Period, Work

3002  2, 25|            laiką, kuriuo regiu~ Dievą, siela liepsnoj dega, šventoj ugny. ~
3003  3, 5 |         neslėpk nuo draugo, ~ Rūpesčių sieloj savoj nelaidok.~ ~Medžius
3004  3, 24|               žadėdama ~Ir didį garsą, sielų valdytoja, ~ Garbė, dažna
3005  1, 2 |                ašaros ir juokai, ~Gilų sielvartą štai, žiūrėk,~ Keičia džiaugsmas,
3006  1, 16|             verta?~ ~Marijau, tave vėl sikambrai kviečia ~Ir strėlinėmis
3007  1, 11|              Šarvus pirmutinius kūjais sikuliškais ~Nukalė, o Kidonijos~ Vyrams
3008  1, 16|            aibės ~Prie Sagunto ir prie Sikulų vartų ~ Karą atplukdo.~ ~
3009  3, 6 |                         III, 6. MARKUI SILICERNIJUI ~Tikrieji turtai semiami
3010  3, 4 |             bloga, kad ne vieną žmogų ~Silpną daro ji, o nelaimės skaudžios ~
3011  1, 16|            Priekaištas gyvas.~ ~Gėdina silpnas mus rankas senieji ~Ginklai.
3012  2, 5 |       Išklibinta maištų valstybė~ Yra, silpnėja, galop sugriūva,~ ~O josios
3013  3, 7 |             Išgraužus vidų, ant pamatų silpnų ~Nestovi bokštai. Išmeta
3014  3, 23|            Deimantu remtas, iš akmens ~Sipilo Kolonas statys, kad, pasiekęs
3015  1, 5 |            tešmenis ~ Pritvinkusius ir sirų auksu~ Žėrinčią vilną tvartelin
3016  1, 8 |      puikiausiai tos pačios kojos~ ~Ir sistrui tarškant šokti įpratusios ~
3017  1, 1 |             Parkos ~Nenukirpdamos tegu siūlą verpia, ~ Skirdamos amžių.~ ~
3018  3, 9 |       stirnelės grakščios~ ~Ūglius sau skabo. Bet mielesni kur kas ~Paladės
3019  2, 22|            Moravos krantai, Vilija kur skaidri, ~Kur per girią ūksmingąją~
3020  2, 28|                sukrus ir tau paklusnūs skaidriasparniai Akvilonai.~ ~Važnyčioki
3021  3, 29|          žirgas, Elbės nei Reino, nei ~Skaidriosios Mozos kojom neliesdamas, ~
3022  3, 16|              Trazimenas čia, iš gelmių skaidriųjų ~Gintarus barstąs, Piavos
3023  2, 15|               prie upės krantų rankios skaidrius lašus ~Gelsvo gintaro ar
3024  3, 16|              tyliai~Vandenys tyri, čia skaidrus Klitumnas ~Murma patylom,
3025  2, 15|              šiolei man~ Šviečia saule skaisčia, ir auksines stygas ~Lyros
3026  3, 31|              Garsina, nors ji ir švyti skaisčiai.~ ~Kapuos etruskų cezarių
3027  3, 11|          spindulingą skliautą ir pro ~ Skaisčiąją saulę, kurią ugninis~ ~Vainikas
3028  3, 9 |          nuspėti.~ ~Nuliūsta grožis ir skaisčiame veide ~Lyg pats sau šviečia
3029  2, 25|              gelsvus~ Berkit, draugės, skaisčias meskite lelijas:~Per tą
3030  3, 11|                Dangaus auksinio juosta skaisčioji čia, ~ Žvaigždžių laukai;
3031  1, 1 |              Ta, aplink kurią į ratelį skaistų ~Žvaigždės spiečias, tau
3032  3, 29|             purpuru jų veidai! ~Toksai skaistumas - tai prigimties taurios ~
3033  1, 1 |         Saturno, - ~ Permainos rodo.~ ~Skaistūs mūs tėvų papročiai auksiniai, ~
3034  2, 11|             juokiasi įkandin, ~ Dangus skaistusis nusišypso,~ Saulei nubloškus
3035  2, 16|         viršaus, ~Nei griausmas, dangų skaldantis, ir žaibai ~ Tavęs įveikt
3036  3, 29|                 Rūmus regiu ir valdovą Skaldį.~ ~Bolandai, pirmas mano
3037  1, 2 |                visiems aplink,~ Malkas skaldys kirviu, pelniusiu šlovę
3038  3, 9 |               pjautuvu, ~ Nors niršta, skalija jos šunys~ Uždusdami, o
3039  1, 2 |                  Jei pristigs pakuroms skalų,~ Rykštes liktoriaus jis
3040  2, 15|              mylimą,~ Pieridžių dažnai skambančią dainose, ~Lai barbitas pamėgs
3041  2, 16|        papuoškit~ ~Ir pranašingo lyros skambėjimo Klausykit. ~Norams nepataikaut
3042  3, 32|              uždrausta daina, ~ Nutilo skambesys kitaros,~ Ilsis lyra, neužbaigus
3043  3, 16|              papėdėj ~Tespijų uola? Ar skambieji Pindo ~ Gaivūs šaltiniai?~ ~
3044  2, 3 |                 II, 3. SAVAJAI LYRAI~ ~Skambioji lyra, bukmedžio dukterie, ~
3045  2, 11|                girdisi giesmės man ~Ir skambios lyros, pralekiant debesims! ~
3046  3, 32|      pasišvęsti teologijos studijoms~ ~Skambių Kamenų mėgstamas, neseniai ~
3047  2, 15|          dainose, ~Lai barbitas pamėgs skambus,~ Lai mergaitės džiugiai
3048  3, 16|            Kviečiasi giria pašvęsta ir skardžios ~ Olos Fokidės.~ ~Kurgi
3049  1, 7 |         dangaus skliautus,~ Čia į žemę skaudžiais smūgiais atsimuša. ~Veja
3050  3, 4 |             Silpną daro ji, o nelaimės skaudžios ~Geros tuo, kad jos ištvermės
3051  3, 5 |                Persmelkia kiaurai gėla skausminga,~ ~Širdin įsmigus. Bet ji
3052  3, 4 |            sutik linksmai; pasitraukus skausmui, ~Tuos pačiuos namuos apsilanko
3053  2, 16|         galingiems vyrams~ ~Aš drąsiai skelbiu. Kai nedorus geismus ~Valdyt
3054  2, 14|                toliausias, ~Tavo vardą skelbs, kad visam pasauly~ Jis
3055  2, 28|              Apie tai, kad jis privalo skelbti ~Lenkijos ir Švedijos karalaičio
3056  3, 24|          debesų juodų ~Kirčiu trišakiu skelia dangaus skliautus ~ Ir virš
3057  1, 7 |      Nugramzdina ji karalius:~ Puošnūs skeptrai, šlovė, buvusi jų galia ~
3058  3, 11|            metai nusineša:~ Dvarams ir skeptrams, ir kolonoms ~ Pražūtį lemia
3059  3, 3 |          nusilenkė ~Ir Jupiteriui. Jis skeptro negniauš virpančiom rankom
3060  2, 6 |            lieptų dievai perduot kitam skeptrus, ~ Su džiaugsmu atiduočiau
3061  2, 14|             laivus ir iš marių dugno ~ Skęstančius trauki;~ ~Jei sutramdai
3062  3, 24|           palydi.~ ~Kalnai vaitoja ir, skildami perpus, ~Baisingą griūtį
3063  1, 1 |     Nenukirpdamos tegu siūlą verpia, ~ Skirdamos amžių.~ ~Šviesulių puikių
3064  2, 16|              mirti~ ~Ir jam bus lemta. Skiriasi tik gyvi, ~Numirę - lygūs.
