Verse

 1 13  |     vikriuosius dažnai blokšdavo jie mirtinai, ~
 2 14  |           Kai aš stebėjaus, kaip jie sužvėrėję pradėdavo siausti~
 3 21  |                         Ir įsakė jie man darbą pradėti tuojau. ~
 4 37  |                   Ir, kaip įsakė jie mums, audžiame veikalą šį. ~
 5 50  |                                  Jie, išvirti nuoduose, tokią
 6 67  |                           Dengia jie kaktą, kelius, driekias
 7 76  |       ragus iš nosies plačiosios jie veda ~
 8 78  |                              Kam jie baidyklės baisios jam didžiulę
 9 175 |           Jeigu nuliuoksi toliau jie, kiek laisviau siausdami.~
10 176 |                                  Jie jau užgimę tokie: visur
11 180 |                                  Jie per plačiuosius griovius,
12 183 |       pailsėti nors kiek leidžia jie sau gan retai. ~
13 191 |                              Kai jie vaizduoja kovas įprastu
14 198 |      juos girdėjo, tas sako, kad jie gražesni už trimitų ~
15 220 |                                  Jie po gėlėtus laukus ir kaimus
16 222 |                                  Jie tegu klaidžioja sau ir laisve
17 225 |                                  Jie bendromis jėgomis saugo
18 229 |                          Varžosi jie dėl valdžios, kraują dažnai
19 257 |      tiktai būna svetur, turi ir jie visada. ~
20 266 |                                  Jie į plačiąsias marias rąstus
21 269 |                       Kad galėtų jie ten ręst ir statyti namus. ~
22 273 |                          Gausiai jie turi medaus, dūzgesio bičių
23 278 |       sparnuotųjų daug strėlėmis jie eikliosiom pašauna.~
24 282 |                                  Jie dideli, būna net sunkesni
25 284 |        Koks malonus reginys, kai jie pašauti krinta žemėn!~
26 308 |                     Ir paprastai jie tuojau kiekvieną meta į
27 318 |                      Matėm, kaip jie surišti vandens srovėje
28 336 |                          Grūdina jie medžiokle savo dvasią, įgytą
29 358 |                                  Jie tegu sako verčiau, kad daug
30 375 |          Kaip pralinksmėja, kada jie atsipeikėja vėl! ~
31 458 |                                  Jie puldinėja ir mus geidžia
32 459 |                                  Jie, užuot teikę pagalbą, karą
33 463 |                       Ar nenorės jie tada numalšint bekerojančią
34 478 |              Tam, kad sukaustytų jie tūkstančius mūsų žmonių ~
35 511 |             Ir kaip skitų pulkus jie kardu iškloti papratę~
36 513 |             Taip tarp medžiotojų jie su žirgu eikliu įsimaišo:~
37 582 |                               Ir jie stebėjos, kad taip mirė
38 648 |                  Žvėrį šį erzina jie savo grėsmingais šauksmais;~
39 701 |      padangėn aukšton ją išmetę, jie šaudė;~
40 716 |                              Kad jie lenktynėm dažnom lavintų
41 717 |                 Jeigu prabėgdavo jie šimtą stadijų, leisdavo
42 724 |  šeimininką rungčiom savąjį gali jie nešt. ~
43 759 |    Nedelsdami ant kaklų stiprias jie sau nerdavos kilpas,~
44 788 |                 Ir, kaip kalbėjo jie man, įtaisai buvo tokie:~
45 817 |                          Gaudavo jie dovanų už tą drąsą ir ietis
46 851 |                                  Jie, pasirinkę medžius, drąsiausiai
47 877 |         Tarsi šioje kovoje jėgas jie vienodas turėtų:~
48 894 |                                  Jie ir siautimo metu pastebi
49 921 |                      Bėgo iš ten jie, žmonių begalinių šauksmų
50 927 | Niršdamas, kad iš žvėrių žudynių jie pramogas rengia, ~
51 967 |                     Ir taip ratu jie aplink šokinėdami sukasi
52 1001|       karaliai mūs daro? Nejaugi jie miega?~
53 1005|                                  Jie pražūtingus pulkus savųjų
54 1009|                          Žaidžia jie mūsų krauju, darydami tokią
55 1031|                            Vieno jie siekia tiktai, kad niekas
56 1064|                Kad pamatytų, jog jie pareigas metė savas. ~
57 1065|                              Kam jie pasaulio vadžias iš rankų
58 1066|                             Nori jie tapti sargais, tampa plėšriausiais
59 1067|                 0 tuo tarpu, kad jie galėtų bent kiek atsikvėpti,~