| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Mikalojus Husovianas Giesme Apie Stumbra IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Verse
1501 240 | Kartą pašalinus juos, nebepriima kaimenė 1502 278 | strėlėmis jie eikliosiom pašauna.~ 1503 284 | malonus reginys, kai jie pašauti krinta žemėn!~ 1504 535 | žingsniuoja ir greitai pašoka,~ 1505 857 | Vėlei jį puola žvėris, pašokdamas šuoliais smarkiausiais, -~ 1506 637 | žudynes mėsos kvapu oras pašvinkęs, ~ 1507 460 | Kursto visaip pažadais ir patarimais savais;~ 1508 936 | Baimės širdis pažeista sunkiai galėtų suprast. ~ 1509 354 | Tokius tačiau dalykus pažįstančiam girią kartoju, ~ 1510 846 | Štai pažiūrėk, kaip tuojau kris pražūtinga 1511 368 | smarkus jį gaubia - baugu pažiūrėti -~ 1512 133 | ietis sunkias tąsyk ant mano pečių, ~ 1513 372 | Mėto jis pėdas savas ir šuolius grėsmingus 1514 177 | Įkandin jos pėdomis, ką tik beveiktų jinai:~ 1515 744 | menkesnes, ir toliau - ką tiktai pelnėsi kas.~ 1516 1077| teisinguoju keliu sau garbę pelnytą įgijęs, ~ 1517 391 | medžioklė žvėries visas jų penas tėra. ~ 1518 121 | Gali penkiolika net vyrų ant kailio jo tilpt. ~ 1519 286 | maitina mėsa, ir dvasiai ji peno suteikia, ~ 1520 786 | neverstų tikėt seniai, man perdavę tai. ~ 1521 745 | išmankštintas karys ir be tilto pereina upę;~ 1522 987 | Pergalę skelbia ragai, draugai nerangiuosius 1523 681 | Kas prisiplėšęs namo po pergalės grobį gabeno,~ 1524 654 | Medis supuvęs čionai permeta žirgą staiga,~ 1525 843 | Prakaitu permirkęs štai jis šonais alsuodamas 1526 732 | Persikelt bandė tenai, kur pats sraunumas 1527 2 | Ir meldžiu, Tu pirmiau perskaityk, ko ji verta. ~ 1528 362 | mus paveikia šauksmai, kai perskrodžia ramiąją tylą,~ 1529 985 | jaunuoliai vikriai tada perveria stumbro krūtinę,~ 1530 702 | Ji, tos daugybės strėlių perverta, krito žemyn. ~ 1531 975 | Perverti kūno vikriau jokia net strėlė 1532 365 | Perverto ietim, arba sužeisto šerno 1533 159 | Ir visą kelią toli peržvelgia priešais save, ~ 1534 444 | Kad šunims ir pesliams kūnus išmestų suryt.~ 1535 938 | Kad jis įtūžtų piktai, kad įsišėltų smarkiau, ~ 1536 562 | grėsminga audra didelis, piktas, žiaurus;~ 1537 904 | tiktai didesni ir kad be galo pikti, -~ 1538 611 | Šernus ir lokius piktus tuo labiau jis pagriebęs 1539 1020| Plėšia miestus ir pilis, mūs šventyklas ir namus, ~ 1540 265 | šalies tolimos, jei piniginė pilna.~ 1541 952 | Savąjį pilvą kartu kojom tespardo aklai;~ 1542 845 | Pinasi kojos kaip girto, ir žingsniai 1543 265 | Svečias šalies tolimos, jei piniginė pilna.~ 1544 799 | Kolei pasiekia tas pinkles, paruoštas stumbrui iš anksto,~ 1545 850 | Žengia pirmyn, kad žvėris kristų nuo smūgių 1546 253 | Linksmąją piūtį visad duoda derlingiems 1547 64 | baisiausia barzda gaurais plačiai išdraikytais,~ 1548 651 | Lengva yra plačioje lygumoj kuo smarkiausiai 1549 720 | žirgai šnervėmis šniokščia plačiom. ~ 1550 76 | Nesuprantu, kam ragus iš nosies plačiosios jie veda ~ 1551 939 | Kad prisirytų daugiau plačiuoju snukiu savo putų~ 1552 180 | Jie per plačiuosius griovius, pakelėj pasitaikančius, 1553 941 | grasiai per orą uodega plaktų~ 1554 617 | Paukščiai šlykščiausi ore plasnodami maistą sau gaudo, ~ 1555 953 | sausuos pakilęs vėjelis plasnoja,~ 1556 144 | Arkliu tikėdams, plaukiau per Dnepro giliąją vagą,~ 1557 342 | žmogaus išsaugo be žilojo plauko,~ 1558 950 | Plaukus tedrasko jis sau, juos tegu 1559 1066| jie tapti sargais, tampa plėšriausiais vilkais.~ 1560 642 | gausus iš paskos paukščių plėšrūnų būrys.