Period, Work

1001  2, 16|          panoręs, ~ Turtą sava mirtimi įgijo.~ ~Anas, kol vyksta net
1002  2, 5 |                 šios - piktadarybėms ~ Įkvepia: blogis nelygu blogiui.~ ~
1003  1, 22|           Stiprėja, sūkurin įtraukus,~ Įkvėptas širdis ir dvasią neša.~ ~
1004  2, 7 |         lemtingas.~ ~Publijau, dievams įkyrėt nereikia, ~Skųstis jiems
1005  3, 7 |          Tuščiai dejuojam, skundžiamės įkyriai, ~Tuščiai praliejam ašarų
1006  3, 16|               Eikite šalin, graužuliai įkyrūs, ~Kviečiasi mane Helikono
1007  1, 1 |                   Laurai tepapuoš tavo ilgą amžių, ~Lai tau bus lemtis
1008  2, 25|             kalnų perėjų, virš galvos ~Ilgaplaukio Libano; štai,~ Per viršūnių
1009  1, 16|              Krenta lankas, o mums per ilgas kardas - ~ Priekaištas gyvas.~ ~
1010  2, 25|               užmigusi tarp žiedų~ Dar ilgiau pamiegos; nei plojimu delnų, ~
1011  2, 11|             takai, ~ Ir veriasi plyšys ilgiausias~ Tarp debesų ir audrų karingų;~ ~
1012  2, 22|               leistis ims marmuras ~Ir ilgiausiomis voromis~ Slinks Pare iškirsti
1013  3, 2 |             neš; kuri ~Saulės dvigubai ilgis, tą~ Laime dviguba gaubs
1014  1, 19|                                 I, 19. Ilgisi dangiškos tėvynės~ ~Keri
1015  3, 10|                baltais tenubrauks, nuo ilgo ~ Miego suglebęs.~ ~Pasakyk
1016  2, 10|                          II, 10. Dorai ilsėdamasis, skelbia karą savo amžiaus
1017  1, 16|                kapuose miegoti, ~Oriai ilsėtis?~ ~Traukit vėl kovot, vėl
1018  3, 6 |              manim taikoj ~ Ir ramybėj ilsėtųsi.~ ~Ką rytojus atneš, aš
1019  2, 5 |             užlieja, kaip šventykloj ~ Ima vanduo netikėtai šniokšti;~ ~
1020  1, 2 |           laukuos~ Arė jaučiais, dabar imas kitus valdyt, ~Jaučiams
1021  3, 30|                dienas nuneš, ~Kariauti imsim seniai patarimu, ~ Ne pavyzdžiu,
1022  2, 6 |           Aukso geismas net sau užgina imti tai, ~ Iš kitų ką pasigrobė.~ ~
1023  2, 6 |             Katonas politikas~ ~O, jei imtų mažėt turtai naudojami, ~
1024  3, 29|              Kiek scenų lyg Sofoklis ~ Imtum Melitės koturnais drebint!~ ~
1025  1, 8 |                Diena visus. Bet pateka Indijoj, ~ Deja, ne mums, kviritai,
1026  3, 10|              Tegu liejas tau pagyrimai Indo ~Žiotim septyniom, te varingas
1027  1, 17|         baugint,~ Kad pakeistų veiduos įniršį išgąstis.~Žvaigždžiavilnis
1028  2, 5 |          Lemtis nesudavė dar smūgio, ~ Įniršis delsia ir nesiryžta~ ~Į
1029  1, 7 |                sukuria nerangi. ~Lemia įnoris. Tuoj nukris~ Tai, kas kyla,
1030  2, 15|          manuosius žodžius savo dainon įpins.~ ~
1031  3, 6 |              Markai, gerai vedu ~ Savo įplaukų apskaitą,~ ~Slypi mano viduj.
1032  3, 2 |              raudonis, jau ~Dingsta jų įprasta spalva,~ Bet nudažo mirtis
1033  1, 16|       karžygiai. Nukabint nuo staktos ~Įprastus šarvus te bus miela, šalmu ~
1034  1, 16|    puošniausiais ~Dedamės kariais mes, įpratę žaisti ~Kovą - ne kovot,
1035  2, 18|           Nimfos vardą trimitas,~ Kurs įpratęs prabilt kovoj.~ ~BENDRAS
1036  1, 8 |              Ir sistrui tarškant šokti įpratusios ~Mikliai kilnojas. Lyrą
1037  3, 11|              suka.~ ~O kurgi auksu man įrašyt skliaute ~Didžiūno šlovę?
1038  1, 4 |            Laivas, sumerktų pastūmėtas irklų, ~Kai bures glebias nelauktai
1039  2, 14|          džiugiai ant bangų sūpuojas, ~Irklus gėlėmis apsikaišęs, moja ~
1040  1, 17|             nuožmiems ~Liūtams skelbią įsakymus.~ Jis sudraudžia griežtai
1041  1, 17|                tikros liepsna,~ Juosia įsčias gamtos, šviesulius, gimdančius ~
1042  2, 16|            mane. ~Daugiau pamyniau nei įsigyt bandžiau ~ Ir tuo esu karaliams
1043  3, 31|        sušaukęs akmenis ir uolas. ~Nei įsišėlęs Austras jos neįveiks, ~
1044  1, 4 |               Gaubia apsiaustas.~ ~Bet įsižiūrėk: bailiai virpa plunksnos ~
1045  3, 5 |              gėla skausminga,~ ~Širdin įsmigus. Bet ji praeis greičiau ~
1046  3, 24|                  Garbė, Karieton aukso įsodinus,~ Liepia jam kilt į dangaus
1047  3, 6 |             rytojus atneš, aš nebandau įspėt, ~Pats sau ponas esu. Vėl
1048  3, 31|             Nekausto, kol iš puslapių, įspraustų ~Rėmelin, ėmus popieriui
1049  3, 27|      Griausmavaldžio ~ Ir pasirungti į Istmą graikai.~ ~O, marmurinis
1050  3, 27|           padeda sustabdyt ~ Klastingą Istrą ir geloną,~ Baisų tarytum
1051  3, 31|          Atmintin tau~ Dieviškų dainių įstrigo daugel.~ ~Klusniai vagoja
1052  1, 8 |                švilpynei.~ ~Ar girdit? Istro krantas jau aidi nuo ~Trimitų
1053  3, 11|          nešantis ~Mane į tirštą miglą įsupęs, kad ~ Aš vėtrų žirgus sustabdyčiau,~
1054  1, 4 |                bures glebias nelauktai įtempia ~ Vėjo dvelkimas.~ ~Valandoms
1055  1, 22|          veržliau, ~ Stiprėja, sūkurin įtraukus,~ Įkvėptas širdis ir dvasią
1056  1, 5 |                Karai ir varį žvanginęs Įtūžis, ~ Ir Rūpesčiai, ir blyškios
1057  1, 2 |                gausybę supins nuotykių įvairių, ~Gavęs tautą trumpai valdyt,~
1058  2, 27|      kapavietės,~ Išbarstytos visur po įvairius kraštus, ~Ir lengvi pelenai,
1059  3, 29|          malonių veidų ~Nutrynė, pyktį įveikė šypsena ~ Meilia ir tuoj
1060  2, 22|             giedosiu, kaip tu konkanus įveikei. ~Vėl plojimai aidės, džiugiai~
1061  2, 16|          išmoksi ir pažabosi juos, - ~ Įveiksi baimę ir galėsi~ Perplaukt
1062  2, 16|          skaldantis, ir žaibai ~ Tavęs įveikt nebus pajėgūs - ~ Tvirtas
1063  3, 10|               oloje išdabintoj guli, ~ Įveiktas miego.~ ~Pasakyk (žinai
