| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
2006 2| po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs,~Užaugin vaisius ir amžį 2007 2| kiek jų darže žmogaus ranka nusiskynė ~Ir, grožybėms jų margoms 2008 4| ir žoleles jo margas sau nusiskynėm, ~O paskui džiaugsmus šiltus 2009 1| kitsai, botagus sau iš plaušų nusisukęs, ~Pauškėjo be kelnių šen 2010 4| Tokiai negandai, žėlėk dieve, nusitikus, ~Tuo pons amtsrots su tarnais 2011 1| tamsoj pasislėpt į krūmus kur nusitraukei. ~Žinom juk ir mes, koktu, 2012 1| ilgų nakčių tamsybės jau nusitrumpin, ~Vei, saulelė, tikt žiūrėk! 2013 1| Kad mes, būriškus jau vėl nusitverdami darbus, ~Mėšlus rausim ir 2014 1| žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvėriau ~Ir, kol gyvs krutėsiu, 2015 1| Vis protingai, vis pamaži nusitverkite darbus. ~Čėdykitės kytriai 2016 2| ilgai po to laukų trūsus nusitversim.~,,Ak! - tarė Krizas, - 2017 4| pametę, ~Iš bėdos pelnytis ką nusitversite darbus.~ Mes, surukę diedai, 2018 4| stubą suvarė ~Ir pasišildyt nusiuntė pas kakalį mielą. ~Jūsų 2019 1| susimislyk, ~Kad tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rečių.~Tu kasmets 2020 3| to negana, bet ir vaikus nusivedus ~Ir į tėvo prieglobstį pasodinusi 2021 3| pradėjau. ~Taip nesvietiškai nusivėmęs, vėl pasirodžiau, ~Bet tyčioms 2022 2| dūsaudams, taip nesvietiškai nusiverkia, ~Kad ir akys jau keliems 2023 3| išsirėdę ~Ar basi, rūbus nusivilkę, štuką padarė. ~Juk žinai, 2024 1| galvas,~Vos jau žinom, ką nusivirt ir kuom pasisotint.~Ak! 2025 4| kelias išsikept kasmets nusišaudau. ~Juk jūs, ponai, mus, būrus, 2026 4| Dočys porelę varnų kept nusišauja ~Ar čerpėj nešvankią jų 2027 4| Varnų ben porelę sau pietums nusišauju? ~Ar nepavelijo gaišint 2028 4| pušis ir drūtmedį vagia ~Ar, nusišovę su griekais, sau parveža 2029 1| dyvai pasidarė. ~Balsas nei nuskęstančio sušuko nešvankiai ~Ir vis ,, 2030 1| šikšnosparnis tyrinėdams ~Irgi nuskųsdams poną tą pasidrąsino klausti. ~,, 2031 4| ponai, mus, būrus, jau taip nustekenot, ~Kad paskiaus mums ėst 2032 1| mėsininkui sprandą tavo nusukt nugabentų.~Mislyk tikt, 2033 4| dvylika žvirblių,~Galvas nusuktas kasmets jums duot nesistengiu? ~ 2034 2| kad jie dėl to tau sprandą nusuktų ~Argi nutvėrę prie plaukų 2035 2| žegnonė pareina.~ Tūls nusvilęs ponpalaikis rods juokiasi 2036 3| prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo. ~Todėl tėvai jos, sukvietę 2037 2| Papykius durnus ir vaidą visą nutildė.~O po tam savo namą jau 2038 2| glūpas šnektas ir zauną visą nutildo. ~Ogi dabar kas bus, kad 2039 1| tav ir kanklys tur su gėda nutilti, ~Kad rykaudama tu savo 2040 3| daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę;~Valgyk sveiks dešras, 2041 1| viernai pasipurtint.~ Taigi nutverkim jau kiekviens savo jautį ~ 2042 2| darbus jau sunkokus reikia nutverti, ~Ai! kur dingsta glūps 2043 1| Tuo ir tu, savo skambantį nutvėrusi vamzdį, ~Su visokiais balsais 2044 2| žmones. ~Ypačiai kad javelius nuvalyt prisiartino čėsas, ~Ir laukų 2045 3| dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, ~Kas grūdelius iškultų 2046 3| Krizas su Lauru ten jau nuvažiavo. ~Nės Plaučiūns juos ant 2047 4| Ei kieksyk į šilą vogt nuvažiuodami būrai ~Su kašele dovanot 2048 1| Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok" pasakysi.~ Tu niekings 2049 1| balsą ~Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį!~ Kad prieš 2050 3| grūdelius iškultų ir parduot nuvažiuotų, ~Kad nei Lauro, nei dosningo 2051 1| gerai, kad pats sau grečną nuveji virvę,~O pinigėlį delmone 2052 3| kožnas viens, tuojaus kepurę nuvoždams ~Ir už garbę tą didei kaip 2053 4| Vakmistrui pasikloniodams kepurę nuvožė~Ir, kas tarnui reik, atlikt 2054 2| poną pamatęs, ~Tur kepurę nuvožt ir poniškai pasikloniot? ~ 2055 4| Liepdams, kad jam tuo nušautų dvylika varnų.~Duraks, paikas 2056 4| nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm,~Ik zopostėliui ką susirinkom 2057 1| savo pono suteptus sopagus nušluostyt. ~Juk žinai, kaip jis tave 2058 2| iš bėdos, pas klaną kokį nušokęs, ~Ištisas ir didei dūsaudams 2059 1| ištarusi, ji tuojaus pas upę nušoko ~Ir jo pridergtas buksvas 2060 1| kiek utėlių jis tau kasdien nušukavo, ~Ik išmokai jo penkias 2061 3| nesakyk liesininkui, kad Obrys, mano bernas, ~Medžių vogt 2062 4| šalts, ar kits koks dyvinas oras, ~Rūbais vis vienais ir 2063 1| nugaminkim reikalą kožną! ~Orei žagrių reiks, palyčių beigi 2064 1| bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, ~O paskui valgius prastus 2065 1| Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė. ~Viens storai, 2066 1| Krūmus ir girias visokios ošino dainos;~O laukus visur bei 2067 1| pulkai susirinkę, liaukitės ošti ~Ir tikrai klausykit, ką 2068 1| kaip kiaulės jo bei alkanos ožkos ~Graudžiai pro plyšius žiūrėdamos 2069 2| pulką, ~O ir kiaulių bei ožkų taip daug mėsinėjau, ~Kad 2070 3| raštai, ~Kad prieš svieto pabaigą bus toks sumišimas, ~Kad 2071 1| iki kožnas bus savo dainą pabaigęs. ~Todėl ji paskiaus kasmets 2072 2| Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.