| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties Žaidimai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Period, Work
2001 2, 16| sava valdžia didžiuojas, ~ Nepagalvoja, matyt, kad mirti~ ~Ir jam 2002 2, 10| savam, ~Tačiau kad kalbos, nepagrįsti šmeižtai ~ Nekiltų, jog 2003 2, 21| kuriuos teks balnoti?~ ~Bet tu nepaisai nuolat grūmojančių ~Eolų, 2004 3, 24| kapodamas. ~ Mirties Rudamina nepaisė ~ Ir neieškojo pigaus triumfo.~ ~ 2005 3, 4 | nugalėk ir josios ~ Pokštų nepaisyk.~ ~Jeigu juoksis ji, nusigręžki 2006 2, 16| Ir nebrangint, ir vertės nepaisyt.~ ~Šis aukso pilnas, bet 2007 1, 13| smarkiai riedėdamas, ~Argi vėl nepakels čia pat?~ Toks jau būdas 2008 1, 8 | Jei pasibaidė žirgas nepaklusnus, ~Jis virpa visas, pakerta 2009 1, 2 | Kad per daug nesiskųstų nepalankiu likimu~ ~Liaukis, Likai, 2010 3, 1 | Linksmai čiauškėjai tu nepaliaudamas, ~Ir rodės - pačios Mūzos 2011 2, 25| Braido šlaitais kalnų, aš nepaliausiu melst, ~Izaoko sena gentie,~ 2012 2, 16| Pro kuklią širdį, net nepalietęs jos, ~Praeis likimas, bet, 2013 1, 22| krantų ~Ta vandeninga upė. Nepančioja ~ Vandens žolynai jos, klampusis~ 2014 2, 16| turtus~ Sukroviau, nieko nepanoręs, ~ Ir nepabūgęs radau ramybę.~ ~ 2015 2, 10| savo rūsčiai bausiu.~ ~Nors nepanoro skirti manęs dievai ~Rūsčiu 2016 1, 11| Gerionui tu~ Lygus, ir neparblokš Herkulis pats tavęs ~Nei 2017 2, 16| Kitų draugystės niekad nepasiges. ~ Jis sau priskirs tik 2018 2, 10| dievai ~Rūsčiu karalium nepaslankių tautų, ~ Kad jas pažadinčiau 2019 2, 2 | žili. Nepadės balzamas, ~Nepaslėps šarmos nė gėlių vainikai, ~ 2020 2, 5 | jos, ~Regiu. Kaip baisiai nepastovi lemtis! ~ Kaip viskas keičiasi 2021 3, 4 | EGNACIJUI NOLIJUI ~Esant nepastoviam likimui, ~reikia išsaugoti 2022 1, 7 | Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu~ ~Apgaulinga žmogaus lemtis,~ 2023 2, 16| skambėjimo Klausykit. ~Norams nepataikaut minios, ~ Per daug netrokšt 2024 3, 25| pilis aukštąsias!~ ~Dar nepatirto skrydžio pagautas, jis ~ 2025 3, 29| išminties šviesios? ~ Kas nepažintų Dierikso~ Ir atsispindinčių 2026 1, 17| Strėlės niekad žvėrių šičia neperveria. ~Liūtas žaidžia čia su 2027 1, 9 | pučiant Etezijams, ~Vis neplukdo namo, jei paviliojo jį ~ 2028 2, 25| mylimosios, kol ji pati neprabus. Štai jis ateina, šokinėdamas ~ 2029 3, 7 | urvuos jie rausia žemę, ~ Kol nepradėjo kalnai drebėti.~ ~Išgraužus 2030 3, 6 | Ką prarasti galiu, tai nepriklauso man. ~Aš netapsiu vargšu, 2031 3, 31| puikiom ~Dorybėm žėri. Joms neprilygs šlovė, ~ Kuri kilmingą ir 2032 2, 8 | buvo:~ Atpildas pažadui neprilygsta.~ ~ 2033 1, 11| nei žvangančių~ Puošmenų neprireiks. Klostytus apsiaustus ~Ir 2034 3, 31| vėjai nusineša, ~ Jei to neprislegia metalo~ Svoris ir švinas 2035 1, 17| Sugena klajūnus dangaus.~ Čia nepuola peslys gulbių baltųjų ir ~ 2036 2, 11| skamba slėniai, kalvos ~ Ir neramieji miškai suošia.~ ~Tėvynės 2037 2, 19| užgriūna staiga šnabždesiu neramiu ~ Ją Etezijų sūkurys.~ ~ 2038 2, 7 | laimės, ~Miestų ir žmonių neramus likimas. ~Valanda viena 2039 1, 7 | Ką materija čia sukuria nerangi. ~Lemia įnoris. Tuoj nukris~ 2040 3, 2 | Jei galėtum išgirst mane,~ Neraudotum liūdnai be paliovos: kuomet ~ 2041 1, 3 | ir žmones, ~ Vėjų svety, neregėtas niekad.~ ~Iš ten galėsi 2042 3, 32| Sidabrines, draugai manieji,~ Nereikalingos man šitos stygos.~ ~O tu, 2043 2, 21| sugulė ir užmigo.~ ~Ir pats Nerėjas snausdamas jau ramiai ~Alsuoja. 2044 3, 29| tuoj ~ Sužvengia! Kaip jis nerimauja, ~ Kamanų prašosi ir žvangučio,~ ~ 2045 3, 5 | bičiulius savus, ~Žolėn rasoton nerūpestingai griūk ~ Ir, išsitiesęs ant 2046 3, 32| Skambių Kamenų mėgstamas, neseniai ~Buvau jų dainius; nūn uždrausta 2047 1, 5 | Karų prieš Tirą, pergalės nesenos, ~Kovų su serais neapdainuosiu 2048 1, 9 | meili bučiniai nutrins.~ ~Tu nesi koks pirklys; pelno nereikia 2049 2, 22| aš~ Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius ~Mirti kolchus, veržlius 2050 2, 27| Kai mąstau apie mirtį jo,~ Nesigviešiu turėt valdžią karališką ~ 2051 1, 13| susiteps purve. ~Bet iš jo nesijuok tada~ Nei su baime žiūrėk, 2052 2, 5 | smūgio, ~ Įniršis delsia ir nesiryžta~ ~Į mūšį pulti. Štai jau 2053 1, 17| grasina jiems. ~O jei baust nesiskubintų,~ Jei nušvistų laiku šypsena 2054 1, 2 | AURELIJUI LIKUI ~Kad per daug nesiskųstų nepalankiu likimu~ ~Liaukis, 2055 2, 16| prisišaukti,~ Tad įžūliais nesisvaidyk žodžiais.~ ~Pro kuklią širdį, 2056 2, 16| gėdingus~ ~Kerštingais žodžiais nesitikėk atremt. ~Geriausias ginklas 2057 3, 3 | Pritarimo minios tylinčios tu nesivaikyk, ir jos ~Kilmingųjų krauju, 2058 1, 1 | derliaus ~Pertekę laukai, ir neskriaudžia dirvų ~ Šykščiosios kaitros.~ ~ 2059 2, 5 | Liaukitės, barbarai, ~ Neskubinkit mirties nei durklu, ~ Nei 2060 3, 5 | atlėgs. ~ Žaizdos gilios neslėpk nuo draugo, ~ Rūpesčių sieloj 2061 3, 31| Nei gražbylystės tau ~ Nestinga, nei lengvumo plunksnai. ~ 2062 1, 9 | veiklus bei sumanus esi, ~ Nestokoji gabumų tu.