| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties Žaidimai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Period, Work
1 2, 14| II, 14. PALAIMINTAJAI MERGELEI 2 1, 17| I, 17. Apie tai, kad valdovus 3 2, 18| II, 18. PALAIMINTAJAI MERGELEI 4 2, 21| II, 21. JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI ~ 5 3, 23| III, 23. JULIJUI ARIMINUI ~Tik dvasios 6 3, 24| III, 24. JONUI RUDAMINAI ~Mirus 7 2, 26| II, 26. PALAIMINTAJAI MERGELEI 8 2, 28| II, 28. GANDUI ~Apie tai, kad jis 9 3, 29| III, 29. BIČIULIAMS BELGAMS~ ~Aš 10 3, 30| III, 30. KVINTUI ARISTIJUI~ ~Matai, 11 3, 31| III, 31. BALTAZARUI MORETUI ~Lyrinė 12 3, 32| III, 32. DRAUGAMS ~Ketina pasišvęsti 13 2, 16| paneigt ~ Arba narsa ims abejoti, - ~ Pyktį užgniaužk ir 14 3, 10| Laiko), te paskelbs jis abiems pasauliams ~ Garsų triumfą.~ ~ 15 3, 29| apstatyt ~ Dešimtimis laivų achajų,~ Karpato, Jonijos jūros 16 1, 4 | upė, ~ Skuba mūs metai.~ ~Adrijoj ramioj daug lėčiau praplaukia ~ 17 1, 3 | Čia atskraidinta šiltojo Afriko, ~ Suvirpino sparnus ir 18 1, 8 | viršūnę.~ ~Nei Piro sosto į Agamemnono ~Likimą keisti mes nebenorime, ~ 19 2, 28| medams, geltonplaukiams agatirsams, ~ Kilikiečiams, nasamonams, 20 1, 16| Ritasi bangom ir pėstijos aibės ~Prie Sagunto ir prie Sikulų 21 2, 22| konkanus įveikei. ~Vėl plojimai aidės, džiugiai~ Vėl trimitai 22 3, 31| mokomas ~Sokrato žodžiais, aidintį portiką ~ Lankei jaunystėj, 23 2, 27| portikai, ~Nei tribūnose aidintys~ Ginčai mokyti man džiaugsmo 24 1, 8 | sutraukęs žąslus, ~ Žirgo aikštingo jaunuolis, bijo~ ~Jis per 25 3, 31| popieriui po presu ~ Sunkiuoju aimanuoti garsiai, ~ Gimsta knygelė 26 2, 16| Dabar garsaus Orfėjo ainį~ Laurais Sarmatijos jūs 27 2, 16| Tačiau mieliau mums savo aistroms vergaut, ~ Vaikytis svetimo, 28 3, 22| laimingas, kuris trumpo akimirksnio~Nebrangina per daug, kas 29 2, 18| kovoj.~ ~BENDRAS CHORAS~ ~Aklą baimę, vadų varginančius 30 3, 16| šimtabokštę Romą, ~Frigų akmenim jos namus išpuoštus, ~Kapitolijaus 31 3, 31| aukštieji.~ ~Ką man iškalti akmenyje, ką jis ~Byloti turi? Vengia 32 1, 22| leidos ~ Šokti Hemonijos akmenynai.~ ~Ar kitas dainius tartum 33 3, 27| jie~ Leisis iš skliauto, akmuo kertinis.~ ~Nė olimpiečių 34 1, 3 | kraštų ir virš stačiųjų ~ Akrokeraunijų (jų viršūnės~ ~Aukštoj padangėj 35 1, 3 | pasveikinti iš aukšto, ~ Krūpteli Akrokorinto bokštai,~ ~Ir nusilenkia 36 2, 28| paklusnūs skaidriasparniai Akvilonai.~ ~Važnyčioki Grįžulo Ratus 37 3, 16| Pindo ~ Gaivūs šaltiniai?~ ~Akvilonas koks prie versmių jūsiškių ~ 38 3, 24| atviras platybes, ~ Per Akvilono išgriautą mišką,~ ~Per platų 39 3, 9 | vandenyną Delą.~ ~O nuo Algido niūriojo atskuba ~Kintietė 40 3, 16| jų sklinda, ~ Vandeniui almant.~ ~Teka Lyris čia ir Ufentas 41 3, 16| čia sraunus be galo ~ Teka Almonas, -~ ~Trykšta skaidrios čia 42 3, 31| tūkstančių ~Pėdų aukštumo. Alpės lotynų daug ~ Žemesnės ir 43 1, 8 | aidi nuo ~Trimitų gausmo; Alpių viršukalnės, ~ Auzonijos 44 2, 11| būstų šventųjų: čia, ~Šalia altorių, tau pašvęstų, visa ~ Žemaitija 45 1, 5 | eikliaisiais jau Cerera dosni ~ Ir Amaltėja su gėrybių~ Pilnu ragu aplankyti 46 3, 24| trimitu garsiu. ~Jis skelbia amžiams žinią šlovingąją. ~ Valio, 47 1, 8 | vandenų, ~ Plačiai ištvinęs amžinajam~ Miestui grasina, smarkauja, 48 3, 29| Ir kur jus, vargšai, ~ Amžinas karo verpetas neša?~ ~Narsieji 49 1, 19| ratelius grakščius ~Lydintys amžini deglai!~ O, tėvynės gražus 50 1, 8 | I, 8. Pasakoja apie amžininkų lengvabūdiškumą~ ~Ar mes 51 2, 5 | priimkit noriai ~ Į vandenų amžinųjų glėbį!~ ~ 52 2, 16| savim ~Išliksiu, tuokart amžinus sau turtus~ Sukroviau, nieko 53 2, 15| svaiginančių ~Jau užmigo ana diena,~ Kai savąja lyra 54 1, 16| jūs, Priamo ainiai, ~Jūs, Anchiso, jūs, ir Veneros sūnūs, ~ 55 3, 29| neliesdamas, ~ Mane. Puošniuosius Andoverpės ~ Rūmus regiu ir valdovą 56 2, 21| II, 21. JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI ~Kai jis iš Romos 57 3, 27| ir geloną,~ Baisų tarytum angis nuodinga.~ ~O iki tol te 58 3, 1 | ant kranto jų paklojo, ~ O Anienas, bangų ošimui~ ~Žodžius 59 2, 21| rengtumeis perbristi ~Tu Anieno vėsiąją tėkmę ir ~ Užsukt 60 2, 16| lengviau pakelt, ~Kada iš anksto juos numatai sutikt. ~ Audras 61 1, 17| neapsiniaukiantis,~ Be šešėlio rūstaus antakių surauktų;~Mielo šypsnio 62 2, 27| KLAUDIJUI RUFUI ~Karalių antkapiai ir kapai atstoja mokyklą~ ~ 63 2, 27| daugiau~ Moko ar užspausta antkapio ašara ~Ir kviritų kapavietės,~ 64 3, 16| Teka Lyris čia ir Ufentas antras, ~Trazimenas čia, iš gelmių 65 2 | ANTROJI LYRIKOS KNYGA ~ ~ 66 2, 13| susegtas žiburiais ~Švyti apdaras nuostabus,~ Stotą gaubia 67 3, 27| Žyniai, sutviskę purpuro apdaru! ~Žvaigždynai jūsų maldai 68 2, 25| šventojo Saliamono Epitalamijo ~Apdėkite mane gėlėmis, apkraukite 69 2, 25| Supkit rožių žiedais mane,~ Apdėliokit mane puokštėm žibuoklių 70 3, 9 | tau dingteli vėl mintis ~Apdengt altorius skliauto gyventojų, ~ 71 3, 1 | Ir balto javo derlium apdovanos, ~Nors ir nelankė arklas 72 2, 8 | ASTERIJUI~ ~Dažnai likimas apdumia mums akis ~Tuščiais dalykais. 