Period, Work

 1  1, 4 |       sumerktų pastūmėtas irklų, ~Kai bures glebias nelauktai
 2  1, 8 |         grėsmingą Tiberį plaukti, kai ~Tasai, priplūdęs polaidžio
 3  1, 8 |      sulaiko?~ ~Ją Vakarinė matė, kai leidosi, ~Dabar Aušrinė
 4  1, 13|      lankstytis žemai, - palauk,~ Kai likimas aplink ratą lengvai
 5  1, 17|          Valdo lokius, vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta, likdamas
 6  1, 17|          vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta, likdamas nuosaikus,~
 7  1, 22|           dainius tartum Dedalas, kai ~Stygas užgavęs, Pierides
 8  1, 22|          aidi,~ ~Parnasas klauso, kai pasiilgusiems ~Laukams ši
 9  1, 22|  nusileidžia, o ~ Kamenos stebis, kai lig dugno ~ Išsemi visą
10  1, 22| nevaržomiems, ~Jiems davęs valią, kai ditirambą tu ~ Kuri, ar
11  2, 2 |           laukuose boluoja,~Saulė kai pakils virš kalnų aukštųjų, ~
12  2, 2 |    aukštųjų, ~Vėl ištirps, o tau, kai ateis senatvės ~ Laikas
13  2, 11|   PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI ~Kai Jonas Karolis Katkevičius,~
14  2, 11|         matosi nuožulniai, ~Žemyn kai rieda, - žmonės Amerikos, ~
15  2, 14|          moja ~ Lapų vainikais.~ ~Kai nuplauks jisai ligi serų
16  2, 14|           jisai ligi serų žemių, ~Kai Rytų šalis aplankys toliausias, ~
17  2, 15|            Jau užmigo ana diena,~ Kai savąja lyra pirmąkart grojau
18  2, 15|          Tavo, Nareve, vandenis,~ Kai dar vaikas buvau, apdainavau
19  2, 15|        patylom kartos. ~O kasmet, kai šią dieną švęs~ Ir prie
20  2, 16|      vyrams~ ~Aš drąsiai skelbiu. Kai nedorus geismus ~Valdyt
21  2, 16|    pramušt nepajėgs gudrumo.~ ~Ir kai likimas ims įžūliai grasint, ~
22  2, 16|     likimas ims įžūliai grasint, ~Kai garsią kilmę tavo bandys
23  2, 16|           Kare, taikoj, - mirties kai laukia, ~ Leidžia tuščiai
24  2, 19|            tu nuo manęs sprunki, ~Kai audringu gausmu Afrikas
25  2, 19|         gausmu Afrikas baido ją, ~Kai užgriūna staiga šnabždesiu
26  2, 19|          Kristau, sugrįžk atgal, ~Kai pabėgsi, staigaus gūsio
27  2, 21|       JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI ~Kai jis iš Romos iškeliavo į
28  2, 22|          iškiltų. Dundės kalnai,~ Kai nuo jų pas mane leistis
29  2, 25|            Tarsi stirna greitoji, kai,~ Pastebėjus staiga slėny
30  2, 26|   PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI ~Kai Lenkiją kamavo badas, karas
31  2, 27|       didžiai žodžiai Panėcijaus.~Kai mąstau apie mirtį jo,~ Nesigviešiu
32  3, 1 |       šafrano~ ~Lietum apšlakstė. Kai tu gimei, tuojau, ~Nusišypsoję
33  3, 2 |      blyškias~ Kristaus garbanas, kai svyrančias jo rankas ~Tu
34  3, 10|     Pasakyk (žinai juk tą vietą), kai jis ~Snaudulio tingaus atsikrato,
35  3, 16|          orą šaudo? ~Ko man reik, kai konsulas pats esu sau, ~
36  3, 27|            Pirmojo akmens dėjimas~Kai Jonas Karolis Katkevičius,
37  3, 27|   nešurmuliuodavo ~Tokia gausybė, kai susirinkdavo ~ Pagerbt Korinto
38  3, 27|       jūsų maldai neliks kurti, ~ Kai melsitės už karo vadą~ Karolį
39  3, 27|      Karolį ir jo karius, už juos kai~ ~Šventiesiems mielą auką
40  3, 29|        meilumas kalbos ir būdo.~ ~Kai atgaivinti žuvusią padermę ~
41  3, 30|      sučiupt jo, deja, nemokam.~ ~Kai laiko bėgsmas jaunas dienas
42  3, 31|          patyčių gali išvengti.~ ~Kai, maloningo Lipsijaus mokomas ~
43  3, 31|         Gracijoms - visą amžių,~ ~Kai tik Plantenų upės plačia