101-isgir | iskel-panas | panie-utis | uzbai-zyme
Part
1 Text| lemtingų gulbių pasirodymai 101, 131 psl. ir kitos liaudies
2 Text| Ina 78 psl., Žiemos daina 103 psl., Mirusio brolio rauda
3 Text| Eilutė turi nuo 10 iki 11 skiemenų, kurie stabtelėjimu
4 Text| m. 1 d. 31 psl. ir II d. 111 psl. išgarsino kelias lietuviškas
5 Text| apie Žemyną, žemės motiną, 113 psl. - apie Bangputį - bangų
6 Text| verpianti 87 psl., Pasižadėjimas 114 psl. ir Piemenėlis 145 psl.
7 Text| Mergelė prie upelio 1 d. 116 psl., Į verpėją 146 psl.,
8 Text| 18 psl., Selmis ir Mila 121 psl., Trys sesutės 137 psl.~
9 Text| analuose, kalbėdamas apie 1282 m., rašo: ,,Tada livonai,
10 Text| Prutena 1 d. 5 psl., Mila 13 psl., Elma ir Selmis 24
11 Text| gulbių pasirodymai 101, 131 psl. ir kitos liaudies pažiūros,
12 Text| Kojalavičius, kalbėdami apie 1362 metus, kada 3000 kilniausių
13 Text| Mila 121 psl., Trys sesutės 137 psl.~ Šio mano rinkinio
14 Text| tik XV amžiaus pradžioje (1421 m. Žemaičiuose buvo įsteigtos
15 Text| Pasižadėjimas 114 psl. ir Piemenėlis 145 psl. Tik šitie čia paminėti
16 Text| 1 d. 116 psl., Į verpėją 146 psl., Mergelė prie šaltinio
17 Text| Šį dalyką pamėgus, 15 metų šiam veikalui buvo
18 Text| Hercogas Albrechtas dar 1545 m. turėjo išleisti ediktą
19 Text| prie Stalupėnų ........ 162 Tėvs, sūnų į karą leidžiąs (
20 Text| kilimo vietą. Kadangi Ruigys 1698 m. yra buvęs Lietuvos Didžiojoje
21 Text| Pilypas Ruigys, nuo 1708 m. iki 1749 m. buvęs Valterkiemio
22 Text| liūdnos žinios perdavėjas (171 psl.), lemtingų gulbių pasirodymai
23 Text| prie Gumbinės pastorium, 1745 m. paskelbė nuostabų raštą
24 Text| Ruigys, nuo 1708 m. iki 1749 m. buvęs Valterkiemio prie
25 Text| tautų liaudies dainose, 1779 m. 1 d. 31 psl. ir II d.
26 Text| 158 psl., Žiemos šėkas 18 psl., Selmis ir Mila 121
27 Text| eilėraščiuose Prutena, 1 d. 1809 m., II d. 1824 m., yra ir
28 Text| atsirado. Ypač paskutinieji - 1813 ir 1814 m. karo įvykiai,
29 Text| Ypač paskutinieji - 1813 ir 1814 m. karo įvykiai, sujudinę
30 Text| išleisti Karaliaučiuje, 1818 m.; to paties autoriaus
31 Text| dainose. ~Karaliaučius, 1825. VII. 1 ~Rėza ~DAINŲ RINKINIO
32 Text| Ragainės apylinkės ........ 202 Pažadėjimas neįtinkąs (
33 Text| Piktupėnų prie Tilžės ........ 206 Parvestuvės pas rūsčią
34 Text| Prie to yra pridėta pastaba 21: A. Neliubavičius, taip
35 Text| savo sielvartus (160, 208, 213 psl.).~ Visi šie santykiai
36 Text| prapuolęsis 262 psl., Aušrinė 221 psl., kur trečioje pėdoje
37 Text| turi galūnę -ino. 82, 194, 226 ir kitų puslapių dainos
38 Text| pateko ir į šį rinkinį (23 ir 83 psl. Palyginkit taip
39 Text| 13 psl., Elma ir Selmis 24 psl., Marčios atsisveikinimas
40 Text| Pliviškiemio prie Įsruties ....... 25 Laivas (Į šilą ėjau) -
41 Text| psl. Palyginkit taip pat 251 psl.). Ši rūšis, susijusi
42 Text| 272 psl. Laimė šaukė, 283, 291 psl. - apie saulę ir
43 Text| 88 psl., Avatė prapuolusi 290 psl. Kartais visai nematyti
44 Text| 272 psl. Laimė šaukė, 283, 291 psl. - apie saulę ir mėnesį
45 Text| Klaipėdos apyl. ........... 294 Sesytės atsisveikinimas (
46 Text| Piktupėnų prie Tilžės ....... 299 Vierna meilė (Per kiemelį
47 Text| psl., Varnas 170 psl.~ 3. Ilgesnė, keturių pėdų jambinė
48 Text| liaudies dainose, 1779 m. 1 d. 31 psl. ir II d. 111 psl. išgarsino
49 Text| pastabose ir paaiškinimuose (315 psl.).~ Kita savita lietuvių
50 Text| Lietuvos istorija 1 t. VIII sk. 330 psl.~ Gaila, kad Strijkovskis,
51 Text| Marčios atsisveikinimas 34 psl., Jūreivis 40 psl.,
52 Text| įnašo į slavų literatūrą, 359 psl., kur apie senovės lietuvių
53 Text| elegantiškumą ir puošnumą, 44 psl., šitaip sako: ,,Čia
54 Text| šiurkščių tribalsių. Prieš 50 metų Didžiojoje Lietuvoje
55 Text| Mergelė prie šaltinio II d. 55 psl., Vakarais verpianti
56 Text| Valterkiemio prie Gumbinės ...... 60 Vilko svodba (Atvažiavo
57 Text| beprasmiais žodžiais, kaip 66 psl. ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .~~~~~~~~~~~~
58 Text| padalijimo čia nepastebima. Po 7-tosios eilutės kokio nors
59 Text| pateko ir į šį rinkinį (23 ir 83 psl. Palyginkit taip pat
60 Text| psl., Vakarais verpianti 87 psl., Pasižadėjimas 114
