| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties ˇaidimai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Period, Work
3502 3, 30| pančius.~ ~Tad savo am˛ių, tokį aptingusį, ~Karu ir ˛ygiais 3503 3, 27| olimpiečių nešurmuliuodavo ~Tokia gausybė, kai susirinkdavo ~ 3504 1, 22| didysis Pindaras su d˛iaugsmu ~Tokiam var˛ovui - tau - nusileid˛ia, 3505 1, 9 | gimdantis ry˛tas, ir ~ˇod˛iai tokie, kurie plaukia į širdis 3506 2, 21| Tiburo pasivaikščiot.~ ~Nuo tokio ˛vilgsnio liaujasi šėlusios ~ 3507 1, 9 | tau ~Negarbingo arba turtų tokių, kaip tie, ~Kokius Gangas 3508 3, 29| ˛ėri purpuru jų veidai! ~Toksai skaistumas - tai prigimties 3509 3, 29| atskuba, ~Rankas išskėtęs? Aš Tolenarijų, ~ Jo spindinčias akis pa˛įstu,~ 3510 1, 2 | savo širdies liūdesį kuo toliau, ~Juodus rūpesčius nuo kaktos~ 3511 2, 14| Kai Rytų šalis aplankys toliausias, ~Tavo vardą skelbs, kad 3512 3, 29| BIČIULIAMS BELGAMS~ ~Aš aplankyti tolimą Belgiją ~Širdingai trokštu. 3513 1, 22| jau gegu˛is ~ ˇalias iš tolimo kelio grį˛ta.~ ~Iš kurgi 3514 1, 1 | auksiniai, ~Nuoširdumas iš tolimosios Tulės ~Grį˛t išdrįsta, o 3515 3, 31| lenkias ir sveikina ~Iš tolo aukštos uolos Keraunijų, ~ 3516 1, 19| mirties, ir pelenuos savuos ~Tolstu nuo pelenų savų.~ Meskit 3517 2, 5 | tarp ~Bangų pranyksta. Dar tolumoj regiu ~ Prekes, po jūrą 3518 1, 19| ˛vaig˛d˛ių šviesos,~ˇvelgiat iš tolumų, deja?~ Per ilgam iš dangaus 3519 2, 19| Keraunijos:~ Krūpsi, lekia tolyn bėglė.~ ~Aš ieškoti tavęs 3520 2, 3 | dukterie, ~Kabok ant aukšto topolio, kol danguj ~ Auksinė saulė 3521 1, 16| Azijos kapai. Jau seniai tau trakai,~Cezari, strėlėm, ugnimi, 3522 2, 22| ˛ygius.~ Aš iškalsiu tave, trakišką Kintiją ~Puolantį nelauktai, 3523 1, 9 | pasiuntinys vyktumei pas trakus, ~Nuolat puolančius mus, 3524 2, 14| marių dugno ~ Skęstančius trauki;~ ~Jei sutramdai tu vandenyno 3525 3, 31| stulpas,~ ~Koloną liepia traukiant skambias giesmes ~Pabaigti. 3526 1, 11| patys narsuoliams iš ~Kelio traukiasi paskubom.~ Taip grėsmingu 3527 1, 11| o jei iš kovos lauko tu traukiesi - ~Mirtį paskui save vedi~ 3528 3, 29| papročius ~Jie paskleidė; ir trauktis iš tos šalies ~ Suskato 3529 3, 16| čia ir Ufentas antras, ~Trazimenas čia, iš gelmių skaidriųjų ~ 3530 3, 29| Gradyvas:~ Šalį u˛puolė jau trečias priešas.~ ~Kapus senolių 3531 3, 2 | Laime dviguba gaubs saulė trečioj dienoj.~ ~ 3532 3 | TREČIOJI LYRIKOS KNYGA ~ ~ 3533 3, 2 | paliovos: kuomet ~Brėkš trečiosios dienos aušra,~ D˛iaugsmo 3534 3, 31| ˛vaig˛dynų~ ~Iškilo ji - net trejeto tūkstančių ~Pėdų aukštumo. 3535 3, 6 | ˛emė Indijos, ~Kur nereikia trejus (ar dar daugiau) metus ~ 3536 1, 8 | Tirui, ar net į Tulę juos ~ Tremtin išvarėm? Neberūpi ~ Kopti 3537 2, 16| Savęs pa˛inti nebemoka,~ Tremtiniu ir klajokliu jis tampa.~ ~ 3538 3, 24| Baisingą griūtį sukelia su trenksmu, ~ Tą dundesį padangėm neša~ 3539 2, 25| nei plojimu delnų, ~Nei trepsėjimu kojų tol~ Nesudrumskit jautraus 3540 2, 28| valdai pasaulį margą, ~ Treptelk koja, liulančias miglas 3541 2, 27| supantys portikai, ~Nei tribūnose aidintys~ Ginčai mokyti 3542 3, 9 | nimfa? ~ Gal Esi Temidė, iš trijulės~ Gracijų gal tu viena, gal 3543 2, 22| plojimai aidės, d˛iugiai~ Vėl trimitai sugaus, būgnai vėl sudundės.