Period, Work

 501  3, 29|                Širdin, jei šauktum lyg Demostenas juos ~ Kovon! Kiek scenų
 502  2, 5 |                Pilį sugriuvusią plėnys dengia.~ ~Rami padangė šičia, bet
 503  1, 1 |               vilnimis, ir net linksta derliaus ~Pertekę laukai, ir neskriaudžia
 504  2, 19|                Ar Jeruzalės gal dirvom derlingom, ar ~Per Betulos puikias
 505  3, 24|            skliautus ~ Ir virš tingios derlingos žemės ~ Jo įnirtinga liepsna
 506  3, 1 |           dirvą Bakcho~ ~Ir balto javo derlium apdovanos, ~Nors ir nelankė
 507  2, 27|               kuri~ Giria visa, ką jai dėsto Panėcijus, ~Nei pamokymai
 508  3, 29|            plauktų!~ ~Kiek didžiavyrių dėtųs tavus žodžius ~Širdin, jei
 509  3, 29|            atgaivinti žuvusią padermę ~Deukalionas ėmėsi žemėje, ~ Nuslūgus
 510  3, 11|                 Žvaigždžių laukai; čia dešimt rūmų ~ Amžiną ratą padange
 511  3, 29|          trofėjais, pridera apstatyt ~ Dešimtimis laivų achajų,~ Karpato,
 512  1, 7 |               Favonais eikliais tolsta dešimtmečiai. ~Amžiai pralekia viesulu,~
 513  1, 4 |         nutraukti - ~ Auksas pabąla.~ ~Dešine dosnia valanda ką davė, ~
 514  1, 9 |            patamsėjusių ~Pinigų palyda didelė; iš paskos~ Skuba Gandas
 515  2, 7 |             pakaktų ~Laiko, bet staiga dideli dalykai~ Virsta griuvėsiais.~ ~
 516  1, 16|                Kokito ~Tamsūs vandenai dideliai nustemba, ~ Plaukti paliauna.~ ~
 517  3, 27|                Kviritų Meilė, Nuopelnų didelis ~ Būrys ir apšlakstytais
 518  2, 6 |                Dievo teisi ranka, ~Jis didesnis netaps, turtų jei jam pridės, ~
 519  2, 6 |              to, nuolatos sugeba augt, didėt, ~ Nebijodami pasibaigt.~ ~
 520  1, 17|              Baisų šėlsmą minios, kovą didikų ir~Net valdovų grasinimus.~
 521  3, 27|      tvirtosiom~ Remtis visa šventykla didinga.~ ~Ateis diena, - čia, prieš
 522  2, 11|                puikių, ~ O, spindinčia didingais bokštais, ~ Stebis tavim
 523  3, 29|           valios paslaptis auksines, ~ Didingų žodžių paklausyti~ Leisk
 524  3, 31|                Neranda kelio. Tai, kas didu, puikiom ~Dorybėm žėri.
 525  1, 11|          nesuveda,~ O mirtis paprastai didvyrių neskuba ~Vest auksinės šlovės
 526  2, 22|            sprunkančius, abiejų ~Mūšių didvyrius ir vaizdus,~ Ir Nerėją,
 527  2, 28|                  Tu ledinių Grigo Ratų didžią šlovę~ Skelbki medams, geltonplaukiams
 528  2, 27|               daugiau negu~ Iškalbingi didžiai žodžiai Panėcijaus.~Kai
 529  3, 29|         Padorumui šventyklą skirtum.~ ~Didžiam Sokratui nenusileidžiantis ~
 530  3, 31|             kurią valdžia ~ Ir pagarba didžiausia teikė,~ Baugūs šešėliai
 531  3, 23|             aukso. ~Lai dorybė tau bus didžiausias turtas, ~ Dieviška laimė.~ ~
 532  3, 24|       įnirtingą pradėjo mūšį.~ ~Šlovės didžiausios laurus žadėdama ~Ir didį
 533  3, 29|            Hezijų, širdžiai mielą?~ ~O didžiavyriai, amžių verti senų! ~Kaip
 534  3, 29|      klausytojų minios plauktų!~ ~Kiek didžiavyrių dėtųs tavus žodžius ~Širdin,
 535  3, 27|                Tavy ~ Gyvens ir Motina didžioji,~ Ir visas pulkas šventųjų
 536  3, 2 |               Dega, drasko tave meilės didžios ugnis. ~Tu kitokia jau,
 537  1, 11|              PACUI~Vyriausiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui ~
 538  2, 27|          liekanos ~Ar valstybių kadais didžių~ Nūn griuvėsių krūva liūdesį
 539  3, 27|           altorius, apžvelgs ir~ Minią didžiulę giedru žvilgsniu jis.~ ~
 540  2, 5 |                  Vėl tolsta miestai ir didžiulės ~ Šalys visai iš akių išnyksta,~ ~
 541  1, 5 |                 Ir pragaištingi stabai didžiuliai~ ~Išnyko. Žengia Laimė tau
 542  3, 11|             auksu man įrašyt skliaute ~Didžiūno šlovę? Čia nemirtingasis ~
 543  1, 7 |        griuvenų tų baisių,~ Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių, ~Skries
 544  2, 16|            nieks. ~ Kuris sava valdžia didžiuojas, ~ Nepagalvoja, matyt, kad
 545  3, 2 |            dviguba gaubs saulė trečioj dienoj.~ ~
 546  3, 29|              šviesios? ~ Kas nepažintų Dierikso~ Ir atsispindinčių žvilgsny
 547  2, 28|      karalaičio Vladislovo šlovę~ ~Ei, dievaiti, kurs valdai pasaulį margą, ~
 548  3, 23|              bus didžiausias turtas, ~ Dieviška laimė.~ ~Tegu vienas kels
 549  3, 31|                plukdyti. Atmintin tau~ Dieviškų dainių įstrigo daugel.~ ~
 550  3, 25|           aukštos žemėje mena jį,~Nes, Dievui remiant, dosniai globojo
 551  3, 7 |      tvindydama upes, ~ Lyg permaldaut dievus norėjo ~ Už begėdystę žmonių
 552  3, 29|             šventą veidą, regėti, jog ~Dievybė glūdi jo šviesioje širdy, ~
 553  3, 2 |           veiduos gyvas raudonis, jau ~Dingsta jų įprasta spalva,~ Bet
 554  2, 5 |           dirbinių gausybė.~ ~Ne vieną dingstį Marsas suranda ir ~Visokių
 555  3, 9 |            gijom~ ~Beaudžiant, tai tau dingteli vėl mintis ~Apdengt altorius
 556  2, 5 |                uostų - ~ Pilna žmonių, dirbinių gausybė.~ ~Ne vieną dingstį
 557  1, 22|               jau tave ~ Ir krištolinė Dirkė lydi,~ Ir vandenai iš olos
 558  1, 16|                Tu užgauk stygas, groki Dirkės giesmę, ~Kad sugrįžtų, jos
 559  2, 19|      žingsniuoji tu, ~Ar Jeruzalės gal dirvom derlingom, ar ~Per Betulos
 560  3, 31|              vagoja popieriaus baltąjį~Dirvoną plunksna, kokią bepaimi. ~
 561  1, 1 |                laukai, ir neskriaudžia dirvų ~ Šykščiosios kaitros.~ ~
 562  1, 4 |             rūbus brangenybės puošia, ~Diržas su sagtim iš gryniausio
 563  3, 23|            savo palą perlais,~Apsijuos diržu iš brangaus metalo;~Kitas
