| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
2507 3| alus, perdėm per gomurį plaukdams, ~Ir tiršti malkai veikiaus 2508 3| taukai ant šilto vandenio plaukia;~Bet nabagėlis būrs, skylėtą 2509 1| siuntė, ~O anam ant orų plaukt sparnus dovanojo. ~Daug 2510 3| vystyklus biaurius su vandeniu plauti. ~Ak, nepadyvyk man dėl 2511 3| stogu latgaliai kaba, ~Su plaušais ar karklais be negelių sukabinti. ~ 2512 1| O kitsai, botagus sau iš plaušų nusisukęs, ~Pauškėjo be 2513 2| džiovint į kakalį šauja. ~Plempių, rudmėsių, storkočių bei 2514 3| kad jūsų namus perkūns į plentą supleškins?~Taip trumpai 2515 3| lakstydams vasarą šventė ~Ar plezdendams ant laukų linksmai šokinėjo, ~ 2516 2| visą? ~Neprieteliau! kam plėšais taip, kas tau pasidarė? ~ 2517 3| Nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška. ~Vislab, kas pas 2518 1| kisielių virt ir skanų šiupinį pleškint ~Nieks nesiliko, kaip tiktai 2519 3| vilkai savo veislę kaukt ir plėšt pamokino;~Ten, kur vanags 2520 4| daugsyk n'atbodami buliaus,~Plėšyt ir mėsos prisiėst į kaimenę 2521 2| kad vis kytrums, ką jie pliuškėdami plūsta. ~Daug yr ponpalaikių, 2522 3| O jūs žąsys, jūs niekus pliuškėdamos antys, ~Eikit, maudykitės, 2523 1| valgė ~Ir pasivalgiusios pliuškėjo pasaką savo. ~Gervins ik 2524 3| sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt gal moterų būdas,~Kad jos 2525 3| staltieses tuojaus atnešusi plonas, ~Svodbiškai kaip reik išrėdė 2526 1| pasisėk zopostui didelį plotą, ~Juk žinai, kaip skanūs 2527 2| vaikus su pilna milžtuve plovė.~Taip besidarkant jiems 2528 3| užsigeidžia. ~Kykas su nometu bei ploštė moterų rėdai, ~Bet vainikas 2529 4| tikros širdies jiems primeti pluoštą,~Tuo su liežuviu jį krimst 2530 3| plaukų visur išplėštų sukasi pluoštai. ~Ak jūs neprieteliai, jūs 2531 1| plaukų nuo kiaušės nupešė pluoštus;~O paskui barzdos nuo smakro 2532 2| O kad Jekė su Pime daug plūst nesiliauja, ~Tuo riešutų 2533 3| O paskui niekus visokius plūsti pradėjo~Ir kitoms viernoms 2534 4| kaip kits neverts, kad plutą nukąstų.~ Žalis su dvyliu, 2535 2| vėdarą linksmint, ~Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko. ~ 2536 3| šokio skambino žaislus.~Plyckius cimbolus, o Kubas čirškino 2537 3| moma marčios visokių sunešė plyckų~Ir savo sukviestus svetelius 2538 3| drąsa plaučius, n'atbok, kad plyšdama driksters,~Ir kepenų n'užmiršk, 2539 3| Kaip visur išsižioję peklos plyšta bedugniai ~Ir kaip pekliškas 2540 2| viens, rėkaudams durnai, su podagra piaujas;~O kits ten, kitaip 2541 2| didelė šventė ~Ir su jąja podraug biaurybės rudenio šlapios;~ 2542 2| stenat. ~Rods darbelio jūsų ponačių lepusi nosis ~Baidos ir 2543 3| mislyt. ~Būrui taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, ~Reik su 2544 3| užgimdams užgema blogas.~Kad ponačius į garbingą patalą deda,~ 2545 1| trinkant, ~Mislija, kad kožnas ponas puikiai išsirėdęs ~Nei kaip 2546 1| niekini vardą?~Tič tiktai, ponat! mažu vėl teks žingine žengti, ~ 2547 4| Ponai žemės šios negal be jo ponavoti, ~O mes būrai vėl be jo 2548 4| skraidydami žirgais ~Ir su poniškais kasdien viešėdami rėdais, ~ 2549 2| prilygti negalim;~Bet ir poniškas ligas kentėt neprivalom. ~ 2550 3| pasidarė. ~Žinot juk, kaip ponpalaikiai tuo juokiasi būrui;~O mažu 2551 2| lakštingala suokė~Ir ką vieversiai poroms lakstydami žaidė, - ~Tai 2552 3| nobažnos taip jau, kaip poteriai mūsų, ~Neprieteliams tokiems 2553 4| vėl kartais iš knygelių poterius imdams~Irgi dūsaudams pas 2554 4| pasisavint,~Bet užger reik pr'imt, kaip duoda dievs padalydams.~ 2555 2| trauktis~Ar žiemos čėse su pradais akselį provyt?~Patys į laukus 2556 2| kartais šūtydams samdyti pradėsi.~O ir tarp bernų taip jau 2557 4| niekai, ką veiksim argi pradėsim, ~Kad žegnojanti rankelė 2558 2| skvieruodams kartais jus lankyti pradėsiu. ~Žinot juk, koktu, kad 2559 2| vargstantiems, neturėdami pradų, ~Iš bėdos pietums nedarytą 2560 2| kuinpalaikį taip jau pas Miką pragėręs, ~Pėsčias po dviejų nedėlių 2561 3| girtuodams ir šokinėdams prageria pelną.