61 Text| Bangputį - bangų dievaitį, 95 psl. -apie Perkūną ir kitus, -
62 Text| moterišku pridedamuoju skiemeniu abiejose pusėse, dėl kurio eilutė
63 Text| tik pirmame posme; likusių abiejų posmų kelios eilutės turi
64 Text| liaudies dainos, išspausdintos Ahasvero Brando (vieno vokiečių gydytojo)
65 Text| Meilė čia nėra nesuvaldoma aistra, bet tasai pakilus, šventas
66 Text| eilučių, kurios tęsiasi be aiškaus atskyrimo, arba - kaitaliojantis
67 Text| po reformacijos. Hercogas Albrechtas dar 1545 m. turėjo išleisti
68 Text| Vytenio, Mindaugo, Kęstučio, Algirdo, Vytauto arba ankstyvesniųjų
69 Text| kur pirmoji eilutė yra amfibrachinė (vaikščiojo tėtužis), antroji -
70 Text| viduryje į dvi puses. Vietoj amfibrachio gali būti ir spondėjas,
71 Text| kartais anapestas arba amfibrachis eina jambo vieton. Neretai
72 Text| eilučių, bet turi rimtesnę už aną ir graudžią melodiją. Jis
73 Text| tokių karo dainų, dainuotų anais laikais. Taip pat Tado Čackio
74 Text| nepriklausoma? Kaimyninių tautų analogija - lenkų, rusų, serbų ir
75 Text| Sarnicijus Lenkijos ir Lietuvos analuose, kalbėdamas apie 1282 m.,
76 Text| jis dažnai kaitaliojasi su anapestu ar daktiliu.~ Taisyklingesnis
77 Text| nusakoma žodžiais: hold, lieb, angenehm, anständig ir ehrwürdig.
78 Text| Kęstučio, Algirdo, Vytauto arba ankstyvesniųjų kunigaikščių žygiai buvo
79 Text| žodžiais: hold, lieb, angenehm, anständig ir ehrwürdig. Beveik kiekvienas
80 Text| mylimasis yra tokia pat, kaip antrame posme: ~ ~~~Neduok, brolyti, ~
81 Text| posmas yra taisyklingas, o antras ir trečias gauna kitą pobūdį
82 Text| tautai. Tik vertimas ir antraštės yra mano. Medžiagą šiam
83 Text| paskutiniame daktilyje krinta ant antro skiemens ( ) taip, kad pėda
84 Text| stabtelėjimo, arba pauzės, o antrose jis dažnai kaitaliojasi
85 Text| šiame rinkinyje neskelbiami anų dainų originalų tekstai:
86 Text| eilutes.~ III. Retesnis už anuodu yra amfibrachinis eiliavimo
87 Text| saują, -~Tai tu parneši savo anytėlei~Žiemužės šėką, vasaružės
88 Text| 208 Nuramdymas gailios anytos (Saulytė leidžias, vakars
89 Text| žinia: ,,Slibino nugalėjimą apdainavo liaudis Lietuvoj ir Žemaitijoj.
90 Text| garsinamas."~ Kad žmonės apdainuodavo savo didvyrių karo žygius,
91 Text| paprastomis dainomis tauta apdainuoja" - žiūr. Kojalavičiaus Lietuvos
92 Text| daugiausia yra erotinės: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai,
93 Text| kunigaikščių žygiai buvo apdainuoti, bet, gal būt, tie kūriniai
94 Text| nuotakos vežimas, palagas, apdangalas, papuošalai aplink nuotakos
95 Text| neturi savyje jokių meninio apdorojimo pėdsakų. Jos visos, įskaitant
96 Text| ediktą prieš pagoniškas apeigas Prūsijoje. XVII a. viduryje
97 Text| su senovinėmis laidotuvių apeigomis pagonybės laikais, bet krikščioniškųjų
98 Text| kūriniu, sukurtu tik Gdansko apgulimo metu. Priešingai, dainoj
99 Text| yra sunkiausias dalykas, apibūdinant lietuvių liaudies dainą,
100 Text| lietuvių liaudies dvasiai apibūdinti.~ Prie dainų priskiriamos
101 Text| apdangalas, papuošalai aplink nuotakos vežimą, svotas,
102 Text| arba sodžiaus mergaitės aprauda savo draugės mirtį: ~ ~~~
103 Text| šimtmetyje, kai būsimąjį kareivį apraudodavo kaip mirusį. Įsidėmėtina
104 Text| atsiskyrus iš jo vėlei, aprengdavo dažniausiai baltais drabužiais,
105 Text| eilutėm, jei melodija nėra apribota eilučių skaičiumi. Trumpai
106 Text| Iš Pilupėnų Stalupėnų apskrityje ....... 62 Žvirblio čėsnis (
107 Text| lengvai atspėti vietą ir apylinkę, kurioj daina atsirado.
108 Text| senoji mano) - Iš Ragainės apylinkės ........ 202 Pažadėjimas
109 Text| per langelį) - Iš tų pačių apylinkių ........ 118 Šeirys (Aš
110 Text| tiek naminių gyvulių, namų apyvokos daiktų bei būtiniausių gyvenimo
111 Text| vėlai krikščionybės šviesos apšviestame krašte iki šių dienų išliko
112 Text| gėrybes: vaikus, artimuosius, arklius, avis ir t. t, įterpdami
113 Text| turtus ir gėrybes: vaikus, artimuosius, arklius, avis ir t. t,
114 Text| puolę, pradėjo su Daumantu aršiausią kovą Vidrimino Giedraičių
115 Text| skaisčios, nekaltos, mylimo asmens skausmingai besiilginčios
116 Text| išreiškia mirusių mylimųjų asmenų ilgesį. Rauda arba našlaitė