 564  1, 22|                 Jiems davęs valią, kai ditirambą tu ~ Kuri, ar vėlei sumanytum~
 565  1, 1 |             Žirgus, aplankė.~ ~Sąžinė, Dora ir puikioji Laimė ~Vežimu
 566  2, 10|                                II, 10. Dorai ilsėdamasis, skelbia karą
 567  3, 1 |            nuostabiosios~ ~Upelis teka doro gyvenimo ~Vaga ir plūsta
 568  3, 31|                Tai, kas didu, puikiom ~Dorybėm žėri. Joms neprilygs šlovė, ~
 569  1, 4 |                Auksas pabąla.~ ~Dešine dosnia valanda ką davė, ~Vėl kita
 570  3, 25|               jį,~Nes, Dievui remiant, dosniai globojo jas, ~ Todėl dabar
 571  3, 1 |          tekėjo, miestą ~ Vagos upelių dosnių išraižė.~ ~Pavasarinės dovanos
 572  3, 15|             grožybe Atikos,~ ~Čiobrelį dosnų nuolat lankantis būry,~
 573  3, 27|                Iškels į dangų šventąją dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, ir
 574  3, 2 |               Džiaugsmo grįžtančio vėl dovanas neš; kuri ~Saulės dvigubai
 575  2, 11|        gyventojas ~Nešykšti niekad tau dovanų puikių, ~ O, spindinčia
 576  3, 23|           šiltas vilko kailis, ~Puošia drabužius rudaplaukės lapės ~ Kailis
 577  1, 11|          Karčių kuodas, smarkių Afrikų draikomas? ~Ko galva, pridengta šalmu,~
 578  3, 6 |            Pats sau svečias. Tačiau ne dramblio kaulo ten ~Ieškau, ne puošmenų,
 579  3, 2 |                 širdyje liepsna~ Dega, drasko tave meilės didžios ugnis. ~
 580  2, 16|               priešui. Bet ir per daug drąsos ~Nereikia rodyt. Kartais
 581  3, 31|             Pindaro Gadų man ~ Kamenos draudžia ir pradėtą~ Aukštą, tarytum
 582  3, 5 |          pokalbiais ir susitikimais su draugais~ ~Kam širdį sopa sužeistą,
 583  2, 6 |               valdžios ženklus, jei jų draugėj ~ Neįžengtų pavydas tuoj.~ ~
 584  2, 25|            svarainius gelsvus~ Berkit, draugės, skaisčias meskite lelijas:~
 585  3, 27|            bažnyčią prie Kražių Jėzaus draugijos kolegijos~ ~Antai kaip saulėj
 586  3, 5 |             Žaizdos gilios neslėpk nuo draugo, ~ Rūpesčių sieloj savoj
 587  2, 16|               visa, kas tik yra, ~Kitų draugystės niekad nepasiges. ~ Jis
 588  1, 16|             jau, jų stovyklos bruzda, ~Dreba jau dangus nuo trimito gausmo, ~
 589  3, 3 |             bet pasidžiaugs turimu; ne drebės, ~O ramiausiai valdys. Ir
 590  3, 7 |                   Kol nepradėjo kalnai drebėti.~ ~Išgraužus vidų, ant pamatų
 591  3, 29|                Imtum Melitės koturnais drebint!~ ~O Boelmano balsą griausmingą
 592  2, 14|              pakrantės smėlio ~ Gulasi drėgno;~ ~Te laimingas bus kelyje
 593  2, 13|                ir jinai~ Tuoj nuo Indų drėgnų gręšis ir grįš atgal.~ ~
 594  3, 9 |               tu viena, gal tiks tau~ ~Driadės vardas? Kretą apleidusi~
 595  3, 1 |        kūdikiui, ~ Narsa ir raustantis Drovumas ~ Guolį lelijomis tau išklojo.~ ~
 596  2, 22|            Štai vaizdingi laukai palei Druenciją -~Plauna bangos Hipanio
 597  2, 2 |               senatvė. ~Publijau, gali du kartus pratęsti ~ Nuopelnais
 598  2, 13|             saulės meilios austa. ~Lai dūdelė žavėsis tol,~ Kol Mergelei
 599  3, 29|               Nors Oritiją, Erechtėjo~ Dukterį, nešė sparnuotas vyras.~ ~
 600  2, 3 |              Skambioji lyra, bukmedžio dukterie, ~Kabok ant aukšto topolio,
 601  2, 25|          šventoj ugny. ~Jus, Jeruzalės dukterys,~ Miesto dangiško; jus,
 602  3, 24|             narsus, ~Mirties garbingom dulkėm nuklotas, jis ~ Gretas pralaužė
 603  3, 25|              mėlynę.~ ~Darbų kasdienių dulkės nusėda jį, ~Vargai kamuoja,
 604  2, 11|               Tau, užtarėja, nuolankūs dūmai.~ ~Maldas, Mergele, šaukiančių
 605  1, 22|                žolynai jos, klampusis~ Dumblas nekliudo srauniai jos tėkmei~ ~
 606  2, 11|            debesų minias, ~Pro rūsčius dūmus šviesūs giedros būriai, ~
 607  2, 22|                ant uolos~Pats iškiltų. Dundės kalnai,~ Kai nuo jų pas
 608  3, 24|              sukelia su trenksmu, ~ Tą dundesį padangėm neša~ Šėlstančio
 609  1, 16|            šauksmų negirdi? Rikiuotės ~Dundesio, žeme velkamų grandinių? ~
 610  2, 18|              Marso švilpynės ir ~Būgnų dundesiu ją šaukite, lai kartos ~
 611  3, 25|         pagautas, jis ~Praskrido žemėj dunksančias trobeles, ~ Žmonių būrius
 612  1, 22|             šitas vienišas, nuošaliai ~Dunksojęs kalnas, dardanų šalyje ~
 613  3, 7 |             griuvėsiais~ Virto, laukus duobėmis išrausus.~ ~Laukai apleidžia
 614  1, 22|                  Pavergia giesmėmis ir duoda~ Mokytų žodžių upeliui pradžią?~ ~
 615  1, 8 |                iždo lobių ir piliečių~ Duoklių puota prie stalų sulaiko?~ ~
 616  2, 5 |                Neskubinkit mirties nei durklu, ~ Nei ugnimi nei laivus
 617  1, 17|          žėruojančio krištolo~ Sienos, durys, langai ar mareotiški ~Vartai,
 618  1, 3 |                   Štai bičių spiečius, dūzgianti kirbinė, ~Čia atskraidinta
 619  2, 16|              neturįs savęs, ~Jo laivas dūžta prie kiekvienos salos.~
 620  3, 11|                 Kitką metai nusineša:~ Dvarams ir skeptrams, ir kolonoms ~
 621  1, 9 |          mieliau ~Ieškai lobių, giliai dvasioje slypinčių. ~Tu ryžtingas,
 622  2, 19|           krantai, ~Vėjas dūsauja vis, dvelkiant Favonams, ir ~Žvaigždės,
 623  2, 15|              plaukiančios Vilijos,~ Ar dvelkimą pirmų vėjų pavasario. ~Tavo,
 624  1, 4 |               nelauktai įtempia ~ Vėjo dvelkimas.~ ~Valandoms visoms šio
 625  3, 11|                Kastoro žvaigždės greta dvi kviečia~ ~Narsuolį. Ten
 626  1, 13|            turi:~ Žaisti mėgsta lemtis dviem kamuoliais iškart.~ ~
 627  3, 2 |              dvigubai ilgis, tą~ Laime dviguba gaubs saulė trečioj dienoj.~ ~