~ 1561 281 | Skraidžioja tetervinai - Plinijaus paukščiai reti. ~ 1562 88 | Plinijus aiškiai yra paminėjęs ir 1563 840 | su jųjų balsais girioje plinta aidai,~ 1564 419 | Štai ir Erazmas, Plocko ganytojas, atmeta visa,~ 1565 15 | Ir nuo plojimų audros, ir nuo įgytų žaizdų, - ~ 1566 42 | Tai, kokia plunksna rašau, tu žinai, o skaitytojau 1567 713 | Skrieja baisingas žvėris, kaip plunksnom strėlėm apsmaigstytas, ~ 1568 275 | Čia valstiečių būriai pluša juose tarp miškų. ~ 1569 126 | miškus, neprilygdams romėnų poetams, ~ 1570 524 | Poilsį skirsiu tuomet garsinti 1571 226 | Poilsio eina ramaus, pasikliaudami 1572 500 | Tarnas čionai niekada pono nelydi kilnaus, ~ 1573 44 | Popierių, kai tik rašau, iš jos aš 1574 1079| kad galėtų dabar jis tokiu popiežium tapti,~ 1575 717 | Jeigu prabėgdavo jie šimtą stadijų, leisdavo 1576 83 | Ir susiejo pati puikiai prabočių garsus;~ 1577 14 | stebėjaus, kaip jie sužvėrėję pradėdavo siausti~ 1578 99 | Betgi ryžtuosi pradėt, ką besakytų kas nors, ~ 1579 153 | kad galėčiau toliau darbą pradėtąjį tęst:~ 1580 21 | Ir įsakė jie man darbą pradėti tuojau. ~ 1581 85 | Dar praeity atliktų į tolimąsias šalis;~ 1582 212 | Laikui praėjus ilgam, nustatyta jau buvo 1583 633 | Kiek pragaištingus ragus pamato krauju aptaškytus!~ 1584 213 | Kad pragyveno jisai amžių nemažą tikrai. ~ 1585 719 | lekia būriai raitųjų ir prakaitą lieja,~ 1586 944 | Prakaitas srūva tačiau tuokart jo 1587 946 | Ir tegu kūnas išvien prakaito virsta puta;~ 1588 843 | Prakaitu permirkęs štai jis šonais 1589 132 | žvarbiam, jis vertė mane prakaituoti,~ 1590 467 | Žvėris tausoki, prakeiktas gobšume, sau vidurius graužki, ~ 1591 Inc | Jo Prakilnybei~Karališkosios Didenybės 1592 959 | nuvoks ir supras, tu tikrai pralaimėsi~ 1593 102 | Kur aš praleidau tuomet niekada negrąžinamą 1594 236 | liūdnai ir tremty visą amžių praleidžia, -~ 1595 727 | bailiai niekada negalėtų pralenkti narsuolių, ~ 1596 24 | Kraują praliejęs žmogaus, jis didelę garbę 1597 1018| Kraują savųjų praliet dar iš tiesų žvėriškiau. ~ 1598 375 | Kaip pralinksmėja, kada jie atsipeikėja vėl! ~ 1599 803 | tvoros galėjo tik vyras pralįsti;~ 1600 927 | kad iš žvėrių žudynių jie pramogas rengia, ~ 1601 228 | valdyt, kurs jėga ir grožiu pranašesnis:~ 1602 170 | Ir šiurpiu baubimu jau praneša pyktį baisingą,~ 1603 311 | matydamas juos, tuoj nesistengia pranešt. ~ 1604 748 | nes jis viltis ir baimę pranoks. ~ 1605 503 | kiekvienas čionai gyvybę prarast ar išsaugot,~ 1606 737 | audringas bangas krūtine prasiverždamas, žirgas ~ 1607 810 | Jeigu užtvertų kelius, jis prasiveržtų jėga. ~ 1608 426 | Tai šiam dirvokšny prastam tu neatrasi gėlių, ~ 1609 340 | laikui žmogaus gyvenimą žemėj pratęsia, ~ 1610 434 | Skausmas pravirkdė mane, privertė žodžiais 1611 568 | Prašė, kad leistų kovot jam su 1612 17 | Prašomas jų, aš ėmiau pasakot jiems 1613 206 | Jam ant kaktos pražilę spindėdami karčiai žvilgėjo, ~ 1614 585 | kad baiminga širdis jį pražudė,~ 1615 109 | jokiais, jeigu jis kartą pražus. ~ 1616 1005| Jie pražūtingus pulkus savųjų veda į mirtį, -~ 1617 249 | viršaus prikrautų begalės prekių brangių. ~ 1618 78 | baisios jam didžiulę dar prideda lūpą! -~ 1619 378 | Ar priderėtų svarstyt sunkiąsias tėvynės 1620 171 | jojo artyn nieks nebandytų prieit. ~ 1621 70 | lyg mūsų ožys gaurais iš priekio apaugęs,~ 1622 827 | su savąja tauta įstatymus priėmė Kristaus ~ 1623 787 | abejočiau mažiau, nusakė ir priemones, būdą;~ 1624 763 | Priesaikų pats kreivų beklausydamas, 1625 402 | Prietarai juos kažkokie versdavę šitaip 1626 431 | Betgi ir paprotį šį mums prievarta Marsas nutraukė:~ 1627 855 | vėją greičiau, išvydęs čia priešą, tuoj puola;~ 1628 790 | 0 jos kylys priešaky turi didžiausios ertmės, ~ 1629 27 | Priešiška liaudis tada spiaudės, kai 1630 1075| paikiems, kuriose šalyse yra priešų,~ 1631 998 | Krinta grobiu ir žaislu priešui tiesiog į rankas.