Period, Work

1501  2, 22|               krauju getišku Bosporas ~Kunkuliuoja, ridendamas~ Link Nimfėjo
1502  1, 19|                savų.~ Meskit išnarą to kūno bejausmio ir ~Visa, ko nebereikia
1503  1, 11|                tai. ~Nesuteikia narsos kuodai~ Nei koralai rausvi, kaklą
1504  3, 16|            vilioja, ~Grožio nuostabaus kupina pakrantė ~ Džiugina širdį.~ ~
1505  1, 2 |             tuoj~ Deda jis pavergtiems Kurams ir Gabijams. ~ Ką paliko
1506  3, 27|               dangų šventąją dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, ir jūros, ~
1507  2, 27|           kraštus, ~Ir lengvi pelenai, kuriais~ Vėjas žaidžia, laužų buvusių
1508  1, 13|              žinoki, Tarkvinijau,~ To, kuriam tu nūnai kojas bučiuot turi ~
1509  2, 16|            ligi žemės sienas sugriaus, kurias ~Apėjęs buvo. Tik išminties
1510  2, 5 |            bekraštė! Antai sala, ta,~ ~Kurioj neranda prieplaukos sau
1511  1, 16|              Lemia mums pikta.~ ~Urną, kurioje tu miegi, kanopa ~Medo atšiauraus
1512  3, 11|            Plejades regiu ~ Ir Hiades, kurios užleidžia~ Tau, o Pranciškau,
1513  3, 31|            Žinomos tau visos ~ Tiesos, kurių kitados Sokrato~ ~Ratelis
1514  3, 29|               Kraštas nesantarvę ir ją kursto.~ ~Tėvynėj veltui tikitės
1515  3, 27|         Žvaigždynai jūsų maldai neliks kurti, ~ Kai melsitės už karo
1516  3, 16|               jūsiškių ~Ar sparnuotąja kvadriga Zefiras ~Nulakins mane ir
1517  1, 11|               skydus nukalė ant uolų. ~Kvailą galvą dangstydami,~ Bandom
1518  2, 16|                  II 16. Nieko nereikia kvailai bijoti nei norėti~ ~Mane,
1519  2, 8 |           klastingi patinka kartais.~ ~Kvaili mes esam, manom, kad jie
1520  2, 6 |               šalia, ~Lai juos grobsto kvailiai; aš nelaikau vertu ~Trokšti
1521  2, 25|              Lyg su paukščio sparnais, kvapą užgniaužusi.~ ~
1522  3, 31|    prasiskleidusios, ~Žibuoklės, kitos kvapniosios dovanos. ~ Aplinkui ją vynuogienojas ~
1523  2, 22|              aukurų ugny~ Deginsiu čia kvapnius smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu
1524  3, 2 |             alsuoja vos vos paskutiniu kvapu. ~Jei galėtum išgirst mane,~
1525  1, 2 |               savo trobelėn grįš. ~Ir, kvatojant visiems aplink,~ Malkas
1526  3, 1 |        išdykaukit, vėjeliui švelniai~ ~Kvatoklę bangą plakant į gėlėmis ~
1527  2, 22|               Graikų fleitos melodija~ Kviesiu akmenis, kad aukuras ant
1528  2, 18|         MERGELEI MOTINAI~Amžių giesmė ~Kvinto Horacijaus Flako parodija~ ~
1529  3, 30|                               III, 30. KVINTUI ARISTIJUI~ ~Matai, bičiuli,
1530  1, 16|              pašaukti, iš Orko ~ Vyrai Kvirino.~ ~Narsūs karžygiai, jūs,
1531  3, 25|               būna, jog apgauli šlovė ~Kviritą supa, lankstosi jam minia ~
1532  1, 8 |              Indijoj, ~ Deja, ne mums, kviritai, Febas, ~ Brėkšta diena
1533  1, 19|               man:~ Į aukštybių erdves kylu, koksai likau.~ ~
1534  3, 7 |               jūros.~ ~Pati gamta juk, laidodama baisias ~Kaltes griuvėsiuos,
1535  1, 16|            žeme tuos didingus amžius ~ Laidoti verta?~ ~Marijau, tave vėl
1536  1, 7 |           žaidžia mumis, deja.~ Viskas laikina žemėj šioj,~ Ką materija
1537  2, 8 |            Žodžiais kalbės, nusigręžus laimei.~ ~Apgaulūs būna kartais
1538  1, 13|           TARKVINIJUI LAVINUI ~Pataria laimėje ir nelaimėje išsaugoti dvasios
1539  1, 16|                 Traukit vėl kovot, vėl laimėti traukit, ~Romos karžygiai.
1540  3, 3 |         labiausiai puošia santūrumas~ ~Laimi tas, kas džiaugsme ir bėdoje
1541  3, 27|             šventųjų amžiais.~ ~Riedėk laimingai ir nusileisk į pat ~Gelmes
1542  3, 29|               pamiršę,~ Belgai sulauks laimingesnio meto.~ ~
1543  2, 11|             pastatė bažnyčią~ ~Minioms laimingoms sekant tave, nukreipk,~O
1544  3, 25|         trobeles, ~ Žmonių būrius ir į laimingus~ Rūmus dangaus kaip svetys
1545  3, 24|               sublyksi,~ ~Tarytum būtų laisvėn ištrūkęs jis,~Palikęs būstą
1546  2, 21|                Burę išpūtusiems vėjams laivą.~ ~Didi valdovė žemės ir
1547  1, 5 |               derlių brandinančiais. ~ Laivai be baimės per plačiosios ~
1548  3, 6 |               dar daugiau) metus ~ Nei laivais, nei arkliais keliaut.~ ~
1549  2, 14|          MERGELEI MOTINAI~Jai pašvęsto laivo išvykimo į Indiją proga~ ~
1550  3, 29|          pridera apstatyt ~ Dešimtimis laivų achajų,~ Karpato, Jonijos
1551  2, 21|               Tavęs, ir tavojo likimo~ Laivui atsiųs palankiausią vėją.~ ~
1552  2, 5 |               vandenis rytuose ~Gausus laivynas. Jūros platybėmis ~ Nusirita
1553  2, 18|            kryptį nurodo~ Ji karietoms lakių žvaigždžių.~ ~Maloningąją
1554  2, 15|               tada buvau~ Ir laimingas laksčiau Narevo krantuose. ~Dienos
1555  1, 17|               krištolo~ Sienos, durys, langai ar mareotiški ~Vartai, auksu
1556  3, 22|              Lyg gimtųjų namų žiburius languose.~ ~
1557  3, 15|                  Čiobrelį dosnų nuolat lankantis būry,~ Gerosios viešnios
1558  3, 31|            žodžiais, aidintį portiką ~ Lankei jaunystėj, ten garbingai ~
1559  1, 1 |          šlaitų ir šventes kaimiečių ~ Lanko Ramybė.~ ~O taikių kraštų
1560  3, 25|           apgauli šlovė ~Kviritą supa, lankstosi jam minia ~ Klientų ir visur
