| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3007 1| tą moterų provą! ~Ar ne smagu klausyt, kad viežlybos gaspadinės ~ 3008 1| mėsos visokios ir šulnų smagurėlių ~Virt ir kept gardžiai jau 3009 1| pluoštus;~O paskui barzdos nuo smakro pusę nuplėšė ~Ir su nagais 3010 1| saikėt ir išparduot savo smalą ~Per kiemus pamaži važinėdams, 3011 1| iškadą sau pasidaro. ~Ant! smalininks, saikėt ir išparduot savo 3012 3| čėrauk!~Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmink ~Irgi ne 3013 3| atnešė greitai. ~Tas žoles smarkias čerpėj maišydama Jekė ~Gailių 3014 4| juk visi pažįstat Kasparą smarkų), ~Tas nevidons baisus, 3015 3| Štai Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suuodęs~Ir žyniavimo bobiško 3016 3| Neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio smirdi. ~Lumper 3017 2| jo kaimenę ganęs~Ir dėl smarvių bei biaurybių daug prisivargęs,~ 3018 3| paguitų! ~Juk jau mes visi smirdėt dėl juma pradėjom! ~Taip 3019 3| tokiems nei smarvė mėžinio smirdi. ~Lumper irgi kamėdigės 3020 2| dyvai pasidaro;~O iš mėšlo smirdinčio žegnonė pareina.~ Tūls 3021 3| galvos pasišiaušys.~ Trobos smirdų tų, kad jas kas nor įsitėmyt, ~ 3022 1| cimbolų niekini garsą. ~Smuikai tav ir kanklys tur su gėda 3023 1| gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą. ~Taip besidžiaugiant jam 3024 3| baisiai koks nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, tuojaus 3025 1| išlindusi rados ~Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą. ~ 3026 4| daugiaus po ledu gyvendami snaudžia~Ar kas giriose sumišai bėginėdami 3027 2| Žiemą, kad vakarais Katryna snausdama verpia, ~Paukšterėdams riešutys 3028 1| nežadėjo, ~O tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam. ~Kad skilvys 3029 3| nenaudėlis, pas kakalį šiltą~Snausdams ir zūbus laižydams, ėdesio 3030 4| mylėdams jį pamaži jau pradedi snausti. ~Ar negerai, kad dievs 3031 4| besijodams nei su sietais dulkina sniegą. ~Taipgi dabar visi pasislėpę 3032 3| antai šašuots pavasario sniegas, ~Kad jis pradeda tirpt, 3033 1| svieto. ~Tu su savo Ieva, sode pavasarį švęsdams ~Ir gėrybes 3034 2| kaip ponačiai su puikiais sopagačiais, ~O nenaudėlės mergaitės 3035 3| lietuvninkai kaip vokiečiai sopaguoti~Ar su kurpėms rudenyj ant 3036 4| vaitoja dejuodams? ~Dievs ant sosto prakilnaus tau paliepę sėstis ~ 3037 4| amtsroto šykštumas buvo be soties, ~Ir kad kartais jis vargdieniui 3038 1| dievs vis su pasimėgimu sotin.~ Kartais tropijas sulaukt 3039 1| miers, kaipo savo blogą sotini skilvį, ~Kad tikt dievs 3040 4| kaip reik bandelę mylimą sotint~Ir kiek sykių ją per dieną 3041 2| priedams, ~Ak! kaip girdavo sotinti bernai gaspadorių. ~Ogi 3042 3| nuo stogo ritasi lopas. ~Sparai po kraiku su čytais kliba 3043 3| daužė. ~Tu nenaudėli, kam spardai kumelio šonus? ~Ar negana, 3044 3| Mans brolau širdings, kam spardais taip susiraukęs?~Juk ir 3045 1| ėryčiai su paršukais žįsdami spardos. ~Vištos ant laktų jau daug 3046 4| liepė vargdienį nuliūdusį spardyt ~Ir pasidžiaugt dėl to, 3047 1| nusigando, ~Kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~Ale 3048 1| O anam ant orų plaukt sparnus dovanojo. ~Daug gyvų daiktų 3049 1| pašalį kiškit! ~Ogi nagan spatelius greitus bei lopetas imkit! ~ 3050 4| atlikt viernai, kad juos jų spaudžia malonė.~ ,,Ak, - tarė 3051 4| Dyvijos didei ir Dočį bardami spiaudė. ~Bet dar to negana. Raspustą 3052 2| kurie, pamatydami būrą, ~Spiaudo nei ant šuns ir jį per drimelį 3053 3| jau visai nesibijo~Ir jį spiaudydams per paiką kumelį laiko.~ 3054 1| kalbą, ~Tai ir būrs tur spiaudyt ir didei nusidyvyt;~Ypačiai 3055 4| kurdams, ~O kits, taukus spirgindams, susvilino namą.~O kiek 3056 3| išsižiojo.~Tuo Plaučiūns daug spirgintų bei šutintų valgių ~Irgi 3057 3| kuiną~Ir karčius žilus ant sprando jo pamatydams,~Su dūsavimais 3058 4| tikrai sušilt karštoką viralą srebiam. ~Ak jūs vargdienėliai, 3059 4| negalėsi, ~O šaltos kuršolės srėbt ir surbt nenorėsi. ~Todėl 3060 2| nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~O tu dar juokies, kad klapai 3061 2| saulė ~Ir kad, prakaitui srovėms per nugarą teškant, ~Jau 3062 4| debesių greitų žingsnius stabdyt negalėjo. ~O ar gal ereliui 3063 3| pažiūrėsi, ~Tuo juos kaip staldus ar kiaultvarčius pamatysi;~ 3064 3| susibėgo~Ir jau vislab, kas ant stalo reik, sunešioję,~Virtus 3065 3| vis ragino siūlyt. ~Tušė, staltieses tuojaus atnešusi plonas, ~ 3066 2| mielu~Buvo jau visai ant stalų mūs pasibaigę.