~ 1632 352 | Tai nuostabios prigimties dovana netikėtoj nelaimėj, -~ 1633 152 | Bet su. žvėries prigimtim ir būdu supažindinti reikia ~ 1634 256 | krašto laivus savųjų vaisių prikrauna, ~ 1635 249 | Lig pat viršaus prikrautų begalės prekių brangių. ~ 1636 143 | Aš prilygau dažnai žygiais savaisiais 1637 154 | miško žvėris, ne tik jiems prilygsta,~ 1638 71 | jo kūno nariai jautį tuoj primena mums. ~ 1639 664 | taip pat viską smulkiausiai primint.~ 1640 447 | Viską pripratęs tvarkyt pagal įprastą paprotį 1641 612 | Jeigu prireiktų kam nors, daug kas paliudyt 1642 847 | kad jis pakankamai jau prisidūko,~ 1643 376 | kilnius dalykus iš tikrųjų prisimenam tąsyk? ~ 1644 835 | Nors ir turiu prisimint savo tikslą ir laiką neramų,~ 1645 785 | Prisipažinti turiu, jog vargiai aš tuo 1646 591 | Prisipažįstu, jog tai, ką savo akim esu 1647 681 | Kas prisiplėšęs namo po pergalės grobį gabeno,~ 1648 939 | Kad prisirytų daugiau plačiuoju snukiu 1649 421 | dorybių didžių jis vieną dar priskiria, būtent:~ 1650 470 | Kad jos prislėgtų kaklus tavo ar tavo vaikų! ~ 1651 829 | aukščiausiajam jis šventovių pristatė, tarnus jų,~ 1652 1041| Jeigu kalbu, tai pritrūks mano kalbai ir protui manajam~ 1653 565 | kokiu įniršiu jis tada visas pritvinęs alsuoja,~ 1654 429 | Vasarą mes priversti karuos nuolatiniuos praleisti,~ 1655 434 | Skausmas pravirkdė mane, privertė žodžiais prabilt. ~ 1656 560 | išsitiesia, tuomet baubia pro šnerves niūriai. ~ 1657 380 | maloni nuskaidrinus džiugina protą~ 1658 671 | gilus nepalenkiamo Vytauto protas ~ 1659 104 | dabar aš visom net širdies, proto galiom,~ 1660 1037| sunerimęs labai, negaliu jau protu net suvokti,~ 1661 1041| pritrūks mano kalbai ir protui manajam~ 1662 98 | Kam dar šaltųjų pūgų miškuos neteko patirti.~ 1663 931 | Puldamas savo kakta, jis išvertė 1664 458 | Jie puldinėja ir mus geidžia greičiau 1665 576 | Pulti jis šunį čia pat liovės, 1666 903 | jaunuoliai čia pat ir laukia, kad pultų juos žvėrys,~ 1667 911 | žvėrys bėgiojo, kai gynės nuo puolančio priešo~ 1668 922 | Ir medžiotojus tuoj puolė įnirtę visi.~ 1669 1046| Puolu prie kojų tavų, melsdamas, 1670 1056| Taip tu keli nuolatos puolusius savo vaikus. ~ 1671 550 | Ir po puotos kruvinos metas ant vyrų 1672 946 | kūnas išvien prakaito virsta puta;~ 1673 807 | Pančiais apraizgo bemat, nasrus putojančius stumbro ~ 1674 844 | Putos gi be atvangos drimba nuo 1675 939 | daugiau plačiuoju snukiu savo putų~ 1676 53 | Toks į pušynų tankmes eiti pas žvėris 1677 369 | Ir kai iš pykčio baisaus akys jo sukas ratu! ~ 1678 796 | iš toli, degantį baisiai pykčiu. ~ 1679 564 | Ir savo pykčiui žiauriam ieško čia grobio 1680 170 | šiurpiu baubimu jau praneša pyktį baisingą,~ 1681 1013| Pyktis jau degina juos, sukeldamas 1682 328 | Bet tų būrimų, kuriais raganaujančios moterys verčias,~ 1683 81 | Jųjų kalba reiškiama graikų raidyno ženklais... ~ 1684 619 | Raitelis medy aukštam pakibo, - kas 1685 647 | Puola daug raitelių jį, bet būreliais mažais 1686 848 | Šoka raiti nuo žirgų, nuveda juos nuošaliau.