73 2, 16| sienas sugriaus, kurias ~Apėjęs buvo. Tik išminties tada ~ 74 3, 25| Nors kartais būna, jog apgauli šlovė ~Kviritą supa, lankstosi 75 1, 4 | davė, ~Vėl kita pagrobs apgaulia kairiąja, ~Lyg mama, kuri 76 1, 7 | ir sėkmės nepastovumu~ ~Apgaulinga žmogaus lemtis,~ Žaidžia, 77 3, 22| smagiai skrendantis Afrikas.~Apgaulingas, deja, grožis jaunų dienų, ~ 78 2, 6 | Mėgsta juoktis lemtis iš apgaulių vilčių, ~Kartais grašių 79 2, 8 | kalbės, nusigręžus laimei.~ ~Apgaulūs būna kartais žmonių darbai, ~ 80 2, 16| Ir linksmumu patiklius apgauti.~ ~Užtemdo džiaugsmą debesys 81 2, 13| smagių neapgiedosim mes;~Apgiedok Karalienę tu,~ Kaip ant 82 3, 25| stiprios, ~ Skydais ir ietimis apginkluotos,~ ~Bet atkakliosios deivės 83 2, 5 | rodos? Ar iš tiesų mane ~Apglėbę neša vėjai? Nejau tikrai ~ 84 1, 5 | triskart ~ Purpuro rožėmis apibersim.~ ~ ~ 85 2, 22| kvapnius smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu vainiką sau.~ Triskart tarsiu: " 86 2, 6 | vainikais šlovės mano namus apjuos, ~Aš priimčiau valdžios 87 2, 2 | gėlių vainikai, ~ Galvą apjuosę.~ ~Ką tik vienąsyk mums 88 3, 29| Kaip gi man Hoschijų ~Dar apkabinti, kaip dar priglausti man ~ 89 2, 25| Apdėkite mane gėlėmis, apkraukite mane vaisiais, nes aš sergu ~ 90 3, 6 | Savo sielos kraštus aš aplankau kasdien - ~Pats sau svečias. 91 1, 1 | pasikinkius baltus ~ Žirgus, aplankė.~ ~Sąžinė, Dora ir puikioji 92 3, 9 | gulbių skraidinama, ~ Tave aplanko ir palieka~ Plaukioti po 93 2, 26| karietom, ~Sniego vežimu aplankyk Hipanį, ~ Mezijos slėnius.~ ~ 94 2, 22| Auksaspalvėm lelijomis.~ Aplankysiu ir aš slėnį kas vakarą ~ 95 3, 9 | Driadės vardas? Kretą apleidusi~Štai Kiterietė, gulbių skraidinama, ~ 96 2, 5 | Atsisako žemiškos būties~ ~Apleidžiu būtį žemišką. Neškite ~Mane 97 1, 16| Acheronto dailų ~ Krantą apleiskit.~ ~Slėnyje tamsiam kam jums 98 1, 11| Ko pabūgsta lemtis, tą ji aplenks. Kovoj ~Ji narsuolių nesuveda,~ 99 3, 2 | Jau gyvybės nedaug kūne apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj kaktoj,~ 100 3, 31| tarnavai ~ Merkurijui ir Apolonui,~ Mūzoms ir Gracijoms - 101 3, 2 | PALAIMINTAJAI MAGDALIETEI ~Apraudančiai Kristaus mirtį~ ~Magdaliete, 102 3, 31| daug šimtmečių gebančia ~ Aprėpti. Žinomos tau visos ~ Tiesos, 103 2, 11| suošia.~ ~Tėvynės mūsų žemę apsaugos ji, ~Dangaus valdovė. Eikite 104 1, 4 | tiriečių vilnos ~ Gaubia apsiaustas.~ ~Bet įsižiūrėk: bailiai 105 1, 11| Puošmenų neprireiks. Klostytus apsiaustus ~Ir sages, ir netinkančius~ 106 3, 23| teišpuoš savo palą perlais,~Apsijuos diržu iš brangaus metalo;~ 107 3, 29| karštos krūtinės, ~ Kaklą apsikabinu. Man gera~ ~Žiūrėt į šventą 108 1, 1 | valdove, ~Cerera, javais apsikaišius galvą, ~Vasara dosni tau 109 3, 4 | skausmui, ~Tuos pačiuos namuos apsilanko laimė, ~ Seka ramybė.~ ~ 110 3, 23| metalo;~Kitas lai pečius apsisiaus tiriečių ~ Purpuro rūbais.~ ~ 111 3, 31| vynuogienojas ~ Niekad nevystantis apsivijo~ ~Liaunom šakom. Jai lenkias 112 3, 6 | gerai vedu ~ Savo įplaukų apskaitą,~ ~Slypi mano viduj. Sielos 113 1, 3 | Atsakė triskart Aidas, apskriejęs greit ~Žemes ir jūras. Mūzos 114 3, 29| Naujais trofėjais, pridera apstatyt ~ Dešimtimis laivų achajų,~ 115 1, 22| pro šalį,~ Klausosi Hemas apstulbęs. Šitaip~ ~Nuščiūva, šniokščiant 116 1, 13| likimas aplink ratą lengvai apsuks, ~Puošnūs purpuro apdarai~ 117 3, 10| Pasakyk man, kur nuo kalbų apsunkęs ~Gandas oloje išdabintoj 118 1, 1 | amžių.~ ~Šviesulių puikių apsupta Mergelė, ~Ta, aplink kurią 119 3, 24| nulenkia.~ ~Liepsnų baisiųjų apsuptas, lekia jis ~Ir kelia siaubą 120 2, 22| akmens čionai. ~Leisis Mūzų aptašomi,~ Leisis jie kalami, saugos, 121 3, 31| teikė,~ Baugūs šešėliai ūmai aptemdo.~ ~Dažnai nuo aukso aukuro 122 2, 16| klajokliu jis tampa.~ ~O šis aptingęs ilsis dienų dienas ~Tarsi 123 3, 30| Tad savo amžių, tokį aptingusį, ~Karu ir žygiais nesibijok 124 1, 17| Jis sudraudžia griežtai ir aptvaran žvaigždžių ~Sugena klajūnus 125 3, 7 | Žiūrėk - Aufidas, upė Apulijos, ~Sau naują vagą išrausė 126 3, 1 | ir Garbė šafrano~ ~Lietum apšlakstė. Kai tu gimei, tuojau, ~ 127 3, 27| Nuopelnų didelis ~ Būrys ir apšlakstytais kraujo~ Purpuru ginklais 128 1, 1 | Romą iš dangaus aukštumų apžvelgęs, ~Lai tave, valdas nuraminęs, 129 2, 13| nuplėški nuo ~Staktos lyrą, arčiau atnešk.