Verse

  1 2   |                                 Ir meldžiu, Tu pirmiau perskaityk,
  2 8   |         neseniai aš Romoj buvau ir kartą žiūrėjau~
  3 12  |                                 Ir nuo vylyčių smigių, kaskart
  4 15  |                                 Ir nuo plojimų audros, ir nuo
  5 15  |          Ir nuo plojimų audros, ir nuo įgytų žaizdų, - ~
  6 21  |                                 Ir įsakė jie man darbą pradėti
  7 23  |    stumbrą, kuris šitoks baisus ir žiaurus. ~
  8 33  |                  Jo neapvilčiau ir jam žodį galėčiau tesėt, - ~
  9 37  |                                 Ir, kaip įsakė jie mums, audžiame
 10 47  |       Lygūs mes būsim abu, nors ir skirtingu menu. ~
 11 56  |                                 Ir, tiems beaidint garsams,
 12 72  |       Jojo tamsi spalva - juoda ir kartu parudavus;~
 13 74  |          kad anksčiau kai kurie ir kitaip jį aprašė;~
 14 77  |                                 Ir kodėl sako, kad jo visiškai
 15 83  |                                 Ir susiejo pati puikiai prabočių
 16 84  |         Vietų ten daug įvairių, ir daugelį žygių jos mini,~
 17 88  |  Plinijus aiškiai yra paminėjęs ir stumbrą, ir taurą,~
 18 88  |       yra paminėjęs ir stumbrą, ir taurą,~
 19 97  |                                 Ir kad tokia jo galva, sunkiai,
 20 108 |         gudrybe tu jo nepagausi ir nesulaikysi -~
 21 110 |                             Tad ir težūna - tikrai įstatymų
 22 113 |          Kokias skaityti knygas ir gal senuosius raštus, ~
 23 114 |        jų, kokie stumbro nariai ir koks kūnas,~
 24 115 |                                 Ir kur galėtų atrast tai parašyta
 25 117 |                                 Ir manyčiau, jog jis slėptųs
 26 124 |                             Kas ir bebūtų, padės man ilga patirtis
 27 125 |                Vargas, taip pat ir sunki manojo amžiaus dalia. ~
 28 137 |                                 Ir įvairius žvėrelius smaugia
 29 138 |           Ar kai žaibuoja ugnis ir šūviai drebina dangų~
 30 139 |                                 Ir kai nuo švino šratų kūnai
 31 140 |  Likusius vejas toliau raitieji ir eikliosios ietys,~
 32 142 |              Kai taip vyko tada ir miškas didžiulis aidėjo,~
 33 150 |                           Menui ir šitai svarbu: nepulkit per
 34 152 |       Bet su. žvėries prigimtim ir būdu supažindinti reikia ~
 35 157 |                                 Ir atsargesnį už jį įsivaizduoti
 36 159 |                                 Ir visą kelią toli peržvelgia
 37 160 | supranta jisai žvilgsnio kryptį ir dėmesį staigų,~
 38 161 |                            Nors ir slėptųs žmogus, nors nekrutėtų
 39 163 |                                 Ir atsigręžęs jis greit ruošiasi
 40 167 |                                 Ir lyg jautrusis žmogus pradeda
 41 170 |                                 Ir šiurpiu baubimu jau praneša
 42 172 |                             Jei ir sutinka ką nors, be reikalo
 43 173 |                                 Ir, kai šis traukias tolyn,
 44 174 |     Žaidžia stumbriukai linksmi ir tėvams daug sukelia baimės, ~
 45 184 |       Šitas žvėris toks kantrus ir toks jis veiklus, ištvermingas, ~
 46 185 |        Kad jo grasiu didumu net ir sunku patikėt.~
 47 203 |                                 Ir negaliu pasakyt aiškiai
 48 204 |       Raštai tiek metų jau mums ir tikrieji ženklai šitaip
 49 211 |      valdovų pačių dėl jų miškų ir žvėrių. ~
 50 220 |           Jie po gėlėtus laukus ir kaimus tėvų tekeliauja;~
 51 222 |         Jie tegu klaidžioja sau ir laisve tegu sau naudojas;~
 52 224 |         kas metai stumbrų šeima ir būrys jų didėja;~
 53 228 |         teisę valdyt, kurs jėga ir grožiu pranašesnis:~
 54 231 |                                 Ir nė vienos valandos nėr jiems
 55 236 |       Įveiktas traukias liūdnai ir tremty visą amžių praleidžia, -~