117 Text| galūnėmis -inė, -ytė, -ėlė, -atė, -užė, -ytis, -atis, -utis, -
118 Text| bernelis), siaurojo ė (atėjo), ant a, o, u ir t.t. pailgina
119 Text| rinkėjui nelengva. Rinkėjui atidžiai klausantis, dainininkas
120 Text| kad vertimas būtų tikras, atitiktų pažodžiui, nenorėjau eiliavimu
121 Text| yra tikri, jų originalus atitinka vertimai, - tai matyti,
122 Text| minėtą eiliavimo būdą.~ Atkreipti dėmesį į lietuvių liaudies
123 Text| koks nors veiksmas būtų atliktas, kaip nurodo gramatikai (
124 Text| tėra tik tos pačios temos atmainos, antra, ir jų atrodė pakankama
125 Text| nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų
126 Text| temos atmainos, antra, ir jų atrodė pakankama šios rūšies lietuvių
127 Text| žvalgosi, tykodamas slaptomis, atsargiai ir tyliai grobio. Taip ir
128 Text| tekėti), kraitis, jaunosios atsineštas turtas, palagis, nuotakos
129 Text| tikėti, kad žodis daina būtų atsiradęs kaimynuose slavuose. Rusų
130 Text| istorijos objektas. Jei ji atsiranda pačioje liaudyje, tai jos
131 Text| į eiliavimą. Jei tarp jų atsirastų dainius, tai būtų natūralu,
132 Text| jos pirmąsias užuomazgas, atsiskleidimą įvairiausiais atspalviais
133 Text| šiltu vandeniu ligonio kūną, atsiskyrus iš jo vėlei, aprengdavo
134 Text| pasipuošusią, bet kupiną liūdesio, atsisveikinančią su motina, seserimis ir
135 Text| 296 psl. ir kitas nuotakos atsisveikinimo dainas: koks vidinis skausmas
136 Text| pastebimas posme, tai tėra atsitiktinis reiškinys. Nemaža vienodai
137 Text| atsiskleidimą įvairiausiais atspalviais ir išbaigimą vedybiniame
138 Text| koloritą. Galima lengvai atspėti vietą ir apylinkę, kurioj
139 Text| 60 Vilko svodba (Atvažiavo meška) - Iš Valterkiemio
140 Text| dainos arba odės kiekvienam atvejui, kurias čia įdedu." Ir kaip
141 Text| pereina į trochėjinį ir atvirkščiai. Kai kuriose dainose posmai
142 Text| nuo kirčiavimo. Kirtis ant atviro e (bernelis), siaurojo ė (
143 Text| besidarbuojančią namuose: verpiančią, audžiančią, siuvinėjančią (2, 6, 14,
144 Text| 152 Jaunosios dienelės (Augo darže klevelis) - iš Laukiškių
145 Text| būtų pasirinkęs vieną iš aukščiau minėtų ilgesnių eilučių.
146 Text| Priešingai, jose dažnai matyti aukštas moralinis jautrumas, kuris
147 Text| žmogui nujausti, kad kažkas aukštesnio ir dieviško glūdi šiame
148 Text| vokiečių kalboje žeistų ausį, lietuvių dainoms suteikia
149 Text| dainos yra palietusios jo ausis. Filologo kryžiaus žygių
150 Text| vaikus, artimuosius, arklius, avis ir t. t, įterpdami šiuos
151 Text| ir nenoromis, dažnai su ašaromis, nusiimančią išsaugotą vainiką (
152 Text| psl. daina, susideda iš aštuonių eilučių posmų. Pirmoji eilutė
153 Text| istorijos, kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip
154 Text| Medėjis 182 psl., kur vyriškas baigiamasis skiemuo kaitaliojasi su
155 Text| skambančių deminutyvų, kurie baigiasi galūnėmis - -elis, -atis, -
156 Text| Didžiojoje Lietuvoje buvo daug bajorų, kurie kalbėjo tik lietuviškai.
157 Text| nuostatai: raitelis neskuba balnoti savo žirgo, o seserys piktai
158 Text| parašyti pagal šitokį jų balsų apdorojimą." Gal būt, šio
159 Text| aprengdavo dažniausiai baltais drabužiais, sodindavo ant
160 Text| kritimai ir švelnūs bangavimai, bandant juos sulaikyti ir ženklais
161 Text| duodami keli gaidų užrašymo bandymai. Tačiau dėl minėtų sunkumų
162 Text| greiti kritimai ir švelnūs bangavimai, bandant juos sulaikyti
163 Text| Perkūno, Laimos, Giltinės, Bangpučio, Žemynos, apie kurias jau
164 Text| motiną, 113 psl. - apie Bangputį - bangų dievaitį, 95 psl. -
165 Text| 113 psl. - apie Bangputį - bangų dievaitį, 95 psl. -apie
166 Text| greitesnę, bet švelnią ir banguojančią eigą. Eilutė turi nuo 10
167 Text| Įsidėmėtina taip pat daina apie baudžiavą, apie kurią jau užsiminta
168 Text| giesmių sekimai, sukurti pagal bažnytines melodijas. Donelaitis įvedė
169 Text| daina (Šiandien esme be bėdos) - Iš Piktupėnų prie Tilžės ...........
170 Text| graikų dainiaus (Homero) bendrą skiemenų mastą, sumažėjo,
171 Text| istoriją, mums neužrašė bent poros tokių karo dainų,
172 Text| viduryje pauzė užpildoma beprasmiais žodžiais, kaip 66 psl. ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .~~~~~~~~~~~~
