| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
502 4| grožybes jūsų sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė.~ 503 3| kailinius imtis.~Bobą su diedu blogu pas kakalį siunčia,~ 504 1| aukšto dar ar klėtyj guli be diego;~Ir kiek dar palūkėt reikės, 505 2| pamušiau bulių,~Nuo kurio ik dienai šiai (tikt gėda sakyti) ~ 506 1| dievo ~Vasarą su šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant. ~Vei! 507 4| nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių.~Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio 508 2| dar buvo pagonai~Ir savo dievaičius iš strampų sau pasidarę~ 509 1| kasdien išsirėdęs, ~Nei dievaitis koks tarp būrų skiauturę 510 1| virsim.~ Nugi dabar, į dievišką žiūrėdami ranką, ~Judinkimės 511 3| poniškai pasipūtęs~Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, ~O 512 3| kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą ~Vinčiavodams kaip 513 1| negavusi nieko. ~Usnys, dilgėlės ir brantai su sanevadais ~ 514 3| dyvai žiūrėt, kaip moters dilina stungius, ~Ir baisu klausyt, 515 2| jiems prilygt nesigėdi;~Dingojas, kad vis garbė, ką garbina 516 3| to nepažindami svietą, ~Dingojom vis, kad tik šveisteris 517 2| reikia nutverti, ~Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims. ~ 518 2| gal pasivalgyt. ~Ak! kur dingtų ponai, kad jie būro netektų ~ 519 3| valgyt, ~Valgio reik, kad dirbančius syla nepamestų. ~Taigi nečėdykim 520 3| Lytus mums daugsyk taip dirbant nugarą prausė ~Ir tūls tvankas 521 4| prakaito per visą vasarą mielą ~Dirbdami nuo karštų veidelių mūsų 522 2| bernuks glūpoks apgėdina dirbdams;~O štai dar algos tokie 523 1| Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję, ~Valgį sau 524 2| mes apalpę bei vaitodami dirbom,~Tuo tavo tarnas mus gaivint 525 1| sukriai dėl rudenio rudo. ~Dirvai duok, kas reik, kad jos 526 3| pelnytų reikalą kožną, ~Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, ~ 527 2| mėžinį rauso ~Ir pardovytoms dirvelėms uždarą taiso? ~Taigi nutverk 528 2| Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms ką pasakyti. ~Vaikai, skubinkitės, 529 4| kantriai palūkėkim ~Ir, ik dirvos vėl ką duos, palūkėt nepailskim.~ 530 3| plyckus į kakalį šauja.~ Dočiui taip besilaižant ir didei 531 3| moteriškėms ~Džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais ~ 532 2| bernais kasmets suderėdams, dolerį siūlė;~O bernai dar gyrės, 533 3| susibėgo. ~Kaspars kloniojos, dosningą Krizą pamatęs;~Ale Dočys, 534 4| čėse savo pašarą randa;~Nės dosningas dievs kiekvieną žino pasotint;~ 535 4| Irgi nerodo, ką mums dievs dosnings pažadėjęs~Ir surokavęs yr, 536 3| susikvietę.~Tam juk dievs dosnus gėrybes mums dovanoja, ~ 537 2| grieks, žmogau! kad dievo tos dovanėlės,~Dėl kurių besidovydams 538 2| kas dar daugiaus tokių dovanėlių ~Ten ar čia bus sudrėbta, 539 4| mums sąnarius ir ūmus visus dovanojai ~Ir sudavadijai kiekvieną 540 4| nuvažiuodami būrai ~Su kašele dovanot slaptoms jiems atneša kumpį ~ 541 2| kaip švents mums praneša Dovyds,~Nei žolelės ant laukų dar 542 4| neprivalėt;~Nės jums dievs taip dovytis ir dirbt nepaskyrė, ~Bet 543 3| žindė;~Ten, kur briedžiai draskančių vilkų nusigando, ~O vilkai 544 3| ratai jos išplautą nugarą drasko. ~Kur pirm du kuinu lengvai 545 3| Ir grožybes jų gaišin draskydama vėtra. ~Šakos, ant kurių 546 3| juodą, ~O kitsai, su nagais draskymams ištisą zuikį, ~Kirmėlių 547 3| nemoka. ~Viens taria per drąsus, o kits jį lėtą vadina. ~ 548 1| varnai su varnoms, ir jų draugala šarka ~Daug kasmets, kaip 549 1| pasidrąsin, ~Su tinklais glūpiems draugams iškadą padaro ~Ar su provyta 550 2| vėdarą kištų ~Ir su mumis drauge prisivargt į baudžiavą suktųs."~ 551 4| traukias~Ir, kašeles kitų draugų kytriai sumedžiojęs, ~Kaip 552 4| ir niekus visokius užneša draugui, ~O kitsai tikt vis į pypkį 553 4| Nei save patį, nei kitus draugus nepažeisi. ~Juk girdėjai, 554 3| glūpoks nabagėlis~Su tabaku draustu ar vogt į girę važiuodams~ 555 4| dramblys, per daug nemandagiai drėbdams ~Ir besivoliodams purvuos, 556 3| plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~Ir kepenų n'užmiršk, kad 557 3| Ans, savo vaikinius kaip drimelius užaugindams ~Ir juos lepindams 558 1| kiaulių ~Pro vartus išguit drįsai, kad išginė kerdžius. ~Ogi 559 2| poniškai pasikloniot? ~O tu dar drįsti jiems taip durnai pasitursint? ~ 560 1| šulcui reik, tavo strėngalį drožė? ~Tikt atsimink, kieksyk 561 3| kartais iš bėdos per subinę drožia;~O šisai, iš viso jau velniop 562 1| daugsyk taipo per nugarą drožiau, ~Kad iš skrandos tavo senos 563 1| pavirto. ~Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė ~Ir žoleles 564 3| išbaidydami šlamščia.~Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo~Irgi senystę 565 3| ragina lįsti~Ir valgius drungnus bei šiltą viralą valgyt.~ 566 2| kad kokį viralą verdi, ~Druskos ne tiktai, bet dar ir uždaro 567 4| Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ~Ir surakintą taip 568 2| pavasarį baigiam ~Ir visi drūti pargrįžtant vasarą matom. ~ 569 4| kaminą sėdi, ~Tai tau iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai. ~ 570 2| Sveiks dar irgi pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ~Ašarų 571 3| svodbą. ~Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ~Ir prieg 572 1| Pričkus, - jauns žmogus durnai dūkinėdams ~Nei sidabras gyvs stikle 573 4| Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, ~O ansai, iš 574 2| žmogau, pasimislyk!~Kam dūksti taipo, kam keiki taip išsižojęs? ~ 575 3| surukusi boba, ~Gėrėjos didei dukters sulaukusiu svodbą. ~Nės 576 4| besijodams nei su sietais dulkina sniegą. ~Taipgi dabar visi 577 3| svilina kuilį,~Kad per mylią dūmai, nei debesiai pasikėlę,~ 578 1| rėdyti ponačiai, ~Dar su dumčiais vokiškais susisėst užsigeistų. ~ 579 3| gromata pono ~Pas vyriausį dumčių raits nukeliauti turėjau, ~ 580 4| išauštant gandina žiedžių. ~Bet dumčiuks jo, kurs kasdien jam patalą 581 4| pirm amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom,~Jau išmislijai, 582 2| Ir su pienu jį šeimynai duodami valgyt, ~Didelį savo namams 583 4| aštriai, kaip žinom, zokaną duodams, ~Draudęs yr klastas visas 584 3| dešri kepti pasteliavęs duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts 585 2| pietums nedarytą pašarą duosim.~ O jūs moters, ar ir 586 4| nereikėtų;~Nės jam šilings duots sapne kaip grieks pasirodo ~ 587 4| tuo nušautų dvylika varnų.~Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus 588 2| dievą,~Daug nešvankių ir durnų daiktų prasimanė.~Ogi dabar 589 2| Ir aš naktyj rėkaut ir durnuot pasilioviau.~ Jau dyvus 590 4| Bet teisiuosius kirst ir durt tau nedavė valią. ~Taigi 591 3| Todėl tykojau tyloms, už durų nulindęs,~Kad pamatyčiau 592 1| Ir dėl to žmogaus tamsoj dūsaudama verkia.~ ,,Ak! - tarė 593 4| Su viernais vartais visur dūsaudami skundžias. ~Juk baisu klausyt, 594 4| Vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė. ~Bet kaip jo tarnai, 595 3| sprando jo pamatydams,~Su dūsavimais išvystu savo senystę.~O 596 4| greitai.~Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui ~Dėl 597 4| iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, ~Varnų ben kelias išsikept 598 2| pasirodė ~Irgi praryt mano dūšią vis į patalą siekė;~Todėl 599 4| iki mirštant mūčyt mūsų dūšias nesiliauja.~Taip, kaip žinom, 600 3| tokio.~Čia trys kukoriai duži man tuo pasirodė;~Viens 601 3| tiek metų šulcu bebūdams,~Dvariškus būdus ir ponų visą rabatą ~ 602 3| sutaisę,~Taip kad visas dvars dėl jų smirdėti pradėjo.~ 603 2| Ak! kaip daug mieste bei dvaruose prisistena, ~Kad mus atlankyt 604 2| Miką pragėręs, ~Pėsčias po dviejų nedėlių vos parsibastė ~ 605 3| ir atrašą gavęs.~Tuo kone dvilinks ir nesvietiškai nusigandęs ~ 606 4| išgaišint žmonėms nepavydi? ~Ar dykai jis jums kulkas bei paraką 607 1| Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams ~Ir nei verkdams 608 4| ar šalts, ar kits koks dyvinas oras, ~Rūbais vis vienais 609 3| nepadyvyk man dėl tokio dyvino žodžio;~Juk žinai, kad vis 610 1| Ak šlovings dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms! ~Kad mes 611 3| rudenį rengias. ~Aš didei džiaugiuos, tą trūsą jo pamatydams;~ 612 2| namams visiems padarydavo džiaugsmą. ~O kad šiupinį kartais 613 3| taip prašoko mums su vasara džiaugsmas. ~Ogi dabar purvynai, kad 614 1| Ale, žėlėk dieve! kiek džiaugsmo judu sulaukėt, ~Kaip susivaidijęs 615 4| mūsų.~Tu dienas verksmų bei džiaugsmų mūsų paskyrei~Irgi nulėmei 616 4| sau nusiskynėm, ~O paskui džiaugsmus šiltus su vasara baigėm, ~ 617 1| daikts atgydams pradeda džiaugtis. ~Ant! paukšteliai po dangum, 618 4| Šiukštu čia džiovint ar džiaut ben pagalį vieną. ~Žinot 619 3| kaminą pučia. ~Jekė su Maguže džiovintą pagalį skaldo, ~O Enskys 620 3| nesibijotės užspringt, kad kabiar ėdat, ~Ar kad jūsų namus perkūns 621 1| sergi per daugel kabiar ėdęs? ~Mažu pečenkos vėl iš pilvo 622 3| Snausdams ir zūbus laižydams, ėdesio tyko;~Nes Astė pietums nupenėtą 623 4| jisai pasiklonios, ubagais eidams, ~Ben nepadyvykit jam, jo 624 3| niekus pliuškėdamos antys, ~Eikit, maudykitės, pakol dar atviros 625 4| jums pastninkai pasidarė? ~Eikš, šiaury baisus, išklėstyk 626 3| O svečiai visi, margoms eilėms susisėdę, ~Lašinius ir jukas 627 3| po tam, su pačia kelias eiles nustekenęs, ~Vėtyt skubinas 628 1| nugandins! ~Skubinkimės, eime nugaminkim reikalą kožną! ~ 629 3| klumokus pasidarę, ubagais eina. ~Tokius išgąsčius baisius 630 4| tokių nabagėlių, ~Ubagais einančių, kurius sušutino liepsnos?