101-isgir | iskel-panas | panie-utis | uzbai-zyme
Part
502 Text| Trimitais trimitavo,~Į karą iškeliavo.~~~ Taip eiliuojamos
503 Text| nepadailinti.~ Čia galėtų būti iškeltas klausimas: ar lietuvių tauta
504 Text| draugėmis (26, 180 psl.) - su iškilme važiuojančią į savo būsimo
505 Text| gražiausią savo gyvenimo dieną iškilmingai pasipuošusią, bet kupiną
506 Text| medžiaga, keliauta, triūsta ir išlaidų nesigailėta. Siekdamas,
507 Text| kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip II priedas prie Osolinskio
508 Text| Ezopo pasakėčiomis mano išleistos lietuvių kalba Karaliaučiuje,
509 Text| močiutei 144 psl.~ Mano išleistuose eilėraščiuose Prutena, 1
510 Text| norinčią jos tyliajame glėbyje išlieti savo sielvartus (160, 208,
511 Text| išėjo tėvelis, palengva išlingavo (švelniai ir tyliai). ~ ~~~
512 Text| Nors jose nerandam gilios išminties (kas gi jos ieško liaudies
513 Text| daug kalbos savybių galima išmokti iš šitokių dainų ir iš lietuvių
514 Text| latvių kalbos ilgainiui išnyko dėl stipraus vokiečių ir
515 Text| atrodo, beveik visai jau išnykusi. Kad senieji prūsai yra
516 Text| eiliavimas, dažniausiai išplėstinis. Jis dalijasi į keturias
517 Text| kad gyvi jausmai nėra tik išprususių tautų savumas." ~ Pilypas
518 Text| skausmas ir ilgesys jose išreikštas! Čia niekur neminimas bučiavimasis,
519 Text| Europoje tauta, kuri būtų išreiškusi valstiečio pirkelės meilę
520 Text| su ašaromis, nusiimančią išsaugotą vainiką (152, 176, 180 psl.).
521 Text| Lietuvos prūsiškąją dalį, kur išsilaikė gryniausia kalba, o ne Didžiąją
522 Text| 200 psl. Bet joje metras išsilaiko tik pirmame posme; likusių
523 Text| jausmas gali čia netrukdomai išsilieti. Iš čia kyla tas lengvumas,
524 Text| autoriaus noras kada nors ir išsipildys, nors iki šiol aš nepažįstu
525 Text| bruožo nepraleisti, nei vieno išsireiškimo nepadailinti.~ Čia galėtų
526 Text| atrodo, vien lietuvių tautoj išsivysčiusi ir žymaus tobulumo laipsnio
527 Text| įskaitant ir tris dainas, išspausdintas Ruigio ,,Lietuvių kalbos
528 Text| lietuvių liaudies dainos, išspausdintos Ahasvero Brando (vieno vokiečių
529 Text| krikščioniškųjų papročių išstumta, atrodo, beveik visai jau
530 Text| nekalta širdis nedrįsta ištarti.~ Labiausiai pažymėtina
531 Text| tad ne be pagrindo darom išvadą, kad ši daina kilo Rusnės,
532 Text| Lenkijos istorijos, kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip
533 Text| lietuviškas dainas, tačiau tik išverstas. Tai buvo: Žiedas paskendo -
534 Text| Donelaičio ,,Metai" (mano išversti ir išleisti Karaliaučiuje,
535 Text| vėlesnėse serbų dainose galime įžiūrėti tokį senovinės liaudies
536 Text| žodžio daina nėra, taip pat jai trūksta ir žodžių dainuoti,
537 Text| toks eiliavimo būdas buvo jam dar per mažai pažįstamas
538 Text| paskutinis posmas kitoks, nes jame įsimaišo keli daktiliai.~
539 Text| teisingai mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.~ Sukauptas
540 Text| klausantis, dainininkas jaučiasi suvaržytas. Drovumas ir
541 Text| verkdama,~Sutikau bernužį, jauną kerdužį.~- O kur tu eisi,
542 Text| Duktė žalnierienė 186 psl., Jaunasis į vaiską jodams (192 psl.)
543 Text| Iškada daržely 94 psl., Daina jauno raitelio 276 psl., Gluosnis
544 Text| Didžiosios Lietuvos, nes savo jaunystėje tenai girdėjau vieną apie
545 Text| mergelę jos vaikystės ir jaunystės dienomis (pirmos dienos)
546 Text| liaudies dainų žymė yra jausmo švelnumas ir nuoširdumas.
547 Text| matyti aukštas moralinis jautrumas, kuris rodo tautos būdo
548 Text| Tada livonai, visomis jėgomis savo galybę draugėn subūrę
549 Text| daina apie slibiną turėjo jiems kilti iš šiaurės šalių sakmių,
550 Text| Žvejų mergatė (Į žvejus jočiau) - Iš Kaukėnų apyl. tarp
551 Text| trumpas turinys neturi jokios poetinės ir tautinės vertės.~
552 Text| Piktupėnuose, superintendentas Jordanas Valterkiemy, konsistorijos
553 Text| skiemeniu. Dvi eilutės paprastai jungiamos kartu aiškiai prasmei gauti.
554 Text| psl., kur jambo eilutės jungiasi su trochėjinėmis, Šokėjatė
555 Text| mažybinių žodžių, sujungiant juose daug balsių su l, r ir t,
556 Text| atsisveikinimas 34 psl., Jūreivis 40 psl., Sigalas ir Ina
557 Text| 276 Laivo sudužimas (Per jūres, per mareles) - Iš Labguvos
558 Text| 248 Sirata (Vidur jūrių ir marelių) - iš Piktupėnų
559 Text| daugiau kaip kelių tonų kadenciją, labai panašią į eiliavimą.
560 Text| dėl Martyno Galo ir Vinco Kadlubeko Lenkijos istorijos, kuri