~Taip, iš viso taip, ir 2073 2| kasmets pavasarį sveiką, ~Ogi, pabaigus tą, po tam ir vasarą linksmą."~ 2074 4| Taip ūmai nusidovyt irgi pablogt taip greitai?~Ak, kaip veikiai 2075 3| kurį miegodami matom,~Ogi pabudę jo po tam trumpai paminėjam, ~ 2076 1| mitins jau šeimyną savo pabudint~Ir prie darbo siųst bei 2077 4| Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiat. ~Mes, kad saulė 2078 2| gėdas sau pasiprovyt~Irgi pačias kaip reik linų raut guikite 2079 2| nabašninkėlis, ~Sveiks dar irgi pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ~ 2080 1| bėginėdams;~Bet mergaitės, pačios dar privalydamos auklių,~ 2081 4| neteksim, ~O po tam dar mus pačius su gimine mūsų, ~Moteres 2082 1| ką mislijo Ievutė, tavo pačiutė, ~Kaip jos pirmas vaiks 2083 1| svieto šio mainų tikrai padabojam.~ Diksas, ans žioplys, 2084 4| jis su Pričkum ant pinigų padabotų. ~Nės to amtsroto šykštumas 2085 3| Duokim, bet vis su protu padalydami duokim;~Nės ateisiančios 2086 1| vargų bei strokų tėvams savo padarėm, ~Ik bėginėt išmokom ir 2087 4| toks neprietelius, iškadą padaręs,~Ir nei koks baisus razbaininks 2088 2| tėtačiui ~Garbę su šiaudų kūliu padarydami rėkė;~Nės grūdelius lauke 2089 3| Ir nei kokias krikštynas padarydams čėrauk!~Ne kasdien vis su 2090 4| žiemy, žiemy, susimilk, padaryk mums provą!~Juk ne daugio 2091 4| tamsoj į girę nučiuožęs, ~Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai 2092 1| Ir kiek vargo jums jisai padarys užaugdams. ~Ale ką mislijo 2093 2| Kokią sau ir mums visiems padarysite gėdą,~Kad su buksvoms lopytoms 2094 4| kūlelis, iš žagarų sausų padarytas?"~ ,,Jaugi gana, kaimynai! - 2095 2| mūs valgius, lietuviškai padarytus, ~Tūls išdykėlis nenauds 2096 3| tuo gromatą rodžiau ~Irgi, padavęs ją, tyčioms į atdarą kuknę ~ 2097 2| laktos, kur vištos tupi, padėję, ~Skubinkimės pirmiaus iš 2098 3| Vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs.~ Gentys ir kaimynai, 2099 2| dangiškais sargais kribždėti padėjo.~Vei! ką žemė tau viernai 2100 1| darbelių lūkuria jūsų. ~Taigi padėkit jau vindelių visą klapatą, ~ 2101 1| pradeda temt ar naktyj, paderi šūkaut? ~Kodėl taip didei 2102 3| taip jau, kaip jo skaroti padonai;~Ubags taip, kaip pons kytriausias, 2103 4| pagavo. ~Rods taip reikia padonams ponams savo paslūžyt ~Ir 2104 3| netenka,~Štai tuojaus jau ir padorumo viso netenka. ~Juk ir pats 2105 1| susipraskie, ~Ar tu jau visai padūkai taipo begyvendams? ~Mislyk 2106 2| Ar tave patį jau šėtons padūkino visą? ~Neprieteliau! kam 2107 3| supleškins?~Taip trumpai padūmojęs sau ir atrašą gavęs.~Tuo 2108 2| mazgotėms dar pasiliko;~Ale padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. ~ 2109 1| gelbėkit, ak! gelbėkit" padusėjo.~Tuo visi pulkai to garso 2110 4| Draudęs yr su pūčkoms ant padvarijų šaudyt? ~O kieksyk kunigai, 2111 3| nesigėdi, ~Ir, kad jiems padyviji, dar barasi smarkiai.~ 2112 3| pažiūrėt nenorėjo ~Irgi padyvijo didei, kad miela Krizienė ~ 2113 1| O dar ir savo vaikesčius pagadint nesigėdi?~ Bet, jūs viežlybi 2114 1| Rado ant visų kampų permier pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug 2115 1| pristokot ko? ar kas tarp jūsų pagaišo? ~Rasi ką šeškas ar baisinga 2116 4| visokios priespaudos su tavo pagalba ~Jau nusidovijo, biedžius 2117 3| veik girtuot ir lėbaut ką pagamintų,~Nės jis, po Mikielės tuo 2118 2| penkias kaip reik negal paganyti;~O štai ir toksai utėlius 2119 2| skanų ~Virt užsigeisim, ogi pagardint juos negalėsim?~Žinot juk, 2120 2| baudžiauninkų mudraudams rėkti pagauna;~Nės jis vis kytriaus už 2121 1| šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų~Ir mėsininkui sprandą tavo 2122 2| paskiaus, iš papykio beržinį pagavęs,~Pačią su glūpais vaikais 2123 4| sykių ją per dieną reikia pagirdyt."~ ,,Rods, - tarė Lauras, - 2124 3| šviesoj kožnam vėl visą pagirtų,~Tai ben dūšiai taip skaudu 2125 4| bėginėdami smaugia.~O kad jie pagiryj užpuola kaimenę linksmą, ~ 2126 2| to lietuvninkai dar buvo pagonai~Ir savo dievaičius iš strampų 2127 3| puodą, ~Du tikru šelmiu pagrata su manim gyvena.~Vieną jų 2128 3| Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė ~Ir lietuviškai ant aslos 2129 3| Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs,~Slunkiaus irgi Pelėdos 2130 3| abu ben veik iš kiemo mūsų paguitų! ~Juk jau mes visi smirdėt 2131 4| nušautų dvylika varnų.~Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus savo 2132 3| prastą mučę nuvožęs ~Ir paikiai pasikloniojęs, tuo gromatą 2133 2| kartais su piktu jį reikia pajudint,~Kad, kaip puolas jam, jis 2134 3| broleliai, ak, išbuskim irgi pajuskim, ~Kaip visur išsižioję peklos 2135 3| žyniavimo bobiško baisumą pajutęs,~Su sykiu nei koks perkūns 2136 2| vos žinojau, kur skūras pakabinti. ~Tikt užvakar dar priėsdint 2137 4| kaip vyriausybė tą ketina pakarti, ~Kurs kaip kietsprandis 2138 2| kaip pats žinai, kampe pakavojai ~Ir iščėrausi, kad dievs 2139 1| pinigėlį delmone kytriai pakavoji?~Sėk linų, kiek Gryta norės; 2140 2| kas liko dar, zopostui sau pakavojo. ~Taigi dabar tikt šungrybiai 2141 3| po tam kampe susilindo~Ir pakavotą sau brangvyno didelę plėčką~ 2142 3| kirst, sugrėbt ir po kraiku pakavoti ~Ir visas gėrybes į skūnes 2143 4| Kaip koks šuo smarkus pakavotus trupučius ėda ~Ir kitiems 2144 4| dabokis, aštrų kardą savo pakeldams, ~Kad n'įžeistumbei tau 2145 3| Plaučiūns, kur česnį buvo pakėlęs, ~Taip nešvankiai su macnum 2146 1| rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ~Ir kinkyt, paplakt, 2147 4| vaiks, gaspadoriaus savo paklusęs, ~Varnų mušt tuojaus kiek; 2148 1| nei koks klastorius, gyvą pakorė, ~O paskui prisiėst skauradoj 2149 2| ašarų rietančių nei košte pakošiau. ~Ei kieksyk! deivių baukštints 2150 2| to jisai tur grečną šūdą pakrėsti? ~Puodui juk kasdien, kad 2151 2| linksmiems pasidarė. ~Ką gegužė pakukavo, ką lakštingala suokė~Ir 2152 2| Ir su juom Šlapjurgis bei Pakulūns pakamorė. ~Tuos baisingus 2153 4| vargų našta kasdien vaitoja pakumpęs;~O dar ir toksai utėlius 2154 2| mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą!~Iš menkų daiktų 2155 1| pautus rokuodami deda.~Ale palaukit tikt, iki pautai, jūsų padėti,~ 2156 3| tarė Selmas, - bengi paliauk su pasaka savo!~Jau per 2157 3| jau skirkimės ir vapėti paliaukim!~O dieve duok mums, kad, 2158 3| Enskys, jo klapčius, daug paliavotų kragų, ~O moliavotų stuopų 2159 4| vakmistrui pons amtsrots buvo paliepęs, ~Kad ir jis su Pričkum 2160 3| kiek viežlybų kaimynų, butą palikę,~Rudenyj ant laukų šaltų 2161 2| Krizas numirdams mane mažą paliko;~O našlė moma maitintis 2162 3| mūs atstodama ritas~Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.~ 2163 3| kasdien protingai reikia palinksmint. ~Bet ir, kas ant pilvo 2164 3| bei dangaus visai paminėti paliovėt.~Ar nesibijotės užspringt, 2165 3| pašaro stena;~O dar irgi paludieniai daugsyk išsišiepę, ~Kad 2166 1| duok, kas reik, kad jos palūkanų nori;~Juk neprivalo jį tau 2167 1| daug iškarkino pautų;~Tikt palūkėk, margi vištyčiai tuo pasirodys:~ 2168 4| reik, to čėso tikt kantriai palūkėkim ~Ir, ik dirvos vėl ką duos, 2169 3| kiti rankas ar kojas buvo palūžę. ~O štai vis dėl niekniekių 2170 1| kožną! ~Orei žagrių reiks, palyčių beigi noragų;~O akėčioms 2171 3| Moterų pusė kapos sūnelius palydėt pasisiūlė;~Nes ir jas kvieslys 2172 4| dvyliu, su margiu irgi su palšiu ~Yna, kad nor ėst, šiaudų 2173 3| pasirodo. ~Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį kraiką, ~Ant 2174 3| vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, tuojaus man giltinė rodos, ~ 2175 1| kartais kobotą mes tavo pamatom, ~Tai tu mums nei žvirblis 2176 3| tyloms, už durų nulindęs,~Kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas.~ 2177 3| Tokius taip grečnus šmotus pamatyt negalėjo;~O kiti, taip jau 2178 4| svetimų žmonių, kad mus pamatytų,~Iš visų kampų šio svieto 2179 3| nuo riebių kumelių daug pamelavo, ~O Enskys savo poniškus 2180 4| vokietis koks, vokiškai pameluodams, ~Taip ponus, kaip ir būrus, 2181 4| nešioti nedrįsta.~ Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, ~ 2182 2| per dieną visą miegodams, ~Pamestų rykų lauke ieškot neminėjo,~ 2183 2| daugsyk sapnuodams mūsų bėdų paminėjai. ~Taip besirūpindams visokio 2184 3| pabudę jo po tam trumpai paminėjam, ~Lygiai taip prašoko mums 2185 4| namelius Dočys kaip jau paminėjau, ~Pypkį sau užsidegęs ir 2186 4| neprieteliaus ir varnų jo paminėjo. ~Amtsrots su tarnais, kalbas 2187 1| negimusią veislę;~Bet ir mūs paminėk į mūsų girę parėjus, ~Kad 2188 4| Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. ~Nėsa dar ilgs pažygys, 2189 3| Irgi bečėraudams kitų dienų paminėsi.~ Ale nepyk, gaidau, kad 2190 1| gyvs krutėsiu, jų kasdien paminėsiu."~ Tas durnas kalbas visi 2191 2| ir verts, kad jo kasdien paminėtų ~Ir kad jo vaikų vaikai 2192 2| bezaunydamos ir darbo savo pamiršta.~ O jūs vyrai! kam gi 2193 2| jį būt mūsų darbus dirbt pamokinęs.~ Jaugi gana šiamsyk stalde 2194 3| Šiuilė šiam negera, o ans pamokinimą peikia.