173 Text| daržely (Žabok, tarnati, bėrą žirgatį) - Iš Bilviečių
174 Text| Žirgatis (Bėk, žirgati, mano bėrasis) - Iš Piktupėnų prie Tilžės ........
175 Text| vakar vakaraty suderėjau bernatį) - Iš Pliviškiemio prie
176 Text| sirata (Ko užsipuolei, jaunas berneli) - Iš Bilviečių prie Stalupėnų ............
177 Text| kirčiavimo. Kirtis ant atviro e (bernelis), siaurojo ė (atėjo), ant
178 Text| graudžiai verkdama,~Sutikau bernužį, jauną kerdužį.~- O kur
179 Text| 72 Šokėjaitė (Ko bernytis verkia) - Iš Įsruties apyl. ........
180 Text| patkavatė (Vedžiau anksti rytužį bėruosius žirgačius) - Iš Valterkiemio
181 Text| mylimo asmens skausmingai besiilginčios širdies. Palyginkim tiktai
182 Text| kaip pirma motinos namuose, betriūsiančią. Kartais regime ją ir nelaimingą -
183 Text| katedros past. Cipelis , buvęs Bilviečiuose, tarėjas Tyla, buvęs Klaipėdoje,
184 Text| išspausdintos Ahasvero Brando (vieno vokiečių gydytojo)
185 Text| Puikoratis (Aš turėjau mažą brolį) - Iš Įsruties apyl. ........
186 Text| daina 103 psl., Mirusio brolio rauda 140 psl., Klevelis
187 Text| džiaugiasi, kad išdidusis brolis yra pašauktas į kariuomenę.
188 Text| Parvestuvės pas rūsčią anytą (Du brolyčiu mane palydėjo) - Iš Klaipėdos
189 Text| daugiau nei vieno originalo bruožo nepraleisti, nei vieno išsireiškimo
190 Text| išreikštas! Čia niekur neminimas bučiavimasis, rankos paspaudimas, žvilgsniai
191 Text| kurį nors minėtą eiliavimo būdą.~ Atkreipti dėmesį į
192 Text| ir kiti meilės pareiškimo būdai, kuriuos leidžia kitų tautų
193 Text| valstiečių, kuriuos dažnai sunku būdavo įprašyti jas padainuoti.~
194 Text| jautrumas, kuris rodo tautos būdo taurumą.~ Forkelis muzikos
195 Text| Gumbinėje, precentorius Budrius Pilupėnuose, katedros past.
196 Text| tiesiog perkelia į tautos buitį, daug galima būtų laimėti
197 Text| skiriamą garbingam Kauno burmistrui."~ Ši žinia šiek tiek
198 Text| galvelę?~Kas nupraus mano burnelę?~Kas kalbės meilės žodelį?~~~
199 Text| praėjusiame šimtmetyje, kai būsimąjį kareivį apraudodavo kaip
200 Text| iškilme važiuojančią į savo būsimo vyro namus ir nenoromis,
201 Text| 48 Mylįs (Kur eisiu, kur būsiu, kur tai matysiu) - Iš Piktupėnų
202 Text| krantų.~ Kad tokių dainų būta, rodo randami pėdsakai lenkų
203 Text| įdėtos ir į mūsų rinkinį, būtent; Motė ir dukrytė, Nemokanti
204 Text| namų apyvokos daiktų bei būtiniausių gyvenimo reikmenų pavadinimus,
205 Text| anais laikais. Taip pat Tado Čackio veikale dėl Martyno Galo
206 Text| uolumu, pateikė man (sako Čackis) dvi lietuvių dainas, vieną
207 Text| Rusų kalboje turim gtcym cdflt,yfz, lenkų - piešń (piosenka)
208 Text| apskrityje ....... 62 Žvirblio čėsnis (O ir padarė žvirblelis
209 Text| dviprasmybės, o melodija savo charakteriu yra tokia nereikšminga,
210 Text| rinkinys sudaro tartum meilės ciklą - jos pirmąsias užuomazgas,
211 Text| Pilupėnuose, katedros past. Cipelis , buvęs Bilviečiuose, tarėjas
212 Text| ehrwürdig. Beveik kiekvienas daiktavardis gauna dainoje mažybinę galūnę,
213 Text| naminių gyvulių, namų apyvokos daiktų bei būtiniausių gyvenimo
214 Text| pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas
215 Text| šis Daumantas laukinėmis dainelėmis esti garsinamas."~ Kad
216 Text| lietuviškos dainos arba dainelės, užrašytos taip, kaip jas
217 Text| dangaus skliautu gimsta dainiai ir kad gyvi jausmai nėra
218 Text| tas lengvumas, su kuriuo dainininkai ir dainininkės iš nuovokos
219 Text| dainininkas), dainiuvienė (meilės dainininkė). Latviai vartoja tam tikslui
220 Text| su kuriuo dainininkai ir dainininkės iš nuovokos sukuria dainas
221 Text| užrašyta iš dainininkų ir dainininkių lūpų.~ Rimas nėra sudėtinė
222 Text| kita gi dalis užrašyta iš dainininkų ir dainininkių lūpų.~
223 Text| paskutiniame posme, kur dainių pagauna didelė galinga idėja,
224 Text| eiliavimą. Jei tarp jų atsirastų dainius, tai būtų natūralu, kad
225 Text| dainuotojas (meilės dainininkas), dainiuvienė (meilės dainininkė). Latviai
226 Text| sodindavo ant kėdės ir šitaip dainuodavo raudą: Ai, ai, kodėl tu
227 Text| dainų rinkimas, klausantis dainuojančios liaudies nepastebimai, kada
228 Text| 92 Iškada daržely (Dainuok, sesyte!) - Iš Piktupėnų
229 Text| trūksta ir žodžių dainuoti, dainuotojas (meilės dainininkas), dainiuvienė (
230 Text| dainos kūrėjui, tiek ir jos dainuotojui. Jo kūrybinis polėkis nevaržomas,
231 Text| poros tokių karo dainų, dainuotų anais laikais. Taip pat
232 Text| kaitaliojasi ne tik trochėjinės ir daktilinės pėdos, bet ir jambinės ir
233 Text| pabaigoje, Kartais kaitaliojasi daktilis su spondėju arba trochėju,
234 Text| trečioji eilutė turi du daktilius ir vieną trochėją (aukso
235 Text| Tačiau kirtis paskutiniame daktilyje krinta ant antro skiemens ( )
236 Text| dažniausiai išplėstinis. Jis dalijasi į keturias grupes:~ 1.
237 Text| Ostermejeris Pliviškiemy.~ Šį dalyką pamėgus, 15 metų šiam veikalui
238 Text| Tik šitie čia paminėti dalykai yra tikri, jų originalus
239 Text| tegalima išgirsti nuvalkiotų dalykų. Daug sėkmingesnis yra liaudies
240 Text| neišduodamas savo noro užrašyti, dalyvauja jos šventiniuose susirinkimuose
241 Text| matyti, kad po kiekvienu dangaus skliautu gimsta dainiai
242 Text| liaudis beveik prie kiekvieno darbo dainuoja, tačiau girdi ne
243 Text| sūnų: Tik stovėk ir t. t., daro nelauktą įspūdį, lygiai
244 Text| žvejai; tad ne be pagrindo darom išvadą, kad ši daina kilo
245 Text| netekanti 122 psl., Miegas daržatyje 148 psl., Parvedimo daina
246 Text| Metai, tiek pasakėčios, datuojamos praėjusio amžiaus viduriu,
247 Text| jaunoji, parvesta į namus, ir daugelio kitų nuotakos papuošimo
248 Text| įprašyti jas padainuoti.~ Daugumas jų turi dar lokalinį koloritą.
249 Text| į vieną sistemą.~ I. Daugumoje dainų vyrauja jambinis eiliavimas,
250 Text| švelnumas ir nuoširdumas. Daugybė deminutyvų su galūnėmis -
251 Text| nužudytųjų kaulus). Ir dabar šis Daumantas laukinėmis dainelėmis esti
252 Text| Lietuvą puolę, pradėjo su Daumantu aršiausią kovą Vidrimino
253 Text| elis, -atis, -ytis, ir dažni dvibalsiai ai, ei, au daugelyje
254 Text| sūnų į karą leidžiąs (Ko dejavo tėtužis senasis?) - Iš Bilviečių
255 Text| vadinami nabagėliais, kontrasto dėka dar sustiprinamas dainos
256 Text| eiliavimo būdą.~ Atkreipti dėmesį į lietuvių liaudies dainų
257 Text| veiksmažodžiams pridedamas deminutyvinis skiemuo -inu, kad tuo būdu
258 Text| ir grakštumo.~ Kartais deminutyvuose slypi ironija ir sąmojis,
259 Text| Netiktų man tokie niekai čia dėti, jei nebūtų žinoma, jog
260 Text| daktiliai, septintame ir devintame posme viena eilutė yra žuvusi.
261 Text| mažiau, kelios daugiau negu devynis skiemenis. Dainoje 102 psl.
262 Text| vienu skiemeniu daugiau: ~Dešimtskiemenės jambinės eilės ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~