~ Mūsų rankos stygas 130 1, 2 | kurs vakar ramiai laukuos~ Arė jaučiais, dabar imas kitus 131 3, 23| žvėris~ ~Laimės tau tikrai, Ariminai mielas, ~Perlai neatneš 132 3, 23| III, 23. JULIJUI ARIMINUI ~Tik dvasios turtais esame 133 3, 30| III, 30. KVINTUI ARISTIJUI~ ~Matai, bičiuli, mokame 134 3, 1 | apdovanos, ~Nors ir nelankė arklas jų. Krantą ir ~ Miškus nustebusius 135 3, 6 | metus ~ Nei laivais, nei arkliais keliaut.~ ~Savo sielos kraštus 136 3, 7 | kiekvienos taurės! ~Užleido vietą arklui kovos kardai! ~ Ir kūjui 137 1, 22| jau pavasaris ~ Džiugus artėja, jau gegužis ~ Žalias iš 138 3, 25| Arba prie Dievo sosto visai arti, ~ Lengvai ant debesies 139 2, 8 | Tuščiais dalykais. Klystam, Asterijau! ~ Draugų šešėliai mus apgauna,~ 140 2, 8 | II, 8. ASTERIJUI~ ~Dažnai likimas apdumia 141 1, 4 | lizde, kol ateina laikas. ~ Ateičiai bręsta.~ ~ 142 3, 16| Aukštąjį Kintą, -~ ~Čia ateik, kartu mudu leisim laiką, ~ 143 3, 9 | Tu, įžvalgioji, sugebi ateitį~ Aštriu protu, ilgai nesvarsčius, ~ 144 2, 16| nesibijok, ~Tebesant taikai. Kas ateities kančias ~ Jau šiandien kenčia 145 2, 7 | gedulingos giesmės,~ Mirčiai atėjus.~ ~Valanda, kuri davė tau 146 3, 29| Febai!~ ~Tu, Puteanai, tąsyk Atėnuose ~Tuoj karaliją senąją išminties ~ 147 3, 29| meilumas kalbos ir būdo.~ ~Kai atgaivinti žuvusią padermę ~Deukalionas 148 3, 22| Laiko upė veržli neteka atgalios.~Tas laimingas, kuris trumpo 149 1, 17| minia ūžia, neverta jos ~Atgrasiu niaurumu baugint,~ Kad pakeistų 150 3, 27| dieną veidą nušvitusį ~ Atgręš į altorius, apžvelgs ir~ 151 2, 6 | skeptrus, ~ Su džiaugsmu atiduočiau juos.~ ~Baigęs liaudžiai 152 1, 22| suderintų, ~Ta saldžiabalsė upė atiteka,~ Iš kur tos sraunios bangos 153 3, 11| Padangių skliautui žėrinčiam atiteks, ~ Mergelė rudeninė laukia.~ 154 1, 11| Bandom dieną mirties kiek atitolinti. ~Tik jei ką jau nuožmi 155 3, 11| gelsvąsias?~ ~Kuomet teisinga ir atkakli jėga ~Padangių skliautui 156 3, 4 | grasinąs likimas ~Smūgiais atkakliais nelauktai supurto ~ Sielos 157 3, 25| ietimis apginkluotos,~ ~Bet atkakliosios deivės kandžių juokų, ~Klastų 158 1, 3 | Viršūnėm, o kalnai tuo tarpu ~ Atkiša keterą savo aukštą.~ ~Tad 159 3, 29| senąją išminties ~ Panėcijaus atkurtum, Mūzoms~ Ir Padorumui šventyklą 160 3, 5 | skausmas, Publijau, jam atlėgs. ~ Žaizdos gilios neslėpk 161 3, 25| Aukštas dangus jam už tai atlygins.~ ~Čionai žvaigždynų spindinčiam 162 1, 9 | nepastovios užgaidų nežiūrėk ~Ir atminki, jog tau tai tepriklauso, 163 3, 31| talentais tu puikiais, ~Atmintimi, daug šimtmečių gebančia ~ 164 3, 31| vandenis ~ Ėmei plukdyti. Atmintin tau~ Dieviškų dainių įstrigo 165 2, 7 | mirti. ~Tik darbais žmogus atminty išlieka, ~ Amžius gyvena.~ ~ 166 3, 27| Ateis diena, - čia, prieš atnašaudamas ~Aukas, į švęstą vandenį 167 3, 27| nei dangui, ~ Nei aukurams atnašų šventųjų~ ~Koks nors garbingo 168 3, 29| klastos, o pavydas ~ Tuoj į atokiąją Tulę spruko.~ ~Išliko šitas 169 2, 8 | gaunam, kiek žadėta buvo:~ Atpildas pažadui neprilygsta.~ ~ 170 3, 1 | išgelbės~ ~Ir aukso amžių jis atplukdys, ir duos ~To amžiaus upėms 171 1, 1 | brangaus metalo ~ Amžius atplūsta.~ ~Šviesios dienos jau vėl 172 2, 16| Kerštingais žodžiais nesitikėk atremt. ~Geriausias ginklas prieš 173 2, 16| pavojus~ Stenkis nuspėt ir atremti drąsiai.~ ~Tada nei jūra, 174 3, 1 | krykšti meiliai.~ ~Tada, atrodo, leidos ant kūdikio ~Gležnų 175 1, 11| arba Idomenėjas tau. ~Te atrodys karys rūstus~ Ir laukinės 176 1, 3 | Urbono vardą švelniai.~ ~Atsakė triskart Aidas, apskriejęs 177 3, 4 | kilniai, ~Jeigu verks, šypsniu atsakyk maloniai, ~Stenkis būt savim 178 2, 22| Kaip Rodopėje aš ūmai~ Atsidūriau? Nejau viesulu skrieju pro ~ 179 3, 10| kai jis ~Snaudulio tingaus atsikrato, sapną ~Pirštais jis baltais 180 2, 16| šlykščių ~Savųjų ydų vengia atsikratyt~ Ir, kuo sunki bausmė vergystės, ~ 181 1, 11| sužaibavo, jau ~Marso griausmas atsiliepė.~ Kuo blizgučiai padės, 182 1, 8 | Auzonijos kalnai aukštieji ~ Jau atsiliepia. Į naują žygį~ ~Iš miestų 183 2, 22| krantas man ~Tris kartus atsilieps: "Valio!"~ Vėl giedosiu, 184 1, 4 | jaunyste~ ~Krispai, nuolatos atsimink, kol gyvas:~Greitai pasibaigs 185 1, 7 | žemę skaudžiais smūgiais atsimuša. ~Veja vakaras vakarą,~ 186 1, 3 | valstybių skrietum.~ ~Tad atsiplėški, kilki nuo žemės jau, ~Išplėški 187 2, 5 | keičiasi bematant - ~ Čia atsiranda, čia vėl pražūva!~ ~Čionai 188 2, 5 | II, 5. Atsisako žemiškos būties~ ~Apleidžiu 189 3, 29| Kas nepažintų Dierikso~ Ir atsispindinčių žvilgsny dvasios~ ~Puikiųjų 190 2, 21| ir tavojo likimo~ Laivui atsiųs palankiausią vėją.