3065  1, 8 |            gėda mums! ~ Nejau lotynams skirs pailsęs~ Ir besileidžiantis
3066  2, 13|             žavėsis tol,~ Kol Mergelei skirta garbinanti giesmė~Saulę
3067  2, 10|                bausiu.~ ~Nors nepanoro skirti manęs dievai ~Rūsčiu karalium
3068  1, 4 |              laiko vargšą žmogų, ~Prie skirtos ribos, lyg srautinga upė, ~
3069  3, 29|                 Ir Padorumui šventyklą skirtum.~ ~Didžiam Sokratui nenusileidžiantis ~
3070  2, 22|                Mirti kolchus, veržlius skitus?~ Štai pro Tyrą lekiu, ledo
3071  2, 13|               Išdraikyti Zefirų, kaip~ Sklaidos garbanos ir liejasi jų lietus. ~
3072  2, 22|                ašara? ~Kaliope, juk tu sklandai~ Tarp žvaigždžių danguje,
3073  3, 29|              nenusileidžiantis ~Tiesos skleidėjau! Kiek tavo portikan ~ Uolaus
3074  3, 29|                giedra, džiaugsminga, ~ Skleidžia malonią dorybės šviesą.~ ~
3075  3, 11|             skrendu, ~ Per spindulingą skliautą ir pro ~ Skaisčiąją saulę,
3076  3, 11|              ir atkakli jėga ~Padangių skliautui žėrinčiam atiteks, ~ Mergelė
3077  1, 3 |                leisk, ~ Giedra padange sklisti leiski, ~ Urbonai, šlovei
3078  3, 11|         Fosforas ~Praskirti bando. Ten Skorpionas vėl ~ Sustot mėgina, kad
3079  3, 29|               nešė sparnuotas vyras.~ ~Skraidina žirgas, Elbės nei Reino,
3080  3, 9 |       apleidusi~Štai Kiterietė, gulbių skraidinama, ~ Tave aplanko ir palieka~
3081  3, 9 |             bet pro garbingą~ ~Kuklumo skraistę aukso spindėjimas ~Blausesnis
3082  3, 15|               laukus lankyt,~ Kam jums skrajot po lankas - ~ Tėvynę jūsų
3083  2, 5 |               dar laukiu aš, ~ Dangaus skrajūnas, ko lig šiolei ~ Žemišką
3084  3, 23|             Iškelia aukštai mus dvasia skrajūnė, ~Jos sparnai greiti mus
3085  3, 15|              prasidėjo medaus amžius~ ~Skrajūnės Mūzų, gelsvosios pavasario~
3086  3, 22|               negu ~Nežabotas, smagiai skrendantis Afrikas.~Apgaulingas, deja,
3087  3, 11|             virš pasaulio margo tikrai skrendu, ~ Per spindulingą skliautą
3088  3, 24|              baudė priešų išpuolius ir skriaudas,~ Ir barbarų kohortos gausios ~
3089  2, 22|            danguje, tu debesų keliais ~Skrieji - neški mane tenai,~ Kur
3090  2, 11|              žvaigždėtus; už Zefirus ~ Skrieki greičiau debesų karietom,~ ~
3091  1, 3 |       nudžiugusios:~"Skubėkit, amžiai, skriekite, valandos, ~ Baltais vežimais,
3092  1, 7 |         didžiūnus žemės priglaudusių, ~Skries lemtis triumfuodama~ Ir
3093  1, 3 |          debesis), ~Virš didžio Pindo. Skriesi, po kojomis ~ Palikdamas
3094  3, 29|            perskrosti, ~ Viršum žemynų skrieti, patį ~ Belerofontą danguj
3095  1, 3 |                virš tautų ir valstybių skrietum.~ ~Tad atsiplėški, kilki
3096  3, 5 |              atslūgsta,~ Vis pas kitus skrisdama kaip paukštis.~ ~Mažėja
3097  2, 3 |            vėjas.~ ~Lai lengvas Euras, skrisdamas pro tave, ~Stygas užgauna,
3098  1, 4 |              Uždeda sparnus per visatą skristi, ~Slepias jos lizde, kol
3099  1, 11|            apdarai be puošmenų jokių, ~Skruostai su ašmenų žymėm,~ Vakarykštės
3100  3, 2 |              Bet nudažo mirtis marmuro skruostus, ir ~Gyvasties netvirta
3101  3, 25|            aukštąsias!~ ~Dar nepatirto skrydžio pagautas, jis ~Praskrido
3102  1, 5 |               švelniavilnės bandos jau skubančios ~Parnešti vėlų vakarą tešmenis ~
3103  2, 14|             gini per vandens platybes ~Skubančius laivus ir iš marių dugno ~
3104  3, 29|         iškalbingą žodį išgirdęs, aš ~ Skubėčiau per lelegų, dakų, ~ Edonų,
3105  2, 3 |            tuoj pliaupti ims lietus. ~ Skubėkim! Greit nuo mūs pabėga ~
3106  1, 3 |           prabilo Mūzos nudžiugusios:~"Skubėkit, amžiai, skriekite, valandos, ~
3107  3, 27|          vežimu ~Greituoju Marso mūšin skubės, tegu ~ Pulkus belaisvių
3108  1, 9 |              pas žiaurius persus, ~ Ar skubėtum pas konkanus.~ ~Neša žirgas
3109  2, 19|         bergždžius ~ Kaparnaumo laukus skubi,~ ~Jau paliauk neramiai
3110  2, 25|               ir, ~Aukštus girių namus skubiais~ Šuoliais perlėkęs, vis
3111  1, 1 |             Lai ji išklausys ir lotynų skundą, ~Ir mergelių, ir jaunikaičių
3112  2, 18|              vys ~ Ligi medų ir getų,~ Skundais jūsų sujaudinta.~ ~
3113  3, 7 |           gobšumui~ ~Tuščiai dejuojam, skundžiamės įkyriai, ~Tuščiai praliejam
3114  1, 7 |                  I, 7. TELEFUI LIKUI ~ Skundžiasi likimo ir sėkmės nepastovumu~ ~
3115  1, 8 |             arba persų~ Tigro - į Vejų skurdžius uolynus.~ ~Nemėlynuoja nuo
3116  3, 25|                jį kohortos stiprios, ~ Skydais ir ietimis apginkluotos,~ ~
3117  1, 11|          Kuodas, plaikstomas vėjų, ar~ Skydas, tviskantis taip, tarsi
3118  1, 11|            kuri žūties~ Neišvengs, dar skydu virpančiu dangsto vis. ~
3119  1, 11|               Kidonijos~ Vyrams pirmus skydus nukalė ant uolų. ~Kvailą
3120  1, 5 |             upeliukai sraunūs~ Vyno ir skysto medaus teką jau.~ ~Ir švelniavilnės
3121  3, 5 |              nuverčia, graužianti juos slapta, ~ Ir griūvančių galiūnų
3122  3, 25|            nusėda jį, ~Vargai kamuoja, slegia lemties kaita. ~ Ir sunkūs
3123  1, 16|           tamsiam kam jums pasilikti, ~Slegiamiems mirties tarsi kieto miego? ~
3124  2, 16|            Šalin likimo sunkią naštą,~ Slegiantį aukso grasaus sunkumą.~ ~
