks, ausis iškėlęs irgi drebėdams, ~ 126 3| Kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė. ~Ypačiai 127 3| Jau per daug dyvų, jau ausys mūsų praskudo. ~Ak, kur 128 2| knist nenukako.~Mažu kas autams ar mazgotėms dar pasiliko;~ 129 1| rėžia, ~Taip kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų. ~Ak! kad 130 3| ieško, ~O Selmykė sau iš autų purvelį svilin. ~Bet Katrynė 131 2| naujas vyžas nusipynę~Ir autus naujus iš drobės sau pasidarę,~ 132 3| nutvėrė, ~O Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė ~Ir 133 2| užsigeisim šiupinio valgyt?~Avižas ir miežius taip jau kone 134 4| paršingos kiaulės bei išalkusios avys~Su kitais daiktais į mus 135 1| ragina rengtis. ~Ak! man ašaros į akis jau pradeda trauktis;~ 136 3| pavažiuoti nepigu.~Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai ~ 137 3| ateit pažadėjo.~O vei vos ašma diena po tam pasirodė, ~ 138 2| mergoms ji gatavą dalgį ~Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama 139 4| nedavė valią. ~Taigi dabokis, aštrų kardą savo pakeldams, ~Kad 140 1| sviete.~ Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, ~ 141 4| veiks žmogus stokodams ir badu mirdams?~Dėl bėdos juk kartais 142 4| piemenų, kad juos uliuodami baido,~Kartais taip n'atboj, kad 143 4| džiaugsmus šiltus su vasara baigėm, ~Ten pusnynai su baltais 144 2| kumpiais irgi su sūriais ~Baigės jau, o mes prastus išvirdami 145 2| būk garbė! sveiki pavasarį baigiam ~Ir visi drūti pargrįžtant 146 2| šiamsyk, jau mielą vasarą baikim ~Ir prieš rudenį, kas mums 147 1| besipurtindamos linksmai pavasarį baikit, ~Ik jau prie kitų darbų 148 2| tuojaus beržinį nutvėręs ~Ir bais rėkaudams, taipo kalbėti 149 3| peikiamo Slunkiaus ~Aš jau taip baisėjuos, kad man padreba kiškos. ~ 150 3| mandagiai piaustant, ~Kaip ugnis baisi per mėsą šokdavo kietą ~ 151 3| ryku nusitvėręs, ~Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų;~ 152 3| pramanyti, -~Tai visa viera baisingos mūsų gadynės. ~Ak, katrul 153 2| Pakulūns pakamorė. ~Tuos baisingus tris svečius pamatydami 154 2| kantriai pasilenkęs, ~Po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvėsti. ~ 155 4| iškuopusi šūdus, ~Ant visų baisių klampynių kelią padarė~Ir 156 3| eina. ~Tokius išgąsčius baisius vierni gaspadoriai ~Tankiai 157 3| suuodęs~Ir žyniavimo bobiško baisumą pajutęs,~Su sykiu nei koks 158 2| darbą nutveria kožną,~Tai baisybė, kad jau ir plaukai pasišiaušia;~ 159 3| savo šimelį prausė ~Ir, balnodams jį, prie šonų prisegė kilpas. ~ 160 3| šuoliais jodinėjant, ~Po balnu mane viežlybai į baudžiavą 161 4| nugandino bardams,~Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ~ 162 1| nutvėrusi vamzdį, ~Su visokiais balsais ir dainavimų garsais ~Ragini 163 1| besipasakojant, dyvų dyvai pasidarė. ~Balsas nei nuskęstančio sušuko 164 1| didė galybė ~Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga. ~Žvirbliai 165 4| baigėm, ~Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, ~Ir žiema 166 2| bei baravykų, ~Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių ~Bėgdamos 167 1| Skirsto verpalus aust ir audus baltina drobes? ~O paskui, kas namui 168 2| suvalyt vasaroją.~Ant! jau baltuoja laukai, ir vasara baigias,~ 169 1| pasirodys:~Nes šlekutė su baltžande jau pasičypsin, ~Ogi žąsyčiai 170 1| žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą ~Ir tavo jaučiai pro vartus 171 1| savo Ieva juk dar nebuvota bandę, ~Kaip jūsų veislės pulks 172 4| prisiėsit.~Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą sotint~Ir kiek sykių 173 3| Kad kasdien kaip reik bandysi mandagiai čėraut ~Irgi bečėraudams 174 3| jį kaip kaimyns viernai bandžiau pamokinti.~Kiaulė, - tariau, - 175 2| glūpus nešvankiai keikdami bara.~Taigi dabokitės ir mašnas 176 2| vertai grumzdi, vis keikdami baras.~ O dar to negana; bet jau 177 2| rudmėsių, storkočių bei baravykų, ~Jautakių ir baltikių, 178 4| tokias,~Dyvijos didei ir Dočį bardami spiaudė. ~Bet dar to negana. 179 4| žiemys jau taip nugandino bardams,~Kad ir balos, ir klampynės 180 4| kunigai, mišias laikydami, barė, ~Kad mes ponams, kaip mums 181 4| visi viernai graudendami barėm!~ Rods, žėlėk dieve, mūs 182 4| varlės vasarą šventė, ~Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia ~ 183 2| kiauliškai besimaudant,~Barnys su nesvietiškais vaidais 184 4| ir grūdelius bėginėdami barstėm, ~Dar su ledais ir su pusnynais 185 1| geradėjas ~Grūdus patvoryj barstydams ragina valgyt;~O štai, kad 186 3| užkrėst, užart, grūdelius barstyti, ~Šieną kirst, sugrėbt ir 187 3| pargriautų ir pagadintų ~Bartis irgi nešvankiai koliotis 188 2| žaidė, ~O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo. ~Giltinė su dalgiu, 189 1| nupešė pluoštus;~O paskui barzdos nuo smakro pusę nuplėšė ~ 190 2| Ak! kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, ~Kaip slūžauninks 191 2| pasilikę? ~Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės, ~Kaip lietuvninkės 192 3| morkais, ropės irgi repukai, ~Barščiai su burokais bei rauginta 193 3| žagarai sausi siūbuodami barška.~Ten, kur meškins ant kelmų 194 3| vyžomis tyčioms išsirėdę ~Ar basi, rūbus nusivilkę, štuką 195 2| Ans, Jokūb, Ensky! kur bastotės prisiėdę? ~Štai jau vakars 196 2| mūdraudams koks bulius pradeda baubti,~Tuo taipo nusigąsta, kad 197 2| žinai, kaip būrą baudžiava baudžia, ~Ir kaip biedžius toks, 198 2| naujus užsimovęs, ~Su kitais baudžiauninkais į baudžiavą tarškė;~O bernai 199 4| trupučius ėda ~Ir kitiems baudžiauninkams tikt gėdą padaro.~ Kad 200 3| gėda,~Ypačiai kad dėl to baudžiauninks pradeda juoktis,~O paskui 201 2| šalies prikabinęs,~Tarp baudžiauninkų mudraudams rėkti pagauna;~ 202 2| nedera biedžiai. ~Rods ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą guidams, ~Ne 203 4| Ir taip jus, kaip mus, baugin braškėdami šalčiai. ~Jus 204 2| pakošiau. ~Ei kieksyk! deivių baukštints iš patalo šokau, ~Kad man 205 4| sėstis ~Ir piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę;~Bet teisiuosius 206 3| primylėt pažadėjęs. ~Štai tuo bažmas sukviestų svečių susirinko, ~ 207 3| prancūziškai pasirėdę, ~Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria 208 3| tuo pradeda zaunyt ~Ir, bažnyčioj išgirstų neminėdami žodžių, ~ 209 2| maloningiems ~Ir kas šiuilėms ir bažnyčioms puolasi kyštert;~Ar kas 210 3| dievą ~Ir šventoms dienoms bažnyčion bėgdavo greitai. ~Ogi dabar, 211 3| mokina. ~Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų grožybės,~Giesmės nobažnos 212 4| senuosius, jūs glūpieji bebarzdžiai, ~Ir girdėkit, ką jie jums 213 3| bandysi mandagiai čėraut ~Irgi bečėraudams kitų dienų paminėsi.