~ ~ 191 3, 29| Šventųjų draugę. Tėve, atskleiski tu ~Man Dievo valios paslaptis 192 1, 3 | dūzgianti kirbinė, ~Čia atskraidinta šiltojo Afriko, ~ Suvirpino 193 3, 27| Te jūsų maldos karą, kurs atslenka ~Nuo Propontidės, padeda 194 3, 5 | ašaros, ~ Taip širdgėla sunki atslūgsta,~ Vis pas kitus skrisdama 195 1, 7 | gal tikrai~ Toks gražus atspindys supančių mus daiktų? ~Likai, 196 1, 8 | spindulius į vyną, ~ Gėrisi atspindžiu savo mėnuo,~ ~O mes, ant 197 3, 7 | varge!) ~ Riterio ietis atstojo kotą!~ ~Taika atėjo, bet 198 1, 3 | girdžiu per žydrą~ Dangų atūžiant būrius triukšmingus.~ ~Štai 199 2, 22| Taurijos~Krantą plaka be atvangos.~ Saldžiabalsėm giesmėm 200 2, 26| Sveikata, Gausybė, ~ Ragą atvėrus.~ ~ 201 3, 24| murmančių debesų, ~ Per vėjams atviras platybes, ~ Per Akvilono 202 3, 16| versmės. ~Mūzoms pašvęsti atviri šaltiniai ~Klega ir aplink 203 1, 16| kurioje tu miegi, kanopa ~Medo atšiauraus daužo. Kelkis! Argi ~Tu 204 2, 16| anksto juos numatai sutikt. ~ Audras ir tykančius pavojus~ Stenkis 205 1, 9 | Auksas tartumei barbarą,~ ~Į audringas marias dairosi motina, ~ 206 2, 21| žvilgsnio liaujasi šėlusios ~Audringos bangos. Aš jau regiu - antai ~ 207 2, 19| nuo manęs sprunki, ~Kai audringu gausmu Afrikas baido ją, ~ 208 3, 22| Favonijai, ~Nudrėskė vakare audrūs Etezijai. ~Parkos pirštai 209 3, 7 | pelningų prekių.~ ~Žiūrėk - Aufidas, upė Apulijos, ~Sau naują 210 2, 6 | be to, nuolatos sugeba augt, didėt, ~ Nebijodami pasibaigt.~ ~ 211 2, 7 | viena karalystes griauna, ~ Augusias amžius.~ ~Per toli, deja, 212 3, 27| kai~ ~Šventiesiems mielą auką aukosite, ~Nes savo viltį 213 1, 1 | palanki didžiūnų ~ Maldai ir aukai.~ ~ 214 3, 27| Griaumsvaldžiui ginklus aukoja.~ ~Te jūsų maldos karą, 215 3, 27| Šventiesiems mielą auką aukosite, ~Nes savo viltį patiki 216 3, 11| ir geluonim neliestų.~ ~O auksakartis Liūtas Marmarikos ~Karčius 217 1, 22| Bangelės melodingai ošia~ Ir auksaspalvė srovė čiurlena.~ ~Manęs 218 2, 22| dabins aukuro marmurą, ~Auksaspalvėm lelijomis.~ Aplankysiu ir 219 1, 17| Sklinda, aidi danguj tiktai~ Auksavilnės žvaigždės mielas mekenimas. ~ 220 3, 11| Tėviškė šviesulių, ~Dangaus auksinio juosta skaisčioji čia, ~ 221 1, 11| Ar strėlinė išmarginta?~ Auksinius blizgučius meskite, karžygiai!~ 222 2, 26| Spindintis, būriai lėks sparnais auksuotais ~Įkandin, Taika, Sveikata, 223 3, 27| negailės nei dangui, ~ Nei aukurams atnašų šventųjų~ ~Koks nors 224 2, 22| melodija~ Kviesiu akmenis, kad aukuras ant uolos~Pats iškiltų. 225 2, 22| žalią velėną aš ~Ir šventų aukurų ugny~ Deginsiu čia kvapnius 226 3, 29| Viršum žilosios Peukės. Lekiu aukščiau ~Už Kalaidą, Zetą ir tėvą 227 3, 23| Tegu vienas kels kuo aukščiausias sienas, ~Deimantu remtas, 228 3, 16| palikt panorėtum kartais ~ Aukštąjį Kintą, -~ ~Čia ateik, kartu 229 3, 25| Tasai lyg paukštis veržias aukštin - ~ Ten dabar mūs Rudaminos 230 3, 30| praeity, ~Viltis ir baimė aukština juos nūnai.~ Mintim vien 231 1, 3 | Akrokeraunijų (jų viršūnės~ ~Aukštoj padangėj perskrodžia debesis), ~ 232 2, 2 | Saulė kai pakils virš kalnų aukštųjų, ~Vėl ištirps, o tau, kai 233 3, 31| trejeto tūkstančių ~Pėdų aukštumo. Alpės lotynų daug ~ Žemesnės 234 1, 1 | žemės, ~Romą iš dangaus aukštumų apžvelgęs, ~Lai tave, valdas 235 2, 25| visų smaigalius šoka ir, ~Aukštus girių namus skubiais~ Šuoliais 236 3, 24| Liepia jam kilt į dangaus aukštybes.~ ~O Gandas sklinda lyg 237 1, 2 | I, 2. AURELIJUI LIKUI ~Kad per daug nesiskųstų 238 3, 29| Užmaukit. Kaip jis karpo ausim ir kaip, ~Pažinęs dainiaus 239 2, 13| gaubia toga, saulės meilios austa. ~Lai dūdelė žavėsis tol,~ 240 3, 31| ir uolas. ~Nei įsišėlęs Austras jos neįveiks, ~ Nei Okeanas, 241 1, 22| giesmės? Paskui jį Trakijos ~ Ausylos uolos slinko, leidos ~ Šokti 242 1, 8 | gausmo; Alpių viršukalnės, ~ Auzonijos kalnai aukštieji ~ Jau atsiliepia. 243 1, 8 | kilkim! Šaukia Febas ir auštanti ~Diena visus. Bet pateka 244 3, 16| jūs man menat kalvą ~ Ir Aventino.~ ~Sąmanas švelnias čia 245 3, 23| Lūšims nubarstę.~ ~Rengia mus avių išauginta vilna, ~Saugo 246 1, 9 | vėjams pritardama, ~ Lieja ašaras vandenin.~ ~Gal Eolą padės 247 3, 3 | jos ~Kilmingųjų krauju, ašarom jų nesumanyk papirkt, ~Ir 248 3, 7 | įkyriai, ~Tuščiai praliejam ašarų upelius, ~ Kad miestų sienos 249 1, 11| puošmenų jokių, ~Skruostai su ašmenų žymėm,~ Vakarykštės kovos 250 1, 1 | teikia, ~Teikia laurai. Tau ąžuolai išlakūs ~Stiebiasi aukštyn, 251 2, 26| MOTINAI ~Kai Lenkiją kamavo badas, karas ir sausra~ ~O Marija, 252 2, 19| audringu gausmu Afrikas baido ją, ~Kai užgriūna staiga 253 2, 6 | džiaugsmu atiduočiau juos.