| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1503 4| žioplys, vargdienių nugarą lupdams, ~Savo malonę dar iškelt 1504 1| vargini jaučius ~Ir nei koks lupiks galvijį kankini biedną. ~ 1505 3| kad jį vos gyvą baudžiava lupo?~O tu su pentinais jam dar 1506 2| žmogus užgimdams pumpurui lygus,~Iš kurio žiedelis jo pirmiaus 1507 3| pažadėjo.~ Paikius ant lytaus, ant giedros barasi Vauškus. ~ 1508 1| varinėji ~Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia. ~Ei 1509 2| dirbt užsigeistų.~ Ale ką mačija? čia mums nereik nusidyvit. ~ 1510 2| Ar su karštlige dar tikt macką pasuka biedžių. ~Bet ir 1511 2| riešutytį, ~Ir nei vieną, nei mackiurniką riešutytį~Žiemai perkąst 1512 3| tarnai pasirodė ~Ir alaus macnaus su drogais atnešė bačką;~ 1513 3| susibėgo ~Ir visokių liekarstvų macnių sugabeno. ~Gryta daug žolių 1514 3| pakėlęs, ~Taip nešvankiai su macnum pyvu susipyko, ~Kad šviesoj 1515 4| miela vasara žada. ~Ką mums mačys priprovos, ką mūsų trūseliai? ~ 1516 3| prisirijęs jau nenumanė madagiai elgtis.~Ale svečių keli 1517 1| iš lopų margas sau lėles madaravo~Ir aukuodamos ant alkūnių 1518 3| į kaminą pučia. ~Jekė su Maguže džiovintą pagalį skaldo, ~ 1519 1| nusiduoda, ~Kad ant svieto šio mainų tikrai padabojam.~ Diksas, 1520 4| Slapos ir pilvus skūpai maitindami kramto.~Varlės su žuvimis, 1521 4| pas mus atsilankę, ~Kaip maitinsitės ar kur šėtras savo sutversit, ~ 1522 2| grožybes jų puikias su pašaru maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų žolelių 1523 3| Tas žoles smarkias čerpėj maišydama Jekė ~Gailių dar ir lenkiško 1524 3| Tankiai mes tvanke prastai maišydami skinkį ~Ir vandens malkus 1525 2| laikys, tarp jūsų mudriai makaluodams, ~Ne tiktai, kad mėšit, 1526 1| skūpas randasi čėsas, ~Su maldelėms ir kone verkdams vos išsiprašo. ~ 1527 3| bruka ~Irgi beglostydams jį maldo, kad susimiltų.~O štai tuo 1528 3| gomurį plaukdams, ~Ir tiršti malkai veikiaus prisotina skilvį.~ 1529 3| didelę plėčką~Su keliais malkais slaptoms ištuštino visą.~ 1530 3| skaldo, ~O Enskys sausos malkelės atneša glėbį. ~Ale Dočys 1531 2| kramtęs ~Ir ištroškęs, jau malkelio gert užsigeidžia. ~O ką 1532 3| pasimėgimu valgę ~Ir tirštų malkelių jau dosniai prisisurbę, ~ 1533 4| mums dovanojo?~ Bet ir malkos reik, kad nori stubą pašildyt ~ 1534 4| Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius ~Juos užmušt ir 1535 3| šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė ~Su kisielium, kad 1536 2| juokies, žioply! girdėdams mandagų žodį?~ Ar nežinai, kad būrs 1537 4| liesininks koravojo, ~Kad, manding, klastuot ir vogt jau reiks 1538 3| susibastė~Ir prancūziškas manieras mus pamokino.~ Tėvai mūsų 1539 3| pagavo.~Rods tai kiauliškas maniers ir didelė gėda,~Ypačiai 1540 3| susibėgę ~Ir jaunikį su marčia pasveikinę dailiai, ~Tuo 1541 3| ragino surbti. ~Ale moma marčios visokių sunešė plyckų~Ir 1542 2| man jos tamsoj su ragais margais pasirodė ~Irgi praryt mano 1543 2| prie ragų kumpų nutvert margiuką nedrįsta.~O kad mūdraudams 1544 2| Sveiks, svieteli margs! šventes pavasario šventęs;~ 1545 1| žiopliai, butus pamatydami margus ~Ir karietas blizgančias 1546 1| trinyčius naujus, buksvas bei marškinius audėt. ~Bet daugių daugiaus 1547 3| kad susiderkia, ~Reik su marškonio sklypu pasturgalį šluostyt ~ 1548 4| taip elgiasi būrai?~Švėds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, ~ 1549 4| klausantį nabagėlį. ~Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, ~ 1550 4| bijais, kad dievs visur tave mato~Ir kad kartą jis atdengs 1551 3| pliuškėdamos antys, ~Eikit, maudykitės, pakol dar atviros upės.~ 1552 3| tėvo prieglobstį pasodinusi maukia.~ Pernai tropijos, kad 1553 3| vis gardžiai smaguriaut ir maukt išsižiojat. ~Ak, kad vyriausybė 1554 3| verkė ~Ir jo kiaušę permuštą mazgodama šluostė. ~Tuo kaimynkos 1555 2| nenukako.~Mažu kas autams ar mazgotėms dar pasiliko;~Ale padurkams 1556 2| bara.~Taigi dabokitės ir mašnas čėsu prisikraukit, ~Kad 1557 4| skiauturę rodo. ~Ak, kaip maž tokių, kurie, valdydami 1558 2| mano Krizas numirdams mane mažą paliko;~O našlė moma maitintis 1559 3| pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis, ~Kaip ans durnas pulks 1560 3| Kad ir juos tuojaus iš mažo surbt pamokintų;~O paskui, 1561 1| pasisotint ant laukų vos mažumą rado. ~O štai ir taipo parvargęs 1562 1| nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė. ~Ant pašaliai visi, kur 1563 3| vartų n'išpantyts parveža medį,~Iš tikros širdies dar trečią 1564 1| sėdėdami verpalus audė~Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami 1565 4| pasiliauja. ~Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai, ~ 1566 2| užnikdavo dovyt, ~Tu kaip tėvs meilings užstot mokėdavai žmones. ~ 1567 1| daugel. ~Kartais nuo vaikų meilingus atskiria tėvus ~Ar aukštai 1568 4| pargrįžtam jus gaivint; ben meldžiami laukit!