Period, Work

  1  1, 1 |             aplankė.~ ~Sąžinė, Dora ir puikioji Laimė ~Vežimu puošniu
  2  1, 1 |          Perlų jau kruša iš dangaus ir aukso ~ Lietūs pabiro.~ ~
  3  1, 1 |             Iškilmes šitas spalines ir tai kad ~Grįžo jau laikai
  4  1, 1 |            Grįžta Šaunumas.~ ~Pieno ir medaus upeliukai šnekūs ~
  5  1, 1 |          laukuos prasigraužė vagą, ~Ir patvino, ir išsiliejo upės, ~
  6  1, 1 |      prasigraužė vagą, ~Ir patvino, ir išsiliejo upės, ~ Pilnos
  7  1, 1 |            varpas, ~Supas vilnimis, ir net linksta derliaus ~Pertekę
  8  1, 1 |           derliaus ~Pertekę laukai, ir neskriaudžia dirvų ~ Šykščiosios
  9  1, 1 |           Šoka jau kalnai, o kalvas ir kaimus ~Ant kalvų šlaitų
 10  1, 1 |            kaimus ~Ant kalvų šlaitų ir šventes kaimiečių ~ Lanko
 11  1, 1 |                Viešpatis žvaigždžių ir valdovas žemės, ~Romą iš
 12  1, 1 |    Pasigailėjus,~ ~Lai ji išklausys ir lotynų skundą, ~Ir mergelių,
 13  1, 1 |        išklausys ir lotynų skundą, ~Ir mergelių, ir jaunikaičių
 14  1, 1 |        lotynų skundą, ~Ir mergelių, ir jaunikaičių tyrą ~Giesmę,
 15  1, 1 |           palanki didžiūnų ~ Maldai ir aukai.~ ~
 16  1, 2 |         rūpesčius nuo kaktos~ Brauk ir linksmas aukštyn galvą pakėlęs
 17  1, 2 |           giedra ne kasdien diena,~ Ir likimas dažnai iškrečia
 18  1, 2 |             nūnai banga~ Ryt nurims ir su ja vėjai vakariai žais. ~
 19  1, 2 |            spindulius žerdama.~Taip ir žmogų nuo pat mažens~ Lydi
 20  1, 2 |              Lydi pakaitomis ašaros ir juokai, ~Gilų sielvartą
 21  1, 2 |      liūdesys pakeis. ~Toks likimas ir jo valia -~ Neša metų srovė
 22  1, 2 |         Deda jis pavergtiems Kurams ir Gabijams. ~ Ką paliko mums
 23  1, 2 |             lemtis panorės juokaut~ Ir gausybę supins nuotykių
 24  1, 2 |      žemdirbys savo trobelėn grįš. ~Ir, kvatojant visiems aplink,~
 25  1, 2 |       Rykštes liktoriaus jis laužys ir mes ugnin.~ ~
 26  1, 3 |           pakinkęs,~ Kad virš tautų ir valstybių skrietum.~ ~Tad
 27  1, 3 |       pagarsėjusių ~ Plačiai kraštų ir virš stačiųjų ~ Akrokeraunijų (
 28  1, 3 |        kojomis ~ Palikdamas miestus ir žmones, ~ Vėjų svety, neregėtas
 29  1, 3 |             galėsi pasižvalgyti tu ~Ir į Nerėjo didžio pakrantes,
 30  1, 3 |            Nerėjo didžio pakrantes, ir ~ Į upelius, laukus ir kalnus~
 31  1, 3 |              ir ~ Į upelius, laukus ir kalnus~ Ir suskaičiuoti,
 32  1, 3 |          upelius, laukus ir kalnus~ Ir suskaičiuoti, kiek jūros
 33  1, 3 |     Krūpteli Akrokorinto bokštai,~ ~Ir nusilenkia triskart tau
 34  1, 3 |               šventuosius laurus.~ ~Ir Febui skirtas Kintas tau
 35  1, 3 |       skirtas Kintas tau lenkiasi, ~Ir Kiros smailės stačiosios.
 36  1, 3 |      smailės stačiosios. Moja tau ~ Ir Kiteronas, apsikaišęs~ Laurais.