3125  2, 22|           lelijomis.~ Aplankysiu ir aš slėnį kas vakarą ~Ir kas rytą
3126  2, 11|             Žemaitija ~ Atsako, skamba slėniai, kalvos ~ Ir neramieji miškai
3127  3, 29|          Gracijos, ~ Pegasą iš Permeso slėnio,~ Kamanas jam iš šventų
3128  2, 26|             aplankyk Hipanį, ~ Mezijos slėnius.~ ~Lai lydės tave Kūdikėlis,
3129  2, 25|                kai,~ Pastebėjus staiga slėny žemai liūtus, ~Skuba per
3130  1, 16|            dailų ~ Krantą apleiskit.~ ~Slėnyje tamsiam kam jums pasilikti, ~
3131  3, 6 |             viduj. Sielos erdvi dalis ~Slepia turtų daugiau nei žemė Indijos, ~
3132  1, 4 |           sparnus per visatą skristi, ~Slepias jos lizde, kol ateina laikas. ~
3133  2, 10|            savo stogu~ Ką nors gėdinga slepiu ar saugau, -~ ~Einu aš drąsiai
3134  1, 3 |          valandos, ~ Baltais vežimais, slinkit, didūs~ Šimtmečiai, mėnesiai,
3135  1, 22|               Trakijos ~ Ausylos uolos slinko, leidos ~ Šokti Hemonijos
3136  2, 22|               Ir ilgiausiomis voromis~ Slinks Pare iškirsti luitai akmens
3137  3, 6 |               Savo įplaukų apskaitą,~ ~Slypi mano viduj. Sielos erdvi
3138  1, 9 |          Ieškai lobių, giliai dvasioje slypinčių. ~Tu ryžtingas, veiklus
3139  1, 16|           storos neapgniaužia rankos, ~Slysta nuo pečių per sunki strėlinė, ~
3140  3, 22|              greičiau negu ~Nežabotas, smagiai skrendantis Afrikas.~Apgaulingas,
3141  2, 13|              pasaulio, nei~ Jų ratelių smagių neapgiedosim mes;~Apgiedok
3142  2, 25|               štai,~ Per viršūnių visų smaigalius šoka ir, ~Aukštus girių
3143  1, 3 |                tau lenkiasi, ~Ir Kiros smailės stačiosios. Moja tau ~ Ir
3144  2, 11|                 Ir strėlėmis spindulių smailiosiom:~ ~Šviesos tirščiausios
3145  3, 9 |             Kretos koralai, ten ~Antai smaragdai Indijos blykčioja. ~ O kur
3146  1, 22|               garsėja auksu ir Atikos ~Smaragdais žaidžia, o gintarinės jos ~
3147  1, 8 |            amžinajam~ Miestui grasina, smarkauja, šėlsta.~ ~Jei pasibaidė
3148  2, 21|            įveikti marmurines bangas ~ Smarkaus Nerėjo ir Eolo~ Urvo išdykėlių -
3149  1, 11|         plevėsuojančių~ Karčių kuodas, smarkių Afrikų draikomas? ~Ko galva,
3150  2, 13|                sergstinčių iš dangaus ~Smarkų bėgsmą pasaulio, nei~ Jų
3151  2, 14|          Grimzta ir tyli ant pakrantės smėlio ~ Gulasi drėgno;~ ~Te laimingas
3152  1, 11|                 Bet parodo, kur iečiai smigt,~ Tas, kuris nuo staigaus
3153  2, 22|            ugny~ Deginsiu čia kvapnius smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu vainiką
3154  2, 11|              visa ~ Žemaitija suklupo, smilksta~ Tau, užtarėja, nuolankūs
3155  2, 28|                vandenys rašys auksinėm smiltim. ~ Užrašys ir Tagas dugno
3156  2, 7 |        tereikės, kad tautas nušluotų ~ Smūgis lemtingas.~ ~Publijau, dievams
3157  2, 16|                pavydo gėdingo jūras.~ ~Smūgius likimo būna lengviau pakelt, ~
3158  2, 6 |                vilčių, ~Kartais grašių smulkių liaudžiai pažerdama ~Ir
3159  3, 1 |              Gležnų lelijų švelniosios snaigės ir ~ Žibuoklių, rožių smarkūs
3160  3, 10|                juk tą vietą), kai jis ~Snaudulio tingaus atsikrato, sapną ~
3161  2, 21|              užmigo.~ ~Ir pats Nerėjas snausdamas jau ramiai ~Alsuoja. Lynus,
3162  2, 2 |              pratęsti gerais darbais~ ~Sniegas, kurs antai laukuose boluoja,~
3163  2, 26|             dangaus, debesų karietom, ~Sniego vežimu aplankyk Hipanį, ~
3164  3, 31|          žvaigždes, Rodopė -~ ~Dangaus snieguotas ramstis. Sudrebino ~Skliautus
3165  3, 29|                  Kovon! Kiek scenų lyg Sofoklis ~ Imtum Melitės koturnais
3166  3, 29|           šventyklą skirtum.~ ~Didžiam Sokratui nenusileidžiantis ~Tiesos
3167  3, 5 |                su draugais~ ~Kam širdį sopa sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk,
3168  3, 25|           neleidžia.~ ~Bet ką į aukštą sostą dangaus namų ~Mirtis iškėlė,
3169  1, 1 |         teisingai tavo ~Iškilmes šitas spalines ir tai kad ~Grįžo jau laikai
3170  3, 25|            rūpesčiai užgriuvę~ Dvasios sparnams išsiskleist neleidžia.~ ~
3171  3, 23|                   Bet vis tiek gražiau sparnelius marguosius ~Papuošė gamta
3172  3, 31|               metalo~ Svoris ir švinas sparnų greitųjų~ ~Nekausto, kol
3173  3, 16|              prie versmių jūsiškių ~Ar sparnuotąja kvadriga Zefiras ~Nulakins
3174  3, 29|               Erechtėjo~ Dukterį, nešė sparnuotas vyras.~ ~Skraidina žirgas,
3175  1, 1 |              ratelį skaistų ~Žvaigždės spiečias, tau maloningos Romos ~
3176  1, 3 |             triukšmingus.~ ~Štai bičių spiečius, dūzgianti kirbinė, ~Čia
3177  3, 9 |                 Kuklumo skraistę aukso spindėjimas ~Blausesnis rodos ir nebe
3178  1, 11|                 tviskantis taip, tarsi spindėjimu~Jis su saule varžytųsi,~
3179  2, 11|                tau dovanų puikių, ~ O, spindinčia didingais bokštais, ~ Stebis
3180  1, 3 |            sunkią aukso naštą~ Pavertė spindinčiais puikiai lobiais.~ ~
3181  3, 29|          išskėtęs? Aš Tolenarijų, ~ Jo spindinčias akis pažįstu,~ Dvasią, kuri
3182  2, 26|           lydės tave Kūdikėlis, auksu ~Spindintis, būriai lėks sparnais auksuotais ~
3183  3, 11|            margo tikrai skrendu, ~ Per spindulingą skliautą ir pro ~ Skaisčiąją
3184  2, 11|             jie pražysta~ Ir strėlėmis spindulių smailiosiom:~ ~Šviesos tirščiausios