~Gausit, kas jums 1569 2| kartą paliepė sveikint, ~Melsdams nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint,~ 1570 3| Saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin.~Taigi dabar dešrų 1571 1| kvaršins~Ir už procią jums menkai dėkavos išlėkę.~Taigi matai, 1572 3| kruopas nedarytas ~Ir plutas menkas blogai kramtydami valgėm.~ 1573 3| kiša ~Ar suvystytus ant menko padeda demblio, ~Kiek jie, 1574 4| mūsų zopostas ~Ant laukų menks rodos ar pasimažina greitai.~ 1575 2| linksmai pakvipusį skarbą!~Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro;~ 1576 1| vasara grįžta. ~Tu žioply Merčiuk! dėl ko juokies išsišiepęs? ~ 1577 2| naujas tyčioms pasidaręs, ~O Merčiuks, ratelius taip jau naujus 1578 3| svodbiškai pasirėdė. ~Steps su Merčium, kurpes sau naujas nusipirkę,~ 1579 2| jie padaryt prasimanė. ~Merčius su Lauru mergas į vandenį 1580 4| Tarnas jo Šlapjurgis su merga Susukate~Sako, kad jisai 1581 3| pasakyt pasitaikė.~Ant jau Mertyno nulydėjom didelę šventę,~ 1582 4| briedį ~Irgi namėj slapta mėsinėdami juokiasi šelmiai.~ ,,Rods, - 1583 3| trylika metų, man dešras mėsinėjant ~Ir lašinių šmotus ant svodbų 1584 2| kiaulių bei ožkų taip daug mėsinėjau, ~Kad jau vos žinojau, kur 1585 3| reik, kad ką rudens čėse mėsinėji, ~O kad čėrauji, vėl reik 1586 3| Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, ~Kad viens nosies, kits 1587 4| jie kas vasarą mielą ~Nei mėsininkai per laukus bėginėdami smaugia.~ 1588 3| Bet kiek kiaulių bei avių, mėsininks nerokavo;~Ale žąsų bei vistų 1589 1| kaip jautį šerti pagautų~Ir mėsininkui sprandą tavo nusukt nugabentų.~ 1590 3| tuo pradeda šūtyt.~Dar vos metai, kaip aš tam kieme budavojaus;~ 1591 1| tinklus tyloms kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir vilkai 1592 2| makaluodams, ~Ne tiktai, kad mėšit, jus viernai pridabosiu, ~ 1593 3| kelmų bites kopinėjo, ~O meška vaikus glūpus murmėdama 1594 3| siūbuodami barška.~Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo, ~ 1595 1| kopinėdami mezgė.~Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės ~ 1596 3| Kalbos nuo vilkų, nuo meškų irgi nuo jaučių~Dėl baisybės 1597 2| greitai. ~Žinot juk visi, kas mėžiant puolasi būrams, ~Ir kiekviens 1598 3| Neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio smirdi. ~Lumper irgi kamėdigės 1599 3| Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj pasirodai;~Ar girdi, kaip 1600 3| Nės, kur tikt žiūri, visur mėžinys pasirodo. ~Juk jie ir kiaules 1601 2| kurie tam yr padaryti, ~O mėžk greitai ir linksmai pakvipusį 1602 2| jisai paskui, per dieną visą miegodams, ~Pamestų rykų lauke ieškot 1603 1| savo keru per žiemą buvo miegojęs, ~Vislab tuo pulkais išlindo 1604 2| Taipgi dabar, vasarėlei mielai jau besibaigiant,~Kožnas 1605 4| besnausdams.~ Taip, paukšteliai mieli, jums, taip mums pasidarė, ~ 1606 3| nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ~Ar dėl jūs dainų šventų 1607 2| kisielius ans gardus su šiupiniu mielu~Buvo jau visai ant stalų 1608 1| linksmai kasdien prisivalgą ~Ir miesčionys be vargų mieste šokinėją:~ 1609 2| kuinpalaikį taip jau pas Miką pragėręs, ~Pėsčias po dviejų 1610 3| garbingo Kasparo žentu,~Ir Mikolas, ant kiemų statyts pakamorė, ~ 1611 4| pasikloniot,~Jam kupčelninko Mikolo gromatą davė. ~Amtsrotui 1612 2| Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė.~Taip besidarkant 1613 3| Ašaras išverktas po kojų mindama šypsos.~ Ale nežinot dar, 1614 3| biaurius purvus kaip tašlą mindami minko.~ Ak, kur dingot, 1615 3| purvus kaip tašlą mindami minko.~ Ak, kur dingot, giedros 1616 4| šalti, kurių mes nugarą minkštą ~Vasarą rėžėm ir grūdelius 1617 4| sėdi, ~Tai tau iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai. ~Ei koktu 1618 4| žmogus stokodams ir badu mirdams?~Dėl bėdos juk kartais daug 1619 2| pasikėlė.~Lauras, jau per daug mirkyts, tuo piną pagavo;~O Laurienė 1620 4| skaudžios vargina bėdos ~Ir iki mirštant mūčyt mūsų dūšias nesiliauja.~ 1621 1| blizgančias girdėdami trinkant, ~Mislija, kad kožnas ponas puikiai 1622 4| toks prigimė būdas.~Ale ką mislijat, kad toks tūls randasi smirdas, ~ 1623 1| bekumpsant. ~Vaike, tariau, ką misliji toktai pamatydams? ~Ar ne 1624 4| išmanom tavo davadą;~Ir tavo mislys neigi bedugniai mums pasirodo, ~ 1625 1| įgelt išsižiojo. ~Bet ir mitins jau šeimyną savo pabudint~ 1626 4| šaudyt? ~O kieksyk kunigai, mišias laikydami, barė, ~Kad mes 1627 2| į baudžiavą žergsit ~Ir mišion sudriskę bei skaroti nukaksit? ~ 1628 4| tu vis kytriai prisivogti mokėjai;~Todėl ir vartai tave dar 1629 2| juk, kaip grybas, kad jį moki paprovyt, ~Viralus ir avižų 1630 3| tarnus sau išrinktus apjekti mokina. ~Dievs ir žodis jo, bažnyčių 1631 2| paragausim. ~Ar ne gerai mokinau nuolatai suvalyt vasaroją;~ 1632 3| Jie tikt iš galvos šventus mokinosi mokslus, ~O štai tikt daugiaus 1633 4| pasidrąsins.