| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1003 4| kad verdam ką, valgius iššutina puode ~Ar žiemos čėse, kad 1004 3| Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode,~Ir šiupinys gardus, 1005 3| prausė ~Ir tūls tvankas įžarstytas daug kepino kiaušę.~Mes 1006 2| tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, ~Duoną nutveria riekt, 1007 2| Ale nesvietiškai būrus įžeist negalėjai.~Ak! kieksyk tu 1008 4| kardą savo pakeldams, ~Kad n'įžeistumbei tau klausantį nabagėlį. ~ 1009 2| Mikielės didelė šventė ~Ir su jąja podraug biaurybės rudenio 1010 1| Vasarą su šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant. ~Vei! kaip žemė 1011 4| taip jau, kaip jūs, savo jauną vasarą šventėm.~Ar tikėjoinės, 1012 2| kaip būrvaikis bėginėdams, ~Jaunas savo dienas glūpai gaišindami 1013 1| darbus. ~Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, ~Kad 1014 3| kaimynai, jau visi susibėgę ~Ir jaunikį su marčia pasveikinę dailiai, ~ 1015 2| paniekint. ~Mergos visos ir visi jauninteli klapai ~Tas gėrybes juk 1016 2| gatavą dalgį ~Aštrina vis ir, jauno jų n'atbodama veido, ~Kirsteria 1017 1| didpilvis šitas, tą graudenimą jausdams, ~Dar daugiaus išputo ir 1018 4| rodysis, ir mes vėl šilumą jausim.~Čėso reik, to čėso tikt 1019 2| storkočių bei baravykų, ~Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi 1020 3| valgį. ~Vaike, numušk drąsa jautuką sau nupenėjęs;~Piauk avių 1021 3| riebų ~Ir iškuldams savo javus, išgandina svietą. ~Ak, 1022 4| mėsinėt pasidrąsins.~ O jūs jėgėrės mokinti, jūs liesininkai, ~ 1023 3| srovės,~Ypačiai kad iškoliots jodau, varva nuo zūbų.~Taip aš, 1024 3| trylika metų, man šuoliais jodinėjant, ~Po balnu mane viežlybai 1025 3| šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau. ~Amtmons keikė taip, kad 1026 3| rudenyj per purvus į baudžiavą joju,~O mano kuinpalaikis klampodams 1027 3| jam dar daugsini vargą?~Jok pamaži, žioply, nemušk be 1028 1| sanevadais ~Auga, kaip žinai, be jokios mūsų pagalbos;~Ale grūdelis 1029 4| nedavė valią. ~Kad Dočys ar Joks Mykolui pavagia stungį, ~ 1030 2| trūbyk didelį garsą:~Ans, Jokūb, Ensky! kur bastotės prisiėdę? ~ 1031 2| prisirėkia, ~Kad jie po Jokūbinių, jau rugius nukapoję, ~,, 1032 3| dambrelį skambino pūsdams, ~O Jokūbs, strūnas įtempdams, čirškino 1033 2| pernai valkata Slunkius, ~Jomarke brangvyno stuopą visą nurijęs, ~ 1034 2| liepia? ~Ak ir čėsas bus; Joninių didelę šventę,~Kaip kiekviens 1035 1| būrus prastus per kiaulių jovalą laiko. ~Tu nenaudėli! dėl 1036 4| Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus ėsti.~ Ogi ką veiktumbim, 1037 1| dievišką žiūrėdami ranką, ~Judinkimės pamaži nuolatai nusitvert 1038 4| žiemys savo dumples pradeda judint ~Ir besijodams nei su sietais 1039 3| eilėms susisėdę, ~Lašinius ir jukas Plaučiūno girdami valgė.~ 1040 2| ponačiai ~Ant česnių su jumprovoms durnai šokinėja ~Ir aklai 1041 2| su kedelačiais, ~Lyg kaip jumprovos pasirodyt jau nesigėdi. ~ 1042 3| nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, ~O kitsai, su nagais draskymams 1043 4| pradeda gandint.~Bet ir juodo jie daugsyk n'atbodami buliaus,~ 1044 1| juokies išsišiepęs? ~Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą 1045 1| paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį!~ Kad prieš vakarą tu 1046 1| savo vasarą švęsi ~Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok" 1047 4| nabagėliai ~Rods valnybės jūsiškos pasidžiaugti negalim. ~Išgi 1048 2| pulkais susirinko. ~Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę ~ 1049 1| savo mote, ~Išrėdyts su kailiais per laukus bėginėjai ~Ar 1050 4| baudžiauninkai, bernai ir kaimenių kerdžiai,~Ir kas dar daugiaus 1051 3| pasirodyt~Ir kaip viežlybą kaimyną lieps pasilinksmint. ~Todėl 1052 1| džiaugės.~ Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas ~Ir gaspadoriškai 1053 2| užsimetęs, ~Skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt.~ O kaip 1054 2| pasiliksim."~ ,,Stui, - tarė, kaimynkas viernai užstodama, Jekė, - ~ 1055 3| pradėjo~Ir kitoms viernoms kaimynkoms gėdą padarė.~Barbė su Pime 1056 3| mazgodama šluostė. ~Tuo kaimynkos iš visų pašalių susibėgo ~ 1057 4| viens pasiliko.~ Ak mano kaimynučiai, ak širdingi broleliai! ~ 1058 2| jau viernai čestavojęs~Ir kaimynus iš visų kampų suvadinęs,~ 1059 2| taip pasidarė.~ Bet ak! kaipgi galiu mokėt, kas reik, savo 1060 3| sopagais Pimę nutvėrė, ~O Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė ~ 1061 4| saulė mums per daugel nugarą kaitin, ~Tuo trinyčius ar kobotus 1062 2| pasakydams,~Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigręžęs. ~ 1063 2| suktųs."