~ 631 1| koravos, dar verkdams ubagais eisi."~ ,,Rods, - tarė Pričkus, - 632 2| jau beveik reiks ubagais eiti. ~Karvių bei avių, bei jaučių 633 2| našlė moma maitintis ubagais ėjo;~Todėl iš bėdos man, vargstančiam 634 4| nedabojai, kad visi taip elgiasi būrai?~Švėds, maskolius, 635 3| privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.~Mets tur daug dienų, ik 636 2| didelį garsą:~Ans, Jokūb, Ensky! kur bastotės prisiėdę? ~ 637 1| veršukai jau šokinėja;~O ėryčiai su paršukais žįsdami spardos. ~ 638 4| poniškai pasipūtęs, ~Nei erškėtis koks nabagėlį gandina būrą;~ 639 2| budavonės ~Tikt biauru kalbėt ėsą bei gėda žiūrėti;~Bet, kas 640 3| jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum? ~Pilvą rods kasdien 641 4| kiauliškus reikėtų jovalus ėsti.~ Ogi ką veiktumbim, kad 642 1| numirė verkdams, ~Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo ~ 643 4| atlekia gandint. ~Vei kaip ant ežerų visur langai pasidaro, ~ 644 3| dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, ~Kaip dar prūsai vokiškai 645 3| dingo viežlybums jau mūsų gadynių!"~ Taip besipasakojant 646 1| lengvini darbus.~ Ale sakyk, gaidel! dėl ko tu vis pasislėpus ~ 647 4| iš patalo šoka.~Nės prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo ~ 648 1| vos išsiprašo. ~Ak mano gaidūs! juk ir mums taip jau pasidaro, ~ 649 3| pakol dar atviros upės.~ Jūs gaidžiai su vištoms ir kas mėžinį 650 3| bliauti paliovė. ~Dainos nuo gaidžių, nuo vištų irgi žąsyčių, ~ 651 4| kurie, valdydami svietą, ~Gailis savo žmonių kaip reik ir 652 2| Nės didei biednų širdis jo gailisi būrų. ~Taigi dabar pasakiau, 653 3| smarkias čerpėj maišydama Jekė ~Gailių dar ir lenkiško daguto pridėjo. ~ 654 3| zūbų.~Taip aš, mislyk tikt, gailiuosi pasenusio kuino;~Nės jis 655 3| Ir tikt su blogu skinkiu gaiviname širdis, ~O tikt ir už tai 656 2| šalčių šilumą jautėm~Ir gaivinančią mums dievs vėl vasarą davė,~ 657 1| Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė ~Ir žoleles visokias 658 4| susimilkit, ~Kad aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, ~Varnų ben 659 2| daug pardovytas dūšeles gaivintų...~ Ale, žmogau, žmogau! 660 3| giltinė suka, ~Ir grožybes jų gaišin draskydama vėtra. ~Šakos, 661 2| Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta. ~Bet štai! kad ūsai 662 4| nusišauju? ~Ar nepavelijo gaišint jas mūsų karalius? ~Tarp 663 1| Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom.~Ak! kieksyk aš, rūpesčių 664 4| ir toliaus mus išlaikyti galėsi.~Ką mums vasara duos, mes 665 2| nutvert tuojaus su sauja galėsit.~ Taip mus atsiųsdams 666 4| jie lietuviškai kalbėti galėtų,~Dar už dovaną tą stalde 667 1| grabo persekinėja. ~Ale ką galim veikt? Pakol šime krutame 668 2| pasidarė.~ Bet ak! kaipgi galiu mokėt, kas reik, savo ponams, ~ 669 2| juokias;~Ir, kaip mūsų glūpi galvijai stipt užsigeidęs, ~Kiaulėms 670 2| tuščias kašeles nusinešim;~O galvijams vargstantiems, neturėdami 671 3| nesušaltų.~Juk kiekviens galvijas, kad jau randasi gruodas,~ 672 4| Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~Taipgi dabar 673 2| pūčką~Irgi paprovijęs ją po galvų pasidėjau.~Štai! po tam 674 1| pamokint, kaip dievo didė galybė ~Ir paukštelių balsuos yr 675 4| nei žaibas koks žaibuodams gandini būrą, ~Ar tu ne taip jau 676 2| valandą viernai jo kaimenę ganęs~Ir dėl smarvių bei biaurybių 677 4| pušynai~Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo ~Ir nei puderuoti 678 3| mokslus, ~O štai tikt daugiaus garbėj laikydavo dievą ~Ir šventoms 679 3| nedera keliui,~Lyg taip su garbėms visoms ir man pasidarė.~ 680 3| žąsis ir Jekė dideles antis~Garbindamos dyvų visokių daug sumelavo.~ 681 3| užgema blogas.~Kad ponačius į garbingą patalą deda,~O būrus prastus 682 3| pasidarė.~ Kubas su Lauru, garbingo Kasparo žentu,~Ir Mikolas, 683 1| bėginėjam.~ Tau, tėtat garbings! pirmykščios tavo lėlatės ~ 684 1| Bet daugių daugiaus jie garbins jūsų malonę, ~Kad jie, su 685 1| kvietkas pasidarę ~Uostysim ir garbinsim pavasarį margą. ~Bet ir 686 2| visą butą prismirdin, ~Tikt gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. ~ 687 3| uždaru verdi, - ~Vislab bus gardu ir tau didei susigadys, ~ 688 1| pasikakint ~Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą.~ 689 2| gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. ~Boboms mūsų bedantėms 690 1| ragaišių ~Irgi nevožiji gardžiausio gėrimo ponų;~Bet, pasisotinusi 691 3| namiškiais, ~Rudenyj duonos ir gardžių pyragų netekęs, ~Būrui iš 692 1| visur bei pievas skambino garsai. ~Gegužės ir strazdai sumišai 693 1| visokiais balsais ir dainavimų garsais ~Ragini mus pasidžiaugt 694 4| pašalo trinka, ~Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~ 695 1| padusėjo.~Tuo visi pulkai to garso taip nusigando, ~Kad ir 696 1| gaspadoriai ~Su grečnoms gaspadinėms, mums nereik nusigėdėt, ~ 697 3| kaip gaspadoriai su kitais gaspadoriais ~Vis aukščiaus česnyj tarp 698 4| varnų.~Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus savo paklusęs, ~Varnų mušt 699 1| jo gaspadinė ~Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados ~Ir 700 2| ir klapams, ir mergoms ji gatavą dalgį ~Aštrina vis ir, jauno 701 3| Džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais ~Mostyt tuo 702 1| glūpas muses sapnuodama gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi 703 3| peną be momos skraidydama gaudė, ~Tos vietelės jau visur 704 4| Taip bedūmojant man, vilkai gaujoms susibėgo~Ir, kaip pratę 705 2| kas bus, kad mūsų moterų gaujos~Su mergoms ką verpt susisės 706 1| vaikesčiai taip jau per subinę gauna, ~Kad jie, kaip kiti vaikai, 707 3| snargliau! kas tau rūp? štai gausi per ausį!~Ar jau užmiršai, 708 4| gaivint; ben meldžiami laukit!~Gausit, kas jums reik, ir šiandien 709 3| padūmojęs sau ir atrašą gavęs.~Tuo kone dvilinks ir nesvietiškai 710 2| šveisteris ir prancūzas Lietuvą gavo. ~Rods ir tarp lietuvninkų 711 2| jau mes visai pasiduosime gėdai? ~Kas tai per niūkims? Dėl 712 2| Ak! ben gėdėkitės tas gėdas sau pasiprovyt~Irgi pačias 713 3| pasipūtęs~Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, ~O šisai, kad 714 1| ben kokį sklypgalį lauko;~Gėdėkis šykštuot! ir tokio reikalo 715 1| Ogi dabar, žioply, jau gėdies Bleberio namo ~Ir jo viežlybą, 716 2| jis pasidavęs, ~Poterių gėdis ir dangaus paminėdams juokias;~ 717 3| ar vogt į girę važiuodams~Gėdiškus vargus ar stroką sau pasidaro.~ 718 1| lietuvninkams, padarei daug gėdos.~Aš, kad man skvieruot pons 719 3| laukai pasiliko mums visur gedulingi, ~Irgi grožybės jų nei kapas 720 2| linksmiems pasidarė. ~Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala 721 1| pievas skambino garsai. ~Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami 722 3| visi, kaip mes nuoginteli gemam, ~Taip didžiausias pons, 723 1| šaudams ~Irgi bičiulių bei genčių mums numuša daugel. ~Kartais 724 4| miels dieve, tu dangiškas geradėji!~Tu pirm amžių, kaip mes 725 3| Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.~Mets tur 726 1| ištroškęs iš tavo prūdo vandenį gėrė. ~Tikt saugokis, kad ne 727 3| močiutė jo, surukusi boba, ~Gėrėjos didei dukters sulaukusiu 728 3| malkus iš klano semdami gėrėm. ~Prakaito taip daug nuo 729 4| Provninkams visiems nei gero nedavė žodžio.~ ,,Kas 730 2| ištroškęs, jau malkelio gert užsigeidžia. ~O ką gers, 731 1| pliuškėjo pasaką savo. ~Gervins ik debesių juodų dyvinai 732 2| nenusiskynė. ~Vyrai rods tokių gėrybių menk užsigeidžia.~Jiems 733 1| užmiršk, gaidau! per daug giedodama valgyt. ~Imk drąsa, nečėdyk, 734 3| ir blogs pasirodo. ~Jis giedodams šiam per daug nemandagiai 735 3| bažnyčių mūsų grožybės,~Giesmės nobažnos taip jau, kaip 736 4| pasirodo, ~Kad mes kartais per giliai pasidrąsinę žiūrim.~Taigi, 737 3| grėbliui. ~Pons didžios giminės, tarp būrų vis pasipūtęs, ~ 738 2| darbus bei nešvankų madarą girdams, ~Raukos dar, kad jam algos, 739 4| draugus nepažeisi. ~Juk girdėjai, kaip Dočys ansai savavalninks, ~ 740 1| kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, ~Tai ir būrs tur 741 1| gyvų daiktų po medžiais girėse slapos;~O kiek ant laukų 742 2| taip besidyvijant, štai girgžteria durys, ~Ir šaltyšius Pričkus 743 3| mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame balsą.~ Tikt dyvai žiūrėt, 744 1| savo dievą.~ Krūmus ir girias visokios ošino dainos;~O 745 4| Viens apbranijęs liesininką giriasi šelmis, ~O kitsai vartus 746 4| gyvendami snaudžia~Ar kas giriose sumišai bėginėdami vargsta,~ 747 1| rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs ~Ir su žaku prastu 748 3| Bet dar to negana. Taipo girtuodami tėvai ~Ir vaikus glūpus 749 3| vargina skūnę, ~Kad ben veik girtuot ir lėbaut ką pagamintų,~ 750 3| nusigandus,~Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ~Ir jo kiaušę permuštą 751 1| orai drungni gaivindami glostė ~Ir žoleles visokias iš 752 1| rodo;~O kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, ~Tai ir būrs 753 4| užsigeidęs, ~Biedžiui tam glūpam loduotą puloką davė, ~Liepdams, 754 4| Klauskit tik senuosius, jūs glūpieji bebarzdžiai, ~Ir girdėkit, 755 1| pasidrąsin, ~Su tinklais glūpiems draugams iškadą padaro ~ 756 3| tarp ponų taip, kaip tarp glūpintelių būrų, ~Tikt klastas ir šelmystes 757 2| nesigėdim,~Kad ir vokiečiai glupoki tur nusidyvyt."