1064  3, 6 |              jinai pati,~ Jei save tik įvertina. ~ ~
1065  2, 25|                 aš nepaliausiu melst, ~Izaoko sena gentie,~ Jūs Libano
1066  3, 22|           gijas, ~Ir jau jų niekada ji išardyt neleis;~Laiko upė veržli
1067  3, 23|            nubarstę.~ ~Rengia mus avių išauginta vilna, ~Saugo per šalčius
1068  1, 17|              ir nemarioj giesmėj ~Juos išaukština, ne šlovė~ Padabina kapus
1069  2, 27|                Ir kviritų kapavietės,~ Išbarstytos visur po įvairius kraštus, ~
1070  2, 5 |                regiu ~ Prekes, po jūrą išblaškytas,~ Turtas visoks ant bangų
1071  1, 5 |             amžių pavertei auksiniu, ~ Išdabinai jį brangenybėm,~ Suteikei
1072  3, 10|           kalbų apsunkęs ~Gandas oloje išdabintoj guli, ~ Įveiktas miego.~ ~
1073  3, 5 |              kitiems, ~Išnyksta, jeigu išdalini draugams, ~ Širdžių daugybėj
1074  2, 13|                krenta lengvi plaukai, ~Išdraikyti Zefirų, kaip~ Sklaidos garbanos
1075  3, 30|        didingus darbus. Tačiau kuris ~ Išdrįs pirmasis, karui kilus, ~
1076  1, 1 |                tolimosios Tulės ~Grįžt išdrįsta, o iš puikaus Olimpo ~ Grįžta
1077  2, 3 |         meiliai juokias, ~ O tarp šakų išdykauja vėjas.~ ~Lai lengvas Euras,
1078  3, 1 |      Čiurlenančiom srovėm tekėkit ~ Ir išdykaukit, vėjeliui švelniai~ ~Kvatoklę
1079  2, 21|          Smarkaus Nerėjo ir Eolo~ Urvo išdykėlių - vėjų pokštus?~ ~Nejaugi
1080  3, 25|           Užmiršęs viską, jis nepajėgs išeit, ~Širdis kur šaukia, veržiasi
1081  2, 16|              vieta, ~ Kitus - triumfai išgarsino,~ Bet pelenais virs visi
1082  3, 3 |              jų nesumanyk papirkt, ~Ir išgarsins žmonių meilė tave. Kitkas
1083  2, 19|            šalna virpina jau lapus ~Ir išgąsdina, ar purto uolas strėlėm ~
1084  1, 17|                pakeistų veiduos įniršį išgąstis.~Žvaigždžiavilnis štai Avinas,~
1085  1, 22|               tyro Partenijaus ~Bangas išgirdę, didūs Pangėjai, taip ~
1086  3, 29|     griausmingą ir ~Jo iškalbingą žodį išgirdęs, aš ~ Skubėčiau per lelegų,
1087  1, 3 |                   Bekraštė jūra, šitai išgirdusi, ~Salas sukėlė; plojo ir
1088  3, 2 |         paskutiniu kvapu. ~Jei galėtum išgirst mane,~ Neraudotum liūdnai
1089  2, 10|                Retkarčiais jie iš kitų išgirsta.~ ~Saugus jaučiuosi vien
1090  3, 29|            glūdi jo šviesioje širdy, ~ Išgirsti kalbantį jo lūpom~ Dievą.
1091  3, 7 |            nepradėjo kalnai drebėti.~ ~Išgraužus vidų, ant pamatų silpnų ~
1092  1, 17|              mareotiški ~Vartai, auksu išgražinti,~ Garsina valdovus ir nemarioj
1093  3, 24|               platybes, ~ Per Akvilono išgriautą mišką,~ ~Per platų lauką,
1094  1, 1 |               karų jau grėsmė nutolo, ~Išguita kadais jau Gerovė grįžta, ~
1095  3, 29|               balsą griausmingą ir ~Jo iškalbingą žodį išgirdęs, aš ~ Skubėčiau
1096  2, 27|            Sako man daug daugiau negu~ Iškalbingi didžiai žodžiai Panėcijaus.~
1097  3, 31|             kalnai aukštieji.~ ~Ką man iškalti akmenyje, ką jis ~Byloti
1098  1, 13|                lemtis dviem kamuoliais iškart.~ ~
1099  3, 25|             sostą dangaus namų ~Mirtis iškėlė, žemę palikusį,~ Tasai lyg
1100  3, 24|          sutikti veržėsi drąsiai jis, ~Iškėlęs galvą, priešus kapodamas. ~
1101  2, 21|            RUDAMINAI ~Kai jis iš Romos iškeliavo į Portugaliją, ketindamas
1102  3, 27|         pakilęs virš paprastų žmonių, ~Iškels į dangų šventąją dovaną, ~
1103  1, 3 |             Esi seniai jau. Noriu tave iškelt ~(Dievai padės man) virš
1104  3, 16|             vėjai ~Glosto švelniai čia iškilius ir šaltus ~ Tiburo bokštus.~ ~
1105  1, 1 |          apdainavau aš teisingai tavo ~Iškilmes šitas spalines ir tai kad ~
1106  3, 31|             sustabdė, iki žvaigždynų~ ~Iškilo ji - net trejeto tūkstančių ~
1107  2, 22|             kad aukuras ant uolos~Pats iškiltų. Dundės kalnai,~ Kai nuo
1108  2, 22|      ilgiausiomis voromis~ Slinks Pare iškirsti luitai akmens čionai. ~Leisis
1109  2, 11|            Maldas, Mergele, šaukiančių išklausyk:~Nors tau - žvaigždynuos
1110  1, 1 |                 Pasigailėjus,~ ~Lai ji išklausys ir lotynų skundą, ~Ir mergelių,
1111  2, 5 |            Štai (net žiūrėt graudu!) ~ Išklibinta maištų valstybė~ Yra, silpnėja,
1112  3, 1 |         Drovumas ~ Guolį lelijomis tau išklojo.~ ~Linksmai čiauškėjai tu
1113  1, 2 |              diena,~ Ir likimas dažnai iškrečia pokštą mums, ~Bet audringa
1114  2, 11|             debesų ir audrų karingų;~ ~Iškrikę gretos barstosi į visas ~
1115  2, 8 |               Bet vos tik burtas kitas iškris lemties, ~ Bičiuliai džiaugsis
1116  1, 1 |             Teikia laurai. Tau ąžuolai išlakūs ~Stiebiasi aukštyn, o pušis
1117  1, 7 |               ir nukris atgal. ~Šitaip išlekia kamuolys,~ Sviestas rankos
1118  2, 7 |             Tik darbais žmogus atminty išlieka, ~ Amžius gyvena.~ ~
1119  3, 29|                atokiąją Tulę spruko.~ ~Išliko šitas aukso švytėjimas ~
1120  2, 2 |          Pralekia dienos.~ ~Tau tiktai išliks amžinai tas šaltis ~Ir plaukai
1121  2, 16|                mirsiu, bet pats savim ~Išliksiu, tuokart amžinus sau turtus~
1122  1, 11|               viliojantis,~Ar strėlinė išmarginta?~ Auksinius blizgučius meskite,
1123  3, 7 |               silpnų ~Nestovi bokštai. Išmeta kaimiečius ~ Begėdžius žemė:
1124  3, 29|          žemėje, ~ Nuslūgus jūrai, ir, išmėtęs~ Akmenis, pavertė žmonėmis
1125  2, 10|           visai ~Žinot nenoriu. Elgias išminčiai taip:~ Apie save sakytų
1126  3, 31|       bičiuliaujiesi su svečio~ Krašto išminčiais, o tavo amžių~ ~Pratęs vaikaičiai.