~ O jūs jėgėrės mokinti, jūs liesininkai, ~Kam nešaudot, 1634 3| pons Kristus pats bei jo mokintinių raštai, ~Kad prieš svieto 1635 3| galvos šventus mokinosi mokslus, ~O štai tikt daugiaus garbėj 1636 3| Kaip ją molioriaus ranka moliavodama rašo ~Ir su jos dalgiu kumpu 1637 3| daug paliavotų kragų, ~O moliavotų stuopų dar daugiaus sugabeno. ~ 1638 3| giltinė rodos, ~Kaip ją molioriaus ranka moliavodama rašo ~ 1639 3| juokės ~Ir savo peną be momos skraidydama gaudė, ~Tos 1640 3| nedarytus. ~Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai, ~Barščiai 1641 1| sėklas! ~Sėkite kopūstus, morkus su didele sauja;~Ropių, 1642 3| su gatavais tepalėliais ~Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert 1643 4| pačius su gimine mūsų, ~Moteres ir vaikus vilkai mėsinėt 1644 3| jo moteriškė, su kitoms moteriškėms ~Džiaugės ir Dočiuką su 1645 2| nesigėdit, kad jums vokiškos moteriškės ~Su dailiais darbais ant 1646 2| vyrai! kam gi nenaudėlių moteriškių ~Ir išdykėlių mergų raspustą 1647 4| vargina bėdos ~Ir iki mirštant mūčyt mūsų dūšias nesiliauja.~ 1648 3| sparnais pamaži jau pradeda mūdraut~Ir šilumos atstankas išbaidydami 1649 2| Ir kiekviens numanai savo murgą jau primatuotą. ~Aš, kad 1650 3| O meška vaikus glūpus murmėdama žindė;~Ten, kur briedžiai 1651 1| pasidaro,~Lyg taipo, kaip ir mūsiškės, klykia nešvankiai.~Bet 1652 1| kad ne pats, be reikalo mušdams, ~Su glūpais savo jaučiais 1653 4| valią. ~Kad Dočys ar Joks Mykolui pavagia stungį, ~Ar kad 1654 3| Ir dar tėvų yr, kurie, mylėdami dievą,~Patys ne tiktai šventai 1655 4| šiltą kakalį traukies ~Ir mylėdams jį pamaži jau pradedi snausti. ~ 1656 3| smarkiai svilina kuilį,~Kad per mylią dūmai, nei debesiai pasikėlę,~ 1657 2| pasakyti reikėjo. ~O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį riebų,~ 1658 2| Diksas su lazda dar muša nabagą.~ Ak, pon amtsrot, ak! 1659 3| su šulmistrais, biednais nabagėliais, ~Kad jie savo dalyko nor, 1660 1| paragaudams, ~Sau ir mums nabagėliams daug padarei vargelių. ~ 1661 2| bėdos man, vargstančiam nabagėliui,~Slūžyt ir kiaules varinėt 1662 1| kasmets, kaip žinom, išgaišina nabagų;~Bet toksai razbaininks 1663 4| niekados nenutvėrė. ~O štai mus nabagus glūpus (tikt gėda sakyti) ~ 1664 2| tiesa, pons amtsrots mūsų nabašninkėlis, ~Sveiks dar irgi pačioj 1665 1| reikės, į pašalį kiškit! ~Ogi nagan spatelius greitus bei lopetas 1666 1| vėl pasibaidė, ~Ir ilgų nakčių tamsybės jau nusitrumpin, ~ 1667 4| nusigando,~Kad per visą naktį vėl miegot negalėjo, ~O, 1668 1| kasmets vis pradeda šūkaut ~Ir nakties čėse, kad sviets jau miegt 1669 1| pasilinksmin. ~Juk tu jau su savo namais, kasmets šūdinėdams, ~Sau 1670 3| pasveikino kožną ~Ir, į savo namelį viežlybai suvadinęs, ~Tuo 1671 2| užmirškit irgi manęs ir mano namelių, ~Kad pulkais susikviesit 1672 4| pradeda garbint. ~To žmogaus namelius Dočys kaip jau paminėjau, ~ 1673 3| kaip kožnas pons su savo namiškiais, ~Rudenyj duonos ir gardžių 1674 2| dalgiu šukėtu prapuldė ~Irgi namon išaušus jau vos vos parsibastė. ~ 1675 3| česnių linksmų tūls randasi naras, ~Kurs daug zaunydams krikštynoms 1676 4| Klūpodams kaip tikras nars pas atdarą skrynę, ~Už išlaikymą 1677 4| RŪPESČIAI ~ ~Ant žiemos narsai jau vėl rūstaudami grįžta, ~ 1678 1| jo liežuvėlis ~Iš karštų nasrų nei blėkas kaba nuo zūbų.~ 1679 4| muša per ausį. ~Dumplės yr naudingas daikts į kaminą pūsti,~Bet 1680 4| mes skildami darom, ~Daug naudos ir daug iškadų gal padaryti. ~ 1681 2| laukų klydinėdams, ~Budę naują su dalgiu šukėtu prapuldė ~ 1682 4| padrebėjo,~O stuboj langai, naujai taisyti, sudrisko. ~Kožnas 1683 3| Juk žinai, kaip būrai veik naujieną pramano, ~Ypačiai, kad ant 1684 1| į namą savo sugrįžo ~Ir naujienas tas bei tokį dyviną trūsą, ~ 1685 2| bei pelių irgi pelėdų ~Su naujienoms žiurkių bei nuplikusių žvirbliu ~ 1686 2| prisibandęs,~Daug dyvų ir daug naujienų tau pasakysiu.~Tėvs mano 1687 2| Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę ~Nešdams ir besiskubindams 1688 1| Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų ~Vėjai su sparnais 1689 3| visas nulydėję ~Irgi sulaukę Naujmetį bei šventai pasidžiaugę,~ 1690 3| kieme budavojaus;~Todėl kaip naujoks kaimynų visą rabatą ~Ir 1691 2| numirdams mane mažą paliko;~O našlė moma maitintis ubagais ėjo;~ 1692 1| baudžiavą rengtis? ~Tu dar nebandei, koktu, kad stengiasi margis ~ 1693 4| kad jis Tėvemūs skaitys, nebarkite biedžių. ~Nės kas naktyj 1694 2| durnai pasitursint? ~Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą 1695 3| rodyt,~Nei koks draugas jų, nebijaus nei šiokio, nei tokio.