Period, Work

2501  1, 3 |               miglų, ~ Išplėški šlovę! Pažadėtas~ Dangui tėvynės, dievų rateliui~ ~
2502  2, 10|           nepaslankių tautų, ~ Kad jas pažadinčiau iš miego, -~ Lėmė dievai
2503  2, 8 |            kiek žadėta buvo:~ Atpildas pažadui neprilygsta.~ ~
2504  3, 29|          krinta~ ~Kilnaus Habekvo Mūzų paženklinta ~Kakta ir lyrą glaudžianti
2505  2, 6 |               grašių smulkių liaudžiai pažerdama ~Ir stebėdama, kaip pešas
2506  3, 31|          Šviesioji žvaigžde, Lipsijaus pažiba, ~ Moretai, tau ant žalio
2507  3, 29|              jis karpo ausim ir kaip, ~Pažinęs dainiaus mylimo balsą, tuoj ~
2508  1, 17|             tik sužibusi. ~Sako, šalys pažįstamos~ Iš valdovų veidų. Leiskit,
2509  3, 29|      Tolenarijų, ~ Jo spindinčias akis pažįstu,~ Dvasią, kuri tik trumpam
2510  2, 27|                aš mindyt galiu kapus, ~Pažymėtus garsia šlove,~ Ir sutrypti
2511  3, 31|                net trejeto tūkstančių ~Pėdų aukštumo. Alpės lotynų daug ~
2512  1, 22|                lig dugno ~ Išsemi visą Pegaso versmę,~ ~Ar leistum žodžiams
2513  2, 27|           įvairius kraštus, ~Ir lengvi pelenai, kuriais~ Vėjas žaidžia,
2514  2, 16|               triumfai išgarsino,~ Bet pelenais virs visi vienodai.~ ~Tik
2515  1, 19|             Pančiai krinta mirties, ir pelenuos savuos ~Tolstu nuo pelenų
2516  3, 7 |          nubausti,~ Plukdančias daugel pelningų prekių.~ ~Žiūrėk - Aufidas,
2517  1, 2 |                 Malkas skaldys kirviu, pelniusiu šlovę jam. ~Jei pristigs
2518  1, 9 |                  Tu nesi koks pirklys; pelno nereikia tau ~Negarbingo
2519  3, 31|               garbingai ~ Amžiną šlovę pelnyt išmokai~ ~Brangiausia kaina -
2520  2, 6 |              Jei likimas atneš valdžią pelnytą man ~Ir vainikais šlovės
2521  3, 25|           taurios namus - ~ Dorybė jam pelnytai skyrė~ Ir per aukštybių
2522  1, 22|           upeliui pradžią?~ ~Skaidrios Penėjo upės čiurlenimas ~Tesalų
2523  2, 21|                šypsena, lyg rengtumeis perbristi ~Tu Anieno vėsiąją tėkmę
2524  2, 6 |                  Bet jei lieptų dievai perduot kitam skeptrus, ~ Su džiaugsmu
2525  3, 25|              ir džiugus, ~ Per sunkiai pereinamą kraštą ~ Veržias jisai į
2526  2, 25|            sūnus:~ Virš miškingų kalnų perėjų, virš galvos ~Ilgaplaukio
2527  1, 5 |        pašlovinimas~ ~Karų prieš Tirą, pergalės nesenos, ~Kovų su serais
2528  3, 23|              tikrai, Ariminai mielas, ~Perlai neatneš iš garsaus Hidaspo ~
2529  2, 25|               namus skubiais~ Šuoliais perlėkęs, vis skrieja, palikęs juos,~
2530  1, 1 |         Praeitų laikų gelmėse užgimę, ~Perlų jau kruša iš dangaus ir
2531  1, 1 |             laikai tolimi Saturno, - ~ Permainos rodo.~ ~Skaistūs mūs tėvų
2532  2, 13|                garbinanti giesmė~Saulę permaldaus ir jinai~ Tuoj nuo Indų
2533  3, 7 |                 tvindydama upes, ~ Lyg permaldaut dievus norėjo ~ Už begėdystę
2534  3, 29|         Veskite, Gracijos, ~ Pegasą iš Permeso slėnio,~ Kamanas jam iš
2535  1, 17|      negirdimai~Ir vežimas žvaigždžių, pernakt~ Neužmiegančių, štai rieda
2536  3, 24|            Kalnai vaitoja ir, skildami perpus, ~Baisingą griūtį sukelia
2537  3, 24|             tarpeklius ~Ugnim greitąja perskrieja jis, ir štai:~ Ir Hemas
2538  1, 3 |            viršūnės~ ~Aukštoj padangėj perskrodžia debesis), ~Virš didžio Pindo.
2539  3, 29|              Galiu vangiuosius debesis perskrosti, ~ Viršum žemynų skrieti,
2540  3, 5 |               tylėjimas taip graužia,~ Persmelkia kiaurai gėla skausminga,~ ~
2541  1, 8 |                   Nei Krezo turtų arba persų~ Tigro - į Vejų skurdžius
2542  1, 9 |        puolančius mus, ar pas žiaurius persus, ~ Ar skubėtum pas konkanus.~ ~
2543  1, 1 |               ir net linksta derliaus ~Pertekę laukai, ir neskriaudžia
2544  2, 25|               šokinėdamas ~per kalnus, peršokdamas per kalvas. Mano Mylimasis ~
2545  1, 17|         klajūnus dangaus.~ Čia nepuola peslys gulbių baltųjų ir ~Jų nedrasko
2546  1, 16|              varinėm ~Ritasi bangom ir pėstijos aibės ~Prie Sagunto ir prie
2547  3, 29|               Likimui lėmus, metęs per petį jis ~ Grynuolį aukso (sklinda
2548  3, 29|                seno,~ ~Viršum žilosios Peukės. Lekiu aukščiau ~Už Kalaidą,
2549  2, 6 |          pažerdama ~Ir stebėdama, kaip pešas minia dėl jų, - ~ Šaipos
2550  3, 16|          skaidriųjų ~Gintarus barstąs, Piavos bangelės ~ Rieda auksinės.~ ~
2551  1, 1 |           kaitros.~ ~Paskui ožiukus jų piemuo žingsniuoja, ~Rungias švilpyne
2552  1, 1 |            Olimpo ~ Grįžta Šaunumas.~ ~Pieno ir medaus upeliukai šnekūs ~
2553  1, 22|          Dedalas, kai ~Stygas užgavęs, Pierides pačias ~ Pavergia giesmėmis
2554  2, 15|                 Upę šią, Febo mylimą,~ Pieridžių dažnai skambančią dainose, ~
2555  2, 18|             Lyrų skambesiu, kurs aidi, Pierijų ~ Plektrui orą užgavus, ~
2556  1, 17|                  Kurs padangės giedros pievose ganosi, ~Raktininkas pavasario,~
2557  1, 8 |               karališko ~Palieję vyną, piešiam kovos vaizdus, ~ Tvirtoves
2558  3, 24|        Rudamina nepaisė ~ Ir neieškojo pigaus triumfo.~ ~Sėkmingam mūšy
2559  1, 16|               prunkštimas ~ Lemia mums pikta.~ ~Urną, kurioje tu miegi,
2560  2, 5 |        blogybės mat ~ Blogybes, šios - piktadarybėms ~ Įkvepia: blogis nelygu
2561  2, 5 |               bokštai griūva, ten gi ~ Pilį sugriuvusią plėnys dengia.~ ~
2562  2, 5 |                 Ilsis valstybė čionai, piliečiai~ ~Ir jų valdovas." Kam gi
2563  3, 31|                Lygiai miela ir visiems piliečiams."~ ~
2564  1, 19|           ištremtą, ak, kodėl? ~Klokit pilką velėną man~ Ir lelijom baltom
2565  3, 23|                Papuošė gamta Filomelei pilkai, ~Gražesni šlakai gintarinį
2566  2, 5 |                prieplaukų ir uostų - ~ Pilna žmonių, dirbinių gausybė.~ ~
2567  3, 1 |            garsinsiu. Gulintį ~ Lopšy, pilnam baltų ligustrų, ~ Febas
2568  2, 16|           vertės nepaisyt.~ ~Šis aukso pilnas, bet neturįs savęs, ~Jo
2569  1, 5 |                Ir Amaltėja su gėrybių~ Pilnu ragu aplankyti skuba.~ ~
2570  3, 22|                  Parkos pirštai greiti pina lemties gijas, ~Ir jau jų
2571  1, 22|                grįžo.~ ~Patsai didysis Pindaras su džiaugsmu ~Tokiam varžovui -
2572  3, 31|            giesmių, ~Tačiau nuklyst už Pindaro Gadų man ~ Kamenos draudžia
2573  1, 3 |           linkteli snieguotą~ Galvą, o Pindas - šventuosius laurus.~ ~
2574  3, 7 |          Pykčius karingus numalšino, ~ Pinigo davus, nutilo mūšiai.~ ~
2575  1, 9 |               su ja - ir patamsėjusių ~Pinigų palyda didelė; iš paskos~
2576  2, 27|        Pitagoro manes nežavi. Memfyje ~Piramidės mane daugiau~ Moko ar užspausta
2577  3, 31|                daug ~ Žemesnės ir žila Pirėnė,~ Afrikos Lunos kalnai aukštieji.~ ~
2578  1, 9 |                nutrins.~ ~Tu nesi koks pirklys; pelno nereikia tau ~Negarbingo
2579  3, 7 |                  Deja, ne kariui tenka pirma vieta ~Prie vaišių stalo.