~ 1687 557 | Supamas būrio raitų, drauge jis bėga tarp jųjų, ~ 1688 719 | Štai prie jo lekia būriai raitųjų ir prakaitą lieja,~ 1689 288 | Ar apgaulingus raizgus, ar tinklus labiau mėgsta 1690 808 | Suriša šikšnom tvirtom; raiščiai pastyra virš jo. ~ 1691 226 | Poilsio eina ramaus, pasikliaudami sargu narsiausiu, ~ 1692 231 | vienos valandos nėr jiems ramiai pailsėt, ~ 1693 362 | šauksmai, kai perskrodžia ramiąją tylą,~ 1694 676 | sunkumus, nors buvo laikas ramus. ~ 1695 457 | Jųjų ramybė tyli ginama jau rūpesčių 1696 523 | suteiks gyvenime man kiek ramybės,~ 1697 165 | strėlė nešvytės, ginklų jei rankoj nebus. ~ 1698 515 | suspaudžiau tvirtai, nes jos mano rankoje skrieja~ 1699 123 | Nes savo rankom dažnai pats aš nulauždavau 1700 277 | Padedant rankoms žmogaus, ruošiamas šitaip 1701 698 | Kario rankos taiklios šitokie buvo ženklai:~ 1702 1065| jie pasaulio vadžias iš rankų savųjų išleidžia?~ 1703 266 | Jie į plačiąsias marias rąstus savo upėmis siunčia ~ 1704 795 | Vienas medžiotojas, rūbą raudoną ir kardą švytruodams,~ 1705 916 | Šilkas raudonas drauge degė liepsnom įvairiom.~ 1706 950 | tedrasko jis sau, juos tegu rauna snukiu;~ 1707 120 | Rašo jisai, kaip kadai iš teisingo 1708 22 | tatai ne savo noru mes rašom~ 1709 204 | Raštai tiek metų jau mums ir tikrieji 1710 113 | knygas ir gal senuosius raštus, ~ 1711 1033| skaisčiausio dangaus aukštybėje regi dievybes,~ 1712 284 | Koks malonus reginys, kai jie pašauti krinta 1713 349 | ausies budrumu stiprina jėgą regos. ~ 1714 82 | tauta juos kadai saviems reikalams panaudojo~ 1715 307 | krikščionys griežtai juos reikalauja uždraust ~ 1716 263 | Duoda daugybę dervos, taip reikalingos laivams. ~ 1717 172 | Jei ir sutinka ką nors, be reikalo niekad nepuola ~ 1718 825 | Jis virš žmonių reikalų aukščiau dangiškuosius iškėlė~ 1719 41 | Aš parašysiu, kiek reiks patį dalyką pažint.~ 1720 195 | Savo džiaugsmus reikšdami kuo maloniausiais garsais:~ 1721 331 | mūsų miškams turi menkutės reikšmės. ~ 1722 477 | Tu gal suprasi tuomet ką reiškė tuos priešus paremti ~ 1723 1003| tokie neramūs. Ką gi tai reiškia?~ 1724 81 | Jųjų kalba reiškiama graikų raidyno ženklais... ~ 1725 963 | Remias į medį čia pat medžiotojas, 1726 673 | jaunuolius, šiais žaidimais rengė juos karui,~ 1727 53 | tankmes eiti pas žvėris rengiuos. ~ 1728 618 | Taipgi varnai šakose gabalus renka mėsos. ~ 1729 269 | Kad galėtų jie ten ręst ir statyti namus. ~ 1730 183 | kiek leidžia jie sau gan retai. ~ 1731 296 | sode dažniau ir medžiai retėja, ~ 1732 281 | tetervinai - Plinijaus paukščiai reti. ~ 1733 629 | Kaip riaumoja tada ir kaip šokinėja siaubūnas,~ 1734 396 | nevaržytų tiktai laikas ribotas manęs. ~ 1735 882 | Reikia, kad žemėj riebioj būtų vieta parinkta.~ 1736 365 | ietim, arba sužeisto šerno riksmai? ~ 1737 739 | Šoka ristieji žirgai ir būriu tuoj per 1738 716 | lenktynėm dažnom lavintų žirgus ristus. ~ 1739 736 | Rišdavo savo ginklus, rūbais apvijęs 1740 926 | Rodės, kad veidus žmonių jis atpažįsta 1741 961 | Rodos, kad mano kalba tik tuščias 1742 126 | šiaurės miškus, neprilygdams romėnų poetams, ~ 1743 8 | Dar neseniai aš Romoj buvau ir kartą žiūrėjau~ 1744 795 | Vienas medžiotojas, rūbą raudoną ir kardą švytruodams,~ 1745 736 | Rišdavo savo ginklus, rūbais apvijęs savais. ~ 1746 192 | Kovos kyla tada, kai neša ruduo jiems Veneros~ 1747 724 | Jei šeimininką rungčiom savąjį gali jie nešt. ~ 1748 472 | nurodo baisius, kerštą už tai ruošdama. ~ 1749 688 | Ir jau beveik jam paklust ruošėsi jis nuolankiai. ~ 1750 459 | pagalbą, karą su priešais mums ruošia, ~ 1751 277 | Padedant rankoms žmogaus, ruošiamas šitaip medus. ~ 1752 163 | Ir atsigręžęs jis greit ruošiasi ginti save. ~ 1753 778 | Arklas rūpėjo vien jai ir niekas kitas 1754 1053| Kaip švelniai rūpinas paukštė savaisiais beplunksniais 1755 1054| Taip, o mergele šventa, rūpinies tu žmonėmis, ~ 1756 1074| sulaikytų ginklus, parengtus rūsčio žiauraus.