~ ~Išmintis ir 2063 2, 5 | rikiuotės dar, ~ Lemtis nesudavė dar smūgio, ~ Įniršis delsia 2064 2, 25| Nei trepsėjimu kojų tol~ Nesudrumskit jautraus sapno ramybės, 2065 1, 7 | maloni~ Nei švilpynė graudi nesugrąžins atgal. ~Nors vadinama nuostabia,~ 2066 3, 3 | Kilmingųjų krauju, ašarom jų nesumanyk papirkt, ~Ir išgarsins žmonių 2067 2, 6 | jam pridės, ~ Jei atims, nesumažins jo.~ ~Mėgsta juoktis lemtis 2068 1, 11| kovos žaizdos teliudys tai. ~Nesuteikia narsos kuodai~ Nei koralai 2069 1, 7 | ji nusineš kartu ~Sūkury nesuvaldomam.~ Kol diena po, dienos bėga 2070 1, 11| aplenks. Kovoj ~Ji narsuolių nesuveda,~ O mirtis paprastai didvyrių 2071 2, 16| Žmonių sprendimai man nesvarbūs ~ Ir nebaugina pavydo strėlės.~ ~ 2072 3, 9 | ateitį~ Aštriu protu, ilgai nesvarsčius, ~ Greitai įžvelgti arba 2073 1, 9 | gaudžiančio Bosporo ~ Nesvetinga pakrante ar~ ~Per Nerėją, 2074 3, 9 | Radvilienei, ~Trakų kašteliono ir Nesvyžiaus kunigaikščio žmonai~ ~Kuria 2075 2, 6 | teisi ranka, ~Jis didesnis netaps, turtų jei jam pridės, ~ 2076 3, 6 | tai nepriklauso man. ~Aš netapsiu vargšu, kol bus sveika dvasia. ~ 2077 3, 22| neleis;~Laiko upė veržli neteka atgalios.~Tas laimingas, 2078 2, 5 | šventykloj ~ Ima vanduo netikėtai šniokšti;~ ~Ir štai valdovų 2079 3, 6 | Burtais krintančiais aš netikiu niekados ~Ir likimui godžios 2080 2, 16| bėdų, ~Vaidina linksmą ir netikru juoku ~ Paslėpti bando savo 2081 3, 7 | suturėjo~ Šovus kažkam užmačia netikus.~ ~Sugėrė liūtį lomos, kada 2082 1, 11| apsiaustus ~Ir sages, ir netinkančius~ Jums perlus nuo pečių meskite, 2083 1, 11| kapodamas ~Šalmą, mūšiui netinkantį.~ Medo kardas antai jau 2084 1, 22| srovė čiurlena.~ ~Manęs netraukia vandenys Kiros nei ~Fokidės 2085 3, 3 | rankom ir ~Nieko godžiai netrokš, bet pasidžiaugs turimu; 2086 2, 16| nepataikaut minios, ~ Per daug netrokšt ir nebijoti -~ Taip šio 2087 3, 29| jis ~ Visur savaime. Bet netrukus ~ Iš geležies pragaištingos 2088 2, 7 | griuvėsiais.~ ~Niekas amžinai neturėjo laimės, ~Miestų ir žmonių 2089 2, 5 | O marios, jokio kranto neturinčios, ~ Sarbievijų priimkit noriai ~ 2090 2, 16| Šis aukso pilnas, bet neturįs savęs, ~Jo laivas dūžta 2091 2, 16| Aš gi džiaugiuos, kad neturtas mano~ ~Nuo aukso geismo 2092 3, 11| Laukus lygiuosius, lūšną neturtėlių, ~ Karalių rūmus sau po 2093 3, 2 | skruostus, ir ~Gyvasties netvirta gija~ Dar alsuoja vos vos 2094 3, 32| skambesys kitaros,~ Ilsis lyra, neužbaigus posmų.~ ~Fleita bedarbė 2095 1, 17| vežimas žvaigždžių, pernakt~ Neužmiegančių, štai rieda padangėmis. ~ 2096 1, 22| leistum žodžiams plaukti nevaržomiems, ~Jiems davęs valią, kai 2097 1, 16| I, 16. Peikia savo laikų neveiklumą~ ~O Merkurijau, tu gali 2098 1, 17| Jei maištinga minia ūžia, neverta jos ~Atgrasiu niaurumu baugint,~ 2099 3, 31| ją vynuogienojas ~ Niekad nevystantis apsivijo~ ~Liaunom šakom. 2100 3, 2 | Džiaugsmo grįžtančio vėl dovanas neš; kuri ~Saulės dvigubai ilgis, 2101 1, 11| Migdonijos, ~Vėjų švilpiančių nešamą~ Ir Zefiro juokais blaškomą 2102 3, 25| rūsčių, ~Lengvų vėjelių nešamas ir džiugus, ~ Per sunkiai 2103 3, 4 | pamažėl. Bus lemtis lengvesnė ~Nešant ją tvirtai: vis mažiau kas 2104 3, 11| kur tas dvasios polėkis, nešantis ~Mane į tirštą miglą įsupęs, 2105 3, 23| pasauly teka ~Upė per lankas, nešdama daug aukso. ~Lai dorybė 2106 3, 29| Oritiją, Erechtėjo~ Dukterį, nešė sparnuotas vyras.~ ~Skraidina 2107 3, 15| viešnios laukų, ~ Medaus nešėjos uoliosios,~ ~Kam rūpestingai 2108 1, 17| su Jaučiu drauge, karčių nešiaušdamas. ~Nemauroja žvaigždynai 2109 1, 9 | tepriklauso, ką, ~Kur beeitum, nešies - gaudžiančio Bosporo ~ 2110 1, 16| kviečia ~Ir strėlinėmis nešini nomadai, ~O Numancija, Scipionai, 2111 2, 28| Kilikiečiams, nasamonams, nešiniems strėlinėm, skelbki.~ ~O 2112 2, 22| debesų keliais ~Skrieji - neški mane tenai,~ Kur patvinęs 2113 3, 29| plačioje ~Tingumas mūsų ir nešlovė visa! ~ Kiek žygių kildamas 2114 3, 27| kertinis.~ ~Nė olimpiečių nešurmuliuodavo ~Tokia gausybė, kai susirinkdavo ~ 2115 2, 11| Enipėjo šalto gyventojas ~Nešykšti niekad tau dovanų puikių, ~ 2116 3, 22| jisai, lekia greičiau negu ~Nežabotas, smagiai skrendantis Afrikas.~ 2117 1, 11| narsos kupinas, veidas be ~Nežabotos savivalės~ Ženklo ir apdarai 2118 2, 25| Jeruzalės dukros, nekelkite, nežadinkite ~mylimosios, kol ji pati 2119 3, 2 | baltumo švelnioj kaktoj,~ Jau nežaidžia veiduos gyvas raudonis, 2120 2, 27| švogždžiančio~ Pitagoro manes nežavi. Memfyje ~Piramidės mane 2121 3, 29| Prie Mozos, Skaldies pats nežinodamas, ~Likimui lėmus, metęs per 2122 3, 31| lengvumo plunksnai. ~ Likti nežinomam ar prasčiokų~ ~Tepamėgtam 2123 1, 9 | Laimės nepastovios užgaidų nežiūrėk ~Ir atminki, jog tau tai 2124 1, 17| ūžia, neverta jos ~Atgrasiu niaurumu baugint,~ Kad pakeistų veiduos 2125 3, 22| lemties gijas, ~Ir jau jų niekada ji išardyt neleis;~Laiko 2126 3, 6 | krintančiais aš netikiu niekados ~Ir likimui godžios rankos 2127 3, 24| gausios ~ Jo negalėjo įveikti niekaip,~ ~Kol priešo kardas kliudė 2128 2, 7 | dalykai~ Virsta griuvėsiais.