~ Selmui 758 1| besišypsodams kaip pons glūpumą parodo. ~Ak! kiek sykių 759 1| prasimano.~ Juk tikt viens glūpums, kad Milkus, Kasparo tarnas, ~ 760 1| kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie kasmets, 761 1| susibėga ~Ir nuo lopšio mus ik grabo persekinėja. ~Ale ką galim 762 1| tai negana; jis vis pinigų graibydams ~Ir besispardydams su valgiais 763 1| čėsus sulaukęs, šiupinį gramdai?~ Taip sumišai besijuokiant, 764 2| Bet ir iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokinsiu." ~Taip 765 4| jis vargdieniui duodavo grasi, ~Tai tuo tris naktis dėl 766 3| pagavo~Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.~Bobą su 767 4| Kad tave mes visi viernai graudendami barėm!~ Rods, žėlėk dieve, 768 1| Štai didpilvis šitas, tą graudenimą jausdams, ~Dar daugiaus 769 2| visiems besibaigiant, ~Jus graudent ir tėviškai pamokint užsimanėm.~ 770 4| nusigandę,~Slepias ir pasislėpę graužia savo zopostą,~Tai jau ne 771 3| parduot nukeliaujam~Ir, grašelius grečnus iš medžių sau nusipelnę,~ 772 2| vaitodams garbina skarbus!~O nei grašio sau, kad reik, išimti nedrįsta, ~ 773 1| savo sukdamos ūžia? ~Ar ne gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, ~ 774 1| Vis susiraukus ir rankas grąžydama verkia. ~Aš vaitodams vis 775 2| visur rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė. ~Tuo laukai 776 3| akėčioms padarynes ar negelį grėbliui. ~Pons didžios giminės, 777 1| kaimynai, jūs gaspadoriai ~Su grečnoms gaspadinėms, mums nereik 778 2| pasidaro. ~Vagys vos mėsos grečnos gardžiai prisiėdė ~Ir saldžių 779 3| ritas~Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.~Vei 780 3| Ale labai kytriai; nės greitos moterų klastos ~Kartais 781 4| niekados nederėjo ~Ir debesių greitų žingsnius stabdyt negalėjo. ~ 782 1| kiškit! ~Ogi nagan spatelius greitus bei lopetas imkit! ~Vei! 783 2| Giltinė su dalgiu, nei seną gremždama barzdą, ~Būrams tuo visiems 784 4| išlaikyt pažadėjo. ~Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai ~ 785 2| riešutų nebus, ir dantys grieždami šypters ~Taip pamatysim 786 1| nesvietiškai prasikeikdams iltinį griežia~ Tu nenaudėli Puky! taip 787 1| daiktą. ~Sėk miežius, pupas, grikus su didele sauja;~Ir avižų 788 1| nori, vabalą margą! ~Valgyk grikvabalius, muses ir dyviną žiogą! ~ 789 1| šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant. ~Vei! kaip žemė jau savo 790 4| prasilukštin~Ir savo paslėptą grožybę visą parodo.~O vei silpnas 791 2| kad kasos irgi kepurės ~Su grožybėmis visoms į nieką pavirsta. ~ 792 2| nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, ~Tai pirm to jisai 793 4| Dergiant su karališkais grūdais nukeliavus, ~Verkė jis kasdien 794 1| jokios mūsų pagalbos;~Ale grūdelis gers nesiranda, kad nepasėji. ~ 795 1| kramto, ~O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie 796 3| Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, ~Tuo pasilinksmint 797 4| žiemys per daug užkibina grumzdams, ~Tuo kytriai pasislėpt 798 3| galvijas, kad jau randasi gruodas,~Mūsų rūpesčiams vierniems 799 2| Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių ~Bėgdamos 800 2| prisirovė, ~Kad jau kelios jų su grybais į Karaliaučių ~Kupčiams 801 2| negalėsim?~Žinot juk, kaip grybas, kad jį moki paprovyt, ~ 802 2| kelnėms gloda zuposto. ~Vei ir grybų jau, žėlėk dieve! neragausim:~ 803 2| baudžiauninkus į baudžiavą guidams, ~Ne tingėt, bet dirbt liepei, 804 2| pačias kaip reik linų raut guikite greitai. ~Ant dar liko kiek, 805 1| šilkų perynų vis į patalą guldo.~O vei ir jų lėlės, kad 806 1| ant aukšto dar ar klėtyj guli be diego;~Ir kiek dar palūkėt 807 2| prasimanė ~Ir didei mane gvoltija, kad aš paskutinį ~Ir vienturtį 808 3| padarytų ~Domį vėl gaivint ir gydyt atnešė greitai. ~Tas žoles 809 1| Ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė;~Juk visur, kur 810 1| verkdams, ~Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo ~Ar po savo 811 1| niekus pramanyti, ~Taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. ~ 812 1| gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. ~Vis protingai, vis pamaži 813 4| daugsyk ištirdami matėm,~Kaip gyvi daiktai, kad šaltis jau 814 1| Ypačiai kad po tam jau gyvos randasi lėlės ~Ir nenaudėlės 815 4| tamsoj miegot kiekvieną gyvuolį siunčia.