~ ~ 3544 1, 3 | jūras. Mūzos pasklidusios ~ Trimitais triskart, triskart lyrom ~ 3545 2, 27| d˛iaugsmo neatneša, ~Nei triukšminga minia, kuri~ Giria visa, 3546 1, 3 | ˛ydrą~ Dangų atū˛iant būrius triukšmingus.~ ~Štai bičių spiečius, 3547 3, 25| Ir nuo svečių sukelto triukšmo ~ Jis nepabėgs iš namų savųjų;~ ~ 3548 3, 10| abiems pasauliams ~ Garsų triumfą.~ ~Teapsako jis, kaip šarmotą 3549 2, 16| aukšta vieta, ~ Kitus - triumfai išgarsino,~ Bet pelenais 3550 3, 24| nepaisė ~ Ir neieškojo pigaus triumfo.~ ~Sėkmingam mūšy savo švitriu 3551 3, 27| Jis parsives prabangiam triumfui.~ ~Tegu lydės šį karvedį 3552 1, 7 | priglaudusių, ~Skries lemtis triumfuodama~ Ir ˛vaig˛d˛ių orbitas ji 3553 2, 5 | supas.~ ~Pasaulis uoliai triūsia naikindamas ~Tai tą, tai 3554 3, 15| uoliosios,~ ~Kam rūpestingai triūsti jums, laukus lankyt,~ Kam 3555 3, 24| tarp debesų juodų ~Kirčiu trišakiu skelia dangaus skliautus ~ 3556 1, 2 | Vėl garsus ˛emdirbys savo trobelėn grįš. ~Ir, kvatojant visiems 3557 3, 25| Praskrido ˛emėj dunksančias trobeles, ~ ˇmonių būrius ir į laimingus~ 3558 3, 29| pridera padabint ~Naujais trofėjais, pridera apstatyt ~ Dešimtimis 3559 2, 16| Iberiją, ~Daug pamatyti trokšdamas ir pa˛int, - ~ Savęs pa˛inti 3560 3, 7 | nedorus, ~Nuo miestų, god˛iai trokštančių praturtėt, ~ Nutolo krantas 3561 1, 22| sraunios bangos plūsta, ~ Trokštančius jų paklausyt gaivina?~ ~ 3562 2, 16| jaudins kitų piliečių.~ ~Trokštąs valdyti visa, kas tik yra, ~ 3563 2, 6 | kvailiai; aš nelaikau vertu ~Trokšti turtų šitų, net jeigu juos 3564 3, 29| tolimą Belgiją ~Širdingai trokštu. Veskite, Gracijos, ~ Pegasą 3565 3, 30| sukrėst;~ Dievai juk tau troškimą davė~ Vardo kilnaus ir darbų 3566 3, 16| SAU~ ~Kaip ilgai tuščius troškimus vaikysiuos ~Lyg šaulys, 3567 2, 2 | II, 2. PUBLIJUI MEMIJUI~Trumpą ˛mogaus gyvenimą reikia 3568 3, 31| sau, ~ Turtuolis tu, nes trumpaam˛ės ~ Deivės patyčių gali išvengti.~ ~ 3569 1, 2 | nuotykių įvairių, ~Gavęs tautą trumpai valdyt,~ Vėl garsus ˛emdirbys 3570 3, 29| pa˛įstu,~ Dvasią, kuri tik trumpam apleid˛ia~ ~Šventųjų draugę. 3571 3, 22| atgalios.~Tas laimingas, kuris trumpo akimirksnio~Nebrangina per 3572 3, 16| galo ~ Teka Almonas, -~ ~Trykšta skaidrios čia Hipokrėnės 3573 3, 31| Iškilo ji - net trejeto tūkstančių ~Pėdų aukštumo. Alpės lotynų 3574 1, 11| Ras ji šimtą kelių, tūkstantį prieglobsčių. ~Bet parodo, 3575 1, 1 | Nuoširdumas iš tolimosios Tulės ~Grį˛t išdrįsta, o iš puikaus 3576 3, 1 | apšlakstė. Kai tu gimei, tuojau, ~Nusišypsoję tarsi ne kūdikiui, ~ 3577 2, 16| bet pats savim ~Išliksiu, tuokart am˛inus sau turtus~ Sukroviau, 3578 3, 27| tamsiąsias ˛emės, nes į tave ~ Turės kolonomis tvirtosiom~ Remtis 3579 2, 21| nei vandenai, kuriuos ~ Turėsi perplaukt, nei padūkę~ Eurai-˛irgai, 3580 2, 16| viską paniekinti, ~Tačiau turėti visko negalim nieks. ~ Kuris 3581 3, 3 | netrokš, bet pasid˛iaugs turimu; ne drebės, ~O ramiausiai 3582 2, 16| gyvent gerai panoręs, ~ Turtą sava mirtimi įgijo.