~Čia 1696 1| pasimėgimu maudos. ~Ale nebok, gaidau! neverk permier 1697 2| šūdais jiems nepadėtų. ~Taigi nebokite, klapai! kad, išmėždami 1698 2| kakalį šiltą,~O riešutų nebus, ir dantys grieždami šypters ~ 1699 4| yr, kaip mes dar sviete nebuvom.~Bet pamatysim, kad jau 1700 1| Tu su savo Ieva juk dar nebuvota bandę, ~Kaip jūsų veislės 1701 3| dirbančius syla nepamestų. ~Taigi nečėdykim mušt, piaut ir skerst savo 1702 4| surokuoti pagavo,~Štai kokia nečėstis! Šilingo pasigedo~Amtsrots 1703 4| šelmystes visas pasakydams ? ~Ar nedabojai, kad visi taip elgiasi būrai?~ 1704 4| klausykit tikt, kad mes nedabojam, ~Daug, ak, daug iškadų 1705 4| vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedaboji."~ Pričkui taip šaltyšiškai 1706 2| Zaunijant girdi. Jis taip glūpai nedarytų, ~Kad jo tėvs jį būt mūsų 1707 1| ir taipo parvargęs nieks nedejavo, ~Bet visi visur sumišai 1708 2| skalbė, ~Taip kad man kelias nedėlias sirgti reikėjo. ~Tai margi 1709 2| pragėręs, ~Pėsčias po dviejų nedėlių vos parsibastė ~Ir savo 1710 4| vėjus pūst dar jos niekados nederėjo ~Ir debesių greitų žingsnius 1711 4| bus paskui, kad jau gyvent nederėsim ~Irgi karaliui, kas mums 1712 2| pasidžiaugus, ~Jaugi suvytusias ir nederingas išmetė laukan.~ Bet taip 1713 3| krikštynoms gėdą padaro.~Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs ~ 1714 3| kartą dar pasilinksmint.~Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ~ 1715 2| išdykėlių mergų raspustą nedraudžiat? ~Ar jau norit vokiečiams 1716 3| negandas pasidarė.~ Ale nedyvikitės, kalbas girdėdami tokias;~ 1717 2| juokiasi glūpas. ~Taigi nedyvykis, kad kartais drimelį puikų ~ 1718 3| nusitvėręs, išmetė laukan.~ Ale nedyvykitės, kalbas girdėdami tokias. ~ 1719 4| ar tukusi kiaulė, ~Irgi negailis, kad kokį kuiliuką suėda;~ 1720 3| pusbrolis, nei tiek skaityt negalėdams, ~Šulmistrus ir šiuiles 1721 4| amžių, kaip mes dar dūmot negalėjom,~Jau išmislijai, kaip kartą 1722 4| žmones mūsų paniekint?~Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo ~ 1723 2| augint, nei darbus dirbt negalėsit. ~Rods tiesa, pons amtsrots 1724 1| prancūzai juos toliaus išpeikt negalėtų.~ ,,Rods, - tarė Pričkus, - 1725 1| išbertumbit vasarojo.~Juk negali maitintis vis vienais riebumynais;~ 1726 4| O mes būrai vėl be jo negalime vargti. ~Kožnas tur, kaip 1727 4| perplyšdams pagadino.~ Tokiai negandai, žėlėk dieve, nusitikus, ~ 1728 2| po tam mane jau daugiaus negandino deivės,~Ir aš naktyj rėkaut 1729 1| prastojęs kaimenę kiaulių? ~Ar negavai, ko reik, kasdien iš Bleberio 1730 1| Juk neprivalo jį tau duot, negavusi nieko. ~Usnys, dilgėlės 1731 4| žegnojanti rankelė tavo negelbės. ~Tu mus išlaikei per visą 1732 3| Ar akėčioms padarynes ar negelį grėbliui. ~Pons didžios 1733 3| negana šviesybės;~Šiuilė šiam negera, o ans pamokinimą peikia.~ 1734 3| Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, ~O tarp būrų vėl 1735 1| Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veislę;~Bet ir mūs paminėk 1736 2| pamaži dalgius pasiprovyt.~Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela 1737 2| mergaitės krosytų marginių nekenčia. ~Klapai kaip ponačiai su 1738 2| išsirist, kad jam šeimyna neklauso.~Aš, girdėk, brolau! šią 1739 2| Tikt Plaučiūno vieno dar nekrutino sklypą.~ Tas nenaudėlis 1740 2| randi netikusį žioplį. ~Jis nekyšo tikt vis po surukusia skranda;~ 1741 2| reik, savo ponams, ~Kad nelaba šeimyna jau mane visą suėdė? ~ 1742 3| kurie nabagėlį būrą ~Iš nelabos širdies per paiką drimelį 1743 3| Kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių.~Bet dar ir 1744 2| gyvent nesiliausim? ~Ale nelauk, kad jie kampe, girdėdami 1745 3| čestavotis. ~Stui, nešvankėli, nelįsk, kur lįsti netinka, ~Lauk, 1746 1| virtų valgių mūsų nenori.~Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių ~Irgi 1747 4| sunkių griekų pasidarė. ~Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ~ 1748 2| kiaušę žilą sulaukęs~Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip 1749 3| Ir, bažnyčioj išgirstų neminėdami žodžių, ~Būriškas šūtkas 1750 1| kieksyk aš, rūpesčių visų neminėdams, ~Ištisas ir užklots krankiau 1751 2| Pamestų rykų lauke ieškot neminėjo,~Ik po meto vėl šienaut 1752 2| žmogau, žmogau! saugokis to neminėti, ~Kurs tau ant laukų bėginėjant 1753 4| vargus ir gėdą padarė.~Todėl nemiršėk kasdien į kaminą žvilgtert ~ 1754 3| vėl atsigausim."