 56 237 |  Vykstantį stumbrą tremtin seka ir stumbrė liūdna. ~
 57 245 |                                 Ir savo rūpesčiu jis sergi
 58 246 |          Šioji tauta jas labiau ir už gelsvąjį auksą brangina, ~
 59 247 |                                 Ir iš tiesų jai nėra nieko
 60 248 |        laivų prie josios krantų ir atplaukia,~
 61 254 |       galvijų būriais po laukus ir miškus pasiskleidę, -~
 62 255 |                                 Ir tai vienur, tai kitur ganos
 63 257 |        tiktai būna svetur, turi ir jie visada. ~
 64 258 |                   Nors ši tauta ir labai turtinga visokių gėrybių,~
 65 260 |                                 Ir ne dėl to jiems miškai žalieji
 66 264 |                           Gauna ir kailių puikių iš jų žieminiams
 67 267 |                                 Ir visa tai, kas statyt tinka
 68 269 |         Kad galėtų jie ten ręst ir statyti namus. ~
 69 270 |        Medžiai čia auga vešliai ir niekad mes nesame matę~
 70 272 |                        Nors čia ir vaismedžių nėr, kas galės
 71 279 |                            Daug ir nuo šūvių trankių krinta
 72 282 |       dideli, būna net sunkesni ir už riebiąją žąsį,~
 73 286 |              Kūną maitina mėsa, ir dvasiai ji peno suteikia, ~
 74 287 |    Stiprina ji taip abu - vieną ir kitą drauge.~
 75 292 |                   Žūsta savaime ir to sparnuotieji paukščiai
 76 292 |       to sparnuotieji paukščiai ir žvėrys,~
 77 296 |        aptvertajam sode dažniau ir medžiai retėja, ~
 78 297 |                           Netgi ir dirvoj šykščioj žūsta pasėliai
 79 300 |       kerų nuostabių čia viskas ir žūna, ir auga, -~
 80 300 |   nuostabių čia viskas ir žūna, ir auga, -~
 81 302 |        Didelė būna čionai žolių ir net žodžių galybė,~
 82 307 |                            Nors ir krikščionys griežtai juos
 83 308 |                                 Ir paprastai jie tuojau kiekvieną
 84 314 |          Bet jį pačiumpa tuojau ir, rankas jam ir kojas surišę,~
 85 314 |  pačiumpa tuojau ir, rankas jam ir kojas surišę,~
 86 325 |                                 Ir atitolint dažnai tokį baisumą,
 87 326 |       tuo abejos, tas galės net ir pats įsitikint, ~
 88 327 |           Kad taip yra Lietuvoj ir kad aš tiesą sakau.~
 89 329 |                 Vyrai aptingę - ir tie - imas gana neretai. ~
 90 332 |                            Nors ir be galo yra visur įvairiausių
 91 337 |                                 Ir laisvą laiką joje leidžia,
 92 338 |    Šitokis vargas yra naudingas ir grūdina kūną, ~
 93 339 |        Kurs net išlieka stiprus ir po senatvės našta;~
 94 343 |                     Aštrina jis ir jausmus, teikia žvalumo
 95 351 |                                 Ir gudrumu nuostabiu svarsto
 96 353 |                            Mums ir suprasti sunku, kaip pasielgt
 97 363 |       Kai ta daugybė garsų kyla ir leidžias žemyn! ~
 98 369 |                                 Ir kai iš pykčio baisaus akys
 99 372 |            Mėto jis pėdas savas ir šuolius grėsmingus vis keičia,~
100 373 |                                 Ir pasidaro tada mums jis be
101 381 |                                 Ir net už vaistus gerus padeda
102 383 |                                 Ir savo kūną norės girios užgrūdint
103 386 |     pasijuokti galės iš medikų, ir išgyvens jis ~
104 388 |                                 Ir negadins vidurių jis vaistais,
105 391 |                                 Ir tik medžioklė žvėries visas
106 397 |       šiaurės tautos svarbu dar ir būdą pažinti, - ~
107 400 |                    Uždrausta jį ir slapta, kilpas pastačius,
108 401 |                                 Ir tik garbingai su juo jėga
109 406 |       irgi manau, - būti galėjo ir taip. ~
110 408 |          Ką jau man teko patirt ir pamatyti pačiam. ~