3185  2, 5 |                Tautas, valstybes. Štai spinduliuojančios ~Šventyklos, štai ir rūmai
3186  3, 29|               ir žvangučio,~ ~Išrietęs sprandą! Raitas ant jo ir aš ~Galiu
3187  2, 16|                ar girt širdy. ~ Žmonių sprendimai man nesvarbūs ~ Ir nebaugina
3188  3, 29|         pavydas ~ Tuoj į atokiąją Tulę spruko.~ ~Išliko šitas aukso švytėjimas ~
3189  2, 22|             ragus~ Laužantį jai, getus sprunkančius, abiejų ~Mūšių didvyrius
3190  2, 19|           stirna baikšti, tu nuo manęs sprunki, ~Kai audringu gausmu Afrikas
3191  1, 8 |          Nutraukite stygas, neleiskit~ Spygauti moters balsu švilpynei.~ ~
3192  2, 22|             girią ūksmingąją~ Teka upė srauni, rieda lyg ašara? ~Kaliope,
3193  1, 22|            klampusis~ Dumblas nekliudo srauniai jos tėkmei~ ~Jinai garsėja
3194  1, 1 |            laukus jau skrieja, ~Upėmis srauniom jau brangaus metalo ~ Amžius
3195  1, 22|               upė atiteka,~ Iš kur tos sraunios bangos plūsta, ~ Trokštančius
3196  1, 22|              VIII poeziją~ ~Iš kur tas srautas žodžių suderintų, ~Ta saldžiabalsė
3197  1, 4 |                Prie skirtos ribos, lyg srautinga upė, ~ Skuba mūs metai.~ ~
3198  1, 8 |               atstoja ~ Griovį Falerno srovelė šičia.~ ~Tad kilkim! Štai
3199  3, 1 |               lygumas, ~ Čiurlenančiom srovėm tekėkit ~ Ir išdykaukit,
3200  1, 22|            Pangėjai, taip ~ Kastalijos srovės ūžimo,~ Kurs iki pat Helikono
3201  1, 22|          plaukia minčių vaga, ~Tai vėl sruvena iškalbos upeliu ~ Siauru,
3202  3, 16|            giraitė, ~Tarp žalių krantų sruvenąs Ezaras, ~Šokčioja lengvai
3203  1, 5 |            sako, upėmis jau plaukiąs, ~Sruventi ėmęs nuo septynių kalvų ~
3204  1, 5 |               Ligos, ~ Ir pragaištingi stabai didžiuliai~ ~Išnyko. Žengia
3205  1, 8 |            išvarėm? Neberūpi ~ Kopti į stačią šlovės viršūnę.~ ~Nei Piro
3206  2, 25|               Žengia, štai, kauburiais stačiais~ Ir gražios, ir garsios
3207  1, 3 |            lenkiasi, ~Ir Kiros smailės stačiosios. Moja tau ~ Ir Kiteronas,
3208  1, 3 |                 Plačiai kraštų ir virš stačiųjų ~ Akrokeraunijų (jų viršūnės~ ~
3209  2, 25|          liūtus, ~Skuba per tarpeklius stačius~ Lyg su paukščio sparnais,
3210  3, 31|              mokė, ir ką išminčius iš ~Stagiros teigia. Nei gražbylystės
3211  1, 8 |           piliečių~ Duoklių puota prie stalų sulaiko?~ ~Ją Vakarinė matė,
3212  3, 31|                žalio Skaldies ~ Kranto statau aš koloną aukštą,~ ~Citra
3213  3, 23|              iš akmens ~Sipilo Kolonas statys, kad, pasiekęs Stiksą, ~
3214  2, 6 |                liaudžiai pažerdama ~Ir stebėdama, kaip pešas minia dėl jų, - ~
3215  3, 25|                parimęs, ~ Žemišką būtį stebės po kojom.~ ~Karalių kardus
3216  2, 6 |                josios sutinkamas, ~Ryt stebėsiu jau pats, būdamas žiūrovu, ~
3217  2, 6 |                   Dar tik vakar minios stebimas ir visur ~Su džiaugsmu ir
3218  2, 5 |              lig šiolei ~ Žemišką būtį stebiu, jei metas~ ~Keliaut į saulės
3219  1, 11|            Mimantas nebus baisus,~ Nei Stenelas arba Idomenėjas tau. ~Te
3220  2, 16|               pyktį.~ ~Tegu kiekvienas stengias pažint save ~Ir kaip teisėjas
3221  1, 11|                                 I, 11. STEPONUI PACUI~Vyriausiam Lietuvos
3222  2, 5 |              pražūva!~ ~Čionai į dangų stiebias pradėtas tik ~Statyti miestas,
3223  1, 1 |           laurai. Tau ąžuolai išlakūs ~Stiebiasi aukštyn, o pušis tau lenkia ~
3224  3, 22|            nyksta ir gali greit ~Tarsi stiklas sudužt, saulėj vašku ištirpt. ~
3225  3, 23|          Kolonas statys, kad, pasiekęs Stiksą, ~ Kitas sugriautų.~ ~Bet
3226  1, 22|               teka kaskart veržliau, ~ Stiprėja, sūkurin įtraukus,~ Įkvėptas
3227  3, 7 |                 Ne jis sugriovė miestų stiprias pilis:~ Papirkus auksu griūva
3228  3, 1 |               ėmė upėmis plaukti tuoj ~Stipriausias vynas, dardanų kaimais ir ~
3229  3, 25|                  Nors gina jį kohortos stiprios, ~ Skydais ir ietimis apginkluotos,~ ~
3230  3, 4 |            išsaugoti dvasios ramybę ir stiprumą~ ~Ar tave švelnus glamonės
3231  3, 9 |                jos šunys~ Uždusdami, o stirnelės grakščios~ ~Ūglius sau skabo.
3232  2, 25|               jus, galatietes, vardan ~Stirnų, elnių jaunų, kurie~ Braido
3233  2, 10|        šmeižtai ~ Nekiltų, jog po savo stogu~ Ką nors gėdinga slepiu
3234  1, 16|       Smilkinius puoštis!~ ~Ieties per storos neapgniaužia rankos, ~Slysta
3235  2, 13|              Švyti apdaras nuostabus,~ Stotą gaubia toga, saulės meilios
3236  2, 5 |              vien ~Tik spindi ginklai. Stovi rikiuotės dar, ~ Lemtis
3237  1, 16|                   Baktrai kyla jau, jų stovyklos bruzda, ~Dreba jau dangus
3238  1, 11|             sako, ne vien akis,~Bet ir strėlę nukreips į tą - ~ Ras ji
3239  2, 11|              ir auksu jie pražysta~ Ir strėlėmis spindulių smailiosiom:~ ~
3240  2, 28|    Kilikiečiams, nasamonams, nešiniems strėlinėm, skelbki.~ ~O valdove, tavo
3241  1, 16|              vėl sikambrai kviečia ~Ir strėlinėmis nešini nomadai, ~O Numancija,
3242  1, 11|              plieno kruša pabirs.~ Jau strėlių debesis lekia, kapodamas ~
3243  3, 32|           Ketina pasišvęsti teologijos studijoms~ ~Skambių Kamenų mėgstamas,
3244  1, 7 |              krūva.~ Aukso rūmus ir jų stulbinančias menes ~Su visais žmonėmis