~ 214 2| gardžiausi. ~Boboms mūsų bedantėms jie taip jau nepritinka;~ 215 3| nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams~Ir n'atbokim, kad į mus 216 3| lietuviškas tūls smirdas irgi bedievis ~Lietuvai ir lietuvninkams 217 3| mane varts daugsyk užklupo bedirbant ~Ir, nesvietiškai kaip vagi 218 1| Kaip jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaikėt. ~Ar pristokot 219 2| daugsyk sapnuodams mūsų bėdų paminėjai. ~Taip besirūpindams 220 3| lepindams bei valią visą beduodams,~Vaidijas su šulmistrais 221 1| gromata siųsts pas Kasparą bėgau ~Ir pas jo vartus naujus, 222 2| baltikių, grūzdų irgi bobausių ~Bėgdamos į gires jos sau taip daug 223 3| rugius į mielą baudžiavą bėgdams ~Argi namėj ką veikdams 224 3| šventoms dienoms bažnyčion bėgdavo greitai. ~Ogi dabar, žėlėk 225 1| Gryta! tariau, kas kenk, kam bėgi taip išsižiojus? -~ ,,Ak! - 226 1| vaikai ant ūlyčių nuogi bėginėja."~ Moters, jūs nenaudėlės! 227 1| Išrėdyts su kailiais per laukus bėginėjai ~Ar tamsoj pasislėpt į krūmus 228 1| Slapomės ar kartais šen ir ten bėginėjam.~ Tau, tėtat garbings! 229 2| neminėti, ~Kurs tau ant laukų bėginėjant ir trūsinėjant ~Su savo 230 2| vaitodams vis ir šen, ir ten bėginėjo;~Ik paskiaus, iš papykio 231 1| tėvams savo padarėm, ~Ik bėginėt išmokom ir ką žaist prasimanėm. ~ 232 3| ranką pinigą bruka ~Irgi beglostydams jį maldo, kad susimiltų.~ 233 3| būrams reik, į baudžiavą bėgom ~Mėšlą vežt, užkrėst, užart, 234 2| Štai poryt mūsų pons mus bėgt į baudžiavą siunčia ~Ir 235 1| daržovę sėt į daržą ragina bėgti. ~Rods tiesa! visaip reik 236 1| jau visai padūkai taipo begyvendams? ~Mislyk tikt, koktu tau 237 4| visokius vogdavai uosius! ~Ale beje tu vis kytriai prisivogti 238 2| tesižino jis supelėdams.~Bėkim skubinkimės greiti suvalyt 239 3| ir kas mėžinį krapštot, ~Bėkit, skubinkitės ben kartą dar 240 3| kvieslys pasirodė ~Irgi beklykaudams kumelės nugarą daužė. ~Tu 241 1| besigėdėdams išvydau Krizą bekumpsant. ~Vaike, tariau, ką misliji 242 4| Ir sausos žiemos didei gi belaukdami skundės.~ Taip visiems 243 4| Pričkui taip šaltyšiškai būrus bemokinant, ~Štai ant ūlyčios toksai 244 3| po Mikielės tuo klojimą bemušdams, ~Laižos vis ir gurkščiodams 245 3| pasidaro.~Tikt girdėkit, kaip Bendiksas žąsiną piauja~Ir kaip Paikžentis 246 3| Ak, - tarė Selmas, - bengi paliauk su pasaka savo!~ 247 3| pamokintų;~O paskui, vaikams bepamatant, pešasi tėvai, ~Kad plaukų 248 3| iš visų pasalių barzdoti bepročiai,~Lyg kad jau dangus pargrius, 249 3| pirmonės svodbiškas linksmai beragaujant, ~Štai tuo svodbiškas bliovims 250 2| Rods negražu žiliems bernams ir didelė gėda, ~Kad juos 251 3| Ar būt pons ar būrs, ar berns ar slūginė kerdžiaus,~Ir 252 2| didelė gėda, ~Kad juos koks bernuks glūpoks apgėdina dirbdams;~ 253 4| gyvuoliai girių, ~Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai besipiaujant, ~ 254 3| dar barasi smirdai ~Ir besibardami daug glūpų daiktų sumeluoja.~ 255 2| pilna milžtuve plovė.~Taip besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant,~ 256 3| daug kepino kiaušę.~Mes besidovydami daugsyk kruopas nedarytas ~ 257 2| tos dovanėlės,~Dėl kurių besidovydams taip daug trūsinėjai,~Argi 258 2| lauką jau nugabena ~Ir, besidyvydamos didei, jūsų tinginį peikia?~ 259 4| dumples pradeda judint ~Ir besijodams nei su sietais dulkina sniegą. ~ 260 2| Pakuliene lopetas ėmės.~Taip besikėsant jau, tuojaus Plaučiūns pasirodė~ 261 3| kakalį šauja.~ Dočiui taip besilaižant ir didei besidžiaugiant,~ 262 2| besidarkant jiems ir kiauliškai besimaudant,~Barnys su nesvietiškais 263 4| berūstaujant ir sumišai besipiaujant, ~Čia viens urvoj sau šiltai, 264 2| parblokštos svyrinėja."