101-isgir | iskel-panas | panie-utis | uzbai-zyme
Part
1003 Text| kad šiai neištobulintai paniekintai kalbai norima pripažinti
1004 Text| eiliavimo būdas taip pat paplitęs, kaip ir jambinis. Ir jis
1005 Text| šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos
1006 Text| naujoji Prūsija sako: ,,Paprastieji senovės prūsų žmonės mazgodavo
1007 Text| liepsnojančios pilies ugnių ir dabar paprastomis dainomis tauta apdainuoja" -
1008 Text| taip, kaip jas dainuoja paprastos mergelės. Koks naivus sąmojis,
1009 Text| laikais, bet krikščioniškųjų papročių išstumta, atrodo, beveik
1010 Text| vežimas, palagas, apdangalas, papuošalai aplink nuotakos vežimą,
1011 Text| ir daugelio kitų nuotakos papuošimo ir vestuvinių apeigų pavadinimų
1012 Text| buvo įsteigtos pirmosios parapijos ir vyskupystė Medininkuose).
1013 Text| visi jo eilėraščiai būtų parašyti pagal šitokį jų balsų apdorojimą."
1014 Text| Tai patvirtina mano pareikštą spėliojimą, kad kažkas skandinaviška
1015 Text| vogčiomis ir kiti meilės pareiškimo būdai, kuriuos leidžia kitų
1016 Text| pasiaukojo ugniai. ,,3000 parinktų karių buvo tvirtovėje, kurių
1017 Text| marės putos saują, -~Tai tu parneši savo anytėlei~Žiemužės šėką,
1018 Text| laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir
1019 Text| veiksmažodžiai turi galūnę -mu, ne parūpinamąja reikšme (pasirūpinu), kad
1020 Text| motina, nuotaka, jaunoji, parvesta į namus, ir daugelio kitų
1021 Text| pasakėčios, kartu su Ezopo pasakėčiomis mano išleistos lietuvių
1022 Text| panašių laidotuvių raudų, pasakoja mums daugiausia prūsų kronikų
1023 Text| m.; to paties autoriaus pasakos, arba pasakėčios, kartu
1024 Text| liūdinčių širdyje." Šis pasakymas visiškai tinka ir lietuvių
1025 Text| paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą,
1026 Text| dainų vertę literatūrinį pasaulį pirmasis paskatino garsusis
1027 Text| skiemenų skaičium tiksliai pasekti, bet stengiausi tik laikytis
1028 Text| Kauno pilyje kaip numantinai pasiaukojo ugniai. ,,3000 parinktų
1029 Text| skiemeniu ir paskutinioji eilutė pasidaro septynių skiemenų, kurių
1030 Text| žymaus tobulumo laipsnio pasiekusi. Latvių kalboje žodžio daina
1031 Text| lietuvių liaudies dainos, mus pasiekusios per spaudą; tuo tarpu dvi
1032 Text| nabagėliu. O to paties žodžio pasikartojimas kiekviename posme, kai kiti
1033 Text| 200 Marti, ant miego pasileidžianti (Mamužė mano, senoji mano) -
1034 Text| gyvenimo dieną iškilmingai pasipuošusią, bet kupiną liūdesio, atsisveikinančią
1035 Text| Negreits į karą joti (200 psl.) pasireiškia visai kitoniška dvasia,
1036 Text| gražiesiems kūriniams būtų pasirinkęs vieną iš aukščiau minėtų
1037 Text| 171 psl.), lemtingų gulbių pasirodymai 101, 131 psl. ir kitos liaudies
1038 Text| ne parūpinamąja reikšme (pasirūpinu), kad koks nors veiksmas
1039 Text| pabandyti visus šiame rinkinyje pasitaikančius eiliavimo būdus suvesti
1040 Text| Vakarais verpianti 87 psl., Pasižadėjimas 114 psl. ir Piemenėlis 145
1041 Text| A. Neliubavičius, taip pasižymėjęs savo uolumu, pateikė man (
1042 Text| Čia kai kam nemalonu bus, paskaičius, kad šiai neištobulintai
1043 Text| literatūrinį pasaulį pirmasis paskatino garsusis Lesingas, kuris
1044 Text| Gumbinės pastorium, 1745 m. paskelbė nuostabų raštą Lietuvių
1045 Text| Gluosnis 224 psl. ir jau Ruigio paskelbtoji - Aš atsisakiau savo močiutei
1046 Text| spondėjas, bet su kirčiu. Paskutinė pėda gauna ,arba trochėją,
1047 Text| Nuotakos daina 180 psl. Kartais paskutinėje pėdoje pasitaiko dar vyriškas
1048 Text| Kerdžius 268 psl., kur tik paskutiniai posmai kiek kitoki. Dainoje
1049 Text| metu jos atsirado. Ypač paskutinieji - 1813 ir 1814 m. karo įvykiai,
1050 Text| pridedamuoju skiemeniu ir paskutinioji eilutė pasidaro septynių
1051 Text| žodžiais neišreiškiama gamtos paslaptis, kurios nekalta širdis nedrįsta
1052 Text| neminimas bučiavimasis, rankos paspaudimas, žvilgsniai vogčiomis ir
1053 Text| Žemaitijoj. Prie to yra pridėta pastaba 21: A. Neliubavičius, taip
1054 Text| jausmas - tikrosios giesmės. Pastarosios yra gausiai šventėjų, arba
1055 Text| eilutės.~ Be to, reikia pastebėti, kad skiemenų ilgumas priklauso
1056 Text| vertimą, autorius kukliai pastebi: ,,Netiktų man tokie niekai
1057 Text| dalis. Jeigu jis kur ir pastebimas posme, tai tėra atsitiktinis
1058 Text| Valterkiemio prie Gumbinės pastorium, 1745 m. paskelbė nuostabų
1059 Text| Medžiagą šiam veikalui suteikė: pastorius Hazenšteinas senasis Piktupėnuose,
1060 Text| pasižymėjęs savo uolumu, pateikė man (sako Čackis) dvi lietuvių
1061 Text| Dukrės atsisveikinimas. Pateikęs šių dainų originalą ir vertimą,
1062 Text| procz tu umarl, kuriuos pateikia Melecijus, nėra nei senoviški
1063 Text| nesiduoda pagaunami. Pagal čia pateiktus eiliavimo būdus priede duodami
1064 Text| kažkas skandinaviška yra patekę į lietuvių liaudies poeziją.~
1065 Text| Dvi tokios raudos pateko ir į šį rinkinį (23 ir 83
1066 Text| įvairybe vestuvinių dainų. Čia patiekta vos pusė surinktos medžiagos,
1067 Text| Kunigaikštystėje, tad atrodo labai patikima, jog tas tris dainas ten