1561  1, 13|           nūnai kojas bučiuot turi ~Ir lankstytis žemai, - palauk,~ Kai likimas
1562  3, 15|       rūpestingai triūsti jums, laukus lankyt,~ Kam jums skrajot po lankas - ~
1563  3, 23|           Puošia drabužius rudaplaukės lapės ~ Kailis ar bebro.~ ~Žmones
1564  2, 14|             gėlėmis apsikaišęs, moja ~ Lapų vainikais.~ ~Kai nuplauks
1565  2, 19|              pirmoji šalna virpina jau lapus ~Ir išgąsdina, ar purto
1566  1, 22|             klauso, kai pasiilgusiems ~Laukams ši skelbia: štai jau pavasaris ~
1567  1, 11|               atrodys karys rūstus~ Ir laukinės narsos kupinas, veidas be ~
1568  2, 5 |            Žvaigždėm nusėtą. Ko gi dar laukiu aš, ~ Dangaus skrajūnas,
1569  1, 11|             keliu.~ Na, o jei iš kovos lauko tu traukiesi - ~Mirtį paskui
1570  3, 15|               būry,~ Gerosios viešnios laukų, ~ Medaus nešėjos uoliosios,~ ~
1571  2, 28|               bakchančių šoka saulėtoj laukymėj.~ ~Tu ledinių Grigo Ratų
1572  1, 22|            eilutėn.~ ~Tačiau ne graikų laurų pagoniškų ~Vainikas tavo
1573  2, 22|             Puolantį nelauktai, ragus~ Laužantį jai, getus sprunkančius,
1574  3, 5 |             griūvančių galiūnų svoris~ Laužo medžius mažesnius aplinkui,~ ~
1575  2, 27|                kuriais~ Vėjas žaidžia, laužų buvusių liekanos ~Ar valstybių
1576  1, 2 |                 Rykštes liktoriaus jis laužys ir mes ugnin.~ ~
1577  1, 13|                     I, 13. TARKVINIJUI LAVINUI ~Pataria laimėje ir nelaimėje
1578  2, 16|              ilsis dienų dienas ~Tarsi lavonas. Niekur iš jo naudos. ~
1579  2, 15|               krantų rankios skaidrius lašus ~Gelsvo gintaro ar sakų,~
1580  1, 4 |           metai.~ ~Adrijoj ramioj daug lėčiau praplaukia ~Laivas, sumerktų
1581  2, 2 |                ateis senatvės ~ Laikas ledinis,~ ~Galvą nubarstys sidabrinis
1582  2, 28|                saulėtoj laukymėj.~ ~Tu ledinių Grigo Ratų didžią šlovę~
1583  2, 22|          skitus?~ Štai pro Tyrą lekiu, ledo sukaustytą, ~Štai Karpatų
1584  1, 8 |                  Ją Vakarinė matė, kai leidosi, ~Dabar Aušrinė regi tekėdama. ~
1585  2, 16|                  mirties kai laukia, ~ Leidžia tuščiai jis gražiausią metą.~ ~
1586  3, 16|                  Čia ateik, kartu mudu leisim laiką, ~Bet pirmiau atnešk (
1587  1, 3 |                 Giedra padange sklisti leiski, ~ Urbonai, šlovei tavųjų
1588  1, 17|          pažįstamos~ Iš valdovų veidų. Leiskit, valdovai, mums ~Jūsų veidus,
1589  1, 22|               visą Pegaso versmę,~ ~Ar leistum žodžiams plaukti nevaržomiems, ~
1590  3, 11|               Kad vežime virš pasaulio lėkčiau.~ ~Gal tai apgaulė, tuščias
1591  2, 28|             tamsiųjų debesų tu greitai lėki -~ Jau tauraus trimito garsas
1592  2, 26|              auksu ~Spindintis, būriai lėks sparnais auksuotais ~Įkandin,
1593  2, 25|                šlaitais mokate eikliai lėkt, ~Siekiat žalią Karmelį
1594  3, 29|           išgirdęs, aš ~ Skubėčiau per lelegų, dakų, ~ Edonų, trakų žemes
1595  2, 25|             draugės, skaisčias meskite lelijas:~Per tą laiką, kuriuo regiu~
1596  1, 19|            Klokit pilką velėną man~ Ir lelijom baltom klokite kapą čia, - ~
1597  3, 3 |                kas džiaugsme ir bėdoje lemčiai nusilenkė ~Ir Jupiteriui.
1598  2, 10|               pažadinčiau iš miego, -~ Lėmė dievai Poetu man tapti.~ ~
1599  3, 4 |               audra po audringą jūrą, ~Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios ~
1600  2, 7 |               tautas nušluotų ~ Smūgis lemtingas.~ ~Publijau, dievams įkyrėt
1601  1, 4 |            Kintanti sėkmė, nepastovios lemtys ~Savo valdžioje laiko vargšą
1602  3, 29|             pats nežinodamas, ~Likimui lėmus, metęs per petį jis ~ Grynuolį
1603  2, 6 |              Teikia ir išmintis žarsto lengva ranka, ~Jie, be to, nuolatos
1604  1, 8 |                Pasakoja apie amžininkų lengvabūdiškumą~ ~Ar mes senolių papročius
1605  2, 3 |            šakų išdykauja vėjas.~ ~Lai lengvas Euras, skrisdamas pro tave, ~
1606  2, 16|           jūras.~ ~Smūgius likimo būna lengviau pakelt, ~Kada iš anksto
1607  2, 25|               kol~Sužadėtinė nuo akių~ Lengvo sapno pati nenusibrauks
1608  1, 7 |             kamuolys,~ Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:~Čia jis
1609  3, 25|           skrieja tarp debesų rūsčių, ~Lengvų vėjelių nešamas ir džiugus, ~
1610  3, 31|       gražbylystės tau ~ Nestinga, nei lengvumo plunksnai. ~ Likti nežinomam
1611  1, 1 |         Stiebiasi aukštyn, o pušis tau lenkia ~ Liauną viršūnę.~ ~Viešpatis
1612  3, 31|          apsivijo~ ~Liaunom šakom. Jai lenkias ir sveikina ~Iš tolo aukštos
1613  1, 3 |               Febui skirtas Kintas tau lenkiasi, ~Ir Kiros smailės stačiosios.
1614  1, 16|                Mūza, grok ir tu: tarsi Lesbo dainiai, ~Tu užgauk stygas,
1615  2, 13|            sargyboj vis~ Stumiam laiką lėtai? Roza, nuplėški nuo ~Staktos
1616  3, 31|                Gimsta knygelė plona iš lėto.~ ~Sudėti verta daug apie
1617  1, 4 |                          I, 4. KRISPUI LEVINIJUI ~Kad nepasitikėtų per daug
1618  3, 5 |              pyktį.~ ~Pradėję skųstis, liaujamės skųstis tuoj, ~Dar tebeverkiant,
1619  2, 21|   pasivaikščiot.~ ~Nuo tokio žvilgsnio liaujasi šėlusios ~Audringos bangos.