~ Taip besipriešijant, štai! vakmistras pasirodė ~ 265 1| kuopt nepamirškit! ~Taip besipurtindamos linksmai pavasarį baikit, ~ 266 4| girę nubaidė, ~O mus jis besipurtindams į stubą suvarė ~Ir pasišildyt 267 2| nusidyvyt."~ Selmui taip besiraukant, štai pakamorė suriko:~,, 268 2| naujintelę šakę ~Nešdams ir besiskubindams tikt bėga, tikt bėga.~Albas, 269 4| nemandagiai drėbdams ~Ir besivoliodams purvuos, mus vargino skaudžiai. ~ 270 2| nuo jų mokinasi branyt~Ir besišypsojas, kad Krizas Krizą prigauna."~ ,, 271 4| laiškus atplėšiant irgi beskaitant, ~Štai ir Pričkus jau parčiuožęs 272 4| kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams.~ Taip, paukšteliai mieli, 273 1| pasiliauja. ~Taip šūtkas betaisant štai žiema pasibaigia;~Ogi 274 4| kasdien viešėdami rėdais, ~Beteškant purvams, nešvankų rudenį 275 2| už tvoros ar po pašiūre betimsant.~Kartais neprieteliai taipo 276 4| aukštyn pažiūrėjo.~Taipgi bevargstant jam ir gėdiškai bedejuojant,~ 277 2| suėdė? ~Ak! man biedžiui jau beveik reiks ubagais eiti. ~Karvių 278 2| kalbėt prasimanė. ~Taipgi bezaunydamos ir darbo savo pamiršta.~ 279 3| užmiršęs, imasi šaukštą~Irgi bezaunydams valgius į gomurį kiša.~ 280 1| kribždėti pagavo ~Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė. ~ 281 1| sparnais aukštai pasikėlė ~Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, ~ 282 3| tyčioms pažiūrėjau.~Taipgi bežiopsant man, arklys mano žvengti 283 3| garbino skaudžiai.~ Taipgi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastojo,~ 284 3| skalbė?"~Aš, dėl žodžio to biauraus didei nusigandęs, ~Jau kur 285 2| meldžiu, nepadyvyk) ~Kaip biaurėstis koks kasnakts į patalą meža ~ 286 3| ragino šokti. ~Klišis su biauriais sopagais Pimę nutvėrė, ~ 287 3| sukasi sunkiai ~Irgi žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais. ~ 288 2| būriškos budavonės ~Tikt biauru kalbėt ėsą bei gėda žiūrėti;~ 289 1| skrandas. ~Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams, ~Vislab, 290 2| ganęs~Ir dėl smarvių bei biaurybių daug prisivargęs,~Jau po 291 3| lįsti. ~Kur tik sukviesti bičiuliai gal čestavotis. ~Stui, nešvankėli, 292 3| Ir po tam su šulmistrais, biednais nabagėliais, ~Kad jie savo 293 2| pasitiešyt. ~Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą linksmint, ~ 294 4| Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai ~Rods valnybės 295 2| pliekt nereikėtų:~Nės didei biednų širdis jo gailisi būrų. ~ 296 1| Klausė koliodams, kas biedžiams tiems nusitiko. ~,,Ak! - 297 4| užsimerkęs, ~Vieryt jau bijais, kad dievs visur tave mato~ 298 4| labiaus, kad jis širdingai bijosi dievo.~ Tu savavalninke 299 4| prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo ~Ir jo skrynę su 300 3| kietą ~Ir kaip koks smarkus bindokas skeldavo kaulus, ~Kaip man 301 4| Žalį su laukiu kytru bei bingusį keršį~Kartais, į laukus 302 1| akėčioms reiks negelių bei bingusių kuinų. ~Žinom juk, ką jaučiai 303 1| drąsa, nečėdyk, kas mums birbina galvas. ~Valgyk sau sveika, 304 3| Žnairiuks zūbus ištempęs birbino vamzdį. ~Štai tuojaus Enskys, 305 1| pagavo~Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo;~O vorai 306 3| Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo, ~O meška vaikus 307 3| nauju diržu surakino ~Ir ant blauzdų svodbiškus sopagus užsimovė.~ 308 1| niekai, kad tūls žioplys su Bleberiu vapa, ~Būk pilionys vis 309 1| liežuvėlis ~Iš karštų nasrų nei blėkas kaba nuo zūbų.~ Jautis, 310 1| skalsint."~ ,,Rods, - tarė Blėkius, - ką mes pernai sau nusipelnėm ~ 311 3| kepenų, bei daugel sutintų blėkų.