| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kristijonas Donelaitis Metai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3507 3| paliovėt.~Ar nesibijotės užspringt, kad kabiar ėdat, ~Ar kad 3508 2| tarė, kaimynkas viernai užstodama, Jekė, - ~Moters! ar jau 3509 2| visur aštriai kaip tėvs užstodavo biedžių. ~Keikesčių niekados 3510 4| jis kasryts, kad jau vėl užteka saulė, ~Klūpodams kaip tikras 3511 2| laikykite burnas. ~Mes, kaip užveizdai ir ponai jūsų statyti, ~ 3512 1| jam grumzdi, pasilenkęs užžagrį velka;~Taip kad jam daugsyk 3513 1| Valgyk sau sveika, kad nori, vabalą margą! ~Valgyk grikvabalius, 3514 3| pasidžiaugęs taip, grūdelius su vabalu valgė, ~Vislab jau prastojo 3515 3| Slunkium, o kitsai Pelėda vadinams. ~Krizas koliojo nuopertą 3516 3| bedirbant ~Ir, nesvietiškai kaip vagi visą nupliekęs, ~Tuo nei 3517 2| padalydams,~Papykius durnus ir vaidą visą nutildė.~O po tam savo 3518 2| Barnys su nesvietiškais vaidais pasikėlė.~Lauras, jau per 3519 3| bei valią visą beduodams,~Vaidijas su šulmistrais ir barasi 3520 3| matai, gaidau, kaip kartais vaids pasidaro,~Kad nenaudėlį 3521 3| Dočys prasimanė, ~Daug bei vaidų sviete padarė. ~Ak, kiek 3522 3| taisydami juokias. ~Bet kiti, vaidus dėl niekniekių prasimanę ~ 3523 2| Taip nusigando, kad tuo vaidytis užsimiršo;~Bet pons vakmistras, 3524 3| surbt pamokintų;~O paskui, vaikams bepamatant, pešasi tėvai, ~ 3525 4| biedniems pasidarė,~Kaip mes, vaikesčiais glūpais dar būdami, žaidėm.~ 3526 1| visą suėdei;~O dar ir savo vaikesčius pagadint nesigėdi?~ Bet, 3527 3| pradeda zaunyt.~Ans, savo vaikinius kaip drimelius užaugindams ~ 3528 2| Ai! kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims. ~O kieksyk, 3529 2| kasmets pasidaro. ~Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nešioti ~ 3530 4| sudarkė,~O mums, diedams, jau vainiką žilą nupynė.~Vei, broleliai, 3531 3| ploštė moterų rėdai, ~Bet vainikas su kasoms mergų dabinėjims. ~ 3532 3| Bobos, šiukštu jums margų vainikų norėti, ~O jūs mergos, vėl, 3533 2| kūrendams žiburį karštą, ~Žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint ~ 3534 4| nusipelnęs.~ Jaugi gana šiamsyk vaitojus irgi dejavus!~Skirkimės 3535 3| didei nusigandus,~Tuo gumbu vaitot ir skaudžiai sirgti pradėjo. ~ 3536 1| išbudini Jurgį!~ Kad prieš vakarą tu pasislėpus pradedi juoktis, ~ 3537 2| garbina skaudžiai.~Žiemą, kad vakarais Katryna snausdama verpia, ~ 3538 3| Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė ~Skilvį permaldyt ir ramdyt 3539 3| Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.~Vei kasdien 3540 3| prisiartin.~Vei kaip iš vakarų tamsių rūstaudami vėjai~ 3541 2| Žinot juk, koktu, kad vakmistrai pasirodo ~Ir būrus glūpus 3542 3| reik pasipurtint~Ir jie vakmistrams išpantyt urdelį siunčia,~ 3543 3| jau urdelį siunčia ~Ar per vakmistrus skvieruot ir mušt nesiliauja.~ 3544 2| pas Bleberį teko.~Taip aš, valandą viernai jo kaimenę ganęs~ 3545 2| to, kursai tą baudžiavą valdė,~Toks širdings buvo pons, 3546 3| namus kaip reik pridabodami valdo.~ Taip ant svieto jau, 3547 4| liesininkai, ~Kam nešaudot, ką valdonai paliepė šaudyt? ~Argi nežinot, 3548 4| kaip maž tokių, kurie, valdydami svietą, ~Gailis savo žmonių 3549 2| šį savo namą ~Viežlybai valdydams ir niekados nepateikdams, ~ 3550 1| skanūs jie, kad šiupinį valgai. ~Ai! kaip daug jie mums 3551 2| šeimyną ragina dirbti. ~Bet ir valgant jis paskui, taip jau savo 3552 3| kožnam dievs paliepė valgyt, ~Valgio reik, kad dirbančius syla 3553 3| Laurienė bei Pakulienė ~Valgydamos brangvyno nė pažiūrėt nenorėjo ~ 3554 3| šūtkas prasimanė~Ir viens valgydams pas stalą šūdą pasakė.~ 3555 1| ir dešras su jūsų viralu valgys.~ Nugi dabar, ką tikt 3556 4| biedni nabagėliai ~Rods valnybės jūsiškos pasidžiaugti negalim. ~ 3557 2| nereik nusidyvit. ~Amtsrots valsčiaus to, kursai tą baudžiavą 3558 4| visą Vyžlaukio sujudino valsčių, ~Taip kad iš visų pašalių 3559 3| Viens nešvankėlis mėsinėjo vanagą juodą, ~O kitsai, su nagais 3560 3| kaip baisiai koks nukumpęs vanago snapas. ~Kad aš tai pamatau, 3561 3| jo vystyklus biaurius su vandeniu plauti. ~Ak, nepadyvyk man 3562 3| prastai maišydami skinkį ~Ir vandens malkus iš klano semdami 3563 4| Skirkimės irgi namo, tiesiog vandruot n'užsimirškim.~Tikt girdėkit, 3564 3| Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!~O dieve duok 3565 1| viežlybą, bei vertą niekini vardą?~Tič tiktai, ponat! mažu 3566 3| vis ir poniškai pasipūtęs~Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, ~ 3567 4| skiauturę rodo~Ir velnių vardus kasdien rokuodami keikia.~ 3568 3| pentinais jam dar daugsini vargą?~Jok pamaži, žioply, nemušk 3569 4| žydėti pradėjo,~Štai jau ir vargai tuojaus jį pradeda stumdyt.