1620  1, 2 |         nesiskųstų nepalankiu likimu~ ~Liaukis, Likai, tuščiai raudot,~
1621  2, 5 |                šalis ~Ir krantą plaka. Liaukitės, barbarai, ~ Neskubinkit
1622  1, 1 |          aukštyn, o pušis tau lenkia ~ Liauną viršūnę.~ ~Viešpatis žvaigždžių
1623  3, 31|          Niekad nevystantis apsivijo~ ~Liaunom šakom. Jai lenkias ir sveikina ~
1624  2, 10|                taip:~ Apie save sakytų liaupsių~ Retkarčiais jie iš kitų
1625  3, 29|       priglausti man ~ Ir Mortierį, ir Libentą,~ Valijų, Hezijų, širdžiai
1626  2, 5 |              su vaidais, griuvėsiais ~ Libitina mums kas dieną rodo,~ ~Kol
1627  1, 17|             skliautų niekad nedrebina ~Libių Liūto riaumojimas.~ Tyliai
1628  3, 10|          Žiotim septyniom, te varingas Lidas ~Šlovina tave, tavo vardą
1629  1, 9 |               lyg vėjams pritardama, ~ Lieja ašaras vandenin.~ ~Gal Eolą
1630  2, 27|           Vėjas žaidžia, laužų buvusių liekanos ~Ar valstybių kadais didžių~
1631  2, 5 |             pabūklų gausmas,~ Žybčioja liepnos. Sukrūpsi uolos,~ ~Sukeltos
1632  2, 25|             kuriuo regiu~ Dievą, siela liepsnoj dega, šventoj ugny. ~Jus,
1633  2, 5 |                   Ir dėl Helenos šalis liepsnoja.~ ~Anas dėl žodžių kaunas,
1634  3, 24|        aukštąsias prieš jį nulenkia.~ ~Liepsnų baisiųjų apsuptas, lekia
1635  2, 6 |              balta ar purpuro ~Rūbais. Lieptas palikt sceną, aš juos mielai ~
1636  2, 6 |            davė kaip užstatą. ~Bet jei lieptų dievai perduot kitam skeptrus, ~
1637  3, 5 |           žalių miškų, ~Audrų daužytą, liestą žaibų liepsnos, - ~ Tave
1638  3, 1 |                tave ir Garbė šafrano~ ~Lietum apšlakstė. Kai tu gimei,
1639  1, 11|              STEPONUI PACUI~Vyriausiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
1640  3, 1 |          Gulintį ~ Lopšy, pilnam baltų ligustrų, ~ Febas tave ir Garbė šafrano~ ~
1641  1, 5 |                barstysime ~ Tau baltus ligustrus ir triskart ~ Purpuro rožėmis
1642  1, 19|          aukštybių erdves kylu, koksai likau.~ ~
1643  1, 17|             kai ramus, ir kai ~Pyksta, likdamas nuosaikus,~ Ir valdingai,
1644  2, 27|          pajūry ~Ir po atviru dangumi~ Likęs kūnas garsaus vado Pompėjaus;
1645  1, 8 |               Piro sosto į Agamemnono ~Likimą keisti mes nebenorime, ~
1646  1, 2 |             daug nesiskųstų nepalankiu likimu~ ~Liaukis, Likai, tuščiai
1647  3, 29|         pralenkti.~ ~Štai jau Karpatai liko toli, antai ~Snieguotą Krako
1648  2, 6 |       pasibaigt.~ ~Tas valdovas, kuris liks visada ramus, ~Ar jam duos,
1649  3, 31|              nei lengvumo plunksnai. ~ Likti nežinomam ar prasčiokų~ ~
1650  1, 2 |               pakuroms skalų,~ Rykštes liktoriaus jis laužys ir mes ugnin.~ ~
1651  2, 22|               Kunkuliuoja, ridendamas~ Link Nimfėjo bangas, barbarų
1652  1, 2 |         rūpesčius nuo kaktos~ Brauk ir linksmas aukštyn galvą pakėlęs žvelk. ~
1653  3, 7 |          tvieskiąs lyg saulė.~ ~Ir vis linksmesnis po kiekvienos taurės! ~Užleido
1654  3, 16|               Gracijos neša.~ ~Šypsosi linksmiau čia septynios kalvos - ~
1655  3, 29|               Krūtinė. Dainiau, vertas linksmint ~ Dangišką puotą, dievų
1656  2, 16|           Paslėpti bando savo gėlą~ Ir linksmumu patiklius apgauti.~ ~Užtemdo
1657  1, 1 |                 Supas vilnimis, ir net linksta derliaus ~Pertekę laukai,
1658  1, 3 |               tau tris kartus ~ Rodopė linkteli snieguotą~ Galvą, o Pindas -
1659  1, 7 |            nuostabia,~ Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.~Jai beskambant,
1660  1, 2 |        vakariai žais. ~Saulė, šiandien liūdna, blausi,~ Vėl rytoj nusijuoks,
1661  3, 2 |              išgirst mane,~ Neraudotum liūdnai be paliovos: kuomet ~Brėkš
1662  2, 28|                margą, ~ Treptelk koja, liulančias miglas sujudink, ~ Te sukrus
1663  3, 29|               Narsieji vyrai, Belgijos liūtai, jūs ~Iš gimto lizdo veskit
1664  1, 17|           ragus purtydamas, nuožmiems ~Liūtams skelbią įsakymus.~ Jis sudraudžia
1665  3, 7 |              užmačia netikus.~ ~Sugėrė liūtį lomos, kada audra ~Užgriuvo
1666  1, 17|                niekad nedrebina ~Libių Liūto riaumojimas.~ Tyliai slenka
1667  3, 11|           nepabūgstantį, ~Man patikėti Liūtui, globojančiam ~ Ugninę Vasarą,
1668  2, 25|          Pastebėjus staiga slėny žemai liūtus, ~Skuba per tarpeklius stačius~
1669  1, 4 |           visatą skristi, ~Slepias jos lizde, kol ateina laikas. ~ Ateičiai
1670  3, 29|         Belgijos liūtai, jūs ~Iš gimto lizdo veskit karius, ginklus ~
1671  2, 6 |                   Man vis viena, kokie lobiai gulės šalia, ~Lai juos grobsto
1672  1, 3 |           Pavertė spindinčiais puikiai lobiais.~ ~
1673  3, 6 |              ten ~Ieškau, ne puošmenų, lobis - jinai pati,~ Jei save
1674  2, 6 |               pasigrobė.~ ~Aš kitokius lobius vertinu: juos dvasia ~Teikia
1675  1, 17|             skliauto platybėse;~ Valdo lokius, vilkus, ir kai ramus, ir
1676  3, 7 |                netikus.~ ~Sugėrė liūtį lomos, kada audra ~Užgriuvo žemę,
1677  2, 11|         kraštuos sugrįžtant ~ Tarsi iš lopšio kasdien išvysta.~ ~Ar matot?