~ Pričkau! ką kalbi? ar ponams taip pasakysi? ~ 1064 4| Ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepariktų."~ Tuos žodžius 1065 3| nuo vištų irgi žąsyčių, ~Kalbos nuo vilkų, nuo meškų irgi 1066 1| Jus neprivalot dėl tokių kalbų nusigėdėt. ~Tos tesigėdi 1067 3| didelę šventę,~O adpentai su Kalėdoms jau prisiartin.~Vei kaip 1068 4| Ak, jau ben ir reik; Kalėdų didelė šventė ~Artinas, 1069 1| išsibudino keltis, ~O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. ~ 1070 4| Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, ~Ir žiema sau 1071 3| pagadino, ~Ak, kiek girių bei kalnų jis parmetė pernai! ~Tikt 1072 3| šis, ant šalto preikalo kaltas, ~Rodos, tikt žiūrėk, jau 1073 1| ėdesių skundies. ~Kas tau kalts? Kam vis, sulaukęs rudenį 1074 3| mėžinio smirdi. ~Lumper irgi kamėdigės apjekino poną, ~O tarnai 1075 1| žaisti pradėjo;~O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė~Irgi 1076 3| tarškina puodus. ~Gryta su Pime kampuoto titnago ieško, ~O Selmykė 1077 4| pasigedęs~Naktyj į tamsius kampus su žiburiu kopi~Ar ant vaikpalaikių, 1078 1| metą skalsina duonos. ~Ir kanapėms duok ben kokį sklypgalį 1079 2| lauko stov vasarojas, ~Irgi kanapės vėjų parblokštos svyrinėja."~ 1080 2| ko ponus taip skaudžiai kankina ligos?~Kodėl jų taip daug 1081 1| nei koks lupiks galvijį kankini biedną. ~Tikt baisu žiūrėt, 1082 1| niekini garsą. ~Smuikai tav ir kanklys tur su gėda nutilti, ~Kad 1083 3| gedulingi, ~Irgi grožybės jų nei kapas sens pasirodo.~ Krūmus 1084 1| tavo nugarą skalbia.~Vei kapė bei tė kaip reik dar košt 1085 3| sopagus užsimovė.~Moterų pusė kapos sūnelius palydėt pasisiūlė;~ 1086 4| Pričkus jau parčiuožęs iš Karaliaučiaus,~Ale dūsaudams ir liguostas 1087 4| girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui ~Dėl raspustos ir sunkių 1088 3| Tankiai provninkams aukštiems Karaliaučiuje skundė;~Ale provos vertos 1089 3| kasdien, kaip jau visur karaliaudams ~Velnias vis baisiaus piktųjų 1090 1| tarp kitų paukštelių nei karalienė ~Vis dailiaus ir šlovingiaus 1091 4| jau gyvent nederėsim ~Irgi karaliui, kas mums reik, atlikt negalėsim?~ 1092 4| Karaliaučių ~Dergiant su karališkais grūdais nukeliavus, ~Verkė 1093 2| kaip puolasi būrams:~Nėsa karališkas provas ir visą rabatą~Kožnas 1094 3| pažebodams sau nuplikusį kuiną~Ir karčius žilus ant sprando jo pamatydams,~ 1095 2| baisiaus pasipurtin,~Kad jis, kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs,~ 1096 3| Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, ~O tarp būrų 1097 2| sviets, kovot susibėgęs, ~Kardus ir šobles į margas nunešė 1098 1| butus pamatydami margus ~Ir karietas blizgančias girdėdami trinkant, ~ 1099 3| latgaliai kaba, ~Su plaušais ar karklais be negelių sukabinti. ~Bet 1100 3| daugsyk pasidaro, ~Kad jie sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ~ 1101 2| skaistums, kūrendams žiburį karštą, ~Žemės vainikus pamaži 1102 2| atšokusi smaugia ~Ar su karštlige dar tikt macką pasuka biedžių. ~ 1103 4| keršto, ~Sau tikrai sušilt karštoką viralą srebiam. ~Ak jūs 1104 4| iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai. ~Ei koktu dūšelei, kad 1105 3| pasibaigia, ~O kožna diena daug kąsnių nor pasisotint. ~Pusryčiai 1106 3| rėdai, ~Bet vainikas su kasoms mergų dabinėjims. ~Bobos, 1107 2| Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurės ~Su grožybėmis 1108 4| kaminą velka. ~Todėl jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, ~ 1109 4| Taigi nevenk, žmogau, kassyk, kad viralą verdi~Ar kad 1110 3| šiuilių,~Rods nei pybelių, nei katgismų dar nepažino. ~Jie tikt 1111 3| išvirtus jau valgius iš katilo semdams, ~O pečenkas su 1112 3| daug ugnies ben veik po katilu degtų, ~Su pilvotais zūbais 1113 2| skaudžiai.~Žiemą, kad vakarais Katryna snausdama verpia, ~Paukšterėdams 1114 3| autų purvelį svilin. ~Bet Katrynė su Berge skauradą šiūruoja ~ 1115 4| panorėjus, ~Su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, ~Tai jau didis 1116 4| ilgiaus nesvietiškai vaitodami kauksim,~Tur mūs akys iškirmyt ir 1117 2| iš jūs, kad vis raudodami kauksit;~O paskui akli bei proto 1118 3| nusigando, ~O vilkai savo veislę kaukt ir plėšt pamokino;~Ten, 1119 3| Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko:~Jūs išputėliai pilvoti, 1120 2| sakyti) ~Vosgi ragai su kaulais ir skūra pasiliko. ~O štai, 1121 3| smarkus bindokas skeldavo kaulus, ~Kaip man Jons, Mikols 1122 1| kaip būrai veislę savo kavoja.~Ale žiuponės savo lėles, 1123 4| vogt nuvažiuodami būrai ~Su kašele dovanot slaptoms jiems atneša 1124 3| visą, ~Tytveik daug dėl to kaštavos irgi steliavos. ~Karvių 1125 2| nenaudėlės mergaitės su kedelačiais, ~Lyg kaip jumprovos pasirodyt 1126 3| su šulmistrais ir barasi keikdams, ~Kad jiems kartais iš bėdos 1127 2| tėvs užstodavo biedžių. ~Keikesčių niekados iš jo burnos nesulaukėm;~ 1128 2| pasimislyk!