Verse

 1 17  | Prašomas jų, aš ėmiau pasakot jiems atvirai. ~
 2 154 | žiaurumu miško žvėris, ne tik jiems prilygsta,~
 3 191 |       vaizduoja kovas įprastu jiems tik būdu. ~
 4 192 |     kyla tada, kai neša ruduo jiems Veneros~
 5 231 |     Ir nė vienos valandos nėr jiems ramiai pailsėt, ~
 6 260 |                  Ir ne dėl to jiems miškai žalieji be galo patinka,~
 7 262 |                        Girios jiems duoda kasmet geltonojo vaško
 8 291 |         Laisvė tokia suteikta jiems dėl gėrybių gausių. ~
 9 356 |               To neminėdamas, jiems palieku gerai apsvarstyti. ~
10 442 |                               Jiems tikybos kitos žmones žudyt
11 469 |    čionai atgabenk, grandines jiems uždėjęs, apkaustyk,~
12 718 |                               Jiems po vargų didelių bėgti prie
13 760 |       jau nebuvo vilties, kad jiems atleistų bausmes. ~
14 1002|                               Jiems nerūpėjo taika niekad mažiau,
15 1012|  plėšia savų kaimenę, pavestą jiems.~