 628  3, 2 |              dovanas neš; kuri ~Saulės dvigubai ilgis, tą~ Laime dviguba
 629  2, 16|          šiandien kenčia išsigandęs -~ Dvigubas vargšas, nes dar prieš mūšį~ ~
 630  1, 17|                  Liūtas žaidžia čia su Dvyniais~ Ir su Jaučiu drauge, karčių
 631  3, 11|        nuskriečiau,~ ~Aukštai pakibęs, džiaugčiaus regėdamas ~Laukus lygiuosius,
 632  1, 1 |       jautukams, ~ Sklinda baubimas.~ ~Džiaugiasi taika jau uolynai niūrūs, ~
 633  2, 16|              tik tai, kas gera.~ Aš gi džiaugiuos, kad neturtas mano~ ~Nuo
 634  2, 8 |            iškris lemties, ~ Bičiuliai džiaugsis ir kitokiais~ Žodžiais kalbės,
 635  2, 16|           patiklius apgauti.~ ~Užtemdo džiaugsmą debesys rūpesčių, ~Nors
 636  3, 22|                jaunyste~ ~Tu jaunystės džiaugsmais neapsigauk tuščiais, ~Pauzilipijau,
 637  3, 3 |            santūrumas~ ~Laimi tas, kas džiaugsme ir bėdoje lemčiai nusilenkė ~
 638  1, 3 |                 Salas sukėlė; plojo ir džiūgavo~ Amerikos, Europos šalys, :~
 639  2, 27|                Ir netrokštu prie knygų džiūt~ Per naktis, išminties siekdamas
 640  1, 22|             paklausyt gaivina?~ ~Nejau Eaką rūstų vėl palenkė ~Orfėjo
 641  3, 29|          Skubėčiau per lelegų, dakų, ~ Edonų, trakų žemes jo linkui.~ ~
 642  3, 30|               karui kilus, ~ Perplaukt Egėjo ar kitą jūrą?~ ~Laikai šlovingi
 643  3, 4 |                                III, 4. EGNACIJUI NOLIJUI ~Esant nepastoviam
 644  2, 28|          karalaičio Vladislovo šlovę~ ~Ei, dievaiti, kurs valdai pasaulį
 645  2, 25|             Jūs Libano šlaitais mokate eikliai lėkt, ~Siekiat žalią Karmelį
 646  1, 7 |              lyg debesys,~ Su Favonais eikliais tolsta dešimtmečiai. ~Amžiai
 647  1, 5 |              su tavimi drauge ~Žirgais eikliaisiais jau Cerera dosni ~ Ir Amaltėja
 648  3, 11|               metų žirgus, valandas ji eiklias ~Sutramdo. Šičia aš Plejades
 649  1, 17|        baisiais nagais.~ Klauso žirgas eiklus Belerofonto čia, ~O Chirono
 650  3, 5 |                nenorės sugrįžti.~ ~Tad eikš į būrį, pas bičiulius savus, ~
 651  2, 10|               tingumą, bedievystę ~ Aš eilėmis savo rūsčiai bausiu.~ ~Nors
 652  3, 16|              man?), Fuskai, ~Užmirštas eiles, mano širdžiai mielas,~
 653  1, 22|               Juos surikiuoti griežton eilutėn.~ ~Tačiau ne graikų laurų
 654  1, 8 |                Marsas jau šaukia vėl. ~Eime! Gal Kalų vynas ir surengta ~
 655  2, 28|              paskos tau ir visi ratelį eina.~ ~Tau ant Tiberio krantų
 656  3, 22|             deja, grožis jaunų dienų, ~Einant metams, jisai nyksta ir
 657  2, 21|         nenusuki į šalį, ~ O pasitikti eini pavojų~ ~Su šypsena, lyg
 658  2, 10|          gėdinga slepiu ar saugau, -~ ~Einu aš drąsiai saulėn ir viešumon, ~
 659  1, 3 |           aukštą.~ ~Tad leisk žygiuoti eisenoms ir puošniais ~Vežimais Mūzoms
 660  3, 29|             vyras.~ ~Skraidina žirgas, Elbės nei Reino, nei ~Skaidriosios
 661  2, 10|               aš visai ~Žinot nenoriu. Elgias išminčiai taip:~ Apie save
 662  2, 25|            galatietes, vardan ~Stirnų, elnių jaunų, kurie~ Braido šlaitais
 663  3, 31|             mokytumo savojo vandenis ~ Ėmei plukdyti. Atmintin tau~
 664  1, 5 |                jau plaukiąs, ~Sruventi ėmęs nuo septynių kalvų ~ Balzamas,
 665  3, 29|           žuvusią padermę ~Deukalionas ėmėsi žemėje, ~ Nuslūgus jūrai,
 666  3, 16|        bangelės ~ Rieda auksinės.~ ~Ir Empūzai čia pašvęsta giraitė, ~Tarp
 667  3, 31|          puslapių, įspraustų ~Rėmelin, ėmus popieriui po presu ~ Sunkiuoju
 668  3, 1 |             Žodžius jo lydint, meiliai Enotrėjos ~Šaltiniams tarė: "Bėkit
 669  1, 9 |           Lieja ašaras vandenin.~ ~Gal Eolą padės raudos sutramdyti ~
 670  2, 21|            bangas ~ Smarkaus Nerėjo ir Eolo~ Urvo išdykėlių - vėjų pokštus?~ ~
 671  2, 21|           nepaisai nuolat grūmojančių ~Eolų, taipgi jūros rūsčios bangų, ~
 672  3, 29|               jo linkui.~ ~Tad kur per erdvę neša mane viltis ~Ir mano
 673  3, 6 |               Slypi mano viduj. Sielos erdvi dalis ~Slepia turtų daugiau
 674  3, 29|               tėvą jų, ~ Nors Oritiją, Erechtėjo~ Dukterį, nešė sparnuotas
 675  2, 8 |          patinka kartais.~ ~Kvaili mes esam, manom, kad jie tikri. ~
 676  3, 23|          ARIMINUI ~Tik dvasios turtais esame pranašesni už žvėris~ ~Laimės
 677  3, 4 |             III, 4. EGNACIJUI NOLIJUI ~Esant nepastoviam likimui, ~reikia
 678  1, 8 |         varganas sutemas? ~Tad kilkim! Etą, Parą sujunkime ~ Su Gadais,
 679  3, 22|                 Nudrėskė vakare audrūs Etezijai. ~Parkos pirštai greiti
 680  1, 9 |              Iš turtingų salų, pučiant Etezijams, ~Vis neplukdo namo, jei
 681  2, 19|                šnabždesiu neramiu ~ Ją Etezijų sūkurys.~ ~Ar pirmoji šalna
 682  3, 1 |        Valdovas tyro būdo gimė.~ Šitas Etrurijos nuostabiosios~ ~Upelis teka
 683  3, 31|              švyti skaisčiai.~ ~Kapuos etruskų cezarių pamiršti ~Vardai
 684  2, 21|          Turėsi perplaukt, nei padūkę~ Eurai-žirgai, kuriuos teks balnoti?~ ~
 685  2, 3 |         išdykauja vėjas.~ ~Lai lengvas Euras, skrisdamas pro tave, ~Stygas
 686  3, 31|               Net ~ Valdąs ir Romą, ir Europą~ Urbonas, Lacijaus tėvas,
 687  1, 3 |           plojo ir džiūgavo~ Amerikos, Europos šalys, :~ Azijos, Afrikos
 688  2, 28|             Jau tauraus trimito garsas Eurus iš miegų prikėlė.~ ~Tau
 689  3, 16|             Tarp žalių krantų sruvenąs Ezaras, ~Šokčioja lengvai jo bangelės
 690  1, 19|           neramiai žibą ~Aukso rūmuose fakelai.~ O, šokėjai nakties, o,
 691  1, 8 |             braižome; atstoja ~ Griovį Falerno srovelė šičia.~ ~Tad kilkim!