2580  2, 15|                 vaikas būdamas,~poetas pirmąją lyrinę dainelę sukūrė~ ~
2581  2, 15|                diena,~ Kai savąja lyra pirmąkart grojau aš. ~Dar tik vaikas
2582  3, 29|            valdovą Skaldį.~ ~Bolandai, pirmas mano bičiuli, būk ~Pasveikintas!
2583  3, 30|          darbus. Tačiau kuris ~ Išdrįs pirmasis, karui kilus, ~ Perplaukt
2584  3, 16|                mudu leisim laiką, ~Bet pirmiau atnešk (kas uždraus man?),
2585  3, 27|                               III, 27. Pirmojo akmens dėjimas~Kai Jonas
2586  2, 15|     plaukiančios Vilijos,~ Ar dvelkimą pirmų vėjų pavasario. ~Tavo, Nareve,
2587  3, 1 |         išmokiusios ~ Tave bus sąmojum pirmuoju~ Kalbą papuošti ir krykšti
2588  1, 11|            Nukalė, o Kidonijos~ Vyrams pirmus skydus nukalė ant uolų. ~
2589  1, 11|               baimė su bailumu~ Šarvus pirmutinius kūjais sikuliškais ~Nukalė,
2590  1, 8 |           stačią šlovės viršūnę.~ ~Nei Piro sosto į Agamemnono ~Likimą
2591  3, 22|               audrūs Etezijai. ~Parkos pirštai greiti pina lemties gijas, ~
2592  2, 27|               pamokymai švogždžiančio~ Pitagoro manes nežavi. Memfyje ~Piramidės
2593  3, 9 |            Kintietė blankiai švytinčiu pjautuvu, ~ Nors niršta, skalija
2594  2, 6 |               pats, būdamas žiūrovu, ~ Pjesę scenoj vaidinamą.~ ~
2595  2, 5 |          pasėjo~ Mirtį, ir kūnai karių plačiausius~ ~Laukus nuklojo. Iš Mareotos
2596  1, 3 |             apsikaišęs~ Laurais. Antai plačiašakės pušys~ ~Šiluos Pangėjų tiesia
2597  3, 29|                 O, jei paskęstų jūroje plačioje ~Tingumas mūsų ir nešlovė
2598  2, 5 |               Kam gi minėti dar, ~Kaip plačios upės kartais patvinsta ir ~
2599  1, 5 |                   Laivai be baimės per plačiosios ~ Karpato jūros bangas keliauja.~ ~
2600  3, 25|            debesys dangumi, ~ Apžvelgs plačius didingus miestus, ~ Griūsiančius
2601  1, 11|          žvilgantis šalmas ar ~Kuodas, plaikstomas vėjų, ar~ Skydas, tviskantis
2602  3, 11|          prigesinti savo~ Liepsną, kur plaikstosi tartum karčiai.~ ~Padangių
2603  3, 1 |              švelniai~ ~Kvatoklę bangą plakant į gėlėmis ~Nusėtą krantą.
2604  3, 31|                  visą amžių,~ ~Kai tik Plantenų upės plačia vaga ~Tu mokytumo
2605  3, 24|        Akvilono išgriautą mišką,~ ~Per platų lauką, kalnus ir tarpeklius ~
2606  1, 16|           rankas senieji ~Ginklai. Per platus tėvo šarvas sūnui ~Kabo
2607  2, 5 |                 Gausus laivynas. Jūros platybėmis ~ Nusirita pabūklų gausmas,~
2608  1, 17|        žvaigždėtuose, ~Aukšto skliauto platybėse;~ Valdo lokius, vilkus,
2609  2, 15|             nuotakius krantus ~Tingiai plaukiančios Vilijos,~ Ar dvelkimą pirmų
2610  1, 5 |             Nektaras, sako, upėmis jau plaukiąs, ~Sruventi ėmęs nuo septynių
2611  3, 9 |               Tave aplanko ir palieka~ Plaukioti po vandenyną Delą.~ ~O nuo
2612  3, 29|               Kokios klausytojų minios plauktų!~ ~Kiek didžiavyrių dėtųs
2613  2, 22|             čia kvapnius smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu vainiką sau.~
2614  1, 11|                Reikia plunksnų - šitos plazdančios puošmenos? ~Kam gi jam plevėsuojančių~
2615  3, 11|            eiklias ~Sutramdo. Šičia aš Plejades regiu ~ Ir Hiades, kurios
2616  2, 15|         išraižiau žodžius lyros aštriu plektru:~"Upę šią, Febo mylimą,~
2617  2, 18|        skambesiu, kurs aidi, Pierijų ~ Plektrui orą užgavus, ~ Liejas iš
2618  2, 5 |              ten gi ~ Pilį sugriuvusią plėnys dengia.~ ~Rami padangė šičia,
2619  1, 11|     plazdančios puošmenos? ~Kam gi jam plevėsuojančių~ Karčių kuodas, smarkių
2620  2, 3 |            juodi ~Užtraukė dangų, tuoj pliaupti ims lietus. ~ Skubėkim!