1068 Text| tokį mielą švelnumą ir patrauklumą, kuris užburia širdį. Jie
1069 Text| Fridrichas Vilhelmas I, kuris pats po Lietuvą dažnai važinėjo,
1070 Text| Runų literatūra.~ Tai patvirtina mano pareikštą spėliojimą,
1071 Text| negalima išreikšti. Nelyginant paukščių dainoje, liaudies dainos
1072 Text| Čystas vandenėlis,~~~~~~~~~~- Paupely,~~~~~~~~~~Pašaltiny~~~~~~~~~~
1073 Text| eilutėse be stabtelėjimo, arba pauzės, o antrose jis dažnai kaitaliojasi
1074 Text| būtiniausių gyvenimo reikmenų pavadinimus, išliko, palyginti, svetimos
1075 Text| nėra nieko, ką galėčiau pavadinti savo nuosavybe. Viskas priklauso
1076 Text| Visi šie santykiai pavaizduoti tokiomis įvairiomis formomis,
1077 Text| Mėnuo saulužę vedė~Pirmą pavasarėlį.~~~ Kartais sudaro posmą
1078 Text| Drovumas ir santūrumas taip paveikia, kad iš jo lūpų tegalima
1079 Text| tarpu kiek meilumo ji yra paveldėjusi iš graikų kalbos. Dažnas
1080 Text| dainose ir priežodžiuose, paveldėtose iš senovės laikų. Neabejotina,
1081 Text| kurias čia įdedu." Ir kaip pavyzdį jis įdeda tris senas dainas,
1082 Text| tautinės vertės.~ Ruigio pavyzdžiu sekdamas, ir Herderis savo
1083 Text| Paupely,~~~~~~~~~~Pašaltiny~~~~~~~~~~Ko liūdi, mergyte?~~~
1084 Text| kad išdidusis brolis yra pašauktas į kariuomenę. Tikrai ši
1085 Text| raitelio (Anksti rytą rytužį pašersiu žirgytį) - Iš Įsruties apyl. .........
1086 Text| kalbai ir pačioms tautoms pažinti. Tautos daina yra tyriausias
1087 Text| būdas buvo jam dar per mažai pažįstamas arba net visai nežinomas,
1088 Text| prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs
1089 Text| ir intymumo. Reikia tik pažiūrėti į liaudies dainą 62 psl.,
1090 Text| 131 psl. ir kitos liaudies pažiūros, kilusios iš prieškrikščioniškųjų
1091 Text| eilėraščiai, prie kurių pažymėta ,,Lietuvių liaudies daina",
1092 Text| meno varžtų. Užrašant ir pažymint ją gaidomis, dingsta tai,
1093 Text| dainų būta, rodo randami pėdsakai lenkų ir lietuvių istorikų
1094 Text| jokių meninio apdorojimo pėdsakų. Jos visos, įskaitant ir
1095 Text| įterpiama ketvirta eilutė. ~Penkiapėdės trochėjinės eilės ~ Jos
1096 Text| kalbotyrą jis įsigilinęs. Penkioliktame skyriuje, kur jis kalba
1097 Text| dainoj Šaltinaitis 172 psl. penktasis posmas. Jaunatis, į vaiską
1098 Text| skiemeniu, o ketvirtoje ir penktoje eilutėje - trijų pėdų jambą.
1099 Text| varnas, kaip liūdnos žinios perdavėjas (171 psl.), lemtingų gulbių
1100 Text| eiga. Jambinis eiliavimas pereina į trochėjinį ir atvirkščiai.
1101 Text| Šioje nuostabioje dainoje perėjimas iš trochėjinio į jambinį
1102 Text| dainų, kurios mus tiesiog perkelia į tautos buitį, daug galima
1103 Text| dievaitį, 95 psl. -apie Perkūną ir kitus, - yra neginčijamai
1104 Text| prisiminimas pagoniškųjų dievybių - Perkūno, Laimos, Giltinės, Bangpučio,
1105 Text| tyriausias tautos sielos perlas, ir jei tauta žūna, dažnai
1106 Text| nepadoriomis užuominomis būtų peržengtos padorumo ir kuklumo ribos.
1107 Text| Pasižadėjimas 114 psl. ir Piemenėlis 145 psl. Tik šitie čia paminėti
1108 Text| weselna - vestuvinė daina ir pieszczona melodia - meili melodija;
1109 Text| meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir
1110 Text| gtcym cdflt,yfz, lenkų - piešń (piosenka) weselna - vestuvinė
1111 Text| balnoti savo žirgo, o seserys piktai džiaugiasi, kad išdidusis
1112 Text| pastorius Hazenšteinas senasis Piktupėnuose, superintendentas Jordanas
1113 Text| mirtį tarp liepsnojančios pilies ugnių ir dabar paprastomis
1114 Text| nepaliesta, nors šiaip joje gavo pilietybės teises didelė slaviškų žodžių
1115 Text| tėtužis, iškūprino) - Iš Pilupėnų Stalupėnų apskrityje .......
1116 Text| Gumbinėje, precentorius Budrius Pilupėnuose, katedros past. Cipelis ,
1117 Text| mergyte, pavasarėly) - Iš Pilviškiemio prie Įsruties ..........
1118 Text| kilniausių lietuvių Kauno pilyje kaip numantinai pasiaukojo
1119 Text| išprususių tautų savumas." ~ Pilypas Ruigys, nuo 1708 m. iki
1120 Text| cdflt,yfz, lenkų - piešń (piosenka) weselna - vestuvinė daina
1121 Text| būtų išreiškusi valstiečio pirkelės meilę tokia įvairybe vestuvinių
1122 Text| susideda iš dviejų pusių. Pirmajai pusei priklauso dvi pėdos
1123 Text| joje metras išsilaiko tik pirmame posme; likusių abiejų posmų
1124 Text| eiliavimo grupei, bet tik pirmas posmas yra taisyklingas,
1125 Text| tartum meilės ciklą - jos pirmąsias užuomazgas, atsiskleidimą
1126 Text| vertę literatūrinį pasaulį pirmasis paskatino garsusis Lesingas,
1127 Text| poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip
1128 Text| trochėjinis posmas gauna pirmoje eilėje vyrišką pridedamąjį
1129 Text| taisyklingai trochėjinė, tik pirmojo posmo pirmoji eilutė turi
1130 Text| dienelės 158 psl. Šios dainos pirmuose trijuose posmuose kaitaliojasi
1131 Text| žodžių: marti, sūnaus pati, piršlys, kurs prikalbinėja vesti (
1132 Text| šiaurės sagose ir dainose? Plg. Vormijus, Runų literatūra.~
1133 Text| Enciūnuose ir past. Ostermejeris Pliviškiemy.~ Šį dalyką pamėgus,
1134 Text| antras ir trečias gauna kitą pobūdį dėl įsimaišiusių daktilių