561 Text| Rusnė, Varusnė ir Pakalnė - kaimai, į kuriuos iriasi žvejai;
562 Text| mozūriški; nes taip kalbėjo kaimiečiai jo laikais (apie 16 amžiaus
563 Text| politiškai nepriklausoma? Kaimyninių tautų analogija - lenkų,
564 Text| žodis daina būtų atsiradęs kaimynuose slavuose. Rusų kalboje turim
565 Text| aiškaus atskyrimo, arba - kaitaliojantis su trijų pėdų eilutėmis. ~
566 Text| daina, apie kurią čia ir bus kalbama, tokia, kokią mes ją radom,
567 Text| Lenkijos ir Lietuvos analuose, kalbėdamas apie 1282 m., rašo: ,,Tada
568 Text| Strijkovskis ir Kojalavičius, kalbėdami apie 1362 metus, kada 3000
569 Text| nupraus mano burnelę?~Kas kalbės meilės žodelį?~~~ arba
570 Text| nelygina, bet apskritai į kalbotyrą jis įsigilinęs. Penkioliktame
571 Text| 194 Sena audėjatė (Ant kalno ieva) - Iš Įsruties apyl. ........
572 Text| šitaip sako: ,,Čia kai kam nemalonu bus, paskaičius,
573 Text| Prūsijos valstybėje veikė kantoniniai nuostatai: raitelis neskuba
574 Text| našlaitė ant savo motinos kapo: ~ ~~~Kas man sušildys
575 Text| dar gyvena savo dainose. ~Karaliaučius, 1825. VII. 1 ~Rėza ~DAINŲ
576 Text| šimtmetyje, kai būsimąjį kareivį apraudodavo kaip mirusį.
577 Text| ugniai. ,,3000 parinktų karių buvo tvirtovėje, kurių mirtį
578 Text| Kartais antroji pusė yra kartojama, bet taip, kad įterpta viduryje
579 Text| turinčių savo senąsias karžygių dainas, leidžia to paties
580 Text| precentorius Budrius Pilupėnuose, katedros past. Cipelis , buvęs Bilviečiuose,
581 Text| kiškis, gegutė, gandras, katinas, lokys ir t. t. - taip pat
582 Text| mergatė (Į žvejus jočiau) - Iš Kaukėnų apyl. tarp Rusnės ir Tilžės ........
583 Text| laukas iki šiol yra vadinamas Kaulis, kas lietuvių kalba reiškia
584 Text| žodis, reiškiąs nužudytųjų kaulus). Ir dabar šis Daumantas
585 Text| kalbos), arba dziesma, pvz., kazu dziesma - vestuvinė daina.
586 Text| Valterkiemy, konsistorijos tarėjas Keberis Gumbinėje, precentorius
587 Text| drabužiais, sodindavo ant kėdės ir šitaip dainuodavo raudą:
588 Text| Pažadėjimas neįtinkąs (Anksti rytą keldamai) - Iš Piktupėnų prie Tilžės ........
589 Text| Aušrinė (Aušrinė svodbą kėlė) - Iš Pilkalnio apyl. .......
590 Text| II d. 111 psl. išgarsino kelias lietuviškas dainas, tačiau
591 Text| 54 Paskalba (Aš anksti kėliau). - Iš Įsruties apyl. ........
592 Text| veikalui buvo rinkta medžiaga, keliauta, triūsta ir išlaidų nesigailėta.
593 Text| vieno vokiečių gydytojo) Kelionėje į Moskoviją, nenusipelnė
594 Text| jodams (Jau giest gaidužis, kelkis, sūnyti!) - Iš Piktupėnų
595 Text| Sutikau bernužį, jauną kerdužį.~- O kur tu eisi, mergyte
596 Text| kad Vytenio, Mindaugo, Kęstučio, Algirdo, Vytauto arba ankstyvesniųjų
597 Text| Kartais sudaro posmą keturios lygios šio tripėdžio jambo
598 Text| net dvibalsį prieš tris ar keturis priebalsius (vaikščiojo ).
599 Text| 228 psl.~ 2. Ilgesnis, keturių-penkių pėdų trochėjinis posmas
600 Text| su trijų pėdų eilutėmis. ~Keturpėdės trochėjinės eilės ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~
601 Text| eiliuojama, tik įterpiama ketvirta eilutė. ~Penkiapėdės trochėjinės
602 Text| 68 psl., kuri betgi nuo ketvirto posmo gauna kitą kryptį,
603 Text| mylias nuo minėto žinomojo Kiamento ežero. Ten livonų galybė
604 Text| latvių liaudis beveik prie kiekvieno darbo dainuoja, tačiau girdi
605 Text| paprastumas! Iš jų matyti, kad po kiekvienu dangaus skliautu gimsta
606 Text| besidarbuojančią savo namuose, kieme ir darže taip pat uoliai,
607 Text| Išbėg' išbėgo iš Rusnės kiemo) - iš Klaipėdos apyl. ..........
608 Text| kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima
609 Text| nušviečia tų trijų dainų kilimo vietą. Kadangi Ruigys 1698
610 Text| Ši rūšis, susijusi savo kilme su senovinėmis laidotuvių
611 Text| apie 1362 metus, kada 3000 kilniausių lietuvių Kauno pilyje kaip
612 Text| apie slibiną turėjo jiems kilti iš šiaurės šalių sakmių,
613 Text| kariuomenę. Tikrai ši daina kilusi praėjusiame šimtmetyje,
614 Text| daug, bet dažniausiai nuo kirčiavimo. Kirtis ant atviro e (bernelis),
615 Text| Paskutinis skiemuo visuomet be kirčio ir švelniai užbaigia eilutę. ~
616 Text| būti ir spondėjas, bet su kirčiu. Paskutinė pėda gauna ,arba
617 Text| Kauno moterys, kurios ne kitaip, kaip lietuviškai, ypač
618 Text| gerai pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui." Šio tvirtinimo
619 Text| 48, 52, 180, 296 psl. ir kitas nuotakos atsisveikinimo