2621  3, 11|             šlovę? Čia nemirtingasis ~ Plienu šarvuotas Orionas,~ Kastoro
2622  2, 25|               Dar ilgiau pamiegos; nei plojimu delnų, ~Nei trepsėjimu kojų
2623  1, 3 |           rodos, girdžiu šauksmus ~ Ir plojimus, girdžiu per žydrą~ Dangų
2624  1, 3 |              išgirdusi, ~Salas sukėlė; plojo ir džiūgavo~ Amerikos, Europos
2625  3, 31|              garsiai, ~ Gimsta knygelė plona iš lėto.~ ~Sudėti verta
2626  3, 7 |               Upes norėdama nubausti,~ Plukdančias daugel pelningų prekių.~ ~
2627  3, 23|            kedru išpuošti, nei auksą ~ Plukdantis Hermas.~ ~Neieškok tuščiai,
2628  3, 31|        mokytumo savojo vandenis ~ Ėmei plukdyti. Atmintin tau~ Dieviškų
2629  3, 31|                 Nestinga, nei lengvumo plunksnai. ~ Likti nežinomam ar prasčiokų~ ~
2630  1, 4 |               įsižiūrėk: bailiai virpa plunksnos ~Šalmo viršuje, jis lengvai
2631  1, 11|         spindinčiam šalmui dar~ Reikia plunksnų - šitos plazdančios puošmenos? ~
2632  2, 11|             ugnies takai, ~ Ir veriasi plyšys ilgiausias~ Tarp debesų
2633  2, 15|            pakrantėje, vaikas būdamas,~poetas pirmąją lyrinę dainelę sukūrė~ ~
2634  2, 10|               iš miego, -~ Lėmė dievai Poetu man tapti.~ ~
2635  3, 5 |               liūdesį reikia malšinti ~pokalbiais ir susitikimais su draugais~ ~
2636  1, 2 |                likimas dažnai iškrečia pokštą mums, ~Bet audringa nūnai
2637  3, 16|           Skamba čia juokai nekalti ir pokštai, ~Šnekos, pašaipų ir šmaikštumų
2638  3, 4 |           Nolijau, nugalėk ir josios ~ Pokštų nepaisyk.~ ~Jeigu juoksis
2639  1, 8 |         plaukti, kai ~Tasai, priplūdęs polaidžio vandenų, ~ Plačiai ištvinęs
2640  3, 11|      pašlovinimas~ ~Iš kur tas dvasios polėkis, nešantis ~Mane į tirštą
2641  2, 6 |                         II, 6. Katonas politikas~ ~O, jei imtų mažėt turtai
2642  1, 16|            ieties?~ ~Šaukiasi tavęs, o Pompėjau didis, ~Azijos kapai. Jau
2643  2, 27|               Likęs kūnas garsaus vado Pompėjaus; jis ~Sako man daug daugiau
2644  3, 6 |              nebandau įspėt, ~Pats sau ponas esu. Vėl nusineš lemtis ~
2645  3, 31|              daugel.~ ~Klusniai vagoja popieriaus baltąjį~Dirvoną plunksna,
2646  3, 31|               įspraustų ~Rėmelin, ėmus popieriui po presu ~ Sunkiuoju aimanuoti
2647  1, 1 |                                  I, 1. POPIEŽIUI URBONUI VIII ~Grėsmingai
2648  3, 31|              Sokrato žodžiais, aidintį portiką ~ Lankei jaunystėj, ten
2649  2, 27|             Nei Kekropo menes supantys portikai, ~Nei tribūnose aidintys~
2650  3, 29|           Tiesos skleidėjau! Kiek tavo portikan ~ Uolaus jaunimo sugužėtų,~
2651  2, 21|               jis iš Romos iškeliavo į Portugaliją, ketindamas plaukti į Indiją~ ~
2652  3, 32|                 Ilsis lyra, neužbaigus posmų.~ ~Fleita bedarbė ir užmiršta
2653  2, 5 |                tačiau laukus niokoja ~ Potvyniai, ligos negailestingos.~ ~
2654  3, 31|          ramstis. Sudrebino ~Skliautus praaugus debesis kolona;~ Žvaigždžių
2655  3, 27|       belaisvių masagetų~ Jis parsives prabangiam triumfui.~ ~Tegu lydės šį
2656  3, 9 |               tau:~ Tai mėnuo nejučiom prabėga,~ Vyrų kovas tau auksinėm
2657  1, 3 |             Afrikos karalystės.~ ~Tada prabilo Mūzos nudžiugusios:~"Skubėkit,
2658  2, 18|                trimitas,~ Kurs įpratęs prabilt kovoj.~ ~BENDRAS CHORAS~ ~
2659  1, 17|           Riestaragis tasai - Avinas - pradeda. ~Jis - pasaulio tauri jungtis:~
2660  3, 5 |           kalbomis numalšinti pyktį.~ ~Pradėję skųstis, liaujamės skųstis
2661  3, 31|              man ~ Kamenos draudžia ir pradėtą~ Aukštą, tarytum Heraklio
2662  2, 5 |                Čionai į dangų stiebias pradėtas tik ~Statyti miestas, šičia
2663  3, 9 |     šventuosius, ~ Purpuru ir kilimais pradžiugint.~ ~Ne veltui skelbia Gando
2664  3, 3 |              žmonių meilė tave. Kitkas praeina greit, - ~Semiami nuolatos
2665  1, 1 |               jau vėl sugrįžo, metai, ~Praeitų laikų gelmėse užgimę, ~Perlų
2666  3, 30|                Laikai šlovingi baigėsi praeity, ~Viltis ir baimė aukština
2667  2, 16|                   Draugai, klientai ir praeiviai~ Plūsta banga po bangos
2668  1, 5 |                ir blyškios Ligos, ~ Ir pragaištingi stabai didžiuliai~ ~Išnyko.
2669  3, 29|             Bet netrukus ~ Iš geležies pragaištingos kilo~ ~Kitokie žmonės. Ėmę
2670  1, 1 |              Ramybė.~ ~O taikių kraštų prakilnus valdove, ~Cerera, javais
2671  2, 16|          vargšas, nes dar prieš mūšį~ ~Pralaimi priešui. Bet ir per daug
2672  3, 24|          dulkėm nuklotas, jis ~ Gretas pralaužė musulmonų ~ Ir įnirtingą
2673  2, 11|                man ~Ir skambios lyros, pralekiant debesims! ~ Valio, triumfe! -
2674  3, 29|              patį ~ Belerofontą danguj pralenkti.~ ~Štai jau Karpatai liko
2675  3, 7 |          skundžiamės įkyriai, ~Tuščiai praliejam ašarų upelius, ~ Kad miestų
2676  3, 25|           tironų,~ Spindinčius gal nuo pralieto kraujo.~ ~Matys kaip mirksi
2677  2, 16|         ginklai gal išgelbės,~ Strėlės pramušt nepajėgs gudrumo.~ ~Ir kai
2678  3, 29|             šaltinio.~ ~Kuris gi šičia pranašas atskuba, ~Rankas išskėtęs?