1127  3, 31|          Sokrato~ ~Ratelis mokė, ir ką išminčius iš ~Stagiros teigia. Nei
1128  3, 31|        garbingai ~ Amžiną šlovę pelnyt išmokai~ ~Brangiausia kaina - mokslu
1129  3, 1 |                Ir rodės - pačios Mūzos išmokiusios ~ Tave bus sąmojum pirmuoju~
1130  2, 16|                nedorus geismus ~Valdyt išmoksi ir pažabosi juos, - ~ Įveiksi
1131  1, 19|               nuo pelenų savų.~ Meskit išnarą to kūno bejausmio ir ~Visa,
1132  1, 5 |       pragaištingi stabai didžiuliai~ ~Išnyko. Žengia Laimė tau iš paskos ~
1133  2, 15|               bus matomi žodžiai tie,~ Išpjauti žalioje ąžuolo žievėje, ~
1134  1, 9 |                širdis lyg ~ Upė, auksą išplaunanti.~ ~Laimės nepastovios užgaidų
1135  2, 2 |                mums jaunystė davė, ~Tą išplėš atgal nelaba senatvė. ~Publijau,
1136  3, 24|                kardu ~Jis baudė priešų išpuolius ir skriaudas,~ Ir barbarų
1137  3, 23|              Hidaspo ~Nei namai, kedru išpuošti, nei auksą ~ Plukdantis
1138  3, 16|                Frigų akmenim jos namus išpuoštus, ~Kapitolijaus jūs man menat
1139  2, 21|         nukirsk ir leisk varyti ~ Burę išpūtusiems vėjams laivą.~ ~Didi valdovė
1140  3, 1 |           miestą ~ Vagos upelių dosnių išraižė.~ ~Pavasarinės dovanos Tiberį ~
1141  2, 15|           Žalio ąžuolo žievėje,~ Šiuos išraižiau žodžius lyros aštriu plektru:~"
1142  3, 7 |              Apulijos, ~Sau naują vagą išrausė laukuose:~ Jo seną tėkmę
1143  3, 7 |                 Virto, laukus duobėmis išrausus.~ ~Laukai apleidžia žemdirbius
1144  3, 29|                prašosi ir žvangučio,~ ~Išrietęs sprandą! Raitas ant jo ir
1145  3, 5 |                   Mažėja skausmas, jei išsakai kitiems, ~Išnyksta, jeigu
1146  3, 11|              skliautas šlovę įamžintą ~Išsaugo. Kitką metai nusineša:~
1147  1, 22|                stebis, kai lig dugno ~ Išsemi visą Pegaso versmę,~ ~Ar
1148  2, 16|          kančias ~ Jau šiandien kenčia išsigandęs -~ Dvigubas vargšas, nes
1149  1, 1 |      prasigraužė vagą, ~Ir patvino, ir išsiliejo upės, ~ Pilnos nektaro.~ ~
1150  3, 25|             užgriuvę~ Dvasios sparnams išsiskleist neleidžia.~ ~Bet ką į aukštą
1151  1, 9 |         saulėje, ~Grįš sūnus, ir žymes išsiskyrimo tuoj ~ Jo meili bučiniai
1152  1, 9 |                tavęs jau seniai laukia išskėstomis ~ Rankom, grįžti maldauja
1153  3, 29|              pranašas atskuba, ~Rankas išskėtęs? Aš Tolenarijų, ~ Jo spindinčias
1154  1, 22|           šlovės ir didybės ženklas,~ ~Išstūmęs laurus, purpuras ant galvos ~
1155  3, 24|                Šlovė, Dorybė.~ ~Rankas ištiesus, skuba sutikti jo ~Žvaigždžių
1156  1, 5 |          neapdainuosiu aš:~ Jau papūtė ištikima tau,~ Urbonai, Mūza lumzdelį
1157  2, 2 |              virš kalnų aukštųjų, ~Vėl ištirps, o tau, kai ateis senatvės ~
1158  3, 22|           stiklas sudužt, saulėj vašku ištirpt. ~Šitaip rožę, kurią rytą
1159  3, 30|          tempsim paskui ~ Savo baisaus ištižimo pančius.~ ~Tad savo amžių,
1160  1, 19|            deja?~ Per ilgam iš dangaus ištremtą, ak, kodėl? ~Klokit pilką
1161  3, 24|                   Tarytum būtų laisvėn ištrūkęs jis,~Palikęs būstą murmančių
1162  3, 4 |          skaudžios ~Geros tuo, kad jos ištvermės suteikia, ~ Grūdina narsą.~ ~
1163  1, 8 |           polaidžio vandenų, ~ Plačiai ištvinęs amžinajam~ Miestui grasina,
1164  1, 8 |              net į Tulę juos ~ Tremtin išvarėm? Neberūpi ~ Kopti į stačią
1165  3, 31|      trumpaamžės ~ Deivės patyčių gali išvengti.~ ~Kai, maloningo Lipsijaus
1166  2, 14|             MOTINAI~Jai pašvęsto laivo išvykimo į Indiją proga~ ~Jūros ir
1167  1, 2 |             Menką, Rytas, žiūrėk, didį išvys galbūt.~Jei lemtis panorės
1168  1, 17|                mums ~Jūsų veidus, akis išvyst - ~ Štai piliečių akis,
1169  2, 11|                Tarsi iš lopšio kasdien išvysta.~ ~Ar matot? Mielas veidas
1170  3, 29|            visa! ~ Kiek žygių kildamas išvystum,~ Kiek - nusileisdamas,
1171  1, 11|             Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui ~Peikia raitelius, besipuikuojančius
1172  1, 8 |            Kalų vynas ir surengta ~ Iš iždo lobių ir piliečių~ Duoklių
1173  2, 5 |         svetimautojos ~ Meilus šypsnys įžiebia karą, ~ Ir dėl Helenos šalis
1174  2, 5 |               darosi vis sunkiau ~ Man įžiūrėti? Štai ta Dievo ~ Jūra bekraštė!