1135 Text| trumpas turinys neturi jokios poetinės ir tautinės vertės.~
1136 Text| dainuotojui. Jo kūrybinis polėkis nevaržomas, ir jausmas gali
1137 Text| šiame nuostabiame sielos polinkyje. Osianas sako: ,,Tai laimė
1138 Text| iš tų laikų, kai ji buvo politiškai nepriklausoma? Kaimyninių
1139 Text| istoriją, mums neužrašė bent poros tokių karo dainų, dainuotų
1140 Text| subūrę ir Lietuvą puolę, pradėjo su Daumantu aršiausią kovą
1141 Text| ir kokia daugiausia buvo praėjusiais amžiais, nėra tikras meno
1142 Text| Tikrai ši daina kilusi praėjusiame šimtmetyje, kai būsimąjį
1143 Text| tiek pasakėčios, datuojamos praėjusio amžiaus viduriu, yra sukurtos
1144 Text| prapuolusi (O vakar vakaraty prapuolė mano avatė) - Iš Piktupėnų
1145 Text| jungiamos kartu aiškiai prasmei gauti. Betgi į kiekvieną
1146 Text| Prūsijoje. XVII a. viduryje Pretorijus rado, - kaip jis rašo savo
1147 Text| pėdoje pasitaiko dar vyriškas pridedamasis skiemuo, kaip dainoj 62
1148 Text| eilučių, neturinčių jokių pridedamųjų skiemenų. Logiškas kirtis
1149 Text| Žemaitijoj. Prie to yra pridėta pastaba 21: A. Neliubavičius,
1150 Text| dvibalsį prieš tris ar keturis priebalsius (vaikščiojo ). Žiūr. dainą
1151 Text| Lindės ir išleista kaip II priedas prie Osolinskio kritiško
1152 Text| pateiktus eiliavimo būdus priede duodami keli gaidų užrašymo
1153 Text| Pridedamas skiemuo arba priekinis, eilutės pradžioje, arba
1154 Text| liaudies pažiūros, kilusios iš prieškrikščioniškųjų laikų.~ Eilėdara, kuria
1155 Text| Mano nusistebėjimas ar priežasties nežinojimas, radus graikų
1156 Text| tebegyvena tautos dainose ir priežodžiuose, paveldėtose iš senovės
1157 Text| sūnaus pati, piršlys, kurs prikalbinėja vesti (tekėti), kraitis,
1158 Text| dažnai dvi lygios eilutės, priklausančios viena nuo kitos, sudaro
1159 Text| paniekintai kalbai norima pripažinti puošnumą. Tuo tarpu kiek
1160 Text| svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs
1161 Text| krašte iki šių dienų išliko prisiminimas pagoniškųjų dievybių - Perkūno,
1162 Text| apibūdinti.~ Prie dainų priskiriamos ir mįslių dainos (tolygios
1163 Text| nereikšminga, kad ji lygiai gerai pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui."
1164 Text| Žodžiai: Halele, lele, y, procz tu umarl, kuriuos pateikia
1165 Text| jau išnykusi. Kad senieji prūsai yra turėję panašių laidotuvių
1166 Text| knygoje Senoji ir naujoji Prūsija sako: ,,Paprastieji senovės
1167 Text| prieš pagoniškas apeigas Prūsijoje. XVII a. viduryje Pretorijus
1168 Text| liečia daugiausia Lietuvos prūsiškąją dalį, kur išsilaikė gryniausia
1169 Text| Melecijus, nėra nei senoviški prūsiški, nei lietuviški, bet mozūriški;
1170 Text| rinkinio dainomis. Visi kiti Prutenų eilėraščiai, prie kurių
1171 Text| Iš vakarėlio vėjeliams pučiant - Iš Pilkalnio apyl. ..............
1172 Text| švelniai ir tyliai). ~ ~~~Pūčkelę prie šono ten dyrino~~~ -
1173 Text| raudojimas (Jau ir atlėkė gulbių pulkatis) - Iš Valterkiemio prie
1174 Text| tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio
1175 Text| trumpos eilutės su dviem arba pusantros trochėjinių pėdų, kaip ~ ~~~~~~~
1176 Text| iš dviejų pusių. Pirmajai pusei priklauso dvi pėdos su pridedamuoju
1177 Text| pridedamuoju skiemeniu abiejose pusėse, dėl kurio eilutė gauna
1178 Text| eilutė turi galūnę au. 62 puslapio dainoje beveik kiekvienas
1179 Text| ino. 82, 194, 226 ir kitų puslapių dainos turi daug mažybinių -
1180 Text| Pirmvakario daina (Ko vėjas pūtė) - Iš Pilkalnio apyl. ..........
1181 Text| Imk pušies šaką ir marės putos saują, -~Tai tu parneši
1182 Text| tu rasi žalią pušytę.~Imk pušies šaką ir marės putos saują, -~
1183 Text| serganti (Per beržynėlį, per pušynėlį) - Iš Įsruties apyl. ...............
1184 Text| pamarėliais, -~Ten tu rasi žalią pušytę.~Imk pušies šaką ir marės
1185 Text| juose daug balsių su l, r ir t, vartojimas padaro
1186 Text| XVII a. viduryje Pretorijus rado, - kaip jis rašo savo Prūsijos
1187 Text| kalbama, tokia, kokią mes ją radom, tėra, kaip atrodo, vien
1188 Text| priežasties nežinojimas, radus graikų dainiaus (Homero)
1189 Text| veikė kantoniniai nuostatai: raitelis neskuba balnoti savo žirgo,
1190 Text| ir vieną trochėją (aukso rakteliais skambindams). Tokia pat
1191 Text| Tai laimė skausme, jei ramybė viešpatauja liūdinčių širdyje."
1192 Text| trumpas trieilis jambas randamas labai tvarkingoje lytyje.
1193 Text| Kad tokių dainų būta, rodo randami pėdsakai lenkų ir lietuvių
1194 Text| lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi,
1195 Text| Kas man sušildys rankas kojeles?~Kas šukuos mano
1196 Text| vis pamarėliais, -~Ten tu rasi žalią pušytę.~Imk pušies
1197 Text| šeimininkę laimingame šeimos ratelyje, besidarbuojančią savo namuose,
1198 Text| turėję panašių laidotuvių raudų, pasakoja mums daugiausia
1199 Text| buvęs Laukiškiuose, past. Raušningas Enciūnuose ir past. Ostermejeris
1200 Text| literatūrinių laiškų II d. 242 psl. rašė: ,,Neseniai, vartydamas
1201 Text| 1745 m. paskelbė nuostabų raštą Lietuvių kalbos tyrinėjimas,
1202 Text| daugiausia prūsų kronikų rašytojai. Hartknochas knygoje Senoji