2679  3, 29|             viltis ~Ir mano žirgas? Aš pranašauju, jog ~ Jau greit, nesantarvę
2680  3, 16|              kalvos nuostabi grožybe! ~Pranaše tiesos! Dainiau graikų lyros! ~
2681  3, 23|              Tik dvasios turtais esame pranašesni už žvėris~ ~Laimės tau tikrai,
2682  2, 16|          Sarmatijos jūs papuoškit~ ~Ir pranašingo lyros skambėjimo Klausykit. ~
2683  3, 11|                     III, 11. Kardinolo Pranciškaus Barberini pašlovinimas~ ~
2684  2, 5 |            rūmai ir lūšnos tarp ~Bangų pranyksta. Dar tolumoj regiu ~ Prekes,
2685  1, 4 |             Adrijoj ramioj daug lėčiau praplaukia ~Laivas, sumerktų pastūmėtas
2686  2, 16|                saugotų jo namus, ~Save praradęs, tuštumą jaus visad, ~ Neduos
2687  3, 6 |         Paslėptų nuo visų giliai.~ ~Ką prarasti galiu, tai nepriklauso man. ~
2688  3, 1 |           Urbono VIII sūnėnui~ ~Šalin, prasčiokai! Nei švilpyne menka ~Nemiela
2689  3, 31|        plunksnai. ~ Likti nežinomam ar prasčiokų~ ~Tepamėgtam tau nedera:
2690  3, 15|        BARBERINI BITĖMS ~Apie tai, jog prasidėjo medaus amžius~ ~Skrajūnės
2691  1, 1 |              šnekūs ~Saulėtuos laukuos prasigraužė vagą, ~Ir patvino, ir išsiliejo
2692  3, 31|             jos.~ ~Ją puošia rožės vos prasiskleidusios, ~Žibuoklės, kitos kvapniosios
2693  3, 11|            svetingus debesis Fosforas ~Praskirti bando. Ten Skorpionas vėl ~
2694  3, 25|                skrydžio pagautas, jis ~Praskrido žemėj dunksančias trobeles, ~
2695  3, 31|             išminčiais, o tavo amžių~ ~Pratęs vaikaičiai. Ramią senatvę
2696  1, 17|            veidus jau regime. ~Rūstaut pratina žmones tas,~ Kas paniuręs
2697  3, 7 |            miestų, godžiai trokštančių praturtėt, ~ Nutolo krantas ir gėdingus ~
2698  3, 29|                jis nerimauja, ~ Kamanų prašosi ir žvangučio,~ ~Išrietęs
2699  3, 11|               skeptrams, ir kolonoms ~ Pražūtį lemia senatvės dienos.~ ~
2700  3, 7 |                   Ne kardas kaltas dėl pražūties šitos,~Ne jis sugriovė miestų
2701  3, 24|               jos, ~ Mirtis kur siautė pražūtinga,~ Mulai maurojo ir zvimbė
2702  2, 5 |                 Čia atsiranda, čia vėl pražūva!~ ~Čionai į dangų stiebias
2703  2, 11|           būriai, ~ Ugnim ir auksu jie pražysta~ Ir strėlėmis spindulių
2704  3, 7 |            Plukdančias daugel pelningų prekių.~ ~Žiūrėk - Aufidas, upė
2705  3, 31|             Rėmelin, ėmus popieriui po presu ~ Sunkiuoju aimanuoti garsiai, ~
2706  1, 16|                 Narsūs karžygiai, jūs, Priamo ainiai, ~Jūs, Anchiso, jūs,
2707  1, 11|           Afrikų draikomas? ~Ko galva, pridengta šalmu,~ Paukštį primena
2708  1, 16|                bus miela, šalmu ~Kaktą pridengti.~ ~Narsūs nuostabiai, su
2709  2, 6 |         didesnis netaps, turtų jei jam pridės, ~ Jei atims, nesumažins
2710  1, 11|              ji šimtą kelių, tūkstantį prieglobsčių. ~Bet parodo, kur iečiai
2711  1, 16|              mums per ilgas kardas - ~ Priekaištas gyvas.~ ~Gėdina silpnas
2712  2, 5 |             sala, ta,~ ~Kurioj neranda prieplaukos sau mirtis! ~O marios, jokio
2713  2, 5 |                per vandenis;~ Daugybėj prieplaukų ir uostų - ~ Pilna žmonių,
2714  3, 25|              Klientų ir visur jį lydi~ Priesaiką davę būriai kareivių,~ ~
2715  2, 10|             viešumon, ~Tačiau Minervai priesaikos nedaviau ~ Lydėti ją kariniuos
2716  1, 5 |              Tuo tarpu juodas Gedulas, Prievarta, ~Karai ir varį žvanginęs
2717  3, 29|               Šalį užpuolė jau trečias priešas.~ ~Kapus senolių pridera
2718  3, 24|               švitriu kardu ~Jis baudė priešų išpuolius ir skriaudas,~
2719  2, 16|              dar prieš mūšį~ ~Pralaimi priešui. Bet ir per daug drąsos ~
2720  3, 11|           švytinčią kerpasi:~ Jis nori prigesinti savo~ Liepsną, kur plaikstosi
2721  3, 29|                Toksai skaistumas - tai prigimties taurios ~ Tikriausias ženklas;
2722  1, 7 |             Virš kapų, didžiūnus žemės priglaudusių, ~Skries lemtis triumfuodama~
2723  2, 16|             Tik urna (mūsų palaikus ji priglaus) -~Visų dalykų matas. Tad
2724  3, 29|                Dar apkabinti, kaip dar priglausti man ~ Ir Mortierį, ir Libentą,~
2725  2, 6 |          šlovės mano namus apjuos, ~Aš priimčiau valdžios ženklus, jei jų
2726  2, 5 |              neturinčios, ~ Sarbievijų priimkit noriai ~ Į vandenų amžinųjų
2727  3, 31|                į būrį mokytų valdinių ~Priimt. Koloną aš pastačiau. Joje~
2728  2, 28|          trimito garsas Eurus iš miegų prikėlė.~ ~Tau plojimai, šitas ženklas
2729  2, 13|        skambias:~Buksą pirštais bandyk prikelt,~ Fleitoms tylinčioms vėl
2730  2, 16|             jei pašauksi jį, ~ Jei jam prikiši, kad pabėga,~ Kautis nebandęs, -
2731  3, 16|              šalto ~ Kiros šaltinio?~ ~Primenat jūs man šimtabokštę Romą, ~
2732  3, 31|               vertas tu ~Visų didžiūnų pripažinimo. Net ~ Valdąs ir Romą, ir
2733  1, 8 |            Tiberį plaukti, kai ~Tasai, priplūdęs polaidžio vandenų, ~ Plačiai
2734  3, 29|            žmonės. Ėmę maištauti, jie ~Pripratino prie žygių žiauriausių tuoj ~
2735  1, 9 |          pakeleivė ji, ~ Nei prie šono prisės puotoj.~ ~Lydi Sąžinė ją,
2736  2, 21|           antai ~ Prie kranto švelniai prisiglaudę ~ Vandenys sugulė ir užmigo.~ ~
2737  1, 13|             patyčiom kamuok, ~Visad tu prisimint turi:~ Žaisti mėgsta lemtis
2738  1, 16|               kitaros ~Skambesiu vėles prisišaukt - Kokito ~Tamsūs vandenai
2739  2, 16|               šauksmais ~ Gali nelaimę prisišaukti,~ Tad įžūliais nesisvaidyk
2740  3, 16|                gėlių gražių krepšelius priskintus ~ Gracijos neša.~ ~Šypsosi
2741  2, 16|            niekad nepasiges. ~ Jis sau priskirs tik tai, kas gera.~ Aš gi
2742  1, 2 |              pelniusiu šlovę jam. ~Jei pristigs pakuroms skalų,~ Rykštes
2743  1, 9 |            Keikia, dūsauja, lyg vėjams pritardama, ~ Lieja ašaras vandenin.~ ~
2744  3, 3 |          nuosaiki tavo tebus valdžia. ~Pritarimo minios tylinčios tu nesivaikyk,