 692  3, 25|            puošiančias jų kaktas. ~ Ir fascijus matys tironų,~ Spindinčius
 693  2, 22|                skrieju pro ~Krištolinę Fasidę aš~ Ir dakus įžūlius, ir
 694  1, 7 |           Lekia metai lyg debesys,~ Su Favonais eikliais tolsta dešimtmečiai. ~
 695  2, 19|           Vėjas dūsauja vis, dvelkiant Favonams, ir ~Žvaigždės, sargės nakties,
 696  3, 22|      pakirdusią ~Glamonėjo šilti vėjai Favonijai, ~Nudrėskė vakare audrūs
 697  2, 15|              aštriu plektru:~"Upę šią, Febo mylimą,~ Pieridžių dažnai
 698  1, 3 |               šventuosius laurus.~ ~Ir Febui skirtas Kintas tau lenkiasi, ~
 699  3, 23|              marguosius ~Papuošė gamta Filomelei pilkai, ~Gražesni šlakai
 700  3, 32|              lyra, neužbaigus posmų.~ ~Fleita bedarbė ir užmiršta lyra ~
 701  2, 13|              pirštais bandyk prikelt,~ Fleitoms tylinčioms vėl gyvastį sugrąžink. ~
 702  2, 22|          šauksiu uolas čionai, ~Graikų fleitos melodija~ Kviesiu akmenis,
 703  3, 11|                Antai svetingus debesis Fosforas ~Praskirti bando. Ten Skorpionas
 704  3, 16|             jūs man šimtabokštę Romą, ~Frigų akmenim jos namus išpuoštus, ~
 705  3, 16|             atnešk (kas uždraus man?), Fuskai, ~Užmirštas eiles, mano
 706  3, 29|               veskit karius, ginklus ~ Gabenkit, nes pagimdė šitas~ Kraštas
 707  1, 2 |              jis pavergtiems Kurams ir Gabijams. ~ Ką paliko mums Vakaras~
 708  1, 8 |               Etą, Parą sujunkime ~ Su Gadais, Tiberį - su Gangu,~ Tagą -
 709  3, 31|              Tačiau nuklyst už Pindaro Gadų man ~ Kamenos draudžia ir
 710  2, 10|              Šio amžiaus ydas rauti be gailesčio:~ Klastas, tingumą, bedievystę ~
 711  2, 2 |            amžių.~ ~Tas, kurio mirties gailestavo žmonės, ~Dar ilgai gyvens.
 712  1, 22|              Trokštančius jų paklausyt gaivina?~ ~Nejau Eaką rūstų vėl
 713  3, 16|             uola? Ar skambieji Pindo ~ Gaivūs šaltiniai?~ ~Akvilonas koks
 714  2, 25|                  Miesto dangiško; jus, galatietes, vardan ~Stirnų, elnių jaunų,
 715  1, 2 |              Rytas, žiūrėk, didį išvys galbūt.~Jei lemtis panorės juokaut~
 716  3, 2 |             vos paskutiniu kvapu. ~Jei galėtum išgirst mane,~ Neraudotum
 717  2, 16|                aš valdysiu.~ ~Visi mes galim viską paniekinti, ~Tačiau
 718  2, 7 |                gyvybę, ~Davė tau sykiu galimybę mirti. ~Tik darbais žmogus
 719  2, 16|          nebijoti -~ Taip šio pasaulio galingiems vyrams~ ~Aš drąsiai skelbiu.
 720  3, 7 |           tvirtovės ~ Krito nuo priešo galingo ginklo.~ ~Ne kardas kaltas
 721  2, 22|                                II, 22. Galingojo ir nenugalimojo Lenkijos
 722  3, 5 |              savoj nelaidok.~ ~Medžius galingus, kirvio nebijančius, ~Ugnis
 723  3, 5 |                slapta, ~ Ir griūvančių galiūnų svoris~ Laužo medžius mažesnius
 724  3, 16|                patylom, čia sraunus be galo ~ Teka Almonas, -~ ~Trykšta
 725  2, 5 |               valstybė~ Yra, silpnėja, galop sugriūva,~ ~O josios žmones
 726  3, 24|           Hemas pritrenktas, ir Kalpė~ Galvas aukštąsias prieš jį nulenkia.~ ~
 727  3, 24|                  Užgriūva juos dangaus galybės,~ Krūvos griuvėsių griausmus
 728  1, 17|                liepsna,~ Juosia įsčias gamtos, šviesulius, gimdančius ~
 729  1, 22|              tviska. Dainiai, jums jau gana sava ~ Šlove puikuotis:
 730  3, 9 |       pradžiugint.~ ~Ne veltui skelbia Gando trimitas, jog ~Tu, įžvalgioji,
 731  2, 28|                                II, 28. GANDUI ~Apie tai, kad jis privalo
 732  1, 8 |                 Su Gadais, Tiberį - su Gangu,~ Tagą - su Baktrais, su
 733  1, 17|               padangės giedros pievose ganosi, ~Raktininkas pavasario,~
 734  3, 10|              teplukdo.~ ~Lai apie tave garamantai gieda, ~Lai apie tave sužinos,
 735  2, 13|      Išdraikyti Zefirų, kaip~ Sklaidos garbanos ir liejasi jų lietus. ~Dar
 736  2, 11|             Savo švenčiausios globėjos garbei.~ ~
 737  2, 13|              tol,~ Kol Mergelei skirta garbinanti giesmė~Saulę permaldaus
 738  3, 9 |               Žėrintis auksas, bet pro garbingą~ ~Kuklumo skraistę aukso
 739  3, 31|                  Lankei jaunystėj, ten garbingai ~ Amžiną šlovę pelnyt išmokai~ ~
 740  3, 27|            atnašų šventųjų~ ~Koks nors garbingo luomo garbus narys. ~Džiaugsmingą
 741  3, 31|             tavosios vandenyno ~ Ir iš garbingojo vardo uosto~ ~Neranda kelio.
 742  3, 24|              Rudamina narsus, ~Mirties garbingom dulkėm nuklotas, jis ~ Gretas
 743  3, 7 |                 nutilo mūšiai.~ ~Vadus garbingus, žygių garsių vertus, ~Nelaisvėj
 744  1, 5 |                saulei.~ ~O mes gi tėvą garbinsim pakelėj ~Visi suklaupę.