~ ~Baigęs liaudžiai vaidint linksmą 254 3, 30| jūrą?~ ~Laikai šlovingi baigėsi praeity, ~Viltis ir baimė 255 3, 5 | tuoj, ~Dar tebeverkiant, baigiasi ašaros, ~ Taip širdgėla 256 2, 19| Gg 2, 9)~ ~Tarsi stirna baikšti, tu nuo manęs sprunki, ~ 257 1, 11| šalmu,~ Paukštį primena man baikštų Migdonijos, ~Vėjų švilpiančių 258 1, 4 | apsiaustas.~ ~Bet įsižiūrėk: bailiai virpa plunksnos ~Šalmo viršuje, 259 1, 11| dabinantys. ~Sako, baimė su bailumu~ Šarvus pirmutinius kūjais 260 3, 30| ir tempsim paskui ~ Savo baisaus ištižimo pančius.~ ~Tad 261 3, 7 | Nelaisvėj laiko aukso baisi galia. ~ Tamsiuos urvuos 262 2, 5 | bekeliautų jos, ~Regiu. Kaip baisiai nepastovi lemtis! ~ Kaip 263 1, 17| baltųjų ir ~Jų nedrasko baisiais nagais.~ Klauso žirgas eiklus 264 3, 7 | Pati gamta juk, laidodama baisias ~Kaltes griuvėsiuos, užteršė 265 3, 24| vaitoja ir, skildami perpus, ~Baisingą griūtį sukelia su trenksmu, ~ 266 2, 15| Lyros lietus melodija~ Ne baisingus karus primena, ne žiauraus ~ 267 3, 24| prieš jį nulenkia.~ ~Liepsnų baisiųjų apsuptas, lekia jis ~Ir 268 1, 11| tavęs ~Nei Mimantas nebus baisus,~ Nei Stenelas arba Idomenėjas 269 2, 28| susieina, ~ Tau gausus būrys bakchančių šoka saulėtoj laukymėj.~ ~ 270 3, 1 | lauką~ Ir besiilsinčią dirvą Bakcho~ ~Ir balto javo derlium 271 1, 16| grandinėm, ~ Kardu grasina.~ ~Baktrai kyla jau, jų stovyklos bruzda, ~ 272 1, 8 | Tiberį - su Gangu,~ Tagą - su Baktrais, su rytu - tamsą!~ ~ 273 2, 21| Eurai-žirgai, kuriuos teks balnoti?~ ~Bet tu nepaisai nuolat 274 2, 18| giesmėj šaukit švelniais balsais ~Karalienę, kuri skrieja 275 1, 8 | neleiskit~ Spygauti moters balsu švilpynei.~ ~Ar girdit? 276 2, 6 | komediją, ~Ar vilkėčiau toga balta ar purpuro ~Rūbais. Lieptas 277 3, 31| Klusniai vagoja popieriaus baltąjį~Dirvoną plunksna, kokią 278 3, 31| III, 31. BALTAZARUI MORETUI ~Lyrinė panegirika~ ~ 279 3, 1 | besiilsinčią dirvą Bakcho~ ~Ir balto javo derlium apdovanos, ~ 280 1, 19| pilką velėną man~ Ir lelijom baltom klokite kapą čia, - ~Kūdikėlio 281 1, 17| Čia nepuola peslys gulbių baltųjų ir ~Jų nedrasko baisiais 282 3, 2 | nedaug kūne apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj kaktoj,~ Jau nežaidžia 283 1, 11| Kvailą galvą dangstydami,~ Bandom dieną mirties kiek atitolinti. ~ 284 1, 5 | jau.~ ~Ir švelniavilnės bandos jau skubančios ~Parnešti 285 2, 16| Kai garsią kilmę tavo bandys paneigt ~ Arba narsa ims 286 2, 16| Daugiau pamyniau nei įsigyt bandžiau ~ Ir tuo esu karaliams lygus,~ 287 1, 16| raitija varinėm ~Ritasi bangom ir pėstijos aibės ~Prie 288 1, 22| vingiuodama teka, nuolat~ ~Banguoja, šėlsta, liejasi iš krantų ~ 289 1, 9 | paviliojo jį ~ Auksas tartumei barbarą,~ ~Į audringas marias dairosi 290 2, 15| skambančią dainose, ~Lai barbitas pamėgs skambus,~ Lai mergaitės 291 3, 16| gelmių skaidriųjų ~Gintarus barstąs, Piavos bangelės ~ Rieda 292 2, 11| karingų;~ ~Iškrikę gretos barstosi į visas ~Puses, o žvaigždės 293 2, 22| vakarą ~Ir žibuoklėmis vis barstys~ Žemę, laurais dabins aukuro 294 1, 5 | Visi suklaupę. Triskart barstysime ~ Tau baltus ligustrus ir 295 1, 1 | tvanku jautukams, ~ Sklinda baubimas.~ ~Džiaugiasi taika jau 296 3, 24| savo švitriu kardu ~Jis baudė priešų išpuolius ir skriaudas,~ 297 1, 17| neverta jos ~Atgrasiu niaurumu baugint,~ Kad pakeistų veiduos įniršį 298 3, 31| pagarba didžiausia teikė,~ Baugūs šešėliai ūmai aptemdo.~ ~ 299 1, 3 | nusilenkia triskart tau Otrijas, ~Baugščiosios Osos šlaitas, tau tris kartus ~ 300 2, 10| Aš eilėmis savo rūsčiai bausiu.~ ~Nors nepanoro skirti 301 2, 16| atsikratyt~ Ir, kuo sunki bausmė vergystės, ~ Net sužinoti 302 1, 17| žmones tas,~ Kas paniuręs bausmėm nuolat grasina jiems. ~O 303 1, 17| nuolat grasina jiems. ~O jei baust nesiskubintų,~ Jei nušvistų 304 3, 25| aukštybių erdves lydėjo.~ ~Bažnyčios aukštos žemėje mena jį,~ 305 3, 9 | kovas tau auksinėm gijom~ ~Beaudžiant, tai tau dingteli vėl mintis ~ 306 3, 23| rudaplaukės lapės ~ Kailis ar bebro.~ ~Žmones nuo žvėrių vien 307 3, 32| neužbaigus posmų.~ ~Fleita bedarbė ir užmiršta lyra ~Ant vagio 308 2, 10| gailesčio:~ Klastas, tingumą, bedievystę ~ Aš eilėmis savo rūsčiai 309 3, 3 | Laimi tas, kas džiaugsme ir bėdoje lemčiai nusilenkė ~Ir Jupiteriui. 310 2, 16| širdį gelia jam nuo baisių bėdų, ~Vaidina linksmą ir netikru 311 1, 9 | tai tepriklauso, ką, ~Kur beeitum, nešies - gaudžiančio Bosporo ~ 312 1, 7 | nesuvaldomam.~ Kol diena po, dienos bėga gyvenimas, ~Tol mums, Telefai, 313 3, 7 | permaldaut dievus norėjo ~ Už begėdystę žmonių ir blogį.