~ 3570 1| užniksite dovyt, ~Kad turėsim su vargais į baudžiavą trauktis. ~Ak! 3571 1| Jautis, kaip girdi, sau vargdams pašarą pelno;~O ir tą daugsyk, 3572 4| šluostė? ~Kas tau liepė vargdienį nuliūdusį spardyt ~Ir pasidžiaugt 3573 4| nusibastė! ~Kožnas juk žioplys, vargdienių nugarą lupdams, ~Savo malonę 3574 4| soties, ~Ir kad kartais jis vargdieniui duodavo grasi, ~Tai tuo 3575 1| gavom, ~Ir darbeliai su vargeliais jau prasidėjo;~Štai tuo 3576 1| nabagėliams daug padarei vargelių. ~Dievs, tave koliodams 3577 4| šokinėjat. ~Dar ir jums ateis vargingos jūsų dienelės, ~Kad pamaži, 3578 2| Ale, žėlėk dieve, kaip gal vargings gaspadorius~Iš bėdos išsirist, 3579 1| kasmets juk nei razbaininks vargini jaučius ~Ir nei koks lupiks 3580 4| besivoliodams purvuos, mus vargino skaudžiai. ~Kožnas į klumpes 3581 1| lakštingalų čiauški. ~Tu vargonų bei cimbolų niekini garsą. ~ 3582 4| giriose sumišai bėginėdami vargsta,~Vislab rods žiemos čėse 3583 4| mets, kaip mes gyvendami vargstam, ~Irgi ne pirmas sykis jau, 3584 2| ėjo;~Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui,~Slūžyt ir kiaules 3585 4| būrai vėl be jo negalime vargti. ~Kožnas tur, kaip dievs 3586 4| žvėrys ant laukų bėginėdami vargtum? ~Taigi nevenk, žmogau, 3587 1| besikloniodams vaikus krūvon varinėja. ~Ba! mėsos visokios ir 3588 1| užsimovęs ožkas ir kiaules varinėji ~Ar kad dargana su lytum 3589 2| nabagėliui,~Slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį teko.~Taip aš, 3590 3| netinkat kiaulpalaikes kelias varinėti, ~O dar kaip gaspadoriai 3591 4| glūps prisilygint,~Ar bloga varlė prieš liūtą didelį stengtis? ~ 3592 2| Kur vabalai visoki su varlėms šokinėja;~O štai Diksas 3593 4| kraiko jis išvydęs didelę varną, ~Šovė taip durnai, kad 3594 1| jo dumčius, ~Ir varnai su varnoms, ir jų draugala šarka ~Daug 3595 3| šalčius pas mus į Lietuvą varo.~Ak, jau skubinkimės ben 3596 4| prisivogti mokėjai;~Todėl ir vartai tave dar niekados nenutvėrė. ~ 3597 4| liesininkai ~Su viernais vartais visur dūsaudami skundžias. ~ 3598 3| pasteliavęs duodu;~Ir, kad jis vartų n'išpantyts parveža medį,~ 3599 1| kaip kurmiai, šen ir ten vartydami žemę, ~Jus daržovę sėt į 3600 3| Ypačiai kad iškoliots jodau, varva nuo zūbų.~Taip aš, mislyk 3601 2| ir ponai jūsų statyti, ~Vasarai ir laukų darbams visiems 3602 2| išvirdami valgėm.~Taipgi dabar, vasarėlei mielai jau besibaigiant,~ 3603 4| niekingi jūs džiaugsmai šiltos vasarėlės!~Jūs žolelės blizgančios 3604 1| visokio sau išbertumbit vasarojo.~Juk negali maitintis vis 3605 2| VASAROS DARBAI ~ ~ ,,Sveiks, svieteli 3606 4| pavasario čėsų, ~O kiek vasarų bei visokių rudenių matėm! ~ 3607 1| smalą ~Per kiemus pamaži važinėdams, kirkina ratą, ~O tiktai 3608 3| girdi, rytoj reikės į girę važiuoti, ~O poryt mažu reiks parvežint 3609 3| Kirmėlių gyvų lizdus iš vėdaro krapštė;~Ale trečiasis du 3610 1| Ir su nagais kumpais savo veidą visą sudraskė. ~Bet dar 3611 4| mielą ~Dirbdami nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm,~Ik zopostėliui 3612 2| kaip visai niekings mūsų veikalas amžio.~Mes silpni daiktai, 3613 3| baudžiavą bėgdams ~Argi namėj ką veikdams sau išsišutini kumpį?~ ,, 3614 3| plaukdams, ~Ir tiršti malkai veikiaus prisotina skilvį.~ Štai 3615 1| persekinėja. ~Ale ką galim veikt? Pakol šime krutame sviete, ~ 3616 4| jovalus ėsti.~ Ogi ką veiktumbim, kad kuočės, peršalę smarkiai, ~ 3617 1| nebuvota bandę, ~Kaip jūsų veislės pulks ant svieto šio prasiplatins ~ 3618 2| vasarojas, ~Irgi kanapės vėjų parblokštos svyrinėja."~ 3619 4| kaminą pūsti,~Bet prieš vėjus pūst dar jos niekados nederėjo ~ 3620 4| jau vasara rasis ~Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim."~ ~ ~ 3621 1| zopostą, ~Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą. ~Eik, 3622 2| Ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja.~Tūls apjekėlis, 3623 4| ponai skiauturę rodo~Ir velnių vardus kasdien rokuodami 3624 2| Tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidavęs, ~Poterių 3625 1| rėkė:~Nes jis velnius ir velniūkščių kaimenę visą,~Dievą bluznydams, 3626 1| prasikeikdams rėkė:~Nes jis velnius ir velniūkščių kaimenę visą,~ 3627 3| gadynę ~Su savo mokslais velniškais sudūkina visą. ~Vogt, klastuot, 3628 2| rudenį riebų,~Daug linksmybių velydams, pasiliecavoju. ~Tikt n' 3629 3| Ir, kiek prieš šventas Velykas liks, nenumanom. ~Ar ne 3630 4| pasibaigusį metą ~Tuo po Velykų, maisto dėl, trūsinėti pradėjom ~ 3631 1| Štai mes, jūs tarnai! Ką velys jūsų malonė?" - ~,,Mes, - 3632 3| aslos vemdami tąsos, ~Kad vemalai visur per visą karčemą teška. ~ 3633 3| Ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau. ~Taip nesvietiškai 3634 4| uždegt ugnies i pintį skilia vėpsodams;~O vėl kits ką vogt slaptoms 3635 2| suriko:~,,Vaikai! kam vis vėpsot taip? Ant dargana rodos,~ 3636 1| su lašinėliais,~Mes kone verkiam jau, kasdien paminėdami 3637 1| skambino dangų;~Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, ~ 3638 4| reikalą mūsų.