~ Ale nemislykit, tokią girdėdami kalbą, ~ 1755 1| Juk ir mes, dar A, B, C nemokėdami čiauškėt, ~Daug vargų bei 1756 3| dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo ~Ir nei kurpių, nei sopagų 1757 1| tėvs Stepas taip gyvent nemokino. ~,,Vaikai! - rėkdavo jis, 1758 3| vargą?~Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną!~Juk girdi, 1759 3| pasidaro, ~Kad šventoms dienoms nenaudėliai, susibastę ~Ir nesvietiškai 1760 2| O jūs vyrai! kam gi nenaudėlių moteriškių ~Ir išdykėlių 1761 2| padarytus, ~Tūls išdykėlis nenauds išpeikt nesibijo. ~Tėvai 1762 4| kaip mums reik, klausyt nenorėjom.~Taigi dabar žiūrėkit tikt, 1763 2| nei užkurtę man klausyt nenorėjot. ~Taipgi dabar kisieliaus 1764 1| Bausk jį, kad klausyt nenorės ir tau pasipriešys. ~Tur 1765 4| kuršolės srėbt ir surbt nenorėsi. ~Todėl tankiai tau reikės 1766 1| keptų bei virtų valgių mūsų nenori.~Tu neliūbiji pyragų neigi 1767 3| kuinpalaikis klampodams žengt nenujėgia,~Aš jo taip gailiuos, kad 1768 2| kiek, kur kiaulės knist nenukako.~Mažu kas autams ar mazgotėms 1769 3| kuinpalaikį man jis niekados nenukinkė. ~Nės aš ne taipo vogiau, 1770 2| Žiemai perkąst ir kramtyt dar nenusiskynė. ~Vyrai rods tokių gėrybių 1771 4| vartai tave dar niekados nenutvėrė. ~O štai mus nabagus glūpus ( 1772 1| nusitvert savo darbus ~Ir nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant ~ 1773 1| Kubas taip glūpai kol gyvs nepadarė, ~O ir jo tėvs Stepas taip 1774 4| maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, ~O ir vokietis, prancūzui « 1775 2| biedžius toks su šūdais jiems nepadėtų. ~Taigi nebokite, klapai! 1776 4| pasiklonios, ubagais eidams, ~Ben nepadyvykit jam, jo pamatydami skrandą,~ 1777 3| prancūziškai, nei vokiškai nepagyriau;~Bet tikt būriškai, kaip 1778 4| dirvos vėl ką duos, palūkėt nepailskim.~ O tu miels dieve, tu 1779 3| nosies, kits ausių girdėt nepalaikė. ~Ypačiai Domį taip nesvietiškai 1780 3| reik, kad dirbančius syla nepamestų. ~Taigi nečėdykim mušt, 1781 1| įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! ~Taip besipurtindamos linksmai 1782 4| laikyk savo snukį, kad kalboj nepariktų."~ Tuos žodžius visiems 1783 1| grūdelis gers nesiranda, kad nepasėji. ~Tu tikt vis mėsos kasdien 1784 2| kad skinkio jam nei viens nepasiūlo? ~Taip jis iš bėdos, pas 1785 4| dievs taip dovytis ir dirbt nepaskyrė, ~Bet be rūpesčių jus išlaikyt 1786 4| tu, gaidau, šaltyšium dar nepastojęs, ~Su kitais draugais linksmai 1787 2| Viežlybai valdydams ir niekados nepateikdams, ~Ponams taip, kaip būrams, 1788 3| nežinot dar, dėl ko Dočys nepateikia ~Ir dėl ko jis taip kasmets 1789 4| save patį čėdydams, mylėt nepatingo. ~Darbą nei vienam jisai 1790 1| mylista juos vėl apdengt nepatingot ~Ir trinyčius naujus, buksvas 1791 1| lašiniai bei dešros tau nepatinka, ~Ir keptų bei virtų valgių 1792 4| sau pietums nusišauju? ~Ar nepavelijo gaišint jas mūsų karalius? ~ 1793 4| užmušt ir išgaišint žmonėms nepavydi? ~Ar dykai jis jums kulkas 1794 4| patį, nei kitus draugus nepažeisi. ~Juk girdėjai, kaip Dočys 1795 4| vaikai glūpi, dar svietą šį nepažįstat, ~Bet nei žindyti paršukai 1796 3| klastą bei šelmystę dar nepažįstu. ~Ale Pelėdos ir kaimynų 1797 1| prisiverpusios audžia."~ Ale nepeik, minau! permier tą moterų 1798 3| keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.~Ratas ant ašies braškėdams 1799 2| vakars bus, o nieko dar nepradėjot. ~Ant jau visas sviets kaip 1800 4| klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams. ~Aš, šaltyšius, 1801 3| jau, kaip poteriai mūsų, ~Neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio 1802 4| verkdams irgi dūsaudams, ~Dočio neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. ~Amtsrots 1803 1| griekų dievs vargina svietą. ~Neprietelis žmogus daugsyk mus gandina 1804 1| bei tė kaip reik dar košt neprimokai! ~Eik užsimauk vyžas, eik 1805 3| viežlybų krikščionių dar nepristokom,~Dar yr tarp lietuvninkų 1806 3| ir juos išpeikt nei viens neprivalė.~Ogi dabar, žėlėk dieve, 1807 1| reikėjo tau bensyk išgint neprivalgius? ~Tikt atsimink, kaip jis 1808 2| ir poniškas ligas kentėt neprivalom. ~Ak! kaip daug mieste bei 1809 1| viežlybos gaspadinės! ~Jus neprivalot dėl tokių kalbų nusigėdėt. ~ 1810 3| kitų dienų paminėsi.~ Ale nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu! ~ 1811 4| tau ir šilumą davė.~ Ale nepykit, kad aš jums, kaip puolasi 1812 2| grybų jau, žėlėk dieve! neragausim:~Juk, anot ano, juos vokiečių 1813 4| smarkiai, ~Užkakalės šiltos nerastumbim pasislėpti, ~Bet nei žvėrys 1814 4| mums reik, nei šio, nei to nerastume sviete. ~Tai jau kiauliškus 1815 3| tokias biaurybes kol gyvs neregėjęs, ~Taip nusidyvijau, kad 1816 1| lėlatės ~Daug dyvų bei daug neregėtų štukų padarė, ~Ik po tam 1817 2| žiemavodams. ~Argi dabar tau nereikės aukštyn pažiūrėti ~Ir kasdien 1818 1| šutini puodą, ~Tai tau kūdą nereiks prisikaist, kad vasara grįžta.