~Ant laukus žiemys 816 4| Taipgi dabar visi pasislėpę gyvuoliai girių, ~Vėtroms vėl berūstaujant 817 4| piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę;~Bet teisiuosius kirst 818 4| Lygiai kaip antai stikliorius įdeda stiklą. ~Taipgi namai žuvių, 819 1| Mėšlus rausim ir laukus įdirbdami vargsim;~Juk ir pirmas sviets, 820 2| Ir mes būriškai laukus įdirbt susibėgom. ~Dešros ir lašiniai 821 3| jodams,~Kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių. ~Bet jisai, 822 1| užaugdams. ~Ale ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė, ~Kaip jos 823 3| su Pime kampuoto titnago ieško, ~O Selmykė sau iš autų 824 2| pasislėpti numano, ~Kad visur ieškodams juos atrast negalėsi.~Šauk 825 2| miegodams, ~Pamestų rykų lauke ieškot neminėjo,~Ik po meto vėl 826 1| šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė, dėl to 827 1| ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo. ~Bet ir mitins 828 4| dienų paminėkim. ~Nėsa dar ilgs pažygys, iki vėl vasarėlę 829 1| šalčiais vėl pasibaidė, ~Ir ilgų nakčių tamsybės jau nusitrumpin, ~ 830 4| Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių.~Štai vėl čėsai 831 3| Nės ateisiančios žiemos ilgumo nežinom ~Ir, kiek prieš 832 3| spindulį slepia;~O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.~Vėjai 833 3| tyčioms į atdarą kuknę ~Įlindau pažiūrėt, kokius ten šutina 834 1| nesvietiškai prasikeikdams iltinį griežia~ Tu nenaudėli 835 3| sulaukusiu svodbą. ~Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ~ 836 4| vilnoną sau ir kailinius imam ~Ar tikrai sušilt į šiltą 837 2| negalėsi.~Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą:~ 838 2| mezliavą mielą ~Užmokėt n'įmanau ir amtmons išbara visą ~ 839 1| Nugi dabar, ką tikt įmanot, sėkite sėklas! ~Sėkite 840 3| aukštyn pažiūrėt, kad riebius imate kąsnius?~Mes suskretę būrai, 841 4| kartais iš knygelių poterius imdams~Irgi dūsaudams pas knygas 842 1| spatelius greitus bei lopetas imkit! ~Vei! kaip kurmiai, šen 843 4| pasisavint,~Bet užger reik pr'imt, kaip duoda dievs padalydams.~ 844 3| senystę jau graudena kailinius imtis.~Bobą su diedu blogu pas 845 3| Žemė su visais pasaliais įmurusi verkia, ~Kad mūsų ratai 846 3| Į svetlyčią per tarnus įnešdino greitai. ~Bet Enskys, jo 847 4| Kožnas į klumpes ir į vyžas įsinerdams ~Koliojo jo darbus ir jo 848 2| Lygiai kad toksai.be būrų gal įsiremti ~Irgi be mėšlo jų pyragais 849 3| blogus pravažiuodams,~Kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau.~ 850 3| smirdų tų, kad jas kas nor įsitėmyt, ~Nei pūstynės iš visų pasalių 851 3| pūsdams, ~O Jokūbs, strūnas įtempdams, čirškino smuiką. ~Ale Dočys, 852 4| ratai, ~Nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka, ~Taip 853 2| Ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau;~Tikt šeimynai ant 854 1| kartupelių valgiais ~Sėt ir įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! ~ 855 1| sviete netinkam. ~Kad skilvys išalkęs nor gardžiai pasilinksmint, ~ 856 3| sutaisęs ~Irgi svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt. ~Tušė, 857 4| O paršingos kiaulės bei išalkusios avys~Su kitais daiktais 858 3| mūdraut~Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.~Todėl ir orų drungnums 859 2| Užmokėt n'įmanau ir amtmons išbara visą ~Ar nesvietiškai supykęs 860 1| žiūrėdamos ėdesių rėkia. ~Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę 861 1| avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus:~Nes kisieliaus tu, 862 1| lauką, ~Daug visokio sau išbertumbit vasarojo.~Juk negali maitintis 863 2| Paukšterėdams riešutys tuojaus išbudina visą;~O kad Jekė su Pime 864 1| kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį!~ Kad prieš vakarą 865 2| Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbusdavo kožnas;~Taip kad kartais 866 3| kudlą. ~Ak broleliai, ak, išbuskim irgi pajuskim, ~Kaip visur 867 4| Šąlant be šiltos stubos išbūt negalėsi, ~O šaltos kuršolės 868 2| žinai, kampe pakavojai ~Ir iščėrausi, kad dievs laikys, žiemavodams. ~ 869 4| taip lietuvninką nabagėlį ~Išdarkai, jo šelmystes visas pasakydams ? ~ 870 3| Rodos, tikt žiūrėk, jau nei išdilusi delčia ~Ar kaip baisiai 871 2| jau, mislyk tikt, jas taip išdrožti mokėjau, ~Kad tūls bernas 872 3| drimeliai elgias. ~Kas tokiems išdykėliams gardžiai pasivalgyt ~Ir 873 2| lietuviškai padarytus, ~Tūls išdykėlis nenauds išpeikt nesibijo. ~ 874 2| nenaudėlių moteriškių ~Ir išdykėlių mergų raspustą nedraudžiat? ~ 875 1| Ak Adom! tu pirms žmogau išdykusio svieto. ~Tu su savo Ieva, 876 4| Tarp lietuvninkų daug yr išdykusių būrų ~Ir bernų daug yr, 877 2| nuritusi ratą, ~Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia. ~Vei! 878 1| Daug kasmets, kaip žinom, išgaišina nabagų;~Bet toksai razbaininks 879 4| karalius ~Juos užmušt ir išgaišint žmonėms nepavydi? ~Ar dykai 880 3| O Enskys savo poniškus išgarbino jaučius, ~Ar kitaip glūpas 881 3| rūkyt negalėjo, ~Bet dėl išgąsties iš rankų išmetė pypkius.