1175  2, 16|          gudrumo.~ ~Ir kai likimas ims įžūliai grasint, ~Kai garsią kilmę
1176  2, 16|              nelaimę prisišaukti,~ Tad įžūliais nesisvaidyk žodžiais.~ ~
1177  2, 16|               Geriausias ginklas prieš įžūlias šnekas ~ Yra sutikti jas
1178  2, 22|         Krištolinę Fasidę aš~ Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius ~Mirti
1179  3, 9 |               Gando trimitas, jog ~Tu, įžvalgioji, sugebi ateitį~ Aštriu protu,
1180  3, 9 |           ilgai nesvarsčius, ~ Greitai įžvelgti arba nuspėti.~ ~Nuliūsta
1181  2, 27|                sutrypti vardus cezarių įžymių.~ ~
1182  3, 5 |       nenorinčiai, ~ Draugų ieškot, su jais kalbėtis ~ Ir kalbomis numalšinti
1183  1, 2 |              vakar ramiai laukuos~ Arė jaučiais, dabar imas kitus valdyt, ~
1184  1, 2 |              dabar imas kitus valdyt, ~Jaučiams jungą nuėmęs, tuoj~ Deda
1185  1, 17|         žaidžia čia su Dvyniais~ Ir su Jaučiu drauge, karčių nešiaušdamas. ~
1186  2, 10|                kitų išgirsta.~ ~Saugus jaučiuosi vien kambary savam, ~Tačiau
1187  2, 16|                kito turtai,~ Santaupos jaudins kitų piliečių.~ ~Trokštąs
1188  1, 1 |               skundą, ~Ir mergelių, ir jaunikaičių tyrą ~Giesmę, tepaliks palanki
1189  2, 18|                MERGAIČIŲ CHORAS~ ~Jūs, jaunuoliai, giesme Marso švilpynės
1190  1, 8 |              žąslus, ~ Žirgo aikštingo jaunuolis, bijo~ ~Jis per grėsmingą
1191  3, 31|               aidintį portiką ~ Lankei jaunystėj, ten garbingai ~ Amžiną
1192  3, 22|    nepasitikėtų per daug jaunyste~ ~Tu jaunystės džiaugsmais neapsigauk tuščiais, ~
1193  2, 16|                 Save praradęs, tuštumą jaus visad, ~ Neduos ramybės
1194  3, 4 |                 vis mažiau kas dieną ~ Jausi jos naštą.~ ~
1195  2, 25|      trepsėjimu kojų tol~ Nesudrumskit jautraus sapno ramybės, kol~Sužadėtinė
1196  1, 1 |               kalvų, miškų, kur tvanku jautukams, ~ Sklinda baubimas.~ ~Džiaugiasi
1197  1, 1 |             Pilnos nektaro.~ ~Vešlesni javai, nusvarinę varpas, ~Supas
1198  1, 1 |            prakilnus valdove, ~Cerera, javais apsikaišius galvą, ~Vasara
1199  3, 1 |                dirvą Bakcho~ ~Ir balto javo derlium apdovanos, ~Nors
1200  3, 11|             Kuomet teisinga ir atkakli jėga ~Padangių skliautui žėrinčiam
1201  3, 27|           Marijos bažnyčią prie Kražių Jėzaus draugijos kolegijos~ ~Antai
1202  2, 21|                                II, 21. JĖZUITUI ANDRIUI RUDAMINAI ~Kai jis
1203  3, 31|           Priimt. Koloną aš pastačiau. Joje~ Iškalsiu: "Tu - žvaigždė,
1204  2, 5 |     prieplaukos sau mirtis! ~O marios, jokio kranto neturinčios, ~ Sarbievijų
1205  1, 11|          Ženklo ir apdarai be puošmenų jokių, ~Skruostai su ašmenų žymėm,~
1206  3, 29|                laivų achajų,~ Karpato, Jonijos jūros krantą.~ ~O, jei paskęstų
1207  1, 17|                tauri jungtis:~ Pradžią jungia šitos juostos ir pabaigą.~ ~
1208  1, 17|         pradeda. ~Jis - pasaulio tauri jungtis:~ Pradžią jungia šitos juostos
1209  2, 3 |             Deja, žiūrėki, debesys jau juodi ~Užtraukė dangų, tuoj pliaupti
1210  3, 24|             žaibas kartais tarp debesų juodų ~Kirčiu trišakiu skelia
1211  1, 2 |           širdies liūdesį kuo toliau, ~Juodus rūpesčius nuo kaktos~ Brauk
1212  1, 11|          švilpiančių nešamą~ Ir Zefiro juokais blaškomą į šalis? ~Greitai
1213  2, 16|               šnekas ~ Yra sutikti jas juokaujant ~ Ir kilnumu nugalėti pyktį.~ ~
1214  1, 2 |             galbūt.~Jei lemtis panorės juokaut~ Ir gausybę supins nuotykių
1215  2, 3 |                  Auksinė saulė meiliai juokias, ~ O tarp šakų išdykauja
1216  2, 11|              visas ~Puses, o žvaigždės juokiasi įkandin, ~ Dangus skaistusis
1217  3, 4 |               Pokštų nepaisyk.~ ~Jeigu juoksis ji, nusigręžki kilniai, ~
1218  2, 6 |                nesumažins jo.~ ~Mėgsta juoktis lemtis iš apgaulių vilčių, ~
1219  1, 17|                meilės tikros liepsna,~ Juosia įsčias gamtos, šviesulius,
1220  1, 17|         jungtis:~ Pradžią jungia šitos juostos ir pabaigą.~ ~
1221  3, 1 |               pradžią. Kaip kažkada, ~ Jupiterio vaikystėj, lauką~ Ir besiilsinčią
1222  3, 3 |           bėdoje lemčiai nusilenkė ~Ir Jupiteriui. Jis skeptro negniauš virpančiom
1223  3, 29|               ėmėsi žemėje, ~ Nuslūgus jūrai, ir, išmėtęs~ Akmenis, pavertė
1224  3, 24|            RUDAMINAI ~Mirus jo broliui Jurgiui Rudaminai~ ~Taip žaibas
1225  3, 29|              krantą.~ ~O, jei paskęstų jūroje plačioje ~Tingumas mūsų
1226  3, 16|            Akvilonas koks prie versmių jūsiškių ~Ar sparnuotąja kvadriga
1227  2, 3 |             lyra, bukmedžio dukterie, ~Kabok ant aukšto topolio, kol
1228  3, 23|              Gražesni šlakai gintarinį kailį ~ Lūšims nubarstę.~ ~Rengia
1229  3, 1 |            Stipriausias vynas, dardanų kaimais ir ~ Laukais medus tekėjo,
1230  1, 1 |                kalvų šlaitų ir šventes kaimiečių ~ Lanko Ramybė.~ ~O taikių
1231  3, 7 |                Nestovi bokštai. Išmeta kaimiečius ~ Begėdžius žemė: ji griuvėsiais~
1232  2, 15|           Marso šėlsmą, tačiau žavius~ Kaimo malonumus: pievas žalias,
1233  1, 1 |                jau kalnai, o kalvas ir kaimus ~Ant kalvų šlaitų ir šventes
1234  2, 7 |               jiems dėl to, kad namuos kaimynų ~Girdis per dažnai gedulingos
1235  3, 31|           pelnyt išmokai~ ~Brangiausia kaina - mokslu ir žiniomis. ~Tu
1236  1, 4 |              Vėl kita pagrobs apgaulia kairiąja, ~Lyg mama, kuri nekaltom
1237  3, 25|                kamuoja, slegia lemties kaita. ~ Ir sunkūs rūpesčiai užgriuvę~
1238  1, 1 |       neskriaudžia dirvų ~ Šykščiosios kaitros.~ ~Paskui ožiukus jų piemuo
1239  3, 25|                karalių, puošiančias jų kaktas. ~ Ir fascijus matys tironų,~