~ ~ 314 3, 7 | bokštai. Išmeta kaimiečius ~ Begėdžius žemė: ji griuvėsiais~ Virto, 315 1, 11| vedi~ Ir tą kelią, kuriuo bėgi, parodai jai.~ ~ 316 2, 10| Aš - nekenksmingas karys beginklis -~ ~Dvasia karinga ryžtuosi 317 2, 19| Keraunijos:~ Krūpsi, lekia tolyn bėglė.~ ~Aš ieškoti tavęs niekad 318 2, 13| sergstinčių iš dangaus ~Smarkų bėgsmą pasaulio, nei~ Jų ratelių 319 3, 30| deja, nemokam.~ ~Kai laiko bėgsmas jaunas dienas nuneš, ~Kariauti 320 1, 9 | Tu ryžtingas, veiklus bei sumanus esi, ~ Nestokoji 321 1, 11| viesulas~ Mirtį sėdamas, kur beįsisukdavo ~Jis tarp graikų šarvuotųjų.~ 322 1, 19| Meskit išnarą to kūno bejausmio ir ~Visa, ko nebereikia 323 2, 5 | Gentis klajokles, kur bekeliautų jos, ~Regiu. Kaip baisiai 324 3, 31| šlovė, ~ Kuri kilmingą ir bekilnį~ Garsina, nors ji ir švyti 325 3, 27| mūšin skubės, tegu ~ Pulkus belaisvių masagetų~ Jis parsives prabangiam 326 3, 29| Viršum žemynų skrieti, patį ~ Belerofontą danguj pralenkti.~ ~Štai 327 1, 17| nagais.~ Klauso žirgas eiklus Belerofonto čia, ~O Chirono hemoniškos~ 328 3, 29| greit, nesantarvę pamiršę,~ Belgai sulauks laimingesnio meto.~ ~ 329 3, 29| III, 29. BIČIULIAMS BELGAMS~ ~Aš aplankyti tolimą Belgiją ~ 330 3, 29| BELGAMS~ ~Aš aplankyti tolimą Belgiją ~Širdingai trokštu. Veskite, 331 3, 29| švytėjimas ~Veiduos ir žodžiuos belgų ir sklinda jis ~ Visur savaime. 332 2, 5 | Kaip viskas keičiasi bematant - ~ Čia atsiranda, čia vėl 333 2, 18| įpratęs prabilt kovoj.~ ~BENDRAS CHORAS~ ~Aklą baimę, vadų 334 3, 31| Dirvoną plunksna, kokią bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus mėnulis~ 335 3, 7 | Už karą. Aukso geismas beprasmiškas ~ Pykčius karingus numalšino, ~ 336 2, 19| Betulos puikias pievas, ar per bergždžius ~ Kaparnaumo laukus skubi,~ ~ 337 2, 25| ir svarainius gelsvus~ Berkit, draugės, skaisčias meskite 338 2, 15| žalioje ąžuolo žievėje, ~Juos berniukai tegu mokės~ Ir mergaitės 339 2, 18| Horacijaus Flako parodija~ ~BERNIUKŲ CHORAS~ ~Jūs, mergelės, 340 3, 1 | Jupiterio vaikystėj, lauką~ Ir besiilsinčią dirvą Bakcho~ ~Ir balto 341 1, 5 | nuolatos ~Mergelės, marčios ir besiilsintys ~ Senoliai, ir vaikai - 342 1, 8 | lotynams skirs pailsęs~ Ir besileidžiantis Febas vien tik~ ~Vakarį 343 1, 11| iždininkui ~Peikia raitelius, besipuikuojančius puošnumu~ ~Mūšy aukso nei 344 1, 7 | pagyrų linkusi negirdėt.~Jai beskambant, lemties ranka~ Grobia miestus, 345 2, 19| dirvom derlingom, ar ~Per Betulos puikias pievas, ar per bergždžius ~ 346 3, 9 | gyventojų, ~ Papuošt juos, beturčius šventuosius, ~ Purpuru ir 347 2, 5 | kaunas, tasai - dėl šuns ~Beverčio grobio. Gimdo blogybės mat ~ 348 1, 11| virpančiu dangsto vis. ~Tik bešarvių pabūgstama,~ Ir pavojai 349 1, 5 | Kur tavo šventos kojos bežengtų, ten ~Tave Dorybė ir Pamaldumas, 350 1, 3 | būrius triukšmingus.~ ~Štai bičių spiečius, dūzgianti kirbinė, ~ 351 3, 24| Garbė, dažna mirties bičiulė,~ Vedė jį ten, kur daugiau 352 2, 8 | kitas iškris lemties, ~ Bičiuliai džiaugsis ir kitokiais~ 353 3, 29| III, 29. BIČIULIAMS BELGAMS~ ~Aš aplankyti tolimą 354 3, 31| mielo dievams, vargsti~ Ir bičiuliaujiesi su svečio~ Krašto išminčiais, 355 1, 5 | Tyrumas, ~ Tas Teisingumo bičiulis, lydi.~ ~Laukus ir žmones 356 3, 5 | Tad eikš į būrį, pas bičiulius savus, ~Žolėn rasoton nerūpestingai 357 1, 8 | Žirgo aikštingo jaunuolis, bijo~ ~Jis per grėsmingą Tiberį 358 2, 16| Nieko nereikia kvailai bijoti nei norėti~ ~Mane, kalbėti 359 3, 15| III, 15. BARBERINI BITĖMS ~Apie tai, jog prasidėjo 360 2, 11| ruošdamasis žygiuoti prieš Bizantijos imperatorių Osmaną, ~jai 361 3, 9 | niūriojo atskuba ~Kintietė blankiai švytinčiu pjautuvu, ~ Nors 362 3, 9 | skraistę aukso spindėjimas ~Blausesnis rodos ir nebe toks brangus, ~ 363 1, 2 | Saulė, šiandien liūdna, blausi,~ Vėl rytoj nusijuoks, spindulius 364 2, 13| Dar giedok, kaip gražiai blauzdas~ Plauna Kintija, kaip susegtas 365 1, 11| nešamą~ Ir Zefiro juokais blaškomą į šalis? ~Greitai plieno 366 3, 4 | švelnus glamonės vėjelis, ~Ar blaškys audra po audringą jūrą, ~ 367 1, 11| griausmas atsiliepė.~ Kuo blizgučiai padės, žvilgantis šalmas 368 1, 11| strėlinė išmarginta?~ Auksinius blizgučius meskite, karžygiai!~Reikia 369 3, 4 | Seka ramybė.~ ~Tuo sėkmė bloga, kad ne vieną žmogų ~Silpną 370 3, 7 | Taika atėjo, bet dar blogesnė ji ~Už karą. Aukso geismas 371 3, 7 | Už begėdystę žmonių ir blogį.~ ~ 372 1, 7 | vakaras vakarą,~ Kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau.~ 373 2, 5 | piktadarybėms ~ Įkvepia: blogis nelygu blogiui.~ ~Antai 374 2, 5 | Įkvepia: blogis nelygu blogiui.