263 Text| kad ši daina kilo Rusnės, dešiniosios Nemuno šakos, žiotyse. O
264 Text| dainiaus, kuris sukurtų didesnį kūrinį pagal kurį nors minėtą
265 Text| graikišką hegzametrą. Tiek jo didesnis kūrinys Metai, tiek pasakėčios,
266 Text| žmonės apdainuodavo savo didvyrių karo žygius, ypač tų, kurie
267 Text| išsilaikė gryniausia kalba, o ne Didžiąją kunigaikštystę, kur, kaip
268 Text| Trumpai tariant, sutinkamas didžiausias įvairumas. Visa tai teikia
269 Text| dainos, atrodo, kilusios iš Didžiosios Lietuvos, nes savo jaunystėje
270 Text| gražiausią savo gyvenimo dieną iškilmingai pasipuošusią,
271 Text| jos vaikystės ir jaunystės dienomis (pirmos dienos) šalia triūsiančios
272 Text| jaunystės dienomis (pirmos dienos) šalia triūsiančios motinos
273 Text| apšviestame krašte iki šių dienų išliko prisiminimas pagoniškųjų
274 Text| apie Bangputį - bangų dievaitį, 95 psl. -apie Perkūną ir
275 Text| kad kažkas aukštesnio ir dieviško glūdi šiame nuostabiame
276 Text| 280 Saulė (Miela saulyte, dievo dukryte) - Iš Piktupėnų
277 Text| prisiminimas pagoniškųjų dievybių - Perkūno, Laimos, Giltinės,
278 Text| kūriniai žuvo liaudies lūpose, dingo neužrašyti. Gal būt, kelios
279 Text| ir pažymint ją gaidomis, dingsta tai, kas gražiausia ir ko
280 Text| yra arba pamokymas, kaip Donelaičio ,,Metai" (mano išversti
281 Text| pagal bažnytines melodijas. Donelaitis įvedė į lietuvių poeziją
282 Text| dainose vyrauja skaisti dorovė, pagarba moralumui ir padorumui.
283 Text| mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.~ Sukauptas skausmas,
284 Text| 160 Mieliausia dovana (O kad aš jojau šimtą varsnelių) -
285 Text| aprengdavo dažniausiai baltais drabužiais, sodindavo ant kėdės ir
286 Text| su motina, seserimis ir draugėmis (26, 180 psl.) - su iškilme
287 Text| visomis jėgomis savo galybę draugėn subūrę ir Lietuvą puolę,
288 Text| sodžiaus mergaitės aprauda savo draugės mirtį: ~ ~~~Kodėl gi tu
289 Text| dainininkas jaučiasi suvaržytas. Drovumas ir santūrumas taip paveikia,
290 Text| apie saulę ir mėnesį ir jų dukteris, 300 psl. - apie Žemyną,
291 Text| Daktilinis eiliavimo būdas duoda lietuvių liaudies dainai
292 Text| pateiktus eiliavimo būdus priede duodami keli gaidų užrašymo bandymai.
293 Text| minėtų sunkumų jie gali duoti tik labai menką lietuvių
294 Text| kad jis sutrumpina net dvibalsį prieš tris ar keturis priebalsius (
295 Text| atis, -ytis, ir dažni dvibalsiai ai, ei, au daugelyje vietų
296 Text| priklauso ne nuo ilgųjų balsių, dvibalsių ir tribalsių, kurių lietuvių
297 Text| galo, taip, jog pirmose dviejose eilutėse yra penki skiemenys,
298 Text| keturių eilučių posme viena dvipėdė eilutė kaitaliojasi su tripėde
299 Text| keturias grupes:~ 1. Trumpos dvipėdės jambinės eilės, susidedančios
300 Text| švelniai užbaigia eilutę. ~Dvipėdis jambinis eiliavimas ~ ~~~~~~~~~~~~~~~
301 Text| rimavimas arba nešvankios dviprasmybės, o melodija savo charakteriu
302 Text| Pūčkelę prie šono ten dyrino~~~ - reiškia: šautuvėlis
303 Text| žirgo, o seserys piktai džiaugiasi, kad išdidusis brolis yra
304 Text| jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos
305 Text| 1545 m. turėjo išleisti ediktą prieš pagoniškas apeigas
306 Text| angenehm, anständig ir ehrwürdig. Beveik kiekvienas daiktavardis
307 Text| ir dažni dvibalsiai ai, ei, au daugelyje vietų savaime
308 Text| nutolsta nuo taisyklingos eigos. Sena audėjatė 198 psl.
309 Text| 250 Pikta paskalba (Eikš, mano bernyti) - Iš Piktupėnų
310 Text| prieškrikščioniškųjų laikų.~ Eilėdara, kuria sukurtos liaudies
311 Text| viduryje pasitaiko arba eilėj eilučių, kurios tęsiasi
312 Text| trochėjinis posmas gauna pirmoje eilėje vyrišką pridedamąjį skiemenį,
313 Text| psl.~ Mano išleistuose eilėraščiuose Prutena, 1 d. 1809 m., II
314 Text| padidinami viena arba dviem eilutėm, jei melodija nėra apribota
315 Text| kaitaliojantis su trijų pėdų eilutėmis. ~Keturpėdės trochėjinės
316 Text| jauną kerdužį.~- O kur tu eisi, mergyte mano?~O ko tu verki,
317 Text| su galūnėmis -inė, -ytė, -ėlė, -atė, -užė, -ytis, -atis, -
318 Text| kalba apie lietuvių kalbos elegantiškumą ir puošnumą, 44 psl., šitaip
319 Text| Iš jų dvelkia švelnus, elegiškas tonas, ir jis sklinda ne
320 Text| d. 5 psl., Mila 13 psl., Elma ir Selmis 24 psl., Marčios
321 Text| Tu, mergyte mano) - Iš Enciūnų prie Gumbinės ................
322 Text| Laukiškiuose, past. Raušningas Enciūnuose ir past. Ostermejeris Pliviškiemy.~