~Tu dienas verksmų bei džiaugsmų mūsų paskyrei~ 3639 2| vaikų vaikai paminėdami verktų. ~Tai buvo pons! ak tokį 3640 1| močiute, tariu, bensyk ir verkusi liaukis;~Juk dar čėso yr, 3641 3| šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, ~Ik abu po to 3642 2| pons, kaip būrs), lopšyj verkšlendami biedžiai, ~Amžio būsiančio 3643 2| vakarais Katryna snausdama verpia, ~Paukšterėdams riešutys 3644 1| namo ~Ir jo viežlybą, bei vertą niekini vardą?~Tič tiktai, 3645 3| Karaliaučiuje skundė;~Ale provos vertos kaip reik niekados nesulaukė.~ 3646 2| numirė pernai.~Ak! išties ir verts, kad jo kasdien paminėtų ~ 3647 2| paskutinį ~Ir vienturtį veršį jiems mėsinėt pažadėčiau.~ 3648 2| pasiliko. ~O štai, vemdami dar, veršienos jau prasimanė ~Ir didei 3649 4| Taip berždžias, kaip ir veršingas pamuša karves.~O ir tai 3650 1| pasivalgyt.~ Ant žiūrėk tiktai! veršukai jau šokinėja;~O ėryčiai 3651 4| Tuo trinyčius ar kobotus vėsius užsimaujam;~O kad jau per 3652 3| grožybes jų gaišin draskydama vėtra. ~Šakos, ant kurių po lapais 3653 4| pasislėpę gyvuoliai girių, ~Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai 3654 3| kelias eiles nustekenęs, ~Vėtyt skubinas ir, krepšus grūdų 3655 4| kramto.~Varlės su žuvimis, vėžiai su savo vėžyčiais~Ir kas 3656 2| mėžinį liepia. ~Todėl jau vežimus kaip reik taisykite kožnas ~ 3657 3| į baudžiavą bėgom ~Mėšlą vežt, užkrėst, užart, grūdelius 3658 4| žuvimis, vėžiai su savo vėžyčiais~Ir kas dar daugiaus po ledu 3659 1| jį dabinėjam;~Bet ir iš vidaus jis nor kasdien pasilinksmint. ~ 3660 3| su čytais kliba supuvę,~O viduj visur po stogu latgaliai 3661 1| Dievui iš širdies visos vienai dėkavojo.~Tu žmogau niekings! 3662 2| nesvietiškai prisidūkęs ~Ir vienausį kuinpalaikį prastai pažebojęs, ~ 3663 2| ištuštino pievas;~Tikt Plaučiūno vieno dar nekrutino sklypą.~ 3664 3| smaugia.~Vauškus savo namams vienragį bulių stekena,~O Mikols 3665 2| gvoltija, kad aš paskutinį ~Ir vienturtį veršį jiems mėsinėt pažadėčiau.~ 3666 3| pramonių, pramanyti, -~Tai visa viera baisingos mūsų gadynės. ~ 3667 3| Taigi dabar aš jus, kaip viernas klaps pamokindams. ~Nei 3668 3| plūsti pradėjo~Ir kitoms viernoms kaimynkoms gėdą padarė.~ 3669 3| Dar yr tarp lietuvninkų viernų gaspadorių, ~Ir dar tėvų 3670 3| raštas, ~Vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis, ~Kaip ans 3671 2| tas būrą dar nepažįsta. ~Vierykit tikt man, kad tūls vyžas 3672 4| tyčioms akis užsimerkęs, ~Vieryt jau bijais, kad dievs visur 3673 3| Bet jau taip kožnam dievs vietą mandagiai taikė,~Kad viens 3674 3| skraidydama gaudė, ~Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, ~ 3675 3| pasitaikęs,~Rasi mane tuojaus ant vietos būtų numušęs.~Taigi matai, 3676 1| Bet vis nei būrka prastai viešėdama čiauški. ~Ak! ir tarp žmonių 3677 3| jos taip jau, kaip reik viešnėms, išsirėdė.~Ale ne vokiškai, 3678 2| švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint? ~O kad bloznas 3679 4| Rods, žėlėk dieve, mūs viešpatys maloningi ~Būrą, vis pinigų 3680 2| Taip lietuvninkai savo viežlybumą pražaidė.~ Bet ir mūs 3681 4| jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo; ~Tikt margų marginių 3682 1| pasikinkęs~Nei koks jautis vilkt turėtumbei savo žagrę.~Taigi, 3683 1| galvos tave tverdams, žagrę vilkti priverstų;~O paskui, tave 3684 4| pradeda dovyt, ~Štai tuojaus vilnoną sau ir kailinius imam ~Ar 3685 3| vyskupas pas dievstalį šventą ~Vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs.~ 3686 1| užsimiršta ~Ir besijuokiant koja vindą sukt pasiliauja. ~Taip šūtkas 3687 2| Taip pamatysim tuo, kaip vindai mūsų žiuponių, ~Pakulų bei 3688 1| jūsų. ~Taigi padėkit jau vindelių visą klapatą, ~Ir stakles, 3689 1| gaspadinės ~Žiemą su mergoms vindus savo sukdamos ūžia? ~Ar 3690 1| ropės irgi repukai~Su kitais viralais zopostui buvo padėti,~Taip 3691 1| Lašinius ir dešras su jūsų viralu valgys.~ Nugi dabar, ką 3692 4| įsigūžtęs, ~O kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams.~ Taip, 3693 3| žirnius, ~Taip nesvietiškai virkščias su spragilu daužė, ~Kad 3694 3| Žemė su visais daiktais virpėti pagavo. ~Tuo svečiai visi, 3695 1| prisivargę jau į patalą virstam, ~Tai tu tarp kitų paukštelių 3696 3| ištraukęs didelį peilį, ~Virtas ir keptas mėsas padalyt 3697 3| virdams, ~Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai~Ir kelmučiai, 3698 1| nepatinka, ~Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori.~Tu neliūbiji 3699 1| kad pats sau grečną nuveji virvę,~O pinigėlį delmone kytriai 3700 2| pasidarę~Ir po medžiais ant virvių pasikorę gyrė,~Tai jie rods 3701 1| Jam negana, kad tikt iš viršaus jį dabinėjam;~Bet ir iš 3702 2| pamokint užsimanėm.~Dievs visagalįsis, kurs svietą visą sutvėrė ~ 3703 3| mėsininks nerokavo;~Ale žąsų bei vistų vos viena pasiliko.~ Tas 3704 3| atviros upės.~ Jūs gaidžiai su vištoms ir kas mėžinį krapštot, ~ 3705 1| pautų;~Tikt palūkėk, margi vištyčiai tuo pasirodys:~Nes šlekutė 3706 4| Padarynėms, kaip mes, visokius vogdavai uosius! ~Ale beje tu vis 3707 2| prasimanė~Ir lietuvninkai su vokiečiais susimaišė,~Štai ir viežlybums 3708 2| nedraudžiat? ~Ar jau norit vokiečiams nuogi pasirodyt ~Ir kaip 3709 2| saldžiais taip jau pasidarė. ~Vokietės tokių daiktų bačkas prisirinko, ~ 3710 1| ponačiai, ~Dar su dumčiais vokiškais susisėst užsigeistų. ~Ir 3711 3| kurie, durnai prisiriję, ~Vokiškas dainas dainuot ir keikt 3712 2| Ar nesigėdit, kad jums vokiškos moteriškės ~Su dailiais 3713 2| vokiškai nesirėdė ~Ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo. ~ 3714 1| rinčvynių svetimų prisikošęs, ~Voliojos ant aslos ir prasikeikdams 3715 1| birbynėms žaisti pradėjo;~O vorai kampuos sėdėdami verpalus 3716 2| šiai (tikt gėda sakyti) ~Vosgi ragai su kaulais ir skūra 3717 4| ir vokietis, prancūzui «vui» pasakydams, ~Taip kaip 3718 4| Tuo pilvots Kurpiūns, vyriausias jų pakamorė,~Vakmistrui 3719 2| Lauriene tuo pasitiešyt~Vyrus ir vaikus su pilna milžtuve 3720 3| didei nusigandus,~Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ~Ir 3721 3| porą, ~Ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą ~Vinčiavodams 3722 3| pasturgalį šluostyt ~Ir jo vystyklus biaurius su vandeniu plauti. ~ 3723 2| vainikus pamaži jau pradeda vytint ~Ir grožybes jų puikias 3724 4| būru prasidėjo, ~Gėdėtis vyželių būriškų neprivalo, ~Kad 3725 2| kad kelnes jiems ir dvi vyži pažadėjo,~Štai jie dar už 3726 4| pasirodyt. ~Tuo jie visą Vyžlaukio sujudino valsčių, ~Taip 3727 3| šokdami spardės. ~Bet kiti, su vyžomis tyčioms išsirėdę ~Ar basi, 3728 1| pas Bleberį šėrei ~Ir su vyžoms kaip glūps vaiks į baudžiavą 3729 3| bebaigiant, ~Štai tuojaus vyžots atbėgęs Bleberio tarnas:~,, 3730 2| pavirto;~Taip kad klapai vyžų, viežlybai padarytų, ~O 3731 4| su margiu irgi su palšiu ~Yna, kad nor ėst, šiaudų pamatydami 3732 2| kiša, ~Jų glūpas šnektas ir zauną visą nutildo. ~Ogi dabar 3733 2| kad kartais drimelį puikų ~Zaunijant girdi. Jis taip glūpai nedarytų, ~ 3734 3| randasi naras, ~Kurs daug zaunydams krikštynoms gėdą padaro.~ 3735 4| dievs aštriai, kaip žinom, zokaną duodams, ~Draudęs yr klastas 3736 4| prisiartina miela~Ir, kas mūsų zopostams reiks, vėl žada parūpint.~ 3737 3| vargingai peržiemavoję,~Grečną zopostėlį mums dar pasilikusį matom?~ 3738 4| veidelių mūsų nušluostėm,~Ik zopostėliui ką susirinkom ir pakavojom.~ 3739 3| katilu degtų, ~Su pilvotais zūbais vis į kaminą pučia. ~Jekė 3740 3| nagais draskymams ištisą zuikį, ~Kirmėlių gyvų lizdus iš 3741 2| padurkams jau ir kelnėms gloda zuposto. ~Vei ir grybų jau, žėlėk 3742 2| kablį, o kitsai naujintelę šakę ~Nešdams ir besiskubindams 3743 2| taisykite kožnas ~Ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai. ~ 3744 3| gaišin draskydama vėtra. ~Šakos, ant kurių po lapais užgimė 3745 1| debesių kopinėjo;~O kits ant šakų kopinėdams garbino dievą. ~ 3746 4| reikės kasdien pasielgtis. ~Šąlant be šiltos stubos išbūt negalėsi, ~ 3747 3| pradeda trauktis~Ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą varo.~ 3748 1| grumzdi, kad kartais būrs, pro šalį važiuodams ~Ir tavo kardą 3749 2| kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs,~Tarp baudžiauninkų 3750 1| sviklų beigi repukų;~Taip ir šalkių su gardžiais kartupelių 3751 3| pasislėpė ~Irgi be rūpesčių šaltai sapnuodami miegti.~ Ak, 3752 4| Kaip gyvi daiktai, kad šaltis jau pasipurtin,~Slapos ir 3753 4| nabagėliai, ~Ar būt šilts, ar šalts, ar kits koks dyvinas oras, ~ 3754 3| palikę,~Rudenyj ant laukų šaltų klydinėdami slapos~Ar, savo 3755 3| daugsyk pasidarė, ~Kad aš šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau. ~Amtmons 3756 3| Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina seną.~Aš daugsyk, 3757 3| į baudžiavą jodams,~Kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių. ~ 3758 4| prigauti. ~Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastojęs, ~Su kitais 3759 4| nedaboji."~ Pričkui taip šaltyšiškai būrus bemokinant, ~Štai 3760 1| varnoms, ir jų draugala šarka ~Daug kasmets, kaip žinom, 3761 1| traukės. ~Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms, ~Pelės su 3762 4| Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia ~Ir tamsoj miegot 3763 1| Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, ~O paskui valgius 3764 4| kuočės glūps savavalninks ~Šaudydams durnai kitiems supleškino 3765 1| prieš pavasarį trinka ~Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia;~ 3766 2| ieškodams juos atrast negalėsi.