1240  3, 2 |        apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj kaktoj,~ Jau nežaidžia veiduos
1241  1, 2 |          toliau, ~Juodus rūpesčius nuo kaktos~ Brauk ir linksmas aukštyn
1242  3, 29|             Peukės. Lekiu aukščiau ~Už Kalaidą, Zetą ir tėvą jų, ~ Nors
1243  2, 22|             Mūzų aptašomi,~ Leisis jie kalami, saugos, o Zigmantai, ~Tavo
1244  3, 29|            šviesioje širdy, ~ Išgirsti kalbantį jo lūpom~ Dievą. Po to į
1245  2, 8 |       džiaugsis ir kitokiais~ Žodžiais kalbės, nusigręžus laimei.~ ~Apgaulūs
1246  3, 5 |               širdį sopa sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk, ir skausmas,
1247  2, 16|              bijoti nei norėti~ ~Mane, kalbėti daug neįpratusį, ~Lotynų
1248  3, 5 |                 Draugų ieškot, su jais kalbėtis ~ Ir kalbomis numalšinti
1249  3, 5 |          ieškot, su jais kalbėtis ~ Ir kalbomis numalšinti pyktį.~ ~Pradėję
1250  3, 10|            Klio, ~Pasakyk man, kur nuo kalbų apsunkęs ~Gandas oloje išdabintoj
1251  2, 22|              srauni, rieda lyg ašara? ~Kaliope, juk tu sklandai~ Tarp žvaigždžių
1252  2, 25|           šlovę suteikt galit garsiems kalnams;~Lai užmigusi tarp žiedų~
1253  1, 22|         vienišas, nuošaliai ~Dunksojęs kalnas, dardanų šalyje ~ Nūn tavo
1254  3, 24|               Ir Hemas pritrenktas, ir Kalpė~ Galvas aukštąsias prieš
1255  3, 7 |            galingo ginklo.~ ~Ne kardas kaltas dėl pražūties šitos,~Ne
1256  3, 7 |                juk, laidodama baisias ~Kaltes griuvėsiuos, užteršė šaltinius, ~
1257  2, 16|          pažint save ~Ir kaip teisėjas kaltint ar girt širdy. ~ Žmonių
1258  1, 8 |             jau šaukia vėl. ~Eime! Gal Kalų vynas ir surengta ~ Iš iždo
1259  3, 16|             Kapitolijaus jūs man menat kalvą ~ Ir Aventino.~ ~Sąmanas
1260  3, 29|             Pegasą iš Permeso slėnio,~ Kamanas jam iš šventų girliandų~ ~
1261  3, 29|       Sužvengia! Kaip jis nerimauja, ~ Kamanų prašosi ir žvangučio,~ ~
1262  2, 26|          MERGELEI MOTINAI ~Kai Lenkiją kamavo badas, karas ir sausra~ ~
1263  2, 10|                  Saugus jaučiuosi vien kambary savam, ~Tačiau kad kalbos,
1264  3, 32|         teologijos studijoms~ ~Skambių Kamenų mėgstamas, neseniai ~Buvau
1265  1, 13|             baime žiūrėk, nei patyčiom kamuok, ~Visad tu prisimint turi:~
1266  1, 13|             Žaisti mėgsta lemtis dviem kamuoliais iškart.~ ~
1267  1, 7 |          nukris atgal. ~Šitaip išlekia kamuolys,~ Sviestas rankos lengvos,
1268  2, 16|          Tebesant taikai. Kas ateities kančias ~ Jau šiandien kenčia išsigandęs -~
1269  3, 25|                Bet atkakliosios deivės kandžių juokų, ~Klastų niekingų
1270  1, 16|                Urną, kurioje tu miegi, kanopa ~Medo atšiauraus daužo.
1271  1, 8 |               žirgų prunkštimo ~ Ir jų kanopų suraibuliavo.~ ~Tad kilkim!
1272  1, 19|              Ir lelijom baltom klokite kapą čia, - ~Kūdikėlio šviesaus
1273  2, 19|            pievas, ar per bergždžius ~ Kaparnaumo laukus skubi,~ ~Jau paliauk
1274  2, 27|             antkapio ašara ~Ir kviritų kapavietės,~ Išbarstytos visur po įvairius
1275  3, 16|          akmenim jos namus išpuoštus, ~Kapitolijaus jūs man menat kalvą ~ Ir
1276  1, 7 |              griuvenų tų baisių,~ Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių, ~
1277  3, 31|               ji ir švyti skaisčiai.~ ~Kapuos etruskų cezarių pamiršti ~
1278  1, 16|           Kelkis! Argi ~Tu gali ramiai kapuose miegoti, ~Oriai ilsėtis?~ ~
1279  2, 16|           įsigyt bandžiau ~ Ir tuo esu karaliams lygus,~ Tuo pasiremdamas
1280  2, 22|      nenugalimojo Lenkijos ir Švedijos karaliaus ~Zigmanto III pašlovinimas~ ~
1281  3, 29|         Puteanai, tąsyk Atėnuose ~Tuoj karaliją senąją išminties ~ Panėcijaus
1282  2, 10|            skirti manęs dievai ~Rūsčiu karalium nepaslankių tautų, ~ Kad
1283  1, 7 |         varganoj tėkmėj~Nugramzdina ji karalius:~ Puošnūs skeptrai, šlovė,
1284  2, 27|              Nesigviešiu turėt valdžią karališką ~Ir netrokštu prie knygų
1285  1, 8 |                  O mes, ant šito stalo karališko ~Palieję vyną, piešiam kovos
1286  2, 26|              Kai Lenkiją kamavo badas, karas ir sausra~ ~O Marija, o
1287  3, 11|         Liepsną, kur plaikstosi tartum karčiai.~ ~Padangių skliautas šlovę
1288  3, 11|         auksakartis Liūtas Marmarikos ~Karčius ir vilną švytinčią kerpasi:~
1289  3, 7 |             Užleido vietą arklui kovos kardai! ~ Ir kūjui paprastam (o
1290  3, 11|                               III, 11. Kardinolo Pranciškaus Barberini pašlovinimas~ ~
1291  3, 25|             stebės po kojom.~ ~Karalių kardus jis ten matys žemai, ~Žvaigždes
1292  2, 16|                 Niekur iš jo naudos. ~ Kare, taikoj, - mirties kai laukia, ~
1293  3, 24|      Pamaldumas ją ~Lydėjo. Sekė narsų kareivį jos, ~ Mirtis kur siautė
1294  3, 25|            lydi~ Priesaiką davę būriai kareivių,~ ~Nors jam po kojų tviskantys
1295  1, 16|         šarvais puošniausiais ~Dedamės kariais mes, įpratę žaisti ~Kovą -
1296  3, 30|          bėgsmas jaunas dienas nuneš, ~Kariauti imsim seniai patarimu, ~
1297  2, 18|              Ratais, kryptį nurodo~ Ji karietoms lakių žvaigždžių.~ ~Maloningąją
1298  3, 24|         valdovė, amžiais gyva ~ Garbė, Karieton aukso įsodinus,~ Liepia
1299  2, 10|             karys beginklis -~ ~Dvasia karinga ryžtuosi tiesą gint, ~Šio
1300  2, 5 |           padangė šičia, bet veržiasi ~Karingos tautos mūšin; gyvena ten ~
1301  2, 11|       ilgiausias~ Tarp debesų ir audrų karingų;~ ~Iškrikę gretos barstosi
1302  3, 7 |         geismas beprasmiškas ~ Pykčius karingus numalšino, ~ Pinigo davus,
1303  2, 10|        priesaikos nedaviau ~ Lydėti ją kariniuos žygiuos:~ Aš - nekenksmingas
1304  2, 5 |                pasėjo~ Mirtį, ir kūnai karių plačiausius~ ~Laukus nuklojo.