~ ~Niekas amžinai neturėjo laimės, ~ 2129 3, 25| deivės kandžių juokų, ~Klastų niekingų jis neišvengs taip pat ~ 2130 2, 16| Tačiau turėti visko negalim nieks. ~ Kuris sava valdžia didžiuojas, ~ 2131 3, 9 | Prie Boristeno gimusi nimfa? ~ Gal Esi Temidė, iš trijulės~ 2132 2, 22| Kunkuliuoja, ridendamas~ Link Nimfėjo bangas, barbarų Taurijos~ 2133 2, 5 | Taikoj, tačiau laukus niokoja ~ Potvyniai, ligos negailestingos.~ ~ 2134 3, 9 | švytinčiu pjautuvu, ~ Nors niršta, skalija jos šunys~ Uždusdami, 2135 3, 9 | vandenyną Delą.~ ~O nuo Algido niūriojo atskuba ~Kintietė blankiai 2136 1, 1 | Džiaugiasi taika jau uolynai niūrūs, ~Šoka jau kalnai, o kalvas 2137 3, 4 | po audringą jūrą, ~Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios ~ Pokštų 2138 3, 4 | III, 4. EGNACIJUI NOLIJUI ~Esant nepastoviam likimui, ~ 2139 1, 16| kviečia ~Ir strėlinėmis nešini nomadai, ~O Numancija, Scipionai, 2140 2, 16| lyros skambėjimo Klausykit. ~Norams nepataikaut minios, ~ Per 2141 2, 6 | mažėt turtai naudojami, ~Jų norėčiau turėt aš daug daugiau. Deja! ~ 2142 3, 7 | užteršė šaltinius, ~ Upes norėdama nubausti,~ Plukdančias daugel 2143 3, 7 | Lyg permaldaut dievus norėjo ~ Už begėdystę žmonių ir 2144 2, 16| nereikia kvailai bijoti nei norėti~ ~Mane, kalbėti daug neįpratusį, ~ 2145 3, 11| švytinčią kerpasi:~ Jis nori prigesinti savo~ Liepsną, 2146 2, 5 | neturinčios, ~ Sarbievijų priimkit noriai ~ Į vandenų amžinųjų glėbį!~ ~ 2147 1, 3 | rateliui~ ~Esi seniai jau. Noriu tave iškelt ~(Dievai padės 2148 3, 24| padangėm neša~ Šėlstančio Noto audringi šuorai, -~ ~Taip 2149 1, 7 | vežimu nuskries.~ Ak, kaip Notus greitus ragina valanda! ~ 2150 3, 23| gintarinį kailį ~ Lūšims nubarstę.~ ~Rengia mus avių išauginta 2151 2, 2 | Laikas ledinis,~ ~Galvą nubarstys sidabrinis šerkšnas, ~Ir 2152 3, 7 | šaltinius, ~ Upes norėdama nubausti,~ Plukdančias daugel pelningų 2153 2, 11| skaistusis nusišypso,~ Saulei nubloškus miglas niekingas.~ ~Ar girdit? 2154 3, 2 | jų įprasta spalva,~ Bet nudažo mirtis marmuro skruostus, 2155 3, 22| šilti vėjai Favonijai, ~Nudrėskė vakare audrūs Etezijai. ~ 2156 1, 3 | karalystės.~ ~Tada prabilo Mūzos nudžiugusios:~"Skubėkit, amžiai, skriekite, 2157 1, 2 | valdyt, ~Jaučiams jungą nuėmęs, tuoj~ Deda jis pavergtiems 2158 3, 4 | audringą jūrą, ~Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios ~ Pokštų nepaisyk.~ ~ 2159 2, 16| juokaujant ~ Ir kilnumu nugalėti pyktį.~ ~Tegu kiekvienas 2160 1, 7 | tautas ir varganoj tėkmėj~Nugramzdina ji karalius:~ Puošnūs skeptrai, 2161 1, 16| traukit, ~Romos karžygiai. Nukabint nuo staktos ~Įprastus šarvus 2162 2, 21| prie krantų, ~ Greičiau nukirsk ir leisk varyti ~ Burę išpūtusiems 2163 1, 3 | dangun, ~Vežimo linkui, kelią nuklodamos ~ Viršūnėm, o kalnai tuo 2164 2, 5 | karių plačiausius~ ~Laukus nuklojo. Iš Mareotos štai ~Ramiai 2165 3, 24| Mirties garbingom dulkėm nuklotas, jis ~ Gretas pralaužė musulmonų ~ 2166 3, 31| apie tai giesmių, ~Tačiau nuklyst už Pindaro Gadų man ~ Kamenos 2167 2, 11| laimingoms sekant tave, nukreipk,~O Karaliene viso pasaulio, 2168 1, 11| vien akis,~Bet ir strėlę nukreips į tą - ~ Ras ji šimtą kelių, 2169 1, 4 | Šalmo viršuje, jis lengvai nukrinta. ~Ir žibąs nūnai - tik bandyk 2170 3, 16| sparnuotąja kvadriga Zefiras ~Nulakins mane ir padės prie šalto ~ 2171 3, 24| Galvas aukštąsias prieš jį nulenkia.~ ~Liepsnų baisiųjų apsuptas, 2172 3, 9 | įžvelgti arba nuspėti.~ ~Nuliūsta grožis ir skaisčiame veide ~ 2173 3, 7 | beprasmiškas ~ Pykčius karingus numalšino, ~ Pinigo davus, nutilo 2174 3, 5 | jais kalbėtis ~ Ir kalbomis numalšinti pyktį.~ ~Pradėję skųstis, 2175 1, 16| strėlinėmis nešini nomadai, ~O Numancija, Scipionai, šaukias ~ Tavo 2176 2, 16| pakelt, ~Kada iš anksto juos numatai sutikt. ~ Audras ir tykančius 2177 2, 16| lemta. Skiriasi tik gyvi, ~Numirę - lygūs. Vieną aukšta vieta, ~ 2178 2, 2 | savęs. Visa kita metai~ Nuneša godūs.~ ~ 2179 3, 23| Jos sparnai greiti mus nunešti gali ~ Ligi žvaigždynų.~ ~ 2180 3, 27| geloną,~ Baisų tarytum angis nuodinga.~ ~O iki tol te Karolis 2181 2, 13| Karalienę tu,~ Kaip ant rankų nuogų krenta lengvi plaukai, ~ 2182 1, 1 | Bangą atplukdo.~ ~Mirta nuolankiai tau paunksnę teikia, ~Teikia 2183 2, 11| smilksta~ Tau, užtarėja, nuolankūs dūmai.~ ~Maldas, Mergele, 2184 2, 5 | josios žmones krisdamos nuolaužos ~Palaidoja, ir lieka griuvėsiai 2185 2, 2 | gali du kartus pratęsti ~ Nuopelnais amžių.