~ 1819 2| Tič! - tarė jis, - nerėkauk taip, tai Kasparo kiaulės;~ 1820 4| baisus razbaininks sviete nerimdams, ~Jau pasislėpt ir šen, 1821 2| smirdas dėl šelmystų sviete nerimsta,~Bet su Koinu kasdien dangaus 1822 4| pusnynais miegt užsikloję ~Irgi nerodo, ką mums dievs dosnings 1823 3| kiaulių bei avių, mėsininks nerokavo;~Ale žąsų bei vistų vos 1824 3| pasirodžiau, ~Bet tyčioms nesakiau, dėl ko man taip pasidarė. ~ 1825 2| juos mokėdavo koliot. ~Jis nesakydavo ,,tu", bet vis pasakydavo ,, 1826 3| didei meldžiu, nepadyvyk ~Ir nesakyk liesininkui, kad Obrys, 1827 4| apgaut pasidrąsin, ~Tai nesidyviju, nės jiems toks prigimė 1828 2| moka nešioti ~Ir daugsyk nesigėdėdams (meldžiu, nepadyvyk) ~Kaip 1829 3| išplėšt pasitaikė, ~Rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką, ~Ale 1830 2| lietuvninkai taip baisiai ryt nesigėdim,~Kad ir vokiečiai glupoki 1831 3| valkata Slunkium~Jau visai nesigėdita tarp žmonių pasirodyt? ~ 1832 3| atšvenčiant, tuo pražudytų?~O nesigėdite tarp krikščionių dar pasirodyt?~ 1833 3| gailiuos, kad kartais verkt nesiliauju. ~Nės jis trylika metų, 1834 1| šiupinį pleškint ~Nieks nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė. ~ 1835 3| širdingi mano broleliai! ~Ben nesilyginkim akliems šio svieto bedieviams~ 1836 1| razbaininks dar tarp mūs nesirado, ~Kaip žmogus tūls yr, kad 1837 1| pagalbos;~Ale grūdelis gers nesiranda, kad nepasėji. ~Tu tikt 1838 2| lietuvninkės dar vokiškai nesirėdė ~Ir dar vokiškus žodžius 1839 2| raut ir kaip reik iškaršt nesirengiat? ~Ar ne gėda jums, kad vokiečių 1840 1| paukšteli miels, pas mus nesirodai, ~Bet taip jau, kaip mes, 1841 4| viena diena žiedelis dar nesirodo,~Bet reik daug dienų, ik 1842 4| užpuola kaimenę linksmą, ~Tai nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė, ~ 1843 1| valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė. ~Rūbai šio ir to didei 1844 1| tikt nei viens niekados nesiskundžia. ~Tau, žmogau! miels dievs 1845 4| kiaulienos jau prisiėdę,~Dar nesisotin, bet ir jautienos užsigeidę~ 1846 1| kuinai tau akėdami žengt nesistengia.~ Tverk prie ragų, kišk 1847 4| nusuktas kasmets jums duot nesistengiu? ~Taigi ben irgi manęs ben 1848 2| dar ir uždaro reikia. ~Kam nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~ 1849 2| nepritinka;~Ne, gaidau! nesiūlyk joms, kas joms nepareitis. ~ 1850 1| kiek Gryta norės; minau nesivaidyk!~Juk žinai, kaip vis daugiaus 1851 2| nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~O tu dar juokies, 1852 1| ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo;~Ne! ne verkt, bet linksmintis 1853 3| vertos kaip reik niekados nesulaukė.~Žinom juk, želėk dieve, 1854 2| Keikesčių niekados iš jo burnos nesulaukėm;~Ir kad kuočės jis būrus 1855 3| dyvus kol gyvs niekados nesulaukęs, ~Taip nusidyvijau, kad 1856 3| nei šis, nei tas susimilt nesupranta."~ ,,Ak, - tarė jam Enskys, 1857 2| apjekėliai! ar jau visai nesuprantat, ~Kokią sau ir mums visiems 1858 3| nieks, nei paršuks turėts nesušaltų.~Juk kiekviens galvijas, 1859 2| kiauliškai besimaudant,~Barnys su nesvietiškais vaidais pasikėlė.~Lauras, 1860 3| dešrą~Ar, kad jau dešrų netekau, du dideliu sūriu.~Taipgi 1861 1| pūstynės stov ir maisto viso neteko;~O aruodų krūvos jau taipo 1862 4| daugio reik, štai jau galvijų neteksim, ~O po tam dar mus pačius 1863 2| dingtų ponai, kad jie būro netektų ~Ir kad biedžius toks su 1864 2| Ir ben gėdėkitės tokio netikusio būdo. ~Kas jau bus iš jūs, 1865 1| vis ir snausdami sviete netinkam. ~Kad skilvys išalkęs nor 1866 3| žmonių pasirodyt? ~Judu netinkat kiaulpalaikes kelias varinėti, ~ 1867 4| taip ubagu tapęs.~ Argi netyrėte, kaip mūsų mylimą Krizą ~ 1868 4| kas pasidarė. ~O stuboj nevalia sukraut ant kakalio skiedras. ~ 1869 2| rudenio šlapios;~O vei dar nevalyts ant lauko stov vasarojas, ~ 1870 4| bėginėdami vargtum? ~Taigi nevenk, žmogau, kassyk, kad viralą 1871 1| pavasario blizga.~ Ale nevenkit dar daugiaus kaip reik pasipurtint. ~ 1872 1| maudos. ~Ale nebok, gaidau! neverk permier nusimindams;~Juk 1873 1| lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs.~ Vei žiūrėkim tikt! jau 1874 4| šen ir ten nei kokį šunį nevertą.~ ,,Tič, - tarė Selmas, - 1875 4| pažįstat Kasparą smarkų), ~Tas nevidons baisus, vis poniškai pasipūtęs, ~ 1876 4| stungį, ~Ar kad Kekė, ką neviežlybai panorėjus, ~Su klasta slaptoms 1877 1| pyragų neigi ragaišių ~Irgi nevožiji gardžiausio gėrimo ponų;~ 1878 1| kytri pilosopai ~Taip glūpai nezaunija, kad šiupinį šutin ~Ar kad 1879 2| Krizą prigauna."