1203 Text| stiliumi ir melodija.~ Rečiausia yra trečioji lietuvių dainų
1204 Text| pagonybė laikėsi ilgai ir po reformacijos. Hercogas Albrechtas dar
1205 Text| betriūsiančią. Kartais regime ją ir nelaimingą - skubančią
1206 Text| bei būtiniausių gyvenimo reikmenų pavadinimus, išliko, palyginti,
1207 Text| galūnę -mu, ne parūpinamąja reikšme (pasirūpinu), kad koks nors
1208 Text| vadinasi lietuviškas žodis, reiškiąs nužudytųjų kaulus). Ir dabar
1209 Text| posme, tai tėra atsitiktinis reiškinys. Nemaža vienodai skambančių
1210 Text| Karaliaučiuje, 1824, in 8), arba religinis jausmas - tikrosios giesmės.
1211 Text| įdomybėse, - dar daug pagoniškų religinių apeigų Įsruties apylinkėje.
1212 Text| tyrinėjimų gale radau įdėtą retenybę, kuri mane be galo nudžiugino.
1213 Text| įsimaišo keli daktiliai.~ 2. Retesnė yra trijų pėdų jambinė eilutė,
1214 Text| keturias eilutes.~ III. Retesnis už anuodu yra amfibrachinis
1215 Text| Karaliaučius, 1825. VII. 1 ~Rėza ~DAINŲ RINKINIO TURINYS ~
1216 Text| peržengtos padorumo ir kuklumo ribos. Priešingai, jose dažnai
1217 Text| daugelyje vietų savaime sudaro rimą. Todėl beveik nėra dainos,
1218 Text| paikas, be rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios dviprasmybės,
1219 Text| iš ilgų eilučių, bet turi rimtesnę už aną ir graudžią melodiją.
1220 Text| dažniausiai tėra paikas, be rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios
1221 Text| elis, -ėlis, -atis.~ Rimtose dainose - giesmėse - rimas
1222 Text| dainos, kurioj nebūtų kelių rimuotų eilučių. Palyginkime dainą
1223 Text| liaudies nepastebimai, kada rinkėjas, neišduodamas savo noro
1224 Text| sėkmingesnis yra liaudies dainų rinkimas, klausantis dainuojančios
1225 Text| metų šiam veikalui buvo rinkta medžiaga, keliauta, triūsta
1226 Text| skiemenis ir pagal jambinį ritmą dėsningai vystosi toliau,
1227 Text| stengiausi tik laikytis eilių ritmo ir daugiau nei vieno originalo
1228 Text| dainose? Plg. Vormijus, Runų literatūra.~ Tai patvirtina
1229 Text| pradžioje tuo energingai rūpinosi Fridrichas Vilhelmas I,
1230 Text| žveju 110 psl. minimi vardai Rusnė, Varusnė ir Pakalnė - kaimai,
1231 Text| Vainikas nuo tilto puolė (Rūtas sėjau ir gedėjau) - Iš Laukiškių
1232 Text| labai garbinamu, iš paprastų rūtų nupintu nuotakos vainiku.
1233 Text| jų atrodė pakankama šios rūšies lietuvių liaudies dvasiai
1234 Text| išreiškia intymų toną, švelnų ryšį, nuoširdžią užuojautą, trumpai
1235 Text| su slavais tikrai jokio ryšio neturėjo. Taigi daina apie
1236 Text| istorijos, kuri išversta S.B.Lindės ir išleista kaip
1237 Text| Krak, Krako vardo šiaurės sagose ir dainose? Plg. Vormijus,
1238 Text| šiaurės šalių sakmių, arba sagų. Kas nėra sutikęs Krak,
1239 Text| jiems kilti iš šiaurės šalių sakmių, arba sagų. Kas nėra sutikęs
1240 Text| suvaržytas. Drovumas ir santūrumas taip paveikia, kad iš jo
1241 Text| kalba, tiek imant žmonių santykius, tiek naminių gyvulių, namų
1242 Text| lietuvių istorikų knygose. Sarnicijus Lenkijos ir Lietuvos analuose,
1243 Text| pušies šaką ir marės putos saują, -~Tai tu parneši savo anytėlei~
1244 Text| ei, au daugelyje vietų savaime sudaro rimą. Todėl beveik
1245 Text| kaip į nepriklausomą ir savaimingą. Paskutinis skiemuo visuomet
1246 Text| paaiškinimuose (315 psl.).~ Kita savita lietuvių liaudies dainų
1247 Text| dalis.~ Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo
1248 Text| nėra tik išprususių tautų savumas." ~ Pilypas Ruigys, nuo
1249 Text| žinoma, jog daug kalbos savybių galima išmokti iš šitokių
1250 Text| Lietuvių dainos neturi savyje jokių meninio apdorojimo
1251 Text| eilutės sudaro šitokios schemos posmą: ~Trijų pėdų jambinės
1252 Text| Vainikas nuo tilto puolė (Rūtas sėjau ir gedėjau) - Iš Laukiškių
1253 Text| vertės.~ Ruigio pavyzdžiu sekdamas, ir Herderis savo įvairių
1254 Text| nuvalkiotų dalykų. Daug sėkmingesnis yra liaudies dainų rinkimas,
1255 Text| lietuvių kalba. Šios tautos senais laikais su slavais tikrai
1256 Text| naujos dainos su įpintais senaisiais įvaizdžiais. Gal būt, ir
1257 Text| būtų laimėti mitologijai, senajai istorijai, kalbai ir pačioms
1258 Text| kaip pavyzdį jis įdeda tris senas dainas, kurios įdėtos ir
1259 Text| serbų ir kt., turinčių savo senąsias karžygių dainas, leidžia
1260 Text| 220 psl.), yra sukurtos seniausiais pagonybės laikais. Kitos,
1261 Text| visai jau išnykusi. Kad senieji prūsai yra turėję panašių
1262 Text| susijusi savo kilme su senovinėmis laidotuvių apeigomis pagonybės
1263 Text| dainose galime įžiūrėti tokį senovinės liaudies kūrybos apdorojimą.
1264 Text| matome ją sužadėtinę su savo senoviniu, taip labai garbinamu, iš
1265 Text| pateikia Melecijus, nėra nei senoviški prūsiški, nei lietuviški,
1266 Text| manyti, kad šioje gražioje senoviškoje liaudies dainoje, kurioje
1267 Text| kaitaliojasi jambai ir daktiliai, septintame ir devintame posme viena
1268 Text| skiemenys, o trečioje - septyni. Šitaip yra sueiliuotos
1269 Text| paskutinioji eilutė pasidaro septynių skiemenų, kurių schema tokia: ~ ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