 37  1, 3 |             leisk žygiuoti eisenoms ir puošniais ~Vežimais Mūzoms
 38  1, 3 |           rodos, girdžiu šauksmus ~ Ir plojimus, girdžiu per žydrą~
 39  1, 3 |         Afriko, ~ Suvirpino sparnus ir triskart ~ Suūžė Urbono
 40  1, 3 |             apskriejęs greit ~Žemes ir jūras. Mūzos pasklidusios ~
 41  1, 3 |     išgirdusi, ~Salas sukėlė; plojo ir džiūgavo~ Amerikos, Europos
 42  1, 3 |       amžiai, žėrintys šimtmečiai ~ Ir savo sunkią aukso naštą~
 43  1, 4 |              jis lengvai nukrinta. ~Ir žibąs nūnai - tik bandyk
 44  1, 5 |                Negailestingo plieno ir geležies ~Kietosios amžių
 45  1, 5 |             upeliukai sraunūs~ Vyno ir skysto medaus teką jau.~ ~
 46  1, 5 |           skysto medaus teką jau.~ ~Ir švelniavilnės bandos jau
 47  1, 5 |            tešmenis ~ Pritvinkusius ir sirų auksu~ Žėrinčią vilną
 48  1, 5 |          bežengtų, ten ~Tave Dorybė ir Pamaldumas, ir ~ Uolus Šaunumas,
 49  1, 5 |          Tave Dorybė ir Pamaldumas, ir ~ Uolus Šaunumas, ir Tyrumas, ~
 50  1, 5 |    Pamaldumas, ir ~ Uolus Šaunumas, ir Tyrumas, ~ Tas Teisingumo
 51  1, 5 |            bičiulis, lydi.~ ~Laukus ir žmones su tavimi drauge ~
 52  1, 5 |     eikliaisiais jau Cerera dosni ~ Ir Amaltėja su gėrybių~ Pilnu
 53  1, 5 |          Gedulas, Prievarta, ~Karai ir varį žvanginęs Įtūžis, ~
 54  1, 5 |            varį žvanginęs Įtūžis, ~ Ir Rūpesčiai, ir blyškios Ligos, ~
 55  1, 5 |             Įtūžis, ~ Ir Rūpesčiai, ir blyškios Ligos, ~ Ir pragaištingi
 56  1, 5 |     Rūpesčiai, ir blyškios Ligos, ~ Ir pragaištingi stabai didžiuliai~ ~
 57  1, 5 |         nuolatos ~Mergelės, marčios ir besiilsintys ~ Senoliai,
 58  1, 5 |            besiilsintys ~ Senoliai, ir vaikai - ar būtų ~ Metas
 59  1, 5 |   barstysime ~ Tau baltus ligustrus ir triskart ~ Purpuro rožėmis
 60  1, 7 |           LIKUI ~ Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu~ ~Apgaulinga
 61  1, 7 |              kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal. ~Šitaip išlekia
 62  1, 7 |       Kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau.~Lekia metai
 63  1, 7 |           Amžiai pralekia viesulu,~ Ir akimirka ši, lyg užburta
 64  1, 7 |              Grobia miestus, tautas ir varganoj tėkmėj~Nugramzdina
 65  1, 7 |          pelenų krūva.~ Aukso rūmus ir jų stulbinančias menes ~
 66  1, 7 |         Skries lemtis triumfuodama~ Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš
 67  1, 8 |           kietos ~Žymių jau rankos, ir nebemoka jau ~ sutramdyti,
 68  1, 8 |      puikiausiai tos pačios kojos~ ~Ir sistrui tarškant šokti įpratusios ~
 69  1, 8 |          vėl. ~Eime! Gal Kalų vynas ir surengta ~ Iš iždo lobių
 70  1, 8 |            surengta ~ Iš iždo lobių ir piliečių~ Duoklių puota
 71  1, 8 |        švytinčių žirgų prunkštimo ~ Ir jų kanopų suraibuliavo.~ ~
 72  1, 8 |            Tad kilkim! Šaukia Febas ir auštanti ~Diena visus. Bet
 73  1, 8 |             lotynams skirs pailsęs~ Ir besileidžiantis Febas vien
 74  1, 9 |            padės raudos sutramdyti ~Ir, įdegęs karštoj Indijos
 75  1, 9 |       Indijos saulėje, ~Grįš sūnus, ir žymes išsiskyrimo tuoj ~
 76  1, 9 |     Nestokoji gabumų tu.~ ~Išmintis ir valdžia puikiai pritinka
 77  1, 9 |       valdžia puikiai pritinka tau ~Ir didingus žygius gimdantis
 78  1, 9 |            žygius gimdantis ryžtas, ir ~Žodžiai tokie, kurie plaukia
 79  1, 9 |       nepastovios užgaidų nežiūrėk ~Ir atminki, jog tau tai tepriklauso,
 80  1, 9 |              Neša žirgas kartu vyrą ir glūdinčią ~Jo krūtinėj tvirtoj
 81  1, 9 |        Sąžinė ją, lydi gryna Tiesa ~Ir Šlovė, o su ja - ir patamsėjusių ~
 82  1, 9 |          Tiesa ~Ir Šlovė, o su ja - ir patamsėjusių ~Pinigų palyda
 83  1, 11|   neprireiks. Klostytus apsiaustus ~Ir sages, ir netinkančius~
 84  1, 11|     Klostytus apsiaustus ~Ir sages, ir netinkančius~ Jums perlus
 85  1, 11|            Vėjų švilpiančių nešamą~ Ir Zefiro juokais blaškomą
 86  1, 11|        Dalykus, Gerionui tu~ Lygus, ir neparblokš Herkulis pats
 87  1, 11|            Te atrodys karys rūstus~ Ir laukinės narsos kupinas,
 88  1, 11|         Nežabotos savivalės~ Ženklo ir apdarai be puošmenų jokių, ~
 89  1, 11|             sako, ne vien akis,~Bet ir strėlę nukreips į tą - ~
 90  1, 11|           staigaus smūgio nusisuka ~Ir krūtinę, kuri žūties~ Neišvengs,
 91  1, 11|           Tik bešarvių pabūgstama,~ Ir pavojai kone patys narsuoliams
 92  1, 11|             Mirtį paskui save vedi~ Ir tą kelią, kuriuo bėgi, parodai
 93  1, 13|            LAVINUI ~Pataria laimėje ir nelaimėje išsaugoti dvasios