323 Text| XVII-XVIII amžiaus pradžioje tuo energingai rūpinosi Fridrichas Vilhelmas
324 Text| rinkinys rodo, daugiausia yra erotinės: jose apdainuojami meilės
325 Text| Žalnierių daina (Šiandien esme be bėdos) - Iš Piktupėnų
326 Text| giesmėse - rimas yra jau esminė sudėtinė dalis, bet jos
327 Text| Daumantas laukinėmis dainelėmis esti garsinamas."~ Kad žmonės
328 Text| dėl stipraus vokiečių ir estų įsimaišymo.~ Dar mažiau
329 Text| kad aš nežinau, ar yra Europoje tauta, kuri būtų išreiškusi
330 Text| įvykiai, sujudinę beveik visas Europos tautas, turėjo, kaip atrodo,
331 Text| eiliuojamos, bet iš jų dvelkia evangeliškų bažnytinių giesmių dvasia.
332 Text| arba pasakėčios, kartu su Ezopo pasakėčiomis mano išleistos
333 Text| minėto žinomojo Kiamento ežero. Ten livonų galybė žlugo,
334 Text| yra palietusios jo ausis. Filologo kryžiaus žygių autorius
335 Text| tautos būdo taurumą.~ Forkelis muzikos istorijoje sako: ,,
336 Text| liaudies dainas, matome, kad jų forma menininko rankos sukurta,
337 Text| pavaizduoti tokiomis įvairiomis formomis, kad aš nežinau, ar yra
338 Text| dainos, yra gana įvairios formos. Kai kurių dainų metras
339 Text| tuo energingai rūpinosi Fridrichas Vilhelmas I, kuris pats
340 Text| muzikos supratimą. Užrašyti gaidą, lygiai kaip ir tekstą,
341 Text| Užrašant ir pažymint ją gaidomis, dingsta tai, kas gražiausia
342 Text| būdus priede duodami keli gaidų užrašymo bandymai. Tačiau
343 Text| vaiską jodams (Jau giest gaidužis, kelkis, sūnyti!) - Iš Piktupėnų
344 Text| t. VIII sk. 330 psl.~ Gaila, kad Strijkovskis, įmaišęs
345 Text| atsisveikinimas 296 psl. Melodija gailinga, graudi. Šiai grupei priklauso
346 Text| 208 Nuramdymas gailios anytos (Saulytė leidžias,
347 Text| lietuvių kalbos tyrinėjimų gale radau įdėtą retenybę, kuri
348 Text| lietuviškame tekste nėra nieko, ką galėčiau pavadinti savo nuosavybe.
349 Text| išsireiškimo nepadailinti.~ Čia galėtų būti iškeltas klausimas:
350 Text| svarbiausi karo veiksmai. Labai galimas dalykas, kad Vytenio, Mindaugo,
351 Text| vėlesnėse serbų dainose galime įžiūrėti tokį senovinės
352 Text| kur dainių pagauna didelė galinga idėja, eiliavimas keičiasi
353 Text| skiemenį. Kirtis turi tokios galios, kad jis sutrumpina net
354 Text| įsimaišiusių daktilių ir moteriškų galūninių skiemenų. Aušrinė 220 psl.
355 Text| kojeles?~Kas šukuos mano galvelę?~Kas nupraus mano burnelę?~
356 Text| žvėrys - kiškis, gegutė, gandras, katinas, lokys ir t. t. -
357 Text| savo senoviniu, taip labai garbinamu, iš paprastų rūtų nupintu
358 Text| apynėli, žaliukėli", skiriamą garbingam Kauno burmistrui."~ Ši
359 Text| tik lietuviškai. Taip pat garbingosios Kauno moterys, kurios ne
360 Text| laukinėmis dainelėmis esti garsinamas."~ Kad žmonės apdainuodavo
361 Text| pasaulį pirmasis paskatino garsusis Lesingas, kuris savo literatūrinių
362 Text| skausmas, švelni melancholija gaubia šias dainas palaimingu liūdesio
363 Text| giesmės. Pastarosios yra gausiai šventėjų, arba pamaldžiųjų
364 Text| inis, -ėlis ir t. t., kurių gausumas vokiečių kalboje žeistų
365 Text| rinkinio viena dalis ir gauta tokiu būdu, kita gi dalis
366 Text| jungiamos kartu aiškiai prasmei gauti. Betgi į kiekvieną eilutę
367 Text| nepaliesta, nors šiaip joje gavo pilietybės teises didelė
368 Text| laikytina kūriniu, sukurtu tik Gdansko apgulimo metu. Priešingai,
369 Text| tilto puolė (Rūtas sėjau ir gedėjau) - Iš Laukiškių prie Labguvos ..........
370 Text| kai kiti žvėrys - kiškis, gegutė, gandras, katinas, lokys
371 Text| Iškeliavimas (Šiandien alų gersim) - Iš Bilviečių prie Stalupėnų ..........
372 Text| neturėjai ko valgyti ir gerti? Tad kodėl tu numirei? -
373 Text| mirusiojo visus turtus ir gėrybes: vaikus, artimuosius, arklius,
374 Text| aršiausią kovą Vidrimino Giedraičių laukuos, per dvi mylias
375 Text| atis.~ Rimtose dainose - giesmėse - rimas yra jau esminė sudėtinė
376 Text| Jaunatis. Į vaiską jodams (Jau giest gaidužis, kelkis, sūnyti!) -
377 Text| viskas teisingai mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.~
378 Text| dainoms. Nors jose nerandam gilios išminties (kas gi jos ieško
379 Text| dievybių - Perkūno, Laimos, Giltinės, Bangpučio, Žemynos, apie
380 Text| švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai. Šiuo atžvilgiu
381 Text| kiekvienu dangaus skliautu gimsta dainiai ir kad gyvi jausmai
382 Text| nes savo jaunystėje tenai girdėjau vieną apie apynėlį: ,,O