~Šulmistras keliems 2195 1| išrėdę jį kaip reik klausyt pamokinkim:~Nes, ką žiemą jis yra stalde 2196 2| širdies, kad gramdyt reiks, pamokinsiu." ~Taip ištaręs, jis kūliais 2197 3| juos tuojaus iš mažo surbt pamokintų;~O paskui, vaikams bepamatant, 2198 1| Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivėrė. ~Žinom juk visi, 2199 4| berždžias, kaip ir veršingas pamuša karves.~O ir tai negana; 2200 2| Tikt užvakar dar priėsdint pamušiau bulių,~Nuo kurio ik dienai 2201 4| karčemą bėga, ~Taip kad panedėlyj dar krapšto kruviną snukį."~ ,, 2202 1| biedžius viens vos vieną paneša ragą,~O kits ten uodegos 2203 4| kietsprandis šaltyšiaus žodį paniekins. ~Bet ir tai negerai, kad 2204 2| po tam akėt ir žagrę sekt panorėjau.~Nės aš jau kaip glūpas 2205 4| kad Kekė, ką neviežlybai panorėjus, ~Su klasta slaptoms Katrynos 2206 3| be buksvų ir dar žįsdami papą, ~Vislab ir visur, kaip 2207 1| švęsi ~Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok" pasakysi.~ 2208 1| pakeli balsą ~Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį!~ 2209 3| taip viens, kaip kits, iš papo moterų surbia. ~Pons šilkuos, 2210 3| ten šutina kąsnius.~Nėsa, papratęs jau tarp ponų skiauturę 2211 3| svodbon ateit pas Krizą paprašė.~Svotų kožnas viens, tuojaus 2212 2| nusipirkęs didelę pūčką~Irgi paprovijęs ją po galvų pasidėjau.~Štai! 2213 2| šmotus kožnam padalydams,~Papykius durnus ir vaidą visą nutildė.~ 2214 3| Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama surbia.~O dar to negana, 2215 1| gėrybes uždraustas slaptoms paragaudams, ~Sau ir mums nabagėliams 2216 2| dešros lietuviškos ben kiek paragaujam,~Tai dar juo dailiaus uždėts 2217 2| kruštinių bei kruopelių vos paragausim. ~Ar ne gerai mokinau nuolatai 2218 1| kelias varles bei rupuižes paragavę, ~Dievui iš širdies visos 2219 4| dykai jis jums kulkas bei paraką davė? ~O dėl ko vartus kytrus 2220 1| jūs nenaudėlės! tai jums parašyta. ~Bet jūs prietelkos, jūs 2221 2| vasarojas, ~Irgi kanapės vėjų parblokštos svyrinėja."~ Taip besipriešijant, 2222 4| beskaitant, ~Štai ir Pričkus jau parčiuožęs iš Karaliaučiaus,~Ale dūsaudams 2223 4| O būrus visus, kurie jo pardavė grūdus, ~Liepė todėl pliekt, 2224 3| grįžtes nusinešus ~Ir slaptoms pardavus, vis paragaudama surbia.~ 2225 2| pasidžiaugtų~Ir taip daug pardovytas dūšeles gaivintų...~ Ale, 2226 2| klapai mėžinį rauso ~Ir pardovytoms dirvelėms uždarą taiso? ~ 2227 1| mūs paminėk į mūsų girę parėjus, ~Kad dainuodama dar ilgiaus 2228 1| Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės. ~Šalčių pramonės 2229 3| pagavo ~Ir dėl kiaulstaldžių pargriautų ir pagadintų ~Bartis irgi 2230 3| bepročiai,~Lyg kad jau dangus pargrius, tikt rėkia, tikt rėkia;~ 2231 4| bedejuojant,~Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė~Ir pasikloniodams, 2232 4| mus žiūrėdami verkia.~Jau pargrįžtam jus gaivint; ben meldžiami 2233 2| pavasarį baigiam ~Ir visi drūti pargrįžtant vasarą matom. ~Vei! kaip 2234 3| duris iššokau irgi namo parjojau."~ ,,Ak,- tarė Selmas, - 2235 1| buvo nudilę;~O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą ~Ir pasisotint 2236 1| Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas ~Ir gaspadoriškai 2237 4| zopostams reiks, vėl žada parūpint.~ Bet be tavęs, tu dangiškasis 2238 1| mažumą rado. ~O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo, ~Bet visi 2239 3| Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą, ~Ant kurios švents 2240 3| važiuoti, ~O poryt mažu reiks parvežint didelį pilvą. ~Taip jam, 2241 3| kiaulės daglos su daglais savo paršais,~Lyg kad skerdė kas, stuboj 2242 4| ir karvės pašaro stena;~O paršingos kiaulės bei išalkusios avys~ 2243 2| klausiau jį, - kieno ta dvylika paršų?" -~,,Tič! - tarė jis, - 2244 4| nepažįstat, ~Bet nei žindyti paršukai vis šokinėjat. ~Dar ir jums 2245 1| jau šokinėja;~O ėryčiai su paršukais žįsdami spardos. ~Vištos 2246 3| didelį puodą;~Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę;~ 2247 4| tarė Selmas, - tu perdaug pasakai prancūzams. ~Juk žinai, 2248 4| šen ir ten žioplinėdams, ~Pasakas ir niekus visokius užneša 2249 3| valgydams pas stalą šūdą pasakė.~ Taip pirmonės svodbiškas 2250 1| verpt reik, jos taip daugel pasakų vapa, ~Kad jau ir ranka 2251 2| nesakydavo ,,tu", bet vis pasakydavo ,,jūsų";~Ir iškoliodams 2252 4| dar žiemai reikės, trumpai pasakykim.~Žinot, kad ugnis, kurią 2253 4| Ir girdėkit, ką jie jums pasakys prisivargę. ~Jūs, vaikai 2254 1| tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim."~Štai tuojaus visi pulkai, 2255 3| tuojaus iš žodžių, kiauliškai pasakytų, ~Pekliškas razbajus ir 2256 1| rėdo ~Ir suvystytas į tamsų pasalį kiša;~Juk žinai, kaip būrai 2257 3| valgyt.