 94  1, 13|           nūnai kojas bučiuot turi ~Ir lankstytis žemai, - palauk,~
 95  1, 13|        apdarai~ Kris po kojomis tau ir susiteps purve. ~Bet iš
 96  1, 16|      Plaukti paliauna.~ ~Mūza, grok ir tu: tarsi Lesbo dainiai, ~
 97  1, 16|         ainiai, ~Jūs, Anchiso, jūs, ir Veneros sūnūs, ~Kilkit žygin
 98  1, 16|        Veneros sūnūs, ~Kilkit žygin ir Acheronto dailų ~ Krantą
 99  1, 16|         tave vėl sikambrai kviečia ~Ir strėlinėmis nešini nomadai, ~
100  1, 16|      raitija varinėm ~Ritasi bangom ir pėstijos aibės ~Prie Sagunto
101  1, 16|        pėstijos aibės ~Prie Sagunto ir prie Sikulų vartų ~ Karą
102  1, 16|           gausmo, ~Rūstūs raiteliai ir žirgų prunkštimas ~ Lemia
103  1, 16|            žaisti ~Kovą - ne kovot, ir tuščiai kartoti ~ Žodį "
104  1, 16|           ak, kaip gėda!) vengiam. ~Ir greiti gi mes svetimšalių
105  1, 16|       šarvas sūnui ~Kabo ant pečių, ir senolių strėlės ~ Mūsų neklauso.~ ~
106  1, 17|       išgražinti,~ Garsina valdovus ir nemarioj giesmėj ~Juos išaukština,
107  1, 17|       laurais svečių šalių, ~O rami ir giedra kakta,~ Veidas, švytintis
108  1, 17|          šėlsmą minios, kovą didikų ir~Net valdovų grasinimus.~
109  1, 17|               Valdo lokius, vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta,
110  1, 17|       lokius, vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta, likdamas nuosaikus,~
111  1, 17|        Pyksta, likdamas nuosaikus,~ Ir valdingai, ragus purtydamas,
112  1, 17|             Jis sudraudžia griežtai ir aptvaran žvaigždžių ~Sugena
113  1, 17|       nepuola peslys gulbių baltųjų ir ~Jų nedrasko baisiais nagais.~
114  1, 17|            žaidžia čia su Dvyniais~ Ir su Jaučiu drauge, karčių
115  1, 17|               Nemauroja žvaigždynai ir~ Šuo neloja, skliautų niekad
116  1, 17|        dangaus skliautas negirdimai~Ir vežimas žvaigždžių, pernakt~
117  1, 17|           Danguje. Čia nėra sąmyšių ir vaidų - ~Šviečia meilės
118  1, 17|        Pradžią jungia šitos juostos ir pabaigą.~ ~
119  1, 19|         Nuolat budinčiam, keri vis~ Ir mėnulio šviesa, ir neramiai
120  1, 19|             vis~ Ir mėnulio šviesa, ir neramiai žibą ~Aukso rūmuose
121  1, 19|            O, tėvynės gražus veide, ir jūs, mieli ~Skliautų degančių
122  1, 19|            Klokit pilką velėną man~ Ir lelijom baltom klokite kapą
123  1, 19|             Pančiai krinta mirties, ir pelenuos savuos ~Tolstu
124  1, 19|            išnarą to kūno bejausmio ir ~Visa, ko nebereikia man:~
125  1, 22|         pačias ~ Pavergia giesmėmis ir duoda~ Mokytų žodžių upeliui
126  1, 22|          įtraukus,~ Įkvėptas širdis ir dvasią neša.~ ~Ir tai giliąja
127  1, 22|            širdis ir dvasią neša.~ ~Ir tai giliąja plaukia minčių
128  1, 22|        tėkmei~ ~Jinai garsėja auksu ir Atikos ~Smaragdais žaidžia,
129  1, 22|           Bangelės melodingai ošia~ Ir auksaspalvė srovė čiurlena.~ ~
130  1, 22|        versmės. Urbonai, jau tave ~ Ir krištolinė Dirkė lydi,~
131  1, 22|             krištolinė Dirkė lydi,~ Ir vandenai iš olos Mergelių.~ ~
132  1, 22|     vainikuoja - šitas~ Tavo šlovės ir didybės ženklas,~ ~Išstūmęs
133  2, 2 |     nubarstys sidabrinis šerkšnas, ~Ir nebeišnyks ši danga jau
134  2, 2 |            niekad. ~Vasaros, rudens ir pavasarinės ~ Pralekia dienos.~ ~
135  2, 2 |          išliks amžinai tas šaltis ~Ir plaukai žili. Nepadės balzamas, ~
136  2, 5 |      Neškite ~Mane sparnuotą, vėjai ir debesys! ~ Kokie žemi kalnai
137  2, 5 | spinduliuojančios ~Šventyklos, štai ir rūmai karalių jau ~ Nutolo
138  2, 5 |          rūmai karalių jau ~ Nutolo ir žemai palikę~ Miestai mažyčiais
139  2, 5 |            šičia senoviniai ~ Namai ir bokštai griūva, ten gi ~
140  2, 5 |            smūgio, ~ Įniršis delsia ir nesiryžta~ ~Į mūšį pulti.
141  2, 5 |             gretas ~ Sumaišė ką tik ir pasėjo~ Mirtį, ir kūnai
142  2, 5 |            ką tik ir pasėjo~ Mirtį, ir kūnai karių plačiausius~ ~
143  2, 5 |      vandenis;~ Daugybėj prieplaukų ir uostų - ~ Pilna žmonių,
144  2, 5 |        vieną dingstį Marsas suranda ir ~Visokių ginklų. Štai svetimautojos ~
145  2, 5 |             šypsnys įžiebia karą, ~ Ir dėl Helenos šalis liepsnoja.~ ~
146  2, 5 |     Sukeltos bangos ritasi į šalis ~Ir krantą plaka. Liaukitės,
147  2, 5 |     krisdamos nuolaužos ~Palaidoja, ir lieka griuvėsiai vien. ~
148  2, 5 |        valstybė čionai, piliečiai~ ~Ir jų valdovas." Kam gi minėti
149  2, 5 |      plačios upės kartais patvinsta ir ~ Miestus užlieja, kaip
150  2, 5 |        vanduo netikėtai šniokšti;~ ~Ir štai valdovų rūmai ir lūšnos
151  2, 5 |               Ir štai valdovų rūmai ir lūšnos tarp ~Bangų pranyksta.