3245  3, 31|               Aukštą, tarytum Heraklio stulpas,~ ~Koloną liepia traukiant
3246  2, 13|               Ko nebylūs sargyboj vis~ Stumiam laiką lėtai? Roza, nuplėški
3247  3, 1 |                Kuklią pailsusios lyros stygą.~ ~Tave, Pranciškau, žvaigžde
3248  3, 1 |           groti, nei pamėgtom minios ~ Stygom, nei vėl paliesti pirštais ~
3249  3, 32|                Nereikalingos man šitos stygos.~ ~O tu, Temide, sauganti
3250  2, 18|          užgavus, ~ Liejas iš paliestų stygų.~ ~MERGAIČIŲ CHORAS~ ~Jūs,
3251  3, 24|           žemės ~ Jo įnirtinga liepsna sublyksi,~ ~Tarytum būtų laisvėn
3252  3, 30|             siekiame rytojaus,~ Rankom sučiupt jo, deja, nemokam.~ ~Kai
3253  1, 22|              Iš kur tas srautas žodžių suderintų, ~Ta saldžiabalsė upė atiteka,~
3254  3, 31|               knygelė plona iš lėto.~ ~Sudėti verta daug apie tai giesmių, ~
3255  1, 17|         Liūtams skelbią įsakymus.~ Jis sudraudžia griežtai ir aptvaran žvaigždžių ~
3256  3, 31|            Dangaus snieguotas ramstis. Sudrebino ~Skliautus praaugus debesis
3257  3, 31|               cezarių pamiršti ~Vardai sudūli. Šlovę, kurią valdžia ~
3258  2, 22|            trimitai sugaus, būgnai vėl sudundės.~ ~
3259  3, 22|              gali greit ~Tarsi stiklas sudužt, saulėj vašku ištirpt. ~
3260  2, 22|                 džiugiai~ Vėl trimitai sugaus, būgnai vėl sudundės.~ ~
3261  2, 6 |           ranka, ~Jie, be to, nuolatos sugeba augt, didėt, ~ Nebijodami
3262  3, 9 |         trimitas, jog ~Tu, įžvalgioji, sugebi ateitį~ Aštriu protu, ilgai
3263  1, 17|                ir aptvaran žvaigždžių ~Sugena klajūnus dangaus.~ Čia nepuola
3264  3, 7 |              kažkam užmačia netikus.~ ~Sugėrė liūtį lomos, kada audra ~
3265  3, 10|           tenubrauks, nuo ilgo ~ Miego suglebęs.~ ~Pasakyk jam, lai į vežimą
3266  2, 13|        Fleitoms tylinčioms vėl gyvastį sugrąžink. ~Nei auksinių žvaigždžių-sargų,~
3267  2, 16|             jis~ ~Ir ligi žemės sienas sugriaus, kurias ~Apėjęs buvo. Tik
3268  2, 7 |               ribą skyrė, ~Kas valdoms sugriaut reiks dienos pasakė:~Mirksnio
3269  3, 23|               pasiekęs Stiksą, ~ Kitas sugriautų.~ ~Bet už jį tikrai turtingesnis
3270  3, 7 |                pražūties šitos,~Ne jis sugriovė miestų stiprias pilis:~
3271  1, 7 |              Ji palaidos ūmai, bokštus sugriovusi. ~O virš griuvenų tų baisių,~
3272  2, 5 |         valstybė~ Yra, silpnėja, galop sugriūva,~ ~O josios žmones krisdamos
3273  2, 5 |          bokštai griūva, ten gi ~ Pilį sugriuvusią plėnys dengia.~ ~Rami padangė
3274  2, 16|              Kautis nebandęs, - žinok, sugrįš jis~ ~Ir ligi žemės sienas
3275  1, 1 |                Šviesios dienos jau vėl sugrįžo, metai, ~Praeitų laikų gelmėse
3276  2, 11|                   Ir kas rytų kraštuos sugrįžtant ~ Tarsi iš lopšio kasdien
3277  3, 5 |                   Vėl pas tave nenorės sugrįžti.~ ~Tad eikš į būrį, pas
3278  1, 16|              groki Dirkės giesmę, ~Kad sugrįžtų, jos pašaukti, iš Orko ~
3279  2, 21|        švelniai prisiglaudę ~ Vandenys sugulė ir užmigo.~ ~Ir pats Nerėjas
3280  3, 29|              portikan ~ Uolaus jaunimo sugužėtų,~ Kokios klausytojų minios
3281  2, 18|                ir getų,~ Skundais jūsų sujaudinta.~ ~
3282  3, 22|             Laiko jungą, kuris žvelgia sujaudintas~Į padanges šviesias, mato
3283  2, 28|                koja, liulančias miglas sujudink, ~ Te sukrus ir tau paklusnūs
3284  1, 8 |                  Tad kilkim! Etą, Parą sujunkime ~ Su Gadais, Tiberį - su
3285  3, 11|             rūmų ~ Amžiną ratą padange suka.~ ~O kurgi auksu man įrašyt
3286  3, 7 |            guvus ~ Nemokša ar gėdingas sukčius,~ Švytinčiu veidu tvieskiąs
3287  1, 3 |                šitai išgirdusi, ~Salas sukėlė; plojo ir džiūgavo~ Amerikos,
3288  3, 24|               perpus, ~Baisingą griūtį sukelia su trenksmu, ~ Tą dundesį
3289  3, 25|               taip pat ~ Ir nuo svečių sukelto triukšmo ~ Jis nepabėgs
3290  2, 5 |             liepnos. Sukrūpsi uolos,~ ~Sukeltos bangos ritasi į šalis ~Ir
3291  1, 5 |                garbinsim pakelėj ~Visi suklaupę. Triskart barstysime ~ Tau
3292  2, 11|             pašvęstų, visa ~ Žemaitija suklupo, smilksta~ Tau, užtarėja,
3293  3, 30|              Karu ir žygiais nesibijok sukrėst;~ Dievai juk tau troškimą
3294  2, 16|            tuokart amžinus sau turtus~ Sukroviau, nieko nepanoręs, ~ Ir nepabūgęs
3295  2, 5 |            gausmas,~ Žybčioja liepnos. Sukrūpsi uolos,~ ~Sukeltos bangos
3296  2, 28|       liulančias miglas sujudink, ~ Te sukrus ir tau paklusnūs skaidriasparniai
3297  2, 15|          poetas pirmąją lyrinę dainelę sukūrė~ ~Tarp lelijų baltų žiedų,~
3298  1, 22|          kaskart veržliau, ~ Stiprėja, sūkurin įtraukus,~ Įkvėptas širdis
3299  1, 7 |              orbitas ji nusineš kartu ~Sūkury nesuvaldomam.~ Kol diena
3300  2, 19|        šnabždesiu neramiu ~ Ją Etezijų sūkurys.~ ~Ar pirmoji šalna virpina
3301  1, 8 |               Duoklių puota prie stalų sulaiko?~ ~Ją Vakarinė matė, kai
3302  3, 29|            nesantarvę pamiršę,~ Belgai sulauks laimingesnio meto.~ ~
3303  3, 29|             Tėvynėj veltui tikitės jūs sulaukt ~Ramesnio meto. Dunda seniai
3304  2, 5 |            priešus suvedė, jų gretas ~ Sumaišė ką tik ir pasėjo~ Mirtį,
3305  1, 9 |              Tu ryžtingas, veiklus bei sumanus esi, ~ Nestokoji gabumų