~ Žemė su visais pasaliais įmurusi verkia, ~Kad mūsų 2258 3| mislyk tikt, gailiuosi pasenusio kuino;~Nės jis trylika metų, 2259 2| jau visai ant stalų mūs pasibaigę.~O štai! kaip jau vėl po 2260 2| pešinėdami, stapters. ~Taip žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim."~ ,, 2261 4| Artinas, ir atpentai nor poryt pasibaigti. ~Rudenis, ans dramblys, 2262 4| kaip žinom, ir jau vėl pasibaigusį metą ~Tuo po Velykų, maisto 2263 4| dienelių.~Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio meto~Ir visokios priespaudos 2264 1| šlekutė su baltžande jau pasičypsin, ~Ogi žąsyčiai iš kiaušinių 2265 2| ne dyvai, nes velniui jis pasidavęs, ~Poterių gėdis ir dangaus 2266 2| pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ~Ašarų mums per daug ir 2267 2| Irgi paprovijęs ją po galvų pasidėjau.~Štai! po tam mane jau daugiaus 2268 3| žiūrėkit, ten džiaugsmai taipo pasidėjo, ~Kad tikt varnos dar biaurybę 2269 4| Kad mes kartais per giliai pasidrąsinę žiūrim.~Taigi, tėtuti, toliaus 2270 3| pamokindams jį kaip reik pasidrąsini koliot."~ Taip besipasakojant 2271 4| ir vaikus vilkai mėsinėt pasidrąsins.~ O jūs jėgėrės mokinti, 2272 3| toliaus taip bus, kad sviets pasidūkins ~Ir apjeks, visai velniop 2273 2| Moters! ar jau mes visai pasiduosime gėdai? ~Kas tai per niūkims? 2274 1| prisivargę daug, širdingai vėl pasidžiaugiam. ~ Ant žiemos smarkums 2275 4| Rods valnybės jūsiškos pasidžiaugti negalim. ~Išgi mažų dienų 2276 2| tiek vargų ben kartą vėl pasidžiaugtų~Ir taip daug pardovytas 2277 2| grožybėms jų margoms trumpai pasidžiaugus, ~Jaugi suvytusias ir nederingas 2278 3| Kloniotis ir poniškai pasielgt neprivalo.~ Taipgi bevalgant 2279 4| žiemavojant tau reikės kasdien pasielgtis. ~Šąlant be šiltos stubos 2280 4| viernai visur ir viežlybai pasielkim, ~Taip jau ir svetimi mus 2281 2| Uždaro dairėmės, visur mėsos pasigedę;~Bet kisielius ans gardus 2282 4| negerai, kad kartais ko pasigedęs~Naktyj į tamsius kampus 2283 1| Atliktų žiemos darbų visur pasigenda.~Pimė rengias aust, o Jekė 2284 4| neprieteliai, ar jau mėsos pasigendat? ~Ar jau vėl skilvyj jums 2285 2| gaspadorius pats vos gyvs pasijudin ~Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi 2286 4| kad jos smarkums, tamsoj pasikėlęs, ~Ne tiktai mūsų būriškas 2287 4| tyrinėdams klausė, kaip ugnis pasikėlus. ~Štai kiekviens, širdingai 2288 4| sau kakalį kurdams ~Ir pasikepdams ką bei skanų viralą virdams,~ 2289 2| Ir keli kviečių plyckus pasikepę valgė.~ Man dėl to besidyvijant, 2290 4| čėdyt ~Ir kad ką gardžiai pasikepsim ar išsivirsim, ~Vis rytojaus 2291 3| Ar ką šaudyt ir gardžiai pasikept prasimano. ~Aš taip jau, 2292 3| tuojaus mane pešt ir mušt pasikėsęs, ~,,Eik, - tarė, - snargliau! 2293 2| negana; bet jau ir mušt pasikėso. ~Juk žinai, brolau! kaip 2294 1| tikt, koktu tau būtų, kad pasikinkęs~Nei koks jautis vilkt turėtumbei 2295 3| žiemą jis ką vogt kuinus pasikinko, ~Tuo jam dvi dešri kepti 2296 4| rąstą ~Šis ar tas, ar ans pasikirtęs pradeda skaldyt ~Ar kad 2297 3| mučę nuvožęs ~Ir paikiai pasikloniojęs, tuo gromatą rodžiau ~Irgi, 2298 2| Ir po medžiais ant virvių pasikorę gyrė,~Tai jie rods dar taip, 2299 4| iškadų gal padaryti. ~Kad, pasikūręs ją, kuklius ar šiupinį verdi ~ 2300 3| visų šelmystų jau visai pasileido. ~Pons ir tarnas jo peklon 2301 4| kiti nuogi žagarai, tarp jų pasilenkę, ~Būriškai po stogais jų 2302 4| klastuot ir vogt jau reiks pasiliauti."~ ,,Rods, - tarė Selmas, - 2303 3| Mūsų rūpesčiams vierniems pasiliecavodams~Ir į saujas mūsų žiūrėdams, 2304 2| Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju. ~Tikt n'užmirškit irgi 2305 2| lineliai jūs ant lauko bus pasilikę? ~Ak! kur dingot jūs, barzdotos 2306 2| žiema pasibaigs, o mes nuogi pasiliksim."~ ,,Stui, - tarė, kaimynkas 2307 4| paniekint?~Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperėjo ~Ir varles 2308 1| dailiems auteliams gals pasiliktų. ~Ak! kad visos moters taip 2309 1| būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus, ~Ir kad vis miegot mums 2310 2| jas, vis sveiks ir drūts pasilinksmink. ~Taip dieve duok kožnam, 2311 3| vargų visas nusikratę, ~Jau pasilinksminkim bensyk česnyj susikvietę.~ 2312 2| baigias vis ar jau visai pasiliovė. ~Daug gyvų daiktų, kurie 2313 2| naktyj rėkaut ir durnuot pasilioviau.~ Jau dyvus varlių bei 2314 4| Ant laukų menks rodos ar pasimažina greitai.~ Juk ne pirmas 2315 2| kad velnias!" Ai žmogau, pasimislyk!~Kam dūksti taipo, kam keiki 2316 1| kad klausyt nenorės ir tau pasipriešys. ~Tur klausyt, juk tam jisai 2317 2| Svietui rodydams ir nei pūslė pasipūsdams, ~Kaip koks smirdas dėl 2318 4| Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt ~Ir laikyk savo snukį, 2319 2| Lauras, ant kumpos lazdos pasirėmęs, - ~Dievui būk garbė! sveiki 2320 2| nutvėręs, ~Su kitais draugais pasiritę nugarą skalbė, ~Taip kad 2321 3| piauja~Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smaugia.