~Kad man kartais vogt 2562 2| kad svilina saulė ~Ir kad, prakaitui srovėms per nugarą teškant, ~ 2563 1| tave koliodams ir žemę visą prakeikdams, ~Dėl raspustos tos iš rojaus 2564 3| daug mane jau kone visą prakeikė. ~Pons iškoliodams kasdien 2565 2| jis, taip savo namą visą prakeikęs,~Su visais velniais šeimyną 2566 4| dejuodams? ~Dievs ant sosto prakilnaus tau paliepę sėstis ~Ir piktus 2567 3| kaip būrai veik naujieną pramano, ~Ypačiai, kad ant svodbų, 2568 3| gvoltu pasisavint, ~Šelmystes pramanyt, kekšaut bei dievą paniekint ~ 2569 3| ant apjuoko ji mums yra pramanyta;~Juk permier mes biedžiai 2570 3| O kitam per pravardį jie praminė Slunkium. ~Juk žinai, kaip 2571 1| pargriaudama juokės. ~Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, ~ 2572 3| Ir, kas dar daugiaus yr pramonių, pramanyti, -~Tai visa viera 2573 4| Selmas, - tu perdaug pasakai prancūzams. ~Juk žinai, kiekviens žioplys 2574 4| lietuvninką per drimelį laiko, ~O prancūzpalaikiai į jį žiūrėdami šypsos. ~ 2575 4| daugiaus užsigeidžiam! ~Kad prancūzpalaikis, riebių varlių prisiėdęs,~ 2576 4| pažiūrėti, ~Bet ir daug prancūzų mus mylėt susirinko;~Taip 2577 4| nepadaro, ~O ir vokietis, prancūzui «vui» pasakydams, ~Taip 2578 2| pusbernis ne vieną žilį pranokau;~Todėl padarynes visokias 2579 2| tekini, kits kitą neigi pranokdami šoko.~Tai išties dyvai, 2580 2| Budę naują su dalgiu šukėtu prapuldė ~Irgi namon išaušus jau 2581 1| pirmas sviets, šventybę savo prapuldęs, ~Su darbais ir rūpesčiais 2582 2| tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė! ~Ak tėtuti! tavęs kasdien 2583 3| Sako juk visi šventųjų prarakų žodžiai,~Ir pons Kristus 2584 2| ragais margais pasirodė ~Irgi praryt mano dūšią vis į patalą 2585 4| žmogus, taip pons, kaip būrs, prasidėdams~Ir vargingai užgimdams tikt 2586 4| taip jau kaip biedžius toks prasidėjai, ~Ir moma taip tau, kaip 2587 4| išmislijai, kaip kartą mes prasidėsim ~Ir ko mums reikės, kad 2588 2| girdit, taip tas neprietelius prasikeikė.~ ,,Ak! - tarė Selmas, - 2589 2| pilvots koks ponpalaikis taipo prasikeikia, ~Tai jau ne dyvai, nes 2590 4| daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin~Ir savo paslėptą grožybę 2591 2| stulpai saulelės ant debesių prasiplatin.~Ką mums rūp Plaučiūns - 2592 3| išsišiepę, ~Kad darbai laukų prasiplatina, lūkuria šmotų.~ Taigi 2593 1| veislės pulks ant svieto šio prasiplatins ~Ir kiek vargo jums jisai 2594 4| tankiai tau reikės ugnies prasiskilti ~Ir ąsuočių ant ugniavietės 2595 1| bedugniai jos bei pamotos prasivėrė. ~Žinom juk visi, kaip ponai 2596 3| nesibijotės, kad jus pekla prasivėrus,~Taip šventas dienas atšvenčiant, 2597 3| daug dyvų, jau ausys mūsų praskudo. ~Ak, kur dingot jūs, lietuviškos 2598 1| Ir su žaku prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, - ~Vaikai! 2599 4| mes, kaip tūls vokietis, prastodami dievą, ~Šelmystes padaryt, 2600 2| prasidėjo, ~Tėvą su moma prastoję penisi patys ~Ir dainas 2601 1| rėkia. ~Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę kiaulių? ~Ar negavai, 2602 3| vabalu valgė, ~Vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis. ~ 2603 1| dovanoja. ~Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ~Ik ruduo 2604 4| gaujoms susibėgo~Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami 2605 1| dargana su lytum pluk nugarą prausia. ~Ei paskui, kad jau akėčias 2606 3| Pelėda vadina, ~O kitam per pravardį jie praminė Slunkium. ~Juk 2607 3| užvakar tavo namus blogus pravažiuodams,~Kad įsitėmyčiau tikrai, 2608 3| paminėjam, ~Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas. ~ 2609 4| Tu mus išlaikei per visą prašokusį metą,~Tu dar ir toliaus 2610 2| jau diena pasakyta buvo prašvitus, ~Štai baudžiauninkai visi 2611 2| lietuvninkai savo viežlybumą pražaidė.~ Bet ir mūs valgius, 2612 2| dabar glūpai kisielių visą pražaidėm, ~O kruštinių bei kruopelių 2613 3| dienas atšvenčiant, tuo pražudytų?~O nesigėdite tarp krikščionių 2614 3| briedkriaunis šis, ant šalto preikalo kaltas, ~Rodos, tikt žiūrėk, 2615 4| tėvui reik, nedaboji."~ Pričkui taip šaltyšiškai būrus bemokinant, ~ 2616 4| paliepęs, ~Kad ir jis su Pričkum ant pinigų padabotų. ~Nės 2617 3| ir savo namus kaip reik pridabodami valdo.~ Taip ant svieto 2618 2| kad mėšit, jus viernai pridabosiu, ~Bet ir iš širdies, kad 2619 1| valgiais ~Sėt ir įvaisint, pridabot ir kuopt nepamirškit! ~Taip 2620 3| tikros širdies dar trečią pridedu dešrą~Ar, kad jau dešrų 2621 2| parsibastė ~Ir savo pievą pridergtą (tikt gėda sakyti) ~Šnypšdams 2622 1| tuojaus pas upę nušoko ~Ir jo pridergtas buksvas su kultuve skalbė. ~ 2623 3| kepenų n'užmiršk, kad storą pridrebi dešrą;~Nės tokie daiktai 2624 2| lašinių kokį šmotelį duodavo priedams, ~Ak! kaip girdavo sotinti 2625 3| dukčiutė, buvo paskiausi ~Ir prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo. ~ 2626 3| vaikus nusivedus ~Ir į tėvo prieglobstį pasodinusi maukia.~ Pernai 2627 1| atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ~Ir kiek utėlių jis 2628 2| pakabinti. ~Tikt užvakar dar priėsdint pamušiau bulių,~Nuo kurio 2629 4| pasibaigusio meto~Ir visokios priespaudos su tavo pagalba ~Jau nusidovijo, 2630 1| jums parašyta. ~Bet jūs prietelkos, jūs viežlybos gaspadinės! ~ 2631 4| Ir nei šiaip, nei taip prigaut mums nedavė valią. ~Kad 2632 4| nesidyviju, nės jiems toks prigimė būdas.