620 Text| mitologiniai įvaizdžiai minimi tarp kitko, pvz.: 272 psl. Laimė šaukė,
621 Text| du daktiliai, vienas po kito, kaip lotynų hegzametre.
622 Text| paskutiniai posmai kiek kitoki. Dainoje Motė ir dukrytė
623 Text| tvarkingai, tik paskutinis posmas kitoks, nes jame įsimaišo keli
624 Text| psl.) pasireiškia visai kitoniška dvasia, kuri buvo įprasta
625 Text| 95 psl. -apie Perkūną ir kitus, - yra neginčijamai naujos
626 Text| posme, kai kiti žvėrys - kiškis, gegutė, gandras, katinas,
627 Text| Bilviečiuose, tarėjas Tyla, buvęs Klaipėdoje, precentorius Ostermejeris,
628 Text| ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į
629 Text| Čia galėtų būti iškeltas klausimas: ar lietuvių tauta neturi
630 Text| dainą, nes ji visai nenori klausyti meno varžtų. Užrašant ir
631 Text| 170 Šaltinatis (Po kleveliu šaltinatis) - Iš Piktupėnų
632 Text| kronikų rašytojai. Hartknochas knygoje Senoji ir naujoji Prūsija
633 Text| lenkų ir lietuvių istorikų knygose. Sarnicijus Lenkijos ir
634 Text| tauta apdainuoja" - žiūr. Kojalavičiaus Lietuvos istorija 1 t. VIII
635 Text| aiškiai sako Strijkovskis ir Kojalavičius, kalbėdami apie 1362 metus,
636 Text| Kas man sušildys rankas kojeles?~Kas šukuos mano galvelę?~
637 Text| paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų
638 Text| Daugumas jų turi dar lokalinį koloritą. Galima lengvai atspėti
639 Text| superintendentas Jordanas Valterkiemy, konsistorijos tarėjas Keberis Gumbinėje,
640 Text| pat vadinami nabagėliais, kontrasto dėka dar sustiprinamas dainos
641 Text| pradėjo su Daumantu aršiausią kovą Vidrimino Giedraičių laukuos,
642 Text| žygius, ypač tų, kurie krito kovoje, aiškiai sako Strijkovskis
643 Text| arba sagų. Kas nėra sutikęs Krak, Krako vardo šiaurės sagose
644 Text| Kas nėra sutikęs Krak, Krako vardo šiaurės sagose ir
645 Text| sodžiuose ir prie Neries krantų.~ Kad tokių dainų būta,
646 Text| krikščionybės šviesos apšviestame krašte iki šių dienų išliko prisiminimas
647 Text| atrodo, įtakos ir Lietuvos krašto mūzai. Dainos Karo vaiskas
648 Text| trochėjinio į jambinį eiliavimą, kreipiantis į sūnų: Tik stovėk ir t.
649 Text| apeigomis pagonybės laikais, bet krikščioniškųjų papročių išstumta, atrodo,
650 Text| kad jei šiame, taip vėlai krikščionybės šviesos apšviestame krašte
651 Text| kirtis paskutiniame daktilyje krinta ant antro skiemens ( ) taip,
652 Text| staigūs pakėlimai, greiti kritimai ir švelnūs bangavimai, bandant
653 Text| priedas prie Osolinskio kritiško įnašo į slavų literatūrą,
654 Text| karo žygius, ypač tų, kurie krito kovoje, aiškiai sako Strijkovskis
655 Text| pasakoja mums daugiausia prūsų kronikų rašytojai. Hartknochas knygoje
656 Text| ketvirto posmo gauna kitą kryptį, ir joje kaitaliojasi jambai
657 Text| palietusios jo ausis. Filologo kryžiaus žygių autorius 216 psl.
658 Text| lenkų, rusų, serbų ir kt., turinčių savo senąsias
659 Text| originalą ir vertimą, autorius kukliai pastebi: ,,Netiktų man tokie
660 Text| būtų peržengtos padorumo ir kuklumo ribos. Priešingai, jose
661 Text| eilutėje reikia pakartoti žodį kuku. Dainoj Duktės aplankymas
662 Text| mazgodavo šiltu vandeniu ligonio kūną, atsiskyrus iš jo vėlei,
663 Text| Vytauto arba ankstyvesniųjų kunigaikščių žygiai buvo apdainuoti,
664 Text| gryniausia kalba, o ne Didžiąją kunigaikštystę, kur, kaip žinoma, XIII
665 Text| buvęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tad atrodo labai patikima,
666 Text| pridedamuoju skiemeniu, kuo sulėtinama šokinėjanti dainos
667 Text| taisyklingų jambų, kurie kur-ne-kur kaitaliojasi su daktiliais.~
668 Text| teikia laisvę tiek dainos kūrėjui, tiek ir jos dainuotojui.
669 Text| skaičiaus devynių vartojimas (kuriam krikščionybė neduoda jokio
670 Text| Lietuvių kalbos tyrinėjimas, kuriame, lietuvių kalbą lygindamas
671 Text| dainiaus, kuris sukurtų didesnį kūrinį pagal kurį nors minėtą eiliavimo
672 Text| jeigu jis savo gražiesiems kūriniams būtų pasirinkęs vieną iš
673 Text| skiemeniu abiejose pusėse, dėl kurio eilutė gauna vienu skiemeniu
674 Text| marti, sūnaus pati, piršlys, kurs prikalbinėja vesti (tekėti),
675 Text| tiek ir jos dainuotojui. Jo kūrybinis polėkis nevaržomas, ir jausmas
676 Text| sumažėjo, važiuojant per Kuršą ir Lyvžemį. Šiose apylinkėse
677 Text| tymonačiai.~sesytė stovėjo,~kvietkelės žydėjo.~~~ Taip eiliuojama
678 Text| netrukdomai išsilieti. Iš čia kyla tas lengvumas, su kuriuo