~ 882 1| baisu žiūrėt, kad kerdžius išgena bandą ~Ir tavo jaučiai pro 883 4| jūsiškos pasidžiaugti negalim. ~Išgi mažų dienų mus skaudžios 884 1| vartus išguit drįsai, kad išginė kerdžius. ~Ogi dabar, žioply, 885 1| Ar reikėjo tau bensyk išgint neprivalgius? ~Tikt atsimink, 886 2| Ir kad kuočės jis būrus išgirsdavo keikiant, ~Tai tuo tėviškai 887 1| darbus ~Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant ~Ar kad 888 3| pasirėdę, ~Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas, ~O paskui 889 3| pradeda zaunyt ~Ir, bažnyčioj išgirstų neminėdami žodžių, ~Būriškas 890 2| siunčia ~Ir iš staldų jo išgramdyt mėžinį liepia. ~Todėl jau 891 1| penketa kiaulių ~Pro vartus išguit drįsai, kad išginė kerdžius. ~ 892 2| nei grašio sau, kad reik, išimti nedrįsta, ~Bet nei bloznas 893 2| Todėl, kad jie būriškus išjuokdami darbus ~Su griekais kasdien 894 4| Šilingo pasigedo~Amtsrots dėl iškados tos taipo nusigando,~Kad 895 1| Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų;~Tikt palūkėk, margi 896 2| Kam linų raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? ~Ar ne gėda 897 2| kad vokiečių gaspadinės ~Iškarštus linus į lauką jau nugabena ~ 898 1| Tu nenaudėli! dėl ko taip iškeli nosį? ~Ar jau užmiršai, 899 4| lupdams, ~Savo malonę dar iškelt ir girt nesigėdi. ~Kaspars ( 900 1| paskui prisiėst skauradoj iškepė biedžių."~ Taip ereliui 901 4| vaitodami kauksim,~Tur mūs akys iškirmyt ir kūns nusidovyt.~O kas 902 4| Iš debesių žiema po tam iškišusi galvą ~Nei pikčiurna kokia 903 4| pasidarė? ~Eikš, šiaury baisus, išklėstyk nugarą bloznų! ~Bausk, prispausk 904 3| kytriai pasislėpdams, ~Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko:~ 905 3| ašarų srovės,~Ypačiai kad iškoliots jodau, varva nuo zūbų.~Taip 906 1| iš lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs.~ Vei žiūrėkim 907 1| nupuolę;~Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;~Todėl tuo abu, kaip 908 3| sulaukęs rudenį riebų ~Ir iškuldams savo javus, išgandina svietą. ~ 909 3| nuvalytų, ~Kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiuotų, ~ 910 4| įsinėręs, ~Amtsroto javelius iškultus į Karaliaučių ~Su kitais 911 4| Ik ji jau po tam, rudens iškuopusi šūdus, ~Ant visų baisių 912 4| rankelė tavo negelbės. ~Tu mus išlaikei per visą prašokusį metą,~ 913 4| nars pas atdarą skrynę, ~Už išlaikymą skarbų Tėvemūs pasiskaito.~ 914 4| nepaskyrė, ~Bet be rūpesčių jus išlaikyt pažadėjo. ~Mes griešni siratos, 915 4| metą,~Tu dar ir toliaus mus išlaikyti galėsi.~Ką mums vasara duos, 916 4| kaip šiupinį verdam. ~Daug išleidom jau skūpų pavasario čėsų, ~ 917 1| procią jums menkai dėkavos išlėkę.~Taigi matai, taip paukščiams, 918 1| miegojęs, ~Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.~ Žiurkės 919 1| Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados ~Ir su savo snapu 920 1| Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo~Ir lakstydami su 921 1| Nes be trūso dievs mus išmaitint nežadėjo, ~O tingėdami vis 922 4| surokavęs. ~Mes glūpi daiktai n'išmanom tavo davadą;~Ir tavo mislys 923 4| pagavo, ~Kas krivulei reik, išmanomai pasisakėm, ~Bet, kas dar 924 3| Štai svečiai tuojaus, išmaukę didelę bačką, ~Būriškas 925 3| su liekarstvoms pro duris išmėtęs,~Tuo vaikus, kurie jo stervą 926 2| Taigi nebokite, klapai! kad, išmėždami šūdus, ~Kartais dėl visokių 927 1| bensyk su padėjimu dievo ~Išmiegot ir sąnarius atgaivinti galėjom.~ 928 1| prasimanėm. ~O vei! kaip kiek išminties užaugdami gavom, ~Ir darbeliai 929 4| dar dūmot negalėjom,~Jau išmislijai, kaip kartą mes prasidėsim ~ 930 1| tau kasdien nušukavo, ~Ik išmokai jo penkias kiaules surokuoti;~ 931 1| savo padarėm, ~Ik bėginėt išmokom ir ką žaist prasimanėm. ~ 932 3| stubos prismirdintos tuo išmušė laukan.~O paskui stubos 933 3| Ir vos pusgyvį su drogais išnešė laukan.~ Bet ir moters 934 4| Pričkau, tu per daug jau mūs išniekini būdą;~O dėl ko tu taip lietuvninką 935 3| pasipurtint~Ir jie vakmistrams išpantyt urdelį siunčia,~Štai tuo 936 3| duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts parveža medį,~Iš tikros 937 3| Ak jūs neprieteliai, jūs išpiudyti bedieviai!