~ ,,Eik, nezaunyk taip", aš, jam drąsa pasakydams,~ 1880 2| rugius nukapoję, ~,,Plonį nešam!" būriškai šokinėdami suokia. ~ 1881 4| mokinti, jūs liesininkai, ~Kam nešaudot, ką valdonai paliepė šaudyt? ~ 1882 2| kitsai naujintelę šakę ~Nešdams ir besiskubindams tikt bėga, 1883 3| vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės.~Tai dar viežlybų 1884 3| Rods taip jau lietuvninkams nešiot nepritinka;~Nės ir jas mūsų 1885 4| negalėsim?~Ūkius mums atims ir nešt lieps ubagų krepšą.~Taigi 1886 4| lieps ubagų krepšą.~Taigi nešūtykim, kad ponai skiauturę rodo~ 1887 3| Krizienė ~Ir mergoms tokio nešvankaus gėrimo siūlė. ~O štai, mislyk 1888 3| man tuo pasirodė;~Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, ~ 1889 4| kept nusišauja ~Ar čerpėj nešvankią jų sau sutina mėsą, ~Rods 1890 3| Ak,- tarė Selmas, - rods nešvankios mūsų gadynės ~Ant visų šelmystų 1891 2| nepažindami dievą,~Daug nešvankių ir durnų daiktų prasimanė.~ 1892 3| pūstynė jau pasirodo.~ Tas nešvankus darbs, kurį Dočys prasimanė, ~ 1893 2| kad jam algos, kiek nor, nežadėjai. ~Tikt bandyk ir siūlyk 1894 3| galvą savo nukist visai nežinojau,~Bet kiti baudžiauninkai 1895 3| ateisiančios žiemos ilgumo nežinom ~Ir, kiek prieš šventas 1896 4| mus raudinę tankiai.~ Ak niekingi jūs džiaugsmai šiltos vasarėlės!~ 1897 2| darbs, ar reik taip viešpatį niekint? ~O kad bloznas toks savo 1898 2| Ale nereik dėl to dar tą niekutį paniekint. ~Mergos visos 1899 3| Ak, tokių visur glūpų niurnėjimų randas;~O paskui, kad amtmonams 1900 1| daugiaus dovanojo, ~O tu dar niurni, kad, kartais alkaną dieną ~ 1901 3| bažnyčių mūsų grožybės,~Giesmės nobažnos taip jau, kaip poteriai 1902 3| reik susiėmęs,~Poniškų bei nobažnų vis poterių laukiu.~Štai 1903 3| nukeliaut užsigeidžia. ~Kykas su nometu bei ploštė moterų rėdai, ~ 1904 1| žagrių reiks, palyčių beigi noragų;~O akėčioms reiks negelių 1905 4| Ar kad, sėtuves ir naujus noragus nusipirkę, ~Art išsitrauksim 1906 4| Būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa.~Kad Dočys porelę 1907 1| pakavoji?~Sėk linų, kiek Gryta norės; minau nesivaidyk!~Juk žinai, 1908 3| šiukštu jums margų vainikų norėti, ~O jūs mergos, vėl, minau, 1909 1| atsiliepdams jiems erelis, - norime tardyt, ~Kaip jūsų mylista 1910 2| darbelio jūsų ponačių lepusi nosis ~Baidos ir vis poniškai 1911 1| garbė, kad audeklėliai, jūsų nuausti, ~Ant margų lankų kaip sniegs 1912 4| su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, ~Padarynėms, kaip mes, 1913 2| grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaužę, ~Taip kad tikt šiaudai 1914 4| Ir su šalčiais jo šlapius nudegino darbus, ~Ik ji jau po tam, 1915 1| šio ir to didei jau buvo nudilę;~O tūls lopytą parlėkdams 1916 3| brolau, šio stungio, šio nudilusio stungio ~Aš taipo gailiuos, 1917 2| visai dūšeles jau norit mūsų nudovyt? ~Kas jums rūp linai bei 1918 4| kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!~ Kožnas viens 1919 2| bandyk ir siūlyk jam, kepurę nuėmęs, ~Siūlyk jam dosniai ant 1920 2| Iškarštus linus į lauką jau nugabena ~Ir, besidyvydamos didei, 1921 1| mėsininkui sprandą tavo nusukt nugabentų.~Mislyk tikt, koktu tau 1922 1| nugandins! ~Skubinkimės, eime nugaminkim reikalą kožną! ~Orei žagrių 1923 2| rudenį, kas mums reiks, nugamint n'užsimirškim." ~ ~ 1924 3| Ir su jos dalgiu kumpu nugandina svietą. ~Ak brolau, šio 1925 4| Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams,~Kad ir balos, ir 1926 1| orai mus daugsyk visoki nugandins! ~Skubinkimės, eime nugaminkim 1927 2| kortoms ir klastoms kits kitą nugauna.~Bet ir būrai jau nuo jų 1928 3| nešvankiai klykaudama pas Krizą nukako. ~Brizas tuo pasikloniodams 1929 2| mišion sudriskę bei skaroti nukaksit? ~Ak! ben gėdėkitės tas 1930 2| po Jokūbinių, jau rugius nukapoję, ~,,Plonį nešam!" būriškai 1931 4| kits neverts, kad plutą nukąstų.~ Žalis su dvyliu, su 1932 3| arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam~Ir, grašelius grečnus iš 1933 3| Pas vyriausį dumčių raits nukeliauti turėjau, ~Pas kurį puikių 1934 4| Dergiant su karališkais grūdais nukeliavus, ~Verkė jis kasdien ir naktyj 1935 3| nusigandęs, ~Jau kur galvą savo nukist visai nežinojau,~Bet kiti 1936 3| delčia ~Ar kaip baisiai koks nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai 1937 4| džiaugsmų mūsų paskyrei~Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių.~ 1938 2| nusigando. ~Syveida kytra nulenkus uodegą bėgo;~O sturluks, 1939 3| tykojau tyloms, už durų nulindęs,~Kad pamatyčiau ben, kaip 1940 3| savo skambančiais po suolu nulindo;~O visi, kurie linksmai 1941 4| Kas tau liepė vargdienį nuliūdusį spardyt ~Ir pasidžiaugt 1942 1| tave vakmistras kone visą nulupo ~Ir tu raišėdams vos vos 1943 2| pasukas ėsdams ~Ir kaip nulupts pusgyvis vargu rėplinėdams, ~ 1944 2| puolasi būrams, ~Ir kiekviens numanai savo murgą jau primatuotą. ~ 1945 4| žentas, ~Daug klastų tarp jūs numaniau, į baudžiavą jodams. ~Štai 1946 2| neprieteliai taipo pasislėpti numano, ~Kad visur ieškodams juos 1947 4| mums vasara duos, mes rods numanyti negalim, ~Bet tu jau žinai, 1948 1| tuojaus, kad tu liepi, kepurę numauja ~Ir, kaip nori tu, jisai 1949 1| Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė. ~Krūmai su šilais 1950 3| tuojaus ant vietos būtų numušęs.~Taigi matai, gaidau, kaip 1951 3| skerst savo valgį. ~Vaike, numušk drąsa jautuką sau nupenėjęs;~ 1952 3| pagadintų ~Ir dėl kiaulių numuštų bylinėti pradėjo.~Štai tuojaus 1953 1| Kartais dar toliaus uždėtą nuneša naštą, ~Kaip tūls žirgs 1954 2| Kardus ir šobles į margas nunešė pievas. ~Štai tuojaus visur 1955 4| gana, kad aš jums varnų nunešu kojas ~Ir, kaip būrui reik, 1956 3| Žinom juk visi, kaip mes nuoginteli gemam, ~Taip didžiausias 1957 2| Kas iš to, kad Diksas nuogs pas kupiną skrynę~Klūpodams 1958 1| Mislyk tikt, ar būtų tiek nuogų nabagėlių? ~Ak išties! mūsų 1959 3| vadinams. ~Krizas koliojo nuopertą porą matydams, ~Ale bobutė 1960 4| namą.~O kiek sykių glūps ir nuopertas savavalninks, ~Pypkį sau 1961 2| paliepė sveikint, ~Melsdams nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint,~Kad 1962 3| numušk drąsa jautuką sau nupenėjęs;~Piauk avių kelias, nečėdyk 1963 3| ėdesio tyko;~Nes Astė pietums nupenėtą šutina gaidį ~Ir kelis kviečių 1964 4| negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo ~Ir varles bei rupuižes 1965 1| Pakulų bei linų kuodelį nupeša greitai;~Jums garbė, kad 1966 3| pons kampe tamsiam ir visą nupeštų,~Ale po tam šviesoj kožnam 1967 3| kraiką, ~Ant kurio sklypus nuplėštus klestina vėjai, ~Kad viens 1968 1| per drimelį laiko ~Irgi nupliekdams su lazda tavo nugarą skalbia.~ 1969 3| nesvietiškai kaip vagi visą nupliekęs, ~Tuo nei koks baisus razbaininks 1970 3| daugsyk, pažebodams sau nuplikusį kuiną~Ir karčius žilus ant 1971 3| Ogi manęs, želėk dieve, nuplikusio tarno,~ Jau visai nei šis, 1972 2| Su naujienoms žiurkių bei nuplikusių žvirbliu ~Ir kas dar daugiaus 1973 4| ansai, iš viso jau po suolu nupuolęs ~Ir kone merdėdams, dar 1974 4| diedams, jau vainiką žilą nupynė.~Vei, broleliai, seną vėl 1975 2| Jomarke brangvyno stuopą visą nurijęs, ~Man iš papykio kone visą 1976 2| aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą, ~Ant dangaus išgaidrinto 1977 3| Lauras su Dočiu pamaži nurnėti pagavo ~Ir dėl kiaulstaldžių 1978 1| mielą tau dovanoja. ~Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ~ 1979 4| sau užsidegęs, tarp šiaudų nusibasto~Ir, žėlėk dieve, taipo supleškina 1980 1| ir mes, koktu, kad kaip nusidėję ~Slapomės ar kartais šen 1981 4| priespaudos su tavo pagalba ~Jau nusidovijo, biedžius mus raudinę tankiai.~ 1982 2| mačija? čia mums nereik nusidyvit. ~Amtsrots valsčiaus to, 1983 1| Kad visa pekla dėl to nusigandusi rūko ~Irgi bedugniai jos 1984 2| Dyvijaus jo kalbai, tuo nuo jo nusigręžęs. ~Sako rods mieste, kad 1985 2| Į arčiausius krūmus vos nusikakino slėptis. ~Bet ir rupuižės, 1986 1| pasirūpint, ~Kad kožna diena, nusikandus savo dalyką, ~Dar ir sekančiai 1987 3| dabar, naštas vargų visas nusikratę, ~Jau pasilinksminkim bensyk 1988 3| palikusi mus greita vakarop nusileidžia.~Vei kasdien daugiaus ji 1989 2| tiktai, kaip veikiai ji nusilenktų, ~Kad barščius nedarytus 1990 1| gaidau! neverk permier nusimindams;~Juk viens miers, kaipo 1991 1| kad stengiasi margis ~Ar nusiminęs žalis tikt vos vos rėplinėja. ~ 1992 4| Selmas, - ne per daug dėl to nusiminkim!~Juk be dievo sviete nieks 1993 4| nežadėjo. ~Taigi nereik tuojaus nusimint, kad mūsų zopostas ~Ant 1994 1| pėlėdpalaikė, dėl to smertnai nusiminus,~Vėl atpenč tuojaus į namą 1995 3| gėrybes mums dovanoja, ~Kad nusimūčiję bei, kaip mums reik, trūsinėję, ~ 1996 4| vos į pagirį traukias~Ir nusinešę ką tuojaus tikt ėda, tikt 1997 2| į laukus tuščias kašeles nusinešim;~O galvijams vargstantiems, 1998 3| moteriškė jo, linų grįžtes nusinešus ~Ir slaptoms pardavus, vis 1999 3| grašelius grečnus iš medžių sau nusipelnę,~Čyžę užmokėt kasmets kytriai 2000 1| Blėkius, - ką mes pernai sau nusipelnėm ~Ir zopostui savo namams 2001 4| kožnam atlygins, kaip jis yr nusipelnęs.~ Jaugi gana šiamsyk vaitojus 2002 1| kirkina ratą, ~O tiktai nusipelno jis sau pinigą grečną. ~ 2003 4| šio svieto malonė! ~Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slūžbą! ~ 2004 4| kraują;~O tačiaus linksmai nusipešt į karčemą bėga, ~Taip kad 2005 3| Kad jie sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ~Ar ką šaudyt