~Kam dūksti taipo, kam keiki taip išsižojęs? ~Ar tave 1129 4| vardus kasdien rokuodami keikia.~Dievs kiekvieną kartą ras, 1130 2| kuočės jis būrus išgirsdavo keikiant, ~Tai tuo tėviškai jis juos 1131 2| besispardydams taip baisiai keikti pagavo, -~Kad sviets visas 1132 3| O tarnai jo be drausmės kekšaudami juokias. ~Ak, kur dingo 1133 3| pasisavint, ~Šelmystes pramanyt, kekšaut bei dievą paniekint ~Ir, 1134 3| kasdien nei svodbą didelę keldams~Ir nei kokias krikštynas 1135 4| Ant visų baisių klampynių kelią padarė~Ir su rogėms vėl 1136 3| brangvyno didelę plėčką~Su keliais malkais slaptoms ištuštino 1137 3| nupenėtą šutina gaidį ~Ir kelis kviečių plyckus į kakalį 1138 3| tirpt, žiemos jau nedera keliui,~Lyg taip su garbėms visoms 1139 4| Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, ~Kad smarkus 1140 3| barška.~Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo, ~O meška 1141 3| virti kartupelių valgiai~Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru 1142 2| pasiliko;~Ale padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. ~Vei ir grybų 1143 2| širdies šeštoką pridėjo;~O kad kelnes jiems ir dvi vyži pažadėjo,~ 1144 1| nusisukęs, ~Pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams;~Bet 1145 4| Lauras, mūs pakamorė,~Krizo kelnores ir kuknę pradeda garbint. ~ 1146 2| negalim;~Bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom. ~Ak! kaip daug 1147 4| ar šiupinį verdi ~Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą 1148 3| tvankas įžarstytas daug kepino kiaušę.~Mes besidovydami 1149 3| didelį peilį, ~Virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė. ~ 1150 3| pasikinko, ~Tuo jam dvi dešri kepti pasteliavęs duodu;~Ir, kad 1151 1| dešros tau nepatinka, ~Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori.~ 1152 2| taip aklai, kad kasos irgi kepurės ~Su grožybėmis visoms į 1153 4| kakalį kiša!~Ar nebūt ir keras koks tam reikalui tikras, ~ 1154 4| baudžiauninkai, bernai ir kaimenių kerdžiai,~Ir kas dar daugiaus yr 1155 4| švilpina vėjai. ~Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, ~ 1156 1| peržiemavojo ~Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, ~ 1157 4| laukiu kytru bei bingusį keršį~Kartais, į laukus nusibastę, 1158 4| kampe, žiemos n'atbodami keršto, ~Sau tikrai sušilt karštoką 1159 4| turim ~Ir kaip vyriausybė tą ketina pakarti, ~Kurs kaip kietsprandis 1160 3| pavežė naštą, ~Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.~ 1161 2| iššoko ~Ir, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimetęs, ~Skubinos 1162 2| vokiečių gaspadinės ~Su ketvirčiais vis džiovint į kakalį šauja. ~ 1163 2| Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko. ~Taip vargingai 1164 2| galvijai stipt užsigeidęs, ~Kiaulėms ant garbės vis kiauliškai 1165 3| Pelėdą sutikęs, ~Jam dėl kiauliškos biaurybės ką pasakyti ~Ir 1166 4| nerastume sviete. ~Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus ėsti.~ 1167 3| pasirodyt? ~Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinėti, ~O dar 1168 3| pranešė kartais. ~Juk vos kiaulstaldis, vos klėtis jam pasiliko, ~ 1169 3| Tuo juos kaip staldus ar kiaultvarčius pamatysi;~Nės, kur tikt 1170 1| sudraskė, ~Mažu ką vanags ar kiaunė kopinėdama smaugė, ~Mažu 1171 1| Nes jis tuo plaukų nuo kiaušės nupešė pluoštus;~O paskui 1172 1| pasičypsin, ~Ogi žąsyčiai iš kiaušinių veržiasi laukan. ~Vei! kaip 1173 4| jam, - saugokis Kasparą kibint ~Ir tylėk, kad dumčius jo 1174 1| krunėdami diedai, - ~Kožnas ir kiekvienas tavo šauną garbina dainą, ~ 1175 4| dieve, taipo supleškina kiemą,~Kad iš viso tikt vos gals 1176 2| Kas tai? - klausiau jį, - kieno ta dvylika paršų?" -~,,Tič! - 1177 3| ugnis baisi per mėsą šokdavo kietą ~Ir kaip koks smarkus bindokas 1178 4| ketina pakarti, ~Kurs kaip kietsprandis šaltyšiaus žodį paniekins. ~ 1179 3| balnodams jį, prie šonų prisegė kilpas. ~Taip išrėdęs jau žirgelio 1180 1| vasarą švęsi ~Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok" pasakysi.