~ Svotams taip po tam 312 3| Stapterėjo tuojaus ir baisiai bliauti paliovė. ~Dainos nuo gaidžių, 313 2| išties, kad jaučių kaimenė bliovė, ~O štai vaikpalaikiai Plaučiūno 314 3| beragaujant, ~Štai tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, ~Taip kad 315 3| nusitvėręs, ~Rupuižes baisias į bliūdą tarškino platų;~Nės tas 316 2| besibaigiant,~Kožnas viens bliūdus ir puodus pradeda tarškint,~ 317 1| lankų kaip sniegs pavasario blizga.~ Ale nevenkit dar daugiaus 318 1| pasipūtęs ~Ir su rūbais blizgančiais kasdien išsirėdęs, ~Nei 319 1| pamatydami margus ~Ir karietas blizgančias girdėdami trinkant, ~Mislija, 320 4| šiltos vasarėlės!~Jūs žolelės blizgančios su savo grožybėms!~O ir 321 3| nugarą skalbia. ~Vyžos su blogais sopagais vandenį surbia ~ 322 3| pasikėlė, ~Taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvengė. ~O vei 323 3| Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiuodams,~Kad įsitėmyčiau 324 3| atbokim, kad į mus žiūrėdami bloznai ~Šypsos ir glūpus štukius 325 4| baisus, išklėstyk nugarą bloznų! ~Bausk, prispausk su šalčiais 326 3| žilam visi jau juokiasi bloznui;~Pons taipo, kaip būrs, 327 1| vabalai, uodai su kaimene blusų ~Mus jau vargint vėl pulkais 328 1| velniūkščių kaimenę visą,~Dievą bluznydams, taip baisiai šaukti pagavo, ~ 329 3| nusitvėręs didelį strampą,~Bobas su visokiais bobiškais tepalėliais~ 330 2| ir baltikių, grūzdų irgi bobausių ~Bėgdamos į gires jos sau 331 3| strampą,~Bobas su visokiais bobiškais tepalėliais~Iš stubos prismirdintos 332 3| smarkumą suuodęs~Ir žyniavimo bobiško baisumą pajutęs,~Su sykiu 333 3| nuopertą porą matydams, ~Ale bobutė jo, dėl to didei nusigandus,~ 334 1| aukuodamos ant alkūnių garbino bostrą.~Žinom juk, kaip vaikesčiai 335 1| kad akėt nenorėjai, ~Su botagu, kaip šulcui reik, tavo 336 1| purvų šokinėjo;~O kitsai, botagus sau iš plaušų nusisukęs, ~ 337 2| įsirėmęs ~Dar ir pasėlio brangaus išveržt nesigėdės.~ Bet, 338 3| Pyvo tris bačkas Plaučiūns, brangiai nusipirkęs, ~Į svetlyčią 339 2| darbus, ~Yr didžiausi bei brangiausi dovana dievo. ~Tas žmogus, 340 1| susibėgę, ~Poniškus valgius ir brangius viralus ėdė. ~Bet ir to 341 3| elgtis.~Ale svečių keli brangvynų pluk prisisurbę, ~Tokius 342 1| nieko. ~Usnys, dilgėlės ir brantai su sanevadais ~Auga, kaip 343 2| Kas jums rūp linai bei brauktos pakulų grįžtės?~Rūpinkitės 344 4| taip jus, kaip mus, baugin braškėdami šalčiai. ~Jus žiemos smarkums 345 3| nepigu.~Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai ~Irgi žemes 346 4| šiaudus vis į mus žiūrėdami braškin.~Ak kad jie lietuviškai 347 4| su griekais, sau parveža briedį ~Irgi namėj slapta mėsinėdami 348 3| tau visai pasidarė. ~Štai briedkriaunis šis, ant šalto preikalo 349 3| murmėdama žindė;~Ten, kur briedžiai draskančių vilkų nusigando, ~ 350 1| žiūrėk! atkopdama greitai, ~Brinkina jau laukus ir žolę ragina 351 3| klykaudama pas Krizą nukako. ~Brizas tuo pasikloniodams pasveikino 352 1| rūstaudams ir brolis numušė brolį? ~Ak Adom! tu, peržengdams 353 1| sūnelis ~Barės rūstaudams ir brolis numušė brolį? ~Ak Adom! 354 1| būriškais susisėdę,~Kartais broliškai purvus krapštydami žiopso~ 355 3| iš bėdos į ranką pinigą bruka ~Irgi beglostydams jį maldo, 356 4| šokinėdami ratai, ~Nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka, ~ 357 1| svietą šį sutverdams ir budavodams, ~Daugel tūkstančių gyvų 358 3| metai, kaip aš tam kieme budavojaus;~Todėl kaip naujoks kaimynų 359 