~ ~Tas, kurio mirties 2186 3, 27| pagarbių~Kviritų Meilė, Nuopelnų didelis ~ Būrys ir apšlakstytais 2187 1, 3 | Šlovina popiežiaus Urbono VIII nuopelnus~ ~Valdove didis, Urbonai, 2188 3, 3 | O ramiausiai valdys. Ir nuosaiki tavo tebus valdžia. ~Pritarimo 2189 3, 16| ir gamta vilioja, ~Grožio nuostabaus kupina pakrantė ~ Džiugina 2190 1, 7 | nesugrąžins atgal. ~Nors vadinama nuostabia,~ Ši daina pagyrų linkusi 2191 1, 16| Kaktą pridengti.~ ~Narsūs nuostabiai, su šarvais puošniausiais ~ 2192 3, 1 | būdo gimė.~ Šitas Etrurijos nuostabiosios~ ~Upelis teka doro gyvenimo ~ 2193 2, 13| žiburiais ~Švyti apdaras nuostabus,~ Stotą gaubia toga, saulės 2194 2, 15| Ar gležnas žibutes, ar nuotakius krantus ~Tingiai plaukiančios 2195 1, 2 | juokaut~ Ir gausybę supins nuotykių įvairių, ~Gavęs tautą trumpai 2196 1, 22| Parnasas, šitas vienišas, nuošaliai ~Dunksojęs kalnas, dardanų 2197 1, 1 | tėvų papročiai auksiniai, ~Nuoširdumas iš tolimosios Tulės ~Grįžt 2198 1, 11| atitolinti. ~Tik jei ką jau nuožmi mirtis~ Sau pasirenka, tai, 2199 1, 17| valdingai, ragus purtydamas, nuožmiems ~Liūtams skelbią įsakymus.~ 2200 2, 11| Ir tie, kam saulė matosi nuožulniai, ~Žemyn kai rieda, - žmonės 2201 2, 14| Lapų vainikais.~ ~Kai nuplauks jisai ligi serų žemių, ~ 2202 2, 21| valdovė žemės ir vandenų ~Nuplaus pavojų seklumas, tykančias ~ 2203 2, 13| Stumiam laiką lėtai? Roza, nuplėški nuo ~Staktos lyrą, arčiau 2204 1, 1 | apžvelgęs, ~Lai tave, valdas nuraminęs, skiria ~ Tėvu pasaulio.~ ~ 2205 2, 14| rūstį, ~Į švelnius sapnus nuraminta jūra~Grimzta ir tyli ant 2206 1, 2 | audringa nūnai banga~ Ryt nurims ir su ja vėjai vakariai 2207 2, 18| rausvais ~ Ratais, kryptį nurodo~ Ji karietoms lakių žvaigždžių.~ ~ 2208 3, 25| Darbų kasdienių dulkės nusėda jį, ~Vargai kamuoja, slegia 2209 3, 4 | nepaisyk.~ ~Jeigu juoksis ji, nusigręžki kilniai, ~Jeigu verks, šypsniu 2210 2, 8 | kitokiais~ Žodžiais kalbės, nusigręžus laimei.~ ~Apgaulūs būna 2211 1, 2 | liūdna, blausi,~ Vėl rytoj nusijuoks, spindulius žerdama.~Taip 2212 1, 22| Tokiam varžovui - tau - nusileidžia, o ~ Kamenos stebis, kai 2213 3, 29| kildamas išvystum,~ Kiek - nusileisdamas, mielas Febai!~ ~Tu, Puteanai, 2214 3, 27| amžiais.~ ~Riedėk laimingai ir nusileisk į pat ~Gelmes tamsiąsias 2215 1, 9 | Orioną, kuris neskuba nusileist, ~Keikia, dūsauja, lyg vėjams 2216 3, 3 | džiaugsme ir bėdoje lemčiai nusilenkė ~Ir Jupiteriui. Jis skeptro 2217 3, 22| Nebrangina per daug, kas jau nusimetė~Laiko jungą, kuris žvelgia 2218 2, 5 | laivynas. Jūros platybėmis ~ Nusirita pabūklų gausmas,~ Žybčioja 2219 1, 11| kuris nuo staigaus smūgio nusisuka ~Ir krūtinę, kuri žūties~ 2220 2, 6 | sceną, aš juos mielai ~ Nusivilksiu kaip svetimus.~ ~Dar tik 2221 2, 11| įkandin, ~ Dangus skaistusis nusišypso,~ Saulei nubloškus miglas 2222 3, 1 | Kai tu gimei, tuojau, ~Nusišypsoję tarsi ne kūdikiui, ~ Narsa 2223 1, 3 | greitai!"~ ~Taip tarė Mūzos. Nusišypsojo tuoj ~Auksiniai amžiai, 2224 2, 22| Vistulos vandenys. ~Kas mane nuskraidintų ten,~ Kur Moravos krantai, 2225 3, 11| Greitai per debesis kad nuskriečiau,~ ~Aukštai pakibęs, džiaugčiaus 2226 3, 29| Deukalionas ėmėsi žemėje, ~ Nuslūgus jūrai, ir, išmėtęs~ Akmenis, 2227 2, 16| tykančius pavojus~ Stenkis nuspėt ir atremti drąsiai.~ ~Tada 2228 3, 9 | Greitai įžvelgti arba nuspėti.~ ~Nuliūsta grožis ir skaisčiame 2229 1, 22| čiurlenimas ~Tesalų kalnus šitaip nustebina, ~ Taip Hebro, tekančio 2230 3, 1 | arklas jų. Krantą ir ~ Miškus nustebusius užlies jo ~ Lobių Hesperijos 2231 1, 16| Tamsūs vandenai dideliai nustemba, ~ Plaukti paliauna.~ ~Mūza, 2232 1, 1 | nektaro.~ ~Vešlesni javai, nusvarinę varpas, ~Supas vilnimis, 2233 3, 24| kliudė staiga ir jį.~Galva nusviro. Krito nuo žirgo jis, ~ 2234 1, 8 | Mikliai kilnojas. Lyrą nutildykit, ~ Nutraukite stygas, neleiskit~ 2235 2, 5 | saulės ir mėnulio~ Kelias nutįsta per žydrą dangų.~ ~Ar man 2236 2, 5 | debesys! ~ Kokie žemi kalnai nutolę!~ Aukštas dangus man po 2237 3, 6 | rankos neištiesiau, ~Kad, nutraukęs kovas, jis su manim taikoj ~ 2238 3, 32| šviesius ~ Pasaulio rūmus, tu nutrauki~ Mokslus kuklios, santūrios 2239 1, 8 | kilnojas. Lyrą nutildykit, ~ Nutraukite stygas, neleiskit~ Spygauti 2240 1, 4 | žibąs nūnai - tik bandyk nutraukti - ~ Auksas pabąla.~ ~Dešine 2241 3, 31| Dažnai nuo aukso aukuro nutrina ~Vardus pavydas. Bet neapgaubs 2242 1, 9 | tuoj ~ Jo meili bučiniai nutrins.~ ~Tu nesi koks pirklys; 2243 3, 29| žymę nuo malonių veidų ~Nutrynė, pyktį įveikė šypsena ~ 2244 2, 5 | metas~ ~Keliaut į saulės nutviekstus rūmus man? ~Sparnuotą dainių 2245 3, 5 | kirvio nebijančius, ~Ugnis nuverčia, graužianti juos slapta, ~ 2246 2, 18| varginančius pykčius ~Nuo tėvynės nuvys mūsų vargingos, vys ~ Ligi 2247 1, 22| Hemas apstulbęs. Šitaip~ ~Nuščiūva, šniokščiant tyro Partenijaus ~ 2248 2, 7 | Mirksnio tereikės, kad tautas nušluotų ~ Smūgis lemtingas.