~ 1181 1| savo saldų pakeli balsą ~Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini 1182 1| kiemus pamaži važinėdams, kirkina ratą, ~O tiktai nusipelno 1183 3| draskymams ištisą zuikį, ~Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė;~ 1184 1| paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, ~O kitsai, stokodams 1185 2| Ir visur rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė. ~ 1186 2| jauno jų n'atbodama veido, ~Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi 1187 2| rėplinėdams vis su piautuvu kirto;~Bet kaimynai jo rugius 1188 3| baisus razbaininks atėmė kirvį, ~Bet dar kuinpalaikį man 1189 3| jau ir mandagi gručė ~Su kisielium, kad juos sau išpleškini 1190 3| vos plutas sausas į vėdarą kišam ~Ir tikt su blogu skinkiu 1191 1| iki vėl reikės, į pašalį kiškit! ~Ogi nagan spatelius greitus 1192 1| prastai suvystijus į pašalį kišo? ~Ale, žėlėk dieve! kiek 1193 2| biedžiai mes, kasdien į vėdarą kištų ~Ir su mumis drauge prisivargt 1194 2| Ir kad jūs stalde daugsyk klampodami stenat. ~Rods darbelio jūsų 1195 4| bardams,~Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ~Ir purvynai 1196 4| šūdus, ~Ant visų baisių klampynių kelią padarė~Ir su rogėms 1197 3| klastos ~Kartais ir kytriausį klapą moka prigauti. ~Barbė su 1198 1| padėkit jau vindelių visą klapatą, ~Ir stakles, iki vėl reikės, 1199 3| greitai. ~Bet Enskys, jo klapčius, daug paliavotų kragų, ~ 1200 2| prisikošę,~Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugauna.~Bet ir 1201 3| brolau, kas čia pasidarė.~Tos klastorkos tuo po tam kampe susilindo~ 1202 3| kytriai; nės greitos moterų klastos ~Kartais ir kytriausį klapą 1203 4| mokinto Bleberio žentas, ~Daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą 1204 4| O taip jam bekapanojant klastuodami vagys ~Liepas uždraustas, 1205 4| Kad n'įžeistumbei tau klausantį nabagėlį. ~Ale matau, kad 1206 1| biedžių."~ Taip ereliui klausiant ir aštriai tyrinėjant, ~ 1207 2| pasirodė. ~,,Kas tai? - klausiau jį, - kieno ta dvylika paršų?" -~,, 1208 4| visokių rudenių matėm! ~Klauskit tik senuosius, jūs glūpieji 1209 1| nuskųsdams poną tą pasidrąsino klausti. ~,,Ar gumbu sergi per daugel 1210 3| kurio sklypus nuplėštus klestina vėjai, ~Kad viens čia, kits 1211 3| Juk vos kiaulstaldis, vos klėtis jam pasiliko, ~Irgi namai 1212 1| Kas ant aukšto dar ar klėtyj guli be diego;~Ir kiek dar 1213 3| užsigeidęs, ~Vis tikt aužuolus, klevus ir drūtmedi vagia, ~O paskui, 1214 3| Sparai po kraiku su čytais kliba supuvę,~O viduj visur po 1215 3| kaimynų klapais ragino šokti. ~Klišis su biauriais sopagais Pimę 1216 4| kurs kasdien jam patalą kloja ~Ir kasnakts, kad kožnas 1217 3| Nės jis, po Mikielės tuo klojimą bemušdams, ~Laižos vis ir 1218 1| keltis, ~O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. ~Vislab, 1219 3| daug susibėgo. ~Kaspars kloniojos, dosningą Krizą pamatęs;~ 1220 3| būrs, pas Krizą sėdėdams, ~Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo.~ 1221 3| klydinėdami slapos~Ar, savo klumokus pasidarę, ubagais eina. ~ 1222 3| Rudenyj ant laukų šaltų klydinėdami slapos~Ar, savo klumokus 1223 2| naktyj, ant tamsių laukų klydinėdams, ~Budę naują su dalgiu šukėtu 1224 3| išsirėdęs~Irgi nešvankiai klykaudama pas Krizą nukako. ~Brizas 1225 1| jos pirmas vaiks užgimęs klykti pagavo~Ar kaip pirmąsyk 1226 2| dar liko kiek, kur kiaulės knist nenukako.~Mažu kas autams 1227 2| ten, o kitą ten pamatysi ~Kniūpsčius už tvoros ar po pašiūre 1228 4| imdams~Irgi dūsaudams pas knygas aukštyn pažiūrėjo.~Taipgi 1229 4| nusigando, ~O vėl kartais iš knygelių poterius imdams~Irgi dūsaudams 1230 1| šūkteri šūtką. ~O kad kartais kobotą mes tavo pamatom, ~Tai tu 1231 4| kaitin, ~Tuo trinyčius ar kobotus vėsius užsimaujam;~O kad 1232 2| sviete nerimsta,~Bet su Koinu kasdien dangaus išsigąsta! ~ 1233 1| užsimiršta ~Ir besijuokiant koja vindą sukt pasiliauja. ~ 1234 3| gadynė ~Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos.~ Ale nežinot 1235 3| svodbą didelę keldams~Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk!~ 1236 1| į pagirį traukės.~ Ale kokie dyvai - nei viens iš didelio 1237 4| kokią gi gadynę sulaukėm!~Ak kokios tamsybės jau apjekino svietą! ~ 1238 3| kuknę ~Įlindau pažiūrėt, kokius ten šutina kąsnius.~Nėsa, 1239 3| Bartis irgi nešvankiai koliotis užsimanė. ~Stui, nešvankėli, 1240 4| rūpesčių, kasdien iš pumpuro kopdams.~Ale su viena diena žiedelis 1241 4| tamsius kampus su žiburiu kopi~Ar ant vaikpalaikių, kaip 1242 1| Mažu ką vanags ar kiaunė kopinėdama smaugė, ~Mažu ką neprietelius 1243 1| Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir 1244 2| kaip vėl aukštyn saulelė kopti paliovė ~Ir, aukščiaus savo 1245 1| sėkite sėklas! ~Sėkite kopūstus, morkus su didele sauja;~ 1246 4| to negana. Raspustą reik koravodint.~Todėl su lenciūgais jį 1247 4| taip aštriai liesininks koravojo, ~Kad, manding, klastuot 1248 1| žingine žengti, ~Ir, kad dievs koravos, dar verkdams ubagais eisi."~ ,, 1249 4| paliepę sėstis ~Ir piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę;~ 1250 2| rinčvynio prisikošę,~Tuo su kortoms ir klastoms kits kitą nugauna.