679 Text| sujungiant juose daug balsių su l, r ir t, vartojimas padaro
680 Text| kalbos dvasiai būtų daug labiau tikę, jeigu jis savo gražiesiems
681 Text| širdis nedrįsta ištarti.~ Labiausiai pažymėtina ypatybė, vyraujanti
682 Text| Medininkuose). Bet pagonybė laikėsi ilgai ir po reformacijos.
683 Text| Ragainės.~ Daug šitų dainų laiko atžvilgiu yra susijusios
684 Text| daina (248 psl.) aiškiai laikytina kūriniu, sukurtu tik Gdansko
685 Text| pasekti, bet stengiausi tik laikytis eilių ritmo ir daugiau nei
686 Text| buitį, daug galima būtų laimėti mitologijai, senajai istorijai,
687 Text| Matome ją pagaliau šeimininkę laimingame šeimos ratelyje, besidarbuojančią
688 Text| pagoniškųjų dievybių - Perkūno, Laimos, Giltinės, Bangpučio, Žemynos,
689 Text| išsivysčiusi ir žymaus tobulumo laipsnio pasiekusi. Latvių kalboje
690 Text| įvairumas. Visa tai teikia laisvę tiek dainos kūrėjui, tiek
691 Text| liaudies daina", yra arba mano laisvi sekimai, arba mano paties
692 Text| kuris savo literatūrinių laiškų II d. 242 psl. rašė: ,,Neseniai,
693 Text| Žvejienė (Vei, mergyte, per langelį) - Iš tų pačių apylinkių ........
694 Text| šeirį netekanti (Po tėvo langu) - Iš Valterkiemio prie
695 Text| dainiuvienė (meilės dainininkė). Latviai vartoja tam tikslui zinge (
696 Text| sunaikinta, iš kur tasai laukas iki šiol yra vadinamas Kaulis,
697 Text| Ir dabar šis Daumantas laukinėmis dainelėmis esti garsinamas."~
698 Text| precentorius Ostermejeris, buvęs Laukiškiuose, past. Raušningas Enciūnuose
699 Text| kovą Vidrimino Giedraičių laukuos, per dvi mylias nuo minėto
700 Text| valstiečių. Žodžiai: Halele, lele, y, procz tu umarl, kuriuos
701 Text| žinios perdavėjas (171 psl.), lemtingų gulbių pasirodymai 101,
702 Text| išsilieti. Iš čia kyla tas lengvumas, su kuriuo dainininkai ir
703 Text| pirmasis paskatino garsusis Lesingas, kuris savo literatūrinių
704 Text| Jei ji atsiranda pačioje liaudyje, tai jos tekstas dažniausiai
705 Text| nusakoma žodžiais: hold, lieb, angenehm, anständig ir
706 Text| tokios dainos. Mano rinkinys liečia daugiausia Lietuvos prūsiškąją
707 Text| Prapuolusi (O ir išdygo liepatėlė) - Iš Pilkalnio apyl. .......
708 Text| tvirtovėje, kurių mirtį tarp liepsnojančios pilies ugnių ir dabar paprastomis
709 Text| gyvenime. Mes matom čia lietuvę mergelę jos vaikystės ir
710 Text| Neseniai, vartydamas Ruigio lietuvišką žodyną, jo lietuvių kalbos
711 Text| psl.~ Šio mano rinkinio lietuviškame tekste nėra nieko, ką galėčiau
712 Text| senoviški prūsiški, nei lietuviški, bet mozūriški; nes taip
713 Text| galo nudžiugino. Tai kelios lietuviškos dainos arba dainelės, užrašytos
714 Text| nugalėjimą apdainavo liaudis Lietuvoj ir Žemaitijoj. Prie to yra
715 Text| tikėtis ir iš lietuvių. Bet lig šiol man nepasisekė surasti
716 Text| tvarkingoje lytyje. Jis išlaikomas ligi dainos galo, taip, jog pirmose
717 Text| mazgodavo šiltu vandeniu ligonio kūną, atsiskyrus iš jo vėlei,
718 Text| eilutėje - trijų pėdų jambą. Likę posmai eina tvarkingai,
719 Text| Tokia pat ir ketvirtoji. Likusieji posmai beveik visi sudaryti
720 Text| išsilaiko tik pirmame posme; likusių abiejų posmų kelios eilutės
721 Text| istorijos, kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip II priedas
722 Text| lietuvių liaudies dainų vertę literatūrinį pasaulį pirmasis paskatino
723 Text| garsusis Lesingas, kuris savo literatūrinių laiškų II d. 242 psl. rašė: ,,
724 Text| Pašaltiny~~~~~~~~~~Ko liūdi, mergyte?~~~ Taip pat
725 Text| jei ramybė viešpatauja liūdinčių širdyje." Šis pasakymas
726 Text| pagrindo). Juodas varnas, kaip liūdnos žinios perdavėjas (171 psl.),
727 Text| apie 1282 m., rašo: ,,Tada livonai, visomis jėgomis savo galybę
728 Text| žinomojo Kiamento ežero. Ten livonų galybė žlugo, ir visa jų
729 Text| jokių pridedamųjų skiemenų. Logiškas kirtis yra antroje ir ketvirtoje
730 Text| Daugumas jų turi dar lokalinį koloritą. Galima lengvai
731 Text| gegutė, gandras, katinas, lokys ir t. t. - taip pat vadinami
732 Text| tie kūriniai žuvo liaudies lūpose, dingo neužrašyti. Gal būt,
733 Text| psl. Dvi eilutės visuomet lydimos melodijos su greita eiga.
734 Text| kuriame, lietuvių kalbą lygindamas su graikų ir lotynų, jis,
735 Text| apie 16 amžiaus vidurį) Lyko apylinkėse.~ Tikroji daina,
736 Text| randamas labai tvarkingoje lytyje. Jis išlaikomas ligi dainos
737 Text| važiuojant per Kuršą ir Lyvžemį. Šiose apylinkėse yra vietų,