~ ~Publijau, 2249 2, 19| Žvaigždės, sargės nakties, kelią nušviečia man ~ Lig tavęs žiburiais 2250 1, 8 | ne lotynų žemei.~ ~Nejau nušvinta virš otomanų vien ~Rytais 2251 1, 17| baust nesiskubintų,~ Jei nušvistų laiku šypsena jo veide, ~ 2252 3, 27| Džiaugsmingą dieną veidą nušvitusį ~ Atgręš į altorius, apžvelgs 2253 2, 11| greičiau debesų karietom,~ ~Nuženk iš savo būstų šventųjų: 2254 3, 22| dienų, ~Einant metams, jisai nyksta ir gali greit ~Tarsi stiklas 2255 3, 31| Austras jos neįveiks, ~ Nei Okeanas, iš pat dugno~ Versdamas 2256 3, 11| užleidžia~ Tau, o Pranciškau, Olimpą gimtą.~ ~Antai svetingus 2257 3, 27| skliauto, akmuo kertinis.~ ~Nė olimpiečių nešurmuliuodavo ~Tokia gausybė, 2258 1, 1 | Grįžt išdrįsta, o iš puikaus Olimpo ~ Grįžta Šaunumas.~ ~Pieno 2259 3, 10| nuo kalbų apsunkęs ~Gandas oloje išdabintoj guli, ~ Įveiktas 2260 3, 9 | III, 9. Panegirika Onai Radvilienei, ~Trakų kašteliono 2261 1, 7 | triumfuodama~ Ir žvaigždžių orbitas ji nusineš kartu ~Sūkury 2262 1, 16| ramiai kapuose miegoti, ~Oriai ilsėtis?~ ~Traukit vėl kovot, 2263 1, 9 | marias dairosi motina, ~Orioną, kuris neskuba nusileist, ~ 2264 3, 11| nemirtingasis ~ Plienu šarvuotas Orionas,~ Kastoro žvaigždės greta 2265 3, 29| Zetą ir tėvą jų, ~ Nors Oritiją, Erechtėjo~ Dukterį, nešė 2266 1, 16| sugrįžtų, jos pašaukti, iš Orko ~ Vyrai Kvirino.~ ~Narsūs 2267 1, 3 | tau Otrijas, ~Baugščiosios Osos šlaitas, tau tris kartus ~ 2268 1, 8 | žemei.~ ~Nejau nušvinta virš otomanų vien ~Rytais padangių skliautas? 2269 1, 3 | nusilenkia triskart tau Otrijas, ~Baugščiosios Osos šlaitas, 2270 1, 22| jos ~ Bangelės melodingai ošia~ Ir auksaspalvė srovė čiurlena.~ ~ 2271 3, 1 | paklojo, ~ O Anienas, bangų ošimui~ ~Žodžius jo lydint, meiliai 2272 1, 1 | Šykščiosios kaitros.~ ~Paskui ožiukus jų piemuo žingsniuoja, ~ 2273 3, 10| jam, lai į vežimą Saulės ~Paauksuotą kops (vadeles jo Mūzos ~ 2274 1, 17| jungia šitos juostos ir pabaigą.~ ~ 2275 3, 31| traukiant skambias giesmes ~Pabaigti. Tau gi daug atvirų kelių, ~ 2276 1, 4 | bandyk nutraukti - ~ Auksas pabąla.~ ~Dešine dosnia valanda 2277 2, 19| Kristau, sugrįžk atgal, ~Kai pabėgsi, staigaus gūsio pagautas, 2278 2, 19| klaidžiojęs. Juk žinai, ~Kad pabėgt negali niekur: išduos tave ~ 2279 1, 1 | dangaus ir aukso ~ Lietūs pabiro.~ ~Kad apdainavau aš teisingai 2280 1, 11| šalis? ~Greitai plieno kruša pabirs.~ Jau strėlių debesis lekia, 2281 3, 23| Sabos miškuose paryčiais pabudęs, ~Ar žuvis, rusvam vandeny 2282 1, 11| tarp graikų šarvuotųjų.~ Ko pabūgsta lemtis, tą ji aplenks. Kovoj ~ 2283 1, 11| dangsto vis. ~Tik bešarvių pabūgstama,~ Ir pavojai kone patys 2284 2, 5 | Jūros platybėmis ~ Nusirita pabūklų gausmas,~ Žybčioja liepnos. 2285 3, 5 | draugams, ~ Širdžių daugybėj pabuvojęs, ~ Vėl pas tave nenorės 2286 3, 16| III,16. PAČIAM SAU~ ~Kaip ilgai tuščius 2287 1, 22| Stygas užgavęs, Pierides pačias ~ Pavergia giesmėmis ir 2288 3, 4 | pasitraukus skausmui, ~Tuos pačiuos namuos apsilanko laimė, ~ 2289 1, 11| I, 11. STEPONUI PACUI~Vyriausiam Lietuvos Didžiosios 2290 1, 17| Juos išaukština, ne šlovė~ Padabina kapus laurais svečių šalių, ~ 2291 3, 29| Kapus senolių pridera padabint ~Naujais trofėjais, pridera 2292 1, 3 | Akrokeraunijų (jų viršūnės~ ~Aukštoj padangėj perskrodžia debesis), ~Virš 2293 3, 24| su trenksmu, ~ Tą dundesį padangėm neša~ Šėlstančio Noto audringi 2294 1, 17| Neužmiegančių, štai rieda padangėmis. ~Sklinda, aidi danguj tiktai~ 2295 3, 27| atslenka ~Nuo Propontidės, padeda sustabdyt ~ Klastingą Istrą 2296 3, 29| Sarbievijui, ~Ant tavo kelių galvą padėjusiam, ~ Po gurkšnį gerti iš tavosios~ 2297 3, 29| Panėcijaus atkurtum, Mūzoms~ Ir Padorumui šventyklą skirtum.~ ~Didžiam 2298 2, 21| Turėsi perplaukt, nei padūkę~ Eurai-žirgai, kuriuos teks 2299 3, 31| Šlovę, kurią valdžia ~ Ir pagarba didžiausia teikė,~ Baugūs 2300 3, 25| kaip svetys įėjo.~ ~Jį čia pagarbiai vedė Religija, ~Vežimą puošnų - 2301 3, 27| Tegu lydės šį karvedį pagarbių~Kviritų Meilė, Nuopelnų 2302 3, 31| keturkinkės skrieja.~ ~Mat pagarsėjai talentais tu puikiais, ~ 2303 1, 3 | Dievai padės man) virš pagarsėjusių ~ Plačiai kraštų ir virš 2304 3, 27| gausybė, kai susirinkdavo ~ Pagerbt Korinto Griausmavaldžio ~ 2305 3, 31| Acheronto~ Vakaras sutemomis pagiežos,~ ~O patekėjus tavajai šlovei, 2306 3, 29| ginklus ~ Gabenkit, nes pagimdė šitas~ Kraštas nesantarvę 2307 1, 22| Tačiau ne graikų laurų pagoniškų ~Vainikas tavo smilkinius 2308 3, 7 | Pamatus tvirtus jisai pagraužia.~ ~Deja, ne kariui tenka 2309 3, 22| ratas lemties nuskries, ~Ką pagrobia jisai, lekia greičiau negu ~ 2310 1, 4 | valanda ką davė, ~Vėl kita pagrobs apgaulia kairiąja, ~Lyg 2311 1, 7 | vadinama nuostabia,~ Ši daina pagyrų linkusi negirdėt.~Jai beskambant, 2312 1, 8 | Nejau lotynams skirs pailsęs~ Ir besileidžiantis Febas 2313 3, 1 | paliesti pirštais ~ Kuklią pailsusios lyros stygą.