~Vauškus savo 2322 3| dabar taip gėdiškai visur pasirodau,~Kad ir vaikpalaikiai jau 2323 1| kaip tu, šime sviete vos pasirodom, ~Štai tuo bėdos iš visų 2324 1| Kasparo tarnas, ~Poniškai pasirodydams kožnam pasitursin ~Ir būrus 2325 3| nesvietiškai nusivėmęs, vėl pasirodžiau, ~Bet tyčioms nesakiau, 2326 4| krivulei reik, išmanomai pasisakėm, ~Bet, kas dar žiemai reikės, 2327 2| liko dar, jau kiaulės sau pasisavin. ~Taigi dabar glūpai kisielių 2328 1| pašaro laukia. ~Žirnių sau pasisėk zopostui didelį plotą, ~ 2329 4| išsitrauksim ir grūdelius kaip reik pasisėsim?~Vislab bus niekai, ką veiksim 2330 1| rengias aust, o Jekė mest pasisiūlo.~O ką mes ar aus, kad verpt 2331 3| taip po tam Tėvemūs šventai pasiskaičius~Ir krikščioniškai pas stalą 2332 4| išlaikymą skarbų Tėvemūs pasiskaito.~ Todėl irgi dabar šaltyšiams 2333 3| puodą;~Skersk daglus paršus, pasiskersk nutukusią kiaulę;~Valgyk 2334 3| pamaži šnibždėdams ir kytriai pasislėpdams, ~Taip iškoliojau, kad šunys 2335 3| o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, ~Ik abu po to protingai 2336 1| taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi lindai ~Ir mažu savo glūpas 2337 1| mokinkis čia pasikakint ~Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo 2338 1| gardžiausio gėrimo ponų;~Bet, pasisotinusi prastai, tikt vandenio trokšti. ~ 2339 3| susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint."~ ~ 2340 3| kad Selmas man ūmai nebūt pasitaikęs,~Rasi mane tuojaus ant vietos 2341 1| darbus ant laukų jau dirbt pasitaisom, ~Tuo ir tu, savo skambantį 2342 1| Poniškai pasirodydams kožnam pasitursin ~Ir būrus prastus per kiaulių 2343 2| drįsti jiems taip durnai pasitursint? ~Ar nebijais, kad jie dėl 2344 1| prastus be priprovų valgė ~Ir pasivalgiusios pliuškėjo pasaką savo. ~ 2345 4| Liepė todėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo ~Ir tiek rūpesčių sunkių 2346 3| plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušys.~ Trobos smirdų tų, kad 2347 4| kitam klastas ir šelmystes pasižįsta ~Ir iš savo griekų sunkių 2348 3| Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ~Ir prieg tam už šulco į 2349 1| miegot mums būtų sviete paskirta. ~Ogi dabar, žėlėk dieve! 2350 1| kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė;~Juk visur, kur žiūrim tikt, 2351 4| verksmų bei džiaugsmų mūsų paskyrei~Irgi nulėmei jau kožnam 2352 3| Lauk, ik Krizas tau per paslą šauks pasirodyt~Ir kaip 2353 4| jo prasilukštin~Ir savo paslėptą grožybę visą parodo.~O vei 2354 3| dūšiai reik, pasisotint ir paslinksmint. ~Štai tuojaus Enskys, ištraukęs 2355 4| reikia padonams ponams savo paslūžyt ~Ir atlikt viernai, kad 2356 3| kaip šūdvabalis jau šūde pasmirdai.~Aš, užvakar tavo namus 2357 4| kad jį tenai miels dievs pasodino;~O tasai, kurs užgimdams 2358 3| nusivedus ~Ir į tėvo prieglobstį pasodinusi maukia.~ Pernai tropijos, 2359 4| dosningas dievs kiekvieną žino pasotint;~Ale su pilnoms saujoms 2360 2| Melsdams nuoširdžiai visus čėsu pasrūpint,~Kad man jus skvieruot ir 2361 3| reiks išpliurpt nedarytus. ~Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai, ~ 2362 1| su didele sauja;~Ropių, pastarnokų, sviklų beigi repukų;~Taip 2363 4| ko vartus kytrus pas girę pastatė ~Ir linksmai gyvent jiems 2364 4| ąsuočių ant ugniavietės pastatyti. ~Tikt, minau, saugokis, 2365 3| Tuo jam dvi dešri kepti pasteliavęs duodu;~Ir, kad jis vartų 2366 4| Ar jau vėl skilvyj jums pastninkai pasidarė? ~Eikš, šiaury 2367 2| karštlige dar tikt macką pasuka biedžių. ~Bet ir klapams, 2368 2| per nieką laikomi būrai,~Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisurbę,~ 2369 3| susibėgę ~Ir jaunikį su marčia pasveikinę dailiai, ~Tuo gardžiai pavitot 2370 3| Brizas tuo pasikloniodams pasveikino kožną ~Ir, į savo namelį 2371 1| nei koks geradėjas ~Grūdus patvoryj barstydams ragina valgyt;~ 2372 1| išlėkę.~Taigi matai, taip paukščiams, taip ir mums pasidaro,~ 2373 1| tropijas skūpai prisivalgyt. ~Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą 2374 2| išmetė laukan.~ Bet taip ir paukšteliams mūs linksmiems pasidarė. ~ 2375 2| Katryna snausdama verpia, ~Paukšterėdams riešutys tuojaus išbudina 2376 3| ūžims pasikėlė, ~Ir kaimyns Pauluks dėl to didei nusigando. ~ 2377 1| Ale palaukit tikt, iki pautai, jūsų padėti,~Čypsės ir 2378 1| laktų jau daug iškarkino pautų;~Tikt palūkėk, margi vištyčiai 2379 1| juokias;~O keli tarp jų pautus rokuodami deda.~Ale palaukit 2380 1| sau iš plaušų nusisukęs, ~Pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams;~ 2381 2| čia bus sudrėbta, viernai pavalykim. ~Kam juokies, žioply! girdėdams 2382 3| kas namui reik kaimyniškai pavapėjo.