383 Text| kiekvieno darbo dainuoja, tačiau girdi ne daugiau kaip kelių tonų
384 Text| Stalupėnų ........ 20 Sirata (Į girią mane siuntė) - Iš Bilviečių
385 Text| girnų (Ūžkit, ūžkit, mano girnatės!) - Iš Valterkiemio apyl.
386 Text| Eiliavimas visuomet yra glaudžiai susijęs su melodija. Tačiau
387 Text| norinčią jos tyliajame glėbyje išlieti savo sielvartus (
388 Text| kažkas aukštesnio ir dieviško glūdi šiame nuostabiame sielos
389 Text| toli nueina, o su slavų, gotų, skandinavų visai nelygina,
390 Text| įvedė į lietuvių poeziją graikišką hegzametrą. Tiek jo didesnis
391 Text| dainoj įgauna švelnumo ir grakštumo.~ Kartais deminutyvuose
392 Text| būtų atliktas, kaip nurodo gramatikai (žr. Milkaus gramatikos
393 Text| gramatikai (žr. Milkaus gramatikos 136 psl.), bet mažybine. ~ ~~~
394 Text| psl. Melodija gailinga, graudi. Šiai grupei priklauso ir
395 Text| turi rimtesnę už aną ir graudžią melodiją. Jis skirstomas
396 Text| vasaružės sniego. ~O aš eidama, graudžiai verkdama,~Sutikau bernužį,
397 Text| 22 Sesuo (Kur graži mūsų sesytė stovėjo) - Iš
398 Text| Ten daržaty~O kur mūsų~Čia gražiausios~~~~žydi myronačiai,~žydi
399 Text| labiau tikę, jeigu jis savo gražiesiems kūriniams būtų pasirinkęs
400 Text| Reikia manyti, kad šioje gražioje senoviškoje liaudies dainoje,
401 Text| visuomet lydimos melodijos su greita eiga. Yra taip pat daina
402 Text| kuris suteikia dainai kiek greitesnę, bet švelnią ir banguojančią
403 Text| dainos staigūs pakėlimai, greiti kritimai ir švelnūs bangavimai,
404 Text| Bėk, bėk, valtele, ant greito Nemunėlio) - Iš Piktupėnų
405 Text| slaptomis, atsargiai ir tyliai grobio. Taip ir visi kiti veiksmažodžiai,
406 Text| neaprašinėjamas mylimosios grožis ir žavingumas. Pati meilė
407 Text| Jis dalijasi į keturias grupes:~ 1. Trumpos dvipėdės
408 Text| prūsiškąją dalį, kur išsilaikė gryniausia kalba, o ne Didžiąją kunigaikštystę,
409 Text| slavuose. Rusų kalboje turim gtcym cdflt,yfz, lenkų - piešń (
410 Text| konsistorijos tarėjas Keberis Gumbinėje, precentorius Budrius Pilupėnuose,
411 Text| Ahasvero Brando (vieno vokiečių gydytojo) Kelionėje į Moskoviją,
412 Text| lietuvių liaudies dainai gyvą, šokinėjančią eigą. Po vieno
413 Text| tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose. ~Karaliaučius,
414 Text| ir išbaigimą vedybiniame gyvenime. Mes matom čia lietuvę mergelę
415 Text| skiemenį, ir dainos eiga darosi gyvesnė. Visi mane barė 160 psl.,
416 Text| skliautu gimsta dainiai ir kad gyvi jausmai nėra tik išprususių
417 Text| santykius, tiek naminių gyvulių, namų apyvokos daiktų bei
418 Text| tarp valstiečių. Žodžiai: Halele, lele, y, procz tu umarl,
419 Text| prūsų kronikų rašytojai. Hartknochas knygoje Senoji ir naujoji
420 Text| veikalui suteikė: pastorius Hazenšteinas senasis Piktupėnuose, superintendentas
421 Text| lietuvių poeziją graikišką hegzametrą. Tiek jo didesnis kūrinys
422 Text| vienas po kito, kaip lotynų hegzametre. Kadangi eilutė turi tik
423 Text| ilgai ir po reformacijos. Hercogas Albrechtas dar 1545 m. turėjo
424 Text| Ruigio pavyzdžiu sekdamas, ir Herderis savo įvairių tautų liaudies
425 Text| žodžių, kaip tai rodo žodžiai heu viva, viva, kurių lietuvių
426 Text| kalboje nusakoma žodžiais: hold, lieb, angenehm, anständig
427 Text| radus graikų dainiaus (Homero) bendrą skiemenų mastą,
428 Text| įdedu." Ir kaip pavyzdį jis įdeda tris senas dainas, kurios
429 Text| kiekvienam atvejui, kurias čia įdedu." Ir kaip pavyzdį jis įdeda
430 Text| dainių pagauna didelė galinga idėja, eiliavimas keičiasi ir
431 Text| kalbos tyrinėjimų gale radau įdėtą retenybę, kuri mane be galo
432 Text| tris senas dainas, kurios įdėtos ir į mūsų rinkinį, būtent;
433 Text| kaip jis rašo savo Prūsijos įdomybėse, - dar daug pagoniškų religinių
434 Text| Sena audėjatė (Ant kalno ieva) - Iš Įsruties apyl. ........
435 Text| gilios išminties (kas gi jos ieško liaudies dainose?), tačiau
436 Text| liūdit, sesytės,~Ar manęs ieškot~~~~ko nedainuojat?~nerūpestingos?~~~
437 Text| galūnės -inu šioj dainoj įgauna švelnumo ir grakštumo.~
438 Text| grupei, o žiūrint į antrą - II-jai, pagal šią schemą: ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
439 Text| pirmą eilutę, priklauso III-jai jambinio eiliavimo grupei,
440 Text| pavadinimų iš latvių kalbos ilgainiui išnyko dėl stipraus vokiečių
441 Text| mirusių mylimųjų asmenų ilgesį. Rauda arba našlaitė ant