~Ale ką mislijat, 2633 2| kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs,~Tarp baudžiauninkų mudraudams 2634 2| Žydinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms."~ Taip besipasakojant, 2635 2| Juk ir būrų daug jau jiems prilygt nesigėdi;~Dingojas, kad 2636 2| Ponams ir tarnams jų rods prilygti negalim;~Bet ir poniškas 2637 2| kiekviens numanai savo murgą jau primatuotą. ~Aš, kad dievs laikys, 2638 4| iš tikros širdies jiems primeti pluoštą,~Tuo su liežuviu 2639 4| linksmai gyvent jiems ūbą primušė lauko?~Ei kieksyk į šilą 2640 3| pakvietęs ~Ir visus kaimyniškai primylėt pažadėjęs. ~Štai tuo bažmas 2641 3| kad svotai jo, dosniai primyleti, ~Kūmų viežlybų kalbas kalbėt 2642 4| aklai prisisurbt su stuopoms pripila gerklę! ~Bet tai vis klasta; 2643 4| vasara žada. ~Ką mums mačys priprovos, ką mūsų trūseliai? ~Ar 2644 1| paskui valgius prastus be priprovų valgė ~Ir pasivalgiusios 2645 2| pavitots, taip baisiai buvo pririjęs, ~Kad jis naktyj, ant tamsių 2646 1| Ak Adom! tu, peržengdams prisakymą dievo, ~Sau ir mums padarei 2647 3| balnodams jį, prie šonų prisegė kilpas. ~Taip išrėdęs jau 2648 4| Vei, vasarėlė jau pamaži prisiartina miela~Ir, kas mūsų zopostams 2649 2| Ypačiai kad javelius nuvalyt prisiartino čėsas, ~Ir laukų darbai 2650 2| kad čėsas verpt ir aust prisiartins, ~O lineliai jūs ant lauko 2651 2| ant svieto šiaip ir taip prisibandęs,~Daug dyvų ir daug naujienų 2652 3| skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, ~Tuo pasilinksmint ir prisikošt 2653 4| jisai n'uždėdavo sunkų,~O prisidirbus kiekvienam, kaip reik gaspadoriui, ~ 2654 2| tam jisai, nesvietiškai prisidūkęs ~Ir vienausį kuinpalaikį 2655 4| prisisurbęs ~Jau po tam ir prisiegos atmint užsimiršta, ~O taip 2656 4| jums reik, ir šiandien dar prisiėsit.~Žinom juk, kaip reik bandelę 2657 2| saldžių koštuvių vos dosniai prisigėrė, ~Štai jau vieną ten, o 2658 1| puodą, ~Tai tau kūdą nereiks prisikaist, kad vasara grįžta.~ Taigi 2659 4| pašildyt ~Ar kad kokį sau prisikaitęs šutini puodą.~Mislyk tikt, 2660 2| prisiėdę jau bei rinčvynio prisikošę,~Tuo su kortoms ir klastoms 2661 3| prisibėręs, ~Tuo pasilinksmint ir prisikošt į karčemą bėga. ~Bet moteriškė 2662 2| dabokitės ir mašnas čėsu prisikraukit, ~Kad kožnam, kas reiks, 2663 4| gal ereliui žvirblis glūps prisilygint,~Ar bloga varlė prieš liūtą 2664 3| tam keli tarp jų, aklai prisimaukę,~Būriškai bei kiauliškai 2665 2| kelios jų parduot žakus prisipylė. ~O štai mūsų nenaudėlės 2666 2| kaip mūsų lietuvninkai prisirėkia, ~Kad jie po Jokūbinių, 2667 2| nesvietiškai ir kiauliškai prisirijo, ~Kad jau su visais svečiais 2668 2| Vokietės tokių daiktų bačkas prisirinko, ~Ir jau kelios jų parduot 2669 2| gires jos sau taip daug prisirovė, ~Kad jau kelios jų su grybais 2670 3| dainuodams lašinius ėda ~Ir prisiryt aklai kasdien į karčemą 2671 2| pasijudin ~Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi slenka, ~Ką jau bernas veiks, 2672 2| daug mieste bei dvaruose prisistena, ~Kad mus atlankyt pamaži 2673 2| kvietkelėmis pasidžiaugęs, sveiks prisiuostęs;~Sveiks, dieve duok! sulauk 2674 1| pilionys vis linksmai kasdien prisivalgą ~Ir miesčionys be vargų 2675 1| paukšteli miels! ne poniškai prisivalgai. ~Riebūs mūs lašiniai bei 2676 4| viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau. ~O jūs biedžiui man kąsnelį 2677 2| kištų ~Ir su mumis drauge prisivargt į baudžiavą suktųs."~ 2678 1| gražu žiūrėt, kad Gryta, jau prisiverpus, ~Skirsto verpalus aust 2679 1| jos pradeda verpt ir jau prisiverpusios audžia."~ Ale nepeik, 2680 4| Ale beje tu vis kytriai prisivogti mokėjai;~Todėl ir vartai 2681 4| tikrai, kaip dūšiai reik, prisižindęs~Auga be rūpesčių, kasdien 2682 2| tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, ~Tikt gardesnis, kaip visi 2683 3| bobiškais tepalėliais~Iš stubos prismirdintos tuo išmušė laukan.~O paskui 2684 3| Ir tiršti malkai veikiaus prisotina skilvį.~ Štai visi svoteliai, 2685 4| išklėstyk nugarą bloznų! ~Bausk, prispausk su šalčiais juos, kad gloda 2686 1| žiemos bėdoj išsilaikėt. ~Ar pristokot ko? ar kas tarp jūsų pagaišo? ~ 2687 2| Kad barščius nedarytus ir prisvilusią gručę ~Taip, kaip biedžiai 2688 3| smirdas ubagui teko. ~Vaike, privalgydams ir gerdams mandagiai elkis.~ 2689 1| Bet mergaitės, pačios dar privalydamos auklių,~Jau iš lopų margas 2690 1| tave tverdams, žagrę vilkti priverstų;~O paskui, tave visą jau 2691 4| šelmis, ~O kitsai vartus priviliojęs juokiasi smirdas. ~Šis, 2692 3| Iš bėdos nei žydas jau priviliot pasipratin.