~Dakė savo žąsis ir Jekė 2383 3| dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.~Ratas ant ašies 2384 3| pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, ~Jaugi dabar keturiais 2385 1| savo jaučiais į galvijį pavirsi. ~Juk žinai, kaip biedžius 2386 2| grožybėmis visoms į nieką pavirsta. ~Taigi matai, kaip žmogiškas 2387 4| Pričkus, su tabaku būrus pavitodams ~Ir, kaip būdas jo, žnairioms 2388 2| Kasparą pernai ~Talkoje pavitots, taip baisiai buvo pririjęs, ~ 2389 3| varnai pulkais žąsyčius pavogė mūsų, - ~Ten, žiūrėkit, 2390 4| biedžiui man kąsnelį tokį pavydit? ~Ar ne gana, kad aš jums 2391 1| Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės. ~Varnos ir varnai 2392 4| koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka, ~Taip kad garsas 2393 2| Ir grožybes jų puikias su pašaru maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų 2394 4| malkos reik, kad nori stubą pašildyt ~Ar kad kokį sau prisikaitęs 2395 2| Kniūpsčius už tvoros ar po pašiūre betimsant.~Kartais neprieteliai 2396 2| balsą, ~Tuo kaip reikia pašoks ar veik atsilieps gaspadoriui.~ 2397 3| padarė.~Barbė su Pime dainavo pašukų dainą,~O Laurienė su Pakuliene 2398 2| vienturtį veršį jiems mėsinėt pažadėčiau.~ Bet ir dėl algos taip 2399 4| visiems bedejuojant, štai pažars pasidarė, ~Ir tuo žiemiškai 2400 3| niekina seną.~Aš daugsyk, pažebodams sau nuplikusį kuiną~Ir karčius 2401 2| vienausį kuinpalaikį prastai pažebojęs, ~Į Karaliaučių dalgį pirkt 2402 3| svodbon nukeliaut kuinus pažebojo.~Ypačiai iš visų Enskys 2403 3| būriškai, kaip draugas jūsų pažįstams,~Jums tiesiog pasakiau, 2404 4| nesigėdi. ~Kaspars (juk visi pažįstat Kasparą smarkų), ~Tas nevidons 2405 2| kieksyk tu verkdams mūsų bėdas pažiūrėjai;~Ir, kad Diksas mus per 2406 4| dūsaudams pas knygas aukštyn pažiūrėjo.~Taipgi bevargstant jam 2407 3| apačioj, kad jų butus biaurius pažiūrėsi, ~Tuo juos kaip staldus 2408 4| paminėkim. ~Nėsa dar ilgs pažygys, iki vėl vasarėlę sulauksim ~ 2409 3| valgius iš katilo semdams, ~O pečenkas su kabliais iš kakalio traukdams, ~ 2410 1| daugel kabiar ėdęs? ~Mažu pečenkos vėl iš pilvo veržiasi laukan? ~ 2411 4| purvams, nešvankų rudenį peikė. ~Todėl į žiemius visi žiūrėdami 2412 3| Ale Pelėdos ir kaimynų peikiamo Slunkiaus ~Aš jau taip baisėjuos, 2413 3| taip jau girti, neturėdami peilių ~Ir su rankomis apgniaužę, 2414 3| šiuilę siųst nenorėdams,~Peklai ant garbės juos užaugint 2415 2| stalą ~Su tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, ~Duoną nutveria 2416 3| sumišimas, ~Kad baisybės pekliškos visur išsiplatins~Ir tarp 2417 3| pajuskim, ~Kaip visur išsižioję peklos plyšta bedugniai ~Ir kaip 2418 4| mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas."~ Pričkus su kitais šaltyšiais, 2419 1| jau lėkt n'įgalėjo;~Ale pėlėdpalaikė, dėl to smertnai nusiminus,~ 2420 2| dyvus varlių bei pelių irgi pelėdų ~Su naujienoms žiurkių bei 2421 2| šoko. ~Žiurkės po kraiku su pelėms irgi pelėdoms ~Dėl tokių 2422 2| Jau dyvus varlių bei pelių irgi pelėdų ~Su naujienoms 2423 3| girtuodams ir šokinėdams prageria pelną.~Kad man kartais vogt ar 2424 4| Algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys.~ O jūs 2425 1| girdi, sau vargdams pašarą pelno;~O ir tą daugsyk, kad skūpas 2426 1| vėl dėl ėdesių darbus ~Ir pelnykis ką sukriai dėl rudenio rudo. ~ 2427 1| prie darbo siųst bei ką pelnyt n'užsimiršo. ~Tuo pulkai 2428 4| žirgus savo pametę, ~Iš bėdos pelnytis ką nusitversite darbus.~ 2429 3| Ir prisisurbt saldžiai pelnytų reikalą kožną, ~Kas dirvas 2430 3| lakstydama juokės ~Ir savo peną be momos skraidydama gaudė, ~ 2431 2| kasdien ir vis tingėdami penis.~O štai mes, mieste per 2432 2| Tėvą su moma prastoję penisi patys ~Ir dainas savo tėvų 2433 1| Ik jo daglą puskuilį su penketa kiaulių ~Pro vartus išguit 2434 2| biednam pasidarė. ~Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo namą ~Viežlybai 2435 3| baudžiava lupo?~O tu su pentinais jam dar daugsini vargą?~ 2436 4| Ai, - tarė Selmas, - tu perdaug pasakai prancūzams. ~Juk 2437 2| skaityt nenorėdams, ~Su perkūnais ir velniais iš patalo kopa. ~ 2438 2| pradeda skųstis;~Rods ir jam perlenkio reik kasdien pasitiešyt. ~ 2439 3| pietūs, ir vakarienė ~Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena;~ 2440 3| globodama verkė ~Ir jo kiaušę permuštą mazgodama šluostė. ~Tuo 2441 2| vėl ragina provyt.~Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraukia,~ 2442 1| peilį ~Gerklę su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. ~Čia šikšnosparnio 2443 4| trobas;~Bet ir Duraką puloks perplyšdams pagadino.