111 410 |                                 Ir apie vieną iš tų jos palydovų
112 413 |        Aš, kuris garbinu Kristų ir motiną Kristaus - Junoną,~
113 418 |                                 Ir kurių giesmės dabar minta
114 419 |                            Štai ir Erazmas, Plocko ganytojas,
115 421 |                                 Ir prie dorybių didžių jis
116 425 |       Jeigu saldybių vien sieki ir ieškai čia sau malonumų,~
117 427 |                             Jis ir ledu, ir sniegu giliuoju
118 427 |                    Jis ir ledu, ir sniegu giliuoju guli apklotas;~
119 431 |                           Betgi ir paprotį šį mums prievarta
120 439 |    karus, bet ne tam, kad turtų ir žemių įgytų~
121 444 |                      Kad šunims ir pesliams kūnus išmestų suryt.~
122 451 |           Kad nesiveržtų toliau ir nesmeigtų giliau kalavijo,~
123 458 |                   Jie puldinėja ir mus geidžia greičiau pražudyt;~
124 460 |          Kursto visaip pažadais ir patarimais savais;~
125 461 |             Bėga neramūs laikai ir taip bejudėdami liepia,~
126 466 |      tiktai nori stebėt ženklus ir tuos dalykus. ~
127 471 |            Dievo ranka pakelta, ir savo mostu grėsminguoju~
128 487 |         Medžių nupiaunama daug, ir tveriamos užtvaros ilgos, ~
129 488 |                                 Ir uždaryti tada laikomi žvėrys
130 489 |         Dvylika tūkstančių, gal ir daugiau, čia žingsnių aplinkui,~
131 491 |                             Čia ir sargyba budri pastatyta
132 492 |   negalėtų iš jo niekas ištrūkt ir pabėgt:~
133 496 |                Jas tuoj uždaro, ir šis lieka ganykloj jaukioj. ~
134 497 |    Pasinaudoję tvora, užsidarom ir patys medžiojam;~
135 498 |                      Laimė nors ir palanki, tyko pavojai aplink.~
136 504 |                             Čia ir mažiausia klaida turi didžiulės
137 506 |                                 Ir nustatyta bausmė vyrus sutvardo
138 511 |                                 Ir kaip skitų pulkus jie kardu
139 514 |                             Net ir valdovams tokie žygiai nėra
140 516 |                                 Ir, Žygimante, tuoj veržias
141 518 |                            Nors ir maža dalimi, nuopelnus tavo
142 527 |             Įprasta būna dažnai ir stumbrų daugiau apdainuoti,~
143 529 |                  Mes gi stumbrų ir daug, ir vieną jų esame
144 529 |         Mes gi stumbrų ir daug, ir vieną jų esame matę,~
145 534 |                                 Ir iš jo šnervių jautrių sklido
146 535 |  atsigręžęs staiga, žingsniuoja ir greitai pašoka,~
147 536 |                                 Ir, kiek galėdamas, tuoj pradeda
148 539 |         Bet kai jis skuba tolyn ir bėgdamas vietą pasiekia,~
149 543 |                           Smigo ir vėlei strėlė zvimbdama į
150 550 |                                 Ir po puotos kruvinos metas
151 551 |          Bėga jaunuoliai nuo jo ir žirgus į šalį nukreipia;~
152 554 |                                 Ir tik vingiuotu keliu galima
153 555 |            Toks įtūžimas baisus ir kerštas pabaisą tą neša,~
154 558 |             Puola jų vieną kurį ir nebegali sustot.~
155 561 |       karčius į šalis jam taršo ir blaško -~
156 564 |                                 Ir savo pykčiui žiauriam ieško
157 567 |           Kartą garsingas turtu ir senolių garbe jaunikaitis ~
158 570 |                                 Ir didžiulius jo narius tuoj
159 571 |             Leido jam, vargšui, ir jis pasislėpęs už medžio
160 573 |                   Štai pasirodė ir šis, ir žemė nuo jo sudrebėjo,~
161 573 |           Štai pasirodė ir šis, ir žemė nuo jo sudrebėjo,~
162 582 |                                 Ir jie stebėjos, kad taip mirė
163 586 |                               0 ir jaunimas skaniai juokės
164 590 |     Stumbrą iš tolo tiktai; jis ir palaidotas čia". ~