738 Text| Tokio daugiau ar mažiau maišyto eiliavimo yra šios dainos:
739 Text| apdorojimą." Gal būt, šio malonaus autoriaus noras kada nors
740 Text| t, vartojimas padaro ją malonesnę negu lenkų kalba, kurioje
741 Text| lietuvių dainoms suteikia tokį malonų žavesį, tokį mielą švelnumą
742 Text| ant miego pasileidžianti (Mamužė mano, senoji mano) - Iš
743 Text| paties sukurtos dainos. Manau, kad tai turiu skaitytojams
744 Text| kaip lietuviškai, ypač mandagiai kalbėjo, viena kitą pagerbdavo
745 Text| Aušrinė 220 psl. Reikia manyti, kad šioje gražioje senoviškoje
746 Text| Elma ir Selmis 24 psl., Marčios atsisveikinimas 34 psl.,
747 Text| sudužimas (Per jūres, per mareles) - Iš Labguvos apyl. ...............
748 Text| Sirata (Vidur jūrių ir marelių) - iš Piktupėnų prie Tilžės ..........
749 Text| pušytę.~Imk pušies šaką ir marės putos saują, -~Tai tu parneši
750 Text| Tado Čackio veikale dėl Martyno Galo ir Vinco Kadlubeko
751 Text| Homero) bendrą skiemenų mastą, sumažėjo, važiuojant per
752 Text| tačiau čia viskas teisingai mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.~
753 Text| vedybiniame gyvenime. Mes matom čia lietuvę mergelę jos
754 Text| eisiu, kur būsiu, kur tai matysiu) - Iš Piktupėnų prie Tilžės ........
755 Text| Paprastieji senovės prūsų žmonės mazgodavo šiltu vandeniu ligonio kūną,
756 Text| Puikoratis (Aš turėjau mažą brolį) - Iš Įsruties apyl. ........
757 Text| I jambinio eiliavimo su mažais nukrypimais. Negreits į
758 Text| Nerasime nė vienos, net mažos, dainos, kurioje nepadoriomis
759 Text| daina Sesuo 26 psl. (su mažu nutolimu), Mylįs 52 psl.,
760 Text| parapijos ir vyskupystė Medininkuose). Bet pagonybė laikėsi ilgai
761 Text| patiekta vos pusė surinktos medžiagos, nes, viena, kitos dainos
762 Text| ir pieszczona melodia - meili melodija; Iubowina - mylimoji,
763 Text| puošnumą. Tuo tarpu kiek meilumo ji yra paveldėjusi iš graikų
764 Text| Sukauptas skausmas, švelni melancholija gaubia šias dainas palaimingu
765 Text| umarl, kuriuos pateikia Melecijus, nėra nei senoviški prūsiški,
766 Text| vestuvinė daina ir pieszczona melodia - meili melodija; Iubowina -
767 Text| sukurti pagal bažnytines melodijas. Donelaitis įvedė į lietuvių
768 Text| eilutės visuomet lydimos melodijos su greita eiga. Yra taip
769 Text| 291 psl. - apie saulę ir mėnesį ir jų dukteris, 300 psl. -
770 Text| dainas, matome, kad jų forma menininko rankos sukurta, nors medžiaga
771 Text| dainos neturi savyje jokių meninio apdorojimo pėdsakų. Jos
772 Text| jie gali duoti tik labai menką lietuvių liaudies muzikos
773 Text| Tai ypačiai rodo paprastų mergaičių sukurtos dainos arba odės
774 Text| žodelį?~~~ arba sodžiaus mergaitės aprauda savo draugės mirtį: ~ ~~~
775 Text| kaip jas dainuoja paprastos mergelės. Koks naivus sąmojis, koks
776 Text| Kojalavičius, kalbėdami apie 1362 metus, kada 3000 kilniausių lietuvių
777 Text| Vilko svodba (Atvažiavo meška) - Iš Valterkiemio prie
778 Text| Stalupėnų ...... 200 Marti, ant miego pasileidžianti (Mamužė mano,
779 Text| Gumbinės . ........ 160 Mieliausia dovana (O kad aš jojau šimtą
780 Text| tu numirei,~Ar neturėjai mielos motutės?~Kodėl gi tu numirei,~
781 Text| kaip nurodo gramatikai (žr. Milkaus gramatikos 136 psl.), bet
782 Text| galimas dalykas, kad Vytenio, Mindaugo, Kęstučio, Algirdo, Vytauto
783 Text| didesnį kūrinį pagal kurį nors minėtą eiliavimo būdą.~ Atkreipti
784 Text| laukuos, per dvi mylias nuo minėto žinomojo Kiamento ežero.
785 Text| 288 psl. daina, kaip ir minėtoji 264 psl. daina, susideda
786 Text| tėra paikas, be rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios
787 Text| kareivį apraudodavo kaip mirusį. Įsidėmėtina taip pat daina
788 Text| Žiemos daina 103 psl., Mirusio brolio rauda 140 psl., Klevelis
789 Text| numirei? - Tokiu būdu sumini mirusiojo visus turtus ir gėrybes:
790 Text| raudos, kurios išreiškia mirusių mylimųjų asmenų ilgesį.
791 Text| Prie dainų priskiriamos ir mįslių dainos (tolygios dainoms
792 Text| daugelyje dainų, yra senoji mitologija. Lietuvių tautoje krikščionybė
793 Text| daug galima būtų laimėti mitologijai, senajai istorijai, kalbai
794 Text| dažnai važinėjo, steigė mokyklas ir tuo padėjo pamatus liaudies
795 Text| padėjo pamatus liaudies mokymui.~ Nieko nuostabaus, kad
796 Text| su daktiliais - tai daina Molė verpianti 14 psl. ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~ ~ ~ ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