~O štai! kaip 3067 3| linksmai šokinėdami rėkė, ~Stapterėjo tuojaus ir baisiai bliauti 3068 2| linų grįžtes pešinėdami, stapters. ~Taip žiema pasibaigs, 3069 2| užveizdai ir ponai jūsų statyti, ~Vasarai ir laukų darbams 3070 3| žentu,~Ir Mikolas, ant kiemų statyts pakamorė, ~Su kitais draugais 3071 4| yr, tamsoj tralalaudami staugė. ~Ak jūs neprieteliai, ar 3072 1| paukštelių balsuos yr didei stebuklinga. ~Žvirbliai su vaikais žodžius 3073 3| savo namams vienragį bulių stekena,~O Mikols darže taip smarkiai 3074 3| daug dėl to kaštavos irgi steliavos. ~Karvių tris berždžias, 3075 1| didelį peilį ~Gerklę su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. ~ 3076 4| Ir kas dar daugiaus yr stenančių nabagėlių,~Ramdykit ben 3077 2| stalde daugsyk klampodami stenat. ~Rods darbelio jūsų ponačių 3078 1| dar nebandei, koktu, kad stengiasi margis ~Ar nusiminęs žalis 3079 4| varlė prieš liūtą didelį stengtis? ~Taigi dabokis su ponu 3080 3| kaimynai svodbiškai pasirėdė. ~Steps su Merčium, kurpes sau naujas 3081 3| išmėtęs,~Tuo vaikus, kurie jo stervą buvo suvalę,~Dūkdams vis 3082 4| antai stikliorius įdeda stiklą. ~Taipgi namai žuvių, kur 3083 1| dūkinėdams ~Nei sidabras gyvs stikle mudriai šokinėja ~Ir per 3084 4| pasidaro, ~Lygiai kaip antai stikliorius įdeda stiklą. ~Taipgi namai 3085 2| kaip mūsų glūpi galvijai stipt užsigeidęs, ~Kiaulėms ant 3086 4| pasilenkę, ~Būriškai po stogais jų stovėdami dreba ~Ir raudodami 3087 3| Pakulienė jį žadėt pas patalą stojos.~Štai Dočys tuojaus, tepalų 3088 3| pasišildyt~Ir gaspadoriškai stonias galvijų paprovyt,~Kad, minau, 3089 1| ošims pasikėlė. ~Viens storai, o kits laibai dainuoti 3090 2| šauja. ~Plempių, rudmėsių, storkočių bei baravykų, ~Jautakių 3091 4| prancūziškas žioply su šveisteriu storu~Ir kas dar daugiaus susibastėt 3092 4| Būriškai po stogais jų stovėdami dreba ~Ir raudodami kloniojas, 3093 4| vos rėplinėja. ~Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, ~ 3094 3| papykio nusitvėręs didelį strampą,~Bobas su visokiais bobiškais 3095 2| pagonai~Ir savo dievaičius iš strampų sau pasidarę~Ir po medžiais 3096 1| skambino garsai. ~Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė ~ 3097 1| kaip šulcui reik, tavo strėngalį drožė? ~Tikt atsimink, kieksyk 3098 1| tarė Lauras, rymodams ant stripinio savo, - ~Vis niekai, kad 3099 3| važiuodams~Gėdiškus vargus ar stroką sau pasidaro.~Bet ir toks 3100 1| Ir tikrai tyrinėt, koks strokas ten nusitiko.~ Štai viens 3101 3| taip jau dėl tokio didelio stroko ~Su žaislais savo skambančiais 3102 1| čiauškėt, ~Daug vargų bei strokų tėvams savo padarėm, ~Ik 3103 3| kasydami galvas,~Kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip 3104 3| skambino pūsdams, ~O Jokūbs, strūnas įtempdams, čirškino smuiką. ~ 3105 3| jau skubinkimės ben veik stubas pasišildyt~Ir gaspadoriškai 3106 3| skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;~Nės prisirijęs jau nenumanė 3107 3| sau pasidaręs.~Imk raumens stukius, sukapojęs kimšk smageninę;~ 3108 2| taip? Ant dargana rodos,~Ir stulpai saulelės ant debesių prasiplatin.~ 3109 4| nor, tas būrišką nabagėlį ~Stumdo šen ir ten nei kokį šunį 3110 3| nabagai,~Šen ir ten vis stumdyti bei daug prisivargę, ~Tankiai 3111 4| ar Joks Mykolui pavagia stungį, ~Ar kad Kekė, ką neviežlybai 3112 3| žiūrėt, kaip moters dilina stungius, ~Ir baisu klausyt, kad 3113 2| Slunkius, ~Jomarke brangvyno stuopą visą nurijęs, ~Man iš papykio 3114 4| Ir aklai prisisurbt su stuopoms pripila gerklę! ~Bet tai 3115 3| paliavotų kragų, ~O moliavotų stuopų dar daugiaus sugabeno. ~ 3116 2| nulenkus uodegą bėgo;~O sturluks, ausis iškėlęs irgi drebėdams, ~ 3117 3| sopagų, jau prancūziškai sudabintų, ~Ir puikokų kurpių gėdėjos 3118 4| Rudenis ir žiema grožybes jūsų sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką 3119 3| paskui stubos rykų daugumą sudaužęs~Ir čerpes su liekarstvoms 3120 4| ūmus visus dovanojai ~Ir sudavadijai kiekvieną reikalą mūsų.~ 3121 4| Ne tiktai mūsų būriškas sudegina šėtras, ~Bet ir poniškus 3122 2| gaspadorius, ~Su bernais kasmets suderėdams, dolerį siūlė;~O bernai 3123 4| ponus taip, kaip ir mus, sūdop suvadinęs, ~Algą kiekvienam, 3124 2| dovanėlių ~Ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalykim. ~Kam 3125 2| baudžiavą žergsit ~Ir mišion sudriskę bei skaroti nukaksit? ~Ak! 3126 4| langai, naujai taisyti, sudrisko. ~Kožnas šūvį tą girdėdams 3127 3| svodbiškais susibėgę, ~Pyvo sudrumsto malkus tikt košia, tikt 3128 3| savo mokslais velniškais sudūkina visą. ~Vogt, klastuot, išplėšt 3129 1| ką žiemą jis yra stalde sudūmojęs, ~Tur visiems pasakyt, kad 3130 4| surakintą taip ant rogių nuvežė sūdyt.