1678  3, 1 |         Vatikano, garsinsiu. Gulintį ~ Lopšy, pilnam baltų ligustrų, ~
1679  3, 16|             septynios kalvos - ~Romulo lopšys, ir malonūs vėjai ~Glosto
1680  2, 11|             rūmai, nors ~ Ir Romos, ir Loreto būstus~ Puošia dalmatų spindįs
1681  1, 8 |                Vai, gėda mums! ~ Nejau lotynams skirs pailsęs~ Ir besileidžiantis
1682  1, 22|                   Iš kurgi toji žodžių lotyniškų ~Srovė? Ji kyla, teka kaskart
1683  2, 22|          voromis~ Slinks Pare iškirsti luitai akmens čionai. ~Leisis Mūzų
1684  1, 5 |           ištikima tau,~ Urbonai, Mūza lumzdelį švelnų.~ ~Negailestingo
1685  3, 31|               ir žila Pirėnė,~ Afrikos Lunos kalnai aukštieji.~ ~Ką man
1686  3, 27|          šventųjų~ ~Koks nors garbingo luomo garbus narys. ~Džiaugsmingą
1687  1, 8 |           kojas jam, ~ Bet šokinėti su luperkais~ Geba puikiausiai tos pačios
1688  3, 29|                   Išgirsti kalbantį jo lūpom~ Dievą. Po to į akis man
1689  3, 27|            patiki jums jisai ~ Ir jūsų lūpoms; jis tėvynei~ Ir Griaumsvaldžiui
1690  3, 23|               šlakai gintarinį kailį ~ Lūšims nubarstę.~ ~Rengia mus avių
1691  3, 11|          regėdamas ~Laukus lygiuosius, lūšną neturtėlių, ~ Karalių rūmus
1692  2, 5 |               Ir štai valdovų rūmai ir lūšnos tarp ~Bangų pranyksta. Dar
1693  2, 10|         Minervai priesaikos nedaviau ~ Lydėti ją kariniuos žygiuos:~ Aš -
1694  3, 1 |              bangų ošimui~ ~Žodžius jo lydint, meiliai Enotrėjos ~Šaltiniams
1695  1, 19|                 o, ratelius grakščius ~Lydintys amžini deglai!~ O, tėvynės
1696  3, 31|                  žvaigždė, valdovams ~ Lygiai miela ir visiems piliečiams."~ ~
1697  3, 11|          džiaugčiaus regėdamas ~Laukus lygiuosius, lūšną neturtėlių, ~ Karalių
1698  3, 11|          Herkulis didis vėl ~Šlove sau lygų Herkulį šaukiasi, ~ Antai
1699  3, 1 |            Šaltiniams tarė: "Bėkit per lygumas, ~ Čiurlenančiom srovėm
1700  2, 21|        snausdamas jau ramiai ~Alsuoja. Lynus, kaustančius prie krantų, ~
1701  2, 3 |                         II, 3. SAVAJAI LYRAI~ ~Skambioji lyra, bukmedžio
1702  3, 16|               Vandeniui almant.~ ~Teka Lyris čia ir Ufentas antras, ~
1703  1, 3 |           Trimitais triskart, triskart lyrom ~ Paskelbė Urbono šlovę
1704  2, 18|       Maloningąją vis šaukit kitarų ir~Lyrų skambesiu, kurs aidi, Pierijų ~
1705  3, 2 |          Apraudančiai Kristaus mirtį~ ~Magdaliete, kuomet blyškias~ Kristaus
1706  3, 2 |                  III, 2. PALAIMINTAJAI MAGDALIETEI ~Apraudančiai Kristaus mirtį~ ~
1707  3, 29|             kilo~ ~Kitokie žmonės. Ėmę maištauti, jie ~Pripratino prie žygių
1708  1, 17|               valdovų grasinimus.~ Jei maištinga minia ūžia, neverta jos ~
1709  2, 5 |           žiūrėt graudu!) ~ Išklibinta maištų valstybė~ Yra, silpnėja,
1710  1, 9 |           išskėstomis ~ Rankom, grįžti maldauja ji.~ ~Šitaip mielo sūnaus,
1711  3, 27|              ginklus aukoja.~ ~Te jūsų maldos karą, kurs atslenka ~Nuo
1712  1, 2 |             kvatojant visiems aplink,~ Malkas skaldys kirviu, pelniusiu
1713  3, 29|              džiaugsminga, ~ Skleidžia malonią dorybės šviesą.~ ~Kaip puikiai
1714  3, 4 |           Jeigu verks, šypsniu atsakyk maloniai, ~Stenkis būt savim visada,
1715  2, 18|          karietoms lakių žvaigždžių.~ ~Maloningąją vis šaukit kitarų ir~Lyrų
1716  3, 31|          patyčių gali išvengti.~ ~Kai, maloningo Lipsijaus mokomas ~Sokrato
1717  1, 1 |                Žvaigždės spiečias, tau maloningos Romos ~ Pasigailėjus,~ ~
1718  3, 29|            auksinė.~ ~Rūstumo žymę nuo malonių veidų ~Nutrynė, pyktį įveikė
1719  2, 15|           šėlsmą, tačiau žavius~ Kaimo malonumus: pievas žalias, laukus, ~
1720  3, 16|            kalvos - ~Romulo lopšys, ir malonūs vėjai ~Glosto švelniai čia
1721  3, 5 |       MUNACIJUI ~Sielos liūdesį reikia malšinti ~pokalbiais ir susitikimais
1722  1, 4 |                apgaulia kairiąja, ~Lyg mama, kuri nekaltom vilionėm ~
1723  3, 31|               jis ~Byloti turi? Vengia mani sparnai ~ Šlovės tavosios
1724  3, 32|           stygas ~ Sidabrines, draugai manieji,~ Nereikalingos man šitos
1725  3, 6 |                nutraukęs kovas, jis su manim taikoj ~ Ir ramybėj ilsėtųsi.~ ~
1726  2, 8 |            kartais.~ ~Kvaili mes esam, manom, kad jie tikri. ~Bet vos
1727  2, 15|            dainas pakaitom dainuos~ Ir manuosius žodžius savo dainon įpins.~ ~
1728  1, 5 |            šlovina nuolatos ~Mergelės, marčios ir besiilsintys ~ Senoliai,
1729  1, 17|               Sienos, durys, langai ar mareotiški ~Vartai, auksu išgražinti,~
1730  2, 5 |       plačiausius~ ~Laukus nuklojo. Iš Mareotos štai ~Ramiai sau prekės
1731  2, 28|          dievaiti, kurs valdai pasaulį margą, ~ Treptelk koja, liulančias
1732  3, 11|           regėjimas? ~Ar virš pasaulio margo tikrai skrendu, ~ Per spindulingą
1733  3, 23|                tiek gražiau sparnelius marguosius ~Papuošė gamta Filomelei
1734  2, 26|             badas, karas ir sausra~ ~O Marija, o Karaliene auksu ~Žėrinčio
1735  1, 16|              amžius ~ Laidoti verta?~ ~Marijau, tave vėl sikambrai kviečia ~
1736  3, 27|              pradėjo statyti ~Mergelės Marijos bažnyčią prie Kražių Jėzaus
1737  2, 5 |             prieplaukos sau mirtis! ~O marios, jokio kranto neturinčios, ~
1738  2, 14|                Skubančius laivus ir iš marių dugno ~ Skęstančius trauki;~ ~
1739  3, 6 |          dvasia. ~Mano valdos, jei aš, Markai, gerai vedu ~ Savo įplaukų
1740  3, 6 |                                III, 6. MARKUI SILICERNIJUI ~Tikrieji turtai
1741  3, 11|                   O auksakartis Liūtas Marmarikos ~Karčius ir vilną švytinčią
1742  2, 22|            Žemę, laurais dabins aukuro marmurą, ~Auksaspalvėm lelijomis.~
1743  2, 22|                jų pas mane leistis ims marmuras ~Ir ilgiausiomis voromis~
1744  2, 21|        tūžtančiu Afriku, ~Žadi įveikti marmurines bangas ~ Smarkaus Nerėjo
1745  3, 27|       pasirungti į Istmą graikai.~ ~O, marmurinis būste, gyventojams ~Dangaus
1746  3, 2 |             spalva,~ Bet nudažo mirtis marmuro skruostus, ir ~Gyvasties
1747  3, 27|                tegu ~ Pulkus belaisvių masagetų~ Jis parsives prabangiam
1748  2, 27|                žodžiai Panėcijaus.~Kai mąstau apie mirtį jo,~ Nesigviešiu
1749  3, 30|                30. KVINTUI ARISTIJUI~ ~Matai, bičiuli, mokame tik svajot ~
1750  2, 16|                priglaus) -~Visų dalykų matas. Tad meskite ~ Šalin likimo
1751  1, 8 |           stalų sulaiko?~ ~Ją Vakarinė matė, kai leidosi, ~Dabar Aušrinė
1752  1, 7 |                laikina žemėj šioj,~ Ką materija čia sukuria nerangi. ~Lemia
1753  3, 22|       sujaudintas~Į padanges šviesias, mato žvaigždžių ugnis,~Lyg gimtųjų
1754  1, 7 |           jeigu žinai, sakyk:~ Tai, ką matom aplink, ar iš tiesų yra, ~
1755  2, 15|            ratelius prie jos."~Kol bus matomi žodžiai tie,~ Išpjauti žalioje
1756  2, 11|            gentys.~ ~Ir tie, kam saulė matosi nuožulniai, ~Žemyn kai rieda, -
1757  2, 11|           lopšio kasdien išvysta.~ ~Ar matot? Mielas veidas švenčiausios
1758  2, 16|             didžiuojas, ~ Nepagalvoja, matyt, kad mirti~ ~Ir jam bus
1759  1, 7 |               apgaulė akių tiktai?~ Ar matyto seniai sapno gražaus tąsa?~ ~
1760  3, 10|              sužinos, valdove, ~Dakai, maurai, tie, kas iš Kidno geria ~
1761  3, 24|              siautė pražūtinga,~ Mulai maurojo ir zvimbė strėlės.~ ~Lemties
1762  2, 5 |        daužykit!~ ~Nejau bekraštė žemė mažai progų ~Suteikia mirčiai?