165 593 |       įnirtingai jisai šokinėja ir niokoja viską,~
166 603 |           Mėto juos be atvangos ir į gabalus smulkius sudrasko,~
167 606 |                                 Ir iš visų gabalų teka kraujai
168 608 |      Greitai ištykšta ore, nors ir mėgina pabėgt. ~
169 611 |                          Šernus ir lokius piktus tuo labiau
170 614 |        įvairiom kryptimis lekia ir krinta kas sau;~
171 623 |     jokių pavyzdžių nurodyt net ir nereikia;~
172 626 |                   Kai ima dūkti ir šėlt, griaudamas viską jėga;~
173 629 |              Kaip riaumoja tada ir kaip šokinėja siaubūnas,~
174 643 |        jisai ilgai vis dar mėto ir drasko~
175 644 |                                 Ir nepatenkintas tol savo žudynėm
176 645 |          Kolei sutrintus narius ir visai ištaškytus palieka:~
177 650 |                             Net ir narsuolis žymus žūsta šioje
178 653 |      tai būna laukuos, o girioj ir šitaip įvyksta:~
179 655 |        Daug ką apgauna taip pat ir kurmio išknaisioti guoliai,~
180 664 |                                 Ir apie žvėrį taip pat viską
181 665 |            Tai aš vargu ar kada ir savąją kalbą pabaigčiau~
182 666 |                                 Ir nežinau net, kokia būtų
183 668 |   Kartais kas nors palaikyt gal ir galėtų paika, ~
184 670 |                   Vardas šis jo ir dabar vertas didžios pagarbos. ~
185 677 |           Didis gerbėjas taikos ir ugningas karo žibintas, ~
186 684 |                           Pats, ir įsakymų jo klausė visi nuolankiai.~
187 688 |                                 Ir jau beveik jam paklust ruošėsi
188 692 |             Ugdomas buvo visaip ir kitose srityse. ~
189 694 |             Matėsi karo vaizdai ir taikinguoju metu. ~
190 699 |             Raiteliai lėkė ratu ir, išmetę aukštyn sviedinėlį, ~
191 701 |                                 Ir į kepurę, padangėn aukšton
192 704 |      Bet paukštės kūne nėra net ir žaizdelės jokios. ~
193 719 |         jo lekia būriai raitųjų ir prakaitą lieja,~
194 723 |        žirgai pakelt šį sunkumą ir džiaugias,~
195 725 |                                 Ir nuostabiausiu būdu jaunuoliai
196 739 |            Šoka ristieji žirgai ir būriu tuoj per vandenį neria,~
197 744 |                 Kiek menkesnes, ir toliau - ką tiktai pelnėsi
198 745 |        Taip išmankštintas karys ir be tilto pereina upę;~
199 746 |                 Nors čia vanduo ir gilus, kelias su ginklais
200 748 |     ryžtingumas, nes jis viltis ir baimę pranoks. ~
201 765 |                                 Ir, kaltuosius žvėrių gauruotais
202 774 |                                 Ir už nuopelnus tuos bus jam
203 776 |     Betgi mums dar svarbu darbą ir šį paminėt:~
204 778 |          Arklas rūpėjo vien jai ir niekas kitas tada, - ~
205 784 |                                 Ir prieš valdovo akis - štai
206 787 |        abejočiau mažiau, nusakė ir priemones, būdą;~
207 788 |                                 Ir, kaip kalbėjo jie man, įtaisai
208 795 |       medžiotojas, rūbą raudoną ir kardą švytruodams,~
209 800 |                                 Ir tuoj įbėga vidun, vejantis
210 805 |         iš landynių išnyra kiti ir įstrigusį žvėrį~
211 816 |                                 Ir kad galėtų kariai lavinti
212 817 |  Gaudavo jie dovanų už tą drąsą ir ietis taikliąsias;~
213 826 |                                 Ir nuolankia širdimi garbino
214 828 |                                 Ir sugriovė senas savo šalies
215 831 |                             Jis ir senųjų dievų stabus iš šventovių
216 833 |       jo vardo grasaus nenoriai ir aš pasitraukiu,~
217 835 |                            Nors ir turiu prisimint savo tikslą
218 835 |     turiu prisimint savo tikslą ir laiką neramų,~
219 836 |      Vis dėlto reikia prieš tai ir apie žvėrį pabaigt.~
220 838 |                   Betgi reikėjo ir tai čia bent trumpai paminėt.~