 745  3, 27|               Koks nors garbingo luomo garbus narys. ~Džiaugsmingą dieną
 746  3, 24|               laurus žadėdama ~Ir didį garsą, sielų valdytoja, ~ Garbė,
 747  2, 28|            lėki -~ Jau tauraus trimito garsas Eurus iš miegų prikėlė.~ ~
 748  1, 22|            srauniai jos tėkmei~ ~Jinai garsėja auksu ir Atikos ~Smaragdais
 749  3, 31|            presu ~ Sunkiuoju aimanuoti garsiai, ~ Gimsta knygelė plona
 750  2, 16|                Nereikia rodyt. Kartais garsiais šauksmais ~ Gali nelaimę
 751  2, 25|            Nimfos, šlovę suteikt galit garsiems kalnams;~Lai užmigusi tarp
 752  3, 1 |               šlovingoji ~Iš Vatikano, garsinsiu. Gulintį ~ Lopšy, pilnam
 753  3, 16|                 mano širdžiai mielas,~ Garsiojo Flako.~ ~
 754  2, 25|               stačiais~ Ir gražios, ir garsios motinos vaikas; štai ~Žengia
 755  3, 10|                jis abiems pasauliams ~ Garsų triumfą.~ ~Teapsako jis,
 756  1, 2 |             tautą trumpai valdyt,~ Vėl garsus žemdirbys savo trobelėn
 757  1, 11|           grėsmingu žvilgsniu Hektoras gąsdino ~Priešus, tartumei viesulas~
 758  3, 2 |               ilgis, tą~ Laime dviguba gaubs saulė trečioj dienoj.~ ~
 759  3, 5 |            išsitiesęs ant pakriaušės,~ Gaudesio Halės gimtos klausykis.~ ~
 760  3, 16|             šaltiniai ~Klega ir aplink gaudesys jų sklinda, ~ Vandeniui
 761  1, 9 |                  Kur beeitum, nešies - gaudžiančio Bosporo ~ Nesvetinga pakrante
 762  2, 8 |              bet tik retai kada ~ Tiek gaunam, kiek žadėta buvo:~ Atpildas
 763  3, 24|        skriaudas,~ Ir barbarų kohortos gausios ~ Jo negalėjo įveikti niekaip,~ ~
 764  2, 5 |          platybėmis ~ Nusirita pabūklų gausmas,~ Žybčioja liepnos. Sukrūpsi
 765  2, 19|           manęs sprunki, ~Kai audringu gausmu Afrikas baido ją, ~Kai užgriūna
 766  1, 2 |              supins nuotykių įvairių, ~Gavęs tautą trumpai valdyt,~ Vėl
 767  1, 8 |             Bet šokinėti su luperkais~ Geba puikiausiai tos pačios kojos~ ~
 768  3, 31|              Atmintimi, daug šimtmečių gebančia ~ Aprėpti. Žinomos tau visos ~
 769  1, 16|                   Priekaištas gyvas.~ ~Gėdina silpnas mus rankas senieji ~
 770  2, 10|             jog po savo stogu~ Ką nors gėdinga slepiu ar saugau, -~ ~Einu
 771  3, 7 |                                III, 7. Gėdingam amžiaus gobšumui~ ~Tuščiai
 772  3, 7 |            Užima ją guvus ~ Nemokša ar gėdingas sukčius,~ Švytinčiu veidu
 773  2, 16|               galėsi~ Perplaukt pavydo gėdingo jūras.~ ~Smūgius likimo
 774  1, 5 |              skuba.~ ~Tuo tarpu juodas Gedulas, Prievarta, ~Karai ir varį
 775  2, 7 |             kaimynų ~Girdis per dažnai gedulingos giesmės,~ Mirčiai atėjus.~ ~
 776  1, 22|        pavasaris ~ Džiugus artėja, jau gegužis ~ Žalias iš tolimo kelio
 777  2, 16|              neturtas mano~ ~Nuo aukso geismo saugo tvirtai mane. ~Daugiau
 778  2, 16|           drąsiai skelbiu. Kai nedorus geismus ~Valdyt išmoksi ir pažabosi
 779  2, 16|          nenori, vargšas.~ ~Nors širdį gelia jam nuo baisių bėdų, ~Vaidina
 780  3, 27|          laimingai ir nusileisk į pat ~Gelmes tamsiąsias žemės, nes į
 781  1, 1 |         sugrįžo, metai, ~Praeitų laikų gelmėse užgimę, ~Perlų jau kruša
 782  3, 16|            antras, ~Trazimenas čia, iš gelmių skaidriųjų ~Gintarus barstąs,
 783  3, 27|         sustabdyt ~ Klastingą Istrą ir geloną,~ Baisų tarytum angis nuodinga.~ ~
 784  3, 24|               Vedė jį ten, kur daugiau gelonų.~ ~Narsa, Dorybė ir Pamaldumas
 785  3, 11|                 Šuns ir Cereros valdas gelsvąsias?~ ~Kuomet teisinga ir atkakli
 786  2, 15|               rankios skaidrius lašus ~Gelsvo gintaro ar sakų,~ Čia jaunimo
 787  3, 15|               amžius~ ~Skrajūnės Mūzų, gelsvosios pavasario~ Dukros, Himeto
 788  2, 25|               ir ~Krokų, ir svarainius gelsvus~ Berkit, draugės, skaisčias
 789  2, 28|          didžią šlovę~ Skelbki medams, geltonplaukiams agatirsams, ~ Kilikiečiams,
 790  3, 11|                tavęs tik~ Žnyplėmis ir geluonim neliestų.~ ~O auksakartis
 791  2, 25|        nepaliausiu melst, ~Izaoko sena gentie,~ Jūs Libano šlaitais mokate
 792  2, 5 |          mažyčiais taškeliais virto.~ ~Gentis klajokles, kur bekeliautų
 793  2, 11|                  Stebis tavim heniochų gentys.~ ~Ir tie, kam saulė matosi
 794  2, 2 |               gyvenimą reikia pratęsti gerais darbais~ ~Sniegas, kurs
 795  3, 10|              maurai, tie, kas iš Kidno geria ~ Ir Enipėjo.~ ~
 796  2, 16|            žodžiais nesitikėk atremt. ~Geriausias ginklas prieš įžūlias šnekas ~
 797  1, 11|              turi šiuos tris ~Dalykus, Gerionui tu~ Lygus, ir neparblokš
 798  1, 8 |          Sumerkęs spindulius į vyną, ~ Gėrisi atspindžiu savo mėnuo,~ ~
 799  3, 4 |              ji, o nelaimės skaudžios ~Geros tuo, kad jos ištvermės suteikia, ~
 800  3, 15|                nuolat lankantis būry,~ Gerosios viešnios laukų, ~ Medaus
 801  1, 1 |            nutolo, ~Išguita kadais jau Gerovė grįžta, ~Jau miestus Taika,
 802  3, 29|               padėjusiam, ~ Po gurkšnį gerti iš tavosios~ Iškalbos ir
 803  3, 9 |       veriančius perlus tu~ Išmintimi, gerumu užtemdai.~ ~Čia raudonieji
 804  1, 5 |          Cerera dosni ~ Ir Amaltėja su gėrybių~ Pilnu ragu aplankyti skuba.~ ~
 805  3, 4 |              kuris per ilgai kamuoja, ~Gęsta pamažėl. Bus lemtis lengvesnė ~
 806  2, 22|            tenai,~ Kur patvinęs krauju getišku Bosporas ~Kunkuliuoja, ridendamas~
 807  2, 18|          vargingos, vys ~ Ligi medų ir getų,~ Skundais jūsų sujaudinta.~ ~
 808  2, 22|        nelauktai, ragus~ Laužantį jai, getus sprunkančius, abiejų ~Mūšių
 809  3, 10|               Lai apie tave garamantai gieda, ~Lai apie tave sužinos,
 810  2, 13|                liejasi jų lietus. ~Dar giedok, kaip gražiai blauzdas~
 811  2, 22|               atsilieps: "Valio!"~ Vėl giedosiu, kaip tu konkanus įveikei. ~
 812  2, 13|              JULIJUI ROZAI ~Kviečia jį giedoti šventą poeziją ~Palaimintajai
 813  3, 27|            apžvelgs ir~ Minią didžiulę giedru žvilgsniu jis.~ ~Po to,
 814  2, 22|               atvangos.~ Saldžiabalsėm giesmėm šauksiu uolas čionai, ~Graikų
 815  1, 22|             Pierides pačias ~ Pavergia giesmėmis ir duoda~ Mokytų žodžių
 816  3, 2 |                 ir ~Gyvasties netvirta gija~ Dar alsuoja vos vos paskutiniu
 817  3, 22|            pirštai greiti pina lemties gijas, ~Ir jau jų niekada ji išardyt
 818  3, 9 |                Vyrų kovas tau auksinėm gijom~ ~Beaudžiant, tai tau dingteli
 819  1, 22|               ir dvasią neša.~ ~Ir tai giliąja plaukia minčių vaga, ~Tai
 820  1, 9 |                septyniomis ~ Vagomis į gilias marias.~ ~Grįši tu į tėvų
 821  3, 5 |        Publijau, jam atlėgs. ~ Žaizdos gilios neslėpk nuo draugo, ~ Rūpesčių
 822  1, 2 |          pakaitomis ašaros ir juokai, ~Gilų sielvartą štai, žiūrėk,~
 823  1, 17|             įsčias gamtos, šviesulius, gimdančius ~Visa, juosta žvaigždynų.