~ 1251 2| Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, ~Kardus ir šobles 1252 3| Ir vis rinčvynius į pilvą košdami storą, ~Dievo bei dangaus 1253 1| kapė bei tė kaip reik dar košt neprimokai! ~Eik užsimauk 1254 2| daug ašarų rietančių nei košte pakošiau. ~Ei kieksyk! deivių 1255 2| gardžiai prisiėdė ~Ir saldžių koštuvių vos dosniai prisigėrė, ~ 1256 3| atnešė bačką;~O kviesliai, su kragais svodbiškais susibėgę, ~Pyvo 1257 3| klapčius, daug paliavotų kragų, ~O moliavotų stuopų dar 1258 1| juk tam jisai tavo pašarą kramtė ~Ir ištroškęs iš tavo prūdo 1259 2| jis, savo sausą truputį kramtęs ~Ir ištroškęs, jau malkelio 1260 1| vargų vos sausą truputį kramtom ~Ir iš klano su savo jaučiais 1261 1| susirietę pas meilingą kakalį krankiam, ~Tai ir tu, paukšteli miels, 1262 4| šalti, kur jūs miegodami krankiat, ~Jus negal užstot, kad 1263 1| neminėdams, ~Ištisas ir užklots krankiau pas kakalį šiltą. ~Ak! kad 1264 3| pyvu susipyko, ~Kad šviesoj krapinėdams jau šviesos nepažino. ~Ar 1265 3| Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė;~Ale trečiasis du biauriu 1266 4| Taip kad panedėlyj dar krapšto kruviną snukį."~ ,,Ak, - 1267 3| su vištoms ir kas mėžinį krapštot, ~Bėkit, skubinkitės ben 1268 1| Kartais broliškai purvus krapštydami žiopso~Ir taip viens, kaip 1269 4| kaminą žvilgtert ~Ir kytriai krapštyt, kad suodžių kas pasidarė. ~ 1270 4| šviežius valgius į puodus kraudami virsim. ~Nugi dabar vėl 1271 4| būrams jie paskutinį lašina kraują;~O tačiaus linksmai nusipešt 1272 2| pasijudin ~Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi slenka, ~Ką 1273 2| rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė. ~Tuo laukai kaip 1274 2| pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, ~O paskui, kas dar daugiaus 1275 1| linksmai rykaudami gyrė. ~Kregždės su lengvais sparnais aukštai 1276 3| valgė,~Kad jisai dėl to savo kreivą vargina skūnę, ~Kad ben 1277 4| atims ir nešt lieps ubagų krepšą.~Taigi nešūtykim, kad ponai 1278 3| nustekenęs, ~Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, ~Tuo pasilinksmint 1279 2| rėplinėdams~Ir nei šūdvabalis kribždėdams šūde gyvena." ~Ak! kad jau 1280 3| šventai pasiskaičius~Ir krikščioniškai pas stalą jau susisėdus, ~ 1281 3| didelę keldams~Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk!~Ne kasdien 1282 3| naras, ~Kurs daug zaunydams krikštynoms gėdą padaro.~Ale nedingokim, 1283 3| Nės Plaučiūns juos ant krikštynų buvo pakvietęs ~Ir visus 1284 4| daikts, lauke savo pašarą krimsdams,~Su pasimėgimu valgo ir 1285 4| pluoštą,~Tuo su liežuviu jį krimst į gomurį traukia~Ir savo 1286 2| trumpintelis amžis ~Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms."~ 1287 3| prarakų žodžiai,~Ir pons Kristus pats bei jo mokintinių raštai, ~ 1288 4| Pričkus šaukti pagavo, ~Kas krivulei reik, išmanomai pasisakėm, ~ 1289 3| padyvijo didei, kad miela Krizienė ~Ir mergoms tokio nešvankaus 1290 2| viežlybai padarytų, ~O mergaitės krosytų marginių nekenčia. ~Klapai 1291 1| visokias iš numirusių šaukė. ~Krūmai su šilais visais išsibudino 1292 1| Ir vaikai be buksvų, ir krunėdami diedai, - ~Kožnas ir kiekvienas 1293 2| pražaidėm, ~O kruštinių bei kruopelių vos paragausim. ~Ar ne gerai 1294 3| Valgyk sveiks dešras, iš kruopo sau pasidaręs.~Imk raumens 1295 1| galim veikt? Pakol šime krutame sviete, ~Turim jau visaip, 1296 1| nusitvėriau ~Ir, kol gyvs krutėsiu, jų kasdien paminėsiu."~ 1297 3| dabar purvynai, kad juos krutina vyžos, ~Nei kisielius ant 1298 2| nesiliauja, ~Tuo riešutų krūva, kad jos į gomurį kiša, ~ 1299 3| dideliu sūriu.~Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivogę,~Į arčiausį 1300 4| kad panedėlyj dar krapšto kruviną snukį."~ ,,Ak, - tarė 1301 1| maisto viso neteko;~O aruodų krūvos jau taipo pasibaidė, ~Kad 1302 2| kisielių visą pražaidėm, ~O kruštinių bei kruopelių vos paragausim. ~ 1303 4| kaip būdas jo, žnairioms į Kubą žiūrėdams, -~Rods jūsų mylista 1304 3| baisiaus piktųjų suvelia kudlą. ~Ak broleliai, ak, išbuskim 1305 3| Štai tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs,~Raičiojos 1306 3| susigadyt.~Juk žinai, koks kūds daugsyk pavasario čėsas.~ 1307 4| Irgi negailis, kad kokį kuiliuką suėda;~Bet ir kuilį didelį 1308 1| jis permier besisukdams! ~Kuinas taipo jau ramboks, vis žingine 1309 3| tikt, gailiuosi pasenusio kuino;~Nės jis trylika metų, man 1310 3| į baudžiavą joju,~O mano kuinpalaikis klampodams žengt nenujėgia,~ 1311 4| padaryti. ~Kad, pasikūręs ją, kuklius ar šiupinį verdi ~Ar kad, 1312 1| Tverk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį, ~Bausk jį, 1313 3| Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, ~Taip nesvietiškai 1314 4| tam reikalui tikras, ~Ar kūlelis, iš žagarų sausų padarytas?"