3306  1, 22|          ditirambą tu ~ Kuri, ar vėlei sumanytum~ Juos surikiuoti griežton
3307  1, 8 |               Aušrinė regi tekėdama. ~ Sumerkęs spindulius į vyną, ~ Gėrisi
3308  1, 4 |             lėčiau praplaukia ~Laivas, sumerktų pastūmėtas irklų, ~Kai bures
3309  1, 9 |            maldauja ji.~ ~Šitaip mielo sūnaus, jei greitas laivas jo ~
3310  3, 1 |                 Popiežiaus Urbono VIII sūnėnui~ ~Šalin, prasčiokai! Nei
3311  2, 16|            sutiksi pasaulio žūtį.~ ~Ir sunerimęs karo nesibijok, ~Tebesant
3312  3, 25|              nešamas ir džiugus, ~ Per sunkiai pereinamą kraštą ~ Veržias
3313  2, 5 |             Taškelį menką - darosi vis sunkiau ~ Man įžiūrėti? Štai ta
3314  3, 31|              ėmus popieriui po presu ~ Sunkiuoju aimanuoti garsiai, ~ Gimsta
3315  2, 16|                Slegiantį aukso grasaus sunkumą.~ ~Jei neapkrautas mirsiu,
3316  3, 25|             slegia lemties kaita. ~ Ir sunkūs rūpesčiai užgriuvę~ Dvasios
3317  2, 11|           kalvos ~ Ir neramieji miškai suošia.~ ~Tėvynės mūsų žemę apsaugos
3318  3, 25|             jog apgauli šlovė ~Kviritą supa, lankstosi jam minia ~ Klientų
3319  1, 7 |          tikrai~ Toks gražus atspindys supančių mus daiktų? ~Likai, jeigu
3320  2, 27|               kalba~ Nei Kekropo menes supantys portikai, ~Nei tribūnose
3321  1, 2 |            panorės juokaut~ Ir gausybę supins nuotykių įvairių, ~Gavęs
3322  2, 25|              jauną elnią (Gg 2, 5-9)~ ~Supkit rožių žiedais mane,~ Apdėliokit
3323  2, 27|            pasisemt ~Ar Sokrato mintis suprast.~ Ką jos reiškia, jei aš
3324  2, 16|            nebaugina pavydo strėlės.~ ~Supratęs šitai, baimės nejausi tu. ~
3325  2, 14|                kurs džiugiai ant bangų sūpuojas, ~Irklus gėlėmis apsikaišęs,
3326  3, 4 |          Smūgiais atkakliais nelauktai supurto ~ Sielos tvirtovę.~ ~Jei
3327  1, 8 |              prunkštimo ~ Ir jų kanopų suraibuliavo.~ ~Tad kilkim! Šaukia Febas
3328  2, 5 |                Ne vieną dingstį Marsas suranda ir ~Visokių ginklų. Štai
3329  1, 17|                šešėlio rūstaus antakių surauktų;~Mielo šypsnio vaivorykštė~
3330  1, 8 |                Eime! Gal Kalų vynas ir surengta ~ Iš iždo lobių ir piliečių~
3331  1, 22|               ar vėlei sumanytum~ Juos surikiuoti griežton eilutėn.~ ~Tačiau
3332  2, 13|         blauzdas~ Plauna Kintija, kaip susegtas žiburiais ~Švyti apdaras
3333  2, 28|           kalvos ~ Šokinėdamos ratelin susieina, ~ Tau gausus būrys bakchančių
3334  3, 27|    nešurmuliuodavo ~Tokia gausybė, kai susirinkdavo ~ Pagerbt Korinto Griausmavaldžio ~
3335  1, 13|                 Kris po kojomis tau ir susiteps purve. ~Bet iš jo nesijuok
3336  3, 5 |                malšinti ~pokalbiais ir susitikimais su draugais~ ~Kam širdį
3337  1, 3 |          upelius, laukus ir kalnus~ Ir suskaičiuoti, kiek jūros bangos~ ~Salų
3338  2, 11|            ugniniai.~ ~Valio, triumfe! Suskamba triskart ir ~Atsako aidas,
3339  2, 14|                 kad visam pasauly~ Jis suskambėtų.~ ~
3340  3, 29|               trauktis iš tos šalies ~ Suskato klastos, o pavydas ~ Tuoj
3341  3, 31|                ir griaustinio ~ Žirgus sustabdė, iki žvaigždynų~ ~Iškilo
3342  3, 11|          įsupęs, kad ~ Aš vėtrų žirgus sustabdyčiau,~ Greitai per debesis kad
3343  3, 27|                Nuo Propontidės, padeda sustabdyt ~ Klastingą Istrą ir geloną,~
3344  3, 11|            bando. Ten Skorpionas vėl ~ Sustot mėgina, kad tavęs tik~ Žnyplėmis
3345  1, 5 |             Išdabinai jį brangenybėm,~ Suteikei jam purpurinę spalvą.~ ~
3346  2, 25|            Karmelį jūs,~ Nimfos, šlovę suteikt galit garsiems kalnams;~
3347  1, 8 |                 Vakarį dangų, varganas sutemas? ~Tad kilkim! Etą, Parą
3348  3, 31|              juodas Acheronto~ Vakaras sutemomis pagiežos,~ ~O patekėjus
3349  3, 4 |                aplankys nelaimės, ~Jas sutik linksmai; pasitraukus skausmui, ~
3350  2, 16|              nebus pajėgūs - ~ Tvirtas sutiksi pasaulio žūtį.~ ~Ir sunerimęs
3351  2, 16|            Kada iš anksto juos numatai sutikt. ~ Audras ir tykančius pavojus~
3352  2, 6 |             džiaugsmu ir mielai josios sutinkamas, ~Ryt stebėsiu jau pats,
3353  2, 14|              Skęstančius trauki;~ ~Jei sutramdai tu vandenyno rūstį, ~Į švelnius
3354  3, 11|           žirgus, valandas ji eiklias ~Sutramdo. Šičia aš Plejades regiu ~
3355  1, 8 |             nebemoka jau ~ sutramdyti, sutraukęs žąslus, ~ Žirgo aikštingo
3356  2, 27|            Pažymėtus garsia šlove,~ Ir sutrypti vardus cezarių įžymių.~ ~
3357  3, 7 |               laukuose:~ Jo seną tėkmę suturėjo~ Šovus kažkam užmačia netikus.~ ~
3358  3, 27|     paliovusios, nusilenkia.~ ~Žyniai, sutviskę purpuro apdaru! ~Žvaigždynai
3359  1, 3 |        Suvirpino sparnus ir triskart ~ Suūžė Urbono vardą švelniai.~ ~
3360  2, 5 |            kitur, ~Kaip Marsas priešus suvedė, jų gretas ~ Sumaišė ką
3361  1, 3 |         atskraidinta šiltojo Afriko, ~ Suvirpino sparnus ir triskart ~ Suūžė
3362  3, 31|              aš koloną aukštą,~ ~Citra sušaukęs akmenis ir uolas. ~Nei įsišėlęs
3363  3, 10|             žiemą ~Barbarai krauju nūn sušildė Šiaurę, ~Kaip paraudo nuo
3364  2, 25|            jautraus sapno ramybės, kol~Sužadėtinė nuo akių~ Lengvo sapno pati
3365  1, 11|                  Medo kardas antai jau sužaibavo, jau ~Marso griausmas atsiliepė.~