1305  3, 7 |            jisai pagraužia.~ ~Deja, ne kariui tenka pirma vieta ~Prie
1306  1, 1 |         URBONUI VIII ~Grėsmingai turkų kariuomenei pasitraukus iš Vengrijos~ ~
1307  3, 29|                regiu žemai, ~ Jau virš Karkinos bokštų skrieju ~ Ir virš
1308  2, 25|           eikliai lėkt, ~Siekiat žalią Karmelį jūs,~ Nimfos, šlovę suteikt
1309  3, 29|                skrieju ~ Ir virš kalvų Karodūno seno,~ ~Viršum žilosios
1310  3, 27|             Kai melsitės už karo vadą~ Karolį ir jo karius, už juos kai~ ~
1311  2, 22|                 ledo sukaustytą, ~Štai Karpatų žili kalnai,~ Štai vaizdingi
1312  3, 29|         girliandų~ ~Užmaukit. Kaip jis karpo ausim ir kaip, ~Pažinęs
1313  1, 16|         šaukias ~ Tavo rūstybės.~ ~Vėl Kartaginoj raitija varinėm ~Ritasi
1314  1, 16|            Kovą - ne kovot, ir tuščiai kartoti ~ Žodį "kautynės".~ ~Ainiai
1315  3, 30|               kuris ~ Išdrįs pirmasis, karui kilus, ~ Perplaukt Egėjo
1316  1, 9 |            vaivados sūnui~ ~Grįši tu į karuos vargstančią Lenkiją, ~Į
1317  2, 15|          lietus melodija~ Ne baisingus karus primena, ne žiauraus ~Marso
1318  3, 27|              triumfui.~ ~Tegu lydės šį karvedį pagarbių~Kviritų Meilė,
1319  1, 9 |          raudos sutramdyti ~Ir, įdegęs karštoj Indijos saulėje, ~Grįš sūnus,
1320  3, 29|                tau, ~ Glaudžiuosi prie karštos krūtinės, ~ Kaklą apsikabinu.
1321  3, 25|                dangaus mėlynę.~ ~Darbų kasdienių dulkės nusėda jį, ~Vargai
1322  1, 22|        lotyniškų ~Srovė? Ji kyla, teka kaskart veržliau, ~ Stiprėja, sūkurin
1323  2, 15|                juos patylom kartos. ~O kasmet, kai šią dieną švęs~ Ir
1324  1, 22|                 didūs Pangėjai, taip ~ Kastalijos srovės ūžimo,~ Kurs iki
1325  3, 11|             Plienu šarvuotas Orionas,~ Kastoro žvaigždės greta dvi kviečia~ ~
1326  2, 6 |                                 II, 6. Katonas politikas~ ~O, jei imtų
1327  2, 25|         neatlėks Aušra. ~Žengia, štai, kauburiais stačiais~ Ir gražios, ir
1328  3, 6 |            svečias. Tačiau ne dramblio kaulo ten ~Ieškau, ne puošmenų,
1329  2, 5 |           liepsnoja.~ ~Anas dėl žodžių kaunas, tasai - dėl šuns ~Beverčio
1330  2, 21|                ramiai ~Alsuoja. Lynus, kaustančius prie krantų, ~ Greičiau
1331  2, 16|              jam prikiši, kad pabėga,~ Kautis nebandęs, - žinok, sugrįš
1332  1, 16|                tuščiai kartoti ~ Žodį "kautynės".~ ~Ainiai tolimi, mes narsiųjų
1333  3, 9 |               Onai Radvilienei, ~Trakų kašteliono ir Nesvyžiaus kunigaikščio
1334  3, 1 |            amžiaus upėms pradžią. Kaip kažkada, ~ Jupiterio vaikystėj,
1335  3, 7 |             seną tėkmę suturėjo~ Šovus kažkam užmačia netikus.~ ~Sugėrė
1336  3, 23|            garsaus Hidaspo ~Nei namai, kedru išpuošti, nei auksą ~ Plukdantis
1337  1, 2 |               sielvartą štai, žiūrėk,~ Keičia džiaugsmas, o jį vėl liūdesys
1338  2, 5 |        nepastovi lemtis! ~ Kaip viskas keičiasi bematant - ~ Čia atsiranda,
1339  1, 9 |              kuris neskuba nusileist, ~Keikia, dūsauja, lyg vėjams pritardama, ~
1340  1, 8 |             sosto į Agamemnono ~Likimą keisti mes nebenorime, ~ Nei Krezo
1341  2, 27|          Demokrito šmaikšti kalba~ Nei Kekropo menes supantys portikai, ~
1342  2, 5 |             vien. ~ Ant jų gal užrašys keleivis:~ "Ilsis valstybė čionai,
1343  2, 22|          žvaigždžių danguje, tu debesų keliais ~Skrieji - neški mane tenai,~
1344  1, 5 |      plačiosios ~ Karpato jūros bangas keliauja.~ ~Tave, valdove, šlovina
1345  1, 3 |                Vežimais Mūzoms greitai keliauti leisk, ~ Giedra padange
1346  3, 23|          Dieviška laimė.~ ~Tegu vienas kels kuo aukščiausias sienas, ~
1347  2, 14|             drėgno;~ ~Te laimingas bus kelyje tavasis ~Laivas, kurs džiugiai
1348  2, 16|        ateities kančias ~ Jau šiandien kenčia išsigandęs -~ Dvigubas vargšas,
1349  2, 19|              Pats valdovas dievų, aidi Keraunijos:~ Krūpsi, lekia tolyn bėglė.~ ~
1350  3, 31|        sveikina ~Iš tolo aukštos uolos Keraunijų, ~ Karpatai, siekiantys
1351  3, 11|             Karčius ir vilną švytinčią kerpasi:~ Jis nori prigesinti savo~
1352  3, 27|              Leisis iš skliauto, akmuo kertinis.~ ~Nė olimpiečių nešurmuliuodavo ~
1353  2, 16|       užgniaužk ir šmeižtus gėdingus~ ~Kerštingais žodžiais nesitikėk atremt. ~
1354  1, 3 |              kalnai tuo tarpu ~ Atkiša keterą savo aukštą.~ ~Tad leisk
1355  3, 32|                     III, 32. DRAUGAMS ~Ketina pasišvęsti teologijos studijoms~ ~
1356  2, 21|               iškeliavo į Portugaliją, ketindamas plaukti į Indiją~ ~Tai,
1357  3, 31|               ne vienu~ Greitos šlovės keturkinkės skrieja.~ ~Mat pagarsėjai
1358  3, 5 |              taip graužia,~ Persmelkia kiaurai gėla skausminga,~ ~Širdin
1359  3, 16|               ta ūksmė Helikono gojų? ~Kidnas kur? Melsvųjų kalnų papėdėj ~
1360  3, 10|             Dakai, maurai, tie, kas iš Kidno geria ~ Ir Enipėjo.~ ~
1361  1, 11|          kūjais sikuliškais ~Nukalė, o Kidonijos~ Vyrams pirmus skydus nukalė
1362  1, 16|              Slegiamiems mirties tarsi kieto miego? ~Argi po žeme tuos
1363  1, 8 |               Nemėlynuoja nuo geležies kietos ~Žymių jau rankos, ir nebemoka
1364  1, 5 |      Negailestingo plieno ir geležies ~Kietosios amžių pavertei auksiniu, ~
1365  3, 29|             nešlovė visa! ~ Kiek žygių kildamas išvystum,~ Kiek - nusileisdamas,
1366  2, 28|          geltonplaukiams agatirsams, ~ Kilikiečiams, nasamonams, nešiniems strėlinėm,