1| greitai. ~Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;~O gaspadinė 360 2| kad jų darbai bei būriškos budavonės ~Tikt biauru kalbėt ėsą 361 1| namus naujus, užpernai tikt budavotus, ~Rado ant visų kampų permier 362 1| įsigūžtęs, ~Sau viena tamsoj budėdama garbina dievą, ~O išaušus 363 2| Plaučiūns savo dalgio bei budės pasigedo ~Ir vaitodams vis 364 1| iš patalo kopam, ~Kartais budina mus ir mūsų linksmina širdis. ~ 365 1| Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ~Ir žiemos šaltos 366 2| gėdėkitės tokio netikusio būdo. ~Kas jau bus iš jūs, kad 367 3| šulcu bebūdams,~Dvariškus būdus ir ponų visą rabatą ~Pluk 368 4| juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,~Plėšyt ir mėsos prisiėst 369 2| nedrįsta.~O kad mūdraudams koks bulius pradeda baubti,~Tuo taipo 370 1| grečną. ~Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ~ 371 1| švenčia.~Poniški vaikai, su būriškais susisėdę,~Kartais broliškai 372 4| prasidėjo, ~Gėdėtis vyželių būriškų neprivalo, ~Kad tikt viežlybai 373 1| niekini rėdą;~Bet vis nei būrka prastai viešėdama čiauški. ~ 374 1| jau šokinėdami daro?~ Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu 375 2| moters su mergoms, laikykite burnas. ~Mes, kaip užveizdai ir 376 2| Keikesčių niekados iš jo burnos nesulaukėm;~Ir kad kuočės 377 2| kur dingtų ponai, kad jie būro netektų ~Ir kad biedžius 378 3| irgi repukai, ~Barščiai su burokais bei rauginta lapienė, ~Žirniai, 379 1| kasdien prisiėst išsižioji, ~O burokų bei lapienės niekini garbę. ~ 380 2| kiauliškai šūdinėja. ~Bet kad būrpalaikis koksai, vos pasukas ėsdams ~ 381 2| šokinėdams, ~O kits būriškai kaip būrvaikis bėginėdams, ~Jaunas savo 382 1| žmones ant kiemų čypsėdami burzda! ~O vei kožną dievs vis 383 2| verkšlendami biedžiai, ~Amžio būsiančio tikt blogą pumpurą rodom. ~ 384 3| tiesa, - švepluodams ištarė Bužas; - ~Žinom juk visi, kaip 385 4| tikt bėga. ~Taigi dabar bylinėk su juom, taip ubagu tapęs.~ 386 3| Ir dėl kiaulių numuštų bylinėti pradėjo.~Štai tuojaus iš 387 2| susiraukia,~Ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius.~Ar 388 1| Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, ~Daug 389 4| savo mielą, ~Kaip save patį čėdydams, mylėt nepatingo. ~Darbą 390 1| vos paršuks pasiliekti? ~Čedyk, neprieteliau, kol riebų 391 1| pamaži nusitverkite darbus. ~Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami 392 4| Rūpinkimės zopostą dar pasilikusį čėdyt ~Ir kad ką gardžiai pasikepsim 393 3| rudens čėse mėsinėji, ~O kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut.~ 394 3| kokias krikštynas padarydams čėrauk!~Ne kasdien vis su smalstumais 395 3| rykų daugumą sudaužęs~Ir čerpes su liekarstvoms pro duris 396 4| ilgumą dienelių.~Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio meto~ 397 3| pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas.~Kukoriai valgius naujus 398 2| tam savo namą jau viernai čestavojęs~Ir kaimynus iš visų kampų 399 3| sukviesti bičiuliai gal čestavotis. ~Stui, nešvankėli, nelįsk, 400 3| pasikėlė.~ Rods, kad būrs čestavots jau proto viso netenka,~ 401 1| alkaną dieną ~Ar skūpus čėsus sulaukęs, šiupinį gramdai?~ 402 2| dėl visokių kvapų turite čiaudyt ~Ir kad jūs stalde daugsyk 403 1| savo stogu nei lakštingala čiauška, ~Kad širdingai jis savo 404 1| dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, ~Daug vargų bei strokų 405 1| pavasario švęsdams, ~Kas ant čielo meto reik, taipo pasirūpint, ~ 406 3| kaip mes, vyžoti nabagai, ~Ciesorius taip jau, kaip jo skaroti 407 1| čiauški. ~Tu vargonų bei cimbolų niekini garsą. ~Smuikai 408 3| skambino žaislus.