Part
1 Text| jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama
2 Text| piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi
3 Text| parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai. Šiuo
4 Text| įvairiausiais atspalviais ir išbaigimą vedybiniame gyvenime.
5 Text| lietuvę mergelę jos vaikystės ir jaunystės dienomis (pirmos
6 Text| atsisveikinančią su motina, seserimis ir draugėmis (26, 180 psl.) -
7 Text| į savo būsimo vyro namus ir nenoromis, dažnai su ašaromis,
8 Text| besidarbuojančią savo namuose, kieme ir darže taip pat uoliai, kaip
9 Text| betriūsiančią. Kartais regime ją ir nelaimingą - skubančią pas
10 Text| pačios temos atmainos, antra, ir jų atrodė pakankama šios
11 Text| Prie dainų priskiriamos ir mįslių dainos (tolygios
12 Text| dainos (tolygios dainoms tonu ir metru), jų čia vieną paduodu: ~ ~~~
13 Text| pušytę.~Imk pušies šaką ir marės putos saują, -~Tai
14 Text| Metai" (mano išversti ir išleisti Karaliaučiuje,
15 Text| dvasia. Tačiau yra tarp jų ir gana originalių bei turiningų
16 Text| dainų savo metru, stiliumi ir melodija.~ Rečiausia yra
17 Text| neturėjai mylimos sesutės? ir t. t.~~~ Dvi tokios
18 Text| Dvi tokios raudos pateko ir į šį rinkinį (23 ir 83 psl.
19 Text| pateko ir į šį rinkinį (23 ir 83 psl. Palyginkit taip
20 Text| Hartknochas knygoje Senoji ir naujoji Prūsija sako: ,,
21 Text| drabužiais, sodindavo ant kėdės ir šitaip dainuodavo raudą:
22 Text| tu neturėjai ko valgyti ir gerti? Tad kodėl tu numirei? -
23 Text| sumini mirusiojo visus turtus ir gėrybes: vaikus, artimuosius,
24 Text| artimuosius, arklius, avis ir t. t, įterpdami šiuos žodžius:
25 Text| Tad kodėl tu numirei? - Ir visa tai Lietuvoje ir Žemaitijoje
26 Text| Ir visa tai Lietuvoje ir Žemaitijoje dar neišnyko, -
27 Text| Tikroji daina, apie kurią čia ir bus kalbama, tokia, kokią
28 Text| lietuvių tautoj išsivysčiusi ir žymaus tobulumo laipsnio
29 Text| nėra, taip pat jai trūksta ir žodžių dainuoti, dainuotojas (
30 Text| jaunoji, parvesta į namus, ir daugelio kitų nuotakos papuošimo
31 Text| kitų nuotakos papuošimo ir vestuvinių apeigų pavadinimų
32 Text| išnyko dėl stipraus vokiečių ir estų įsimaišymo.~ Dar
33 Text| weselna - vestuvinė daina ir pieszczona melodia - meili
34 Text| bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai
35 Text| įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.
36 Text| pėdsakų. Jos visos, įskaitant ir tris dainas, išspausdintas
37 Text| Galima lengvai atspėti vietą ir apylinkę, kurioj daina atsirado.
38 Text| minimi vardai Rusnė, Varusnė ir Pakalnė - kaimai, į kuriuos
39 Text| nepasidalijus į dvi šakas ir turi Nemuno vardą, t. y.
40 Text| Ypač paskutinieji - 1813 ir 1814 m. karo įvykiai, sujudinę
41 Text| turėjo, kaip atrodo, įtakos ir Lietuvos krašto mūzai. Dainos
42 Text| vaiską jodams (192 psl.) ir kitos yra neabejotinai tuo
43 Text| jau užsiminta pastabose ir paaiškinimuose (315 psl.).~
44 Text| žymė yra jausmo švelnumas ir nuoširdumas. Daugybė deminutyvų
45 Text| atis, -utis, -inis, -ėlis ir t. t., kurių gausumas vokiečių
46 Text| žavesį, tokį mielą švelnumą ir patrauklumą, kuris užburia
47 Text| lieb, angenehm, anständig ir ehrwürdig. Beveik kiekvienas
48 Text| veiksmui būtų suteikta švelnumo ir intymumo. Reikia tik pažiūrėti
49 Text| palengva išlingavo (švelniai ir tyliai). ~ ~~~Pūčkelę prie
50 Text| tykodamas slaptomis, atsargiai ir tyliai grobio. Taip ir visi