1763  1, 2 |         žerdama.~Taip ir žmogų nuo pat mažens~ Lydi pakaitomis ašaros
1764  3, 5 |          galiūnų svoris~ Laužo medžius mažesnius aplinkui,~ ~Pakloja žemėn
1765  2, 6 |                politikas~ ~O, jei imtų mažėt turtai naudojami, ~Jų norėčiau
1766  3, 4 |                 Nešant ją tvirtai: vis mažiau kas dieną ~ Jausi jos naštą.~ ~
1767  2, 5 |               ir žemai palikę~ Miestai mažyčiais taškeliais virto.~ ~Gentis
1768  2, 28|             Ratų didžią šlovę~ Skelbki medams, geltonplaukiams agatirsams, ~
1769  2, 18|             mūsų vargingos, vys ~ Ligi medų ir getų,~ Skundais jūsų
1770  3, 15|              taurus ~ Amžius, pasruvęs medum, ~ Atėjo - amžius, skirtas
1771  3, 1 |           dardanų kaimais ir ~ Laukais medus tekėjo, miestą ~ Vagos upelių
1772  3, 11|                Skorpionas vėl ~ Sustot mėgina, kad tavęs tik~ Žnyplėmis
1773  3, 32|             studijoms~ ~Skambių Kamenų mėgstamas, neseniai ~Buvau jų dainius;
1774  1, 9 |            žymes išsiskyrimo tuoj ~ Jo meili bučiniai nutrins.~ ~Tu nesi
1775  3, 29|                 pyktį įveikė šypsena ~ Meilia ir tuoj palei Rodaną~ Ir
1776  2, 13|              Stotą gaubia toga, saulės meilios austa. ~Lai dūdelė žavėsis
1777  3, 29|          ženklas; prie didybės ~ Tinka meilumas kalbos ir būdo.~ ~Kai atgaivinti
1778  2, 5 |           ginklų. Štai svetimautojos ~ Meilus šypsnys įžiebia karą, ~
1779  1, 17|           Auksavilnės žvaigždės mielas mekenimas. ~Klesti meilė tarpusavio~
1780  3, 29|             scenų lyg Sofoklis ~ Imtum Melitės koturnais drebint!~ ~O Boelmano
1781  1, 22|              gintarinės jos ~ Bangelės melodingai ošia~ Ir auksaspalvė srovė
1782  3, 27|             maldai neliks kurti, ~ Kai melsitės už karo vadą~ Karolį ir
1783  2, 25|         šlaitais kalnų, aš nepaliausiu melst, ~Izaoko sena gentie,~ Jūs
1784  2, 15|           baltų žiedų,~ Tarp žibuoklių melsvų, rožių svaiginančių ~Jau
1785  3, 16|            Helikono gojų? ~Kidnas kur? Melsvųjų kalnų papėdėj ~Tespijų uola?
1786  3, 25|                 Jis nepakils į dangaus mėlynę.~ ~Darbų kasdienių dulkės
1787  2, 27|                 Pitagoro manes nežavi. Memfyje ~Piramidės mane daugiau~
1788  3, 25|               Bažnyčios aukštos žemėje mena jį,~Nes, Dievui remiant,
1789  3, 16|       išpuoštus, ~Kapitolijaus jūs man menat kalvą ~ Ir Aventino.~ ~Sąmanas
1790  1, 3 |            slinkit, didūs~ Šimtmečiai, mėnesiai, bėkit greitai!"~ ~Taip
1791  1, 4 |               Godūs ją nuneš vis nauji mėnuliai - ~ Laikas nestovi.~ ~Nors
1792  3, 31|          bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus mėnulis~ Tau, ir Uranijos tylios
1793  2, 18|            Liejas iš paliestų stygų.~ ~MERGAIČIŲ CHORAS~ ~Jūs, jaunuoliai,
1794  1, 16|              savo laikų neveiklumą~ ~O Merkurijau, tu gali kitaros ~Skambesiu
1795  3, 31|          knygoms. Jaunas tu tarnavai ~ Merkurijui ir Apolonui,~ Mūzoms ir
1796  1, 19|               Tolstu nuo pelenų savų.~ Meskit išnarą to kūno bejausmio
1797  2, 16|         Leidžia tuščiai jis gražiausią metą.~ ~Anas į rūmus veržias,
1798  2, 11|                 Puošia dalmatų spindįs metalas.~ ~Nors Enipėjo šalto gyventojas ~
1799  3, 22|            grožis jaunų dienų, ~Einant metams, jisai nyksta ir gali greit ~
1800  3, 29|           nežinodamas, ~Likimui lėmus, metęs per petį jis ~ Grynuolį
1801  3, 6 |                trejus (ar dar daugiau) metus ~ Nei laivais, nei arkliais
1802  2, 26|              vežimu aplankyk Hipanį, ~ Mezijos slėnius.~ ~Lai lydės tave
1803  1, 16|              pikta.~ ~Urną, kurioje tu miegi, kanopa ~Medo atšiauraus
1804  1, 16|                 Tu gali ramiai kapuose miegoti, ~Oriai ilsėtis?~ ~Traukit
1805  2, 28|                trimito garsas Eurus iš miegų prikėlė.~ ~Tau plojimai,
1806  3, 9 |                  Ūglius sau skabo. Bet mielesni kur kas ~Paladės taikūs
1807  1, 19|          tėvynės gražus veide, ir jūs, mieli ~Skliautų degančių vis sargai!~
1808  2, 25|              Jus, Jeruzalės dukterys,~ Miesto dangiško; jus, galatietes,
1809  1, 8 |            Plačiai ištvinęs amžinajam~ Miestui grasina, smarkauja, šėlsta.~ ~
1810  1, 11|            Paukštį primena man baikštų Migdonijos, ~Vėjų švilpiančių nešamą~
1811  3, 11|                nešantis ~Mane į tirštą miglą įsupęs, kad ~ Aš vėtrų žirgus
1812  1, 3 |           Išplėški vardą iš užmaršties miglų, ~ Išplėški šlovę! Pažadėtas~
1813  1, 9 |                                  I, 9. MIKALOJUI VEJERIUI~Kulmo vaivados