~ ,, 1315 4| nor ėst, šiaudų pamatydami kūlį;~O kad iš tikros širdies 1316 3| nusitiko;~Nės Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, ~Taip 1317 4| nepavydi? ~Ar dykai jis jums kulkas bei paraką davė? ~O dėl 1318 1| pasikėlė ~Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, ~O paskui 1319 1| jo pridergtas buksvas su kultuve skalbė. ~Aš besigėdėdams 1320 3| žirgelio nugarą visą, ~Tuo savo kulšis su nauju diržu surakino ~ 1321 4| tarė jam Enskys, pas kūmą Krizą sėdėdams, - ~Pričkau, 1322 3| ragaišių per tarnus atnešdino kūmams;~O svečiai visi, margoms 1323 3| pasirodė ~Irgi beklykaudams kumelės nugarą daužė. ~Tu nenaudėli, 1324 3| jį spiaudydams per paiką kumelį laiko.~Kad mane pons kampe 1325 3| užsimanė. ~Stepas nuo riebių kumelių daug pamelavo, ~O Enskys 1326 4| tikėjoinės, sulaukę rudenį kumpą, ~Taip ūmai nusidovyt irgi 1327 1| pusę nuplėšė ~Ir su nagais kumpais savo veidą visą sudraskė. ~ 1328 1| kuom pasisotint.~Ak! jūs kumpiai, jūs dešrelės su lašinėliais,~ 1329 2| Dešros ir lašiniai su kumpiais irgi su sūriais ~Baigės 1330 3| prisivalgyt, ~Nės lašinių bei kumpių jau rūkyt pakabintų ~Žiemai 1331 2| Rods, - tarė Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, - ~Dievui 1332 2| boba jau didei sukrošusi kumpso. ~O kiek jų darže žmogaus 1333 3| jo, dosniai primyleti, ~Kūmų viežlybų kalbas kalbėt nenumanė?~ 1334 3| taikė,~Kad viens kaip baisus kunigaikštis skiauturę rodo,~O kits per 1335 3| kits jį lėtą vadina. ~Taip kunigams, taip šulmistrams visur 1336 3| glūpas akis užsipylę,~Nuo kunigų bei nuo darbų jų pradeda 1337 1| lopytą parlėkdams parnešė kuodą ~Ir pasisotint ant laukų 1338 4| barzdoti pušynai~Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo ~ 1339 4| pernai, ~Kad iš namo jo vos kuolas viens pasiliko.~ Ak mano 1340 1| jau žinom, ką nusivirt ir kuom pasisotint.~Ak! jūs kumpiai, 1341 2| kasdien pasitiešyt. ~Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą 1342 1| ir įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! ~Taip besipurtindamos 1343 4| tarnui reik pasikloniot,~Jam kupčelninko Mikolo gromatą davė. ~Amtsrotui 1344 2| su grybais į Karaliaučių ~Kupčiams išparduot ir ką nusipirkt 1345 2| žiemai reiks, sukraut į kupetą liepia? ~Ak ir čėsas bus; 1346 2| to, kad Diksas nuogs pas kupiną skrynę~Klūpodams ir vis 1347 4| surukę diedai, mes gi, kuproti nabagai, ~Mes taip jau, 1348 2| Vei! kaip jos skaistums, kūrendams žiburį karštą, ~Žemės vainikus 1349 4| pasakykim.~Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, ~Daug 1350 1| sopagus siuvinėdams, ~Su kurpalium tau per rambią nugarą siekė, ~ 1351 3| vokiečiai sopaguoti~Ar su kurpėms rudenyj ant česnių pasirodo.~ 1352 4| paliepė rengtis. ~Tuo pilvots Kurpiūns, vyriausias jų pakamorė,~ 1353 4| išbūt negalėsi, ~O šaltos kuršolės srėbt ir surbt nenorėsi. ~ 1354 3| dingo jūs puikums su savo kvapeliais!~Vei ką sodai mums margai 1355 2| šūdus, ~Kartais dėl visokių kvapų turite čiaudyt ~Ir kad jūs 1356 1| Ir nenaudėlės dėl niekų kvaršina galvas. ~Juk žinai, kaip 1357 1| mūsų žiopliai tavo biedną kvaršino galvą. ~Tu su savo Ieva 1358 1| po tam dar jus užaugdami kvaršins~Ir už procią jums menkai 1359 2| Sekmines būrus į baudžiavą kviesdams ~Ir, kas reik atlikt, pamokindams 1360 2| sulaukęs vasarą mielą;~Sveiks kvietkelėmis pasidžiaugęs, sveiks prisiuostęs;~ 1361 3| jūs su savo žolelėms, ~Jūs kvietkelės jaunos, jūs gi pavasario 1362 3| nukeliaut užsigeidžia. ~Kykas su nometu bei ploštė moterų 1363 3| vėl, minau, n'užsigeiskite kykų!~ Taip, kaip girdit, didis 1364 2| dangum nusigando. ~Syveida kytra nulenkus uodegą bėgo;~O 1365 1| tarp paukščių rods tūls kytras randasi sukčius, ~Kurs gardžiai 1366 2| rėkti pagauna;~Nės jis vis kytriaus už poną nor padaryti ~Ir 1367 3| moterų klastos ~Kartais ir kytriausį klapą moka prigauti. ~Barbė 1368 3| padonai;~Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema glūpas, ~Ir taip 1369 4| sviete suėda!~Žalį su laukiu kytru bei bingusį keršį~Kartais, 1370 2| garbina ponai, ~Ir kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami plūsta. ~ 1371 4| paraką davė? ~O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ~Ir linksmai 1372 3| klastas ir šelmystes išvysime kyšant. ~Matom juk kasdien, kaip 1373 3| bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas, ~O paskui tuo žaist 1374 2| reik padalyt, šmotus vis kyšteriu riebius. ~Todėl vos dyvai, 1375 3| pasidžiaugt n'užsimiršo, ~Ale labai kytriai; nės greitos moterų 1376 1| pasikėlė. ~Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams ~Ir linksmai 1377 2| štai mes, mieste per nieką laikomi būrai,~Pasukų kiek ar išrūgų 1378 4| kieksyk kunigai, mišias laikydami, barė, ~Kad mes ponams, 1379 4| bėga. ~Dievą viens nieku laikydams juokiasi šelmis,~O kitsai, 1380 3| štai tikt daugiaus garbėj laikydavo dievą ~Ir šventoms dienoms 1381 4| ponu pasipūtusiu šūtyt ~Ir laikyk savo snukį, kad kalboj nepariktų."