221 840 |                                 Ir kai su jųjų balsais girioje
222 845 |        Pinasi kojos kaip girto, ir žingsniai kas kartą lėtėja;~
223 855 |                             Šis ir už vėją greičiau, išvydęs
224 868 |      šakos aukštai, buvo platus ir stiprus;~
225 872 |                           Krito ir vyrą staiga paslėpė balta
226 873 |                            Kūno ir dvasios jėgas atgavęs, jis
227 874 |                                 Ir pasileido tuoj bėgt, debesio
228 884 |                   Tas apsigauna ir, šiam griūvant, pargriūna
229 884 |        šiam griūvant, pargriūna ir pats.~
230 889 |       žiauriai jis nieko nemato ir nieko nejaučia.~
231 894 |                             Jie ir siautimo metu pastebi daug
232 896 |        buvo baisus, žinomas dar ir dabar;~
233 902 |                                 Ir su matronom savom, ir su
234 902 |           Ir su matronom savom, ir su mergelėm jaunom.~
235 903 |        Stovi jaunuoliai čia pat ir laukia, kad pultų juos žvėrys,~
236 904 |          Bet kad tiktai didesni ir kad be galo pikti, -~
237 905 |     Nori jėgas išmėgint, gabumą ir savąją drąsą:~
238 909 |                            Štai ir dabar, patikt norėdamas
239 912 |                                 Ir kada buvo gražu reginį tokį
240 917 |       Reginį šitą tuojau pamatė ir žvėrys įsiutę, - ~
241 918 |          Jis čia patraukė visus ir juos sustabdė trumpam.~
242 922 |                                 Ir medžiotojus tuoj puolė įnirtę
243 940 |                                 Ir kad liežuvis ilgai kyšotų
244 942 |                                 Ir kad iš šnervių tirštus debesis
245 943 |                            Nors ir šalčiai tvirtai užgrūdino
246 946 |                                 Ir tegu kūnas išvien prakaito
247 948 |                                 Ir te blakstienos akių virpesiu
248 955 |                                 Ir kai paukščius sparnuočius
249 958 |        Laiką, kurs tinka geriau ir patogesnis kovot, ~
250 959 |         Jeigu žvėris dar nuvoks ir supras, tu tikrai pralaimėsi~
251 960 |                                 Ir beprasmingai tada virsi
252 963 |        čia pat medžiotojas, kur ir žvėris jį~
253 967 |                                 Ir taip ratu jie aplink šokinėdami
254 982 |                          Kristų ir žūtų jis greit vien nuo
255 991 |         kiek, tai surastas būtų ir šitas.~
256 996 |           Karo lauke gan silpna ir netvirta namuose. ~
257 998 |                   Krinta grobiu ir žaislu priešui tiesiog į
258 1000|         tikėtis taip pat kliudo ir mūsų kaltė. ~
259 1007|   Krinta narsieji kariai vienoj ir kitoj pusėj lygiai, ~
260 1011|       pareigas eit sargų turėjo ir sergėt,~
261 1012|                          Drasko ir plėšia savų kaimenę, pavestą
262 1016|                                 Ir kokioje nelemtoj būklėj
263 1019|  žiauriausiai dabar mūsų žmones ir šalį naikina,~
264 1020|                  Plėšia miestus ir pilis, mūs šventyklas ir
265 1020|        ir pilis, mūs šventyklas ir namus, ~
266 1028|       esam minia, o dar, be to, ir tamsi. ~
267 1040|                                 Ir kad visi tvariniai garbintų
268 1041|        tai pritrūks mano kalbai ir protui manajam~
269 1045|             Aš atleidimo prašau ir drebančia širdžia maldauju,~
270 1055|                                 Ir kaip pakelt parpuolusį kūdikį
271 1068|      Priešus sutramdyk žiaurius ir sulaikyk bent trumpam, ~
272 1070|                     Neapiplėštų ir jų neišvarytų vergais. ~
273 1072|                      Priežastis ir tas mintis savo kelionei
274 1074|                                 Ir sulaikytų ginklus, parengtus
275 1076|                                 Ir tepasako, kuriuos tinkamai
276 1079|                                 Ir kad galėtų dabar jis tokiu