Period, Work

 1  1, 2 |          Neša metų srovė mums vis naujas grėsmes. ~Tas, kurs
 2  1, 4 |     jaunystė. ~Godūs ją nuneš vis nauji mėnuliai - ~ Laikas
 3  1, 9 |     salų, pučiant Etezijams, ~Vis neplukdo namo, jei paviliojo
 4  1, 11|       skydu virpančiu dangsto vis. ~Tik bešarvių pabūgstama,~
 5  1, 19|        Nuolat budinčiam, keri vis~ Ir mėnulio šviesa, ir neramiai
 6  1, 19|      mieli ~Skliautų degančių vis sargai!~ Ak, kodėl į mane,
 7  2, 5 |  visai iš akių išnyksta,~ ~Ir vis mažėja žemė; jos rutulį - ~
 8  2, 5 |        Taškelį menką - darosi vis sunkiau ~ Man įžiūrėti?
 9  2, 6 |     iš pastangų tuščių.~ ~Man vis viena, kokie lobiai gulės
10  2, 13|    metu~ ~Ko nebylūs sargyboj vis~ Stumiam laiką lėtai? Roza,
11  2, 18|     žvaigždžių.~ ~Maloningąją vis šaukit kitarų ir~Lyrų skambesiu,
12  2, 19|       tavęs niekad neliausiu, vis ~Šauksiu be paliovos: Kristau,
13  2, 19|       krantai, ~Vėjas dūsauja vis, dvelkiant Favonams, ir ~
14  2, 22|     ir vakarą ~Ir žibuoklėmis vis barstys~ Žemę, laurais dabins
15  2, 25|  skubiais~ Šuoliais perlėkęs, vis skrieja, palikęs juos,~Tarsi
16  3, 4 | lengvesnė ~Nešant ją tvirtai: vis mažiau kas dieną ~ Jausi
17  3, 5 |    širdgėla sunki atslūgsta,~ Vis pas kitus skrisdama kaip
18  3, 7 |     tvieskiąs lyg saulė.~ ~Ir vis linksmesnis po kiekvienos
19  3, 23|         Purpuro rūbais.~ ~Bet vis tiek gražiau sparnelius