1367  3, 25|            Nors jam po kojų tviskantys kilimai ~Ant žemės guli, džiugina
1368  3, 9 |              šventuosius, ~ Purpuru ir kilimais pradžiugint.~ ~Ne veltui
1369  3, 1 |            Užplūdo. Džiaugsmo kupinas, kilimus ~ Žalius ant kranto jų paklojo, ~
1370  1, 3 |            skrietum.~ ~Tad atsiplėški, kilki nuo žemės jau, ~Išplėški
1371  1, 16|                jūs, ir Veneros sūnūs, ~Kilkit žygin ir Acheronto dailų ~
1372  2, 16|           įžūliai grasint, ~Kai garsią kilmę tavo bandys paneigt ~ Arba
1373  3, 31|                neprilygs šlovė, ~ Kuri kilmingą ir bekilnį~ Garsina, nors
1374  3, 3 |       tylinčios tu nesivaikyk, ir jos ~Kilmingųjų krauju, ašarom jų nesumanyk
1375  3, 4 |           Jeigu juoksis ji, nusigręžki kilniai, ~Jeigu verks, šypsniu atsakyk
1376  1, 8 |              šokti įpratusios ~Mikliai kilnojas. Lyrą nutildykit, ~ Nutraukite
1377  2, 16|            sutikti jas juokaujant ~ Ir kilnumu nugalėti pyktį.~ ~Tegu kiekvienas
1378  3, 29|               verti senų! ~Kaip spindi kilnūs užmojai veiduose! ~ O šypsena,
1379  3, 29|              Iš geležies pragaištingos kilo~ ~Kitokie žmonės. Ėmę maištauti,
1380  1, 7 |                 Tai, kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal. ~Šitaip
1381  3, 30|                 Išdrįs pirmasis, karui kilus, ~ Perplaukt Egėjo ar kitą
1382  3, 16|           panorėtum kartais ~ Aukštąjį Kintą, -~ ~Čia ateik, kartu mudu
1383  1, 4 |            vilionėm ~ Vaiką apgauna.~ ~Kintanti sėkmė, nepastovios lemtys ~
1384  1, 3 |             laurus.~ ~Ir Febui skirtas Kintas tau lenkiasi, ~Ir Kiros
1385  3, 9 |               Algido niūriojo atskuba ~Kintietė blankiai švytinčiu pjautuvu, ~
1386  1, 3 |              bičių spiečius, dūzgianti kirbinė, ~Čia atskraidinta šiltojo
1387  3, 24|             kartais tarp debesų juodų ~Kirčiu trišakiu skelia dangaus
1388  3, 5 |          nelaidok.~ ~Medžius galingus, kirvio nebijančius, ~Ugnis nuverčia,
1389  1, 2 |                aplink,~ Malkas skaldys kirviu, pelniusiu šlovę jam. ~Jei
1390  3, 31|              tau visos ~ Tiesos, kurių kitados Sokrato~ ~Ratelis mokė,
1391  2, 6 |              jei lieptų dievai perduot kitam skeptrus, ~ Su džiaugsmu
1392  3, 10|                  Sergstinti giesmes ir kitarą Klio, ~Pasakyk man, kur
1393  2, 18|                 Maloningąją vis šaukit kitarų ir~Lyrų skambesiu, kurs
1394  3, 9 |           vardas? Kretą apleidusi~Štai Kiterietė, gulbių skraidinama, ~ Tave
1395  1, 3 |              stačiosios. Moja tau ~ Ir Kiteronas, apsikaišęs~ Laurais. Antai
1396  3, 5 |           Mažėja skausmas, jei išsakai kitiems, ~Išnyksta, jeigu išdalini
1397  3, 3 |           išgarsins žmonių meilė tave. Kitkas praeina greit, - ~Semiami
1398  2, 16|                visad, ~ Neduos ramybės kito turtai,~ Santaupos jaudins
1399  3, 2 |              meilės didžios ugnis. ~Tu kitokia jau, nei buvai,~ Jau gyvybės
1400  2, 8 |                 Bičiuliai džiaugsis ir kitokiais~ Žodžiais kalbės, nusigręžus
1401  3, 29|          geležies pragaištingos kilo~ ~Kitokie žmonės. Ėmę maištauti, jie ~
1402  2, 6 |                kitų ką pasigrobė.~ ~Aš kitokius lobius vertinu: juos dvasia ~
1403  3, 31|          prasiskleidusios, ~Žibuoklės, kitos kvapniosios dovanos. ~ Aplinkui
1404  2, 5 |             mūšį pulti. Štai jau regiu kitur, ~Kaip Marsas priešus suvedė,
1405  2, 11|          veidas švenčiausios gal ~Mane klaidina? Regisi, kad girdžiu:~ Vežimai
1406  2, 19|                   Jau paliauk neramiai klaidžiojęs. Juk žinai, ~Kad pabėgt
1407  2, 5 |             taškeliais virto.~ ~Gentis klajokles, kur bekeliautų jos, ~Regiu.
1408  2, 16|                nebemoka,~ Tremtiniu ir klajokliu jis tampa.~ ~O šis aptingęs
1409  1, 17|            aptvaran žvaigždžių ~Sugena klajūnus dangaus.~ Čia nepuola peslys
1410  1, 22|      Nepančioja ~ Vandens žolynai jos, klampusis~ Dumblas nekliudo srauniai
1411  2, 10|              ydas rauti be gailesčio:~ Klastas, tingumą, bedievystę ~ Aš
1412  3, 27|        Propontidės, padeda sustabdyt ~ Klastingą Istrą ir geloną,~ Baisų
1413  2, 8 |         šešėliai mus apgauna,~ Žodžiai klastingi patinka kartais.~ ~Kvaili
1414  3, 29|                iš tos šalies ~ Suskato klastos, o pavydas ~ Tuoj į atokiąją
1415  3, 25|    atkakliosios deivės kandžių juokų, ~Klastų niekingų jis neišvengs taip
1416  2, 27|                                II, 27. KLAUDIJUI RUFUI ~Karalių antkapiai
1417  1, 22|             Hebro, tekančio pro šalį,~ Klausosi Hemas apstulbęs. Šitaip~ ~
1418  3, 5 |                  Gaudesio Halės gimtos klausykis.~ ~
1419  2, 16|            pranašingo lyros skambėjimo Klausykit. ~Norams nepataikaut minios, ~
1420  3, 29|              jaunimo sugužėtų,~ Kokios klausytojų minios plauktų!~ ~Kiek didžiavyrių
1421  3, 16|             pašvęsti atviri šaltiniai ~Klega ir aplink gaudesys jų sklinda, ~
1422  1, 17|           žvaigždės mielas mekenimas. ~Klesti meilė tarpusavio~ Danguje.
1423  2, 16|        sveikinančių svečių, ~ Draugai, klientai ir praeiviai~ Plūsta banga
1424  3, 25|            supa, lankstosi jam minia ~ Klientų ir visur jį lydi~ Priesaiką
1425  3, 10|           Sergstinti giesmes ir kitarą Klio, ~Pasakyk man, kur nuo kalbų
1426  3, 16|            Vandenys tyri, čia skaidrus Klitumnas ~Murma patylom, čia sraunus
1427  3, 24|           niekaip,~ ~Kol priešo kardas kliudė staiga ir jį.~Galva nusviro.