~Ar nesibijotės, 938 3| verkia, ~Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. ~Kur pirm 939 3| kisielium, kad juos sau išpleškini virdams, ~Ar po tam visaip 940 3| tėvai, ~Kad plaukų visur išplėštų sukasi pluoštai. ~Ak jūs 941 3| paskiaus valgius tau reiks išpliurpt nedarytus. ~Pastarnoks su 942 3| šunys kaukti suniko:~Jūs išputėliai pilvoti, jūs gi bedieviai,~ 943 2| Kad ir akys jau keliems išpūti pradėjo;~O kiti dėl to, 944 1| jausdams, ~Dar daugiaus išputo ir durnuoti pradėjo:~Nes 945 2| iš to, kad tūls Mikols, išputusį pilvą ~Svietui rodydams 946 3| šonų prisegė kilpas. ~Taip išrėdęs jau žirgelio nugarą visą, ~ 947 1| biedžiau, su Ieva, savo mote, ~Išrėdyts su kailiais per laukus bėginėjai ~ 948 3| besisukdams,~Ir tarnus sau išrinktus apjekti mokina. ~Dievs ir 949 2| laikomi būrai,~Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisurbę,~Vis tekini, 950 3| kad jų keli sveikas akeles išsibadė,~O kiti rankas ar kojas 951 1| Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, ~O laukų kalnai 952 2| su Koinu kasdien dangaus išsigąsta! ~Kas iš to, kad Diksas 953 2| grieks, kad jos ant lauko tur išsigvildyt?~O kas bus iš mūsų, kad, 954 1| jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaikėt. ~Ar pristokot ko? ar kas 955 2| kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin,~Ik po tam jis, peržydėjęs 956 3| reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė,~Ik Enskys, iš papykio beržinį 957 2| rods mieste, kad būrai menk išsimano ~Ir kad jų darbai bei būriškos 958 4| jūsų mylista jau patys tiek išsimanot, ~Kad klastuot ir vogt vierniems 959 3| baisybės pekliškos visur išsiplatins~Ir tarp ponų taip, kaip 960 1| maldelėms ir kone verkdams vos išsiprašo. ~Ak mano gaidūs! juk ir 961 3| dramblys tarp būrų tūls išsiranda,~Kurs, savo lašinius ir 962 2| vargings gaspadorius~Iš bėdos išsirist, kad jam šeimyna neklauso.~ 963 1| savo lizdo nei koks pons išsisplėtęs ~Bei besikloniodams vis 964 1| rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs ~Ir su žaku prastu kaip 965 3| šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.~Vėjai su sparnais pamaži 966 4| noragus nusipirkę, ~Art išsitrauksim ir grūdelius kaip reik pasisėsim?~ 967 1| žiema jau baigias ir visur išsituštin. ~Vei! kaip skūnės, kur 968 1| zopostui buvo padėti,~Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas,~ 969 4| ką gardžiai pasikepsim ar išsivirsim, ~Vis rytojaus ir kitų dienų 970 3| irgi paludieniai daugsyk išsišiepę, ~Kad darbai laukų prasiplatina, 971 1| Merčiuk! dėl ko juokies išsišiepęs? ~Ar tai juoks, kad būrai 972 2| bloznas toks savo ponui taip išsišiepia, ~Ar dyvai, kad būrą jis 973 3| ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin.~ Andai tropijos, 974 2| pievas. ~Štai tuojaus visur išsišiepusi giltinė smaugė ~Ir visoms 975 3| Argi namėj ką veikdams sau išsišutini kumpį?~ ,,Rods, - tarė 976 2| kasdien kiekviens, mėsos išsižiodams ~Ir daugsyk kaip šuo išplėšdams, 977 1| tūls yr, kad jis smaguriaut išsižioja."~ Taip besipasakojant, 978 3| gardžiai smaguriaut ir maukt išsižiojat. ~Ak, kad vyriausybė jau 979 1| vis mėsos kasdien prisiėst išsižioji, ~O burokų bei lapienės 980 1| kas kenk, kam bėgi taip išsižiojus? -~ ,,Ak! - tarė ji kytriai, - 981 2| dūksti taipo, kam keiki taip išsižojęs? ~Ar tave patį jau šėtons 982 3| šaukė ~Ir, kad urdelį n'ištaisiau, tuo mušė per ausi, ~Kad 983 2| Ir iškoliodams jis vis ištardavo ,,jūsų":~Nės tikt vokiškai 984 2| reiks, pamokinsiu." ~Taip ištaręs, jis kūliais pro duris iššoko ~ 985 3| šventus ir viežlybus tikt ištaria daiktus. ~Ak, šlapjurgis 986 2| Ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo. ~O štai dar negana, 987 1| mūs maloningas..." ~Taip ištarusi, ji tuojaus pas upę nušoko ~ 988 3| smuiką, ~Bet Žnairiuks zūbus ištempęs birbino vamzdį. ~Štai tuojaus 989 1| su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. ~Čia šikšnosparnio 990 3| Rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką, ~Ale ne sau 991 4| Žinom juk ir jau daugsyk ištirdami matėm,~Kaip gyvi daiktai, 992 3| kitsai, su nagais draskymams ištisą zuikį, ~Kirmėlių gyvų lizdus 993 3| kaip mūsų gadynė ~Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos.~ 994 4| Pričkus~Ir, į kailinius išverstus tuojaus įsinėręs, ~Amtsroto 995 2| kad šiupinį kartais jiems išvirdavo tirštą ~Ir lašinių kokį 996 1| skalbė. ~Aš besigėdėdams išvydau Krizą bekumpsant. ~Vaike, 997 4| bėgo. ~Štai, ant kraiko jis išvydęs didelę varną, ~Šovė taip 998 3| Tikt klastas ir šelmystes išvysime kyšant. ~Matom juk kasdien, 999 3| pamatydams,~Su dūsavimais išvystu savo senystę.~O kad rudenyj 1000 3| nesvietiškai nusigandęs ~Pro duris iššokau irgi namo parjojau."~ ,, 1001 3| pastojo,~Ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau. ~Taip nesvietiškai 1002 2| ištaręs, jis kūliais pro duris iššoko ~Ir, ant kumelio ketvergio