~ Tam kieme, 2693 1| užaugdami kvaršins~Ir už procią jums menkai dėkavos išlėkę.~ 2694 2| būrams:~Nėsa karališkas provas ir visą rabatą~Kožnas tur, 2695 4| O ir liudininkai visi, provon suvadinti, ~Liudijo taip 2696 3| Karaliaučiuje skundė;~Ale provos vertos kaip reik niekados 2697 1| draugams iškadą padaro ~Ar su provyta pūčka tikt muša, tikt muša.~ 2698 1| kramtė ~Ir ištroškęs iš tavo prūdo vandenį gėrė. ~Tikt saugokis, 2699 2| nesigėdi. ~Ak! kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, ~Kaip slūžauninks 2700 3| pilvotais zūbais vis į kaminą pučia. ~Jekė su Maguže džiovintą 2701 4| pamokindams, ~Draudęs yr su pūčkoms ant padvarijų šaudyt? ~O 2702 4| garbanotais visur pasirodo ~Ir nei puderuoti ponačiai stov įsirėmę. ~ 2703 4| Juk girdėjot, kaip dusyk puikiam Karaliaučiui ~Dėl raspustos 2704 2| pradeda vytint ~Ir grožybes jų puikias su pašaru maišo. ~Ak! kaip 2705 3| nukeliauti turėjau, ~Pas kurį puikių šlapjurgių daug susibastė. ~ 2706 3| prancūziškai sudabintų, ~Ir puikokų kurpių gėdėjos paminėti, ~ 2707 2| nedyvykis, kad kartais drimelį puikų ~Zaunijant girdi. Jis taip 2708 3| šlovė, ~Ak, kur dingo jūs puikums su savo kvapeliais!~Vei 2709 1| griežia~ Tu nenaudėli Puky! taip jau susimislyk, ~Kad 2710 1| Ak! - tarė Paikžentis, - Pukys juos taip pagadino". ~Ak! 2711 1| pagavo ~Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė. ~Viens 2712 3| švents praneša raštas, ~Vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis, ~ 2713 1| dyvai - nei viens iš didelio pulko ~Verkdams ar dūsaudams mus 2714 4| Biedžiui tam glūpam loduotą puloką davė, ~Liepdams, kad jam 2715 4| supleškino trobas;~Bet ir Duraką puloks perplyšdams pagadino.~ 2716 4| mušt tuojaus kiek; reik su puloku bėgo. ~Štai, ant kraiko 2717 4| be rūpesčių, kasdien iš pumpuro kopdams.~Ale su viena diena 2718 4| Bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštin~Ir savo 2719 2| Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus,~Iš kurio žiedelis 2720 3| kampe pakavojam ~Irgi su puodais ar skauradoms virdami valgom.~ 2721 2| tur grečną šūdą pakrėsti? ~Puodui juk kasdien, kad kokį viralą 2722 2| reikia pajudint,~Kad, kaip puolas jam, jis žengt ir dirbt 2723 1| sėjamą daiktą. ~Sėk miežius, pupas, grikus su didele sauja;~ 2724 3| lapienė, ~Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode,~Ir 2725 2| dalgius vėl ragina provyt.~Pupos pernokusios, o žirniai jau 2726 4| viešėdami rėdais, ~Beteškant purvams, nešvankų rudenį peikė. ~ 2727 3| O Selmykė sau iš autų purvelį svilin. ~Bet Katrynė su 2728 1| glūpai skraidydams, ant purvų šokinėjo;~O kitsai, botagus 2729 4| drėbdams ~Ir besivoliodams purvuos, mus vargino skaudžiai. ~ 2730 2| daug razumo rodžiau,~O kaip pusbernis ne vieną žilį pranokau;~ 2731 1| taip prisiėdęs ~Su savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo, ~ 2732 3| Tėvemūsų mokėdams,~Ir jo pusbrolis, nei tiek skaityt negalėdams, ~ 2733 3| pirštu dambrelį skambino pūsdams, ~O Jokūbs, strūnas įtempdams, 2734 2| pradėjo;~O daug žvirblių pusgyvių nuo stogo nupuolė. ~Taip, 2735 1| ašarų verkė, ~Ik jo daglą puskuilį su penketa kiaulių ~Pro 2736 2| Svietui rodydams ir nei pūslė pasipūsdams, ~Kaip koks 2737 4| šiltus su vasara baigėm, ~Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, ~ 2738 4| barstėm, ~Dar su ledais ir su pusnynais miegt užsikloję ~Irgi nerodo, 2739 4| pasiprovyt;~Nės saulelė vėl pusnynus pradeda gandint~Ir jau vieversiai 2740 2| visokio gėrimo grečno, ~Puspyvės ir skinkio daug liepei padaryti;~ 2741 3| kąsnių nor pasisotint. ~Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė ~ 2742 4| kaminą pūsti,~Bet prieš vėjus pūst dar jos niekados nederėjo ~ 2743 3| ant apjuoko rėplinėja.~Jūs pustelninkai, ar tam dievs savo gėrybes ~ 2744 4| naudingas daikts į kaminą pūsti,~Bet prieš vėjus pūst dar 2745 3| durnai ir taip sau uždarą pūstyk, ~Kad paskiaus valgius tau 2746 3| pasiliko, ~Irgi namai jo nei pūstynė jau pasirodo.~ Tas nešvankus 2747 1| ledais sugaišti pagavo, ~Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. ~ 2748 4| vagys ~Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia ~Ar, nusišovę 2749 4| dyvai žiūrėt, kaipo barzdoti pušynai~Su savo kuodais garbanotais 2750 3| neturėdami šiuilių,~Rods nei pybelių, nei katgismų dar nepažino. ~ 2751 3| aviną luiną;~Kišk žąsis, pyles, vištas į didelį puodą;~ 2752 3| išgąsties iš rankų išmetė pypkius.