1814  1, 8 |             tarškant šokti įpratusios ~Mikliai kilnojas. Lyrą nutildykit, ~
1815  1, 11|               Herkulis pats tavęs ~Nei Mimantas nebus baisus,~ Nei Stenelas
1816  1, 22|                 Ir tai giliąja plaukia minčių vaga, ~Tai vėl sruvena iškalbos
1817  2, 27|                 Ką jos reiškia, jei aš mindyt galiu kapus, ~Pažymėtus
1818  2, 10|            saulėn ir viešumon, ~Tačiau Minervai priesaikos nedaviau ~ Lydėti
1819  3, 32|             Mokslus kuklios, santūrios Minervos.~ ~
1820  2, 5 |                Ir jų valdovas." Kam gi minėti dar, ~Kaip plačios upės
1821  2, 11|            veržias smarkiai pro debesų minias, ~Pro rūsčius dūmus šviesūs
1822  2, 11|                 jai pastatė bažnyčią~ ~Minioms laimingoms sekant tave,
1823  3, 30|            baimė aukština juos nūnai.~ Mintim vien siekiame rytojaus,~
1824  3, 25|          pralieto kraujo.~ ~Matys kaip mirksi žvaigždės visai šalia, ~
1825  2, 7 |          sugriaut reiks dienos pasakė:~Mirksnio tereikės, kad tautas nušluotų ~
1826  2, 16|             sunkumą.~ ~Jei neapkrautas mirsiu, bet pats savim ~Išliksiu,
1827  1, 1 |              varpų ~ Bangą atplukdo.~ ~Mirta nuolankiai tau paunksnę
1828  2, 16|            gerai panoręs, ~ Turtą sava mirtimi įgijo.~ ~Anas, kol vyksta
1829  1, 22|            tavo smilkinius puošia, o ~ Mitra juos vainikuoja - šitas~
1830  3, 24|                 Per Akvilono išgriautą mišką,~ ~Per platų lauką, kalnus
1831  2, 11|         slėniai, kalvos ~ Ir neramieji miškai suošia.~ ~Tėvynės mūsų žemę
1832  2, 25|              tėvo gražaus sūnus:~ Virš miškingų kalnų perėjų, virš galvos ~
1833  3, 23|          turtingesnis paukštis, ~Sabos miškuose paryčiais pabudęs, ~Ar žuvis,
1834  3, 1 |         nelankė arklas jų. Krantą ir ~ Miškus nustebusius užlies jo ~
1835  3, 30|            ARISTIJUI~ ~Matai, bičiuli, mokame tik svajot ~Apie didingus
1836  2, 25|           gentie,~ Jūs Libano šlaitais mokate eikliai lėkt, ~Siekiat žalią
1837  3, 31|              kitados Sokrato~ ~Ratelis mokė, ir ką išminčius iš ~Stagiros
1838  2, 15|          žievėje, ~Juos berniukai tegu mokės~ Ir mergaitės tegu juos
1839  2, 27|                Piramidės mane daugiau~ Moko ar užspausta antkapio ašara ~
1840  3, 31|               Kai, maloningo Lipsijaus mokomas ~Sokrato žodžiais, aidintį
1841  3, 31|          išmokai~ ~Brangiausia kaina - mokslu ir žiniomis. ~Tu pats prie
1842  3, 32|           Pasaulio rūmus, tu nutrauki~ Mokslus kuklios, santūrios Minervos.~ ~
1843  2, 27|             tribūnose aidintys~ Ginčai mokyti man džiaugsmo neatneša, ~
1844  3, 31|          Plantenų upės plačia vaga ~Tu mokytumo savojo vandenis ~ Ėmei plukdyti.
1845  2, 22|            mane nuskraidintų ten,~ Kur Moravos krantai, Vilija kur skaidri, ~
1846  3, 31|                    III, 31. BALTAZARUI MORETUI ~Lyrinė panegirika~ ~O šlove
1847  3, 29|                dar priglausti man ~ Ir Mortierį, ir Libentą,~ Valijų, Hezijų,
1848  1, 8 |            stygas, neleiskit~ Spygauti moters balsu švilpynei.~ ~Ar girdit?
1849  2, 25|                 Ir gražios, ir garsios motinos vaikas; štai ~Žengia tėvo
1850  3, 16|            Kintą, -~ ~Čia ateik, kartu mudu leisim laiką, ~Bet pirmiau
1851  3, 24|                kur siautė pražūtinga,~ Mulai maurojo ir zvimbė strėlės.~ ~
1852  3, 5 |                       III, 5. PUBLIJUI MUNACIJUI ~Sielos liūdesį reikia malšinti ~
1853  3, 16|                čia skaidrus Klitumnas ~Murma patylom, čia sraunus be
1854  3, 24|            ištrūkęs jis,~Palikęs būstą murmančių debesų, ~ Per vėjams atviras
1855  3, 24|        nuklotas, jis ~ Gretas pralaužė musulmonų ~ Ir įnirtingą pradėjo mūšį.~ ~
1856  3, 10|                               III, 10. MŪZAI ~Lenkijos ir Švedijos karalaičio
1857  3, 31|            Lyrinė panegirika~ ~O šlove Mūzas mylinčios Belgijos, ~Šviesioji
1858  1, 7 |         greitus ragina valanda! ~Lyros muzika maloni~ Nei švilpynė graudi
1859  3, 7 |                   Pinigo davus, nutilo mūšiai.~ ~Vadus garbingus, žygių
1860  2, 5 |              kitką. Kruviną reginį~ Su mūšiais, su vaidais, griuvėsiais ~
1861  2, 22|            getus sprunkančius, abiejų ~Mūšių didvyrius ir vaizdus,~ Ir
1862  1, 11|               lekia, kapodamas ~Šalmą, mūšiui netinkantį.~ Medo kardas
1863  2, 15|                plektru:~"Upę šią, Febo mylimą,~ Pieridžių dažnai skambančią
1864  3, 29|                kaip, ~Pažinęs dainiaus mylimo balsą, tuoj ~ Sužvengia!
