Period, Work

 1  1, 1 |         Romos ~ Pasigailėjus,~ ~Lai ji išklausys ir lotynų skundą, ~
 2  1, 2 |       žiūrėk,~ Keičia džiaugsmas, o jį vėl liūdesys pakeis. ~Toks
 3  1, 5 |      pavertei auksiniu, ~ Išdabinai jį brangenybėm,~ Suteikei jam
 4  1, 7 |          lemtis,~ Žaidžia, Telefai, ji žaidžia mumis, deja.~ Viskas
 5  1, 7 |         varganoj tėkmėj~Nugramzdina ji karalius:~ Puošnūs skeptrai,
 6  1, 7 |           Su visais žmonėmis kartu~ Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi. ~
 7  1, 7 | triumfuodama~ Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš kartu ~Sūkury nesuvaldomam.~
 8  1, 9 |        kraštus, brangiąją tėviškę. ~Ji tavęs jau seniai laukia
 9  1, 9 |             Rankom, grįžti maldauja ji.~ ~Šitaip mielo sūnaus,
10  1, 9 |        neplukdo namo, jei paviliojo jį ~ Auksas tartumei barbarą,~ ~
11  1, 9 |        laukus nelydės lyg pakeleivė ji, ~ Nei prie šono prisės
12  1, 11|        strėlę nukreips į tą - ~ Ras ji šimtą kelių, tūkstantį prieglobsčių. ~
13  1, 11|              Ko pabūgsta lemtis, tą ji aplenks. Kovoj ~Ji narsuolių
14  1, 11|       lemtis, tą ji aplenks. Kovoj ~Ji narsuolių nesuveda,~ O mirtis
15  1, 13|               Argi ryt nepakils vėl ji nuo Indijos? ~Jeigu ratas
16  1, 22|              Orfėjo giesmės? Paskui jį Trakijos ~ Ausylos uolos
17  1, 22|            žodžių lotyniškų ~Srovė? Ji kyla, teka kaskart veržliau, ~
18  2, 11|          Tėvynės mūsų žemę apsaugos ji, ~Dangaus valdovė. Eikite
19  2, 13|              JULIJUI ROZAI ~Kviečia jį giedoti šventą poeziją ~
20  2, 16|          likimas, bet, jei pašauksi jį, ~ Jei jam prikiši, kad
21  2, 16|             Tik urna (mūsų palaikus ji priglaus) -~Visų dalykų
22  2, 18|              Ratais, kryptį nurodo~ Ji karietoms lakių žvaigždžių.~ ~
23  2, 25|        nežadinkite ~mylimosios, kol ji pati neprabus. Štai jis
24  3, 4 |           nepaisyk.~ ~Jeigu juoksis ji, nusigręžki kilniai, ~Jeigu
25  3, 4 |            vieną žmogų ~Silpną daro ji, o nelaimės skaudžios ~Geros
26  3, 5 |   skausminga,~ ~Širdin įsmigus. Bet ji praeis greičiau ~Jei jai
27  3, 6 |          Tai, ką davė, tačiau turtų ji neatims, ~ Paslėptų nuo
28  3, 7 |             atėjo, bet dar blogesnė ji ~Už karą. Aukso geismas
29  3, 7 |        kaimiečius ~ Begėdžius žemė: ji griuvėsiais~ Virto, laukus
30  3, 11|             šviesus ir naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą ir nepabūgstantį, ~
31  3, 11|           Mergelė rudeninė laukia.~ Ji Svarstykles neklaidingas
32  3, 11|   Svarstykles neklaidingas laiko,~ ~Ji metų žirgus, valandas ji
33  3, 11|            Ji metų žirgus, valandas ji eiklias ~Sutramdo. Šičia
34  3, 22|           gijas, ~Ir jau jų niekada ji išardyt neleis;~Laiko upė
35  3, 23|           Kitas sugriautų.~ ~Bet už jį tikrai turtingesnis paukštis, ~
36  3, 24|             Galvas aukštąsias prieš jį nulenkia.~ ~Liepsnų baisiųjų
37  3, 24|        dažna mirties bičiulė,~ Vedė jį ten, kur daugiau gelonų.~ ~
38  3, 24|             kardas kliudė staiga ir jį.~Galva nusviro. Krito nuo
39  3, 24|        žirgo jis, ~ Tačiau vos gyvą jį pakėlė~ Jo palydovės - Šlovė,
40  3, 25|            minia ~ Klientų ir visur jį lydi~ Priesaiką davę būriai
41  3, 25|       džiugina jo akis, ~ Nors gina jį kohortos stiprios, ~ Skydais
42  3, 25|             kasdienių dulkės nusėda jį, ~Vargai kamuoja, slegia
43  3, 25|         dangaus kaip svetys įėjo.~ ~Jį čia pagarbiai vedė Religija, ~
44  3, 25|       Bažnyčios aukštos žemėje mena jį,~Nes, Dievui remiant, dosniai
45  3, 31|             iki žvaigždynų~ ~Iškilo ji - net trejeto tūkstančių ~
46  3, 31|           ir bekilnį~ Garsina, nors ji ir švyti skaisčiai.~ ~Kapuos