~Špielmonai taip jau dėl 2753 2| įsiremti ~Irgi be mėšlo jų pyragais gal pasivalgyt. ~Ak! kur 2754 3| zopostą visą suėdęs~Ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdams,~ 2755 3| Taip nešvankiai su macnum pyvu susipyko, ~Kad šviesoj krapinėdams 2756 1| verpt krūvoms susisėda. ~Juk radau gana tokių, kurios nesigėdi, ~ 2757 1| šaltos gaspados vėl išlindusi rados ~Ir su savo snapu meilingą 2758 1| biedžius viens vos vieną paneša ragą,~O kits ten uodegos netekęs 2759 2| tikt gėda sakyti) ~Vosgi ragai su kaulais ir skūra pasiliko. ~ 2760 2| Kad man jos tamsoj su ragais margais pasirodė ~Irgi praryt 2761 1| balsais ir dainavimų garsais ~Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų 2762 3| kaip kudlas koks susivėlęs,~Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, ~ 2763 1| kone visą nulupo ~Ir tu raišėdams vos vos į baudžiavą traukeis. ~ 2764 1| siuvinėdams, ~Su kurpalium tau per rambią nugarą siekė, ~O moma su 2765 1| besisukdams! ~Kuinas taipo jau ramboks, vis žingine žergdams, ~ 2766 4| yr stenančių nabagėlių,~Ramdykit ben ašaras irgi paliaukite 2767 3| vakarienė ~Skilvį permaldyt ir ramdyt pašaro stena;~O dar irgi 2768 2| pakabintų? ~Sviete rods visur randi netikusį žioplį. ~Jis nekyšo 2769 4| pradėsim, ~Kad žegnojanti rankelė tavo negelbės. ~Tu mus išlaikei 2770 3| neturėdami peilių ~Ir su rankomis apgniaužę, lašinius ėdė, ~ 2771 2| buvo pons! ak tokį vos vėl rasime sviete! ~Mislyk tikt, gaidau! 2772 4| tėviškai, kad vėl jau vasara rasis ~Ir mes vėlei ant laukų 2773 4| grieks, kad kartais didelį rąstą ~Šis ar tas, ar ans pasikirtęs 2774 2| pasidaręs, ~O Merčiuks, ratelius taip jau naujus užsimovęs, ~ 2775 4| nusidovijo, biedžius mus raudinę tankiai.~ Ak niekingi 2776 3| Barščiai su burokais bei rauginta lapienė, ~Žirniai, kad su 2777 2| nešvankų madarą girdams, ~Raukos dar, kad jam algos, kiek 2778 4| balos, ir klampynės pradeda rauktis, ~Ir purvynai jų teškėt 2779 3| kruopo sau pasidaręs.~Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk 2780 2| besispardant, ~Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ~ 2781 1| nusitverdami darbus, ~Mėšlus rausim ir laukus įdirbdami vargsim;~ 2782 3| prie galvos nusitvėrę, ~Nei razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, ~ 2783 3| kiauliškai pasakytų, ~Pekliškas razbajus ir niūkims pasikėlė.~ 2784 2| mums žmogiškus, ūmus bei razumą davė, ~Tas širdingas tėvs 2785 3| kad čėrauji, vėl reik su razumu čėraut.~Ar tai prots, kad 2786 3| molioriaus ranka moliavodama rašo ~Ir su jos dalgiu kumpu 2787 3| Kristus pats bei jo mokintinių raštai, ~Kad prieš svieto pabaigą 2788 3| kaip mums švents praneša raštas, ~Vis pulkelis miels viernųjų 2789 4| slaptoms Katrynos atima ražą, ~Tai jau didis grieks; 2790 1| nugarą siekė, ~O moma su ražu supykus mušė per ausį. ~ 2791 1| arti nusiųs ant Kasparo rečių.~Tu kasmets juk nei razbaininks 2792 1| žiuponiškų turbonų niekini rėdą;~Bet vis nei būrka prastai 2793 3| nometu bei ploštė moterų rėdai, ~Bet vainikas su kasoms 2794 4| poniškais kasdien viešėdami rėdais, ~Beteškant purvams, nešvankų 2795 3| dailias vyžas nusipynę, ~Rėdės ir svodbon nukeliaut kuinus 2796 1| malonę, ~Kad jie, su nauju rėdu česnyj susisėdę, ~Lašinius 2797 3| besispardant, ~Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą, ~Ant kurios 2798 1| išties! mūsų būrai, nei rėdyti ponačiai, ~Dar su dumčiais 2799 4| nebūt ir keras koks tam reikalui tikras, ~Ar kūlelis, iš 2800 2| O kad kartais šį ar tą reikėdavo garbint, ~Tai jis tam lietuviškai 2801 4| sviete. ~Tai jau kiauliškus reikėtų jovalus ėsti.~ Ogi ką 2802 2| kaimynai! tai vyriausi reikmenė jūsų;~O po tam kas ponams 2803 3| jos ant česnių dėl namo reikmenių vapa.~ Taip besipasakojant, 2804 1| gyvent nemokino. ~,,Vaikai! - rėkdavo jis, ant demblio girts išsitiesęs ~ 2805 2| per niūkims? Dėl ko taip rėkiate, vyrai? ~Ar visai dūšeles 2806 2| pulkai susibėgo, ~Ir visur rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk, krauk" 2807 1| verkt vaikų pirmiausias buvo remestas.~Dar nei viens ikšiol n' 2808 3| žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sėstis~Ir, visai dangaus 2809 1| kad margis su laukiu nenor rėplinėti, ~Mislyk tikt! koktu dūšelei 2810 1| Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, ~Kuinai tur, kad 2811 1| pastarnokų, sviklų beigi repukų;~Taip ir šalkių su gardžiais 2812 4| mes nugarą minkštą ~Vasarą rėžėm ir grūdelius bėginėdami 2813 1| kas namui reik, rokuodama rėžia, ~Taip kad ir dailiems auteliams 2814 3| Ir apjeks, visai velniop rėžtu besisukdams.~Sako juk visi 2815 2| galvos iškėlęs skiauturę riebią, ~Kaip gaidys vištas guiniodams, 2816 1| Ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasivalgyt.~ Ant žiūrėk 2817 3| sunešė valgių:~Jautienos riebios, kiaulienos irgi žąsienos, ~ 2818 1| negali maitintis vis vienais riebumynais;~Ir dailių riekelių reik, 2819 1| vienais riebumynais;~Ir dailių riekelių reik, kad spirgini spirgus. ~ 2820 1| ką jaučiai mums rėplodami riekia, ~Kuinai tur, kad liepiam 2821 2| įžegnojęs, ~Duoną nutveria riekt, po tam ir viralą srebia. ~ 2822 2| negalėjau ~Ir daug ašarų rietančių nei košte pakošiau. ~Ei 2823 2| Tikt gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. ~Boboms mūsų 2824 2| užgardina šauniai.~ Bet ir su riešutais saldžiais taip jau pasidarė. ~ 2825 2| anot ano, sukrošusių metų ~Riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera 2826 2| snausdama verpia, ~Paukšterėdams riešutys tuojaus išbudina visą;~O 2827 4| Verkė jis kasdien ir naktyj rimt negalėjo.~Kartais keikė 2828 2| ėda;~O prisiėdę jau bei rinčvynio prisikošę,~Tuo su kortoms 2829 1| viens, prisiėdęs ~Ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, ~Voliojos 2830 3| vis rydami riebius ~Ir vis rinčvynius į pilvą košdami storą, ~ 2831 3| saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas~Irgi palikusi mus greita 2832 3| per nosį teškančios vis ritosi srovės. ~Ak, mes biedžiai, 2833 1| jau kaip ponatis skiauturę rodai ~Ir grumzdi, kad kartais 2834 2| būsiančio tikt blogą pumpurą rodom. ~O paskui, kad čėsas jau 2835 2| išputusį pilvą ~Svietui rodydams ir nei pūslė pasipūsdams, ~ 2836 4| su padėjimu dievo~Vasara rodysis, ir mes vėl šilumą jausim.~ 2837 4| klampynių kelią padarė~Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.~ 2838 4| surakino ~Ir surakintą taip ant rogių nuvežė sūdyt.~ Po penkių 2839 1| prakeikdams, ~Dėl raspustos tos iš rojaus išmetė laukan ~Ir su rūpesčiais 2840 1| paskui, kas namui reik, rokuodama rėžia, ~Taip kad ir dailiems 2841 1| morkus su didele sauja;~Ropių, pastarnokų, sviklų beigi 2842 1| skūpų nei viens nesiskundė. ~Rūbai šio ir to didei jau buvo 2843 3| tyčioms išsirėdę ~Ar basi, rūbus nusivilkę, štuką padarė. ~ 2844 4| kiek vasarų bei visokių rudenių matėm! ~Klauskit tik senuosius, 2845 2| kakalį šauja. ~Plempių, rudmėsių, storkočių bei baravykų, ~ 2846 1| pelnykis ką sukriai dėl rudenio rudo. ~Dirvai duok, kas reik, 2847 1| prastoką savo kąsnelį, ~Ik ruduo po tam mums duos riebiaus 2848 2| tai Kasparo kiaulės;~O rugiai Plaučiūno, kurs ant! piautuvą 2849 2| štai Kasparo tarnas,~ Iš rugių kiaules guiniodams, man 2850 1| pekla dėl to nusigandusi rūko ~Irgi bedugniai jos bei 2851 4| garbina duoną ~Ir dešras rūkytas su pasimėgimu valgo. ~O 2852 4| ŽIEMOS RŪPESČIAI ~ ~Ant žiemos narsai jau 2853 3| jau randasi gruodas,~Mūsų rūpesčiams vierniems pasiliecavodams~ 2854 2| ir mūsų miels geradėjas, ~Rūpindams už mus, mus vėl dosniai 2855 4| toliaus už kožną reikalą mūsų ~Rūpink tėviškai, kad vėl jau vasara 2856 4| bei viežlybai pasidžiaugę,~Rūpinkimės zopostą dar pasilikusį čėdyt ~ 2857 3| ant pilvo reik, vis turime rūpint."~ ,,Tai jau vis tiesa, - 2858 4| šventėt,~Jūs neprivalėt rūpintis, pas mus atsilankę, ~Kaip 2859 1| lauko juma sūnelis ~Barės rūstaudams ir brolis numušė brolį? ~ 2860 4| rudenis ir žiema jau pradeda rūstaut~Ir visi daiktai, baisybių 2861 3| neprieteliai, valgius vis rydami riebius ~Ir vis rinčvynius 2862 1| tur su gėda nutilti, ~Kad rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ~ 2863 1| Ir sutvertojį linksmai rykaudami gyrė. ~Kregždės su lengvais 2864 2| uždarą taiso? ~Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti, ~ 2865 1| Ak! - tarė Lauras, rymodams ant stripinio savo, - ~Vis 2866 2| lietuvninkai taip baisiai ryt nesigėdim,~Kad ir vokiečiai 2867 2| Tūls apjekėlis, sulaukęs rytmetį mielą, ~Poterių jau nemokėdams 2868 4| pasikepsim ar išsivirsim, ~Vis rytojaus ir kitų dienų paminėkim. ~ 2869 3| vis kaip kiaulės ėsdami rytum? ~Pilvą rods kasdien protingai 2870 3| vėjai~Vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis~Ir žiemos 2871 1| pasidaro. ~Ant! smalininks, saikėt ir išparduot savo smalą ~ 2872 3| kaip mes vokiškai kalbėdami sakom, ~Rods taip jau lietuvninkams 2873 1| lengvini darbus.~ Ale sakyk, gaidel! dėl ko tu vis pasislėpus ~ 2874 1| Kad rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ~Ir kinkyt, 2875 3| pasivalgyt ~Ir prisisurbt saldžiai pelnytų reikalą kožną, ~ 2876 2| grečnos gardžiai prisiėdė ~Ir saldžių koštuvių vos dosniai prisigėrė, ~ 2877 2| Kad jį kartais šūtydams samdyti pradėsi.~O ir tarp bernų 2878 1| dilgėlės ir brantai su sanevadais ~Auga, kaip žinai, be jokios 2879 3| spindulį jautėm? ~Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami matom,~ 2880 4| nereikėtų;~Nės jam šilings duots sapne kaip grieks pasirodo ~Ir 2881 1| Ir mažu savo glūpas muses sapnuodama gaudai. ~O štai, kad mes 2882 3| Irgi be rūpesčių šaltai sapnuodami miegti.