51 Text| atsargiai ir tyliai grobio. Taip ir visi kiti veiksmažodžiai,
52 Text| veiksmažodžiai, net šiurkščiai ir netauriai skambantieji,
53 Text| šioj dainoj įgauna švelnumo ir grakštumo.~ Kartais deminutyvuose
54 Text| deminutyvuose slypi ironija ir sąmojis, kaip, pavyzdžiui,
55 Text| vilkas vadinamas vilkeliu ir nabagėliu. O to paties žodžio
56 Text| gandras, katinas, lokys ir t. t. - taip pat vadinami
57 Text| dorovė, pagarba moralumui ir padorumui. Nerasime nė vienos,
58 Text| būtų peržengtos padorumo ir kuklumo ribos. Priešingai,
59 Text| kokia ji yra mūsų laikais ir kokia daugiausia buvo praėjusiais
60 Text| ji lygiai gerai pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui."
61 Text| mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.~ Sukauptas
62 Text| nujausti, kad kažkas aukštesnio ir dieviško glūdi šiame nuostabiame
63 Text| pasakymas visiškai tinka ir lietuvių dainoms. Iš jų
64 Text| švelnus, elegiškas tonas, ir jis sklinda ne iš nesutramdomos,
65 Text| dainas 48, 52, 180, 296 psl. ir kitas nuotakos atsisveikinimo
66 Text| dainas: koks vidinis skausmas ir ilgesys jose išreikštas!
67 Text| paspaudimas, žvilgsniai vogčiomis ir kiti meilės pareiškimo būdai,
68 Text| neaprašinėjamas mylimosios grožis ir žavingumas. Pati meilė vos
69 Text| įsteigtos pirmosios parapijos ir vyskupystė Medininkuose).
70 Text| Bet pagonybė laikėsi ilgai ir po reformacijos. Hercogas
71 Text| važinėjo, steigė mokyklas ir tuo padėjo pamatus liaudies
72 Text| buvo užsiminta pastabose ir paaiškinimuose prie dainų.
73 Text| tebegyvena tautos dainose ir priežodžiuose, paveldėtose
74 Text| 283, 291 psl. - apie saulę ir mėnesį ir jų dukteris, 300
75 Text| apie saulę ir mėnesį ir jų dukteris, 300 psl. -
76 Text| dievaitį, 95 psl. -apie Perkūną ir kitus, - yra neginčijamai
77 Text| senaisiais įvaizdžiais. Gal būt, ir dažnas skaičiaus devynių
78 Text| pasirodymai 101, 131 psl. ir kitos liaudies pažiūros,
79 Text| žiūrėti kaip į nepriklausomą ir savaimingą. Paskutinis skiemuo
80 Text| skiemuo visuomet be kirčio ir švelniai užbaigia eilutę. ~
81 Text| eilutė turi 5 skiemenis ir pagal jambinį ritmą dėsningai
82 Text| trochėju. Taip pat švelniai ir dėsningai vystosi ilgesio
83 Text| Tačiau 288 psl. daina, kaip ir minėtoji 264 psl. daina,
84 Text| trečioji, ilgesnė eilutė ir sudaro trieilį trumpą jambą,
85 Text| moterišku pridedamuoju skiemeniu ir paskutinioji eilutė pasidaro
86 Text| skiemeniu, o ketvirtoje ir penktoje eilutėje - trijų
87 Text| anapestas kaitaliojasi su jambu, ir eilutėje prisideda vienas
88 Text| Šitoks eiliavimas sutinkamas ir dviejų eilučių posmuose,
89 Text| psl., Jaunatis 192 psl. ir t. t. Dažnai nematyti jokio
90 Text| Saulytė leidžias 212 psl. ir t. t.~ Kartais antroji
91 Text| O ir padarė~~~ ~ ~ ~~~žvirblytis
92 Text| taip pat paplitęs, kaip ir jambinis. Ir jis sudarytas
93 Text| paplitęs, kaip ir jambinis. Ir jis sudarytas kartais iš
94 Text| bet turi rimtesnę už aną ir graudžią melodiją. Jis skirstomas
95 Text| arba be jo, kaip: ~Dviejų ir trijų pėdų trochėjinės eilės ~ ~~~~~~~~~~~~~~~
96 Text| kaitaliojasi su tripėde ir nėra pridedamojo skiemens;
97 Text| posmo gauna kitą kryptį, ir joje kaitaliojasi jambai
98 Text| kiek kitoki. Dainoje Motė ir dukrytė 136 psl. trijų pėdų
99 Text| rytą rytužį~~~ Taip pat ir daina Medėjis 182 psl.,
100 Text| kaitaliojasi su moterišku ir lygiai taip pat, kaip dainoj