~Šauk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk 3767 1| verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, ~Ne! jis nor pamokint, 3768 3| ik Krizas tau per paslą šauks pasirodyt~Ir kaip viežlybą 3769 1| tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, ~Iš visų pašalių susilėkę 3770 2| avižų kruopas užgardina šauniai.~ Bet ir su riešutais 3771 3| pasidarė. ~Lygiai kaip antai šašuots pavasario sniegas, ~Kad 3772 1| pavasarį trinka ~Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia;~Jums 3773 4| slapta mėsinėdami juokiasi šelmiai.~ ,,Rods, - tarė Pričkus, 3774 3| šutinu puodą, ~Du tikru šelmiu pagrata su manim gyvena.~ 3775 3| rabatą ~Ir jų klastą bei šelmystę dar nepažįstu. ~Ale Pelėdos 3776 1| kiaules glūpas pas Bleberį šėrei ~Ir su vyžoms kaip glūps 3777 3| dėl jūs dainų šventų jus šeriame tvartuos;~Ne, mes dėl mėsos 3778 4| pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo. ~Taigi nereik 3779 1| šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų~Ir mėsininkui sprandą 3780 2| išsižojęs? ~Ar tave patį jau šėtons padūkino visą? ~Neprieteliau! 3781 3| savo spindulį slepia;~O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.~ 3782 4| išsižioję~Jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo.~Ai, kiek 3783 3| taipo nusitiko;~Nės Dočys su šešiais kūlikais, kuldami žirnius, ~ 3784 1| sveikint.~ Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės. ~ 3785 1| tarp jūsų pagaišo? ~Rasi ką šeškas ar baisinga pelėda sudraskė, ~ 3786 2| Kartais iš tikros širdies šeštoką pridėjo;~O kad kelnes jiems 3787 2| bulių,~Nuo kurio ik dienai šiai (tikt gėda sakyti) ~Vosgi 3788 1| vargo būt negal nei viens šiame sviete.~ Juk ir mes, dar 3789 4| Gausit, kas jums reik, ir šiandien dar prisiėsit.~Žinom juk, 3790 2| nudaužę, ~Taip kad tikt šiaudai į mėšlą mest pasiliko;~O 3791 3| daužė, ~Kad ir pelės po šiaudais kribždėti nedrįso, ~O svečių 3792 3| surbia. ~Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen pasislėpęs, ~Ik 3793 4| į gomurį traukia~Ir savo šiaudus vis į mus žiūrėdami braškin.~ 3794 4| pastninkai pasidarė? ~Eikš, šiaury baisus, išklėstyk nugarą 3795 4| vėl rūstaudami grįžta, ~Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia 3796 3| užart, grūdelius barstyti, ~Šieną kirst, sugrėbt ir po kraiku 3797 2| Ir gaspadoriai su bernais šienaudami spardės.~Rodės man, kad 3798 1| širdis taipo nusigando, ~Kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo;~ 3799 1| perpiaut ištiesė ranką. ~Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, ~ 3800 4| primušė lauko?~Ei kieksyk į šilą vogt nuvažiuodami būrai ~ 3801 1| numirusių šaukė. ~Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, ~ 3802 3| stubos atverdami langus, ~Šildantį šiltos saulelės spindulį 3803 4| čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ~Ta liepsna, klausykit 3804 1| eik pirma mokinkis kakalį šildyt ~Ir savo pono suteptus sopagus 3805 4| kad viralą verdi~Ar kad šildytis kytriai pas kakalį timsai, ~ 3806 4| pagavo,~Štai kokia nečėstis! Šilingo pasigedo~Amtsrots dėl iškados 3807 4| verkt nereikėtų;~Nės jam šilings duots sapne kaip grieks 3808 2| surukusia skranda;~Bet ir po šilkais daugsyk jis juokiasi glūpas. ~ 3809 1| lėles, margai dabinėtas,~Ant šilkų perynų vis į patalą guldo.~ 3810 3| papo moterų surbia. ~Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlen 3811 3| šokinėdams,~Medžių vogt tamsoj į šilo pašalį traukiaus. ~Rods 3812 4| besipiaujant, ~Čia viens urvoj sau šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, ~O 3813 3| Nei lašinių taukai ant šilto vandenio plaukia;~Bet nabagėlis 3814 1| padėjimu dievo ~Vasarą su šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant. ~ 3815 4| nuogi nabagėliai, ~Ar būt šilts, ar šalts, ar kits koks 3816 4| nusiskynėm, ~O paskui džiaugsmus šiltus su vasara baigėm, ~Ten pusnynai 3817 3| pamaži jau pradeda mūdraut~Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.~ 3818 3| Ypačiai iš visų Enskys savo šimelį prausė ~Ir, balnodams jį, 3819 3| draugas jų, nebijaus nei šiokio, nei tokio.~Čia trys kukoriai 3820 4| nusiduoti. ~Ponai žemės šios negal be jo ponavoti, ~O 3821 1| besirūpindams, savo sunkina širdį!~ Tėvs mano Kubas taip 3822 2| ūmus bei razumą davė, ~Tas širdingas tėvs ir mūsų miels geradėjas, ~ 3823 1| baisiai."~ Štai didpilvis šitas, tą graudenimą jausdams, ~ 3824 2| atlikt maloningiems ~Ir kas šiuilėms ir bažnyčioms puolasi kyštert;~ 3825 3| negalėdams, ~Šulmistrus ir šiuiles dar išpeikt pasidrąsin.