 824  1, 9 |                tau ~Ir didingus žygius gimdantis ryžtas, ir ~Žodžiai tokie,
 825  2, 5 |             dėl šuns ~Beverčio grobio. Gimdo blogybės mat ~ Blogybes,
 826  3, 1 |     nedrumsčiamas ~ Valdovas tyro būdo gimė.~ Šitas Etrurijos nuostabiosios~ ~
 827  3, 1 |               Lietum apšlakstė. Kai tu gimei, tuojau, ~Nusišypsoję tarsi
 828  3, 31|         Sunkiuoju aimanuoti garsiai, ~ Gimsta knygelė plona iš lėto.~ ~
 829  3, 11|              Tau, o Pranciškau, Olimpą gimtą.~ ~Antai svetingus debesis
 830  3, 29|               Belgijos liūtai, jūs ~Iš gimto lizdo veskit karius, ginklus ~
 831  3, 5 |            pakriaušės,~ Gaudesio Halės gimtos klausykis.~ ~
 832  3, 22|             mato žvaigždžių ugnis,~Lyg gimtųjų namų žiburius languose.~ ~
 833  1, 9 |                vargstančią Lenkiją, ~Į gimtuosius kraštus, brangiąją tėviškę. ~
 834  3, 9 |         pavadint tave, ~Prie Boristeno gimusi nimfa? ~ Gal Esi Temidė,
 835  3, 25|               džiugina jo akis, ~ Nors gina jį kohortos stiprios, ~
 836  2, 27|                Nei tribūnose aidintys~ Ginčai mokyti man džiaugsmo neatneša, ~
 837  2, 14|              šventa valdove, ~Nuo uolų gini per vandens platybes ~Skubančius
 838  3, 27|          apšlakstytais kraujo~ Purpuru ginklais šlovė, ir Džiaugsmas.~ ~
 839  2, 16|          nesitikėk atremt. ~Geriausias ginklas prieš įžūlias šnekas ~ Yra
 840  3, 7 |               Krito nuo priešo galingo ginklo.~ ~Ne kardas kaltas dėl
 841  2, 5 |             Marsas suranda ir ~Visokių ginklų. Štai svetimautojos ~ Meilus
 842  2, 10|          Dvasia karinga ryžtuosi tiesą gint, ~Šio amžiaus ydas rauti
 843  1, 22|          Atikos ~Smaragdais žaidžia, o gintarinės jos ~ Bangelės melodingai
 844  3, 23|               pilkai, ~Gražesni šlakai gintarinį kailį ~ Lūšims nubarstę.~ ~
 845  2, 15|                skaidrius lašus ~Gelsvo gintaro ar sakų,~ Čia jaunimo būriai
 846  3, 16|             čia, iš gelmių skaidriųjų ~Gintarus barstąs, Piavos bangelės ~
 847  3, 16|                Ir Empūzai čia pašvęsta giraitė, ~Tarp žalių krantų sruvenąs
 848  2, 7 |                to, kad namuos kaimynų ~Girdis per dažnai gedulingos giesmės,~
 849  2, 11|         niekingas.~ ~Ar girdit? Kokios girdisi giesmės man ~Ir skambios
 850  2, 25|           smaigalius šoka ir, ~Aukštus girių namus skubiais~ Šuoliais
 851  3, 29|                  Kamanas jam iš šventų girliandų~ ~Užmaukit. Kaip jis karpo
 852  2, 16|               kaip teisėjas kaltint ar girt širdy. ~ Žmonių sprendimai
 853  3, 22|                 kurią rytą pakirdusią ~Glamonėjo šilti vėjai Favonijai, ~
 854  3, 4 |             stiprumą~ ~Ar tave švelnus glamonės vėjelis, ~Ar blaškys audra
 855  3, 29|             paženklinta ~Kakta ir lyrą glaudžianti taip dažnai ~ Krūtinė. Dainiau,
 856  3, 29|                Aš puolu į glėbį tau, ~ Glaudžiuosi prie karštos krūtinės, ~
 857  1, 4 |           pastūmėtas irklų, ~Kai bures glebias nelauktai įtempia ~ Vėjo
 858  2, 15|              rasą rausvuos žieduos~ Ar gležnas žibutes, ar nuotakius krantus ~
 859  3, 1 |            atrodo, leidos ant kūdikio ~Gležnų lelijų švelniosios snaigės
 860  2, 11|           paskirkit~ Savo švenčiausios globėjos garbei.~ ~
 861  3, 11|   nepabūgstantį, ~Man patikėti Liūtui, globojančiam ~ Ugninę Vasarą, pasėlius,~
 862  3, 25|                Dievui remiant, dosniai globojo jas, ~ Todėl dabar dievų
 863  3, 29|            veidą, regėti, jog ~Dievybė glūdi jo šviesioje širdy, ~ Išgirsti
 864  1, 9 |              Neša žirgas kartu vyrą ir glūdinčią ~Jo krūtinėj tvirtoj narsą.