~ ~Tave, Pranciškau, 2314 2, 16| žaibai ~ Tavęs įveikt nebus pajėgūs - ~ Tvirtas sutiksi pasaulio 2315 2, 27| gera mokykla - pamestas pajūry ~Ir po atviru dangumi~ Likęs 2316 2, 15| abiejų krantų ~Lai dainas pakaitom dainuos~ Ir manuosius žodžius 2317 1, 2 | žmogų nuo pat mažens~ Lydi pakaitomis ašaros ir juokai, ~Gilų 2318 2, 7 | kilt ir krist to paties pakaktų ~Laiko, bet staiga dideli 2319 1, 2 | džiaugsmas, o jį vėl liūdesys pakeis. ~Toks likimas ir jo valia -~ 2320 1, 17| Atgrasiu niaurumu baugint,~ Kad pakeistų veiduos įniršį išgąstis.~ 2321 3, 24| jis, ~ Tačiau vos gyvą jį pakėlė~ Jo palydovės - Šlovė, Dorybė.~ ~ 2322 1, 9 | vaikščiojant ~Po laukus nelydės lyg pakeleivė ji, ~ Nei prie šono prisės 2323 1, 5 | O mes gi tėvą garbinsim pakelėj ~Visi suklaupę. Triskart 2324 1, 2 | ir linksmas aukštyn galvą pakėlęs žvelk. ~Nors giedra ne kasdien 2325 2, 16| Smūgius likimo būna lengviau pakelt, ~Kada iš anksto juos numatai 2326 1, 8 | nepaklusnus, ~Jis virpa visas, pakerta kojas jam, ~ Bet šokinėti 2327 3, 11| kad nuskriečiau,~ ~Aukštai pakibęs, džiaugčiaus regėdamas ~ 2328 3, 27| žvilgsniu jis.~ ~Po to, pakilęs virš paprastų žmonių, ~Iškels 2329 2, 2 | laukuose boluoja,~Saulė kai pakils virš kalnų aukštųjų, ~Vėl 2330 1, 3 | seniai esu ~ Pegasą vežiman pakinkęs,~ Kad virš tautų ir valstybių 2331 3, 22| Šitaip rožę, kurią rytą pakirdusią ~Glamonėjo šilti vėjai Favonijai, ~ 2332 1, 22| plūsta, ~ Trokštančius jų paklausyt gaivina?~ ~Nejau Eaką rūstų 2333 3, 29| auksines, ~ Didingų žodžių paklausyti~ Leisk ir pažinti visas 2334 3, 5 | medžius mažesnius aplinkui,~ ~Pakloja žemėn šlovę žalių miškų, ~ 2335 3, 1 | kilimus ~ Žalius ant kranto jų paklojo, ~ O Anienas, bangų ošimui~ ~ 2336 2, 28| sujudink, ~ Te sukrus ir tau paklusnūs skaidriasparniai Akvilonai.~ ~ 2337 2, 15| II, 15. NAREVUI ~Kurio pakrantėje, vaikas būdamas,~poetas 2338 3, 5 | griūk ~ Ir, išsitiesęs ant pakriaušės,~ Gaudesio Halės gimtos 2339 1, 2 | šlovę jam. ~Jei pristigs pakuroms skalų,~ Rykštes liktoriaus 2340 3, 23| greitai.~ ~Kitas teišpuoš savo palą perlais,~Apsijuos diržu 2341 3, 9 | skabo. Bet mielesni kur kas ~Paladės taikūs rūpesčiai, rodos, 2342 2, 5 | žmones krisdamos nuolaužos ~Palaidoja, ir lieka griuvėsiai vien. ~ 2343 1, 7 | visais žmonėmis kartu~ Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi. ~ 2344 2, 16| vienodai.~ ~Tik urna (mūsų palaikus ji priglaus) -~Visų dalykų 2345 2, 21| tavojo likimo~ Laivui atsiųs palankiausią vėją.~ ~ 2346 2, 28| plojimai, šitas ženklas palankumo, ~ Pagyrimai - tavo puikūs 2347 1, 13| Ir lankstytis žemai, - palauk,~ Kai likimas aplink ratą 2348 1, 22| Nejau Eaką rūstų vėl palenkė ~Orfėjo giesmės? Paskui 2349 2, 19| Kaparnaumo laukus skubi,~ ~Jau paliauk neramiai klaidžiojęs. Juk 2350 1, 16| dideliai nustemba, ~ Plaukti paliauna.~ ~Mūza, grok ir tu: tarsi 2351 1, 8 | ant šito stalo karališko ~Palieję vyną, piešiam kovos vaizdus, ~ 2352 3, 9 | skraidinama, ~ Tave aplanko ir palieka~ Plaukioti po vandenyną 2353 3, 5 | praeis greičiau ~Jei jai paliepsi, nors ir nenorinčiai, ~ 2354 3, 1 | minios ~ Stygom, nei vėl paliesti pirštais ~ Kuklią pailsusios 2355 2, 18| orą užgavus, ~ Liejas iš paliestų stygų.~ ~MERGAIČIŲ CHORAS~ ~ 2356 1, 3 | Pindo. Skriesi, po kojomis ~ Palikdamas miestus ir žmones, ~ Vėjų 2357 2, 5 | karalių jau ~ Nutolo ir žemai palikę~ Miestai mažyčiais taškeliais 2358 3, 25| namų ~Mirtis iškėlė, žemę palikusį,~ Tasai lyg paukštis veržias 2359 3, 27| sausuma, ir jūros, ~ Šėlti paliovusios, nusilenkia.~ ~Žyniai, sutviskę 2360 3, 24| Krūvos griuvėsių griausmus palydi.~ ~Kalnai vaitoja ir, skildami 2361 2, 28| Pagyrimai - tavo puikūs palydovai -~ Seka klusniai iš paskos 2362 3, 24| Tačiau vos gyvą jį pakėlė~ Jo palydovės - Šlovė, Dorybė.~ ~Rankas 2363 3, 27| dedamas ~Dangaus valia į pamatą būsimo ~ Šventųjų rūmo, 2364 3, 7 | drebėti.~ ~Išgraužus vidų, ant pamatų silpnų ~Nestovi bokštai. 2365 3, 7 | Papirkus auksu griūva sienos, ~ Pamatus tvirtus jisai pagraužia.~ ~ 2366 2, 16| vyksta net į Iberiją, ~Daug pamatyti trokšdamas ir pažint, - ~ 2367 3, 4 | per ilgai kamuoja, ~Gęsta pamažėl. Bus lemtis lengvesnė ~Nešant 2368 2, 15| skambančią dainose, ~Lai barbitas pamėgs skambus,~ Lai mergaitės 2369 3, 1 | menka ~Nemiela groti, nei pamėgtom minios ~ Stygom, nei vėl 2370 2, 27| tyla.~ Man gera mokykla - pamestas pajūry ~Ir po atviru dangumi~ 2371 2, 25| užmigusi tarp žiedų~ Dar ilgiau pamiegos; nei plojimu delnų, ~Nei 2372 3, 29| Jau greit, nesantarvę pamiršę,~ Belgai sulauks laimingesnio 2373 3, 31| Kapuos etruskų cezarių pamiršti ~Vardai sudūli. Šlovę, kurią 2374 2, 27| jai dėsto Panėcijus, ~Nei pamokymai švogždžiančio~ Pitagoro 2375 2, 16| saugo tvirtai mane. ~Daugiau pamyniau nei įsigyt bandžiau ~ Ir 2376 3, 27| Aukas, į švęstą vandenį panardins ~ Rankas ir negailės nei 2377 1, 19| Kūdikėlio šviesaus namus.