~ 3826 3| seni, pirm to neturėdami šiuilių,~Rods nei pybelių, nei katgismų 3827 2| kisielius ans gardus su šiupiniu mielu~Buvo jau visai ant 3828 3| juos iššutinti puode,~Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi 3829 3| Katrynė su Berge skauradą šiūruoja ~Ir, kad daug ugnies ben 3830 3| šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.~Todėl ir orų drungnums 3831 2| podraug biaurybės rudenio šlapios;~O vei dar nevalyts ant 3832 4| barės ~Ir su šalčiais jo šlapius nudegino darbus, ~Ik ji 3833 3| turėjau, ~Pas kurį puikių šlapjurgių daug susibastė. ~Aš, kaip 3834 1| vištyčiai tuo pasirodys:~Nes šlekutė su baltžande jau pasičypsin, ~ 3835 3| pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdams,~Iš bėdos nei žydas jau 3836 4| Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja. ~Kelias, kad 3837 3| jaunos, jūs gi pavasario šlovė, ~Ak, kur dingo jūs puikums 3838 1| mūs giminė taip jau vis šlovina dievą."~ Bet lakštingala, 3839 1| karalienė ~Vis dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri šūtką. ~O kad 3840 1| mūsų linksmina širdis. ~Ak šlovings dieve, kaip dyvins tavo 3841 3| sugabeno. ~Gryta daug žolių šlovingų bei debesylų, ~O Selmykė 3842 2| pažiūrėti ~Ir kasdien daugsyk tą šlovint irgi pagarbint, ~Kurs taip 3843 2| pasirodyt ~Ir kaip drimeliai ant šlovnų česnių nusigėdėt?~Jūs apjekėliai! 3844 3| marškonio sklypu pasturgalį šluostyt ~Ir jo vystyklus biaurius 3845 3| biaurias išplėšdams teskina šmotais. ~Vei laukų sklypai visur 3846 3| laukų prasiplatina, lūkuria šmotų.~ Taigi ne vis kasdien 3847 3| nedera rėkaut, ~Vis pamaži šnibždėdams ir kytriai pasislėpdams, ~ 3848 2| pridergtą (tikt gėda sakyti) ~Šnypšdams ir rėplinėdams vis su piautuvu 3849 4| koravot bei baust tau įdavė šoblę;~Bet teisiuosius kirst ir 3850 2| kovot susibėgęs, ~Kardus ir šobles į margas nunešė pievas. ~ 3851 2| susibėgo, ~Ir visur rėksmai ,,šok, kirsk, grėbk, krauk" pasidarė. ~ 3852 2| deivių baukštints iš patalo šokau, ~Kad man jos tamsoj su 3853 3| Ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės. ~Bet kiti, su vyžomis 3854 1| apgauna, kur vis ritasi šokdams;~O kieksyk sutrūksta jis 3855 3| Kaip ugnis baisi per mėsą šokdavo kietą ~Ir kaip koks smarkus 3856 1| trinka ~Ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia;~Jums garbė, kad 3857 2| šokinėjims. ~O kieksyk, linksmai šokinėjant ir besispardant, ~Giltinė 3858 4| nei žindyti paršukai vis šokinėjat. ~Dar ir jums ateis vargingos 3859 2| dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims. ~O kieksyk, linksmai šokinėjant 3860 4| jau, kaip jūs, ant ūlyčių šokinėjom ~Ir taip jau, kaip jūs, 3861 3| susibėgo ~Ir savo būriškus ant šokio skambino žaislus.~Plyckius 3862 3| O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga. ~Taip po 3863 3| Ir, balnodams jį, prie šonų prisegė kilpas. ~Taip išrėdęs 3864 4| jis išvydęs didelę varną, ~Šovė taip durnai, kad šaudams 3865 3| Ar basi, rūbus nusivilkę, štuką padarė. ~Juk žinai, kaip 3866 1| Daug dyvų bei daug neregėtų štukų padarė, ~Ik po tam iš tų 3867 1| susibėgę, ~Lošom ir durnus štukus kaip kūdikiai taisėm. ~Čia 3868 1| su savo namais, kasmets šūdinėdams, ~Sau ir mums, lietuvninkams, 3869 2| ant garbės vis kiauliškai šūdinėja. ~Bet kad būrpalaikis koksai, 3870 2| bėga, tikt bėga.~Albas, šūdleteres naujas tyčioms pasidaręs, ~ 3871 1| pasakydams:~,,Eik, - tarė, - šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin. ~ 3872 1| tarė, - šūdvabali! kur šūdvabaliai pasilinksmin. ~Juk tu jau 3873 2| klydinėdams, ~Budę naują su dalgiu šukėtu prapuldė ~Irgi namon išaušus 3874 3| besidžiaugiant, ~Krizas šūkterėjo; štai tuo tarnai pasirodė ~ 3875 1| dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri šūtką. ~O kad kartais kobotą 3876 2| dūsaudams iš širdies, tuo šūkteriu graudžiai:~Ak! tariu, kaip 3877 1| prie kitų darbų jums vasara šūkters.~ ~ Gana~ 3878 1| kas čia pasakyta. ~Aš kaip šulcas per kiemus ilgai jodinėdams, ~ 3879 3| paskiausi ~Ir prieg tam už šulco į Taukius nutekėjo. ~Todėl 3880 3| o ans pamokinimą peikia.~Šulmistras keliems per jauns ir nieką 3881 3| tiek skaityt negalėdams, ~Šulmistrus ir šiuiles dar išpeikt pasidrąsin.~ 3882 4| skystą. ~Bet ir ponai, su šulnais skraidydami žirgais ~Ir 3883 4| skaldyt ~Ar kad aužuolus šulnus durnai sukapojęs ~Duoną 3884 2| pakavojo. ~Taigi dabar tikt šungrybiai dar mums pasiliko.~O ką 3885 4| Stumdo šen ir ten nei kokį šunį nevertą.~ ,,Tič, - tarė 3886 2| pamatydami būrą, ~Spiaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko;~ 3887 1| glūpai nezaunija, kad šiupinį šutin ~Ar kad jie viešėt naujas 3888 3| Plaučiūns daug spirgintų bei šutintų valgių ~Irgi ragaišių per 3889 1| šlovingiaus savo šūkteri šūtką. ~O kad kartais kobotą mes 3890 2| dolerių tyko,~Kad jį kartais šūtydams samdyti pradėsi.