2745  1, 9 |            Išmintis ir valdžia puikiai pritinka tau ~Ir didingus žygius
2746  3, 24|                jis, ir štai:~ Ir Hemas pritrenktas, ir Kalpė~ Galvas aukštąsias
2747  1, 5 |        Parnešti vėlų vakarą tešmenis ~ Pritvinkusius ir sirų auksu~ Žėrinčią
2748  2, 28|              GANDUI ~Apie tai, kad jis privalo skelbti ~Lenkijos ir Švedijos
2749  2, 16|              neįpratusį, ~Lotynų Mūzos privertė joms tarnaut. ~ Dabar garsaus
2750  1, 22|              dardanų šalyje ~ Nūn tavo prišauktas svečiuojas, ~ Lacijaus dainiai
2751  2, 14|                laivo išvykimo į Indiją proga~ ~Jūros ir audrų tu šventa
2752  2, 5 |              Nejau bekraštė žemė mažai progų ~Suteikia mirčiai? Štai (
2753  3, 27|               karą, kurs atslenka ~Nuo Propontidės, padeda sustabdyt ~ Klastingą
2754  3, 9 |      įžvalgioji, sugebi ateitį~ Aštriu protu, ilgai nesvarsčius, ~ Greitai
2755  1, 16|              Rūstūs raiteliai ir žirgų prunkštimas ~ Lemia mums pikta.~ ~Urną,
2756  1, 8 |         vandenys ~ Nuo švytinčių žirgų prunkštimo ~ Ir jų kanopų suraibuliavo.~ ~
2757  1, 9 |           laivas jo ~Iš turtingų salų, pučiant Etezijams, ~Vis neplukdo
2758  1, 1 |            Tulės ~Grįžt išdrįsta, o iš puikaus Olimpo ~ Grįžta Šaunumas.~ ~
2759  3, 31|                pagarsėjai talentais tu puikiais, ~Atmintimi, daug šimtmečių
2760  2, 19|             derlingom, ar ~Per Betulos puikias pievas, ar per bergždžius ~
2761  1, 8 |            šokinėti su luperkais~ Geba puikiausiai tos pačios kojos~ ~Ir sistrui
2762  1, 1 |             aplankė.~ ~Sąžinė, Dora ir puikioji Laimė ~Vežimu puošniu per
2763  3, 31|          Neranda kelio. Tai, kas didu, puikiom ~Dorybėm žėri. Joms neprilygs
2764  3, 29|      atsispindinčių žvilgsny dvasios~ ~Puikiųjų lobių? Kaip gi man Hoschijų ~
2765  1, 22|             jums jau gana sava ~ Šlove puikuotis: jau lotynų~ Purpuras papuošė
2766  2, 28|          palankumo, ~ Pagyrimai - tavo puikūs palydovai -~ Seka klusniai
2767  3, 15|              pavasario~ Dukros, Himeto pulkai, ~ Šviesi grožybe Atikos,~ ~
2768  3, 27|             Marso mūšin skubės, tegu ~ Pulkus belaisvių masagetų~ Jis
2769  2, 5 |           delsia ir nesiryžta~ ~Į mūšį pulti. Štai jau regiu kitur, ~
2770  1, 16|               nematai, štai dar vienas punas ~ Griebiasi ieties?~ ~Šaukiasi
2771  2, 25|         žiedais mane,~ Apdėliokit mane puokštėm žibuoklių ir ~Krokų, ir
2772  3, 24|               šuorai, -~ ~Taip priešus puola Rudamina narsus, ~Mirties
2773  1, 9 |           vyktumei pas trakus, ~Nuolat puolančius mus, ar pas žiaurius persus, ~
2774  2, 22|                tave, trakišką Kintiją ~Puolantį nelauktai, ragus~ Laužantį
2775  3, 29|         bičiuli, būk ~Pasveikintas! Aš puolu į glėbį tau, ~ Glaudžiuosi
2776  1, 9 |                   Nei prie šono prisės puotoj.~ ~Lydi Sąžinė ją, lydi
2777  3, 25|             žemai, ~Žvaigždes karalių, puošiančias jų kaktas. ~ Ir fascijus
2778  2, 22|              kas rytą po tris kartus.~ Puošiu verbenomis žalią velėną
2779  1, 11|           plunksnų - šitos plazdančios puošmenos? ~Kam gi jam plevėsuojančių~
2780  1, 3 |             leisk žygiuoti eisenoms ir puošniais ~Vežimais Mūzoms greitai
2781  1, 16|          Narsūs nuostabiai, su šarvais puošniausiais ~Dedamės kariais mes, įpratę
2782  1, 1 |              ir puikioji Laimė ~Vežimu puošniu per laukus jau skrieja, ~
2783  3, 29|             kojom neliesdamas, ~ Mane. Puošniuosius Andoverpės ~ Rūmus regiu
2784  3, 25|       pagarbiai vedė Religija, ~Vežimą puošnų - sielos taurios namus - ~
2785  1, 11|           raitelius, besipuikuojančius puošnumu~ ~Mūšy aukso nei žvangančių~
2786  1, 16|       svetimšalių perlais ~ Smilkinius puoštis!~ ~Ieties per storos neapgniaužia
2787  1, 5 |             brangenybėm,~ Suteikei jam purpurinę spalvą.~ ~Nektaras, sako,
2788  2, 19|                lapus ~Ir išgąsdina, ar purto uolas strėlėm ~Pats valdovas
2789  1, 17|        nuosaikus,~ Ir valdingai, ragus purtydamas, nuožmiems ~Liūtams skelbią
2790  1, 13|                kojomis tau ir susiteps purve. ~Bet iš jo nesijuok tada~
2791  2, 11|               gretos barstosi į visas ~Puses, o žvaigždės juokiasi įkandin, ~
2792  1, 13|            nelaimėje išsaugoti dvasios pusiausvyrą~ ~Jeigu saulės dabar nėra,~
2793  3, 31|            greitųjų~ ~Nekausto, kol iš puslapių, įspraustų ~Rėmelin, ėmus
2794  3, 29|     nusileisdamas, mielas Febai!~ ~Tu, Puteanai, tąsyk Atėnuose ~Tuoj karaliją
2795  3, 7 |               gėdingus ~ Uostus paliko putotos jūros.~ ~Pati gamta juk,
2796  1, 1 |          išlakūs ~Stiebiasi aukštyn, o pušis tau lenkia ~ Liauną viršūnę.~ ~
2797  1, 3 |             Laurais. Antai plačiašakės pušys~ ~Šiluos Pangėjų tiesia
2798  1, 17|          vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta, likdamas nuosaikus,~ Ir
2799  2, 16|              nepanoręs, ~ Ir nepabūgęs radau ramybę.~ ~
2800  3, 9 |                III, 9. Panegirika Onai Radvilienei, ~Trakų kašteliono ir Nesvyžiaus
2801  2, 26|            Taika, Sveikata, Gausybė, ~ Ragą atvėrus.~ ~
2802  2, 19|           Budrios ugnys dangaus, aukso ragais spindįs ~ Šaltas mėnuo tave
2803  1, 7 |                 Ak, kaip Notus greitus ragina valanda! ~Lyros muzika maloni~
2804  1, 5 |             Amaltėja su gėrybių~ Pilnu ragu aplankyti skuba.~ ~Tuo tarpu
2805  3, 29|         žvangučio,~ ~Išrietęs sprandą! Raitas ant jo ir aš ~Galiu vangiuosius
2806  1, 16|                trimito gausmo, ~Rūstūs raiteliai ir žirgų prunkštimas ~ Lemia
2807  1, 11|     Kunigaikštystės iždininkui ~Peikia raitelius, besipuikuojančius puošnumu~ ~
2808  1, 16|             rūstybės.~ ~Vėl Kartaginoj raitija varinėm ~Ritasi bangom ir
2809  1, 17|               giedros pievose ganosi, ~Raktininkas pavasario,~ Viešpatauja
2810  3, 29|            veltui tikitės jūs sulaukt ~Ramesnio meto. Dunda seniai karai ~
2811  3, 31|             amžių~ ~Pratęs vaikaičiai. Ramią senatvę tu ~Paskyrei knygoms.