797 Text| jose dažnai matyti aukštas moralinis jautrumas, kuris rodo tautos
798 Text| skaisti dorovė, pagarba moralumui ir padorumui. Nerasime nė
799 Text| vokiečių gydytojo) Kelionėje į Moskoviją, nenusipelnė visai šio vardo,
800 Text| posmų pirmosios eilutės turi moteriškąsias galūnes. Atsisveikinimas
801 Text| trijų pėdų su pridedamuoju moteriškuoju skiemeniu. Paprastai trys
802 Text| Taip pat garbingosios Kauno moterys, kurios ne kitaip, kaip
803 Text| skubančią pas mylimąją motutę, norinčią jos tyliajame
804 Text| numirei,~Ar neturėjai mielos motutės?~Kodėl gi tu numirei,~Ar
805 Text| parėjau labai vėlai,~Radau motytę negulinčią.~~~ Tačiau
806 Text| prūsiški, nei lietuviški, bet mozūriški; nes taip kalbėjo kaimiečiai
807 Text| veiksmažodžiai turi galūnę -mu, ne parūpinamąja reikšme (
808 Text| Giedraičių laukuos, per dvi mylias nuo minėto žinomojo Kiamento
809 Text| nelaimingą - skubančią pas mylimąją motutę, norinčią jos tyliajame
810 Text| iš skaisčios, nekaltos, mylimo asmens skausmingai besiilginčios
811 Text| meili melodija; Iubowina - mylimoji, oblubienica - nuotaka.~
812 Text| tu numirei,~Ar neturėjai mylimos sesutės? ir t. t.~~~
813 Text| kurios išreiškia mirusių mylimųjų asmenų ilgesį. Rauda arba
814 Text| psl., Klevelis 152 psl., Mylinė iš Gumbinės II d., 158 psl.,
815 Text| t. - taip pat vadinami nabagėliais, kontrasto dėka dar sustiprinamas
816 Text| vilkas vadinamas vilkeliu ir nabagėliu. O to paties žodžio pasikartojimas
817 Text| paprastos mergelės. Koks naivus sąmojis, koks žavingas paprastumas!
818 Text| imant žmonių santykius, tiek naminių gyvulių, namų apyvokos daiktų
819 Text| santykius, tiek naminių gyvulių, namų apyvokos daiktų bei būtiniausių
820 Text| atsirastų dainius, tai būtų natūralu, kad visi jo eilėraščiai
821 Text| kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas,
822 Text| Hartknochas knygoje Senoji ir naujoji Prūsija sako: ,,Paprastieji
823 Text| kitus, - yra neginčijamai naujos dainos su įpintais senaisiais
824 Text| asmenų ilgesį. Rauda arba našlaitė ant savo motinos kapo: ~ ~~~
825 Text| paveldėtose iš senovės laikų. Neabejotina, kad dainos, kuriose vaizduojami
826 Text| 192 psl.) ir kitos yra neabejotinai tuo laiku kilusios. Žalnierių
827 Text| šnekamoji kalba; niekur neaprašinėjamas mylimosios grožis ir žavingumas.
828 Text| skiemenų skaičius jos tiksliai neapriboja, ten dažnai įterpiama dar
829 Text| paslaptis, kurios nekalta širdis nedrįsta ištarti.~ Labiausiai
830 Text| vartojimas (kuriam krikščionybė neduoda jokio pagrindo). Juodas
831 Text| kaip antrame posme: ~ ~~~Neduok, brolyti, ~Taurei žydėti.~~~
832 Text| Perkūną ir kitus, - yra neginčijamai naujos dainos su įpintais
833 Text| labai vėlai,~Radau motytę negulinčią.~~~ Tačiau kirtis paskutiniame
834 Text| 202 Pažadėjimas neįtinkąs (Anksti rytą keldamai) -
835 Text| nepastebimai, kada rinkėjas, neišduodamas savo noro užrašyti, dalyvauja
836 Text| Lietuvoje ir Žemaitijoje dar neišnyko, - tokia rauda dar gana
837 Text| tebėra toji šventa, žodžiais neišreiškiama gamtos paslaptis, kurios
838 Text| bus, paskaičius, kad šiai neištobulintai paniekintai kalbai norima
839 Text| gamtos paslaptis, kurios nekalta širdis nedrįsta ištarti.~
840 Text| nesutramdomos, bet iš skaisčios, nekaltos, mylimo asmens skausmingai
841 Text| betriūsiančią. Kartais regime ją ir nelaimingą - skubančią pas mylimąją
842 Text| Tik stovėk ir t. t., daro nelauktą įspūdį, lygiai kaip ir dainoj
843 Text| liaudies dainų rinkėjui nelengva. Rinkėjui atidžiai klausantis,
844 Text| yra pridėta pastaba 21: A. Neliubavičius, taip pasižymėjęs savo uolumu,
845 Text| gotų, skandinavų visai nelygina, bet apskritai į kalbotyrą
846 Text| ir ko negalima išreikšti. Nelyginant paukščių dainoje, liaudies
847 Text| šitaip sako: ,,Čia kai kam nemalonu bus, paskaičius, kad šiai
848 Text| atsitiktinis reiškinys. Nemaža vienodai skambančių deminutyvų,
849 Text| jose išreikštas! Čia niekur neminimas bučiavimasis, rankos paspaudimas,
850 Text| bėk, valtele, ant greito Nemunėlio) - Iš Piktupėnų prie Tilžės ........
851 Text| psl. ta pati upė vadinama Nemunėliu, tai yra tikras ženklas,
852 Text| tikras, atitiktų pažodžiui, nenorėjau eiliavimu ir skiemenų skaičium
853 Text| liaudies dainą, nes ji visai nenori klausyti meno varžtų. Užrašant
854 Text| savo būsimo vyro namus ir nenoromis, dažnai su ašaromis, nusiimančią
855 Text| Kelionėje į Moskoviją, nenusipelnė visai šio vardo, nes jos
856 Text| nei vieno išsireiškimo nepadailinti.~ Čia galėtų būti iškeltas
857 Text| net mažos, dainos, kurioje nepadoriomis užuominomis būtų peržengtos
858 Text| palyginti, svetimos įtakos nepaliesta, nors šiaip joje gavo pilietybės
859 Text| apylinkėje, kur upė dar nepasidalijus į dvi šakas ir turi Nemuno
860 Text| lietuvių. Bet lig šiol man nepasisekė surasti nė vienos tokios
861 Text| ypatingo posmų padalijimo čia nepastebima. Po 7-tosios eilutės kokio
862 Text| klausantis dainuojančios liaudies nepastebimai, kada rinkėjas, neišduodamas
863 Text| viva, kurių lietuvių kalba nepažįsta. Ir, be to, trumpas turinys
864 Text| išsipildys, nors iki šiol aš nepažįstu tokio latvių ar lietuvių
865 Text| dėsningai vystosi toliau, nepertraukiant daktiliu arba trochėju.