1270 Text| atsisveikinančią su motina, seserimis ir draugėmis (26, 180 psl.) -
1271 Text| neskuba balnoti savo žirgo, o seserys piktai džiaugiasi, kad išdidusis
1272 Text| ant atviro e (bernelis), siaurojo ė (atėjo), ant a, o, u ir
1273 Text| ir išlaidų nesigailėta. Siekdamas, kad vertimas būtų tikras,
1274 Text| tyliajame glėbyje išlieti savo sielvartus (160, 208, 213 psl.).~
1275 Text| psl., Jūreivis 40 psl., Sigalas ir Ina 78 psl., Žiemos daina
1276 Text| aplankymas (Duktė mano, Simoniene) - iš Valterkiemio prie
1277 Text| rauda (Aš vargdienėlė, aš siratėlė) - Iš tų pačių apyl. ........
1278 Text| eiliavimo būdus suvesti į vieną sistemą.~ I. Daugumoje dainų
1279 Text| verpiančią, audžiančią, siuvinėjančią (2, 6, 14, 144 psl.). Mes
1280 Text| Lietuvos istorija 1 t. VIII sk. 330 psl.~ Gaila, kad
1281 Text| įvaizdžiais. Gal būt, ir dažnas skaičiaus devynių vartojimas (kuriam
1282 Text| nenorėjau eiliavimu ir skiemenų skaičium tiksliai pasekti, bet stengiausi
1283 Text| melodija nėra apribota eilučių skaičiumi. Trumpai tariant, sutinkamas
1284 Text| yra slenkanti ir skiemenų skaičius jos tiksliai neapriboja,
1285 Text| iš nesutramdomos, bet iš skaisčios, nekaltos, mylimo asmens
1286 Text| Pažymėtina, jog dainose vyrauja skaisti dorovė, pagarba moralumui
1287 Text| dainos. Manau, kad tai turiu skaitytojams paaiškinti, nes be to galima
1288 Text| reiškinys. Nemaža vienodai skambančių deminutyvų, kurie baigiasi
1289 Text| šiurkščiai ir netauriai skambantieji, dėl galūnės -inu šioj dainoj
1290 Text| trochėją (aukso rakteliais skambindams). Tokia pat ir ketvirtoji.
1291 Text| pareikštą spėliojimą, kad kažkas skandinaviška yra patekę į lietuvių liaudies
1292 Text| nueina, o su slavų, gotų, skandinavų visai nelygina, bet apskritai
1293 Text| Osianas sako: ,,Tai laimė skausme, jei ramybė viešpatauja
1294 Text| nekaltos, mylimo asmens skausmingai besiilginčios širdies. Palyginkim
1295 Text| dviejose eilutėse yra penki skiemenys, o trečioje - septyni. Šitaip
1296 Text| O apynėli, žaliukėli", skiriamą garbingam Kauno burmistrui."~
1297 Text| ir graudžią melodiją. Jis skirstomas į šias dvi žemesnes rūšis:~
1298 Text| kad po kiekvienu dangaus skliautu gimsta dainiai ir kad gyvi
1299 Text| elegiškas tonas, ir jis sklinda ne iš nesutramdomos, bet
1300 Text| regime ją ir nelaimingą - skubančią pas mylimąją motutę, norinčią
1301 Text| įsigilinęs. Penkioliktame skyriuje, kur jis kalba apie lietuvių
1302 Text| ten žvalgosi, tykodamas slaptomis, atsargiai ir tyliai grobio.
1303 Text| tautos senais laikais su slavais tikrai jokio ryšio neturėjo.
1304 Text| pilietybės teises didelė slaviškų žodžių dalis.~ Lietuvių
1305 Text| būtų atsiradęs kaimynuose slavuose. Rusų kalboje turim gtcym
1306 Text| melodija. Tačiau kur ji yra slenkanti ir skiemenų skaičius jos
1307 Text| neturėjo. Taigi daina apie slibiną turėjo jiems kilti iš šiaurės
1308 Text| dainas yra tokia žinia: ,,Slibino nugalėjimą apdainavo liaudis
1309 Text| Kartais deminutyvuose slypi ironija ir sąmojis, kaip,
1310 Text| Žiemužės šėką, vasaružės sniegą.~~~ Yra dar viena lietuvių
1311 Text| dažniausiai baltais drabužiais, sodindavo ant kėdės ir šitaip dainuodavo
1312 Text| meilės žodelį?~~~ arba sodžiaus mergaitės aprauda savo draugės
1313 Text| bus užsilikusios žemaičių sodžiuose ir prie Neries krantų.~
1314 Text| dainos, mus pasiekusios per spaudą; tuo tarpu dvi lietuvių
1315 Text| patvirtina mano pareikštą spėliojimą, kad kažkas skandinaviška
1316 Text| amfibrachio gali būti ir spondėjas, bet su kirčiu. Paskutinė
1317 Text| kaitaliojasi daktilis su spondėju arba trochėju, kartais anapestas
1318 Text| jambinė eilutė turi viduryje stabtelėjimą, arba pauzę. Ji susideda
1319 Text| turi tik 10 skiemenų, tad stabtelėjimas vidury netiksliai išlaikomas. ~
1320 Text| dainoje, liaudies dainos staigūs pakėlimai, greiti kritimai
1321 Text| paaiškinti, nes be to galima būtų stebėtis, kodėl šiame rinkinyje neskelbiami
1322 Text| Lietuvą dažnai važinėjo, steigė mokyklas ir tuo padėjo pamatus
1323 Text| skaičium tiksliai pasekti, bet stengiausi tik laikytis eilių ritmo
1324 Text| skiriasi nuo dainų savo metru, stiliumi ir melodija.~ Rečiausia
1325 Text| Latvių kalbai taip pat stinga žodžių: marti, sūnaus pati,
1326 Text| kalbos ilgainiui išnyko dėl stipraus vokiečių ir estų įsimaišymo.~
1327 Text| kreipiantis į sūnų: Tik stovėk ir t. t., daro nelauktą