~ 1382 2| O jūs moters su mergoms, laikykite burnas. ~Mes, kaip užveizdai 1383 3| Juk jie ir kiaules stuboj laikyt nesigėdi, ~Ir, kad jiems 1384 4| gromatą davė. ~Amtsrotui laiškus atplėšiant irgi beskaitant, ~ 1385 3| prieš Mertyną smaguriaudams,~Laižės vis ir gurkščiodams prisiėst 1386 3| tuo klojimą bemušdams, ~Laižos vis ir gurkščiodams į karčemą 1387 3| šiltą~Snausdams ir zūbus laižydams, ėdesio tyko;~Nes Astė pietums 1388 2| didei dūsaudams vandenį laka, ~Kur vabalai visoki su 1389 1| laukų linksmai plezdendami laksto ~Ar pas žmones ant kiemų 1390 3| Ar apžėlusi jau po tam lakstydama juokės ~Ir savo peną be 1391 2| dyvų pasidarė -~Vislab ant laktos, kur vištos tupi, padėję, ~ 1392 1| žįsdami spardos. ~Vištos ant laktų jau daug iškarkino pautų;~ 1393 1| Kad tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiauški. ~Tu vargonų bei 1394 1| buvo nuplėšę. ~Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;~ 1395 3| viens nuo stogo nupuolė,~O langų vienam perdėm skylė pasidarė.~ 1396 2| giltinė smaugė ~Ir visoms lankelėms raudą didę padarė, ~Nės 1397 1| jūsų nuausti, ~Ant margų lankų kaip sniegs pavasario blizga.~ 1398 1| Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo;~Ne! ne verkt, 1399 2| skvieruodams kartais jus lankyti pradėsiu. ~Žinot juk, koktu, 1400 3| vėtra. ~Šakos, ant kurių po lapais užgimė veislė ~Ir lizdelyj 1401 3| su burokais bei rauginta lapienė, ~Žirniai, kad su pupoms 1402 1| išsižioji, ~O burokų bei lapienės niekini garbę. ~Todėl tu 1403 3| O viduj visur po stogu latgaliai kaba, ~Su plaušais ar karklais 1404 3| nelįsk, kur lįsti netinka, ~Lauk, ik Krizas tau per paslą 1405 1| naujus, kepurę nuvožęs, ~Laukiau, ik tarnai man ponui lieps 1406 1| kasdien savo dievui,~Kad tavo laukis su dvyliu tau padeda dirbti~ 1407 4| jus gaivint; ben meldžiami laukit!~Gausit, kas jums reik, 1408 3| parduot nuvažiuotų, ~Kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? ~ 1409 2| tarė Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, - ~Dievui būk 1410 1| viens pulks, sau žirgus iš lazdų pasidaręs ~Ir glūpai skraidydams, 1411 4| kad būrams jie paskutinį lašina kraują;~O tačiaus linksmai 1412 1| kumpiai, jūs dešrelės su lašinėliais,~Mes kone verkiam jau, kasdien 1413 4| barščius ir šiupinį skanų ~Su lašiniais gardžiais išvirtus girdami 1414 1| traukeis. ~Neprieteliau! tu, lėbaudams ir vis smaguriaudams, ~Lauką 1415 3| Kad ben veik girtuot ir lėbaut ką pagamintų,~Nės jis, po 1416 4| vėžyčiais~Ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia~Ar kas 1417 1| tūkstančių gyvų sutvėrimų leido ~Ir kožnam savo valgį bei 1418 1| šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė, 1419 1| Štai žiūriu, viena boba vis lekuodama bėga. ~Gryta! tariau, kas 1420 1| garbings! pirmykščios tavo lėlatės ~Daug dyvų bei daug neregėtų 1421 1| prasidėjo;~Štai tuo žirgai su lėlėms į šūdą pavirto. ~Ak išties! 1422 4| reik koravodint.~Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ~Ir surakintą 1423 3| aklai kasdien į karčemą lenda? ~Juk girdėjot jau, kaip 1424 4| pasislėpt į šiltą pašalį lendam~Ir tykiam kampe, žiemos 1425 3| aukščiaus česnyj tarp svotų lendate sėstis~Ir tikt vis gardžiai 1426 3| drasko. ~Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, ~Jaugi 1427 1| rykaudami gyrė. ~Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė ~ 1428 1| mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus.~ Ale sakyk, gaidel! 1429 3| maišydama Jekė ~Gailių dar ir lenkiško daguto pridėjo. ~Tuo stuba 1430 4| būrai?~Švėds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, ~ 1431 1| mes ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo?~Taipgi namai visi 1432 3| drimelius užaugindams ~Ir juos lepindams bei valią visą beduodams,~ 1433 2| Rods darbelio jūsų ponačių lepusi nosis ~Baidos ir vis poniškai 1434 1| štai, kad tarp mūsų kas ką lest pasidrąsin, ~Su tinklais 1435 3| taria per drąsus, o kits jį lėtą vadina. ~Taip kunigams, 1436 3| mučę nuvožęs,~Dėl jo žaibo lėts pas šaltą kakalį dreba~Ar 1437 1| tariu, bensyk ir verkusi liaukis;~Juk dar čėso yr, ir mes 1438 1| jis, - pulkai susirinkę, liaukitės ošti ~Ir tikrai klausykit, 1439 3| Vislab ir visur, kaip girdit, liaupsino Pričkų.