~ Po penkių dienų daugums 3131 4| raspustą. ~Tič tikt, ik sūdžia šio svieto tau pasirodys ~ 3132 4| pasirodė.~Ponai klausė jį, kaip sūdžioms reik tyrinėti,~Kad jie provą 3133 4| dienų daugums susirinko sūdžių ~Ir daugybę liudininkų tuojaus 3134 2| nelaba šeimyna jau mane visą suėdė? ~Ak! man biedžiui jau beveik 3135 1| su tvoroms ir namą visą suėdei;~O dar ir savo vaikesčius 3136 3| lašinius ir zopostą visą suėdęs~Ir už pyvą skinkį vos ar 3137 1| trūso reiks, ik į skūnes sugabensim, ~Kas ant aukšto dar ar 3138 1| darbai žiemos visur jau buvo sugaišę ~Irgi pavasaris ant visų 3139 1| Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, ~Ir putodams sniegs 3140 4| kojas ~Ir, kaip būrui reik, sugavęs dvylika žvirblių,~Galvas 3141 4| mūs alų su gvoltu jau visą sugėrę, ~Viežlybus lietuvninkus 3142 1| riebų, ~Taip nesvietiškai sugramdai savo zopostą, ~Kad prieš 3143 3| barstyti, ~Šieną kirst, sugrėbt ir po kraiku pakavoti ~Ir 3144 1| atpenč tuojaus į namą savo sugrįžo ~Ir naujienas tas bei tokį 3145 4| Tuo jie visą Vyžlaukio sujudino valsčių, ~Taip kad iš visų 3146 3| plaušais ar karklais be negelių sukabinti. ~Bet apačioj, kad jų butus 3147 3| visokias, šiaip ir taip sukapotas, ~Krizo kukorius taip smarkiai 3148 4| Ak, žėlėk dieve, baisingą sukatą gavom, ~O daugums, užkimęs 3149 1| rods tūls kytras randasi sukčius, ~Kurs gardžiai prisiėst 3150 1| Žiemą su mergoms vindus savo sukdamos ūžia? ~Ar ne gražu žiūrėt, 3151 1| jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, ~Kūdą vis ir alkstantį 3152 1| Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai. ~Vyrs tuojaus žagarų 3153 1| skūnės, kur mūsų lobiai buvo sukrauti, ~Nei pūstynės stov ir maisto 3154 2| Kad nei boba jau didei sukrošusi kumpso. ~O kiek jų darže 3155 2| Dantys juk, anot ano, sukrošusių metų ~Riešutį perkąst ir 3156 1| besijuokiant koja vindą sukt pasiliauja. ~Taip šūtkas 3157 4| Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja. ~Viens, 3158 2| drauge prisivargt į baudžiavą suktųs."~ Pričkau! ką kalbi? 3159 3| veržiasi lįsti. ~Kur tik sukviesti bičiuliai gal čestavotis. ~ 3160 3| pažadėjęs. ~Štai tuo bažmas sukviestų svečių susirinko, ~Bet ir 3161 3| visokių sunešė plyckų~Ir savo sukviestus svetelius taipo pamylėjo, ~ 3162 3| nutekėjo. ~Todėl tėvai jos, sukvietę giminę visą, ~Tytveik daug 3163 2| prisiuostęs;~Sveiks, dieve duok! sulauk dar daug pavasario švenčių ~ 3164 4| švents dieve, kokią gi gadynę sulaukėm!~Ak kokios tamsybės jau 3165 1| dieve! kiek džiaugsmo judu sulaukėt, ~Kaip susivaidijęs ant 3166 4| pažygys, iki vėl vasarėlę sulauksim ~Ir šviežius valgius į puodus 3167 2| kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, ~Tai pirm to jisai tur 3168 3| Gėrėjos didei dukters sulaukusiu svodbą. ~Nės Ilzbutė, jų 3169 4| prisivargęs, ~Susnigts argi sulyts pas šiltą kakalį traukies ~ 3170 4| kašeles kitų draugų kytriai sumedžiojęs, ~Kaip koks šuo smarkus 3171 3| Garbindamos dyvų visokių daug sumelavo.~Juk žinai, kaip daug pliuškėt 3172 3| besibardami daug glūpų daiktų sumeluoja.~ Paikius, glūps žmogus, 3173 3| skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;~Nės prisirijęs 3174 3| svieto pabaigą bus toks sumišimas, ~Kad baisybės pekliškos 3175 4| O, išaušus jau, taipo sumušdino Pričkų,~Kad vos tris dienas 3176 1| susivaidijęs ant lauko juma sūnelis ~Barės rūstaudams ir brolis 3177 3| užsimovė.~Moterų pusė kapos sūnelius palydėt pasisiūlė;~Nes ir 3178 3| vislab, kas ant stalo reik, sunešioję,~Virtus ir keptus valgius 3179 3| iškoliojau, kad šunys kaukti suniko:~Jūs išputėliai pilvoti, 3180 1| permier besirūpindams, savo sunkina širdį!~ Tėvs mano Kubas 3181 2| želti, ~Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ~Ai! kur 3182 4| Ir kytriai krapštyt, kad suodžių kas pasidarė. ~O stuboj 3183 2| pakukavo, ką lakštingala suokė~Ir ką vieversiai poroms 3184 2| nešam!" būriškai šokinėdami suokia. ~Taip ir vaikpalaikiai 3185 3| svetimais savo mokslais moka supainiot ~Ir kad vokiečiai tikt vogt 3186 2| Plaučiūns - tesižino jis supelėdams.~Bėkim skubinkimės greiti 3187 3| jūsų namus perkūns į plentą supleškins?~Taip trumpai padūmojęs 3188 1| šokinėdami džiaugės ~Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės.~ 3189 3| po kraiku su čytais kliba supuvę,~O viduj visur po stogu 3190 2| išbara visą ~Ar nesvietiškai supykęs muša per ausį;~O štai man 3191 1| nugarą siekė, ~O moma su ražu supykus mušė per ausį. ~Ogi dabar 3192 4| lenciūgais jį drūtai surakino ~Ir surakintą taip ant rogių nuvežė sūdyt.