1328 Text| rūsčią anytą 208 psl., kur strofos padalytos į keturias eilutes.~
1329 Text| Meilės žadas. Iš visos posmų struktūros matyti, kad jos visuomet
1330 Text| vestuvinių apeigų pavadinimų su subtiliausiais niuansais. Gal būt, daug
1331 Text| jėgomis savo galybę draugėn subūrę ir Lietuvą puolę, pradėjo
1332 Text| kaip ir jambinis. Ir jis sudarytas kartais iš trumpų, kartais
1333 Text| Likusieji posmai beveik visi sudaryti iš taisyklingų jambų, kurie
1334 Text| raitelio 276 psl., Laivo sudaužymas 280 psl., Derybos 258 psl.,
1335 Text| prapuolęsis (Aš vakar vakaraty suderėjau bernatį) - Iš Pliviškiemio
1336 Text| apyl. ......... 276 Laivo sudužimas (Per jūres, per mareles) -
1337 Text| Taisyklingai šitaip sueiliuota yra daina Išpažinimas 40
1338 Text| trečioje - septyni. Šitaip yra sueiliuotos šios šito rinkinio dainos:
1339 Text| ir 1814 m. karo įvykiai, sujudinę beveik visas Europos tautas,
1340 Text| Dažnas mažybinių žodžių, sujungiant juose daug balsių su l,
1341 Text| jaučiama ir dorovinga.~ Sukauptas skausmas, švelni melancholija
1342 Text| dainininkės iš nuovokos sukuria dainas su tokiu eiliavimu.~
1343 Text| jų forma menininko rankos sukurta, nors medžiaga paimta iš
1344 Text| bažnytinių giesmių sekimai, sukurti pagal bažnytines melodijas.
1345 Text| bangavimai, bandant juos sulaikyti ir ženklais išreikšti, nesiduoda
1346 Text| pridedamuoju skiemeniu, kuo sulėtinama šokinėjanti dainos eiga.~
1347 Text| visai šio vardo, nes jos yra sulopytos iš rusų, lietuvių ir net
1348 Text| čia I jambinis, bet dažnai sumaišytas su daktiliais. Aukso patkavatė
1349 Text| bendrą skiemenų mastą, sumažėjo, važiuojant per Kuršą ir
1350 Text| tu numirei? - Tokiu būdu sumini mirusiojo visus turtus ir
1351 Text| visa jų kariuomenė buvo sunaikinta, iš kur tasai laukas iki
1352 Text| pat stinga žodžių: marti, sūnaus pati, piršlys, kurs prikalbinėja
1353 Text| daktiliais.~ Melodija yra sunkiausias dalykas, apibūdinant lietuvių
1354 Text| valstiečių, kuriuos dažnai sunku būdavo įprašyti jas padainuoti.~
1355 Text| bandymai. Tačiau dėl minėtų sunkumų jie gali duoti tik labai
1356 Text| giest gaidužis, kelkis, sūnyti!) - Iš Piktupėnų prie Tilžės .......
1357 Text| Hazenšteinas senasis Piktupėnuose, superintendentas Jordanas Valterkiemy, konsistorijos
1358 Text| lietuvių liaudies muzikos supratimą. Užrašyti gaidą, lygiai
1359 Text| lig šiol man nepasisekė surasti nė vienos tokios dainos.
1360 Text| dainų. Čia patiekta vos pusė surinktos medžiagos, nes, viena, kitos
1361 Text| dvipėdės jambinės eilės, susidedančios tik iš dviejų pėdų su vienu
1362 Text| trijų pėdų jambinė eilutė, susidedanti iš trijų pėdų su pridedamuoju
1363 Text| Eiliavimas visuomet yra glaudžiai susijęs su melodija. Tačiau kur
1364 Text| pat 251 psl.). Ši rūšis, susijusi savo kilme su senovinėmis
1365 Text| dainų laiko atžvilgiu yra susijusios su tam tikrais įvykiais,
1366 Text| dalyvauja jos šventiniuose susirinkimuose ir ką išgirdęs vėliau užrašo.
1367 Text| nabagėliais, kontrasto dėka dar sustiprinamas dainos sąmojis.~ Pažymėtina,
1368 Text| Medžiagą šiam veikalui suteikė: pastorius Hazenšteinas
1369 Text| kad tuo būdu veiksmui būtų suteikta švelnumo ir intymumo. Reikia
1370 Text| eidama, graudžiai verkdama,~Sutikau bernužį, jauną kerdužį.~-
1371 Text| sakmių, arba sagų. Kas nėra sutikęs Krak, Krako vardo šiaurės
1372 Text| turi tokios galios, kad jis sutrumpina net dvibalsį prieš tris
1373 Text| klausantis, dainininkas jaučiasi suvaržytas. Drovumas ir santūrumas
1374 Text| pasitaikančius eiliavimo būdus suvesti į vieną sistemą.~ I.
1375 Text| motinos kapo: ~ ~~~Kas man sušildys rankas kojeles?~Kas šukuos
1376 Text| 144 psl.). Mes matome ją sužadėtinę su savo senoviniu, taip
1377 Text| XIII ir XIV amžiais vyko svarbiausi karo veiksmai. Labai galimas
1378 Text| galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi,
1379 Text| pavadinimus, išliko, palyginti, svetimos įtakos nepaliesta, nors
1380 Text| aplink nuotakos vežimą, svotas, jaunosios palydovas, uošvė,
1381 Text| žiotyse. O jei dainoj 304 psl. ta pati upė vadinama Nemunėliu,
1382 Text| kalbėdamas apie 1282 m., rašo: ,,Tada livonai, visomis jėgomis
1383 Text| anais laikais. Taip pat Tado Čackio veikale dėl Martyno
1384 Text| tikrai jokio ryšio neturėjo. Taigi daina apie slibiną turėjo
1385 Text| tvirtinimo visai negalima taikinti lietuvių liaudies dainoms.
1386 Text| dvasia, kuri buvo įprasta tais laikais, kai Prūsijos valstybėje