~ 1757 65 | pasruvę krauju, žėri siaubingu rūsčiu. ~ 1758 763 | kreivų beklausydamas, veidu rūsčiuoju,~ 1759 80 | dalykų senų esu skaitęs iš rusiškų knygų, -~ 1760 748 | Kaip ryžtingumas, nes jis viltis ir baimę 1761 99 | Betgi ryžtuosi pradėt, ką besakytų kas 1762 327 | Lietuvoj ir kad aš tiesą sakau.~ 1763 403 | Sakoma, kad paprastai keliauja 1764 96 | Nėr abejonės, kad daug kas sakys, jog tai aš išgalvojau, ~ 1765 425 | Jeigu saldybių vien sieki ir ieškai čia 1766 10 | Kai grumtynių žiauriųjų sąmyšy jaučiai jau šėlo,~ 1767 631 | Kūno visi sąnariai jam džiaugsmo tuomet prisipildo!~ 1768 806 | Supa, užmetę virves, sąnarius veržia stiprius. ~ 1769 1062| Dera gyventi taikoj, sandoroj tavo darmoj. ~ 1770 1066| Nori jie tapti sargais, tampa plėšriausiais vilkais.~ 1771 491 | Čia ir sargyba budri pastatyta sustiprina 1772 436 | Kad būtų tik saugesni įstatai brolių šventi. ~ 1773 227 | Šitas saugoja juos: suka aplinkui ratu.~ 1774 913 | žiburėlis sutvisko prieš saulę;~ 1775 953 | Kai žolynėliuos sausuos pakilęs vėjelis plasnoja,~ 1776 738 | Nešdavo šitaip visus, visiškai sausutėlius. ~ 1777 292 | Žūsta savaime ir to sparnuotieji paukščiai 1778 832 | Taip gi savąsias klaidas pats išpažino tada.~ 1779 1034| vos užtenka jėgų pasitikėt savimi. ~ 1780 91 | kraštas juos girioj augina savoj. ~ 1781 501 | Tėvas nemato sūnaus nei savojo tėvo jo vaikas,~ 1782 902 | Ir su matronom savom, ir su mergelėm jaunom.~ 1783 671 | Tais savumais gilus nepalenkiamo Vytauto 1784 722 | Bet su savuoju vadu skrieja jų visas būrys, ~ 1785 901 | kartu su būriu palydovių sėdėjo -~ 1786 454 | Kautis galėtume mes kuo sėkmingiausiu būdu, ~ 1787 Inc | Karališkosios Didenybės Sekretoriui~LIUDVIKUI ALFIJUI~ ~ 1788 930 | Tai buvo ženklas jį sekt būriui visam iš paskos). ~ 1789 486 | Sekti privalome jį jo mėgstamuoju 1790 828 | Ir sugriovė senas savo šalies šventyklas,~ 1791 339 | net išlieka stiprus ir po senatvės našta;~ 1792 120 | kaip kadai iš teisingo senelio girdėjo:~ 1793 1023| Nors jis senelių arba kūdikėlių krauju apsitaškęs,~ 1794 90 | taurus žiauresnio, kaip sako senoliai, -~ 1795 493 | naujai; čia tos užtvaros senos,~ 1796 80 | Daug aš dalykų senų esu skaitęs iš rusiškų knygų, -~ 1797 831 | Jis ir senųjų dievų stabus iš šventovių 1798 113 | Kokias skaityti knygas ir gal senuosius raštus, ~ 1799 1011| pareigas eit sargų turėjo ir sergėt,~ 1800 245 | Ir savo rūpesčiu jis sergi gėrybes miškų. ~ 1801 324 | ugnis, kuri gali įvykdyt tą siaubą~ 1802 320 | tai matė minia, šaukdama siaubingai ant kranto;~ 1803 628 | Viską išgriauna labiau už siaubingąsias audras. ~ 1804 561 | Vėjas siaubingus karčius į šalis jam taršo 1805 629 | riaumoja tada ir kaip šokinėja siaubūnas,~ 1806 734 | Kur verpetingu ratu siaučia smarkioji banga. ~ 1807 789 | išsiskleidus, toliau vis siaurėja,~ 1808 175 | toliau jie, kiek laisviau siausdami.~ 1809 14 | jie sužvėrėję pradėdavo siausti~ 1810 894 | Jie ir siautimo metu pastebi daug ką dažnai.