442 Text| švelniai ir dėsningai vystosi ilgesio kupina Siratėlės rauda 82
443 Text| patkavatė 228 psl.~ 2. Ilgesnis, keturių-penkių pėdų trochėjinis
444 Text| vieną iš aukščiau minėtų ilgesnių eilučių. Tačiau toks eiliavimo
445 Text| koks vidinis skausmas ir ilgesys jose išreikštas! Čia niekur
446 Text| kartais iš trumpų, kartais iš ilgų eilučių, bet turi rimtesnę
447 Text| ilgumas priklauso ne nuo ilgųjų balsių, dvibalsių ir tribalsių,
448 Text| pastebėti, kad skiemenų ilgumas priklauso ne nuo ilgųjų
449 Text| Gaila, kad Strijkovskis, įmaišęs tiek daug nuosavos poezijos
450 Text| įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą. Pavyzdžiui
451 Text| Ten tu rasi žalią pušytę.~Imk pušies šaką ir marės putos
452 Text| kalba Karaliaučiuje, 1824, in 8), arba religinis jausmas -
453 Text| Jūreivis 40 psl., Sigalas ir Ina 78 psl., Žiemos daina 103
454 Text| prie Osolinskio kritiško įnašo į slavų literatūrą, 359
455 Text| deminutyvų su galūnėmis -inė, -ytė, -ėlė, -atė, -užė, -
456 Text| užė, -ytis, -atis, -utis, -inis, -ėlis ir t. t., kurių gausumas
457 Text| kiekvienas posmas turi galūnę -ino. 82, 194, 226 ir kitų puslapių
458 Text| užburia širdį. Jie išreiškia intymų toną, švelnų ryšį, nuoširdžią
459 Text| būtų suteikta švelnumo ir intymumo. Reikia tik pažiūrėti į
460 Text| neginčijamai naujos dainos su įpintais senaisiais įvaizdžiais.
461 Text| kitoniška dvasia, kuri buvo įprasta tais laikais, kai Prūsijos
462 Text| kuriuos dažnai sunku būdavo įprašyti jas padainuoti.~ Daugumas
463 Text| Pakalnė - kaimai, į kuriuos iriasi žvejai; tad ne be pagrindo
464 Text| Kartais deminutyvuose slypi ironija ir sąmojis, kaip, pavyzdžiui,
465 Text| apraudodavo kaip mirusį. Įsidėmėtina taip pat daina apie baudžiavą,
466 Text| apskritai į kalbotyrą jis įsigilinęs. Penkioliktame skyriuje,
467 Text| pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs
468 Text| trečias gauna kitą pobūdį dėl įsimaišiusių daktilių ir moteriškų galūninių
469 Text| posmas kitoks, nes jame įsimaišo keli daktiliai.~ 2. Retesnė
470 Text| stipraus vokiečių ir estų įsimaišymo.~ Dar mažiau galima tikėti,
471 Text| apdorojimo pėdsakų. Jos visos, įskaitant ir tris dainas, išspausdintas
472 Text| ir t. t., daro nelauktą įspūdį, lygiai kaip ir dainoj Šaltinaitis
473 Text| 1421 m. Žemaičiuose buvo įsteigtos pirmosios parapijos ir vyskupystė
474 Text| laimėti mitologijai, senajai istorijai, kalbai ir pačioms tautoms
475 Text| taurumą.~ Forkelis muzikos istorijoje sako: ,,Liaudies daina,
476 Text| pėdsakai lenkų ir lietuvių istorikų knygose. Sarnicijus Lenkijos
477 Text| ar lietuvių tauta neturi istorinių dainų iš tų laikų, kai ji
478 Text| arklius, avis ir t. t, įterpdami šiuos žodžius: Tad kodėl
479 Text| kartojama, bet taip, kad įterpta viduryje pauzė užpildoma
480 Text| melodia - meili melodija; Iubowina - mylimoji, oblubienica -
481 Text| tetužis~~~~iškūprino~~~ IV. Daktilinis eiliavimo būdas
482 Text| užuomazgas, atsiskleidimą įvairiausiais atspalviais ir išbaigimą
483 Text| santykiai pavaizduoti tokiomis įvairiomis formomis, kad aš nežinau,
484 Text| liaudies dainos, yra gana įvairios formos. Kai kurių dainų
485 Text| sekdamas, ir Herderis savo įvairių tautų liaudies dainose,
486 Text| sutinkamas didžiausias įvairumas. Visa tai teikia laisvę
487 Text| valstiečio pirkelės meilę tokia įvairybe vestuvinių dainų. Čia patiekta
488 Text| Kitos, kuriose mitologiniai įvaizdžiai minimi tarp kitko, pvz.:
489 Text| dainos su įpintais senaisiais įvaizdžiais. Gal būt, ir dažnas skaičiaus
490 Text| bažnytines melodijas. Donelaitis įvedė į lietuvių poeziją graikišką
491 Text| tautoje krikščionybė buvo įvesta tik XV amžiaus pradžioje (
492 Text| susijusios su tam tikrais įvykiais, kurių metu jos atsirado.
493 Text| įvairiausiais atspalviais ir išbaigimą vedybiniame gyvenime. Mes
494 Text| 106 Du žveju (Išbėg' išbėgo iš Rusnės kiemo) -
495 Text| 106 Du žveju (Išbėg' išbėgo iš Rusnės kiemo) - iš Klaipėdos
496 Text| kuriuos leidžia kitų tautų išdailinta šnekamoji kalba; niekur
497 Text| seserys piktai džiaugiasi, kad išdidusis brolis yra pašauktas į kariuomenę.
498 Text| 98 Prapuolusi (O ir išdygo liepatėlė) - Iš Pilkalnio
499 Text| 31 psl. ir II d. 111 psl. išgarsino kelias lietuviškas dainas,
500 Text| šventiniuose susirinkimuose ir ką išgirdęs vėliau užrašo. Šito rinkinio
501 Text| kad iš jo lūpų tegalima išgirsti nuvalkiotų dalykų. Daug
|