2812  3, 3 |      pasidžiaugs turimu; ne drebės, ~O ramiausiai valdys. Ir nuosaiki tavo
2813  1, 4 |             Skuba mūs metai.~ ~Adrijoj ramioj daug lėčiau praplaukia ~
2814  3, 31|          Rodopė -~ ~Dangaus snieguotas ramstis. Sudrebino ~Skliautus praaugus
2815  3, 6 |               jis su manim taikoj ~ Ir ramybėj ilsėtųsi.~ ~Ką rytojus atneš,
2816  2, 15|              švęs~ Ir prie upės krantų rankios skaidrius lašus ~Gelsvo
2817  2, 13|                Karalienę tu,~ Kaip ant rankų nuogų krenta lengvi plaukai, ~
2818  1, 11|               strėlę nukreips į tą - ~ Ras ji šimtą kelių, tūkstantį
2819  2, 15|           pievas žalias, laukus, ~Ryto rasą rausvuos žieduos~ Ar gležnas
2820  3, 5 |                bičiulius savus, ~Žolėn rasoton nerūpestingai griūk ~ Ir,
2821  3, 11|        šaukiasi, ~ Antai senieji Grigo Ratai~ Kviečiasi tą, kas šviesus
2822  2, 18|              skrieja dangum rausvais ~ Ratais, kryptį nurodo~ Ji karietoms
2823  2, 11|           ritasi debesis, ~Užkliudžius ratams, rūksta ugnies takai, ~
2824  2, 28|         septynios kalvos ~ Šokinėdamos ratelin susieina, ~ Tau gausus būrys
2825  3, 31|                kurių kitados Sokrato~ ~Ratelis mokė, ir ką išminčius iš ~
2826  2, 13|               bėgsmą pasaulio, nei~ Jų ratelių smagių neapgiedosim mes;~
2827  1, 3 |       Pažadėtas~ Dangui tėvynės, dievų rateliui~ ~Esi seniai jau. Noriu
2828  2, 28|        Akvilonai.~ ~Važnyčioki Grįžulo Ratus šaltuosius, ~ Virš tamsiųjų
2829  2, 19|              išduos.~ ~Pasigedę tavęs, rauda tušti krantai, ~Vėjas dūsauja
2830  1, 8 |            virš indų Nerėjo jau ~Aušra raudona švinta. Jau vandenys ~ Nuo
2831  3, 9 |                 gerumu užtemdai.~ ~Čia raudonieji Kretos koralai, ten ~Antai
2832  3, 2 |                nežaidžia veiduos gyvas raudonis, jau ~Dingsta jų įprasta
2833  1, 9 |             vandenin.~ ~Gal Eolą padės raudos sutramdyti ~Ir, įdegęs karštoj
2834  1, 2 |                Liaukis, Likai, tuščiai raudot,~ Vyk iš savo širdies liūdesį
2835  3, 7 |           galia. ~ Tamsiuos urvuos jie rausia žemę, ~ Kol nepradėjo kalnai
2836  3, 1 |                ne kūdikiui, ~ Narsa ir raustantis Drovumas ~ Guolį lelijomis
2837  2, 18|         Karalienę, kuri skrieja dangum rausvais ~ Ratais, kryptį nurodo~
2838  1, 11|             narsos kuodai~ Nei koralai rausvi, kaklą dabinantys. ~Sako,
2839  2, 15|             žalias, laukus, ~Ryto rasą rausvuos žieduos~ Ar gležnas žibutes,
2840  2, 10|                gint, ~Šio amžiaus ydas rauti be gailesčio:~ Klastas,
2841  2, 28|           vardą Hermo~ Dosnūs vandenys rašys auksinėm smiltim. ~ Užrašys
2842  3, 11|           Aukštai pakibęs, džiaugčiaus regėdamas ~Laukus lygiuosius, lūšną
2843  3, 11|               Gal tai apgaulė, tuščias regėjimas? ~Ar virš pasaulio margo
2844  3, 29|                 Žiūrėt į šventą veidą, regėti, jog ~Dievybė glūdi jo šviesioje
2845  1, 17|              piliečių akis, veidus jau regime. ~Rūstaut pratina žmones
2846  2, 5 |             Tai tą, tai kitką. Kruviną reginį~ Su mūšiais, su vaidais,
2847  2, 11|       švenčiausios gal ~Mane klaidina? Regisi, kad girdžiu:~ Vežimai per
2848  3, 16|              vien į orą šaudo? ~Ko man reik, kai konsulas pats esu sau, ~
2849  2, 7 |           skyrė, ~Kas valdoms sugriaut reiks dienos pasakė:~Mirksnio
2850  3, 29|            tuoj palei Rodaną~ Ir palei Reiną tauraus metalo~ ~Šviesa
2851  3, 29|            Skraidina žirgas, Elbės nei Reino, nei ~Skaidriosios Mozos
2852  2, 27|                mintis suprast.~ Ką jos reiškia, jei aš mindyt galiu kapus, ~
2853  3, 25|                  Jį čia pagarbiai vedė Religija, ~Vežimą puošnų - sielos
2854  3, 31|                iš puslapių, įspraustų ~Rėmelin, ėmus popieriui po presu ~
2855  3, 25|            žemėje mena jį,~Nes, Dievui remiant, dosniai globojo jas, ~
2856  3, 23|         aukščiausias sienas, ~Deimantu remtas, iš akmens ~Sipilo Kolonas
2857  3, 27|            Turės kolonomis tvirtosiom~ Remtis visa šventykla didinga.~ ~
2858  3, 23|             kailį ~ Lūšims nubarstę.~ ~Rengia mus avių išauginta vilna, ~
2859  2, 21|               pavojų~ ~Su šypsena, lyg rengtumeis perbristi ~Tu Anieno vėsiąją
2860  2, 8 |              Jie mums patinka, bet tik retai kada ~ Tiek gaunam, kiek
2861  2, 10|             Apie save sakytų liaupsių~ Retkarčiais jie iš kitų išgirsta.~ ~
2862  1, 17|          niekad nedrebina ~Libių Liūto riaumojimas.~ Tyliai slenka dangaus
2863  2, 7 |                  Per toli, deja, laiko ribą skyrė, ~Kas valdoms sugriaut
2864  1, 4 |            vargšą žmogų, ~Prie skirtos ribos, lyg srautinga upė, ~ Skuba
2865  2, 22|         getišku Bosporas ~Kunkuliuoja, ridendamas~ Link Nimfėjo bangas, barbarų
2866  1, 13|               žmogų parblokš, smarkiai riedėdamas, ~Argi vėl nepakels čia
2867  3, 27|             pulkas šventųjų amžiais.~ ~Riedėk laimingai ir nusileisk į
2868  1, 17|                 juosta žvaigždynų. Ją~ Riestaragis tasai - Avinas - pradeda. ~
2869  2, 22|           baltų pančių sukaustytą. ~Ir rinktinių mergelių čia~ Visas pulkas
2870  3, 7 |           kūjui paprastam (o varge!) ~ Riterio ietis atstojo kotą!~ ~Taika
2871  3, 29|         šypsena ~ Meilia ir tuoj palei Rodaną~ Ir palei Reiną tauraus
2872  3, 1 |       čiauškėjai tu nepaliaudamas, ~Ir rodės - pačios Mūzos išmokiusios ~
2873  2, 22|                III pašlovinimas~ ~Kaip Rodopėje aš ūmai~ Atsidūriau? Nejau
2874  2, 16|              per daug drąsos ~Nereikia rodyt. Kartais garsiais šauksmais ~
2875  3, 16|                čia septynios kalvos - ~Romulo lopšys, ir malonūs vėjai ~
2876  2, 13|              vis~ Stumiam laiką lėtai? Roza, nuplėški nuo ~Staktos lyrą,
2877  2, 13|                        II, 13. JULIJUI ROZAI ~Kviečia jį giedoti šventą
2878  3, 22|          saulėj vašku ištirpt. ~Šitaip rožę, kurią rytą pakirdusią ~