~ 1811 425 | Jeigu saldybių vien sieki ir ieškai čia sau malonumų,~ 1812 104 | Siekiu jo gi dabar aš visom net 1813 861 | sukaupti labai čia savąjį sielos budrumą, -~ 1814 996 | Karo lauke gan silpna ir netvirta namuose. ~ 1815 151 | Girios vyro eilių, jeigu silpniau jos skambės. ~ 1816 1048| bekrauju, savo maldas tau siunčiu. ~ 1817 687 | tada didžias jam dovanas siuntė ~ 1818 889 | Siusdamas žiauriai jis nieko nemato 1819 1059| Žvelk į siutingus karus, krauju aplaistytą 1820 1063| valdovams protus šviesa tu skaisčiąja apšvieski,~ 1821 1033| Kai jis skaisčiausio dangaus aukštybėje regi 1822 915 | Auksu ataustos jame skaisčiausios šviesos mirgėjo,~ 1823 1035| Motina dievo, mergele skaisčioji, kada tavo vardą~ 1824 80 | Daug aš dalykų senų esu skaitęs iš rusiškų knygų, -~ 1825 150 | nepulkit per daug, kai skaitysit,~ 1826 113 | Kokias skaityti knygas ir gal senuosius 1827 42 | plunksna rašau, tu žinai, o skaitytojau mielas:~ 1828 151 | eilių, jeigu silpniau jos skambės. ~ 1829 586 | 0 ir jaunimas skaniai juokės iš jojo mirties. ~ 1830 283 | 0 jų skanioji mėsa traukia mus savo kvapu. ~ 1831 200 | įvairiausių balsų vienan skardan susilieja, -~ 1832 434 | Skausmas pravirkdė mane, privertė 1833 446 | Nes toks gyvenimas mums skausmo suteikia daugiau. ~ 1834 316 | Jeigu jis skęsta, tada tikrai už nekaltą 1835 1008| Viešpačiai nori, kad juos skintų žiaurioji mirtis;~ 1836 980 | Šitokis karštis tikrai skirias mažai nuo ugnies. ~ 1837 524 | Poilsį skirsiu tuomet garsinti žygiams 1838 820 | Dovanos taip palaipsniui skirstomos buvo kaskart. ~ 1839 893 | žvėrių dažniausiai būna skirtingas:~ 1840 47 | Lygūs mes būsim abu, nors ir skirtingu menu. ~ 1841 868 | Skleidėsi šakos aukštai, buvo platus 1842 1032| toliau Kristaus įstatymą skleist. ~ 1843 534 | Ir iš jo šnervių jautrių sklido siaubingi garsai.~ 1844 93 | Kad ten sklistų gandai: būna taurų miškuose. ~ 1845 32 | to, kuriam tiek daug aš skolingas, -~ 1846 609 | Matėme, kaip, išmesti į orą, skrajodavo elniai,~ 1847 598 | pakliūva, jis tą laiko grasiu skriaudiku.~ 1848 703 | Gervė, aukštai skrisdama, sparnais pakirstais žemėn 1849 482 | Tau vadovaujant, galės skristi bedugnėn baision?~ 1850 1025| nėščių jis kardu vidurius skrodžia,~ 1851 111 | Mes juk negalim, skubaus darbo nedelskim atlikt. ~ 1852 758 | Daugel kaltųjų tuojau patys skubėdavo mirt:~ 1853 483 | Ką tau skundai padės čia girioje, Husoviane?~ 1854 594 | Kol nesuranda ko nors į skutelius sudraskyt.~ 1855 49 | Skvarbūs yra, - nuostabu, - mano 1856 997 | save nukreiptų kalavijų ji skyla, ~ 1857 400 | Uždrausta jį ir slapta, kilpas pastačius, pagaut. ~ 1858 130 | Ten jis išmokė mane slaptingus vėjus pažinti,~ 1859 711 | Kai tik iš vietų slaptų per miško tankiausius krūmynus~ 1860 867 | Medis, kur slėpėsi jis, nuo dengiančio sniego 1861 990 | Kitas, kol leidžiu aš jam, slepiasi dar ligi šiol. ~ 1862 756 | Kad negalėtų kur nors slėptis apgaulė kokia;~ 1863 656 | Ledas slidusis, kurį apdengė šaltis sniegu, ~ 1864 49 | nuostabu, - mano strėlių smaigaliai. ~ 1865 815 | kad skitų strėlėm raitieji smaigstytų~ 1866 859 | Krinta nuo smūgio smarkaus tuoj medžio sujudintos šakos,~ 1867 651 | yra plačioje lygumoj kuo smarkiausiai bėgioti,~ 1868 187 | Tartum viesulas koks sukas smarkiausiu greičiu;~ 1869 979 | Nes tuo smarkiu šniokštimu jis be gailesčio 1870 662 | bematant ragais puola visu smarkumu. ~ 1871 137 | Ir įvairius žvėrelius smaugia čia kilpos tvirtai, ~ 1872 819 | Kas smeigia ietį geriau, dovanų tas 1873 883 | pasitiki kas tuo, kurs auga smėlėtam dirvokšny,~ 1874 12 | Ir nuo vylyčių smigių, kaskart įniršimui didėjant,~ 1875 543 | Smigo ir vėlei strėlė zvimbdama 1876 879 | Kokia betrenktų jėga, smūgius šiuos medis atlaiko,~ 1877 664 | apie žvėrį taip pat viską smulkiausiai primint.