~ 3193 1| su savo jaučiais vandenį surbiam, ~Kur vabalai ir varlės 3194 3| linksmus meilingai ragino surbti. ~Ale moma marčios visokių 3195 2| lašiniai su kumpiais irgi su sūriais ~Baigės jau, o mes prastus 3196 2| besiraukant, štai pakamorė suriko:~,,Vaikai! kam vis vėpsot 3197 3| dešrų netekau, du dideliu sūriu.~Taipgi po tam, krūvelę 3198 4| nusitversite darbus.~ Mes, surukę diedai, mes gi, kuproti 3199 3| Krizas irgi močiutė jo, surukusi boba, ~Gėrėjos didei dukters 3200 2| Jis nekyšo tikt vis po surukusia skranda;~Bet ir po šilkais 3201 4| storu~Ir kas dar daugiaus susibastėt Lietuvą vargint,~Kas jums 3202 1| tuo bėdos iš visų pašalių susibėga ~Ir nuo lopšio mus ik grabo 3203 2| kad visas sviets, kovot susibėgęs, ~Kardus ir šobles į margas 3204 2| mes būriškai laukus įdirbt susibėgom. ~Dešros ir lašiniai su 3205 3| taip, kaip ir ponačiui, kad susiderkia, ~Reik su marškonio sklypu 3206 3| rankas būriškas kaip reik susiėmęs,~Poniškų bei nobažnų vis 3207 3| Vislab bus gardu ir tau didei susigadys, ~Kad kasdien kaip reik 3208 3| tokie daiktai tau gal didei susigadyt.~Juk žinai, koks kūds daugsyk 3209 3| lietuviškai kožna tarp jų susiglamžė. ~Juk žinai, kaip mūs lietuvninkės 3210 3| gėda jums šventai rankas susiimti~Ir aukštyn pažiūrėt, kad 3211 2| mano namelių, ~Kad pulkais susikviesit į česnis pasilinksmint.~ 3212 3| šventai pasidžiaugę,~Vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint."~ ~ 3213 3| pasilinksminkim bensyk česnyj susikvietę.~Tam juk dievs dosnus gėrybes 3214 3| klastorkos tuo po tam kampe susilindo~Ir pakavotą sau brangvyno 3215 2| lietuvninkai su vokiečiais susimaišė,~Štai ir viežlybums tuojaus 3216 4| tikt ėda.~Ak žiemy, žiemy, susimilk, padaryk mums provą!~Juk 3217 4| irgi manęs ben kartą jau susimilkit, ~Kad aš iš bėdos, gaivindams 3218 3| Jau visai nei šis, nei tas susimilt nesupranta."~ ,,Ak, - 3219 3| kone rėkti pradėjau.~Tikt susimislijęs, kad man čia nedera rėkaut, ~ 3220 1| nenaudėli Puky! taip jau susimislyk, ~Kad tave Lauras arti nusiųs 3221 1| neprieteliau, ką dirbi, ben susipraskie, ~Ar tu jau visai padūkai 3222 3| nešvankėli, ar prots česnyj susipriešyt ~Irgi bevalgant kiaulstaldžių 3223 3| nešvankiai su macnum pyvu susipyko, ~Kad šviesoj krapinėdams 3224 3| širdings, kam spardais taip susiraukęs?~Juk ir man taip jau kaip 3225 2| pernokusios, o žirniai jau susiraukia,~Ir iš ankščių jų byrėt 3226 1| koks moterų būdas) ~Vis susiraukus ir rankas grąžydama verkia. ~ 3227 1| žiemos čėse pasislėpę ~Ir susirietę pas meilingą kakalį krankiam, ~ 3228 4| nušluostėm,~Ik zopostėliui ką susirinkom ir pakavojom.~ Taipgi 3229 4| dabar visiems jau viežlybai susirinkus,~Dočį provninkai atvesdint 3230 1| žiemos čėse ką verpt krūvoms susisėda. ~Juk radau gana tokių, 3231 3| gaspadinės viežlybos skyriu susisėdo~Ir kas namui reik kaimyniškai 3232 3| krikščioniškai pas stalą jau susisėdus, ~Krizas savo svečius meilingai 3233 2| gaujos~Su mergoms ką verpt susisės pas kakalį šiltą,~O riešutų 3234 1| Dar su dumčiais vokiškais susisėst užsigeistų. ~Ir prancūzai 3235 1| džiaugsmo judu sulaukėt, ~Kaip susivaidijęs ant lauko juma sūnelis ~ 3236 3| tuojaus visi, kaip kudlas koks susivėlęs,~Raičiojos ant aslos ir 3237 3| po tam, krūvelę viežlybai susivogę,~Į arčiausį miestą tuo parduot 3238 3| riebius imate kąsnius?~Mes suskretę būrai, mes vyžoti nabagai,~ 3239 4| kad didei prisivargęs, ~Susnigts argi sulyts pas šiltą kakalį 3240 4| Tarnas jo Šlapjurgis su merga Susukate~Sako, kad jisai dėl to taip 3241 1| dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms! ~Kad mes rudenyj ar žiemos 3242 3| valgius naujus jau buvo sutaisę,~Taip kad visas dvars dėl 3243 3| kukorius, kaip girdit, buvo sutaisęs ~Irgi svečiams išalkusiems 3244 1| kakalį šildyt ~Ir savo pono suteptus sopagus nušluostyt. ~Juk 3245 3| tropijos, kad aš, Pelėdą sutikęs, ~Jam dėl kiauliškos biaurybės 3246 4| čerpėj nešvankią jų sau sutina mėsą, ~Rods negražu girdėt 3247 3| Plaučių bei kepenų, bei daugel sutintų blėkų.~ Svotams taip po 3248 1| ritasi šokdams;~O kieksyk sutrūksta jis permier besisukdams! ~ 3249 1| Dievs, - tarė, - svietą šį sutverdams ir budavodams, ~Daugel tūkstančių 3250 2| visagalįsis, kurs svietą visą sutvėrė ~Ir mums žmogiškus, ūmus 3251 1| Daugel tūkstančių gyvų sutvėrimų leido ~Ir kožnam savo valgį 3252 4| maitinsitės ar kur šėtras savo sutversit, ~Ir nei art, nei sėt, nei 3253 1| sumišai lakstydami žaidė ~Ir sutvertojį linksmai rykaudami gyrė. ~ 3254 1| dyvai pasirodo. ~Pulką šį sutvertojis į vandenį siuntė, ~O anam 3255 3| tuojaus, tepalų smarkumą suuodęs~Ir žyniavimo bobiško baisumą 3256 4| liudininkai visi, provon suvadinti, ~Liudijo taip vertai, kad 3257 3| Ir visas gėrybes į skūnes suvalyti. ~Ak, kas tai darbai, kurius 3258 3| žinai, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom.~ Taip kiekviens žmogus 3259 4| jis besipurtindams į stubą suvarė ~Ir pasišildyt nusiuntė 3260 3| gardžiai pavitot į Krizo suvedė namą. ~Krizas irgi močiutė 3261 3| Velnias vis baisiaus piktųjų suvelia kudlą. ~Ak broleliai, ak, 3262 1| pasturgalį šluostė ~Ir prastai suvystijus į pašalį kišo? ~Ale, žėlėk 3263 1| su skrandgaliu rėdo ~Ir suvystytas į tamsų pasalį kiša;~Juk 3264 3| į tamsų pašalį kiša ~Ar suvystytus ant menko padeda demblio, ~ 3265 2| trumpai pasidžiaugus, ~Jaugi suvytusias ir nederingas išmetė laukan.~ 3266 1| Balsas nei nuskęstančio sušuko nešvankiai ~Ir vis ,,gelbėkit, 3267 4| Ubagais einančių, kurius sušutino liepsnos?~Tūls iš jų sau 3268 1| bei trūsinėję, ~Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai ~ 3269 3| Lyg kad skerdė kas, stuboj sužvigo nešvankiai~Ir pro langus 3270 2| prisirijo, ~Kad jau su visais svečiais po suolu nupuolė.~ ,,Ak! - 3271 3| girdit, buvo sutaisęs ~Irgi svečiams išalkusiems vis ragino siūlyt. ~ 3272 3| išsirito, ~Taip kad jų keli sveikas akeles išsibadė,~O kiti 3273 1| skilvį, ~Kad tikt dievs sveikatą mielą tau dovanoja. ~Taigi 3274 2| pasirėmęs, - ~Dievui būk garbė! sveiki pavasarį baigiam ~Ir visi 3275 1| kaip žąsins savo sulaukęs sveikina veislę ~Ir besikloniodams 3276 3| plyckų~Ir savo sukviestus svetelius taipo pamylėjo, ~Kad keli 3277 3| ir prancūzas ~Žmones su svetimais savo mokslais moka supainiot ~ 3278 2| Kabiar ir varles visokias svetimas ėda;~O prisiėdę jau bei 3279 4| pasielkim, ~Taip jau ir svetimi mus būrai girt nesigėdės. ~ 3280 3| brangiai nusipirkęs, ~Į svetlyčią per tarnus įnešdino greitai. ~ 3281 3| to didei nusigandę, ~Iš svetlyčios būriškos kūliais išsirito, ~ 3282 2| VASAROS DARBAI ~ ~ ,,Sveiks, svieteli margs! šventes pavasario 3283 1| sauja;~Ropių, pastarnokų, sviklų beigi repukų;~Taip ir šalkių 3284 3| Selmykė sau iš autų purvelį svilin. ~Bet Katrynė su Berge skauradą 3285 3| kukorius taip smarkiai pleškino svodbai, ~Kad ant ūlyčių visur ūžims 3286 3| O kviesliai, su kragais svodbiškais susibėgę, ~Pyvo sudrumsto 3287 3| surakino ~Ir ant blauzdų svodbiškus sopagus užsimovė.~Moterų 3288 4| Taipgi dabar, jau rudenį su svodboms nulydėję~Ir kaimyniškai 3289 3| nepažino. ~Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyleti, ~ 3290 3| daugel sutintų blėkų.~ Svotams taip po tam Tėvemūs šventai 3291 3| brangvyno atnešė plėčką ~Ir svotus linksmus meilingai ragino 3292 4| akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, ~O ansai, iš viso jau po 3293 2| kanapės vėjų parblokštos svyrinėja."~ Taip besipriešijant, 3294 2| kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo. ~Giltinė su dalgiu, nei 3295 2| tarė Prickus, - jau ben sykį paliaukite zaunyt ~Ir ben 3296 1| paukščių pavagia veislę. ~Sykiais vargstantiems nei koks geradėjas ~ 3297 4| vargstam, ~Irgi ne pirmas sykis jau, kaip šiupinį verdam. ~ 3298 3| Valgio reik, kad dirbančius syla nepamestų. ~Taigi nečėdykim 3299 2| paukščiai po dangum nusigando. ~Syveida kytra nulenkus uodegą bėgo;~ 3300 4| kitsai tikt vis į pypkį kemša tabaką ~Ar uždegt ugnies i pintį 3301 2| menk užsigeidžia.~Jiems tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, ~ 3302 3| nusigando, ~Kad jie neigi tabako jau rūkyt negalėjo, ~Bet 3303 4| paskutinį lašina kraują;~O tačiaus linksmai nusipešt į karčemą 3304 3| kožnam dievs vietą mandagiai taikė,~Kad viens kaip baisus kunigaikštis 3305 1| Turim jau visaip, kaip taiko dievs, pasikakint.~Juk ne 3306 4| Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiat. ~Mes, 3307 1| durnus štukus kaip kūdikiai taisėm. ~Čia viens pulks, sau žirgus 3308 2| pardovytoms dirvelėms uždarą taiso? ~Taigi nutverk rykus, kurie 3309 2| Todėl jau vežimus kaip reik taisykite kožnas ~Ir su šakėms bei 3310 1| gaspadoriams, ~Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai. ~ 3311 4| O stuboj langai, naujai taisyti, sudrisko. ~Kožnas šūvį 3312 2| Plaučiūns, pas Kasparą pernai ~Talkoje pavitots, taip baisiai buvo 3313 3| laiko.~Kad mane pons kampe tamsiam ir visą nupeštų,~Ale po 3314 3| žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin.~Taigi dabar dešrų visokių 3315 4| kartais ko pasigedęs~Naktyj į tamsius kampus su žiburiu kopi~Ar 3316 3| pradeda žioptert, ~Kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviesą ~ 3317 4| bylinėk su juom, taip ubagu tapęs.