 865  3, 7 |               III, 7. Gėdingam amžiaus gobšumui~ ~Tuščiai dejuojam, skundžiamės
 866  1, 8 |            senolių papročius pardavėm ~Godžiajam Tirui, ar net į Tulę juos ~
 867  3, 6 |           netikiu niekados ~Ir likimui godžios rankos neištiesiau, ~Kad,
 868  3, 16|                Kurgi ta ūksmė Helikono gojų? ~Kidnas kur? Melsvųjų kalnų
 869  3, 31|                ir Apolonui,~ Mūzoms ir Gracijoms - visą amžių,~ ~Kai tik
 870  3, 9 |               Esi Temidė, iš trijulės~ Gracijų gal tu viena, gal tiks tau~ ~
 871  3, 29|             karai ~ Ir griaudi barbarų Gradyvas:~ Šalį užpuolė jau trečias
 872  3, 27|                  Ir pasirungti į Istmą graikai.~ ~O, marmurinis būste,
 873  3, 9 |                 Uždusdami, o stirnelės grakščios~ ~Ūglius sau skabo. Bet
 874  1, 19|           šokėjai nakties, o, ratelius grakščius ~Lydintys amžini deglai!~
 875  1, 16|               Cezari, strėlėm, ugnimi, grandinėm, ~ Kardu grasina.~ ~Baktrai
 876  1, 16|                 Dundesio, žeme velkamų grandinių? ~Argi nematai, štai dar
 877  2, 16|                naštą,~ Slegiantį aukso grasaus sunkumą.~ ~Jei neapkrautas
 878  3, 4 |           valdo miestą ~Konsulas, kada grasinąs likimas ~Smūgiais atkakliais
 879  1, 17|             kovą didikų ir~Net valdovų grasinimus.~ Jei maištinga minia ūžia,
 880  2, 16|                kai likimas ims įžūliai grasint, ~Kai garsią kilmę tavo
 881  1, 7 |            muzika maloni~ Nei švilpynė graudi nesugrąžins atgal. ~Nors
 882  2, 5 |              mirčiai? Štai (net žiūrėt graudu!) ~ Išklibinta maištų valstybė~
 883  3, 5 |                    Tave tylėjimas taip graužia,~ Persmelkia kiaurai gėla
 884  3, 5 |          nebijančius, ~Ugnis nuverčia, graužianti juos slapta, ~ Ir griūvančių
 885  3, 16|               senatas?~ ~Eikite šalin, graužuliai įkyrūs, ~Kviečiasi mane
 886  2, 6 |              apgaulių vilčių, ~Kartais grašių smulkių liaudžiai pažerdama ~
 887  3, 31|               iš ~Stagiros teigia. Nei gražbylystės tau ~ Nestinga, nei lengvumo
 888  3, 23|               gamta Filomelei pilkai, ~Gražesni šlakai gintarinį kailį ~
 889  2, 13|              lietus. ~Dar giedok, kaip gražiai blauzdas~ Plauna Kintija,
 890  3, 23|         Purpuro rūbais.~ ~Bet vis tiek gražiau sparnelius marguosius ~Papuošė
 891  2, 16|          laukia, ~ Leidžia tuščiai jis gražiausią metą.~ ~Anas į rūmus veržias,
 892  2, 25|                kauburiais stačiais~ Ir gražios, ir garsios motinos vaikas;
 893  3, 16|          šmaikštumų pilnos. ~Čia gėlių gražių krepšelius priskintus ~
 894  3, 24|            kalnus ir tarpeklius ~Ugnim greitąja perskrieja jis, ir štai:~
 895  1, 9 |               Šitaip mielo sūnaus, jei greitas laivas jo ~Iš turtingų salų,
 896  2, 25|             palikęs juos,~Tarsi stirna greitoji, kai,~ Pastebėjus staiga
 897  3, 31|                Svoris ir švinas sparnų greitųjų~ ~Nekausto, kol iš puslapių,
 898  3, 27|             iki tol te Karolis vežimu ~Greituoju Marso mūšin skubės, tegu ~
 899  1, 7 |              nuskries.~ Ak, kaip Notus greitus ragina valanda! ~Lyros muzika
 900  1, 1 |                  Štai žiaurių karų jau grėsmė nutolo, ~Išguita kadais
 901  1, 2 |             metų srovė mums vis naujas grėsmes. ~Tas, kurs vakar ramiai
 902  1, 8 |              jaunuolis, bijo~ ~Jis per grėsmingą Tiberį plaukti, kai ~Tasai,
 903  1, 1 |                POPIEŽIUI URBONUI VIII ~Grėsmingai turkų kariuomenei pasitraukus
 904  1, 11|              traukiasi paskubom.~ Taip grėsmingu žvilgsniu Hektoras gąsdino ~
 905  3, 11|            Orionas,~ Kastoro žvaigždės greta dvi kviečia~ ~Narsuolį.
 906  2, 11|               audrų karingų;~ ~Iškrikę gretos barstosi į visas ~Puses,
 907  2, 13|            jinai~ Tuoj nuo Indų drėgnų gręšis ir grįš atgal.~ ~
 908  2, 11|             Valio, triumfe! - triskart griaudė~ Audros ir triskart - žaibai
 909  3, 29|                Dunda seniai karai ~ Ir griaudi barbarų Gradyvas:~ Šalį
 910  3, 27|                lūpoms; jis tėvynei~ Ir Griaumsvaldžiui ginklus aukoja.~ ~Te jūsų
 911  2, 7 |               Valanda viena karalystes griauna, ~ Augusias amžius.~ ~Per
 912  3, 27|         susirinkdavo ~ Pagerbt Korinto Griausmavaldžio ~ Ir pasirungti į Istmą
 913  3, 29|            drebint!~ ~O Boelmano balsą griausmingą ir ~Jo iškalbingą žodį išgirdęs,
 914  3, 24|             galybės,~ Krūvos griuvėsių griausmus palydi.~ ~Kalnai vaitoja
 915  3, 31|          kolona;~ Žvaigždžių vežimą ir griaustinio ~ Žirgus sustabdė, iki žvaigždynų~ ~
 916  1, 16|                štai dar vienas punas ~ Griebiasi ieties?~ ~Šaukiasi tavęs,
 917  1, 17|              įsakymus.~ Jis sudraudžia griežtai ir aptvaran žvaigždžių ~
 918  1, 22|             sumanytum~ Juos surikiuoti griežton eilutėn.~ ~Tačiau ne graikų
 919  2, 14|         švelnius sapnus nuraminta jūra~Grimzta ir tyli ant pakrantės smėlio ~
 920  1, 8 |          Tvirtoves braižome; atstoja ~ Griovį Falerno srovelė šičia.~ ~
 921  3, 5 |            Žolėn rasoton nerūpestingai griūk ~ Ir, išsitiesęs ant pakriaušės,~
 922  3, 25|            plačius didingus miestus, ~ Griūsiančius tuoj, kaip likimo lemta.~ ~
 923  3, 24|             skildami perpus, ~Baisingą griūtį sukelia su trenksmu, ~ Tą
 924  3, 5 |           graužianti juos slapta, ~ Ir griūvančių galiūnų svoris~ Laužo medžius
 925  2, 16|              drąsiai.~ ~Tada nei jūra, griūvanti iš viršaus, ~Nei griausmas,
 926  1, 7 |            bokštus sugriovusi. ~O virš griuvenų tų baisių,~ Virš kapų, didžiūnus
 927  2, 5 |         nuolaužos ~Palaidoja, ir lieka griuvėsiai vien. ~ Ant jų gal užrašys
 928  3, 7 |              laidodama baisias ~Kaltes griuvėsiuos, užteršė šaltinius, ~ Upes
 929  1, 1 |       Nuoširdumas iš tolimosios Tulės ~Grįžt išdrįsta, o iš puikaus Olimpo ~
 930  3, 2 |               dienos aušra,~ Džiaugsmo grįžtančio vėl dovanas neš; kuri ~Saulės
 931  1, 9 |           laukia išskėstomis ~ Rankom, grįžti maldauja ji.~ ~Šitaip mielo