~ 1878 475 | atėjo dabar apyskaitas duoti smulkiausias:~ 1879 603 | be atvangos ir į gabalus smulkius sudrasko,~ 1880 468 | Riebiąją žemę patręšk, sniegą suvilgyk krauju! ~ 1881 296 | 0 aptvertajam sode dažniau ir medžiai retėja, ~ 1882 899 | keturių stulpų pakeltas ten sostas stovėjo,~ 1883 72 | Jojo tamsi spalva - juoda ir kartu parudavus;~ 1884 925 | sustojo, kratydamas galvą, spalvom jis stebėjos,~ 1885 974 | Spardo jis kojom visom, geisdamas 1886 280 | Ten tarp sparnuočių kitų dažniau susitelkę būreliais~ 1887 955 | Ir kai paukščius sparnuočius virpėdamas seka šešėlis,~ 1888 707 | Didelis džiaugsmas įteikt sparnuotąjį paukštį valdovui,~ 1889 292 | Žūsta savaime ir to sparnuotieji paukščiai ir žvėrys,~ 1890 278 | Paukščių sparnuotųjų daug strėlėmis jie eikliosiom 1891 132 | Spiginant speigui žvarbiam, jis vertė mane 1892 105 | Gaudau nūnai jį visur - spendžiu tinklus įvairius. ~ 1893 288 | tinklus labiau mėgsta kas spęsti.~ 1894 27 | Priešiška liaudis tada spiaudės, kai bėgau nuo jo. ~ 1895 132 | Spiginant speigui žvarbiam, jis vertė 1896 206 | Jam ant kaktos pražilę spindėdami karčiai žvilgėjo, ~ 1897 62 | Sprandas jo mums iš tiesų toks didelis 1898 66 | Karčiai, nuo sprando žemyn nutįsę, vėduojas ant 1899 802 | Šoka galvotrūkčiais jis, spraudžias tarp karčių tvirtų. ~ 1900 732 | Persikelt bandė tenai, kur pats sraunumas tėkmės,~ 1901 149 | Nors nebuvau šioj srity aš neįgudęs anksčiau. ~ 1902 318 | kaip jie surišti vandens srovėje verpetingoj~ 1903 944 | Prakaitas srūva tačiau tuokart jo kūnu visu. ~ 1904 11 | Kūnu stabdydami ten debesis iečių aštrių,~ 1905 595 | Jeigu jis stabteli kiek, tai šnervėmis orą 1906 831 | Jis ir senųjų dievų stabus iš šventovių išmėtė,~ 1907 717 | Jeigu prabėgdavo jie šimtą stadijų, leisdavo tąsyk ~ 1908 559 | Šokdamas šuoliais staigiais, jisai didesnis atrodo;~ 1909 160 | žvilgsnio kryptį ir dėmesį staigų,~ 1910 933 | Jeigu šis statinys būtų kartais pargriuvęs 1911 267 | Ir visa tai, kas statyt tinka lenktiesiems laivams,~ 1912 269 | Kad galėtų jie ten ręst ir statyti namus. ~ 1913 298 | tai savo krašte dažnai mes stebėdamies matom.~ 1914 14 | Kai aš stebėjaus, kaip jie sužvėrėję pradėdavo 1915 764 | Stebint žiūrovams aplink, grasė 1916 864 | išleido tuojau, baimė jį stingdė visai;~ 1917 345 | beklausant tada, puikiai stiprėja klausa;~ 1918 759 | Nedelsdami ant kaklų stiprias jie sau nerdavos kilpas,~ 1919 344 | Kai tik įtempiam stipriau ausis, vos kam sukrebždėjus, ~ 1920 672 | Stiprino dvasią karių, savo tėvynės 1921 806 | virves, sąnarius veržia stiprius. ~ 1922 943 | tvirtai užgrūdino milžiną stiprų,~ 1923 136 | prisipildo tinklai pilni čia stirnaičių baikščiųjų ~ 1924 43 | Plunksnas strėlinėj nešuos, šoną apsunkinęs 1925 725 | būdu jaunuoliai su savo strėlinėm~ 1926 106 | Užkampy aš nelindžiu, bet stropiai laiką medžioju, ~ 1927 899 | Ant keturių stulpų pakeltas ten sostas stovėjo,~ 1928 244 | savo griežtais kunigaikštis stumbres ten apsaugo~ 1929 168 | kartu jis vedas švelnutį stumbriuką,~ 1930 174 | Žaidžia stumbriukai linksmi ir tėvams daug sukelia 1931 216 | Nors įvairiausių gandų apie stumbrus jau pasklidę, ~ 1932 532 | tarsi aštrūs dygliai odoj styrėjo ant jo. ~ 1933 64 | Styri baisiausia barzda gaurais 1934 574 | Sucypė šunys balsu, - ženklas, 1935 603 | atvangos ir į gabalus smulkius sudrasko,~ 1936 594 | nesuranda ko nors į skutelius sudraskyt.