~ Argi netyrėte, kaip 3318 1| atsiliepdams jiems erelis, - norime tardyt, ~Kaip jūsų mylista žiemos 3319 2| mes nabagėliai ~Ponams ir tarnams jų rods prilygti negalim;~ 3320 3| želėk dieve, nuplikusio tarno,~ Jau visai nei šis, nei 3321 4| bedejuojant,~Štai viens jo tarnų pargrįžęs jam pasirodė~Ir 3322 2| baudžiauninkais į baudžiavą tarškė;~O bernai visi, naujas vyžas 3323 1| šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia;~Jums garbė, kad audeklėliai, 3324 3| baisu klausyt, kad bobos tarškina puodus. ~Gryta su Pime kampuoto 3325 2| bliūdus ir puodus pradeda tarškint,~Kad po tiek vargų ben kartą 3326 4| miels dievs pasodino;~O tasai, kurs užgimdams būru prasidėjo, ~ 3327 3| razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, ~Kad vemalai visur per 3328 3| Ir prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo. ~Todėl tėvai jos, 3329 4| kakalį kurdams, ~O kits, taukus spirgindams, susvilino namą.~ 3330 1| niekini garsą. ~Smuikai tav ir kanklys tur su gėda nutilti, ~ 3331 2| numirei pernai? ~Ak, su tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė! ~ 3332 3| Ir biaurius purvus kaip tašlą mindami minko.~ Ak, kur 3333 1| nugarą skalbia.~Vei kapė bei tė kaip reik dar košt neprimokai! ~ 3334 4| baust tau įdavė šoblę;~Bet teisiuosius kirst ir durt tau nedavė 3335 1| tiktai, ponat! mažu vėl teks žingine žengti, ~Ir, kad 3336 4| tėtuti, ~Nieks negal mums tekt, ką miela vasara žada. ~ 3337 2| išauštant imasi darbus;~Taip ir temstant jau kirmyt į patalą žergia.~ 3338 1| pasislėpus ~Ir, kad pradeda temt ar naktyj, paderi šūkaut? ~ 3339 1| tokių kalbų nusigėdėt. ~Tos tesigėdi tikt, kurios tingėt nesigėdi. ~ 3340 2| Ką mums rūp Plaučiūns - tesižino jis supelėdams.~Bėkim skubinkimės 3341 3| žemes biaurias išplėšdams teskina šmotais. ~Vei laukų sklypai 3342 2| vaikpalaikiai Plaučiūno savo tėtačiui ~Garbę su šiaudų kūliu padarydami 3343 1| ir ten bėginėjam.~ Tau, tėtat garbings! pirmykščios tavo 3344 1| veržiasi laukan? ~Juk ir tavo tetėns užpernai taip prisiėdęs ~ 3345 2| kurie lizde prasidėjo, ~Tėvą su moma prastoję penisi 3346 1| Daug vargų bei strokų tėvams savo padarėm, ~Ik bėginėt 3347 3| Paikius, glūps žmogus, vargu Tėvemūsų mokėdams,~Ir jo pusbrolis, 3348 4| Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedaboji."~ Pričkui 3349 1| vaikų meilingus atskiria tėvus ~Ar aukštai kopinėdams paukščių 3350 3| nulašėjo, ~Kad per nosį teškančios vis ritosi srovės. ~Ak, 3351 2| prakaitui srovėms per nugarą teškant, ~Jau ir blogs skilvys dėl 3352 3| maudos, ~O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia. ~Vyžos su 3353 4| rauktis, ~Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja. ~ 3354 4| parplėšt nesibijo.~Taip tie neprieteliai, kiaulienos 3355 4| tikt gėda sakyti) ~Jau tieksyk ir taip aštriai liesininks 3356 1| koliodams, kas biedžiams tiems nusitiko. ~,,Ak! - tarė 3357 4| jauną vasarą šventėm.~Ar tikėjoinės, sulaukę rudenį kumpą, ~ 3358 2| kas reiks, į čėso reikalą tikrą ~Čiuptert irgi nutvert tuojaus 3359 1| Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, ~Vislab vėl 3360 3| aš savo šutinu puodą, ~Du tikru šelmiu pagrata su manim 3361 4| šildytis kytriai pas kakalį timsai, ~Tam dėkavot, kurs ugnį 3362 3| iškoliodams kasdien mane tinginiu šaukė ~Ir, kad urdelį n' 3363 1| ką lest pasidrąsin, ~Su tinklais glūpiems draugams iškadą 3364 1| verpalus audė~Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė.~ 3365 3| sniegas, ~Kad jis pradeda tirpt, žiemos jau nedera keliui,~ 3366 2| kartais jiems išvirdavo tirštą ~Ir lašinių kokį šmotelį 3367 3| per gomurį plaukdams, ~Ir tiršti malkai veikiaus prisotina 3368 3| košia, tikt košia. ~Nės tirštoks alus, perdėm per gomurį 3369 3| su pasimėgimu valgę ~Ir tirštų malkelių jau dosniai prisisurbę, ~ 3370 3| Gryta su Pime kampuoto titnago ieško, ~O Selmykė sau iš 3371 4| perplyšdams pagadino.~ Tokiai negandai, žėlėk dieve, nusitikus, ~ 3372 2| taip jau savo stalą ~Su tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, ~ 3373 1| Juk ne vis reik vargt, ir tokios randasi dienos, ~Kad, prisivargę 3374 1| Vaike, tariau, ką misliji toktai pamatydams? ~Ar ne mūsų 3375 4| trinka, ~Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia. ~Taipgi 3376 3| nusitvėrė~Ir skvarbydams ant torielių sumetė stukiais;~Nės prisirijęs 3377 4| Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami staugė. ~Ak jūs neprieteliai, 3378 3| Bet, kaip ponai daro, tranšieruot nemokėdams, ~Tuo su nagais 3379 3| pečenkas su kabliais iš kakalio traukdams, ~Petras kukorius, kaip 3380 4| liežuviu jį krimst į gomurį traukia~Ir savo šiaudus vis į mus 3381 3| vogt tamsoj į šilo pašalį traukiaus. ~Rods tiesa, mane varts 3382 4| sulyts pas šiltą kakalį traukies ~Ir mylėdams jį pamaži jau 3383 3| medį,~Iš tikros širdies dar trečią pridedu dešrą~Ar, kad jau 3384 3| lizdus iš vėdaro krapštė;~Ale trečiasis du biauriu ryku nusitvėręs, ~ 3385 4| Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai, ~Nei koks 3386 1| karietas blizgančias girdėdami trinkant, ~Mislija, kad kožnas ponas 3387 1| slenksčiais buvo nupuolę;~Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;~ 3388 4| kaimynų tuo visas supleškino trobas;~Bet ir Duraką puloks perplyšdams 3389 3| žilos galvos pasišiaušys.