~ Pančiai krinta mirties, ir pelenuos 2378 1, 9 | ar~ ~Per Nerėją, baltais pančiais sukaustytą, ~Ar kaip pasiuntinys 2379 2, 22| vaizdus,~ Ir Nerėją, baltų pančių sukaustytą. ~Ir rinktinių 2380 3, 30| Savo baisaus ištižimo pančius.~ ~Tad savo amžių, tokį 2381 2, 27| Giria visa, ką jai dėsto Panėcijus, ~Nei pamokymai švogždžiančio~ 2382 2, 16| garsią kilmę tavo bandys paneigt ~ Arba narsa ims abejoti, - ~ 2383 1, 22| Partenijaus ~Bangas išgirdę, didūs Pangėjai, taip ~ Kastalijos srovės 2384 1, 3 | plačiašakės pušys~ ~Šiluos Pangėjų tiesia šakas dangun, ~Vežimo 2385 2, 16| Visi mes galim viską paniekinti, ~Tačiau turėti visko negalim 2386 1, 17| pratina žmones tas,~ Kas paniuręs bausmėm nuolat grasina jiems. ~ 2387 3, 16| lyros! ~Febai, jei palikt panorėtum kartais ~ Aukštąjį Kintą, -~ ~ 2388 3, 16| Kidnas kur? Melsvųjų kalnų papėdėj ~Tespijų uola? Ar skambieji 2389 3, 3 | krauju, ašarom jų nesumanyk papirkt, ~Ir išgarsins žmonių meilė 2390 3, 7 | miestų stiprias pilis:~ Papirkus auksu griūva sienos, ~ Pamatus 2391 1, 11| narsuolių nesuveda,~ O mirtis paprastai didvyrių neskuba ~Vest auksinės 2392 3, 7 | kovos kardai! ~ Ir kūjui paprastam (o varge!) ~ Riterio ietis 2393 3, 27| jis.~ ~Po to, pakilęs virš paprastų žmonių, ~Iškels į dangų 2394 1, 1 | rodo.~ ~Skaistūs mūs tėvų papročiai auksiniai, ~Nuoširdumas 2395 2, 16| Laurais Sarmatijos jūs papuoškit~ ~Ir pranašingo lyros skambėjimo 2396 3, 9 | altorius skliauto gyventojų, ~ Papuošt juos, beturčius šventuosius, ~ 2397 3, 1 | sąmojum pirmuoju~ Kalbą papuošti ir krykšti meiliai.~ ~Tada, 2398 1, 5 | serais neapdainuosiu aš:~ Jau papūtė ištikima tau,~ Urbonai, 2399 1, 8 | sutemas? ~Tad kilkim! Etą, Parą sujunkime ~ Su Gadais, Tiberį - 2400 3, 10| nūn sušildė Šiaurę, ~Kaip paraudo nuo šiaurės vyrų kraujo ~ 2401 1, 13| lemties veržlus~ Žemėn žmogų parblokš, smarkiai riedėdamas, ~Argi 2402 1, 8 | Ar mes senolių papročius pardavėm ~Godžiajam Tirui, ar net 2403 2, 22| ilgiausiomis voromis~ Slinks Pare iškirsti luitai akmens čionai. ~ 2404 3, 25| Lengvai ant debesies parimęs, ~ Žemišką būtį stebės po 2405 1, 5 | švelniavilnės bandos jau skubančios ~Parnešti vėlų vakarą tešmenis ~ Pritvinkusius 2406 1, 11| Ir tą kelią, kuriuo bėgi, parodai jai.~ ~ 2407 2, 18| Kvinto Horacijaus Flako parodija~ ~BERNIUKŲ CHORAS~ ~Jūs, 2408 1, 11| tūkstantį prieglobsčių. ~Bet parodo, kur iečiai smigt,~ Tas, 2409 3, 27| belaisvių masagetų~ Jis parsives prabangiam triumfui.~ ~Tegu 2410 1, 22| Nuščiūva, šniokščiant tyro Partenijaus ~Bangas išgirdę, didūs Pangėjai, 2411 3, 23| paukštis, ~Sabos miškuose paryčiais pabudęs, ~Ar žuvis, rusvam 2412 2, 7 | valdoms sugriaut reiks dienos pasakė:~Mirksnio tereikės, kad 2413 1, 8 | I, 8. Pasakoja apie amžininkų lengvabūdiškumą~ ~ 2414 3, 29| dievų nektarą~ ~Giesme pasaldint, leisk Sarbievijui, ~Ant 2415 3, 10| te paskelbs jis abiems pasauliams ~ Garsų triumfą.~ ~Teapsako 2416 2, 5 | visoks ant bangų dar supas.~ ~Pasaulis uoliai triūsia naikindamas ~ 2417 2, 5 | gretas ~ Sumaišė ką tik ir pasėjo~ Mirtį, ir kūnai karių plačiausius~ ~ 2418 1, 8 | smarkauja, šėlsta.~ ~Jei pasibaidė žirgas nepaklusnus, ~Jis 2419 1, 4 | atsimink, kol gyvas:~Greitai pasibaigs maloni jaunystė. ~Godūs 2420 2, 6 | augt, didėt, ~ Nebijodami pasibaigt.~ ~Tas valdovas, kuris liks 2421 3, 3 | Nieko godžiai netrokš, bet pasidžiaugs turimu; ne drebės, ~O ramiausiai 2422 3, 23| Sipilo Kolonas statys, kad, pasiekęs Stiksą, ~ Kitas sugriautų.~ ~ 2423 1, 1 | tau maloningos Romos ~ Pasigailėjus,~ ~Lai ji išklausys ir lotynų 2424 2, 19| Šaltas mėnuo tave išduos.~ ~Pasigedę tavęs, rauda tušti krantai, ~ 2425 2, 6 | užgina imti tai, ~ Iš kitų ką pasigrobė.~ ~Aš kitokius lobius vertinu: 2426 1, 22| Parnasas klauso, kai pasiilgusiems ~Laukams ši skelbia: štai 2427 2, 10| turėt ~Netrokštu. Kitką lai pasiims lemtis, ~ Ir vargšai žmonės 2428 1, 1 | grįžta, ~Jau miestus Taika, pasikinkius baltus ~ Žirgus, aplankė.~ ~ 2429 2, 21| plaukti į Indiją~ ~Tai, pasikliovęs tūžtančiu Afriku, ~Žadi 2430 1, 16| Slėnyje tamsiam kam jums pasilikti, ~Slegiamiems mirties tarsi 2431 3, 1 | smarkūs lietūs ~ Iš debesų pasipylė tąsyk.~ ~Ir, rodos, ėmė 2432 2, 16| esu karaliams lygus,~ Tuo pasiremdamas aš valdysiu.~ ~Visi mes 2433 1, 11| ką jau nuožmi mirtis~ Sau pasirenka, tai, sako, ne vien akis,~ 2434 3, 27| Korinto Griausmavaldžio ~ Ir pasirungti į Istmą graikai.~ ~O, marmurinis 2435 2, 27| naktis, išminties siekdamas pasisemt ~Ar Sokrato mintis suprast.~ 2436 2, 21| Akių nenusuki į šalį, ~ O pasitikti eini pavojų~ ~Su šypsena, 2437 1, 9 | pančiais sukaustytą, ~Ar kaip pasiuntinys vyktumei pas trakus, ~Nuolat 2438 2, 21| šventę~ Ar kur prie Tiburo pasivaikščiot.