101 Text| eilutė po žodžių dam, dam ir t. t. pakartojama; Sirata
102 Text| Logiškas kirtis yra antroje ir ketvirtoje pėdoje, kaip
103 Text| graudi. Šiai grupei priklauso ir daina Parvestuvės pas rūsčią
104 Text| kiek greitesnę, bet švelnią ir banguojančią eigą. Eilutė
105 Text| Vietoj amfibrachio gali būti ir spondėjas, bet su kirčiu.
106 Text| Tačiau kur ji yra slenkanti ir skiemenų skaičius jos tiksliai
107 Text| vieton. Neretai keičiasi ir visa dainos eiga. Jambinis
108 Text| eiliavimas pereina į trochėjinį ir atvirkščiai. Kai kuriose
109 Text| tiek dainos kūrėjui, tiek ir jos dainuotojui. Jo kūrybinis
110 Text| kūrybinis polėkis nevaržomas, ir jausmas gali čia netrukdomai
111 Text| lengvumas, su kuriuo dainininkai ir dainininkės iš nuovokos
112 Text| kur kaitaliojasi trochėjai ir daktiliai, Lenkų svodboj
113 Text| posmuose kaitaliojasi trochėjai ir daktiliai. Paskutinis posmas
114 Text| vyrišką pridedamąjį skiemenį, ir dainos eiga darosi gyvesnė.
115 Text| kreipiantis į sūnų: Tik stovėk ir t. t., daro nelauktą įspūdį,
116 Text| nelauktą įspūdį, lygiai kaip ir dainoj Šaltinaitis 172 psl.
117 Text| eiliavimas toks pat, kaip ir neseniai paminėtoje dainoje
118 Text| idėja, eiliavimas keičiasi ir nutolsta nuo taisyklingos
119 Text| yra taisyklingas, o antras ir trečias gauna kitą pobūdį
120 Text| dėl įsimaišiusių daktilių ir moteriškų galūninių skiemenų.
121 Text| kurioje kaitaliojasi jambai ir daktiliai, septintame ir
122 Text| ir daktiliai, septintame ir devintame posme viena eilutė
123 Text| kaitaliojasi trochėjinės ir jambinės eilutės. Taip pat
124 Text| jambinės eilutės. Taip pat ir dainoje Pikta paskalba 254
125 Text| Mergatė tarp svetimų 300 psl ir Bernelio raudojimas 304
126 Text| kaitaliojasi ne tik trochėjinės ir daktilinės pėdos, bet ir
127 Text| ir daktilinės pėdos, bet ir jambinės ir trochėjinės
128 Text| daktilinės pėdos, bet ir jambinės ir trochėjinės eilutės.~
129 Text| ilgųjų balsių, dvibalsių ir tribalsių, kurių lietuvių
130 Text| siaurojo ė (atėjo), ant a, o, u ir t.t. pailgina trumpą skiemenį.
131 Text| eilutė turi du daktilius ir vieną trochėją (aukso rakteliais
132 Text| skambindams). Tokia pat ir ketvirtoji. Likusieji posmai
133 Text| klausyti meno varžtų. Užrašant ir pažymint ją gaidomis, dingsta
134 Text| dingsta tai, kas gražiausia ir ko negalima išreikšti. Nelyginant
135 Text| pakėlimai, greiti kritimai ir švelnūs bangavimai, bandant
136 Text| bandant juos sulaikyti ir ženklais išreikšti, nesiduoda
137 Text| Užrašyti gaidą, lygiai kaip ir tekstą, liaudies dainų rinkėjui
138 Text| jaučiasi suvaržytas. Drovumas ir santūrumas taip paveikia,
139 Text| šventiniuose susirinkimuose ir ką išgirdęs vėliau užrašo.
140 Text| Šito rinkinio viena dalis ir gauta tokiu būdu, kita gi
141 Text| dalis užrašyta iš dainininkų ir dainininkių lūpų.~ Rimas
142 Text| dainos dalis. Jeigu jis kur ir pastebimas posme, tai tėra
143 Text| galūnėmis - -elis, -atis, -ytis, ir dažni dvibalsiai ai, ei,
144 Text| kur kiekviena trečioji ir ketvirtoji eilutė turi galūnę
145 Text| galūnę -ino. 82, 194, 226 ir kitų puslapių dainos turi
146 Text| šiuo metru. Bet jo mūzai ir lietuvių kalbos dvasiai
147 Text| sumažėjo, važiuojant per Kuršą ir Lyvžemį. Šiose apylinkėse
148 Text| autoriaus noras kada nors ir išsipildys, nors iki šiol
149 Text| skliautu gimsta dainiai ir kad gyvi jausmai nėra tik