~Ogi dabar žilam 1440 3| daugumą sudaužęs~Ir čerpes su liekarstvoms pro duris išmėtęs,~Tuo vaikus, 1441 3| pašalių susibėgo ~Ir visokių liekarstvų macnių sugabeno. ~Gryta 1442 4| bekapanojant klastuodami vagys ~Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį 1443 4| glūpam loduotą puloką davė, ~Liepdams, kad jam tuo nušautų dvylika 1444 1| pamatydams, ~Ne tuojaus, kad tu liepi, kepurę numauja ~Ir, kaip 1445 1| riekia, ~Kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trupint."~ ,, 1446 4| mums kakalį šildo, ~Ta liepsna, klausykit tikt, kad mes 1447 4| einančių, kurius sušutino liepsnos?~Tūls iš jų sau pats, be 1448 4| linksmą, ~Tai nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė, ~Irgi 1449 4| pasidaro. ~Viens apbranijęs liesininką giriasi šelmis, ~O kitsai 1450 4| tieksyk ir taip aštriai liesininks koravojo, ~Kad, manding, 1451 3| meldžiu, nepadyvyk ~Ir nesakyk liesininkui, kad Obrys, mano bernas, ~ 1452 3| tūls smirdas irgi bedievis ~Lietuvai ir lietuvninkams mums gėdą 1453 3| taip jau nusiduoda, ~Kad lietuviškas tūls smirdas irgi bedievis ~ 1454 1| pasilinksmin. ~Ak, gaidau! lietuviški kytri pilosopai ~Taip glūpai 1455 4| valgo. ~O štai, jau lašinių lietuviškų prisiėdę ~Ir mūs alų su 1456 4| riebių varlių prisiėdęs,~O lietuvninks, žirnių bei lašinių prisivalgęs, ~ 1457 4| visą sugėrę, ~Viežlybus lietuvninkus išpeikt nesigėdi.~Tu prancūziškas 1458 1| jam daugsyk seilėdams jo liežuvėlis ~Iš karštų nasrų nei blėkas 1459 2| sviete bedievių, ~Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja.~Tūls 1460 4| primeti pluoštą,~Tuo su liežuviu jį krimst į gomurį traukia~ 1461 2| negalim;~Bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom. ~Ak! 1462 2| ponus taip skaudžiai kankina ligos?~Kodėl jų taip daug pirm 1463 4| Karaliaučiaus,~Ale dūsaudams ir liguostas jam pasirodė;~Nės jau žilas 1464 3| kiek prieš šventas Velykas liks, nenumanom. ~Ar ne gerai, 1465 4| Skarbus sergėt tur, penkias liktis užsidegęs, ~Sako, kad jo 1466 2| mūsų nudovyt? ~Kas jums rūp linai bei brauktos pakulų grįžtės?~ 1467 1| mes, tamsoj pasislėpusi lindai ~Ir mažu savo glūpas muses 1468 2| ir aust prisiartins, ~O lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? ~ 1469 3| linksmai šokinėjo, ~Vislab, kas linguodama ik debesų pasikėlė ~Ir, 1470 1| gaudai. ~O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam ~Ir savo 1471 2| taip ir paukšteliams mūs linksmiems pasidarė. ~Ką gegužė pakukavo, 1472 1| Kartais budina mus ir mūsų linksmina širdis. ~Ak šlovings dieve, 1473 1| dangum, pulkais susilėkę, ~Linksminas ir sumišai visur skraidydami 1474 3| vis su smalstumais vėdarą linksmink ~Irgi ne vis durnai ir taip 1475 3| tarnas:~,,Ak, - tarė, - linksminkitės, jau vėl česnis pasidaro.~ 1476 2| biednas būrs savo vėdarą linksmint, ~Kad jam plutos tikt ir 1477 1| nesugrįžo;~Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko:~Nes darbai 1478 3| atnešė plėčką ~Ir svotus linksmus meilingai ragino surbti. ~ 1479 2| švęsit rudenį riebų,~Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju. ~ 1480 2| vokiečių gaspadinės ~Iškarštus linus į lauką jau nugabena ~Ir, 1481 4| visi, provon suvadinti, ~Liudijo taip vertai, kad ponai liudymą 1482 4| kožnam vertai padaryti;~O ir liudininkai visi, provon suvadinti, ~ 1483 4| susirinko sūdžių ~Ir daugybę liudininkų tuojaus suvadino.~Štai tuo 1484 4| Laurienė, Kekė su Pakuliene ~Liudyt ir ant Dočio skųst anksti 1485 4| prisilygint,~Ar bloga varlė prieš liūtą didelį stengtis? ~Taigi 1486 2| Daug gyvų daiktų, kurie lizde prasidėjo, ~Tėvą su moma 1487 3| lapais užgimė veislė ~Ir lizdelyj nei lopšyj čypsėdama verkė ~ 1488 1| tyrinėjant, ~Gandras ant savo lizdo nei koks pons išsisplėtęs ~ 1489 3| ištisą zuikį, ~Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė;~Ale trečiasis 1490 1| Vei! kaip skūnės, kur mūsų lobiai buvo sukrauti, ~Nei pūstynės 1491 3| mislyk tikt, sau patys atneša lobių? ~Ponų dar nei viens su 1492 4| užsigeidęs, ~Biedžiui tam glūpam loduotą puloką davė, ~Liepdams, 1493 3| kits ten nuo stogo ritasi lopas. ~Sparai po kraiku su čytais 1494 1| gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė. ~Taip po tam abu, daug 1495 1| privalydamos auklių,~Jau iš lopų margas sau lėles madaravo~ 1496 1| jau buvo nudilę;~O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą ~ 1497 3| pagadino, ~Kad jį jo vaikai lovyj vos parnešė gyvą.~ Pimė, 1498 1| ūlyčių krūvoms susibėgę, ~Lošom ir durnus štukus kaip kūdikiai 1499 2| dienas glūpai gaišindami lošta. ~Bet štai! kad ūsai pirmi 1500 3| avių kelias, nečėdyk aviną luiną;~Kišk žąsis, pyles, vištas 1501 3| smarvė mėžinio smirdi. ~Lumper irgi kamėdigės apjekino 1502 4| pinigų daugiaus norėdami, lupa.~Kad Dočys porelę varnų