 932  1, 7 |             beskambant, lemties ranka~ Grobia miestus, tautas ir varganoj
 933  2, 5 |             tasai - dėl šuns ~Beverčio grobio. Gimdo blogybės mat ~ Blogybes,
 934  2, 6 |          lobiai gulės šalia, ~Lai juos grobsto kvailiai; aš nelaikau vertu ~
 935  2, 15|              Kai savąja lyra pirmąkart grojau aš. ~Dar tik vaikas tada
 936  1, 16|              Plaukti paliauna.~ ~Mūza, grok ir tu: tarsi Lesbo dainiai, ~
 937  1, 16|            dainiai, ~Tu užgauk stygas, groki Dirkės giesmę, ~Kad sugrįžtų,
 938  3, 1 |                švilpyne menka ~Nemiela groti, nei pamėgtom minios ~ Stygom,
 939  3, 16|              dangus ir gamta vilioja, ~Grožio nuostabaus kupina pakrantė ~
 940  3, 4 |              jos ištvermės suteikia, ~ Grūdina narsą.~ ~Liūdesys, kuris
 941  2, 21|                 Bet tu nepaisai nuolat grūmojančių ~Eolų, taipgi jūros rūsčios
 942  1, 4 |           puošia, ~Diržas su sagtim iš gryniausio aukso, ~O pečius dailus
 943  3, 29|            lėmus, metęs per petį jis ~ Grynuolį aukso (sklinda gandas) - ~
 944  2, 16|               Strėlės pramušt nepajėgs gudrumo.~ ~Ir kai likimas ims įžūliai
 945  2, 14|            tyli ant pakrantės smėlio ~ Gulasi drėgno;~ ~Te laimingas bus
 946  2, 6 |                vis viena, kokie lobiai gulės šalia, ~Lai juos grobsto
 947  3, 1 |                Iš Vatikano, garsinsiu. Gulintį ~ Lopšy, pilnam baltų ligustrų, ~
 948  3, 1 |               ir raustantis Drovumas ~ Guolį lelijomis tau išklojo.~ ~
 949  3, 29|           kelių galvą padėjusiam, ~ Po gurkšnį gerti iš tavosios~ Iškalbos
 950  3, 16|          Glosto švelnūs čia šilto vėjo gūsiai,~Spindi čia dangus ir gamta
 951  2, 19|                  Kai pabėgsi, staigaus gūsio pagautas, vėl ~ Šauksiu:
 952  3, 7 |            Prie vaišių stalo. Užima ją guvus ~ Nemokša ar gėdingas sukčius,~
 953  2, 19|              man ~ Lig tavęs žiburiais gyvais.~ ~
 954  2, 13|                Fleitoms tylinčioms vėl gyvastį sugrąžink. ~Nei auksinių
 955  3, 2 |          mirtis marmuro skruostus, ir ~Gyvasties netvirta gija~ Dar alsuoja
 956  2, 2 |        PUBLIJUI MEMIJUI~Trumpą žmogaus gyvenimą reikia pratęsti gerais darbais~ ~
 957  1, 7 |              Kol diena po, dienos bėga gyvenimas, ~Tol mums, Telefai, lemta
 958  3, 1 |       nuostabiosios~ ~Upelis teka doro gyvenimo ~Vaga ir plūsta išmintimi
 959  2, 16|              kiekvienos salos.~ O tas, gyvent gerai panoręs, ~ Turtą sava
 960  3, 27|                   O, marmurinis būste, gyventojams ~Dangaus aukštybių skirtas
 961  2, 11|          metalas.~ ~Nors Enipėjo šalto gyventojas ~Nešykšti niekad tau dovanų
 962  3, 9 |              Apdengt altorius skliauto gyventojų, ~ Papuošt juos, beturčius
 963  2, 16|                bus lemta. Skiriasi tik gyvi, ~Numirę - lygūs. Vieną
 964  2, 7 |                 Valanda, kuri davė tau gyvybę, ~Davė tau sykiu galimybę
 965  3, 2 |           kitokia jau, nei buvai,~ Jau gyvybės nedaug kūne apmirusiam ~
 966  3, 29|              akis man krinta~ ~Kilnaus Habekvo Mūzų paženklinta ~Kakta
 967  3, 5 |              ant pakriaušės,~ Gaudesio Halės gimtos klausykis.~ ~
 968  1, 22|               šitaip nustebina, ~ Taip Hebro, tekančio pro šalį,~ Klausosi
 969  1, 11|               Taip grėsmingu žvilgsniu Hektoras gąsdino ~Priešus, tartumei
 970  2, 5 |         šypsnys įžiebia karą, ~ Ir dėl Helenos šalis liepsnoja.~ ~Anas
 971  1, 22|           uolos slinko, leidos ~ Šokti Hemonijos akmenynai.~ ~Ar kitas dainius
 972  1, 17|            Belerofonto čia, ~O Chirono hemoniškos~ Strėlės niekad žvėrių šičia
 973  2, 11|               bokštais, ~ Stebis tavim heniochų gentys.~ ~Ir tie, kam saulė
 974  3, 31|               pradėtą~ Aukštą, tarytum Heraklio stulpas,~ ~Koloną liepia
 975  3, 11|              didis vėl ~Šlove sau lygų Herkulį šaukiasi, ~ Antai senieji
 976  3, 23|                 nei auksą ~ Plukdantis Hermas.~ ~Neieškok tuščiai, kur
 977  2, 28|               valdove, tavo didį vardą Hermo~ Dosnūs vandenys rašys auksinėm
 978  3, 1 |          nustebusius užlies jo ~ Lobių Hesperijos pilnos upės."~ ~
 979  3, 29|         Mortierį, ir Libentą,~ Valijų, Hezijų, širdžiai mielą?~ ~O didžiavyriai,
 980  3, 11|           Šičia aš Plejades regiu ~ Ir Hiades, kurios užleidžia~ Tau,
 981  3, 15|          gelsvosios pavasario~ Dukros, Himeto pulkai, ~ Šviesi grožybe
 982  2, 26|                 Sniego vežimu aplankyk Hipanį, ~ Mezijos slėnius.~ ~Lai
 983  2, 22|              Druenciją -~Plauna bangos Hipanio juos,~ Juos skalauja šalti
 984  3, 16|                  Trykšta skaidrios čia Hipokrėnės versmės. ~Mūzoms pašvęsti
 985  2, 18|           MOTINAI~Amžių giesmė ~Kvinto Horacijaus Flako parodija~ ~BERNIUKŲ
 986  3, 29|                Širdies dorybes. Kas gi Hortenzijaus ~Neatpažintų, jo išminties
 987  3, 29|            Puikiųjų lobių? Kaip gi man Hoschijų ~Dar apkabinti, kaip dar
 988  3, 11|               Padangių skliautas šlovę įamžintą ~Išsaugo. Kitką metai nusineša:~
 989  2, 16|                 Anas, kol vyksta net į Iberiją, ~Daug pamatyti trokšdamas
 990  1, 9 |           padės raudos sutramdyti ~Ir, įdegęs karštoj Indijos saulėje, ~
 991  2, 6 |          lemtis ~ Man tiesiog į rankas įdės.~ ~Jei likimas atneš valdžią
 992  1, 11|             baisus,~ Nei Stenelas arba Idomenėjas tau. ~Te atrodys karys rūstus~
 993  1, 11|         prieglobsčių. ~Bet parodo, kur iečiai smigt,~ Tas, kuris nuo staigaus
 994  3, 25|              Rūmus dangaus kaip svetys įėjo.~ ~Jį čia pagarbiai vedė
 995  3, 25|        kohortos stiprios, ~ Skydais ir ietimis apginkluotos,~ ~Bet atkakliosios
 996  3, 7 |         paprastam (o varge!) ~ Riterio ietis atstojo kotą!~ ~Taika atėjo,
 997  1, 9 |                šalį, nes daug mieliau ~Ieškai lobių, giliai dvasioje slypinčių. ~
 998  3, 6 |          Tačiau ne dramblio kaulo ten ~Ieškau, ne puošmenų, lobis - jinai
 999  3, 5 |               ir nenorinčiai, ~ Draugų ieškot, su jais kalbėtis ~ Ir kalbomis
1000  2, 19|                lekia tolyn bėglė.~ ~Aš ieškoti tavęs niekad neliausiu,