152  2, 5 |        debesys, ~ Tenai, kur saulės ir mėnulio~ Kelias nutįsta
153  2, 5 |         tikrai ~ Vėl tolsta miestai ir didžiulės ~ Šalys visai
154  2, 5 |           visai iš akių išnyksta,~ ~Ir vis mažėja žemė; jos rutulį - ~
155  2, 6 |        vertinu: juos dvasia ~Teikia ir išmintis žarsto lengva ranka, ~
156  2, 6 |        smulkių liaudžiai pažerdama ~Ir stebėdama, kaip pešas minia
157  2, 6 |          atneš valdžią pelnytą man ~Ir vainikais šlovės mano namus
158  2, 6 |           tik vakar minios stebimas ir visur ~Su džiaugsmu ir mielai
159  2, 6 |     stebimas ir visur ~Su džiaugsmu ir mielai josios sutinkamas, ~
160  2, 7 |         lengvesnė būtų, ~Jeigu kilt ir krist to paties pakaktų ~
161  2, 7 |            neturėjo laimės, ~Miestų ir žmonių neramus likimas. ~
162  2, 8 |      lemties, ~ Bičiuliai džiaugsis ir kitokiais~ Žodžiais kalbės,
163  2, 10|         Kitką lai pasiims lemtis, ~ Ir vargšai žmonės tegu turi;~
164  2, 10|              Einu aš drąsiai saulėn ir viešumon, ~Tačiau Minervai
165  2, 11| žvaigždynuos žibantys rūmai, nors ~ Ir Romos, ir Loreto būstus~
166  2, 11|             rūmai, nors ~ Ir Romos, ir Loreto būstus~ Puošia dalmatų
167  2, 11|            tavim heniochų gentys.~ ~Ir tie, kam saulė matosi nuožulniai, ~
168  2, 11|         rieda, - žmonės Amerikos, ~ Ir kas rytų kraštuos sugrįžtant ~
169  2, 11|             lydi šventi plojimai,~ ~Ir veržias smarkiai pro debesų
170  2, 11|             giedros būriai, ~ Ugnim ir auksu jie pražysta~ Ir strėlėmis
171  2, 11|        Ugnim ir auksu jie pražysta~ Ir strėlėmis spindulių smailiosiom:~ ~
172  2, 11|              rūksta ugnies takai, ~ Ir veriasi plyšys ilgiausias~
173  2, 11|             ilgiausias~ Tarp debesų ir audrų karingų;~ ~Iškrikę
174  2, 11|         Kokios girdisi giesmės man ~Ir skambios lyros, pralekiant
175  2, 11|            triskart griaudė~ Audros ir triskart - žaibai ugniniai.~ ~
176  2, 11|          triumfe! Suskamba triskart ir ~Atsako aidas, triskart
177  2, 11|            skamba slėniai, kalvos ~ Ir neramieji miškai suošia.~ ~
178  2, 11|             Dangaus valdovė. Eikite ir naujas ~ Aukas, naujas maldas
179  2, 13|   žvaigždžių-sargų,~ Auksu žėrinčių ir sergstinčių iš dangaus ~
180  2, 13|             kaip~ Sklaidos garbanos ir liejasi jų lietus. ~Dar
181  2, 13|             giesmė~Saulę permaldaus ir jinai~ Tuoj nuo Indų drėgnų
182  2, 13|         Tuoj nuo Indų drėgnų gręšis ir grįš atgal.~ ~
183  2, 14|     išvykimo į Indiją proga~ ~Jūros ir audrų tu šventa valdove, ~
184  2, 14|         platybes ~Skubančius laivus ir iš marių dugno ~ Skęstančius
185  2, 14|       sapnus nuraminta jūra~Grimzta ir tyli ant pakrantės smėlio ~
186  2, 15|          Dar tik vaikas tada buvau~ Ir laimingas laksčiau Narevo
187  2, 15|             Šviečia saule skaisčia, ir auksines stygas ~Lyros lietus
188  2, 15|            vaikas buvau, apdainavau ir čia, ~Žalio ąžuolo žievėje,~
189  2, 15|          Juos berniukai tegu mokės~ Ir mergaitės tegu juos patylom
190  2, 15|         kasmet, kai šią dieną švęs~ Ir prie upės krantų rankios
191  2, 15|            dainas pakaitom dainuos~ Ir manuosius žodžius savo dainon
192  2, 16|          Sarmatijos jūs papuoškit~ ~Ir pranašingo lyros skambėjimo
193  2, 16|         minios, ~ Per daug netrokšt ir nebijoti -~ Taip šio pasaulio
194  2, 16|             geismus ~Valdyt išmoksi ir pažabosi juos, - ~ Įveiksi
195  2, 16|             juos, - ~ Įveiksi baimę ir galėsi~ Perplaukt pavydo
196  2, 16|            numatai sutikt. ~ Audras ir tykančius pavojus~ Stenkis
197  2, 16|             pavojus~ Stenkis nuspėt ir atremti drąsiai.~ ~Tada
198  2, 16|        griausmas, dangų skaldantis, ir žaibai ~ Tavęs įveikt nebus
199  2, 16|            sutiksi pasaulio žūtį.~ ~Ir sunerimęs karo nesibijok, ~
200  2, 16|               Pralaimi priešui. Bet ir per daug drąsos ~Nereikia
201  2, 16|     nebandęs, - žinok, sugrįš jis~ ~Ir ligi žemės sienas sugriaus,
202  2, 16|          buvo. Tik išminties tada ~ Ir valios ginklai gal išgelbės,~
203  2, 16|         pramušt nepajėgs gudrumo.~ ~Ir kai likimas ims įžūliai
204  2, 16|        abejoti, - ~ Pyktį užgniaužk ir šmeižtus gėdingus~ ~Kerštingais
205  2, 16|            sutikti jas juokaujant ~ Ir kilnumu nugalėti pyktį.~ ~
206  2, 16|    kiekvienas stengias pažint save ~Ir kaip teisėjas kaltint ar
207  2, 16|          sprendimai man nesvarbūs ~ Ir nebaugina pavydo strėlės.~ ~
208  2, 16|           Vaikytis svetimo, o savo~ Ir nebrangint, ir vertės nepaisyt.~ ~