~ Trobos smirdų tų, kad jas kas nor 3390 1| pasisotinusi prastai, tikt vandenio trokšti. ~Tikt n'užmiršk, gaidau! 3391 2| Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą:~Ans, Jokūb, 3392 2| atkartodami čypsi. ~Taip trumpam čėse nei naujas sviets pasidarė.~ 3393 2| Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis ~Žydinčioms ir krintančioms 3394 4| Dargi daugiaus, kas reik, trumpu žodžiu pasakysiu. ~Tas ugnies 3395 1| liepiam jiems, skraidydami trupint."~ ,,Rods, - tarė Slunkius, - 3396 4| koks šuo smarkus pakavotus trupučius ėda ~Ir kitiems baudžiauninkams 3397 4| mačys priprovos, ką mūsų trūseliai? ~Ar kad, sėtuves ir naujus 3398 4| Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim."~ ~ ~ 3399 2| kurių besidovydams taip daug trūsinėjai,~Argi ne grieks, kad jos 3400 2| ant laukų bėginėjant ir trūsinėjant ~Su savo dangiškais sargais 3401 2| Tas žmogus, kurs daug trūsinėjęs bei prisivargęs~Savo prastus 3402 3| tai darbai, kurius atlikt trūsinėjom! ~Lytus mums daugsyk taip 3403 4| Tuo po Velykų, maisto dėl, trūsinėti pradėjom ~Ir daug prakaito 3404 1| sutverdams ir budavodams, ~Daugel tūkstančių gyvų sutvėrimų leido ~Ir 3405 4| nesirūpin, ar liesa, ar tukusi kiaulė, ~Irgi negailis, 3406 2| pašaru maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų žolelių taip nusirėdė, ~ 3407 1| padarytų, ~Ir žiuponiškų turbonų niekini rėdą;~Bet vis nei 3408 4| Bet kiti tarp jų, daugiaus turėdami proto, ~Iš stubos Plaučiūno 3409 3| dumčių raits nukeliauti turėjau, ~Pas kurį puikių šlapjurgių 3410 1| vėl užniksite dovyt, ~Kad turėsim su vargais į baudžiavą trauktis. ~ 3411 3| minau, nieks, nei paršuks turėts nesušaltų.~Juk kiekviens 3412 1| pasikinkęs~Nei koks jautis vilkt turėtumbei savo žagrę.~Taigi, žmogau, 3413 3| kas ant pilvo reik, vis turime rūpint."~ ,,Tai jau vis 3414 2| Kartais dėl visokių kvapų turite čiaudyt ~Ir kad jūs stalde 3415 2| Daugsyk dyvijaus, kad koks turtings gaspadorius, ~Su bernais 3416 3| Kairiuks aps'avęs kurpes Tusę pagriebė ~Ir lietuviškai 3417 2| akselį provyt?~Patys į laukus tuščias kašeles nusinešim;~O galvijams 3418 3| išalkusiems vis ragino siūlyt. ~Tušė, staltieses tuojaus atnešusi 3419 3| dirbant nugarą prausė ~Ir tūls tvankas įžarstytas daug kepino kiaušę.~ 3420 3| kramtydami valgėm.~Tankiai mes tvanke prastai maišydami skinkį ~ 3421 3| dainų šventų jus šeriame tvartuos;~Ne, mes dėl mėsos tiktai 3422 1| margis, ~Prie galvos tave tverdams, žagrę vilkti priverstų;~ 3423 1| akėdami žengt nesistengia.~ Tverk prie ragų, kišk į kulboką 3424 1| smaguriaudams, ~Lauką su tvoroms ir namą visą suėdei;~O dar 3425 4| į šiltą pašalį lendam~Ir tykiam kampe, žiemos n'atbodami 3426 3| būtų mušę per ausį.~Todėl tykojau tyloms, už durų nulindęs,~ 3427 4| saugokis Kasparą kibint ~Ir tylėk, kad dumčius jo tau muša 3428 1| ereliui klausiant ir aštriai tyrinėjant, ~Gandras ant savo lizdo 3429 1| pasidrąsino lįsti ~Ir tikrai tyrinėt, koks strokas ten nusitiko.~ 3430 4| klausė jį, kaip sūdžioms reik tyrinėti,~Kad jie provą nor kožnam 3431 3| sukvietę giminę visą, ~Tytveik daug dėl to kaštavos irgi 3432 4| Ir linksmai gyvent jiems ūbą primušė lauko?~Ei kieksyk 3433 4| Sako, kad jisai dėl to taip ubago baidos, ~Kad jam naktyj 3434 3| kaip jo skaroti padonai;~Ubags taip, kaip pons kytriausias, 3435 3| bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui teko. ~Vaike, privalgydams 3436 4| Ar negerai, kad dievs ugnelę mums dovanojo?~ Bet ir 3437 4| timsai, ~Tam dėkavot, kurs ugnį tau ir šilumą davė.~ Ale 3438 4| prasiskilti ~Ir ąsuočių ant ugniavietės pastatyti. ~Tikt, minau, 3439 4| Kerdžiaus ir piemenų, kad juos uliuodami baido,~Kartais taip n'atboj, 3440 4| būrus bemokinant, ~Štai ant ūlyčios toksai pasidarė šūvis,~Kad 3441 1| gyrė. ~Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų ~Mus jau 3442 2| Syveida kytra nulenkus uodegą bėgo;~O sturluks, ausis 3443 1| paneša ragą,~O kits ten uodegos netekęs vos rėplinėja. ~ 3444 4| kaip mes, visokius vogdavai uosius! ~Ale beje tu vis kytriai 3445 1| tuo vėl kvietkas pasidarę ~Uostysim ir garbinsim pavasarį margą. ~ 3446 1| ištarusi, ji tuojaus pas upę nušoko ~Ir jo pridergtas 3447 3| maudykitės, pakol dar atviros upės.