~ ~Antai vagoja vandenis 375 3, 2 | mirtį~ ~Magdaliete, kuomet blyškias~ Kristaus garbanas, kai 376 1, 5 | Įtūžis, ~ Ir Rūpesčiai, ir blyškios Ligos, ~ Ir pragaištingi 377 1, 16| Ainiai tolimi, mes narsiųjų bočių ~Šalmą užsidėt (ak, kaip 378 3, 29| Melitės koturnais drebint!~ ~O Boelmano balsą griausmingą ir ~Jo 379 2, 11| O, spindinčia didingais bokštais, ~ Stebis tavim heniochų 380 3, 29| žemai, ~ Jau virš Karkinos bokštų skrieju ~ Ir virš kalvų 381 3, 29| regiu ir valdovą Skaldį.~ ~Bolandai, pirmas mano bičiuli, būk ~ 382 2, 2 | Sniegas, kurs antai laukuose boluoja,~Saulė kai pakils virš kalnų 383 3, 9 | man pavadint tave, ~Prie Boristeno gimusi nimfa? ~ Gal Esi 384 2, 22| patvinęs krauju getišku Bosporas ~Kunkuliuoja, ridendamas~ 385 1, 9 | beeitum, nešies - gaudžiančio Bosporo ~ Nesvetinga pakrante ar~ ~ 386 2, 25| Stirnų, elnių jaunų, kurie~ Braido šlaitais kalnų, aš nepaliausiu 387 1, 8 | kovos vaizdus, ~ Tvirtoves braižome; atstoja ~ Griovį Falerno 388 1, 5 | Laukais taikingais, derlių brandinančiais. ~ Laivai be baimės per 389 1, 5 | auksiniu, ~ Išdabinai jį brangenybėm,~ Suteikei jam purpurinę 390 1, 4 | nestovi.~ ~Nors tavus rūbus brangenybės puošia, ~Diržas su sagtim 391 1, 9 | Į gimtuosius kraštus, brangiąją tėviškę. ~Ji tavęs jau seniai 392 3, 9 | gryna dorybė žėri,~ Turtai brangiausi šešėly lieka.~ ~ 393 3, 31| Amžiną šlovę pelnyt išmokai~ ~Brangiausia kaina - mokslu ir žiniomis. ~ 394 3, 9 | Blausesnis rodos ir nebe toks brangus, ~ O akį veriančius perlus 395 1, 2 | Juodus rūpesčius nuo kaktos~ Brauk ir linksmas aukštyn galvą 396 3, 2 | liūdnai be paliovos: kuomet ~Brėkš trečiosios dienos aušra,~ 397 1, 8 | mums, kviritai, Febas, ~ Brėkšta diena ne lotynų žemei.~ ~ 398 1, 4 | ateina laikas. ~ Ateičiai bręsta.~ ~ 399 3, 24| JONUI RUDAMINAI ~Mirus jo broliui Jurgiui Rudaminai~ ~Taip 400 1, 16| Baktrai kyla jau, jų stovyklos bruzda, ~Dreba jau dangus nuo trimito 401 1, 9 | išsiskyrimo tuoj ~ Jo meili bučiniai nutrins.~ ~Tu nesi koks 402 1, 13| To, kuriam tu nūnai kojas bučiuot turi ~Ir lankstytis žemai, - 403 2, 13| Mergelei Motinai naktinio budėjimo metu~ ~Ko nebylūs sargyboj 404 1, 19| skliaute dangaus, ~Nuolat budinčiam, keri vis~ Ir mėnulio šviesa, 405 2, 19| negali niekur: išduos tave ~Budrios ugnys dangaus, aukso ragais 406 3, 31| kokią bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus mėnulis~ Tau, ir Uranijos 407 2, 22| džiugiai~ Vėl trimitai sugaus, būgnai vėl sudundės.~ ~ 408 2, 18| giesme Marso švilpynės ir ~Būgnų dundesiu ją šaukite, lai 409 3, 29| Bolandai, pirmas mano bičiuli, būk ~Pasveikintas! Aš puolu 410 2, 3 | LYRAI~ ~Skambioji lyra, bukmedžio dukterie, ~Kabok ant aukšto 411 2, 13| stygas teišmėgins skambias:~Buksą pirštais bandyk prikelt,~ 412 2, 21| nukirsk ir leisk varyti ~ Burę išpūtusiems vėjams laivą.~ ~ 413 1, 4 | sumerktų pastūmėtas irklų, ~Kai bures glebias nelauktai įtempia ~ 414 3, 6 | semiami iš dvasios dorybių~ ~Burtais krintančiais aš netikiu 415 2, 8 | jie tikri. ~Bet vos tik burtas kitas iškris lemties, ~ 416 3, 15| Čiobrelį dosnų nuolat lankantis būry,~ Gerosios viešnios laukų, ~ 417 3, 27| Dangaus valia į pamatą būsimo ~ Šventųjų rūmo, į kurį 418 3, 24| laisvėn ištrūkęs jis,~Palikęs būstą murmančių debesų, ~ Per 419 3, 27| graikai.~ ~O, marmurinis būste, gyventojams ~Dangaus aukštybių 420 2, 11| karietom,~ ~Nuženk iš savo būstų šventųjų: čia, ~Šalia altorių, 421 2, 11| nors ~ Ir Romos, ir Loreto būstus~ Puošia dalmatų spindįs 422 3, 4 | atsakyk maloniai, ~Stenkis būt savim visada, nors siaustų ~ 423 2, 5 | II, 5. Atsisako žemiškos būties~ ~Apleidžiu būtį žemišką. 424 3, 2 | ugnis. ~Tu kitokia jau, nei buvai,~ Jau gyvybės nedaug kūne 425 3, 25| jas, ~ Todėl dabar dievų buveinės,~ Aukštas dangus jam už 426 1, 7 | Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia ~Virsta greit pelenų 427 2, 27| kuriais~ Vėjas žaidžia, laužų buvusių liekanos ~Ar valstybių kadais 428 3, 31| iškalti akmenyje, ką jis ~Byloti turi? Vengia mani sparnai ~ 429 1, 1 | žingsniuoja, ~Rungias švilpyne su čaižiom cikadom;~Iš kalvų, miškų, 430 3, 11| Vasarą, pasėlius,~ Šuns ir Cereros valdas gelsvąsias?~ ~Kuomet 431 1, 16| Jau seniai tau trakai,~Cezari, strėlėm, ugnimi, grandinėm, ~ 432 3, 22| III, 22. CEZARIUI PAUZILIPIJUI ~Kad nepasitikėtų 433 1, 17| eiklus Belerofonto čia, ~O Chirono hemoniškos~ Strėlės niekad 434 3, 1 | tau išklojo.~ ~Linksmai čiauškėjai tu nepaliaudamas, ~Ir rodės - 435 1, 1 | Rungias švilpyne su čaižiom cikadom;~Iš kalvų, miškų, kur tvanku 436 3, 15| Šviesi grožybe Atikos,~ ~Čiobrelį dosnų nuolat lankantis būry,~ 437 3, 31| statau aš koloną aukštą,~ ~Citra sušaukęs akmenis ir uolas. ~ 438 1, 22| ošia~ Ir auksaspalvė srovė čiurlena.