~ ~Nuo tokio žvilgsnio liaujasi 2439 1, 7 | Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:~Čia jis siekia dangaus 2440 3, 32| III, 32. DRAUGAMS ~Ketina pasišvęsti teologijos studijoms~ ~Skambių 2441 1, 3 | niekad.~ ~Iš ten galėsi pasižvalgyti tu ~Ir į Nerėjo didžio pakrantes, 2442 1, 3 | triskart, triskart lyrom ~ Paskelbė Urbono šlovę garsią.~ ~Bekraštė 2443 3, 10| vadeles jo Mūzos ~Laiko), te paskelbs jis abiems pasauliams ~ 2444 3, 29| Jonijos jūros krantą.~ ~O, jei paskęstų jūroje plačioje ~Tingumas 2445 2, 11| naujas ~ Aukas, naujas maldas paskirkit~ Savo švenčiausios globėjos 2446 3, 29| spindinčius papročius ~Jie paskleidė; ir trauktis iš tos šalies ~ 2447 2, 10| turi;~ Ką po pasaulį šlovė paskleidžia,~ ~Ką lig žvaigždynų iškelia, 2448 1, 3 | greit ~Žemes ir jūras. Mūzos pasklidusios ~ Trimitais triskart, triskart 2449 1, 11| narsuoliams iš ~Kelio traukiasi paskubom.~ Taip grėsmingu žvilgsniu 2450 3, 2 | gija~ Dar alsuoja vos vos paskutiniu kvapu. ~Jei galėtum išgirst 2451 3, 31| vaikaičiai. Ramią senatvę tu ~Paskyrei knygoms. Jaunas tu tarnavai ~ 2452 3, 29| atskleiski tu ~Man Dievo valios paslaptis auksines, ~ Didingų žodžių 2453 2, 16| linksmą ir netikru juoku ~ Paslėpti bando savo gėlą~ Ir linksmumu 2454 3, 6 | tačiau turtų ji neatims, ~ Paslėptų nuo visų giliai.~ ~Ką prarasti 2455 3, 15| viešpataujant, tas taurus ~ Amžius, pasruvęs medum, ~ Atėjo - amžius, 2456 3, 31| valdinių ~Priimt. Koloną aš pastačiau. Joje~ Iškalsiu: "Tu - žvaigždė, 2457 2, 6 | minia dėl jų, - ~ Šaipos iš pastangų tuščių.~ ~Man vis viena, 2458 2, 11| imperatorių Osmaną, ~jai pastatė bažnyčią~ ~Minioms laimingoms 2459 2, 25| Tarsi stirna greitoji, kai,~ Pastebėjus staiga slėny žemai liūtus, ~ 2460 1, 4 | praplaukia ~Laivas, sumerktų pastūmėtas irklų, ~Kai bures glebias 2461 3, 29| pirmas mano bičiuli, būk ~Pasveikintas! Aš puolu į glėbį tau, ~ 2462 1, 3 | barbarų Hemas, o ~ Antai, pasveikinti iš aukšto, ~ Krūpteli Akrokorinto 2463 1, 9 | Ir Šlovė, o su ja - ir patamsėjusių ~Pinigų palyda didelė; iš 2464 1, 13| 13. TARKVINIJUI LAVINUI ~Pataria laimėje ir nelaimėje išsaugoti 2465 3, 30| Kariauti imsim seniai patarimu, ~ Ne pavyzdžiu, ir tempsim 2466 1, 8 | auštanti ~Diena visus. Bet pateka Indijoj, ~ Deja, ne mums, 2467 3, 31| sutemomis pagiežos,~ ~O patekėjus tavajai šlovei, pats ~Pavydas 2468 2, 7 | Jeigu kilt ir krist to paties pakaktų ~Laiko, bet staiga 2469 3, 11| ryžtingą ir nepabūgstantį, ~Man patikėti Liūtui, globojančiam ~ Ugninę 2470 3, 27| aukosite, ~Nes savo viltį patiki jums jisai ~ Ir jūsų lūpoms; 2471 2, 16| savo gėlą~ Ir linksmumu patiklius apgauti.~ ~Užtemdo džiaugsmą 2472 1, 22| dainiai senieji grįžo.~ ~Patsai didysis Pindaras su džiaugsmu ~ 2473 2, 22| neški mane tenai,~ Kur patvinęs krauju getišku Bosporas ~ 2474 1, 1 | laukuos prasigraužė vagą, ~Ir patvino, ir išsiliejo upės, ~ Pilnos 2475 2, 5 | Kaip plačios upės kartais patvinsta ir ~ Miestus užlieja, kaip 2476 1, 13| Nei su baime žiūrėk, nei patyčiom kamuok, ~Visad tu prisimint 2477 3, 31| nes trumpaamžės ~ Deivės patyčių gali išvengti.~ ~Kai, maloningo 2478 1, 11| pabūgstama,~ Ir pavojai kone patys narsuoliams iš ~Kelio traukiasi 2479 2, 25| tarpeklius stačius~ Lyg su paukščio sparnais, kvapą užgniaužusi.~ ~ 2480 1, 11| galva, pridengta šalmu,~ Paukštį primena man baikštų Migdonijos, ~ 2481 1, 1 | Mirta nuolankiai tau paunksnę teikia, ~Teikia laurai. 2482 3, 22| džiaugsmais neapsigauk tuščiais, ~Pauzilipijau, greit ratas lemties nuskries, ~ 2483 3, 22| III, 22. CEZARIUI PAUZILIPIJUI ~Kad nepasitikėtų per daug 2484 3, 9 | žmonai~ ~Kuria iš deivių man pavadint tave, ~Prie Boristeno gimusi 2485 1, 22| Laukams ši skelbia: štai jau pavasaris ~ Džiugus artėja, jau gegužis ~ 2486 1, 22| užgavęs, Pierides pačias ~ Pavergia giesmėmis ir duoda~ Mokytų 2487 1, 2 | jungą nuėmęs, tuoj~ Deda jis pavergtiems Kurams ir Gabijams. ~ Ką 2488 1, 5 | geležies ~Kietosios amžių pavertei auksiniu, ~ Išdabinai jį 2489 1, 9 | Vis neplukdo namo, jei paviliojo jį ~ Auksas tartumei barbarą,~ ~ 2490 1, 11| bešarvių pabūgstama,~ Ir pavojai kone patys narsuoliams iš ~ 2491 2, 16| sutikt. ~ Audras ir tykančius pavojus~ Stenkis nuspėt ir atremti 2492 3, 30| imsim seniai patarimu, ~ Ne pavyzdžiu, ir tempsim paskui ~ Savo 2493 3, 16| nekalti ir pokštai, ~Šnekos, pašaipų ir šmaikštumų pilnos. ~Čia 2494 1, 17| laiku šypsena jo veide, ~Jis pašalintų žudynes,~ Baisų šėlsmą minios, 2495 2, 16| Praeis likimas, bet, jei pašauksi jį, ~ Jei jam prikiši, kad 2496 1, 16| giesmę, ~Kad sugrįžtų, jos pašaukti, iš Orko ~ Vyrai Kvirino.~ ~ 2497 3, 16| Hipokrėnės versmės. ~Mūzoms pašvęsti atviri šaltiniai ~Klega 2498 2, 14| PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI~Jai pašvęsto laivo išvykimo į Indiją 2499 2, 11| čia, ~Šalia altorių, tau pašvęstų, visa ~ Žemaitija suklupo, 2500 2, 16| geismus ~Valdyt išmoksi ir pažabosi juos, - ~ Įveiksi baimę