209  2, 16|              o savo~ Ir nebrangint, ir vertės nepaisyt.~ ~Šis aukso
210  2, 16|            Daug pamatyti trokšdamas ir pažint, - ~ Savęs pažinti
211  2, 16|        pažinti nebemoka,~ Tremtiniu ir klajokliu jis tampa.~ ~O
212  2, 16|       Savųjų ydų vengia atsikratyt~ Ir, kuo sunki bausmė vergystės, ~
213  2, 16|       baisių bėdų, ~Vaidina linksmą ir netikru juoku ~ Paslėpti
214  2, 16|           Paslėpti bando savo gėlą~ Ir linksmumu patiklius apgauti.~ ~
215  2, 16|         svečių, ~ Draugai, klientai ir praeiviai~ Plūsta banga
216  2, 16|      pamyniau nei įsigyt bandžiau ~ Ir tuo esu karaliams lygus,~
217  2, 16|     Nepagalvoja, matyt, kad mirti~ ~Ir jam bus lemta. Skiriasi
218  2, 16|       Sukroviau, nieko nepanoręs, ~ Ir nepabūgęs radau ramybę.~ ~
219  2, 18|       Maloningąją vis šaukit kitarų ir~Lyrų skambesiu, kurs aidi,
220  2, 18|              giesme Marso švilpynės ir ~Būgnų dundesiu ją šaukite,
221  2, 18|          vargingos, vys ~ Ligi medų ir getų,~ Skundais jūsų sujaudinta.~ ~
222  2, 19|          mylimasis panašus į stirną ir į jauną elnią (Gg 2, 9)~ ~
223  2, 19|            šalna virpina jau lapus ~Ir išgąsdina, ar purto uolas
224  2, 19|            vis, dvelkiant Favonams, ir ~Žvaigždės, sargės nakties,
225  2, 21|            bangas ~ Smarkaus Nerėjo ir Eolo~ Urvo išdykėlių - vėjų
226  2, 21|             Tu Anieno vėsiąją tėkmę ir ~ Užsukt į Tuskulą per šventę~
227  2, 21|       prisiglaudę ~ Vandenys sugulė ir užmigo.~ ~Ir pats Nerėjas
228  2, 21|        Vandenys sugulė ir užmigo.~ ~Ir pats Nerėjas snausdamas
229  2, 21|          krantų, ~ Greičiau nukirsk ir leisk varyti ~ Burę išpūtusiems
230  2, 21|         laivą.~ ~Didi valdovė žemės ir vandenų ~Nuplaus pavojų
231  2, 21|        seklumas, tykančias ~ Tavęs, ir tavojo likimo~ Laivui atsiųs
232  2, 22|                   II, 22. Galingojo ir nenugalimojo Lenkijos ir
233  2, 22|            ir nenugalimojo Lenkijos ir Švedijos karaliaus ~Zigmanto
234  2, 22|          pro ~Krištolinę Fasidę aš~ Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius ~
235  2, 22|        Fasidę aš~ Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius ~Mirti kolchus,
236  2, 22|          mane leistis ims marmuras ~Ir ilgiausiomis voromis~ Slinks
237  2, 22|             abiejų ~Mūšių didvyrius ir vaizdus,~ Ir Nerėją, baltų
238  2, 22|        Mūšių didvyrius ir vaizdus,~ Ir Nerėją, baltų pančių sukaustytą. ~
239  2, 22|           baltų pančių sukaustytą. ~Ir rinktinių mergelių čia~
240  2, 22|             Visas pulkas ateis rytą ir vakarą ~Ir žibuoklėmis vis
241  2, 22|        pulkas ateis rytą ir vakarą ~Ir žibuoklėmis vis barstys~
242  2, 22| Auksaspalvėm lelijomis.~ Aplankysiu ir aš slėnį kas vakarą ~Ir
243  2, 22|             ir aš slėnį kas vakarą ~Ir kas rytą po tris kartus.~
244  2, 22|         verbenomis žalią velėną aš ~Ir šventų aukurų ugny~ Deginsiu
245  2, 22|             čia kvapnius smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu vainiką
246  2, 25|         Mylimasis ~panašus į stirną ir į jauną elnią (Gg 2, 5-9)~ ~
247  2, 25|             mane puokštėm žibuoklių ir ~Krokų, ir svarainius gelsvus~
248  2, 25|       puokštėm žibuoklių ir ~Krokų, ir svarainius gelsvus~ Berkit,
249  2, 25|          štai, kauburiais stačiais~ Ir gražios, ir garsios motinos
250  2, 25|    kauburiais stačiais~ Ir gražios, ir garsios motinos vaikas;
251  2, 25|       viršūnių visų smaigalius šoka ir, ~Aukštus girių namus skubiais~
252  2, 26|         Lenkiją kamavo badas, karas ir sausra~ ~O Marija, o Karaliene
253  2, 27|            RUFUI ~Karalių antkapiai ir kapai atstoja mokyklą~ ~
254  2, 27|           užspausta antkapio ašara ~Ir kviritų kapavietės,~ Išbarstytos
255  2, 27|         visur po įvairius kraštus, ~Ir lengvi pelenai, kuriais~
256  2, 27|          mokykla - pamestas pajūry ~Ir po atviru dangumi~ Likęs
257  2, 27|            turėt valdžią karališką ~Ir netrokštu prie knygų džiūt~
258  2, 27|            Pažymėtus garsia šlove,~ Ir sutrypti vardus cezarių
259  2, 28|           privalo skelbti ~Lenkijos ir Švedijos karalaičio Vladislovo
260  2, 28|        miglas sujudink, ~ Te sukrus ir tau paklusnūs skaidriasparniai
261  2, 28|         Seka klusniai iš paskos tau ir visi ratelį eina.~ ~Tau
262  2, 28|         auksinėm smiltim. ~ Užrašys ir Tagas dugno auksu tau šlovingą
263  3, 1 |        baltų ligustrų, ~ Febas tave ir Garbė šafrano~ ~Lietum apšlakstė.
