Period, Work

 1  1, 2 |          jungą nuėmęs, tuoj~ Deda jis pavergtiems Kurams ir Gabijams. ~
 2  1, 2 |        skalų,~ Rykštes liktoriaus jis laužys ir mes ugnin.~ ~
 3  1, 4 |         plunksnos ~Šalmo viršuje, jis lengvai nukrinta. ~Ir žibąs
 4  1, 7 |       lengvos, pasišokėdamas:~Čia jis siekia dangaus skliautus,~
 5  1, 8 |       aikštingo jaunuolis, bijo~ ~Jis per grėsmingą Tiberį plaukti,
 6  1, 8 |    pasibaidė žirgas nepaklusnus, ~Jis virpa visas, pakerta kojas
 7  1, 11| tviskantis taip, tarsi spindėjimu~Jis su saule varžytųsi,~ Veido
 8  1, 11|        sėdamas, kur beįsisukdavo ~Jis tarp graikų šarvuotųjų.~
 9  1, 17|          laiku šypsena jo veide, ~Jis pašalintų žudynes,~ Baisų
10  1, 17|        Liūtams skelbią įsakymus.~ Jis sudraudžia griežtai ir aptvaran
11  1, 17|        tasai - Avinas - pradeda. ~Jis - pasaulio tauri jungtis:~
12  2, 6 |         atims Dievo teisi ranka, ~Jis didesnis netaps, turtų jei
13  2, 14|        skelbs, kad visam pasauly~ Jis suskambėtų.~ ~
14  2, 16|         nebandęs, - žinok, sugrįš jis~ ~Ir ligi žemės sienas sugriaus,
15  2, 16|            Tremtiniu ir klajokliu jis tampa.~ ~O šis aptingęs
16  2, 16|         laukia, ~ Leidžia tuščiai jis gražiausią metą.~ ~Anas
17  2, 16|    draugystės niekad nepasiges. ~ Jis sau priskirs tik tai, kas
18  2, 21|   JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI ~Kai jis iš Romos iškeliavo į Portugaliją,
19  2, 25|        kol ji pati neprabus. Štai jis ateina, šokinėdamas ~per
20  2, 27|           garsaus vado Pompėjaus; jis ~Sako man daug daugiau negu~
21  2, 28|         28. GANDUI ~Apie tai, kad jis privalo skelbti ~Lenkijos
22  3, 1 |         išgelbės~ ~Ir aukso amžių jis atplukdys, ir duos ~To amžiaus
23  3, 3 |         nusilenkė ~Ir Jupiteriui. Jis skeptro negniauš virpančiom
24  3, 6 |             Kad, nutraukęs kovas, jis su manim taikoj ~ Ir ramybėj
25  3, 7 |           dėl pražūties šitos,~Ne jis sugriovė miestų stiprias
26  3, 10|          žinai juk tą vietą), kai jis ~Snaudulio tingaus atsikrato,
27  3, 10|        atsikrato, sapną ~Pirštais jis baltais tenubrauks, nuo
28  3, 10|        Mūzos ~Laiko), te paskelbs jis abiems pasauliams ~ Garsų
29  3, 10|         Garsų triumfą.~ ~Teapsako jis, kaip šarmotą žiemą ~Barbarai
30  3, 11|         vilną švytinčią kerpasi:~ Jis nori prigesinti savo~ Liepsną,
31  3, 24|     Tarytum būtų laisvėn ištrūkęs jis,~Palikęs būstą murmančių
32  3, 24|         Ugnim greitąja perskrieja jis, ir štai:~ Ir Hemas pritrenktas,
33  3, 24|          baisiųjų apsuptas, lekia jis ~Ir kelia siaubą vargšams
34  3, 24|        garbingom dulkėm nuklotas, jis ~ Gretas pralaužė musulmonų ~
35  3, 24|           sutikti veržėsi drąsiai jis, ~Iškėlęs galvą, priešus
36  3, 24|          mūšy savo švitriu kardu ~Jis baudė priešų išpuolius ir
37  3, 24|          nusviro. Krito nuo žirgo jis, ~ Tačiau vos gyvą jį pakėlė~
38  3, 24|      sklinda lyg trimitu garsiu. ~Jis skelbia amžiams žinią šlovingąją. ~
39  3, 25|           juokų, ~Klastų niekingų jis neišvengs taip pat ~ Ir
40  3, 25|         svečių sukelto triukšmo ~ Jis nepabėgs iš namų savųjų;~ ~
41  3, 25|         savųjų;~ ~Užmiršęs viską, jis nepajėgs išeit, ~Širdis
42  3, 25|  Niekingas žemės šios valdovas, ~ Jis nepakils į dangaus mėlynę.~ ~
43  3, 25|        Rudaminos kelias.~ ~O kaip jis skrieja tarp debesų rūsčių, ~
44  3, 25|      nepatirto skrydžio pagautas, jis ~Praskrido žemėj dunksančias
45  3, 25|           kojom.~ ~Karalių kardus jis ten matys žemai, ~Žvaigždes
46  3, 27|         didžiulę giedru žvilgsniu jis.~ ~Po to, pakilęs virš paprastų
47  3, 27|           jisai ~ Ir jūsų lūpoms; jis tėvynei~ Ir Griaumsvaldžiui
48  3, 27|        Pulkus belaisvių masagetų~ Jis parsives prabangiam triumfui.~ ~
49  3, 29|        girliandų~ ~Užmaukit. Kaip jis karpo ausim ir kaip, ~Pažinęs
50  3, 29|            tuoj ~ Sužvengia! Kaip jis nerimauja, ~ Kamanų prašosi
51  3, 29|     Likimui lėmus, metęs per petį jis ~ Grynuolį aukso (sklinda
52  3, 29|         žodžiuos belgų ir sklinda jis ~ Visur savaime. Bet netrukus ~
53  3, 31|          man iškalti akmenyje, ką jis ~Byloti turi? Vengia mani