1865  2, 25|                nekelkite, nežadinkite ~mylimosios, kol ji pati neprabus. Štai
1866  3, 31|             panegirika~ ~O šlove Mūzas mylinčios Belgijos, ~Šviesioji žvaigžde,
1867  1, 11|                auksinės šlovės keliu.~ Na, o jei iš kovos lauko tu
1868  1, 17|               ir ~Jų nedrasko baisiais nagais.~ Klauso žirgas eiklus Belerofonto
1869  2, 5 |                Pasaulis uoliai triūsia naikindamas ~Tai tą, tai kitką. Kruviną
1870  3, 11|           Kviečiasi tą, kas šviesus ir naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą ir nepabūgstantį, ~
1871  2, 13|         Palaimintajai Mergelei Motinai naktinio budėjimo metu~ ~Ko nebylūs
1872  2, 27|        netrokštu prie knygų džiūt~ Per naktis, išminties siekdamas pasisemt ~
1873  3, 31|                Tau, ir Uranijos tylios naktys.~ ~Tačiau ką plunksna sukuria,
1874  1, 9 |               Etezijams, ~Vis neplukdo namo, jei paviliojo jį ~ Auksas
1875  3, 23|               rusvam vandeny Hidaspo ~ Nardanti greitai.~ ~Kitas teišpuoš
1876  2, 15|           pirmų vėjų pavasario. ~Tavo, Nareve, vandenis,~ Kai dar vaikas
1877  2, 15|           buvau~ Ir laimingas laksčiau Narevo krantuose. ~Dienos tos ligi
1878  2, 15|                                II, 15. NAREVUI ~Kurio pakrantėje, vaikas
1879  1, 11|        geležies, tvirtos~ Rankos, būdo narsaus. Jeigu turi šiuos tris ~
1880  3, 29|          Amžinas karo verpetas neša?~ ~Narsieji vyrai, Belgijos liūtai,
1881  1, 16|        kautynės".~ ~Ainiai tolimi, mes narsiųjų bočių ~Šalmą užsidėt (ak,
1882  3, 24|            Pamaldumas ją ~Lydėjo. Sekė narsų kareivį jos, ~ Mirtis kur
1883  3, 11|          žvaigždės greta dvi kviečia~ ~Narsuolį. Ten gi Herkulis didis vėl ~
1884  1, 11|                  Ir pavojai kone patys narsuoliams iš ~Kelio traukiasi paskubom.~
1885  1, 11|               tą ji aplenks. Kovoj ~Ji narsuolių nesuveda,~ O mirtis paprastai
1886  3, 27|             nors garbingo luomo garbus narys. ~Džiaugsmingą dieną veidą
1887  2, 28|            agatirsams, ~ Kilikiečiams, nasamonams, nešiniems strėlinėm, skelbki.~ ~
1888  2, 6 |               O, jei imtų mažėt turtai naudojami, ~Jų norėčiau turėt aš daug
1889  2, 16|            Tarsi lavonas. Niekur iš jo naudos. ~ Kare, taikoj, - mirties
1890  2, 6 |           Neįžengtų pavydas tuoj.~ ~Aš naudosiuos geriau tąja garbe, kurią ~
1891  3, 29|              senolių pridera padabint ~Naujais trofėjais, pridera apstatyt ~
1892  1, 4 |          jaunystė. ~Godūs ją nuneš vis nauji mėnuliai - ~ Laikas nestovi.~ ~
1893  1, 5 |               nesenos, ~Kovų su serais neapdainuosiu aš:~ Jau papūtė ištikima
1894  3, 31|           nutrina ~Vardus pavydas. Bet neapgaubs tavęs,~ Moretai, juodas
1895  2, 13|                 nei~ Jų ratelių smagių neapgiedosim mes;~Apgiedok Karalienę
1896  1, 16|           puoštis!~ ~Ieties per storos neapgniaužia rankos, ~Slysta nuo pečių
1897  2, 16|           aukso grasaus sunkumą.~ ~Jei neapkrautas mirsiu, bet pats savim ~
1898  3, 22|               Tu jaunystės džiaugsmais neapsigauk tuščiais, ~Pauzilipijau,
1899  1, 17|               saulė vidudienį, ~Niekad neapsiniaukiantis,~ Be šešėlio rūstaus antakių
1900  3, 6 |               ką davė, tačiau turtų ji neatims, ~ Paslėptų nuo visų giliai.~ ~
1901  2, 25|         nutraukt~ Auksu žėrinti pas ją neatlėks Aušra. ~Žengia, štai, kauburiais
1902  3, 23|               Ariminai mielas, ~Perlai neatneš iš garsaus Hidaspo ~Nei
1903  2, 27|            Ginčai mokyti man džiaugsmo neatneša, ~Nei triukšminga minia,
1904  3, 29|          dorybes. Kas gi Hortenzijaus ~Neatpažintų, jo išminties šviesios? ~
1905  3, 6 |                   Ką rytojus atneš, aš nebandau įspėt, ~Pats sau ponas esu.
1906  2, 16|           prikiši, kad pabėga,~ Kautis nebandęs, - žinok, sugrįš jis~ ~Ir
1907  2, 16|          sprendimai man nesvarbūs ~ Ir nebaugina pavydo strėlės.~ ~Supratęs
1908  3, 9 |       spindėjimas ~Blausesnis rodos ir nebe toks brangus, ~ O akį veriančius
1909  2, 2 |               sidabrinis šerkšnas, ~Ir nebeišnyks ši danga jau niekad. ~Vasaros,
1910  2, 5 |    negailestingos.~ ~Čia, rodos, žemės nebematyti - vien ~Tik spindi ginklai.
1911  1, 8 |          Agamemnono ~Likimą keisti mes nebenorime, ~ Nei Krezo turtų arba
1912  1, 19|            kūno bejausmio ir ~Visa, ko nebereikia man:~ Į aukštybių erdves
1913  1, 8 |                juos ~ Tremtin išvarėm? Neberūpi ~ Kopti į stačią šlovės
1914  3, 5 |               Medžius galingus, kirvio nebijančius, ~Ugnis nuverčia, graužianti
1915  2, 6 |         nuolatos sugeba augt, didėt, ~ Nebijodami pasibaigt.~ ~Tas valdovas,
1916  2, 16|                   Per daug netrokšt ir nebijoti -~ Taip šio pasaulio galingiems
1917  3, 9 |                pats sau šviečia niekad neblėsdamas;~ Ir nors tau garbanas dabina~
1918  3, 22|               kuris trumpo akimirksnio~Nebrangina per daug, kas jau nusimetė~
1919  2, 16|           Vaikytis svetimo, o savo~ Ir nebrangint, ir vertės nepaisyt.~ ~Šis
1920  2, 13|            naktinio budėjimo metu~ ~Ko nebylūs sargyboj vis~ Stumiam laiką
1921  3, 2 |                nei buvai,~ Jau gyvybės nedaug kūne apmirusiam ~Ir baltumo
1922  2, 10|             Tačiau Minervai priesaikos nedaviau ~ Lydėti ją kariniuos žygiuos:~
1923  3, 31|             prasčiokų~ ~Tepamėgtam tau nedera: vertas tu ~Visų didžiūnų
1924  1, 17|           peslys gulbių baltųjų ir ~Jų nedrasko baisiais nagais.~ Klauso
1925  3, 5 |             sopa sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk, ir skausmas, Publijau,
1926  1, 17|                neloja, skliautų niekad nedrebina ~Libių Liūto riaumojimas.~
1927  3, 1 |            gėlėmis ~Nusėtą krantą. Ydų nedrumsčiamas ~ Valdovas tyro būdo gimė.~
1928  2, 16|        praradęs, tuštumą jaus visad, ~ Neduos ramybės kito turtai,~ Santaupos
1929  3, 27|          vandenį panardins ~ Rankas ir negailės nei dangui, ~ Nei aukurams
1930  1, 5 |                Mūza lumzdelį švelnų.~ ~Negailestingo plieno ir geležies ~Kietosios
1931  2, 5 |             niokoja ~ Potvyniai, ligos negailestingos.~ ~Čia, rodos, žemės nebematyti -
1932  3, 24|          barbarų kohortos gausios ~ Jo negalėjo įveikti niekaip,~ ~Kol priešo