264  3, 1 |          tarsi ne kūdikiui, ~ Narsa ir raustantis Drovumas ~ Guolį
265  3, 1 |       čiauškėjai tu nepaliaudamas, ~Ir rodės - pačios Mūzos išmokiusios ~
266  3, 1 |            pirmuoju~ Kalbą papuošti ir krykšti meiliai.~ ~Tada,
267  3, 1 |          lelijų švelniosios snaigės ir ~ Žibuoklių, rožių smarkūs
268  3, 1 |            debesų pasipylė tąsyk.~ ~Ir, rodos, ėmė upėmis plaukti
269  3, 1 | Stipriausias vynas, dardanų kaimais ir ~ Laukais medus tekėjo,
270  3, 1 |      Čiurlenančiom srovėm tekėkit ~ Ir išdykaukit, vėjeliui švelniai~ ~
271  3, 1 |            teka doro gyvenimo ~Vaga ir plūsta išmintimi gilia. ~
272  3, 1 |             gilia. ~ Dorybių derlių ir lotynų~ Žemės pasėlius vešlius
273  3, 1 |         pasėlius vešlius išgelbės~ ~Ir aukso amžių jis atplukdys,
274  3, 1 |          aukso amžių jis atplukdys, ir duos ~To amžiaus upėms pradžią.
275  3, 1 |         Jupiterio vaikystėj, lauką~ Ir besiilsinčią dirvą Bakcho~ ~
276  3, 1 |         besiilsinčią dirvą Bakcho~ ~Ir balto javo derlium apdovanos, ~
277  3, 1 |            derlium apdovanos, ~Nors ir nelankė arklas jų. Krantą
278  3, 1 |           nelankė arklas jų. Krantą ir ~ Miškus nustebusius užlies
279  3, 2 |             nedaug kūne apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj kaktoj,~
280  3, 2 |           mirtis marmuro skruostus, ir ~Gyvasties netvirta gija~
281  3, 3 |            Laimi tas, kas džiaugsme ir bėdoje lemčiai nusilenkė ~
282  3, 3 |           bėdoje lemčiai nusilenkė ~Ir Jupiteriui. Jis skeptro
283  3, 3 |          negniauš virpančiom rankom ir ~Nieko godžiai netrokš,
284  3, 3 |       drebės, ~O ramiausiai valdys. Ir nuosaiki tavo tebus valdžia. ~
285  3, 3 |            tylinčios tu nesivaikyk, ir jos ~Kilmingųjų krauju,
286  3, 3 |       ašarom jų nesumanyk papirkt, ~Ir išgarsins žmonių meilė tave.
287  3, 4 |            išsaugoti dvasios ramybę ir stiprumą~ ~Ar tave švelnus
288  3, 4 |             Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios ~ Pokštų nepaisyk.~ ~
289  3, 5 |         reikia malšinti ~pokalbiais ir susitikimais su draugais~ ~
290  3, 5 |     sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk, ir skausmas, Publijau, jam
291  3, 5 |           graužianti juos slapta, ~ Ir griūvančių galiūnų svoris~
292  3, 5 |              Jei jai paliepsi, nors ir nenorinčiai, ~ Draugų ieškot,
293  3, 5 |          ieškot, su jais kalbėtis ~ Ir kalbomis numalšinti pyktį.~ ~
294  3, 5 |       rasoton nerūpestingai griūk ~ Ir, išsitiesęs ant pakriaušės,~
295  3, 6 |   krintančiais aš netikiu niekados ~Ir likimui godžios rankos neištiesiau, ~
296  3, 6 |        kovas, jis su manim taikoj ~ Ir ramybėj ilsėtųsi.~ ~Ką rytojus
297  3, 7 |        upelius, ~ Kad miestų sienos ir tvirtovės ~ Krito nuo priešo
298  3, 7 |        veidu tvieskiąs lyg saulė.~ ~Ir vis linksmesnis po kiekvienos
299  3, 7 |        vietą arklui kovos kardai! ~ Ir kūjui paprastam (o varge!) ~
300  3, 7 |         praturtėt, ~ Nutolo krantas ir gėdingus ~ Uostus paliko
301  3, 7 |        norėjo ~ Už begėdystę žmonių ir blogį.~ ~
302  3, 9 |      Radvilienei, ~Trakų kašteliono ir Nesvyžiaus kunigaikščio
303  3, 9 |         skraidinama, ~ Tave aplanko ir palieka~ Plaukioti po vandenyną
304  3, 9 |    beturčius šventuosius, ~ Purpuru ir kilimais pradžiugint.~ ~
305  3, 9 |          nuspėti.~ ~Nuliūsta grožis ir skaisčiame veide ~Lyg pats
306  3, 9 |        šviečia niekad neblėsdamas;~ Ir nors tau garbanas dabina~
307  3, 9 |       spindėjimas ~Blausesnis rodos ir nebe toks brangus, ~ O akį
308  3, 10|            III, 10. MŪZAI ~Lenkijos ir Švedijos karalaičio Vladislovo
309  3, 10|   pašlovinimas~ ~Sergstinti giesmes ir kitarą Klio, ~Pasakyk man,
310  3, 10|           tie, kas iš Kidno geria ~ Ir Enipėjo.~ ~
311  3, 11|            Per spindulingą skliautą ir pro ~ Skaisčiąją saulę,
312  3, 11|           Kviečiasi tą, kas šviesus ir naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą
313  3, 11|           naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą ir nepabūgstantį, ~Man patikėti
314  3, 11|             Vasarą, pasėlius,~ Šuns ir Cereros valdas gelsvąsias?~ ~
315  3, 11|       gelsvąsias?~ ~Kuomet teisinga ir atkakli jėga ~Padangių skliautui
316  3, 11|           Šičia aš Plejades regiu ~ Ir Hiades, kurios užleidžia~
317  3, 11|            kad tavęs tik~ Žnyplėmis ir geluonim neliestų.~ ~O auksakartis
318  3, 11|          Liūtas Marmarikos ~Karčius ir vilną švytinčią kerpasi:~