~ 1937 769 | Sako, jog vienas iš jų sudraskytas į gabalus buvo,~ 1938 766 | Liepdavo tuoj atiduot juos sudraskyti šunims. ~ 1939 197 | Sudreba žemė visa lig paskučiausių 1940 360 | Kai tik sugaudžia dangus nuo lojimo skalikų 1941 729 | apdovanojami tie, kur laimėt sugebėjo,~ 1942 934 | Kiek būtų kraujo tada žemė sugėrus juoda! ~ 1943 828 | Ir sugriovė senas savo šalies šventyklas,~ 1944 241 | Stumbrė jon vėlei sugrįžt gali dar žymiai laisviau. ~ 1945 859 | smūgio smarkaus tuoj medžio sujudintos šakos,~ 1946 227 | Šitas saugoja juos: suka aplinkui ratu.~ 1947 34 | Sukaupiau savo jėgas apmąstyti tuščią 1948 861 | Reikia sukaupti labai čia savąjį sielos 1949 478 | Tam, kad sukaustytų jie tūkstančius mūsų žmonių ~ 1950 1013| Pyktis jau degina juos, sukeldamas kerštą didžiulį, ~ 1951 30 | arba po sunkiąja našta aš suklupsiu,~ 1952 208 | amžiaus mažiau kas galėtų suklysti, - ~ 1953 344 | stipriau ausis, vos kam sukrebždėjus, ~ 1954 995 | Kristaus bažnyčia kilni taip sukrėsta jau svyruoja,~ 1955 733 | Kur sūkuringa vilnis pakilusi muša į krantą,~ 1956 315 | Įmeta beregint ten į sūkuringas gelmes:~ 1957 1068| Priešus sutramdyk žiaurius ir sulaikyk bent trumpam, ~ 1958 1074| Ir sulaikytų ginklus, parengtus rūsčio 1959 679 | Jo išsigandęs, lankus sulaužytus klojo totorius,~ 1960 544 | Kad įnirtimas žvėries dar suliepsnotų žiauriau. ~ 1961 1037| Aš, sunerimęs labai, negaliu jau protu 1962 282 | Jie dideli, būna net sunkesni ir už riebiąją žąsį,~ 1963 125 | Vargas, taip pat ir sunki manojo amžiaus dalia. ~ 1964 30 | Tad gal dabar arba po sunkiąja našta aš suklupsiu,~ 1965 133 | Kraudamas ietis sunkias tąsyk ant mano pečių, ~ 1966 378 | Ar priderėtų svarstyt sunkiąsias tėvynės nelaimes,~ 1967 870 | Kai sudrebėjo staiga sunkiosios šakos ant jo, -~ 1968 723 | greituoliai žirgai pakelt šį sunkumą ir džiaugias,~ 1969 676 | Vertė pakęst sunkumus, nors buvo laikas ramus. ~ 1970 806 | Supa, užmetę virves, sąnarius 1971 557 | Supamas būrio raitų, drauge jis 1972 779 | Liepdavo į stovyklas atvesti supančiotų stumbrų,~ 1973 152 | žvėries prigimtim ir būdu supažindinti reikia ~ 1974 1058| su meldimais manais savo supinki maldas. ~ 1975 160 | Puikiai supranta jisai žvilgsnio kryptį ir 1976 992 | Taure, jei tu supranti, kovai tuoj kaktą paruošk. ~ 1977 959 | Jeigu žvėris dar nuvoks ir supras, tu tikrai pralaimėsi~ 1978 477 | Tu gal suprasi tuomet ką reiškė tuos priešus 1979 936 | pažeista sunkiai galėtų suprast. ~ 1980 353 | Mums ir suprasti sunku, kaip pasielgt jis 1981 379 | Kad mes suprastume, kaip reikia ją vėl atstatyt? ~ 1982 654 | Medis supuvęs čionai permeta žirgą staiga,~ 1983 581 | Jį čia surado draugai sustirusį taip, 1984 750 | Jog net vargu kas suras tokį pasauly, kaip jis. ~ 1985 991 | būtų laiko bent kiek, tai surastas būtų ir šitas.~ 1986 907 | Papročiu savo surenk čia linksmą bekraujį žaidimą!~ 1987 370 | Jei šiurpulingu balsu suriaumoja čia sužeistas stumbras,~ 1988 808 | Suriša šikšnom tvirtom; raiščiai 1989 314 | ir, rankas jam ir kojas surišę,~ 1990 811 | Surištą tempia dabar; apnarpliotas 1991 318 | Matėm, kaip jie surišti vandens srovėje verpetingoj~ 1992 444 | ir pesliams kūnus išmestų suryt.~ 1993 768 | Dovanomis papirktam, jeigu susekdavo jį. ~ 1994 61 | tarpuragėj net gali trys vyrai susėst. ~ 1995 83 | Ir susiejo pati puikiai prabočių garsus;~ 1996 569 | Kad susikauti su juo jisai muškieta pats 1997 31 | Ar susilauksiu garbės iš palankių man žmonių.~ 1998 200 | įvairiausių balsų vienan skardan susilieja, -~ 1999 605 | žmogus su arklio nariais susimaišo,~ 2000 782 | 0 susirinkus minia imasi darbo tuojau, ~ 2001 310 | veiksmais yra bent kiek susirišęs~