1387 Text| anapestu ar daktiliu.~ Taisyklingesnis pasirodo šitoks jambas su
1388 Text| keičiasi ir nutolsta nuo taisyklingos eigos. Sena audėjatė 198
1389 Text| beveik visi sudaryti iš taisyklingų jambų, kurie kur-ne-kur
1390 Text| pagerbdavo čia nevartojamu žodžiu tamista. Tai ypačiai rodo paprastų
1391 Text| Iš Pliviškiemio tarp Taplakų ir Įsruties ........ 88
1392 Text| Miegas daržely (Žabok, tarnati, bėrą žirgatį) - Iš Bilviečių
1393 Text| atžvilgiu visas rinkinys sudaro tartum meilės ciklą - jos pirmąsias
1394 Text| Neduok, brolyti, ~Taurei žydėti.~~~ Dažniausiai
1395 Text| apyl. ............... 284 Taurelės daina (Gerk, brolyti, mylimasis) -
1396 Text| kuris rodo tautos būdo taurumą.~ Forkelis muzikos istorijoje
1397 Text| Viskas priklauso lietuvių tautai. Tik vertimas ir antraštės
1398 Text| sujudinę beveik visas Europos tautas, turėjo, kaip atrodo, įtakos
1399 Text| neturi jokios poetinės ir tautinės vertės.~ Ruigio pavyzdžiu
1400 Text| kaip atrodo, vien lietuvių tautoj išsivysčiusi ir žymaus tobulumo
1401 Text| senoji mitologija. Lietuvių tautoje krikščionybė buvo įvesta
1402 Text| istorijai, kalbai ir pačioms tautoms pažinti. Tautos daina yra
1403 Text| Atsisveikinimas (Kai aš tavęs norėjau) - Iš Įsruties apyl. .........
1404 Text| paaiškinimuose prie dainų. Jos tebegyvena tautos dainose ir priežodžiuose,
1405 Text| vos turi vardą, - ji dar tebėra toji šventa, žodžiais neišreiškiama
1406 Text| paveikia, kad iš jo lūpų tegalima išgirsti nuvalkiotų dalykų.
1407 Text| didžiausias įvairumas. Visa tai teikia laisvę tiek dainos kūrėjui,
1408 Text| šiaip joje gavo pilietybės teises didelė slaviškų žodžių dalis.~
1409 Text| dainose?), tačiau čia viskas teisingai mąstoma, giliai jaučiama
1410 Text| kurs prikalbinėja vesti (tekėti), kraitis, jaunosios atsineštas
1411 Text| Užrašyti gaidą, lygiai kaip ir tekstą, liaudies dainų rinkėjui
1412 Text| neskelbiami anų dainų originalų tekstai: Vargšas žvejys rauda -
1413 Text| pačioje liaudyje, tai jos tekstas dažniausiai tėra paikas,
1414 Text| mano rinkinio lietuviškame tekste nėra nieko, ką galėčiau
1415 Text| pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui." Šio tvirtinimo visai negalima
1416 Text| dainų rūšis - giesmės, kurių tema yra arba pamokymas, kaip
1417 Text| dalies tėra tik tos pačios temos atmainos, antra, ir jų atrodė
1418 Text| Lietuvos, nes savo jaunystėje tenai girdėjau vieną apie apynėlį: ,,
1419 Text| daktiliais.~ Šiose dainose terandama trijų pėdų trochėjinės eilutės.
1420 Text| arba eilėj eilučių, kurios tęsiasi be aiškaus atskyrimo, arba -
1421 Text| lietuvių verpėjų, kurios mažai tesueina su vokiečiais. Šitos dainos,
1422 Text| pažodžiui reiškia: išėjo tėvelis, palengva išlingavo (švelniai
1423 Text| Už šeirį netekanti (Po tėvo langu) - Iš Valterkiemio
1424 Text| žaliuoj vėsus klevelis~Po tėvužio varteliais.~~~ Daina
1425 Text| apdainuoti, bet, gal būt, tie kūriniai žuvo liaudies lūpose,
1426 Text| su graikų ir lotynų, jis, tiesa, per toli nueina, o su slavų,
1427 Text| tokių dainų, kurios mus tiesiog perkelia į tautos buitį,
1428 Text| dvasiai būtų daug labiau tikę, jeigu jis savo gražiesiems
1429 Text| įsimaišymo.~ Dar mažiau galima tikėti, kad žodis daina būtų atsiradęs
1430 Text| dainas, leidžia to paties tikėtis ir iš lietuvių. Bet lig
1431 Text| atžvilgiu yra susijusios su tam tikrais įvykiais, kurių metu jos
1432 Text| čia paminėti dalykai yra tikri, jų originalus atitinka
1433 Text| vidurį) Lyko apylinkėse.~ Tikroji daina, apie kurią čia ir
1434 Text| arba religinis jausmas - tikrosios giesmės. Pastarosios yra
1435 Text| dainininkė). Latviai vartoja tam tikslui zinge (iš vokiečių kalbos),
1436 Text| besiilginčios širdies. Palyginkim tiktai dainas 48, 52, 180, 296
1437 Text| 94 Tiltas (Per tiltą jojau) - Iš Pilkalnio apyl. ........
1438 Text| 212 Vainikas nuo tilto puolė (Rūtas sėjau ir gedėjau) -
1439 Text| Šis pasakymas visiškai tinka ir lietuvių dainoms. Iš
1440 Text| tautoj išsivysčiusi ir žymaus tobulumo laipsnio pasiekusi. Latvių
1441 Text| vietų savaime sudaro rimą. Todėl beveik nėra dainos, kurioj
1442 Text| ženklas, kad šis kūrinys kilo toje apylinkėje, kur upė dar
1443 Text| turi vardą, - ji dar tebėra toji šventa, žodžiais neišreiškiama
1444 Text| kukliai pastebi: ,,Netiktų man tokie niekai čia dėti, jei nebūtų
1445 Text| šie santykiai pavaizduoti tokiomis įvairiomis formomis, kad