319  3, 11|            metai nusineša:~ Dvarams ir skeptrams, ir kolonoms ~
320  3, 11|               Dvarams ir skeptrams, ir kolonoms ~ Pražūtį lemia
321  3, 16|       konsulas pats esu sau, ~ Pats ir senatas?~ ~Eikite šalin,
322  3, 16|            Kviečiasi giria pašvęsta ir skardžios ~ Olos Fokidės.~ ~
323  3, 16|     kvadriga Zefiras ~Nulakins mane ir padės prie šalto ~ Kiros
324  3, 16|  Kapitolijaus jūs man menat kalvą ~ Ir Aventino.~ ~Sąmanas švelnias
325  3, 16|             atviri šaltiniai ~Klega ir aplink gaudesys jų sklinda, ~
326  3, 16|            almant.~ ~Teka Lyris čia ir Ufentas antras, ~Trazimenas
327  3, 16|        bangelės ~ Rieda auksinės.~ ~Ir Empūzai čia pašvęsta giraitė, ~
328  3, 16|           gūsiai,~Spindi čia dangus ir gamta vilioja, ~Grožio nuostabaus
329  3, 16|           Skamba čia juokai nekalti ir pokštai, ~Šnekos, pašaipų
330  3, 16|           pokštai, ~Šnekos, pašaipų ir šmaikštumų pilnos. ~Čia
331  3, 16|            kalvos - ~Romulo lopšys, ir malonūs vėjai ~Glosto švelniai
332  3, 16|        Glosto švelniai čia iškilius ir šaltus ~ Tiburo bokštus.~ ~
333  3, 22|         Einant metams, jisai nyksta ir gali greit ~Tarsi stiklas
334  3, 22|         greiti pina lemties gijas, ~Ir jau jų niekada ji išardyt
335  3, 24|          skelia dangaus skliautus ~ Ir virš tingios derlingos žemės ~
336  3, 24|             Per platų lauką, kalnus ir tarpeklius ~Ugnim greitąja
337  3, 24|            greitąja perskrieja jis, ir štai:~ Ir Hemas pritrenktas,
338  3, 24|           perskrieja jis, ir štai:~ Ir Hemas pritrenktas, ir Kalpė~
339  3, 24|               Ir Hemas pritrenktas, ir Kalpė~ Galvas aukštąsias
340  3, 24|       baisiųjų apsuptas, lekia jis ~Ir kelia siaubą vargšams visiems
341  3, 24|            palydi.~ ~Kalnai vaitoja ir, skildami perpus, ~Baisingą
342  3, 24|         Gretas pralaužė musulmonų ~ Ir įnirtingą pradėjo mūšį.~ ~
343  3, 24|        didžiausios laurus žadėdama ~Ir didį garsą, sielų valdytoja, ~
344  3, 24|             gelonų.~ ~Narsa, Dorybė ir Pamaldumas ją ~Lydėjo. Sekė
345  3, 24|          pražūtinga,~ Mulai maurojo ir zvimbė strėlės.~ ~Lemties
346  3, 24|          Mirties Rudamina nepaisė ~ Ir neieškojo pigaus triumfo.~ ~
347  3, 24|          Jis baudė priešų išpuolius ir skriaudas,~ Ir barbarų kohortos
348  3, 24|            išpuolius ir skriaudas,~ Ir barbarų kohortos gausios ~
349  3, 24|         priešo kardas kliudė staiga ir jį.~Galva nusviro. Krito
350  3, 25|       lankstosi jam minia ~ Klientų ir visur jį lydi~ Priesaiką
351  3, 25|        kohortos stiprios, ~ Skydais ir ietimis apginkluotos,~ ~
352  3, 25|            jis neišvengs taip pat ~ Ir nuo svečių sukelto triukšmo ~
353  3, 25|             slegia lemties kaita. ~ Ir sunkūs rūpesčiai užgriuvę~
354  3, 25|              Lengvų vėjelių nešamas ir džiugus, ~ Per sunkiai pereinamą
355  3, 25|           trobeles, ~ Žmonių būrius ir į laimingus~ Rūmus dangaus
356  3, 25|          Dorybė jam pelnytai skyrė~ Ir per aukštybių erdves lydėjo.~ ~
357  3, 25|            puošiančias jų kaktas. ~ Ir fascijus matys tironų,~
358  3, 27|           Korinto Griausmavaldžio ~ Ir pasirungti į Istmą graikai.~ ~
359  3, 27|          skirtas esi. Tavy ~ Gyvens ir Motina didžioji,~ Ir visas
360  3, 27|         Gyvens ir Motina didžioji,~ Ir visas pulkas šventųjų amžiais.~ ~
361  3, 27|         amžiais.~ ~Riedėk laimingai ir nusileisk į pat ~Gelmes
362  3, 27|          vandenį panardins ~ Rankas ir negailės nei dangui, ~ Nei
363  3, 27|         Atgręš į altorius, apžvelgs ir~ Minią didžiulę giedru žvilgsniu
364  3, 27|           šventąją dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, ir jūros, ~ Šėlti
365  3, 27|        dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, ir jūros, ~ Šėlti paliovusios,
366  3, 27|       melsitės už karo vadą~ Karolį ir jo karius, už juos kai~ ~
367  3, 27|           viltį patiki jums jisai ~ Ir jūsų lūpoms; jis tėvynei~
368  3, 27|           jūsų lūpoms; jis tėvynei~ Ir Griaumsvaldžiui ginklus
369  3, 27|         sustabdyt ~ Klastingą Istrą ir geloną,~ Baisų tarytum angis
370  3, 27|            Nuopelnų didelis ~ Būrys ir apšlakstytais kraujo~ Purpuru
371  3, 27|             Purpuru ginklais šlovė, ir Džiaugsmas.~ ~
372  3, 29|      Užmaukit. Kaip jis karpo ausim ir kaip, ~Pažinęs dainiaus
373  3, 29|         nerimauja, ~ Kamanų prašosi ir žvangučio,~ ~Išrietęs sprandą!