866 Text| nei vieno originalo bruožo nepraleisti, nei vieno išsireiškimo
867 Text| liaudies dainoms. Nors jose nerandam gilios išminties (kas gi
868 Text| moralumui ir padorumui. Nerasime nė vienos, net mažos, dainos,
869 Text| savo charakteriu yra tokia nereikšminga, kad ji lygiai gerai pritiktų
870 Text| amfibrachis eina jambo vieton. Neretai keičiasi ir visa dainos
871 Text| žemaičių sodžiuose ir prie Neries krantų.~ Kad tokių dainų
872 Text| ieškot~~~~ko nedainuojat?~nerūpestingos?~~~ Šiai eilių grupei
873 Text| sulaikyti ir ženklais išreikšti, nesiduoda pagaunami. Pagal čia pateiktus
874 Text| keliauta, triūsta ir išlaidų nesigailėta. Siekdamas, kad vertimas
875 Text| stebėtis, kodėl šiame rinkinyje neskelbiami anų dainų originalų tekstai:
876 Text| kantoniniai nuostatai: raitelis neskuba balnoti savo žirgo, o seserys
877 Text| gamtos jausmas, kuris leidžia nesugadintam žmogui nujausti, kad kažkas
878 Text| tonas, ir jis sklinda ne iš nesutramdomos, bet iš skaisčios, nekaltos,
879 Text| liūdesio šydu. Meilė čia nėra nesuvaldoma aistra, bet tasai pakilus,
880 Text| veiksmažodžiai, net šiurkščiai ir netauriai skambantieji, dėl galūnės -
881 Text| tad stabtelėjimas vidury netiksliai išlaikomas. ~Daktilinis
882 Text| autorius kukliai pastebi: ,,Netiktų man tokie niekai čia dėti,
883 Text| nevaržomas, ir jausmas gali čia netrukdomai išsilieti. Iš čia kyla tas
884 Text| slavais tikrai jokio ryšio neturėjo. Taigi daina apie slibiną
885 Text| dažniausiai iš keturių eilučių, neturinčių jokių pridedamųjų skiemenų.
886 Text| Lietuvos istoriją, mums neužrašė bent poros tokių karo dainų,
887 Text| žuvo liaudies lūpose, dingo neužrašyti. Gal būt, kelios jų nuotrupos
888 Text| viena kitą pagerbdavo čia nevartojamu žodžiu tamista. Tai ypačiai
889 Text| rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios dviprasmybės, o melodija
890 Text| įvairiomis formomis, kad aš nežinau, ar yra Europoje tauta,
891 Text| nusistebėjimas ar priežasties nežinojimas, radus graikų dainiaus (
892 Text| pažįstamas arba net visai nežinomas, nors kelios liaudies dainos
893 Text| pastebi: ,,Netiktų man tokie niekai čia dėti, jei nebūtų žinoma,
894 Text| pavadinimų su subtiliausiais niuansais. Gal būt, daug tokių pavadinimų
895 Text| Tekėjimas už vyrą (Kas nor vargužį vargti) - Iš Pliviškiemio
896 Text| šio malonaus autoriaus noras kada nors ir išsipildys,
897 Text| o dar kitų - mišrus.~ Norėčiau pabandyti visus šiame rinkinyje
898 Text| Atsisveikinimas (Kai aš tavęs norėjau) - Iš Įsruties apyl. .........
899 Text| neištobulintai paniekintai kalbai norima pripažinti puošnumą. Tuo
900 Text| skubančią pas mylimąją motutę, norinčią jos tyliajame glėbyje išlieti
901 Text| rinkėjas, neišduodamas savo noro užrašyti, dalyvauja jos
902 Text| retenybę, kuri mane be galo nudžiugino. Tai kelios lietuviškos
903 Text| lotynų, jis, tiesa, per toli nueina, o su slavų, gotų, skandinavų
904 Text| yra tokia žinia: ,,Slibino nugalėjimą apdainavo liaudis Lietuvoj
905 Text| leidžia nesugadintam žmogui nujausti, kad kažkas aukštesnio ir
906 Text| jambinio eiliavimo su mažais nukrypimais. Negreits į karą joti 200
907 Text| lietuvių Kauno pilyje kaip numantinai pasiaukojo ugniai. ,,3000
908 Text| Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie
909 Text| užrašęs.~ Šios dainos, mano nuomone, ir yra trys pirmosios lietuvių
910 Text| Strijkovskis, įmaišęs tiek daug nuosavos poezijos į savo Lietuvos
911 Text| galėčiau pavadinti savo nuosavybe. Viskas priklauso lietuvių
912 Text| liaudies mokymui.~ Nieko nuostabaus, kad jei šiame, taip vėlai
913 Text| ir dieviško glūdi šiame nuostabiame sielos polinkyje. Osianas
914 Text| leidžiąs 166 psl. Šioje nuostabioje dainoje perėjimas iš trochėjinio
915 Text| pastorium, 1745 m. paskelbė nuostabų raštą Lietuvių kalbos tyrinėjimas,
916 Text| valstybėje veikė kantoniniai nuostatai: raitelis neskuba balnoti
917 Text| neužrašyti. Gal būt, kelios jų nuotrupos dar bus užsilikusios žemaičių
918 Text| dainininkai ir dainininkės iš nuovokos sukuria dainas su tokiu
919 Text| yra jausmo švelnumas ir nuoširdumas. Daugybė deminutyvų su galūnėmis -
920 Text| intymų toną, švelnų ryšį, nuoširdžią užuojautą, trumpai tariant,
921 Text| garbinamu, iš paprastų rūtų nupintu nuotakos vainiku. Matome
922 Text| šukuos mano galvelę?~Kas nupraus mano burnelę?~Kas kalbės
923 Text| Klaipėdos apyl. ........ 208 Nuramdymas gailios anytos (Saulytė
924 Text| veiksmas būtų atliktas, kaip nurodo gramatikai (žr. Milkaus
925 Text| tai, kas vokiečių kalboje nusakoma žodžiais: hold, lieb, angenehm,
926 Text| nenoromis, dažnai su ašaromis, nusiimančią išsaugotą vainiką (152,
927 Text| autorius 216 psl. sako: ,,Mano nusistebėjimas ar priežasties nežinojimas,
928 Text| sirata 194 psl., Žiedas nuskendęs 232 psl. Dainoje 16 psl.
929 Text| daina Sesuo 26 psl. (su mažu nutolimu), Mylįs 52 psl., Nuotakos
930 Text| eiliavimas keičiasi ir nutolsta nuo taisyklingos eigos.
931 Text| jo lūpų tegalima išgirsti nuvalkiotų dalykų. Daug sėkmingesnis
932 Text| Ši žinia šiek tiek nušviečia tų trijų dainų kilimo vietą.
933 Text| lietuviškas žodis, reiškiąs nužudytųjų kaulus). Ir dabar šis Daumantas