150 Text| kalbą lygindamas su graikų ir lotynų, jis, tiesa, per
151 Text| lietuvių kalbos elegantiškumą ir puošnumą, 44 psl., šitaip
152 Text| juose daug balsių su l, r ir t, vartojimas padaro ją
153 Text| atvejui, kurias čia įdedu." Ir kaip pavyzdį jis įdeda tris
154 Text| senas dainas, kurios įdėtos ir į mūsų rinkinį, būtent;
155 Text| mūsų rinkinį, būtent; Motė ir dukrytė, Nemokanti plonai
156 Text| Pateikęs šių dainų originalą ir vertimą, autorius kukliai
157 Text| išmokti iš šitokių dainų ir iš lietuvių verpėjų, kurios
158 Text| tas tris dainas ten bus ir užrašęs.~ Šios dainos,
159 Text| Šios dainos, mano nuomone, ir yra trys pirmosios lietuvių
160 Text| sulopytos iš rusų, lietuvių ir net lotynų žodžių, kaip
161 Text| lietuvių kalba nepažįsta. Ir, be to, trumpas turinys
162 Text| turinys neturi jokios poetinės ir tautinės vertės.~ Ruigio
163 Text| Ruigio pavyzdžiu sekdamas, ir Herderis savo įvairių tautų
164 Text| dainose, 1779 m. 1 d. 31 psl. ir II d. 111 psl. išgarsino
165 Text| psl., Gluosnis 224 psl. ir jau Ruigio paskelbtoji -
166 Text| 1809 m., II d. 1824 m., yra ir keli lietuvių liaudies dainų
167 Text| Pasižadėjimas 114 psl. ir Piemenėlis 145 psl. Tik
168 Text| psl., Mila 13 psl., Elma ir Selmis 24 psl., Marčios
169 Text| Jūreivis 40 psl., Sigalas ir Ina 78 psl., Žiemos daina
170 Text| Žiemos šėkas 18 psl., Selmis ir Mila 121 psl., Trys sesutės
171 Text| lietuvių tautai. Tik vertimas ir antraštės yra mano. Medžiagą
172 Text| past. Raušningas Enciūnuose ir past. Ostermejeris Pliviškiemy.~
173 Text| medžiaga, keliauta, triūsta ir išlaidų nesigailėta. Siekdamas,
174 Text| pažodžiui, nenorėjau eiliavimu ir skiemenų skaičium tiksliai
175 Text| tik laikytis eilių ritmo ir daugiau nei vieno originalo
176 Text| analogija - lenkų, rusų, serbų ir kt., turinčių savo senąsias
177 Text| leidžia to paties tikėtis ir iš lietuvių. Bet lig šiol
178 Text| kur, kaip žinoma, XIII ir XIV amžiais vyko svarbiausi
179 Text| užsilikusios žemaičių sodžiuose ir prie Neries krantų.~
180 Text| rodo randami pėdsakai lenkų ir lietuvių istorikų knygose.
181 Text| knygose. Sarnicijus Lenkijos ir Lietuvos analuose, kalbėdamas
182 Text| savo galybę draugėn subūrę ir Lietuvą puolę, pradėjo su
183 Text| Ten livonų galybė žlugo, ir visa jų kariuomenė buvo
184 Text| reiškiąs nužudytųjų kaulus). Ir dabar šis Daumantas laukinėmis
185 Text| aiškiai sako Strijkovskis ir Kojalavičius, kalbėdami
186 Text| liepsnojančios pilies ugnių ir dabar paprastomis dainomis
187 Text| veikale dėl Martyno Galo ir Vinco Kadlubeko Lenkijos
188 Text| kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip II priedas
189 Text| apdainavo liaudis Lietuvoj ir Žemaitijoj. Prie to yra
190 Text| Krako vardo šiaurės sagose ir dainose? Plg. Vormijus,
191 Text| senajai istorijai, kalbai ir pačioms tautoms pažinti.
192 Text| tyriausias tautos sielos perlas, ir jei tauta žūna, dažnai ji
193 Text| 62 Žvirblio čėsnis (O ir padarė žvirblelis alų) -
194 Text| Kaukėnų apyl. tarp Rusnės ir Tilžės ........ 72 Šokėjaitė (
195 Text| Pliviškiemio tarp Taplakų ir Įsruties ........ 88 Mėnesio
196 Text| 98 Prapuolusi (O ir išdygo liepatėlė) - Iš Pilkalnio
197 Text| Sesyčių raudojimas (Jau ir atlėkė gulbių pulkatis) -
198 Text| Gumbinės ........ 130 Motė ir dukrytė (Anksti rytą rytužį) ........
199 Text| tilto puolė (Rūtas sėjau ir gedėjau) - Iš Laukiškių
200 Text| 248 Sirata (Vidur jūrių ir marelių) - iš Piktupėnų
|