374  3, 29|     Išrietęs sprandą! Raitas ant jo ir aš ~Galiu vangiuosius debesis
375  3, 29|           Karkinos bokštų skrieju ~ Ir virš kalvų Karodūno seno,~ ~
376  3, 29|          aukščiau ~Už Kalaidą, Zetą ir tėvą jų, ~ Nors Oritiją,
377  3, 29|            Andoverpės ~ Rūmus regiu ir valdovą Skaldį.~ ~Bolandai,
378  3, 29|             Mūzų paženklinta ~Kakta ir lyrą glaudžianti taip dažnai ~
379  3, 29|         gerti iš tavosios~ Iškalbos ir iš giesmių šaltinio.~ ~Kuris
380  3, 29|            žodžių paklausyti~ Leisk ir pažinti visas tavosios~ ~
381  3, 29|             Kas nepažintų Dierikso~ Ir atsispindinčių žvilgsny
382  3, 29|           kaip dar priglausti man ~ Ir Mortierį, ir Libentą,~ Valijų,
383  3, 29|       priglausti man ~ Ir Mortierį, ir Libentą,~ Valijų, Hezijų,
384  3, 29|               Tinka meilumas kalbos ir būdo.~ ~Kai atgaivinti žuvusią
385  3, 29|           žemėje, ~ Nuslūgus jūrai, ir, išmėtęs~ Akmenis, pavertė
386  3, 29|             įveikė šypsena ~ Meilia ir tuoj palei Rodaną~ Ir palei
387  3, 29|        Meilia ir tuoj palei Rodaną~ Ir palei Reiną tauraus metalo~ ~
388  3, 29|           papročius ~Jie paskleidė; ir trauktis iš tos šalies ~
389  3, 29|           aukso švytėjimas ~Veiduos ir žodžiuos belgų ir sklinda
390  3, 29|           Veiduos ir žodžiuos belgų ir sklinda jis ~ Visur savaime.
391  3, 29|     žiauriausių tuoj ~ Savus vadus. Ir kur jus, vargšai, ~ Amžinas
392  3, 29|           šitas~ Kraštas nesantarvę ir ją kursto.~ ~Tėvynėj veltui
393  3, 29|          meto. Dunda seniai karai ~ Ir griaudi barbarų Gradyvas:~
394  3, 29|             plačioje ~Tingumas mūsų ir nešlovė visa! ~ Kiek žygių
395  3, 29|        Panėcijaus atkurtum, Mūzoms~ Ir Padorumui šventyklą skirtum.~ ~
396  3, 29|          Boelmano balsą griausmingą ir ~Jo iškalbingą žodį išgirdęs,
397  3, 29|             erdvę neša mane viltis ~Ir mano žirgas? Aš pranašauju,
398  3, 30|            baigėsi praeity, ~Viltis ir baimė aukština juos nūnai.~
399  3, 30|           patarimu, ~ Ne pavyzdžiu, ir tempsim paskui ~ Savo baisaus
400  3, 30|        amžių, tokį aptingusį, ~Karu ir žygiais nesibijok sukrėst;~
401  3, 30|        troškimą davė~ Vardo kilnaus ir darbų šlovingų.~ ~ ~
402  3, 31|              Citra sušaukęs akmenis ir uolas. ~Nei įsišėlęs Austras
403  3, 31|          Liaunom šakom. Jai lenkias ir sveikina ~Iš tolo aukštos
404  3, 31|          kolona;~ Žvaigždžių vežimą ir griaustinio ~ Žirgus sustabdė,
405  3, 31|        Alpės lotynų daug ~ Žemesnės ir žila Pirėnė,~ Afrikos Lunos
406  3, 31|         Šlovės tavosios vandenyno ~ Ir iš garbingojo vardo uosto~ ~
407  3, 31|    neprilygs šlovė, ~ Kuri kilmingą ir bekilnį~ Garsina, nors ji
408  3, 31|           bekilnį~ Garsina, nors ji ir švyti skaisčiai.~ ~Kapuos
409  3, 31|              Šlovę, kurią valdžia ~ Ir pagarba didžiausia teikė,~
410  3, 31|          Brangiausia kaina - mokslu ir žiniomis. ~Tu pats prie
411  3, 31|             mielo dievams, vargsti~ Ir bičiuliaujiesi su svečio~
412  3, 31|            tu tarnavai ~ Merkurijui ir Apolonui,~ Mūzoms ir Gracijoms -
413  3, 31|     Merkurijui ir Apolonui,~ Mūzoms ir Gracijoms - visą amžių,~ ~
414  3, 31|           kokią bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus mėnulis~ Tau, ir
415  3, 31|             ir budrus mėnulis~ Tau, ir Uranijos tylios naktys.~ ~
416  3, 31|          neprislegia metalo~ Svoris ir švinas sparnų greitųjų~ ~
417  3, 31|         Gadų man ~ Kamenos draudžia ir pradėtą~ Aukštą, tarytum
418  3, 31|             gi daug atvirų kelių, ~ Ir pas tave iš jų ne vienu~
419  3, 31|             Sokrato~ ~Ratelis mokė, ir ką išminčius iš ~Stagiros
420  3, 31|           pripažinimo. Net ~ Valdąs ir Romą, ir Europą~ Urbonas,
421  3, 31|  pripažinimo. Net ~ Valdąs ir Romą, ir Europą~ Urbonas, Lacijaus
422  3, 31|            valdovams ~ Lygiai miela ir visiems piliečiams."~ ~
423  3, 32|             posmų.~ ~Fleita bedarbė ir užmiršta lyra ~Ant vagio