~ Jūs gaidžiai su vištoms 3448 4| besipiaujant, ~Čia viens urvoj sau šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, ~ 3449 2| gaišindami lošta. ~Bet štai! kad ūsai pirmi jau pradeda želti, ~ 3450 1| tau duot, negavusi nieko. ~Usnys, dilgėlės ir brantai su 3451 2| vos gyvs pasijudin ~Ir nei utėlė kraujų prisisiurbusi slenka, ~ 3452 1| nuogą priėmė slūžyt ~Ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukavo, ~ 3453 1| Rūpinkitės akylai, kad užardami lauką, ~Daug visokio sau 3454 3| bėgom ~Mėšlą vežt, užkrėst, užart, grūdelius barstyti, ~Šieną 3455 3| reikalą kožną, ~Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, ~Kas 3456 1| vargo jums jisai padarys užaugdams. ~Ale ką mislijo Ievutė, 3457 2| peržydėjęs ir nusirėdęs,~Užaugin vaisius ir amžį savo pabaigia.~ 3458 3| vaikinius kaip drimelius užaugindams ~Ir juos lepindams bei valią 3459 3| Peklai ant garbės juos užaugint pažadėjo.~ Paikius ant 3460 1| Dar nei viens ikšiol n'užaugo vis besijuokdams;~Ir iš 3461 3| kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, - ~Vislab bus gardu 3462 4| Darbą nei vienam jisai n'uždėdavo sunkų,~O prisidirbus kiekvienam, 3463 4| taip durnai, kad šaudams uždegė skūnę ~Ir kaimynų tuo visas 3464 4| į pypkį kemša tabaką ~Ar uždegt ugnies i pintį skilia vėpsodams;~ 3465 1| žergdams, ~Kartais dar toliaus uždėtą nuneša naštą, ~Kaip tūls 3466 2| paragaujam,~Tai dar juo dailiaus uždėts mums sekasi darbas.~ ,, 3467 2| Viralus ir avižų kruopas užgardina šauniai.~ Bet ir su riešutais 3468 4| skirstyt ar pasisavint,~Bet užger reik pr'imt, kaip duoda 3469 3| Šakos, ant kurių po lapais užgimė veislė ~Ir lizdelyj nei 3470 1| Kaip jos pirmas vaiks užgimęs klykti pagavo~Ar kaip pirmąsyk 3471 1| mergoms vindus savo sukdamos ūžia? ~Ar ne gražu žiūrėt, kad 3472 1| nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant ~Ar kad orai mus daugsyk 3473 4| kuočės, peršalę smarkiai, ~Užkakalės šiltos nerastumbim pasislėpti, ~ 3474 4| kad mus žiemys per daug užkibina grumzdams, ~Tuo kytriai 3475 4| sukatą gavom, ~O daugums, užkimęs jau, kalbėt negalėjo. ~Ogi 3476 1| neminėdams, ~Ištisas ir užklots krankiau pas kakalį šiltą. ~ 3477 3| tiesa, mane varts daugsyk užklupo bedirbant ~Ir, nesvietiškai 3478 3| baudžiavą bėgom ~Mėšlą vežt, užkrėst, užart, grūdelius barstyti, ~ 3479 2| Baidos ir vis poniškai užkumpusi juokias;~Ale dabok tiktai, 3480 2| suvalyt vasaroją;~Bet jūs nei užkurtę man klausyt nenorėjot. ~ 3481 3| pasidarę ~Ir vargus visus užmiršę, vėl atsigausim."~ Ale 3482 3| sėstis~Ir, visai dangaus užmiršęs, imasi šaukštą~Irgi bezaunydams 3483 2| pasiliecavoju. ~Tikt n'užmirškit irgi manęs ir mano namelių, ~ 3484 4| dėl dievo jus meldžiu, n'užmirškite Krizo;~Ir kad jums jisai 3485 1| dalyką, ~Dar ir sekančiai n'užmirštų reikalą skalsint."~ ,, 3486 4| malonings karalius ~Juos užmušt ir išgaišint žmonėms nepavydi? ~ 3487 4| Pasakas ir niekus visokius užneša draugui, ~O kitsai tikt 3488 2| kad Diksas mus per daug užnikdavo dovyt, ~Tu kaip tėvs meilings 3489 1| ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, ~Kad turėsim su vargais 3490 4| smaugia.~O kad jie pagiryj užpuola kaimenę linksmą, ~Tai nesirūpin, 3491 2| reikia. ~Kam nesisūdęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą;~O tu dar 3492 4| vienais ir tais pačiais užsidengiat. ~Mes, kad saulė mums per 3493 4| nenugrisom dar, bet vis daugiaus užsigeidžiam! ~Kad prancūzpalaikis, riebių 3494 3| jūs mergos, vėl, minau, n'užsigeiskite kykų!~ Taip, kaip girdit, 3495 4| jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka.~Ei kas tai per 3496 4| ledais ir su pusnynais miegt užsikloję ~Irgi nerodo, ką mums dievs 3497 1| prastu kaip prastas būrs užsiklojęs, - ~Vaikai! šiukštu jums 3498 2| graudent ir tėviškai pamokint užsimanėm.~Dievs visagalįsis, kurs 3499 4| nesvietiškai klastuot ir vogt užsimano ~Ar kad vokietis koks, vokiškai 3500 4| trinyčius ar kobotus vėsius užsimaujam;~O kad jau per daug žiemys 3501 1| dar košt neprimokai! ~Eik užsimauk vyžas, eik vėl pas Bleberį 3502 4| matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, ~Vieryt jau bijais, kad 3503 2| kumelio ketvergio tuojaus užsimetęs, ~Skubinos ir kitiems kaimynams 3504 3| blauzdų svodbiškus sopagus užsimovė.~Moterų pusė kapos sūnelius 3505 3| nesvietiškai glūpas akis užsipylę,~Nuo kunigų bei nuo darbų 3506 4| juokiasi smirdas. ~Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, ~O