3366  3, 5 |              draugais~ ~Kam širdį sopa sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk, ir
3367  1, 17|               Aušrinė žvaigždė, ką tik sužibusi. ~Sako, šalys pažįstamos~
3368  3, 10|       garamantai gieda, ~Lai apie tave sužinos, valdove, ~Dakai, maurai,
3369  2, 16|                bausmė vergystės, ~ Net sužinoti nenori, vargšas.~ ~Nors
3370  3, 29|          dainiaus mylimo balsą, tuoj ~ Sužvengia! Kaip jis nerimauja, ~ Kamanų
3371  2, 15|                žibuoklių melsvų, rožių svaiginančių ~Jau užmigo ana diena,~
3372  3, 30|             Matai, bičiuli, mokame tik svajot ~Apie didingus darbus. Tačiau
3373  2, 25|                žibuoklių ir ~Krokų, ir svarainius gelsvus~ Berkit, draugės,
3374  3, 11|           Mergelė rudeninė laukia.~ Ji Svarstykles neklaidingas laiko,~ ~Ji
3375  3, 6 |           aplankau kasdien - ~Pats sau svečias. Tačiau ne dramblio kaulo
3376  3, 31|          vargsti~ Ir bičiuliaujiesi su svečio~ Krašto išminčiais, o tavo
3377  1, 22|           šalyje ~ Nūn tavo prišauktas svečiuojas, ~ Lacijaus dainiai senieji
3378  3, 6 |               netapsiu vargšu, kol bus sveika dvasia. ~Mano valdos, jei
3379  2, 26|            auksuotais ~Įkandin, Taika, Sveikata, Gausybė, ~ Ragą atvėrus.~ ~
3380  2, 16|         rūpesčių, ~Nors plaukia minios sveikinančių svečių, ~ Draugai, klientai
3381  1, 19|             sargai!~ Ak, kodėl į mane, svetį žvaigždžių šviesos,~Žvelgiat
3382  2, 5 |               ir ~Visokių ginklų. Štai svetimautojos ~ Meilus šypsnys įžiebia
3383  2, 16|           aistroms vergaut, ~ Vaikytis svetimo, o savo~ Ir nebrangint,
3384  2, 6 |              mielai ~ Nusivilksiu kaip svetimus.~ ~Dar tik vakar minios
3385  1, 16|             vengiam. ~Ir greiti gi mes svetimšalių perlais ~ Smilkinius puoštis!~ ~
3386  3, 11|      Pranciškau, Olimpą gimtą.~ ~Antai svetingus debesis Fosforas ~Praskirti
3387  1, 3 |              miestus ir žmones, ~ Vėjų svety, neregėtas niekad.~ ~Iš
3388  3, 25|          laimingus~ Rūmus dangaus kaip svetys įėjo.~ ~Jį čia pagarbiai
3389  1, 7 |              Šitaip išlekia kamuolys,~ Sviestas rankos lengvos, pasišokėdamas:~
3390  3, 2 |                 Kristaus garbanas, kai svyrančias jo rankas ~Tu regi, širdyje
3391  2, 7 |             davė tau gyvybę, ~Davė tau sykiu galimybę mirti. ~Tik darbais
3392  1, 8 |            Gadais, Tiberį - su Gangu,~ Tagą - su Baktrais, su rytu -
3393  2, 28|         auksinėm smiltim. ~ Užrašys ir Tagas dugno auksu tau šlovingą
3394  2, 16|              karo nesibijok, ~Tebesant taikai. Kas ateities kančias ~
3395  1, 5 |           Laimė tau iš paskos ~Laukais taikingais, derlių brandinančiais. ~
3396  1, 1 |          kaimiečių ~ Lanko Ramybė.~ ~O taikių kraštų prakilnus valdove, ~
3397  3, 9 |              mielesni kur kas ~Paladės taikūs rūpesčiai, rodos, tau:~
3398  2, 21|              nuolat grūmojančių ~Eolų, taipgi jūros rūsčios bangų, ~ Akių
3399  2, 6 |                   Aš naudosiuos geriau tąja garbe, kurią ~Man dorybė
3400  2, 11|      Užkliudžius ratams, rūksta ugnies takai, ~ Ir veriasi plyšys ilgiausias~
3401  3, 31|              skrieja.~ ~Mat pagarsėjai talentais tu puikiais, ~Atmintimi,
3402  3, 5 |               Kam širdį sopa sužeistą, tam kalbėt ~Nedrausk, ir skausmas,
3403  2, 16|             Tremtiniu ir klajokliu jis tampa.~ ~O šis aptingęs ilsis
3404  1, 8 |                 su Baktrais, su rytu - tamsą!~ ~
3405  1, 16|            Krantą apleiskit.~ ~Slėnyje tamsiam kam jums pasilikti, ~Slegiamiems
3406  3, 27|                nusileisk į pat ~Gelmes tamsiąsias žemės, nes į tave ~ Turės
3407  2, 28|               Ratus šaltuosius, ~ Virš tamsiųjų debesų tu greitai lėki -~
3408  3, 7 |             laiko aukso baisi galia. ~ Tamsiuos urvuos jie rausia žemę, ~
3409  1, 16|             vėles prisišaukt - Kokito ~Tamsūs vandenai dideliai nustemba, ~
3410  3, 25|              visai šalia, ~Kaip slenka tankūs debesys dangumi, ~ Apžvelgs
3411  2, 10|                  Lėmė dievai Poetu man tapti.~ ~
3412  1, 13|              nuolat krėst.~Tad žinoki, Tarkvinijau,~ To, kuriam tu nūnai kojas
3413  1, 13|                                 I, 13. TARKVINIJUI LAVINUI ~Pataria laimėje
3414  3, 31|             plunksna, kokią bepaimi. ~ Tarnauja ir budrus mėnulis~ Tau,
3415  2, 16|             Lotynų Mūzos privertė joms tarnaut. ~ Dabar garsaus Orfėjo
3416  3, 31|            Paskyrei knygoms. Jaunas tu tarnavai ~ Merkurijui ir Apolonui,~
3417  1, 17|               mekenimas. ~Klesti meilė tarpusavio~ Danguje. Čia nėra sąmyšių
3418  2, 22|       Apipinsiu vainiką sau.~ Triskart tarsiu: "Valio!" Trakijos krantas
3419  1, 8 |              pačios kojos~ ~Ir sistrui tarškant šokti įpratusios ~Mikliai
3420  1, 7 |            matyto seniai sapno gražaus tąsa?~ ~
3421  3, 7 |              linksmesnis po kiekvienos taurės! ~Užleido vietą arklui kovos
3422  1, 17|               pradeda. ~Jis - pasaulio tauri jungtis:~ Pradžią jungia
3423  2, 22|                Nimfėjo bangas, barbarų Taurijos~Krantą plaka be atvangos.~
3424  3, 15|           Barberini viešpataujant, tas taurus ~ Amžius, pasruvęs medum, ~
3425  1, 2 |               nuotykių įvairių, ~Gavęs tautą trumpai valdyt,~ Vėl garsus
3426  2, 5 |                 bet veržiasi ~Karingos tautos mūšin; gyvena ten ~ Taikoj,
3427  3, 31|                pagiežos,~ ~O patekėjus tavajai šlovei, pats ~Pavydas žus.