1428  2, 5 |            Aukštas dangus man po kojom kloja~ ~Tautas, valstybes. Štai
1429  1, 19|          dangaus ištremtą, ak, kodėl? ~Klokit pilką velėną man~ Ir lelijom
1430  1, 19|          velėną man~ Ir lelijom baltom klokite kapą čia, - ~Kūdikėlio šviesaus
1431  1, 17|        pavasario,~ Viešpatauja dangaus kloniuos žvaigždėtuose, ~Aukšto skliauto
1432  1, 11|       žvangančių~ Puošmenų neprireiks. Klostytus apsiaustus ~Ir sages, ir
1433  1, 7 |               Tol mums, Telefai, lemta klyst.~ Žaidžia ratas lemties,
1434  3, 31|            aimanuoti garsiai, ~ Gimsta knygelė plona iš lėto.~ ~Sudėti
1435  3, 31|             Ramią senatvę tu ~Paskyrei knygoms. Jaunas tu tarnavai ~ Merkurijui
1436  2, 27|           karališką ~Ir netrokštu prie knygų džiūt~ Per naktis, išminties
1437  2, 28|              pasaulį margą, ~ Treptelk koja, liulančias miglas sujudink, ~
1438  3, 31|              baltąjį~Dirvoną plunksna, kokią bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus
1439  1, 16|           Skambesiu vėles prisišaukt - Kokito ~Tamsūs vandenai dideliai
1440  1, 9 |                turtų tokių, kaip tie, ~Kokius Gangas dosnus neša septyniomis ~
1441  1, 19|               Į aukštybių erdves kylu, koksai likau.~ ~
1442  2, 22|                ir nesibijančius ~Mirti kolchus, veržlius skitus?~ Štai
1443  3, 27|                Kražių Jėzaus draugijos kolegijos~ ~Antai kaip saulėj blykčioja
1444  2, 25|            pati nenusibrauks delnais,~ Kolei miego saldaus nutraukt~
1445  3, 23|              remtas, iš akmens ~Sipilo Kolonas statys, kad, pasiekęs Stiksą, ~
1446  3, 27|              žemės, nes į tave ~ Turės kolonomis tvirtosiom~ Remtis visa
1447  3, 11|               Dvarams ir skeptrams, ir kolonoms ~ Pražūtį lemia senatvės
1448  2, 6 |              liaudžiai vaidint linksmą komediją, ~Ar vilkėčiau toga balta
1449  1, 11|                pabūgstama,~ Ir pavojai kone patys narsuoliams iš ~Kelio
1450  3, 10|              vežimą Saulės ~Paauksuotą kops (vadeles jo Mūzos ~Laiko),
1451  1, 8 |            Tremtin išvarėm? Neberūpi ~ Kopti į stačią šlovės viršūnę.~ ~
1452  3, 27|             kai susirinkdavo ~ Pagerbt Korinto Griausmavaldžio ~ Ir pasirungti
1453  3, 7 |                  Riterio ietis atstojo kotą!~ ~Taika atėjo, bet dar
1454  3, 29|               Sofoklis ~ Imtum Melitės koturnais drebint!~ ~O Boelmano balsą
1455  3, 29|          šauktum lyg Demostenas juos ~ Kovon! Kiek scenų lyg Sofoklis ~
1456  1, 5 |               Tirą, pergalės nesenos, ~Kovų su serais neapdainuosiu
1457  3, 29|            liko toli, antai ~Snieguotą Krako galvą regiu žemai, ~ Jau
1458  2, 15|              laimingas laksčiau Narevo krantuose. ~Dienos tos ligi šiolei
1459  2, 15|          gležnas žibutes, ar nuotakius krantus ~Tingiai plaukiančios Vilijos,~
1460  3, 25|                  Per sunkiai pereinamą kraštą ~ Veržias jisai į pilis
1461  3, 29|           Gabenkit, nes pagimdė šitas~ Kraštas nesantarvę ir ją kursto.~ ~
1462  3, 31|              bičiuliaujiesi su svečio~ Krašto išminčiais, o tavo amžių~ ~
1463  2, 11|                Amerikos, ~ Ir kas rytų kraštuos sugrįžtant ~ Tarsi iš lopšio
1464  3, 27|         Mergelės Marijos bažnyčią prie Kražių Jėzaus draugijos kolegijos~ ~
1465  3, 16|              pilnos. ~Čia gėlių gražių krepšelius priskintus ~ Gracijos neša.~ ~
1466  1, 13|          lemties - pokštus mums nuolat krėst.~Tad žinoki, Tarkvinijau,~
1467  3, 9 |             tiks tau~ ~Driadės vardas? Kretą apleidusi~Štai Kiterietė,
1468  3, 9 |             užtemdai.~ ~Čia raudonieji Kretos koralai, ten ~Antai smaragdai
1469  1, 8 |           keisti mes nebenorime, ~ Nei Krezo turtų arba persų~ Tigro -
1470  2, 3 |               metu šalia, ~ Ramiai ant kriaušio išsitiesęs, ~ Kranto žaliojoj
1471  3, 6 |              dvasios dorybių~ ~Burtais krintančiais aš netikiu niekados ~Ir
1472  1, 13|               Puošnūs purpuro apdarai~ Kris po kojomis tau ir susiteps
1473  2, 5 |            sugriūva,~ ~O josios žmones krisdamos nuolaužos ~Palaidoja, ir
1474  1, 4 |       nepasitikėtų per daug jaunyste~ ~Krispai, nuolatos atsimink, kol
1475  1, 4 |                                  I, 4. KRISPUI LEVINIJUI ~Kad nepasitikėtų
1476  2, 7 |         lengvesnė būtų, ~Jeigu kilt ir krist to paties pakaktų ~Laiko,
1477  1, 17|       nuosaikus būdas~ ~Ne žėruojančio krištolo~ Sienos, durys, langai ar
1478  2, 25|            mane puokštėm žibuoklių ir ~Krokų, ir svarainius gelsvus~
1479  2, 19|               dievų, aidi Keraunijos:~ Krūpsi, lekia tolyn bėglė.~ ~Aš
1480  1, 3 |               pasveikinti iš aukšto, ~ Krūpteli Akrokorinto bokštai,~ ~Ir
1481  1, 9 |            kartu vyrą ir glūdinčią ~Jo krūtinėj tvirtoj narsą. Nei vaikščiojant ~
1482  3, 29|               Glaudžiuosi prie karštos krūtinės, ~ Kaklą apsikabinu. Man
1483  2, 5 |        naikindamas ~Tai tą, tai kitką. Kruviną reginį~ Su mūšiais, su vaidais,
1484  3, 24|        Užgriūva juos dangaus galybės,~ Krūvos griuvėsių griausmus palydi.~ ~
1485  3, 1 |            pirmuoju~ Kalbą papuošti ir krykšti meiliai.~ ~Tada, atrodo,
1486  2, 18|              dangum rausvais ~ Ratais, kryptį nurodo~ Ji karietoms lakių
1487  1, 19|            baltom klokite kapą čia, - ~Kūdikėlio šviesaus namus.~ Pančiai
1488  2, 26|              slėnius.~ ~Lai lydės tave Kūdikėlis, auksu ~Spindintis, būriai
1489  3, 1 |               Tada, atrodo, leidos ant kūdikio ~Gležnų lelijų švelniosios
1490  3, 1 |          tuojau, ~Nusišypsoję tarsi ne kūdikiui, ~ Narsa ir raustantis Drovumas ~
1491  1, 11|            bailumu~ Šarvus pirmutinius kūjais sikuliškais ~Nukalė, o Kidonijos~
1492  3, 7 |              arklui kovos kardai! ~ Ir kūjui paprastam (o varge!) ~ Riterio
1493  3, 32|            rūmus, tu nutrauki~ Mokslus kuklios, santūrios Minervos.~ ~
1494  3, 9 |             auksas, bet pro garbingą~ ~Kuklumo skraistę aukso spindėjimas ~
1495  1, 9 |               I, 9. MIKALOJUI VEJERIUI~Kulmo vaivados sūnui~ ~Grįši tu
1496  2, 5 |               tik ir pasėjo~ Mirtį, ir kūnai karių plačiausius~ ~Laukus
1497  2, 27|               po atviru dangumi~ Likęs kūnas garsaus vado Pompėjaus;
1498  3, 2 |             buvai,~ Jau gyvybės nedaug kūne apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj
1499  3, 9 |               kašteliono ir Nesvyžiaus kunigaikščio žmonai~ ~Kuria iš deivių
1500  1, 11|         Vyriausiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui ~Peikia raitelius,