~ Ak, daržų grožybės 2883 2| trūsinėjant ~Su savo dangiškais sargais kribždėti padėjo.~Vei! ką 2884 2| nusigando ~Ir besigėdėdams saugojos man pasirodyt.~ Rods negražu 2885 3| vierniems pasiliecavodams~Ir į saujas mūsų žiūrėdams, pašaro laukia.~ 2886 4| pasotint;~Ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo. ~ 2887 3| prisivargę, ~Tankiai vos plutas sausas į vėdarą kišam ~Ir tikt 2888 3| nusirėdė, ~Kad jos nei žagarai sausi siūbuodami barška.~Ten, 2889 4| Ar kūlelis, iš žagarų sausų padarytas?"~ ,,Jaugi gana, 2890 4| toktu su mūsų gadyne, ~Kad savavalninkai, drausmės n'atbodami ponų,~ 2891 4| širdingai bijosi dievo.~ Tu savavalninke didpilvi, vis pasišiaušęs ~ 2892 3| tėvai ~Ir vaikus glūpus su savim į karčemą velka,~Kad ir 2893 4| vis lietuviškai mylėdavo sėbrą. ~Ypačiai ir labiaus šeimyną 2894 4| pasakysiu. ~Tūls tarp jūs, mano sėbrai, vos į baudžiavą slenka~ 2895 4| kitais šaltyšiais, Bleberio sėbrais, ~Dyvijos didei, dyvus girdėdami 2896 1| Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus:~Nes kisieliaus 2897 2| Ant dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia. ~Vei! kaip jos 2898 1| pradėjo;~O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė~Irgi medžiot 2899 4| ką gardžiai, pas kaminą sėdi, ~Tai tau iš drūtų minkšti 2900 1| velka;~Taip kad jam daugsyk seilėdams jo liežuvėlis ~Iš karštų 2901 1| žioply! eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. ~Sėk miežius, pupas, 2902 2| lietuviškai kalbėdams baudžiavą seka. ~Tam dieve duok! sulaukt 2903 1| nusikandus savo dalyką, ~Dar ir sekančiai n'užmirštų reikalą skalsint."~ ,, 2904 2| juo dailiaus uždėts mums sekasi darbas.~ ,,Rods, - tarė 2905 1| paskui, kad jau akėčias reik sekinėti ~Ar kad margis su laukiu 2906 1| ką tikt įmanot, sėkite sėklas! ~Sėkite kopūstus, morkus 2907 2| vasarą linksmą."~Taip prieš Sekmines būrus į baudžiavą kviesdams ~ 2908 2| Jau po tam akėt ir žagrę sekt panorėjau.~Nės aš jau kaip 2909 3| vandens malkus iš klano semdami gėrėm. ~Prakaito taip daug 2910 3| išvirtus jau valgius iš katilo semdams, ~O pečenkas su kabliais 2911 3| pamokino.~ Tėvai mūsų seni, pirm to neturėdami šiuilių,~ 2912 4| dienelių.~Štai vėl čėsai senojo pasibaigusio meto~Ir visokios 2913 1| drožiau, ~Kad iš skrandos tavo senos sklypai pasidarė. ~O kieksyk 2914 4| rudenių matėm! ~Klauskit tik senuosius, jūs glūpieji bebarzdžiai, ~ 2915 1| būdami klapais, ~Kad dar ir senysta ką ras atšokdama kartą." ~ 2916 4| miegt įsigūžtęs,~Skarbus sergėt tur, penkias liktis užsidegęs, ~ 2917 1| pasidrąsino klausti. ~,,Ar gumbu sergi per daugel kabiar ėdęs? ~ 2918 1| būriškas pasirodai. ~Tu sermėgų poniškų, puikiai padarytų, ~ 2919 3| kožną, ~Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, ~Kas grūdelius 2920 4| mūsų trūseliai? ~Ar kad, sėtuves ir naujus noragus nusipirkę, ~ 2921 1| žmogus durnai dūkinėdams ~Nei sidabras gyvs stikle mudriai šokinėja ~ 2922 1| kampų permier pagadintus. ~Sienas ir čytus ir daug naujintelių 2923 4| judint ~Ir besijodams nei su sietais dulkina sniegą. ~Taipgi 2924 4| grožybę visą parodo.~O vei silpnas daikts vos vos žydėti pradėjo,~ 2925 2| mūsų veikalas amžio.~Mes silpni daiktai, kaip švents mums 2926 4| išlaikyt pažadėjo. ~Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai ~ 2927 2| išsirėdęs, ~Ale dūsaudams ir vis sirgdams nutveria šaukštą!~Kas iš 2928 4| jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo tankiai. ~Amtsrots, tris 2929 3| Kad jos nei žagarai sausi siūbuodami barška.~Ten, kur meškins 2930 3| svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt. ~Tušė, staltieses tuojaus 2931 3| kunigai vaikus į šiuilę ragina siųsti ~Ir kad šulmistrams reik 2932 1| Andai aš su gromata siųsts pas Kasparą bėgau ~Ir pas 2933 1| kieksyk tavo tėvs, sopagus siuvinėdams, ~Su kurpalium tau per rambią 2934 2| Štai, - tarė jis, tuojaus skaitydams gromatą pono, -~Štai poryt 2935 4| skrandą,~Ir kad jis Tėvemūs skaitys, nebarkite biedžių. ~Nės 2936 3| Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo~Ir po tam, plaukų 2937 3| Maguže džiovintą pagalį skaldo, ~O Enskys sausos malkelės 2938 4| ar ans pasikirtęs pradeda skaldyt ~Ar kad aužuolus šulnus 2939 1| kaip daug jie mums per metą skalsina duonos. ~Ir kanapėms duok 2940 1| sekančiai n'užmirštų reikalą skalsint."~ ,,Rods, - tarė Blėkius, - 2941 3| stroko ~Su žaislais savo skambančiais po suolu nulindo;~O visi, 2942 1| pasitaisom, ~Tuo ir tu, savo skambantį nutvėrusi vamzdį, ~Su visokiais 2943 1| ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, ~Ne! jis nor pamokint, 2944 1| plotą, ~Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai. ~ 2945 2| greitai ir linksmai pakvipusį skarbą!