2879  1, 5 |        ligustrus ir triskart ~ Purpuro rožėmis apibersim.~ ~ ~
2880  3, 31|             nenuplaus jos.~ ~Ją puošia rožės vos prasiskleidusios, ~Žibuoklės,
2881  1, 4 |           Laikas nestovi.~ ~Nors tavus rūbus brangenybės puošia, ~Diržas
2882  3, 25|              aukštin - ~ Ten dabar mūs Rudaminos kelias.~ ~O kaip jis skrieja
2883  3, 23|              kailis, ~Puošia drabužius rudaplaukės lapės ~ Kailis ar bebro.~ ~
2884  3, 11|           žėrinčiam atiteks, ~ Mergelė rudeninė laukia.~ Ji Svarstykles
2885  2, 2 |            danga jau niekad. ~Vasaros, rudens ir pavasarinės ~ Pralekia
2886  2, 27|              krūva liūdesį kelia man, ~Rufai, savo gilia tyla.~ Man gera
2887  2, 27|                      II, 27. KLAUDIJUI RUFUI ~Karalių antkapiai ir kapai
2888  2, 11|          debesis, ~Užkliudžius ratams, rūksta ugnies takai, ~ Ir veriasi
2889  3, 27|               pamatą būsimo ~ Šventųjų rūmo, į kurį jie~ Leisis iš skliauto,
2890  3, 11|          Žvaigždžių laukai; čia dešimt rūmų ~ Amžiną ratą padange suka.~ ~
2891  1, 19|                ir neramiai žibą ~Aukso rūmuose fakelai.~ O, šokėjai nakties,
2892  1, 1 |                jų piemuo žingsniuoja, ~Rungias švilpyne su čaižiom cikadom;~
2893  1, 2 |            liūdesį kuo toliau, ~Juodus rūpesčius nuo kaktos~ Brauk ir linksmas
2894  3, 15|               nešėjos uoliosios,~ ~Kam rūpestingai triūsti jums, laukus lankyt,~
2895  2, 10|           bedievystę ~ Aš eilėmis savo rūsčiai bausiu.~ ~Nors nepanoro
2896  2, 21|        grūmojančių ~Eolų, taipgi jūros rūsčios bangų, ~ Akių nenusuki į
2897  2, 11|                pro debesų minias, ~Pro rūsčius dūmus šviesūs giedros būriai, ~
2898  1, 17|         neapsiniaukiantis,~ Be šešėlio rūstaus antakių surauktų;~Mielo
2899  1, 17|              akis, veidus jau regime. ~Rūstaut pratina žmones tas,~ Kas
2900  2, 14|             Jei sutramdai tu vandenyno rūstį, ~Į švelnius sapnus nuraminta
2901  1, 22|        paklausyt gaivina?~ ~Nejau Eaką rūstų vėl palenkė ~Orfėjo giesmės?
2902  3, 29|                taip padermė auksinė.~ ~Rūstumo žymę nuo malonių veidų ~
2903  1, 16|              Scipionai, šaukias ~ Tavo rūstybės.~ ~Vėl Kartaginoj raitija
2904  3, 23|          paryčiais pabudęs, ~Ar žuvis, rusvam vandeny Hidaspo ~ Nardanti
2905  2, 5 |                Ir vis mažėja žemė; jos rutulį - ~Taškelį menką - darosi
2906  1, 2 |              pristigs pakuroms skalų,~ Rykštes liktoriaus jis laužys ir
2907  1, 8 |            nušvinta virš otomanų vien ~Rytais padangių skliautas? Vai,
2908  1, 2 |            paliko mums Vakaras~ Menką, Rytas, žiūrėk, didį išvys galbūt.~
2909  2, 15|                pievas žalias, laukus, ~Ryto rasą rausvuos žieduos~ Ar
2910  1, 2 |          šiandien liūdna, blausi,~ Vėl rytoj nusijuoks, spindulius žerdama.~
2911  3, 30|           nūnai.~ Mintim vien siekiame rytojaus,~ Rankom sučiupt jo, deja,
2912  3, 6 |              Ir ramybėj ilsėtųsi.~ ~Ką rytojus atneš, aš nebandau įspėt, ~
2913  2, 5 |                  Antai vagoja vandenis rytuose ~Gausus laivynas. Jūros
2914  1, 19|                tėviškė nuostabi:~ Keri ryškios žvaigždžių liepsnos skliaute
2915  1, 9 |              didingus žygius gimdantis ryžtas, ir ~Žodžiai tokie, kurie
2916  3, 11|            šviesus ir naktį.~ ~Gal jį, ryžtingą ir nepabūgstantį, ~Man patikėti
2917  1, 9 |                dvasioje slypinčių. ~Tu ryžtingas, veiklus bei sumanus esi, ~
2918  2, 10|           beginklis -~ ~Dvasia karinga ryžtuosi tiesą gint, ~Šio amžiaus
2919  3, 23|                turtingesnis paukštis, ~Sabos miškuose paryčiais pabudęs, ~
2920  1, 11|               Klostytus apsiaustus ~Ir sages, ir netinkančius~ Jums perlus
2921  1, 4 |         brangenybės puošia, ~Diržas su sagtim iš gryniausio aukso, ~O
2922  1, 16|                ir pėstijos aibės ~Prie Sagunto ir prie Sikulų vartų ~ Karą
2923  2, 15|               lašus ~Gelsvo gintaro ar sakų,~ Čia jaunimo būriai ant
2924  1, 7 |           daiktų? ~Likai, jeigu žinai, sakyk:~ Tai, ką matom aplink,
2925  2, 10|             išminčiai taip:~ Apie save sakytų liaupsių~ Retkarčiais jie
2926  2, 5 |           Dievo ~ Jūra bekraštė! Antai sala, ta,~ ~Kurioj neranda prieplaukos
2927  1, 3 |                jūra, šitai išgirdusi, ~Salas sukėlė; plojo ir džiūgavo~
2928  2, 25|     nenusibrauks delnais,~ Kolei miego saldaus nutraukt~ Auksu žėrinti
2929  1, 22|          srautas žodžių suderintų, ~Ta saldžiabalsė upė atiteka,~ Iš kur tos
2930  2, 22|             Krantą plaka be atvangos.~ Saldžiabalsėm giesmėm šauksiu uolas čionai, ~
2931  2, 16|           laivas dūžta prie kiekvienos salos.~ O tas, gyvent gerai panoręs, ~
2932  3, 16|           menat kalvą ~ Ir Aventino.~ ~Sąmanas švelnias čia skalauja tyliai~
2933  3, 1 |           Mūzos išmokiusios ~ Tave bus sąmojum pirmuoju~ Kalbą papuošti
2934  1, 17|          tarpusavio~ Danguje. Čia nėra sąmyšių ir vaidų - ~Šviečia meilės
2935  2, 16|           Neduos ramybės kito turtai,~ Santaupos jaudins kitų piliečių.~ ~
2936  3, 32|             nutrauki~ Mokslus kuklios, santūrios Minervos.~ ~
2937  3, 3 |             valdovus labiausiai puošia santūrumas~ ~Laimi tas, kas džiaugsme
2938  3, 10|           Snaudulio tingaus atsikrato, sapną ~Pirštais jis baltais tenubrauks,
2939  2, 14|           vandenyno rūstį, ~Į švelnius sapnus nuraminta jūra~Grimzta ir
2940  2, 5 |            jokio kranto neturinčios, ~ Sarbievijų priimkit noriai ~ Į vandenų
2941  3, 29|                Giesme pasaldint, leisk Sarbievijui, ~Ant tavo kelių galvą padėjusiam, ~
2942  1, 19|           mieli ~Skliautų degančių vis sargai!~ Ak, kodėl į mane, svetį
2943  2, 19|               Favonams, ir ~Žvaigždės, sargės nakties, kelią nušviečia
2944  2, 13|             budėjimo metu~ ~Ko nebylūs sargyboj vis~ Stumiam laiką lėtai?