~ Tokiai negandai, 2444 1| sirgo, ~Ik paskiaus jie perplyšo ir numirė baisiai."~ Štai 2445 1| nuo lopšio mus ik grabo persekinėja. ~Ale ką galim veikt? Pakol 2446 1| margai dabinėtas,~Ant šilkų perynų vis į patalą guldo.~O vei 2447 4| veiktumbim, kad kuočės, peršalę smarkiai, ~Užkakalės šiltos 2448 1| numušė brolį? ~Ak Adom! tu, peržengdams prisakymą dievo, ~Sau ir 2449 3| gerai, kad, jau vargingai peržiemavoję,~Grečną zopostėlį mums dar 2450 1| Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo ~Ar po savo keru per žiemą 2451 2| išsilukštin,~Ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs,~Užaugin vaisius 2452 2| jau pas Miką pragėręs, ~Pėsčias po dviejų nedėlių vos parsibastė ~ 2453 3| kabliais iš kakalio traukdams, ~Petras kukorius, kaip girdit, buvo 2454 3| paskui, vaikams bepamatant, pešasi tėvai, ~Kad plaukų visur 2455 2| Pakulų bei linų grįžtes pešinėdami, stapters. ~Taip žiema pasibaigs, 2456 3| girdėkit, kaip Bendiksas žąsiną piauja~Ir kaip Paikžentis pasiritęs 2457 2| rėkaudams durnai, su podagra piaujas;~O kits ten, kitaip dūsaudams, 2458 3| drąsa jautuką sau nupenėjęs;~Piauk avių kelias, nečėdyk aviną 2459 3| šmotus ant svodbų mandagiai piaustant, ~Kaip ugnis baisi per mėsą 2460 3| Taigi nečėdykim mušt, piaut ir skerst savo valgį. ~Vaike, 2461 2| rugiai Plaučiūno, kurs ant! piautuvą plaka.~Juk žinai, kaip jis 2462 2| Šnypšdams ir rėplinėdams vis su piautuvu kirto;~Bet kaimynai jo rugius 2463 1| išties! kita prova, kad piemenio skrandą ~Jau užsimovęs ožkas 2464 1| jau užmiršai, kaip pernai, piemeniu būdams, ~Ožkas ir kiaules 2465 4| kaimenę šoka.~Kerdžiaus ir piemenų, kad juos uliuodami baido,~ 2466 2| kisielių virdami skanų ~Ir su pienu jį šeimynai duodami valgyt, ~ 2467 1| tūls žirgs durnuodams ir piestu šokinėdams;~O kiek sykių 2468 2| Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis;~Rods ir 2469 2| vos parsibastė ~Ir savo pievą pridergtą (tikt gėda sakyti) ~ 2470 2| pas mėžinį šūtyt;~Dar ir pievoms reiks, ir dirvoms ką pasakyti. ~ 2471 4| dėkavotų.~Vasarą rods kita, kad pievų žydi žolelės~Ir kad kožnas 2472 4| tam iškišusi galvą ~Nei pikčiurna kokia su šūdais rudenio 2473 3| bežiūrint man jau dūšiai pikta pastojo,~Ir aš, pro duris 2474 1| dyviną trūsą, ~Kad orai pikti, kasnakts dar praneša svietui ~ 2475 2| besispardant, ~Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ~Ar su 2476 2| slenka~Ir kad kartais su piktu jį reikia pajudint,~Kad, 2477 3| karaliaudams ~Velnias vis baisiaus piktųjų suvelia kudlą. ~Ak broleliai, 2478 4| prakilnaus tau paliepę sėstis ~Ir piktus koravot bei baust tau įdavė 2479 1| žioplys su Bleberiu vapa, ~Būk pilionys vis linksmai kasdien prisivalgą ~ 2480 1| šikšnosparnis dar viens su pilka pelėda ~Iš biaurių pašalių 2481 2| pasitiešyt~Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė.~Taip besidarkant 2482 4| jie nor gyvent kytriai ir pilnavot ūkius.~Vokiečiai lietuvninką 2483 2| Ik po tam pašaliai visi pilnoki pastojo~Ir mes vėl šmotus 2484 4| kiekvieną žino pasotint;~Ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo. ~ 2485 1| gaidau! lietuviški kytri pilosopai ~Taip glūpai nezaunija, 2486 1| pasilinksmint. ~Todėl jums pilvai nuogi didei pasiklonios, ~ 2487 3| veik po katilu degtų, ~Su pilvotais zūbais vis į kaminą pučia. ~ 2488 3| kaukti suniko:~Jūs išputėliai pilvoti, jūs gi bedieviai,~Ar jau 2489 1| Rods tiesa! visaip reik pilvui reikalą provyt. ~Jam negana, 2490 1| savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo, ~Ik paskiaus jie 2491 4| jau pasipurtin,~Slapos ir pilvus skūpai maitindami kramto.~ 2492 2| jau per daug mirkyts, tuo piną pagavo;~O Laurienė su Pakuliene 2493 1| sau grečną nuveji virvę,~O pinigėlį delmone kytriai pakavoji?~ 2494 4| tabaką ~Ar uždegt ugnies i pintį skilia vėpsodams;~O vėl 2495 2| pažebojęs, ~Į Karaliaučių dalgį pirkt tiesiog nukeliavo. ~O vei 2496 2| lošta. ~Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti, ~Ir kad 2497 1| augo,~Vargt ir verkt vaikų pirmiausias buvo remestas.~Dar nei viens 2498 3| stalą šūdą pasakė.~ Taip pirmonės svodbiškas linksmai beragaujant, ~ 2499 1| pasidaro.~ Ak Adom! tu pirms žmogau išdykusio svieto. ~ 2500 1| Tau, tėtat garbings! pirmykščios tavo lėlatės ~Daug dyvų 2501 3| taisydami juokės. ~Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams, ~ 2502 2| Plaučiūno, kurs ant! piautuvą plaka.~Juk žinai, kaip jis kasmets 2503 3| baisias į bliūdą tarškino platų;~Nės tas rupuižes mūsų ponai 2504 3| kiaulienos irgi žąsienos, ~Plaučių bei kepenų, bei daugel sutintų 2505 3| Bleberio tarnas, ~Atlankyt Plaučiūną su Dočiu nukeliavo;~Bet 2506 3| didelę žarną,~Kimšk drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~