1933  2, 19|                 Juk žinai, ~Kad pabėgt negali niekur: išduos tave ~Budrios
1934  2, 16|       paniekinti, ~Tačiau turėti visko negalim nieks. ~ Kuris sava valdžia
1935  1, 9 |           pirklys; pelno nereikia tau ~Negarbingo arba turtų tokių, kaip tie, ~
1936  1, 7 |                Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.~Jai beskambant, lemties
1937  1, 16|         atplukdo.~ ~Kelkis! Ar šauksmų negirdi? Rikiuotės ~Dundesio, žeme
1938  1, 17|               slenka dangaus skliautas negirdimai~Ir vežimas žvaigždžių, pernakt~
1939  3, 3 |                Jupiteriui. Jis skeptro negniauš virpančiom rankom ir ~Nieko
1940  2, 21|           jūros šėlsmas smarkus tavęs ~Neįbaugino nei vandenai, kuriuos ~
1941  3, 24|          Mirties Rudamina nepaisė ~ Ir neieškojo pigaus triumfo.~ ~Sėkmingam
1942  3, 23|           auksą ~ Plukdantis Hermas.~ ~Neieškok tuščiai, kur pasauly teka ~
1943  2, 16|            norėti~ ~Mane, kalbėti daug neįpratusį, ~Lotynų Mūzos privertė
1944  3, 31|               Nei įsišėlęs Austras jos neįveiks, ~ Nei Okeanas, iš pat dugno~
1945  3, 6 |              Ir likimui godžios rankos neištiesiau, ~Kad, nutraukęs kovas,
1946  2, 6 |              ženklus, jei jų draugėj ~ Neįžengtų pavydas tuoj.~ ~Aš naudosiuos
1947  2, 21|            išdykėlių - vėjų pokštus?~ ~Nejaugi jūros šėlsmas smarkus tavęs ~
1948  2, 16|                 Supratęs šitai, baimės nejausi tu. ~Tačiau mieliau mums
1949  3, 9 |                 rodos, tau:~ Tai mėnuo nejučiom prabėga,~ Vyrų kovas tau
1950  3, 16|             širdį.~ ~Skamba čia juokai nekalti ir pokštai, ~Šnekos, pašaipų
1951  1, 4 |              kairiąja, ~Lyg mama, kuri nekaltom vilionėm ~ Vaiką apgauna.~ ~
1952  3, 31|               švinas sparnų greitųjų~ ~Nekausto, kol iš puslapių, įspraustų ~
1953  2, 25|        Užkeikiu jus, Jeruzalės dukros, nekelkite, nežadinkite ~mylimosios,
1954  2, 10|               kariniuos žygiuos:~ Aš - nekenksmingas karys beginklis -~ ~Dvasia
1955  2, 10|          kalbos, nepagrįsti šmeižtai ~ Nekiltų, jog po savo stogu~ Ką nors
1956  3, 11|                laukia.~ Ji Svarstykles neklaidingas laiko,~ ~Ji metų žirgus,
1957  1, 16|              ir senolių strėlės ~ Mūsų neklauso.~ ~
1958  1, 22|                jos, klampusis~ Dumblas nekliudo srauniai jos tėkmei~ ~Jinai
1959  3, 29|                  Dangišką puotą, dievų nektarą~ ~Giesme pasaldint, leisk
1960  1, 5 |                jam purpurinę spalvą.~ ~Nektaras, sako, upėmis jau plaukiąs, ~
1961  1, 1 |               išsiliejo upės, ~ Pilnos nektaro.~ ~Vešlesni javai, nusvarinę
1962  2, 2 |        jaunystė davė, ~Tą išplėš atgal nelaba senatvė. ~Publijau, gali
1963  3, 5 |                  Rūpesčių sieloj savoj nelaidok.~ ~Medžius galingus, kirvio
1964  2, 6 |              juos grobsto kvailiai; aš nelaikau vertu ~Trokšti turtų šitų,
1965  2, 16|              garsiais šauksmais ~ Gali nelaimę prisišaukti,~ Tad įžūliais
1966  1, 13|            LAVINUI ~Pataria laimėje ir nelaimėje išsaugoti dvasios pusiausvyrą~ ~
1967  3, 7 |       garbingus, žygių garsių vertus, ~Nelaisvėj laiko aukso baisi galia. ~
1968  3, 1 |            derlium apdovanos, ~Nors ir nelankė arklas jų. Krantą ir ~ Miškus
1969  3, 25|           Dvasios sparnams išsiskleist neleidžia.~ ~Bet ką į aukštą sostą
1970  3, 22|              jau jų niekada ji išardyt neleis;~Laiko upė veržli neteka
1971  1, 8 |       nutildykit, ~ Nutraukite stygas, neleiskit~ Spygauti moters balsu švilpynei.~ ~
1972  2, 19|                Aš ieškoti tavęs niekad neliausiu, vis ~Šauksiu be paliovos:
1973  3, 29|               Skaidriosios Mozos kojom neliesdamas, ~ Mane. Puošniuosius Andoverpės ~
1974  3, 11|             tik~ Žnyplėmis ir geluonim neliestų.~ ~O auksakartis Liūtas
1975  3, 27|                Žvaigždynai jūsų maldai neliks kurti, ~ Kai melsitės už
1976  1, 17|          Nemauroja žvaigždynai ir~ Šuo neloja, skliautų niekad nedrebina ~
1977  1, 9 |                vaikščiojant ~Po laukus nelydės lyg pakeleivė ji, ~ Nei
1978  2, 5 |        piktadarybėms ~ Įkvepia: blogis nelygu blogiui.~ ~Antai vagoja
1979  1, 17|       išgražinti,~ Garsina valdovus ir nemarioj giesmėj ~Juos išaukština,
1980  1, 16|               velkamų grandinių? ~Argi nematai, štai dar vienas punas ~
1981  1, 17|          drauge, karčių nešiaušdamas. ~Nemauroja žvaigždynai ir~ Šuo neloja,
1982  1, 8 |              Vejų skurdžius uolynus.~ ~Nemėlynuoja nuo geležies kietos ~Žymių
1983  3, 1 |        prasčiokai! Nei švilpyne menka ~Nemiela groti, nei pamėgtom minios ~
1984  3, 11|          skliaute ~Didžiūno šlovę? Čia nemirtingasis ~ Plienu šarvuotas Orionas,~
1985  3, 30|               Rankom sučiupt jo, deja, nemokam.~ ~Kai laiko bėgsmas jaunas
1986  3, 7 |                stalo. Užima ją guvus ~ Nemokša ar gėdingas sukčius,~ Švytinčiu
1987  3, 5 |              pabuvojęs, ~ Vėl pas tave nenorės sugrįžti.~ ~Tad eikš į būrį,
1988  2, 16|              vergystės, ~ Net sužinoti nenori, vargšas.~ ~Nors širdį gelia
1989  3, 5 |              Jei jai paliepsi, nors ir nenorinčiai, ~ Draugų ieškot, su jais
1990  2, 10|               iškelia, aš visai ~Žinot nenoriu. Elgias išminčiai taip:~
1991  2, 22|                   II, 22. Galingojo ir nenugalimojo Lenkijos ir Švedijos karaliaus ~
1992  1, 1 |              lemtis palanki, o Parkos ~Nenukirpdamos tegu siūlą verpia, ~ Skirdamos
1993  3, 31|             dugno~ Versdamas vandenis, nenuplaus jos.~ ~Ją puošia rožės vos
1994  2, 25|                akių~ Lengvo sapno pati nenusibrauks delnais,~ Kolei miego saldaus
1995  3, 29|            skirtum.~ ~Didžiam Sokratui nenusileidžiantis ~Tiesos skleidėjau! Kiek
1996  2, 21|            jūros rūsčios bangų, ~ Akių nenusuki į šalį, ~ O pasitikti eini
1997  3, 25|          svečių sukelto triukšmo ~ Jis nepabėgs iš namų savųjų;~ ~Užmiršęs
1998  2, 16|       Sukroviau, nieko nepanoręs, ~ Ir nepabūgęs radau ramybę.~ ~
1999  3, 11|           naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą ir nepabūgstantį, ~Man patikėti Liūtui, globojančiam ~
2000  2, 2 |               šaltis ~Ir plaukai žili. Nepadės balzamas, ~Nepaslėps šarmos