~Iš menkų daiktų daugsyk 2946 4| pasirodo ~Ir jo skrynę su skarbais į kaminą velka. ~Todėl jis 2947 3| pagirtų,~Tai ben dūšiai taip skaudu nei sunku nebūtų.~Ogi dabar 2948 4| negalim. ~Išgi mažų dienų mus skaudžios vargina bėdos ~Ir iki mirštant 2949 3| svilin. ~Bet Katrynė su Berge skauradą šiūruoja ~Ir, kad daug ugnies 2950 1| pakorė, ~O paskui prisiėst skauradoj iškepė biedžių."~ Taip 2951 3| pakavojam ~Irgi su puodais ar skauradoms virdami valgom.~O jūs žąsys, 2952 3| kaip koks smarkus bindokas skeldavo kaulus, ~Kaip man Jons, 2953 3| Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos, ~O lytus žmonėms 2954 3| daglais savo paršais,~Lyg kad skerdė kas, stuboj sužvigo nešvankiai~ 2955 3| vištas į didelį puodą;~Skersk daglus paršus, pasiskersk 2956 3| nečėdykim mušt, piaut ir skerst savo valgį. ~Vaike, numušk 2957 4| nevalia sukraut ant kakalio skiedras. ~Šiukštu čia džiovint ar 2958 4| Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, ~Daug naudos ir daug 2959 4| Ar uždegt ugnies i pintį skilia vėpsodams;~O vėl kits ką 2960 4| pasigendat? ~Ar jau vėl skilvyj jums pastninkai pasidarė? ~ 2961 3| kišam ~Ir tikt su blogu skinkiu gaiviname širdis, ~O tikt 2962 1| Gryta, jau prisiverpus, ~Skirsto verpalus aust ir audus baltina 2963 4| zopostą,~Tai jau ne miera ką skirstyt ar pasisavint,~Bet užger 2964 2| Plaučiūno vieno dar nekrutino sklypą.~ Tas nenaudėlis Plaučiūns, 2965 1| Ir kanapėms duok ben kokį sklypgalį lauko;~Gėdėkis šykštuot! 2966 3| susiderkia, ~Reik su marškonio sklypu pasturgalį šluostyt ~Ir 2967 3| sudriskusį kraiką, ~Ant kurio sklypus nuplėštus klestina vėjai, ~ 2968 3| juokės ~Ir savo peną be momos skraidydama gaudė, ~Tos vietelės jau 2969 1| lazdų pasidaręs ~Ir glūpai skraidydams, ant purvų šokinėjo;~O kitsai, 2970 4| padarė~Ir su rogėms vėl skraidyt ir čiuožt pamokino.~Taipgi 2971 1| kalnai su kloniais pametė skrandas. ~Vislab, kas rudens biaurybėj 2972 1| Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu rėdo ~Ir suvystytas į tamsų 2973 1| nugarą drožiau, ~Kad iš skrandos tavo senos sklypai pasidarė. ~ 2974 1| ir dyviną žiogą! ~Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veislę;~ 2975 3| eiles nustekenęs, ~Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų prisibėręs, ~ 2976 2| ketvergio tuojaus užsimetęs, ~Skubinos ir kitiems kaimynams urdelį 2977 3| aukštiems Karaliaučiuje skundė;~Ale provos vertos kaip 2978 4| žiemos didei gi belaukdami skundės.~ Taip visiems bedejuojant, 2979 1| Tu juk kasmets dėl ėdesių skundies. ~Kas tau kalts? Kam vis, 2980 1| Nieks nesiliko, kaip tiktai skūpa mažumėlė. ~Ant pašaliai 2981 1| pelno;~O ir tą daugsyk, kad skūpas randasi čėsas, ~Su maldelėms 2982 1| kartais alkaną dieną ~Ar skūpus čėsus sulaukęs, šiupinį 2983 2| Vosgi ragai su kaulais ir skūra pasiliko. ~O štai, vemdami 2984 2| Kad jau vos žinojau, kur skūras pakabinti. ~Tikt užvakar 2985 4| Pakuliene ~Liudyt ir ant Dočio skųst anksti nukeliavo. ~Taipgi 2986 2| skilvys dėl pietų pradeda skųstis;~Rods ir jam perlenkio reik 2987 3| lašinių šmotus nusitvėrė~Ir skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;~ 2988 2| mokėt, kad aš jodinėdams ~Ir skvieruodams kartais jus lankyti pradėsiu. ~ 2989 3| nupuolė,~O langų vienam perdėm skylė pasidarė.~Štai tuojaus ( 2990 3| plaukia;~Bet nabagėlis būrs, skylėtą mučę nuvožęs,~Dėl jo žaibo 2991 4| Kožnas tur, kaip dievs jam skyręs yr, pasikakint.~Tas, kurs 2992 3| Bet gaspadinės viežlybos skyriu susisėdo~Ir kas namui reik 2993 4| Koliojo jo darbus ir jo madarą skystą. ~Bet ir ponai, su šulnais 2994 2| būrai,~Pasukų kiek ar išrūgų skystų prisisurbę,~Vis tekini, 2995 1| šūkaut? ~Kodėl taip didei slapais su pasaka savo?~Juk sviets 2996 1| koktu, kad kaip nusidėję ~Slapomės ar kartais šen ir ten bėginėjam.~ 2997 4| parveža briedį ~Irgi namėj slapta mėsinėdami juokiasi šelmiai.~ ,, 2998 1| nuplėšę. ~Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;~Ogi troba 2999 3| daugiaus ji mums savo spindulį slepia;~O šešėliai vis ilgyn kasdien 3000 4| baisybių tų nusigandę,~Slepias ir pasislėpę graužia savo 3001 3| pons ar būrs, ar berns ar slūginė kerdžiaus,~Ir vaikai be 3002 4| daugel ašarų verkė,~Kad jo slūginės ir bernai visi nusigando. ~ 3003 3| šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių. ~Bet jisai, tuojaus mane 3004 2| Prūsuose barzdota gadynė, ~Kaip slūžauninks dar už menką pinigą klausė.~ 3005 4| nusipelnom, kad viernai atliekame slūžbą! ~Juk jau, kas tikt nor, 3006 3| stukius, sukapojęs kimšk smageninę;~O kad dar negana, nusitvėręs