~Plyckius cimbolus, o Kubas čirškino smuiką, ~ 409 4| su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.~Taipgi dabar, 410 2| reiks, į čėso reikalą tikrą ~Čiuptert irgi nutvert tuojaus su 411 3| Ir lizdelyj nei lopšyj čypsėdama verkė ~Ar apžėlusi jau po 412 1| Ar pas žmones ant kiemų čypsėdami burzda! ~O vei kožną dievs 413 1| iki pautai, jūsų padėti,~Čypsės ir po tam dar jus užaugdami 414 3| lopas. ~Sparai po kraiku su čytais kliba supuvę,~O viduj visur 415 1| permier pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų ~ 416 3| iš medžių sau nusipelnę,~Čyžę užmokėt kasmets kytriai 417 2| O štai man daugsyk dėl čyžės taip pasidarė.~ Bet ak! 418 1| kad tikt iš viršaus jį dabinėjam;~Bet ir iš vidaus jis nor 419 3| vainikas su kasoms mergų dabinėjims. ~Bobos, šiukštu jums margų 420 1| žiuponės savo lėles, margai dabinėtas,~Ant šilkų perynų vis į 421 3| kiaulstaldžių biaurių paminėti?~Ale dabokit dar toliaus, kas čia pasidarė ~ 422 2| nešvankiai keikdami bara.~Taigi dabokitės ir mašnas čėsu prisikraukit, ~ 423 1| jis ir ašarų verkė, ~Ik jo daglą puskuilį su penketa kiaulių ~ 424 3| Tuo trys kiaulės daglos su daglais savo paršais,~Lyg kad skerdė 425 3| pasakysiu)~Tuo trys kiaulės daglos su daglais savo paršais,~ 426 3| vištas į didelį puodą;~Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią 427 3| Gailių dar ir lenkiško daguto pridėjo. ~Tuo stuba dėl 428 1| eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. ~Sėk miežius, pupas, grikus 429 3| ir viežlybus tikt ištaria daiktus. ~Ak, šlapjurgis ir tarp 430 3| jaunikį su marčia pasveikinę dailiai, ~Tuo gardžiai pavitot į 431 2| vokiškos moteriškės ~Su dailiais darbais ant lauko gėdą padaro? ~ 432 3| nusipirkę,~O Jons su Lauru, dailias vyžas nusipynę, ~Rėdės ir 433 1| rokuodama rėžia, ~Taip kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų. ~ 434 1| vienais riebumynais;~Ir dailių riekelių reik, kad spirgini 435 1| Su visokiais balsais ir dainavimų garsais ~Ragini mus pasidžiaugt 436 3| gėdą padarė.~Barbė su Pime dainavo pašukų dainą,~O Laurienė 437 3| garbin,~O paukšteliai su dainoms ankštai pasislėpė ~Irgi 438 3| alaso mielo ~Ar dėl jūs dainų šventų jus šeriame tvartuos;~ 439 1| mūsų girę parėjus, ~Kad dainuodama dar ilgiaus savo vasarą 440 3| Bet kiti baudžiauninkai dainuodami juokės. ~Tai atlikom jau, 441 3| riebų, ~Vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda ~Ir prisiryt 442 1| Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams ~Ir linksmai lakstydams 443 2| išvirdami kąsnius ~Uždaro dairėmės, visur mėsos pasigedę;~Bet 444 3| reik kaimyniškai pavapėjo.~Dakė savo žąsis ir Jekė dideles 445 2| kits ten, kitaip dūsaudams, daktaro šaukia.~Ai! dėl ko ponus 446 2| šaukė. ~Štai Plaučiūns savo dalgio bei budės pasigedo ~Ir vaitodams 447 1| kožna diena, nusikandus savo dalyką, ~Dar ir sekančiai n'užmirštų 448 3| nabagėliais, ~Kad jie savo dalyko nor, dar barasi smirdai ~ 449 3| juokės. ~Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams, ~O Jokūbs, 450 2| ir trūsinėjant ~Su savo dangiškais sargais kribždėti padėjo.~ 451 4| O tu miels dieve, tu dangiškas geradėji!~Tu pirm amžių, 452 4| parūpint.~ Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti, ~Nieks negal 453 1| irgi dejuodams skambino dangų;~Bet tai ne verksmai, kad 454 1| išsirėdęs ~Nei kaip angelas danguj kasdien pasilinksmin. ~Ak, 455 3| barzdoti bepročiai,~Lyg kad jau dangus pargrius, tikt rėkia, tikt 456 2| statyti, ~Vasarai ir laukų darbams visiems besibaigiant, ~Jus 457 2| dailiaus uždėts mums sekasi darbas.~ ,,Rods, - tarė Lauras, 458 1| išminties užaugdami gavom, ~Ir darbeliai su vargeliais jau prasidėjo;~ 459 2| klampodami stenat. ~Rods darbelio jūsų ponačių lepusi nosis ~ 460 1| pasipurtint. ~Ant daržų pašaliai darbelių lūkuria jūsų. ~Taigi padėkit 461 1| visur per daug baisybės darganų teška ~Ar kad dėl žmogaus 462 4| jums, kaip puolasi šulcui, ~Dargi daugiaus, kas reik, trumpu 463 3| įsirėmęs ~Irgi nesvietiškai darkydams, vargina biedžių ~Ar besišypsodams 464 4| ugnis, kurią mes skildami darom, ~Daug naudos ir daug iškadų 465 1| žemę, ~Jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti. ~Rods tiesa! 466 2| augindama davė ~Ir ką sodai bei daržai žydėdami rodė,~Vislab jau, 467 1| ten vartydami žemę, ~Jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti. ~ 468 4| gandina būrą;~O jo dumčius Daugkalba, toks jau balamūtas, ~Rėkaudams 469 3| tu su pentinais jam dar daugsini vargą?~Jok pamaži, žioply, 470 3| laukan.~O paskui stubos rykų daugumą sudaužęs~Ir čerpes su liekarstvoms 471 3| taip kasmets su spragilu daužia.~Sako daug žmonių, kurie 472 3| Kad per mylią dūmai, nei debesiai pasikėlę,~Saulę su žvaigždėms 473 3| Vislab, kas linguodama ik debesų pasikėlė ~Ir, pasidžiaugęs 474 3| daug žolių šlovingų bei debesylų, ~O Selmykė su Berge tepalų 475 3| klausyt, kad Lauras, Bleberio dėdė, ~Savo bėdas ir išgąsčius 476 3| ugnies ben veik po katilu degtų, ~Su pilvotais zūbais vis 477 2| mane jau daugiaus negandino deivės,~Ir aš naktyj rėkaut ir 478 2| košte pakošiau. ~Ei kieksyk! deivių baukštints iš patalo šokau, ~ 479 4| gana šiamsyk vaitojus irgi dejavus!~Skirkimės irgi namo, tiesiog 480 3| garbę tą didei kaip reik dėkavodams,~Krizą pagarbint ir svodbon 481 3| O tikt ir už tai kasdien dėkavojame dievui. ~O jūs neprieteliai, 482 2| O prisivalgęs ir viernai dėkavojęs dievui ~Linksmas, sveiks 483 1| savo žagrę.~Taigi, žmogau, dėkavok už tai kasdien savo dievui,~ 484 1| Ir už procią jums menkai dėkavos išlėkę.~Taigi matai, taip 485 4| pas kakalį timsai, ~Tam dėkavot, kurs ugnį tau ir šilumą 486 4| už dovaną tą stalde didei dėkavotų.~Vasarą rods kita, kad pievų 487 3| žiūrėk, jau nei išdilusi delčia ~Ar kaip baisiai koks nukumpęs 488 1| nuveji virvę,~O pinigėlį delmone kytriai pakavoji?~Sėk linų, 489 3| Taip kad kožnas viens dėlto didei nusigando ~Ir vos 490 4| šaltyšiams į Karaliaučių ~Dergiant su karališkais grūdais nukeliavus, ~ 491 2| dosniai ant meto dolerių dešimt,~O paskui girdėk, kaip bloznas 492 1| pasisotint.~Ak! jūs kumpiai, jūs dešrelės su lašinėliais,~Mes kone 493 3| pasikinko, ~Tuo jam dvi dešri kepti pasteliavęs duodu;~ 494 3| Dakė savo žąsis ir Jekė dideles antis~Garbindamos dyvų visokių 495 3| kad jau dešrų netekau, du dideliu sūriu.~Taipgi po tam, krūvelę 496 4| dievo.~ Tu savavalninke didpilvi, vis pasišiaušęs ~Ir nei 497 1| numirė baisiai."~ Štai didpilvis šitas, tą graudenimą jausdams, ~ 498 2| šokinėdams nutveria darbus, ~Yr didžiausi bei brangiausi dovana dievo. ~ 499 3| nuoginteli gemam, ~Taip didžiausias pons, kaip mes, vyžoti nabagai, ~ 500 3| ar negelį grėbliui. ~Pons didžios giminės, tarp būrų vis pasipūtęs, ~ 501 2| Bet kaip sviets po tam didžiuotis jau prasimanė~Ir lietuvninkai