1446 Text| lotynų, jis, tiesa, per toli nueina, o su slavų, gotų,
1447 Text| ritmą dėsningai vystosi toliau, nepertraukiant daktiliu
1448 Text| priskiriamos ir mįslių dainos (tolygios dainoms tonu ir metru),
1449 Text| širdį. Jie išreiškia intymų toną, švelnų ryšį, nuoširdžią
1450 Text| dvelkia švelnus, elegiškas tonas, ir jis sklinda ne iš nesutramdomos,
1451 Text| dainos iš dalies tėra tik tos pačios temos atmainos, antra,
1452 Text| padalijimo čia nepastebima. Po 7-tosios eilutės kokio nors užbaigtumo
1453 Text| taisyklingas, o antras ir trečias gauna kitą pobūdį dėl įsimaišiusių
1454 Text| dainuota (Trys šeštokai, šeši trečiokai) - Iš Bilviečių prie Stalupėnų ......
1455 Text| pridedamuoju skiemeniu; tačiau trečiosios eilutės pabaigoje prisideda
1456 Text| ilgesnė eilutė ir sudaro trieilį trumpą jambą, kur dvi pirmosios
1457 Text| siratėlės?~~~ Šitas trumpas trieilis jambas randamas labai tvarkingoje
1458 Text| beržynėlį 284 psl. turi pirmose trijose eilutėse dviejų pėdų jambą
1459 Text| psl. Šios dainos pirmuose trijuose posmuose kaitaliojasi trochėjai
1460 Text| Žalnieriai žalnieriavo,~Trimitais trimitavo,~Į karą iškeliavo.~~~
1461 Text| Žalnieriai žalnieriavo,~Trimitais trimitavo,~Į karą iškeliavo.~~~
1462 Text| dvipėdė eilutė kaitaliojasi su tripėde ir nėra pridedamojo skiemens;
1463 Text| posmą keturios lygios šio tripėdžio jambo su pridedamuoju skiemeniu
1464 Text| Mylinti 48 psl., kur po dviejų tripėdžių eina dvi trumpos eilutės
1465 Text| dienomis (pirmos dienos) šalia triūsiančios motinos uoliai besidarbuojančią
1466 Text| rinkta medžiaga, keliauta, triūsta ir išlaidų nesigailėta.
1467 Text| jambo eilutės jungiasi su trochėjinėmis, Šokėjatė 76 psl., Iškada
1468 Text| Jambinis eiliavimas pereina į trochėjinį ir atvirkščiai. Kai kuriose
1469 Text| nuostabioje dainoje perėjimas iš trochėjinio į jambinį eiliavimą, kreipiantis
1470 Text| su dviem arba pusantros trochėjinių pėdų, kaip ~ ~~~~~~~Teka
1471 Text| šokinėjančią eigą. Po vieno trochėjo paprastai eina du daktiliai,
1472 Text| viena turi du, kita - tris trochėjus. Eiliavimas labai taisyklingas,
1473 Text| daina nėra, taip pat jai trūksta ir žodžių dainuoti, dainuotojas (
1474 Text| jis sudarytas kartais iš trumpų, kartais iš ilgų eilučių,
1475 Text| Kad senieji prūsai yra turėję panašių laidotuvių raudų,
1476 Text| eilučių posmų. Pirmoji eilutė turėtų būti padalyta į dvi eilutės:
1477 Text| kaimynuose slavuose. Rusų kalboje turim gtcym cdflt,yfz, lenkų -
1478 Text| lenkų, rusų, serbų ir kt., turinčių savo senąsias karžygių dainas,
1479 Text| jų ir gana originalių bei turiningų kūrinių. Jos visiškai skiriasi
1480 Text| sukurtos dainos. Manau, kad tai turiu skaitytojams paaiškinti,
1481 Text| kraitis, jaunosios atsineštas turtas, palagis, nuotakos vežimas,
1482 Text| būdu sumini mirusiojo visus turtus ir gėrybes: vaikus, artimuosius,
1483 Text| jambą. Likę posmai eina tvarkingai, tik paskutinis posmas kitoks,
1484 Text| trieilis jambas randamas labai tvarkingoje lytyje. Jis išlaikomas ligi
1485 Text| kiekvienam kitam tekstui." Šio tvirtinimo visai negalima taikinti
1486 Text| 3000 parinktų karių buvo tvirtovėje, kurių mirtį tarp liepsnojančios
1487 Text| prie šalies, ten žvalgosi, tykodamas slaptomis, atsargiai ir
1488 Text| buvęs Bilviečiuose, tarėjas Tyla, buvęs Klaipėdoje, precentorius
1489 Text| mylimąją motutę, norinčią jos tyliajame glėbyje išlieti savo sielvartus (
1490 Text| žydi myronačiai,~žydi tymonačiai.~sesytė stovėjo,~kvietkelės
1491 Text| pažinti. Tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas, ir
1492 Text| nuostabų raštą Lietuvių kalbos tyrinėjimas, kuriame, lietuvių kalbą
1493 Text| Ruigio ,,Lietuvių kalbos tyrinėjime", yra užrašytos iš lūpų
1494 Text| žodyną, jo lietuvių kalbos tyrinėjimų gale radau įdėtą retenybę,
1495 Text| siaurojo ė (atėjo), ant a, o, u ir t.t. pailgina trumpą
1496 Text| kaip numantinai pasiaukojo ugniai. ,,3000 parinktų karių buvo
1497 Text| tarp liepsnojančios pilies ugnių ir dabar paprastomis dainomis
1498 Text| Halele, lele, y, procz tu umarl, kuriuos pateikia Melecijus,
1499 Text| Neliubavičius, taip pasižymėjęs savo uolumu, pateikė man (sako Čackis)
1500 Text| svotas, jaunosios palydovas, uošvė, jaunosios motina, anyta,
1501 Text| vertimai, k. a.: Mergelė prie upelio 1 d. 116 psl., Į verpėją
1502 Text| atė, -užė, -ytis, -atis, -utis, -inis, -ėlis ir t. t.,
|