~ ~Manęs netraukia vandenys 439 3, 1 | tarė: "Bėkit per lygumas, ~ Čiurlenančiom srovėm tekėkit ~ Ir išdykaukit, 440 1, 22| Skaidrios Penėjo upės čiurlenimas ~Tesalų kalnus šitaip nustebina, ~ 441 3, 9 | neblėsdamas;~ Ir nors tau garbanas dabina~ Žėrintis auksas, bet pro 442 1, 11| Nei koralai rausvi, kaklą dabinantys. ~Sako, baimė su bailumu~ 443 2, 22| vis barstys~ Žemę, laurais dabins aukuro marmurą, ~Auksaspalvėm 444 1, 7 | gražus atspindys supančių mus daiktų? ~Likai, jeigu žinai, sakyk:~ 445 1, 16| Kilkit žygin ir Acheronto dailų ~ Krantą apleiskit.~ ~Slėnyje 446 1, 4 | gryniausio aukso, ~O pečius dailus iš tiriečių vilnos ~ Gaubia 447 2, 15| būriai ant abiejų krantų ~Lai dainas pakaitom dainuos~ Ir manuosius 448 2, 15| būdamas,~poetas pirmąją lyrinę dainelę sukūrė~ ~Tarp lelijų baltų 449 3, 29| ausim ir kaip, ~Pažinęs dainiaus mylimo balsą, tuoj ~ Sužvengia! 450 2, 15| Ir manuosius žodžius savo dainon įpins.~ ~ 451 1, 7 | akimirka ši, lyg užburta dainos, ~Tuoj žaibų vežimu nuskries.~ 452 2, 15| Pieridžių dažnai skambančią dainose, ~Lai barbitas pamėgs skambus,~ 453 2, 15| krantų ~Lai dainas pakaitom dainuos~ Ir manuosius žodžius savo 454 1, 9 | barbarą,~ ~Į audringas marias dairosi motina, ~Orioną, kuris neskuba 455 3, 10| tave sužinos, valdove, ~Dakai, maurai, tie, kas iš Kidno 456 3, 29| Skubėčiau per lelegų, dakų, ~ Edonų, trakų žemes jo 457 2, 22| Krištolinę Fasidę aš~ Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius ~ 458 3, 6 | mano viduj. Sielos erdvi dalis ~Slepia turtų daugiau nei 459 2, 11| ir Loreto būstus~ Puošia dalmatų spindįs metalas.~ ~Nors 460 2, 7 | Laiko, bet staiga dideli dalykai~ Virsta griuvėsiais.~ ~Niekas 461 2, 8 | apdumia mums akis ~Tuščiais dalykais. Klystam, Asterijau! ~ Draugų 462 2, 16| palaikus ji priglaus) -~Visų dalykų matas. Tad meskite ~ Šalin 463 1, 11| Jeigu turi šiuos tris ~Dalykus, Gerionui tu~ Lygus, ir 464 2, 2 | šerkšnas, ~Ir nebeišnyks ši danga jau niekad. ~Vasaros, rudens 465 3, 29| Dainiau, vertas linksmint ~ Dangišką puotą, dievų nektarą~ ~Giesme 466 2, 25| Jeruzalės dukterys,~ Miesto dangiško; jus, galatietes, vardan ~ 467 1, 19| I, 19. Ilgisi dangiškos tėvynės~ ~Keri tėviškė nuostabi:~ 468 1, 11| Neišvengs, dar skydu virpančiu dangsto vis. ~Tik bešarvių pabūgstama,~ 469 1, 11| ant uolų. ~Kvailą galvą dangstydami,~ Bandom dieną mirties kiek 470 2, 18| Karalienę, kuri skrieja dangum rausvais ~ Ratais, kryptį 471 1, 3 | Šiluos Pangėjų tiesia šakas dangun, ~Vežimo linkui, kelią nuklodamos ~ 472 2, 8 | Apgaulūs būna kartais žmonių darbai, ~Jie mums patinka, bet 473 3, 31| žiniomis. ~Tu pats prie darbo, mielo dievams, vargsti~ 474 3, 30| tik svajot ~Apie didingus darbus. Tačiau kuris ~ Išdrįs pirmasis, 475 3, 4 | kad ne vieną žmogų ~Silpną daro ji, o nelaimės skaudžios ~ 476 2, 5 | rutulį - ~Taškelį menką - darosi vis sunkiau ~ Man įžiūrėti? 477 1, 16| kanopa ~Medo atšiauraus daužo. Kelkis! Argi ~Tu gali ramiai 478 2, 5 | Nei ugnimi nei laivus daužykit!~ ~Nejau bekraštė žemė mažai 479 3, 5 | šlovę žalių miškų, ~Audrų daužytą, liestą žaibų liepsnos, - ~ 480 1, 22| plaukti nevaržomiems, ~Jiems davęs valią, kai ditirambą tu ~ 481 3, 7 | karingus numalšino, ~ Pinigo davus, nutilo mūšiai.~ ~Vadus 482 3, 24| sielų valdytoja, ~ Garbė, dažna mirties bičiulė,~ Vedė jį 483 3, 25| visai arti, ~ Lengvai ant debesies parimęs, ~ Žemišką būtį 484 2, 11| skambios lyros, pralekiant debesims! ~ Valio, triumfe! - triskart 485 1, 2 | Jaučiams jungą nuėmęs, tuoj~ Deda jis pavergtiems Kurams ir 486 1, 22| Ar kitas dainius tartum Dedalas, kai ~Stygas užgavęs, Pierides 487 3, 27| Antai kaip saulėj blykčioja dedamas ~Dangaus valia į pamatą 488 1, 16| su šarvais puošniausiais ~Dedamės kariais mes, įpratę žaisti ~ 489 1, 19| ir jūs, mieli ~Skliautų degančių vis sargai!~ Ak, kodėl į 490 2, 22| Ir šventų aukurų ugny~ Deginsiu čia kvapnius smilkalus, 491 1, 19| grakščius ~Lydintys amžini deglai!~ O, tėvynės gražus veide, 492 3, 23| kuo aukščiausias sienas, ~Deimantu remtas, iš akmens ~Sipilo 493 3, 9 | kunigaikščio žmonai~ ~Kuria iš deivių man pavadint tave, ~Prie 494 3, 27| III, 27. Pirmojo akmens dėjimas~Kai Jonas Karolis Katkevičius, 495 3, 7 | amžiaus gobšumui~ ~Tuščiai dejuojam, skundžiamės įkyriai, ~Tuščiai 496 3, 9 | Plaukioti po vandenyną Delą.~ ~O nuo Algido niūriojo 497 2, 25| sapno pati nenusibrauks delnais,~ Kolei miego saldaus nutraukt~ 498 2, 25| ilgiau pamiegos; nei plojimu delnų, ~Nei trepsėjimu kojų tol~ 499 2, 5 | nesudavė dar smūgio, ~ Įniršis delsia ir nesiryžta~ ~Į mūšį pulti. 500 2, 27| kapai atstoja mokyklą~ ~Demokrito šmaikšti kalba~ Nei Kekropo