~O ir tarp 3891 4| taisyti, sudrisko. ~Kožnas šūvį tą girdėdams taip nusigando, ~ 3892 4| ūlyčios toksai pasidarė šūvis,~Kad ir žemė su visais daiktais 3893 2| veržiasi sėstis. ~Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį 3894 4| visi taip elgiasi būrai?~Švėds, maskolius, lenks ir žyds 3895 2| lietuviškai kalbėdams, šveisterį peikia;~O tiktai ir pats 3896 4| Tu prancūziškas žioply su šveisteriu storu~Ir kas dar daugiaus 3897 1| kaip vaikesčiai savo vasarą švenčia.~Poniški vaikai, su būriškais 3898 1| mes vėl linksmi pavasarį švenčiam ~Ir savo darbus ant laukų 3899 2| sulauk dar daug pavasario švenčių ~Irgi, sulaukęs jas, vis 3900 3| švents vyskupas pas dievstalį šventą ~Vinčiavodams kaip reik 3901 4| daugiaus pas mus savo vasarą šventėt,~Jūs neprivalėt rūpintis, 3902 3| mielo ~Ar dėl jūs dainų šventų jus šeriame tvartuos;~Ne, 3903 3| besisukdams.~Sako juk visi šventųjų prarakų žodžiai,~Ir pons 3904 1| vargsim;~Juk ir pirmas sviets, šventybę savo prapuldęs, ~Su darbais 3905 2| gėda žiūrėti;~Bet, kas taip šveplen, tas būrą dar nepažįsta. ~ 3906 3| Tai jau vis tiesa, - švepluodams ištarė Bužas; - ~Žinom juk 3907 1| dar ilgiaus savo vasarą švęsi ~Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, 3908 2| kiekviens žinai, poryt viešėdami švęsim;~O n'ilgai po to laukų trūsus 3909 2| reikėjo. ~O jūsų mylistai, kad švęsit rudenį riebų,~Daug linksmybių 3910 3| šviesoj krapinėdams jau šviesos nepažino. ~Ar dyvai, kad 3911 3| Vauškus. ~Viens taria per šviesu, kitam negana šviesybės;~ 3912 3| per šviesu, kitam negana šviesybės;~Šiuilė šiam negera, o ans 3913 4| vėl vasarėlę sulauksim ~Ir šviežius valgius į puodus kraudami 3914 4| raudodami kloniojas, kad švilpina vėjai. ~Bet ir kerplėšos, 3915 4| padabotų. ~Nės to amtsroto šykštumas buvo be soties, ~Ir kad 3916 2| padaryt negalėjau. ~Man šykštums klasta, kad šutinu didelį 3917 1| sklypgalį lauko;~Gėdėkis šykštuot! ir tokio reikalo reikia.~ 3918 2| nebus, ir dantys grieždami šypters ~Taip pamatysim tuo, kaip 3919 3| susirinko;~Bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stojos.~Štai 3920 2| randas,~Kurs akėčias ir kas žagrei reik nepažįsta~Ir prie ragų 3921 1| nugaminkim reikalą kožną! ~Orei žagrių reiks, palyčių beigi noragų;~ 3922 4| vis pasišiaušęs ~Ir nei žaibas koks žaibuodams gandini 3923 3| skylėtą mučę nuvožęs,~Dėl jo žaibo lėts pas šaltą kakalį dreba~ 3924 4| pasišiaušęs ~Ir nei žaibas koks žaibuodams gandini būrą, ~Ar tu ne 3925 4| vaikesčiais glūpais dar būdami, žaidėm.~Ak, kur dingot, ak, jūs 3926 2| dangaus išgaidrinto sėdėdama žaidžia. ~Vei! kaip jos skaistums, 3927 3| tokio didelio stroko ~Su žaislais savo skambančiais po suolu 3928 3| būriškus ant šokio skambino žaislus.~Plyckius cimbolus, o Kubas 3929 1| lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo;~O vorai kampuos 3930 3| tepalėliais ~Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko;~Bet Pakulienė 3931 3| bei prisisurbęs, ~Nei koks žakas lenkiškas po suolu nupuolė, ~ 3932 1| girts išsitiesęs ~Ir su žaku prastu kaip prastas būrs 3933 3| negana, nusitvėręs didelę žarną,~Kimšk drąsa plaučius, n' 3934 3| riebios, kiaulienos irgi žąsienos, ~Plaučių bei kepenų, bei 3935 3| girdėkit, kaip Bendiksas žąsiną piauja~Ir kaip Paikžentis 3936 1| veržiasi laukan. ~Vei! kaip žąsins savo sulaukęs sveikina veislę ~ 3937 3| mėsininks nerokavo;~Ale žąsų bei vistų vos viena pasiliko.~ 3938 1| baltžande jau pasičypsin, ~Ogi žąsyčiai iš kiaušinių veržiasi laukan. ~ 3939 3| gaidžių, nuo vištų irgi žąsyčių, ~Kalbos nuo vilkų, nuo 3940 3| vištų, ~Ir varnai pulkais žąsyčius pavogė mūsų, - ~Ten, žiūrėkit, 3941 3| skauradoms virdami valgom.~O jūs žąsys, jūs niekus pliuškėdamos 3942 4| veiksim argi pradėsim, ~Kad žegnojanti rankelė tavo negelbės. ~ 3943 2| jau savo stalą ~Su tokioms žegnonėms pekliškoms įžegnojęs, ~Duoną 3944 2| kad ūsai pirmi jau pradeda želti, ~Ir kad darbus jau sunkokus 3945 1| ponat! mažu vėl teks žingine žengti, ~Ir, kad dievs koravos, 3946 4| šaltyšius, aš, mokinto Bleberio žentas, ~Daug klastų tarp jūs numaniau, 3947 1| jau ramboks, vis žingine žergdams, ~Kartais dar toliaus uždėtą 3948 2| buksvoms lopytoms į baudžiavą žergsit ~Ir mišion sudriskę bei 3949 2| paliovė ~Ir, aukščiaus savo žėrintį nuritusi ratą, ~Ant dangaus 3950 4| ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą~Ir, kad verdam ką, 3951 2| jos skaistums, kūrendams žiburį karštą, ~Žemės vainikus 3952 4| Naktyj į tamsius kampus su žiburiu kopi~Ar ant vaikpalaikių, 3953 2| didę padarė, ~Nės dar daug žiedų tikt vos žydėti pradėjo ~ 3954 4| vis ik išauštant gandina žiedžių. ~Bet dumčiuks jo, kurs 3955 2| iščėrausi, kad dievs laikys, žiemavodams. ~Argi dabar tau nereikės 3956 4| čėsu pasirūpint, ~Kaip žiemavojant tau reikės kasdien pasielgtis. ~ 3957 4| pažars pasidarė, ~Ir tuo žiemiškai visur plezdendami vėjai ~ 3958 4| pasidarė, ~Ir žiema sau žiemiškas kvietkas nusipynė.