3428  2, 14|                Te laimingas bus kelyje tavasis ~Laivas, kurs džiugiai ant
3429  2, 11|           didingais bokštais, ~ Stebis tavim heniochų gentys.~ ~Ir tie,
3430  1, 5 |            lydi.~ ~Laukus ir žmones su tavimi drauge ~Žirgais eikliaisiais
3431  2, 21|        seklumas, tykančias ~ Tavęs, ir tavojo likimo~ Laivui atsiųs palankiausią
3432  1, 3 |              leiski, ~ Urbonai, šlovei tavųjų žygių.~ ~Ar girdit? Gal
3433  3, 27|         Dangaus aukštybių skirtas esi. Tavy ~ Gyvens ir Motina didžioji,~
3434  2, 5 |             mažėja žemė; jos rutulį - ~Taškelį menką - darosi vis sunkiau ~
3435  2, 5 |              palikę~ Miestai mažyčiais taškeliais virto.~ ~Gentis klajokles,
3436  3, 10|          pasauliams ~ Garsų triumfą.~ ~Teapsako jis, kaip šarmotą žiemą ~
3437  2, 16|             sunerimęs karo nesibijok, ~Tebesant taikai. Kas ateities kančias ~
3438  3, 5 |           liaujamės skųstis tuoj, ~Dar tebeverkiant, baigiasi ašaros, ~ Taip
3439  3, 3 |               valdys. Ir nuosaiki tavo tebus valdžia. ~Pritarimo minios
3440  3, 31|              ką išminčius iš ~Stagiros teigia. Nei gražbylystės tau ~
3441  3, 31|                  Ir pagarba didžiausia teikė,~ Baugūs šešėliai ūmai aptemdo.~ ~
3442  3, 31|               Urbonas, Lacijaus tėvas, teikės~ ~Tave į būrį mokytų valdinių ~
3443  2, 16|          stengias pažint save ~Ir kaip teisėjas kaltint ar girt širdy. ~
3444  2, 6 |               jam duos, ar atims Dievo teisi ranka, ~Jis didesnis netaps,
3445  3, 11|            valdas gelsvąsias?~ ~Kuomet teisinga ir atkakli jėga ~Padangių
3446  1, 1 |            pabiro.~ ~Kad apdainavau aš teisingai tavo ~Iškilmes šitas spalines
3447  1, 5 |            Šaunumas, ir Tyrumas, ~ Tas Teisingumo bičiulis, lydi.~ ~Laukus
3448  2, 13|            atnešk.~ Mūsų rankos stygas teišmėgins skambias:~Buksą pirštais
3449  3, 23|              Nardanti greitai.~ ~Kitas teišpuoš savo palą perlais,~Apsijuos
3450  1, 22|               nustebina, ~ Taip Hebro, tekančio pro šalį,~ Klausosi Hemas
3451  1, 8 |           leidosi, ~Dabar Aušrinė regi tekėdama. ~ Sumerkęs spindulius į
3452  3, 1 |             kaimais ir ~ Laukais medus tekėjo, miestą ~ Vagos upelių dosnių
3453  3, 1 |                   Čiurlenančiom srovėm tekėkit ~ Ir išdykaukit, vėjeliui
3454  1, 5 |               vaikai - ar būtų ~ Metas tekėti, ar leistis saulei.~ ~O
3455  1, 22|          Dumblas nekliudo srauniai jos tėkmei~ ~Jinai garsėja auksu ir
3456  1, 7 |            miestus, tautas ir varganoj tėkmėj~Nugramzdina ji karalius:~
3457  2, 21|          padūkę~ Eurai-žirgai, kuriuos teks balnoti?~ ~Bet tu nepaisai
3458  1, 7 |                                  I, 7. TELEFUI LIKUI ~ Skundžiasi likimo
3459  1, 11|              Vakarykštės kovos žaizdos teliudys tai. ~Nesuteikia narsos
3460  3, 30|           patarimu, ~ Ne pavyzdžiu, ir tempsim paskui ~ Savo baisaus ištižimo
3461  3, 7 |           pagraužia.~ ~Deja, ne kariui tenka pirma vieta ~Prie vaišių
3462  3, 10|            sapną ~Pirštais jis baltais tenubrauks, nuo ilgo ~ Miego suglebęs.~ ~
3463  3, 32|            DRAUGAMS ~Ketina pasišvęsti teologijos studijoms~ ~Skambių Kamenų
3464  3, 31|               nežinomam ar prasčiokų~ ~Tepamėgtam tau nedera: vertas tu ~Visų
3465  1, 1 |                Tėvu pasaulio.~ ~Laurai tepapuoš tavo ilgą amžių, ~Lai tau
3466  3, 10|              tavo vardą didis ~ Gangas teplukdo.~ ~Lai apie tave garamantai
3467  1, 9 |                Ir atminki, jog tau tai tepriklauso, ką, ~Kur beeitum, nešies -
3468  2, 7 |                dienos pasakė:~Mirksnio tereikės, kad tautas nušluotų ~ Smūgis
3469  1, 22|               Penėjo upės čiurlenimas ~Tesalų kalnus šitaip nustebina, ~
3470  3, 16|                Melsvųjų kalnų papėdėj ~Tespijų uola? Ar skambieji Pindo ~
3471  2, 3 |               Džiaugsmas, akimirką vos tetrukęs.~ ~
3472  3, 31|              Europą~ Urbonas, Lacijaus tėvas, teikės~ ~Tave į būrį mokytų
3473  3, 29|           apleidžia~ ~Šventųjų draugę. Tėve, atskleiski tu ~Man Dievo
3474  3, 25|              JONUI RUDAMINAI ~Mirus jo tėvui Jonui Rudaminai~ ~Nors kartais
3475  3, 15|             jums skrajot po lankas - ~ Tėvynę jūsų žaliąją,~ ~Jei, Barberini
3476  3, 27|            jisai ~ Ir jūsų lūpoms; jis tėvynei~ Ir Griaumsvaldžiui ginklus
3477  3, 29|             nesantarvę ir ją kursto.~ ~Tėvynėj veltui tikitės jūs sulaukt ~
3478  1, 5 |       skubančios ~Parnešti vėlų vakarą tešmenis ~ Pritvinkusius ir sirų
3479  2, 28|            visi ratelį eina.~ ~Tau ant Tiberio krantų septynios kalvos ~
3480  1, 3 |     plačiašakės pušys~ ~Šiluos Pangėjų tiesia šakas dangun, ~Vežimo linkui,
3481  2, 6 |                jeigu juos lemtis ~ Man tiesiog į rankas įdės.~ ~Jei likimas
3482  1, 8 |                Krezo turtų arba persų~ Tigro - į Vejų skurdžius uolynus.~ ~
3483  3, 29|               kursto.~ ~Tėvynėj veltui tikitės jūs sulaukt ~Ramesnio meto.
3484  2, 8 |               mes esam, manom, kad jie tikri. ~Bet vos tik burtas kitas
3485  3, 29|               tai prigimties taurios ~ Tikriausias ženklas; prie didybės ~
3486  3, 6 |                6. MARKUI SILICERNIJUI ~Tikrieji turtai semiami iš dvasios
3487  1, 17|                vaidų - ~Šviečia meilės tikros liepsna,~ Juosia įsčias
3488  3, 9 |              Gracijų gal tu viena, gal tiks tau~ ~Driadės vardas? Kretą
3489  3, 10|             vietą), kai jis ~Snaudulio tingaus atsikrato, sapną ~Pirštais
3490  2, 15|         žibutes, ar nuotakius krantus ~Tingiai plaukiančios Vilijos,~ Ar
3491  3, 24|            dangaus skliautus ~ Ir virš tingios derlingos žemės ~ Jo įnirtinga
3492  2, 10|                be gailesčio:~ Klastas, tingumą, bedievystę ~ Aš eilėmis
3493  3, 29|              paskęstų jūroje plačioje ~Tingumas mūsų ir nešlovė visa! ~
3494  3, 29|                ženklas; prie didybės ~ Tinka meilumas kalbos ir būdo.~ ~
3495  1, 5 |              pašlovinimas~ ~Karų prieš Tirą, pergalės nesenos, ~Kovų
3496  3, 25|            kaktas. ~ Ir fascijus matys tironų,~ Spindinčius gal nuo pralieto
3497  1, 8 |          papročius pardavėm ~Godžiajam Tirui, ar net į Tulę juos ~ Tremtin
3498  2, 11|       spindulių smailiosiom:~ ~Šviesos tirščiausios ritasi debesis, ~Užkliudžius
3499  3, 11|              polėkis, nešantis ~Mane į tirštą miglą įsupęs, kad ~ Aš vėtrų
3500  3, 25|                 dosniai globojo jas, ~ Todėl dabar dievų buveinės,~ Aukštas
3501  1, 22|               kelio grįžta.~ ~Iš kurgi toji žodžių lotyniškų ~Srovė?