2945  2, 16|           garsaus Orfėjo ainį~ Laurais Sarmatijos jūs papuoškit~ ~Ir pranašingo
2946  1, 1 |                Grįžo jau laikai tolimi Saturno, - ~ Permainos rodo.~ ~Skaistūs
2947  3, 32|                stygos.~ ~O tu, Temide, sauganti auksines ~Menes žvaigždynų,
2948  2, 10|              Ką nors gėdinga slepiu ar saugau, -~ ~Einu aš drąsiai saulėn
2949  2, 22|          aptašomi,~ Leisis jie kalami, saugos, o Zigmantai, ~Tavo vardą,
2950  2, 16|            rūmus.~ ~Nors visas miestas saugotų jo namus, ~Save praradęs,
2951  2, 10|                jie iš kitų išgirsta.~ ~Saugus jaučiuosi vien kambary savam, ~
2952  1, 9 |                 įdegęs karštoj Indijos saulėje, ~Grįš sūnus, ir žymes išsiskyrimo
2953  2, 10|            saugau, -~ ~Einu aš drąsiai saulėn ir viešumon, ~Tačiau Minervai
2954  2, 28|           gausus būrys bakchančių šoka saulėtoj laukymėj.~ ~Tu ledinių Grigo
2955  1, 1 |               medaus upeliukai šnekūs ~Saulėtuos laukuos prasigraužė vagą, ~
2956  2, 26|         Lenkiją kamavo badas, karas ir sausra~ ~O Marija, o Karaliene
2957  3, 27|           šventąją dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, ir jūros, ~ Šėlti paliovusios,
2958  2, 15|             Jau užmigo ana diena,~ Kai savąja lyra pirmąkart grojau aš. ~
2959  2, 3 |                                 II, 3. SAVAJAI LYRAI~ ~Skambioji lyra,
2960  2, 10|          Saugus jaučiuosi vien kambary savam, ~Tačiau kad kalbos, nepagrįsti
2961  1, 11|          kupinas, veidas be ~Nežabotos savivalės~ Ženklo ir apdarai be puošmenų
2962  3, 5 |              draugo, ~ Rūpesčių sieloj savoj nelaidok.~ ~Medžius galingus,
2963  3, 31|               plačia vaga ~Tu mokytumo savojo vandenis ~ Ėmei plukdyti.
2964  1, 19|              savuos ~Tolstu nuo pelenų savų.~ Meskit išnarą to kūno
2965  1, 19|            krinta mirties, ir pelenuos savuos ~Tolstu nuo pelenų savų.~
2966  2, 6 |                 Rūbais. Lieptas palikt sceną, aš juos mielai ~ Nusivilksiu
2967  2, 6 |               būdamas žiūrovu, ~ Pjesę scenoj vaidinamą.~ ~
2968  3, 29|          Demostenas juos ~ Kovon! Kiek scenų lyg Sofoklis ~ Imtum Melitės
2969  1, 16|          nešini nomadai, ~O Numancija, Scipionai, šaukias ~ Tavo rūstybės.~ ~
2970  1, 11|               tartumei viesulas~ Mirtį sėdamas, kur beįsisukdavo ~Jis tarp
2971  2, 11|          bažnyčią~ ~Minioms laimingoms sekant tave, nukreipk,~O Karaliene
2972  3, 24|              ir Pamaldumas ją ~Lydėjo. Sekė narsų kareivį jos, ~ Mirtis
2973  2, 21|                vandenų ~Nuplaus pavojų seklumas, tykančias ~ Tavęs, ir tavojo
2974  1, 7 |           LIKUI ~ Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu~ ~Apgaulinga
2975  3, 24|            neieškojo pigaus triumfo.~ ~Sėkmingam mūšy savo švitriu kardu ~
2976  3, 29|                Atėnuose ~Tuoj karaliją senąją išminties ~ Panėcijaus atkurtum,
2977  3, 16|                pats esu sau, ~ Pats ir senatas?~ ~Eikite šalin, graužuliai
2978  3, 29|                 Ir virš kalvų Karodūno seno,~ ~Viršum žilosios Peukės.
2979  1, 5 |              marčios ir besiilsintys ~ Senoliai, ir vaikai - ar būtų ~ Metas
2980  2, 5 |                 Statyti miestas, šičia senoviniai ~ Namai ir bokštai griūva,
2981  3, 29|              didžiavyriai, amžių verti senų! ~Kaip spindi kilnūs užmojai
2982  3, 31|                   Karpatai, siekiantys septynias~ Grįžulo Ratų žvaigždes,
2983  3, 10|             tau pagyrimai Indo ~Žiotim septyniom, te varingas Lidas ~Šlovina
2984  1, 9 |              Kokius Gangas dosnus neša septyniomis ~ Vagomis į gilias marias.~ ~
2985  1, 5 |           plaukiąs, ~Sruventi ėmęs nuo septynių kalvų ~ Balzamas, upeliukai
2986  1, 5 |             pergalės nesenos, ~Kovų su serais neapdainuosiu aš:~ Jau papūtė
2987  2, 13|   žvaigždžių-sargų,~ Auksu žėrinčių ir sergstinčių iš dangaus ~Smarkų bėgsmą
2988  3, 10|              Vladislovo pašlovinimas~ ~Sergstinti giesmes ir kitarą Klio, ~
2989  2, 25|       apkraukite mane vaisiais, nes aš sergu ~meile. Užkeikiu jus, Jeruzalės
2990  2, 14|                Kai nuplauks jisai ligi serų žemių, ~Kai Rytų šalis aplankys
2991  3, 24|          apsuptas, lekia jis ~Ir kelia siaubą vargšams visiems žmonėms. ~
2992  1, 22|              sruvena iškalbos upeliu ~ Siauru, tai per gabumų plačią~
2993  3, 4 |         Stenkis būt savim visada, nors siaustų ~ Audros aplinkui.~ ~Pats
2994  3, 24|              kareivį jos, ~ Mirtis kur siautė pražūtinga,~ Mulai maurojo
2995  3, 32|                galit nutraukt stygas ~ Sidabrines, draugai manieji,~ Nereikalingos
2996  2, 2 |             ledinis,~ ~Galvą nubarstys sidabrinis šerkšnas, ~Ir nebeišnyks
2997  2, 27|           džiūt~ Per naktis, išminties siekdamas pasisemt ~Ar Sokrato mintis
2998  1, 7 |                 pasišokėdamas:~Čia jis siekia dangaus skliautus,~ Čia
2999  3, 30|               juos nūnai.~ Mintim vien siekiame rytojaus,~ Rankom sučiupt
3000  3, 31|           uolos Keraunijų, ~ Karpatai, siekiantys septynias~ Grįžulo Ratų
3001  2, 25|         šlaitais mokate eikliai lėkt, ~Siekiat žalią Karmelį jūs,~ Nimfos,