934 Text| nėra tikras meno istorijos objektas. Jei ji atsiranda pačioje
935 Text| melodija; Iubowina - mylimoji, oblubienica - nuotaka.~ Lietuvių kalba,
936 Text| mergaičių sukurtos dainos arba odės kiekvienam atvejui, kurias
937 Text| eilės ~ ~~~~~~~~~~~~~~~Oi tai dyvai,~Didi dyvai buvo.~~~
938 Text| atsisveikinimas. Pateikęs šių dainų originalą ir vertimą, autorius kukliai
939 Text| Tačiau yra tarp jų ir gana originalių bei turiningų kūrinių. Jos
940 Text| ritmo ir daugiau nei vieno originalo bruožo nepraleisti, nei
941 Text| rinkinyje neskelbiami anų dainų originalų tekstai: Vargšas žvejys
942 Text| paminėti dalykai yra tikri, jų originalus atitinka vertimai, - tai
943 Text| nuostabiame sielos polinkyje. Osianas sako: ,,Tai laimė skausme,
944 Text| išleista kaip II priedas prie Osolinskio kritiško įnašo į slavų literatūrą,
945 Text| karą bellum (ne bellum, bet ossa lotynų kalba vadinasi lietuviškas
946 Text| kad tai turiu skaitytojams paaiškinti, nes be to galima būtų stebėtis,
947 Text| kitų - mišrus.~ Norėčiau pabandyti visus šiame rinkinyje pasitaikančius
948 Text| objektas. Jei ji atsiranda pačioje liaudyje, tai jos tekstas
949 Text| senajai istorijai, kalbai ir pačioms tautoms pažinti. Tautos
950 Text| sunku būdavo įprašyti jas padainuoti.~ Daugumas jų turi dar
951 Text| Kokio nors ypatingo posmų padalijimo čia nepastebima. Po 7-tosios
952 Text| skiemenų, kurie stabtelėjimu padalomi viduryje į dvi puses. Vietoj
953 Text| Pirmoji eilutė turėtų būti padalyta į dvi eilutės: Gerk, gerk,
954 Text| anytą 208 psl., kur strofos padalytos į keturias eilutes.~
955 Text| su l, r ir t, vartojimas padaro ją malonesnę negu lenkų
956 Text| steigė mokyklas ir tuo padėjo pamatus liaudies mokymui.~
957 Text| Kai kuriose dainose posmai padidinami viena arba dviem eilutėm,
958 Text| užuominomis būtų peržengtos padorumo ir kuklumo ribos. Priešingai,
959 Text| dorovė, pagarba moralumui ir padorumui. Nerasime nė vienos, net
960 Text| ir metru), jų čia vieną paduodu: ~ ~~~Ai siuntė, siuntė
961 Text| liaudies dainą. Pavyzdžiui paėmę kai kurias vokiečių liaudies
962 Text| 176, 180 psl.). Matome ją pagaliau šeimininkę laimingame šeimos
963 Text| vyrauja skaisti dorovė, pagarba moralumui ir padorumui.
964 Text| paskutiniame posme, kur dainių pagauna didelė galinga idėja, eiliavimas
965 Text| ženklais išreikšti, nesiduoda pagaunami. Pagal čia pateiktus eiliavimo
966 Text| mandagiai kalbėjo, viena kitą pagerbdavo čia nevartojamu žodžiu tamista.
967 Text| mergyte, eikis, jaunoji,~Vis pagirėliais, vis pamarėliais, -~Ten
968 Text| turėjo išleisti ediktą prieš pagoniškas apeigas Prūsijoje. XVII
969 Text| Prūsijos įdomybėse, - dar daug pagoniškų religinių apeigų Įsruties
970 Text| dienų išliko prisiminimas pagoniškųjų dievybių - Perkūno, Laimos,
971 Text| vyskupystė Medininkuose). Bet pagonybė laikėsi ilgai ir po reformacijos.
972 Text| tekstas dažniausiai tėra paikas, be rimtesnės minties rimavimas
973 Text| atėjo), ant a, o, u ir t.t. pailgina trumpą skiemenį. Kirtis
974 Text| rankos sukurta, nors medžiaga paimta iš liaudies kūrybos. Net
975 Text| vardai Rusnė, Varusnė ir Pakalnė - kaimai, į kuriuos iriasi
976 Text| atmainos, antra, ir jų atrodė pakankama šios rūšies lietuvių liaudies
977 Text| žodžių dam, dam ir t. t. pakartojama; Sirata 250 psl. Daina Aš
978 Text| liaudies dainos staigūs pakėlimai, greiti kritimai ir švelnūs
979 Text| nesuvaldoma aistra, bet tasai pakilus, šventas gamtos jausmas,
980 Text| palagis, nuotakos vežimas, palagas, apdangalas, papuošalai
981 Text| jaunosios atsineštas turtas, palagis, nuotakos vežimas, palagas,
982 Text| melancholija gaubia šias dainas palaimingu liūdesio šydu. Meilė čia
983 Text| reiškia: išėjo tėvelis, palengva išlingavo (švelniai ir tyliai). ~ ~~~
984 Text| kelios liaudies dainos yra palietusios jo ausis. Filologo kryžiaus
985 Text| anytą (Du brolyčiu mane palydėjo) - Iš Klaipėdos apyl. ........
986 Text| vežimą, svotas, jaunosios palydovas, uošvė, jaunosios motina,
987 Text| kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant,
988 Text| skausmingai besiilginčios širdies. Palyginkim tiktai dainas 48, 52, 180,
989 Text| nebūtų kelių rimuotų eilučių. Palyginkime dainą 2 psl., kur kiekviena
990 Text| šį rinkinį (23 ir 83 psl. Palyginkit taip pat 251 psl.). Ši rūšis,
991 Text| reikmenų pavadinimus, išliko, palyginti, svetimos įtakos nepaliesta,
992 Text| vertimai, - tai matyti, palyginus juos su šio rinkinio dainomis.
993 Text| yra gausiai šventėjų, arba pamaldžiųjų lietuvių, eiliuojamos, bet
994 Text| jaunoji,~Vis pagirėliais, vis pamarėliais, -~Ten tu rasi žalią pušytę.~
995 Text| steigė mokyklas ir tuo padėjo pamatus liaudies mokymui.~ Nieko
996 Text| Pliviškiemy.~ Šį dalyką pamėgus, 15 metų šiam veikalui buvo
997 Text| Piemenėlis 145 psl. Tik šitie čia paminėti dalykai yra tikri, jų originalus
998 Text| toks pat, kaip ir neseniai paminėtoje dainoje 140 psl. Tik paskutiniame
999 Text| giesmės, kurių tema yra arba pamokymas, kaip Donelaičio ,,Metai" (
1000 Text| taip, kad pėda darosi panaši į spondėją su pridedamuoju
1001 Text| kelių tonų kadenciją, labai panašią į eiliavimą. Jei tarp jų
1002 Text| senieji prūsai yra turėję panašių laidotuvių raudų, pasakoja
|