~ Tikt 3959 3| liaupsino Pričkų.~Ogi dabar žilam visi jau juokiasi bloznui;~ 3960 4| liguostas jam pasirodė;~Nės jau žilas buvo žmogus ir sirgdavo 3961 2| kaip pusbernis ne vieną žilį pranokau;~Todėl padarynes 3962 2| pasirodyt.~ Rods negražu žiliems bernams ir didelė gėda, ~ 3963 2| kūdikiai žaidė, ~O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo. ~Giltinė 3964 3| pasakysiu, ~Kad plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušys.~ Trobos 3965 3| nuplikusį kuiną~Ir karčius žilus ant sprando jo pamatydams,~ 3966 3| vaikus glūpus murmėdama žindė;~Ten, kur briedžiai draskančių 3967 4| šį nepažįstat, ~Bet nei žindyti paršukai vis šokinėjat. ~ 3968 4| nederėjo ~Ir debesių greitų žingsnius stabdyt negalėjo. ~O ar 3969 4| dosningas dievs kiekvieną žino pasotint;~Ale su pilnoms 3970 2| mėsinėjau, ~Kad jau vos žinojau, kur skūras pakabinti. ~ 3971 4| Dar ikšiol nenumanom ir žinoti negalim.~ Ant laukai šalti, 3972 1| grikvabalius, muses ir dyviną žiogą! ~Valgyk skruzdėles ir jų 3973 2| rods visur randi netikusį žioplį. ~Jis nekyšo tikt vis po 3974 3| mėžinį rauso.~ Rods yr daug žioplių, kurie nabagėlį būrą ~Iš 3975 1| broliškai purvus krapštydami žiopso~Ir taip viens, kaip kits, 3976 3| žmogus vargingai pradeda žioptert, ~Kad jis iš tamsos į svieto 3977 1| jau prasidėjo;~Štai tuo žirgai su lėlėms į šūdą pavirto. ~ 3978 4| su šulnais skraidydami žirgais ~Ir su poniškais kasdien 3979 3| kilpas. ~Taip išrėdęs jau žirgelio nugarą visą, ~Tuo savo kulšis 3980 1| nuneša naštą, ~Kaip tūls žirgs durnuodams ir piestu šokinėdams;~ 3981 3| šešiais kūlikais, kuldami žirnius, ~Taip nesvietiškai virkščias 3982 1| veislę savo kavoja.~Ale žiuponės savo lėles, margai dabinėtas,~ 3983 2| pamatysim tuo, kaip vindai mūsų žiuponių, ~Pakulų bei linų grįžtes 3984 1| poniškų, puikiai padarytų, ~Ir žiuponiškų turbonų niekini rėdą;~Bet 3985 1| ožkos ~Graudžiai pro plyšius žiūrėdamos ėdesių rėkia. ~Kam išbėgai 3986 1| iškopo neverkęs.~ Vei žiūrėkim tikt! jau vėl su padėjimu 3987 2| irgi pelėdų ~Su naujienoms žiurkių bei nuplikusių žvirbliu ~ 3988 2| pavirsta. ~Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis ~Žydinčioms 3989 4| greitai?~Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!~ Kožnas 3990 2| svietą visą sutvėrė ~Ir mums žmogiškus, ūmus bei razumą davė, ~ 3991 2| drimelį laiko;~Lygiai kad žmogutis toks neverts pažiūrėti. ~ 3992 4| pavitodams ~Ir, kaip būdas jo, žnairioms į Kubą žiūrėdams, -~Rods 3993 3| Kubas čirškino smuiką, ~Bet Žnairiuks zūbus ištempęs birbino vamzdį. ~ 3994 4| jodams. ~Štai ben vieną tikt žodelį jums pasakysiu. ~Tūls tarp 3995 1| atšokdama kartą." ~Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvėriau ~ 3996 3| apjekti mokina. ~Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų grožybės,~ 3997 3| juk visi šventųjų prarakų žodžiai,~Ir pons Kristus pats bei 3998 1| Brinkina jau laukus ir žolę ragina keltis;~Vei! ne daugio 3999 1| stokodams grūdo, gnyba žolelę. ~Juk ir jie kasmets, mus 4000 2| maišo. ~Ak! kaip tūla mūsų žolelių taip nusirėdė, ~Kad nei 4001 3| gydyt atnešė greitai. ~Tas žoles smarkias čerpėj maišydama 4002 3| macnių sugabeno. ~Gryta daug žolių šlovingų bei debesylų, ~ 4003 4| maitindami kramto.~Varlės su žuvimis, vėžiai su savo vėžyčiais~ 4004 4| įdeda stiklą. ~Taipgi namai žuvių, kur varlės vasarą šventė, ~ 4005 3| debesiai pasikėlę,~Saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tamsin.~ 4006 3| arkliai blogi šokinėdami žvengė. ~O vei vėl tuojaus tas 4007 3| bežiopsant man, arklys mano žvengti pradėjo,~Ir tuojaus tavo 4008 4| nerastumbim pasislėpti, ~Bet nei žvėrys ant laukų bėginėdami vargtum? ~ 4009 3| Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė. ~Stepas nuo riebių 4010 4| nemiršėk kasdien į kaminą žvilgtert ~Ir kytriai krapštyt, kad 4011 1| balsuos yr didei stebuklinga. ~Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami 4012 3| šliurpdams,~Iš bėdos nei žydas jau priviliot pasipratin.~ 4013 4| Vasarą rods kita, kad pievų žydi žolelės~Ir kad kožnas daikts, 4014 2| žolelės ant laukų dar augdami žydim.~Kožnas viens žmogus užgimdams 4015 2| žmogiškas trumpintelis amžis ~Žydinčioms ir krintančioms prilygsta 4016 4| Kad koks lenkiškas ar žydiškas balamūtas~Taip nesvietiškai 4017 4| Švėds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro, ~O ir vokietis, 4018 3| tepalų smarkumą suuodęs~Ir žyniavimo bobiško baisumą pajutęs,~