~ ~Anas, 3583 3, 23| JULIJUI ARIMINUI ~Tik dvasios turtais esame pranašesni u˛ ˛vėris~ ~ 3584 3, 23| sugriautų.~ ~Bet u˛ jį tikrai turtingesnis paukštis, ~Sabos miškuose 3585 1, 9 | jei greitas laivas jo ~Iš turtingų salų, pučiant Etezijams, ~ 3586 3, 31| tu - šeimininkas sau, ~ Turtuolis tu, nes trumpaam˛ės ~ Deivės 3587 2, 16| Išliksiu, tuokart am˛inus sau turtus~ Sukroviau, nieko nepanoręs, ~ 3588 2, 21| vėsiąją tėkmę ir ~ U˛sukt į Tuskulą per šventę~ Ar kur prie 3589 3, 11| lėkčiau.~ ~Gal tai apgaulė, tuščias regėjimas? ~Ar virš pasaulio 3590 2, 6 | Šaipos iš pastangų tuščių.~ ~Man vis viena, kokie 3591 3, 16| PAČIAM SAU~ ~Kaip ilgai tuščius troškimus vaikysiuos ~Lyg 3592 2, 19| Pasigedę tavęs, rauda tušti krantai, ~Vėjas dūsauja 3593 2, 16| jo namus, ~Save praradęs, tuštumą jaus visad, ~ Neduos ramybės 3594 2, 21| Indiją~ ~Tai, pasikliovęs tū˛tančiu Afriku, ~ˇadi įveikti marmurines 3595 1, 1 | cikadom;~Iš kalvų, miškų, kur tvanku jautukams, ~ Sklinda baubimas.~ ~ 3596 1, 5 | sirų auksu~ ˇėrinčią vilną tvartelin pačios.~ ~Kur tavo šventos 3597 3, 7 | sukčius,~ Švytinčiu veidu tvieskiąs lyg saulė.~ ~Ir vis linksmesnis 3598 3, 7 | kada audra ~U˛griuvo ˛emę, tvindydama upes, ~ Lyg permaldaut dievus 3599 2, 16| įveikt nebus pajėgūs - ~ Tvirtas sutiksi pasaulio ˛ūtį.~ ~ 3600 1, 9 | ir glūdinčią ~Jo krūtinėj tvirtoj narsą. Nei vaikščiojant ~ 3601 1, 11| kar˛ygiai!~Reikia čia gele˛ies, tvirtos~ Rankos, būdo narsaus. Jeigu 3602 3, 27| į tave ~ Turės kolonomis tvirtosiom~ Remtis visa šventykla didinga.~ ~ 3603 3, 4 | nelauktai supurto ~ Sielos tvirtovę.~ ~Jei tavus namus aplankys 3604 3, 7 | griūva sienos, ~ Pamatus tvirtus jisai pagrau˛ia.~ ~Deja, 3605 1, 22| purpuras ant galvos ~Tau tviska. Dainiai, jums jau gana 3606 1, 11| plaikstomas vėjų, ar~ Skydas, tviskantis taip, tarsi spindėjimu~Jis 3607 3, 25| kareivių,~ ~Nors jam po kojų tviskantys kilimai ~Ant ˛emės guli, 3608 2, 21| Nuplaus pavojų seklumas, tykančias ~ Tavęs, ir tavojo likimo~ 3609 2, 16| numatai sutikt. ~ Audras ir tykančius pavojus~ Stenkis nuspėt 3610 2, 27| man, ~Rufai, savo gilia tyla.~ Man gera mokykla - pamestas 3611 3, 5 | ˛aibų liepsnos, - ~ Tave tylėjimas taip grau˛ia,~ Persmelkia 3612 2, 14| nuraminta jūra~Grimzta ir tyli ant pakrantės smėlio ~ Gulasi 3613 2, 13| bandyk prikelt,~ Fleitoms tylinčioms vėl gyvastį sugrą˛ink. ~ 3614 3, 3 | vald˛ia. ~Pritarimo minios tylinčios tu nesivaikyk, ir jos ~Kilmingųjų 3615 3, 31| mėnulis~ Tau, ir Uranijos tylios naktys.~ ~Tačiau ką plunksna 3616 3, 16| skalauja tyliai~Vandenys tyri, čia skaidrus Klitumnas ~ 3617 1, 5 | ir ~ Uolus Šaunumas, ir Tyrumas, ~ Tas Teisingumo bičiulis, 3618 3, 16| almant.~ ~Teka Lyris čia ir Ufentas antras, ~Trazimenas čia, 3619 3, 9 | o stirnelės grakščios~ ~Ūglius sau skabo. Bet mielesni 3620 2, 11| U˛kliud˛ius ratams, rūksta ugnies takai, ~ Ir veriasi plyšys 3621 1, 2 | liktoriaus jis lau˛ys ir mes ugnin.~ ~ 3622 3, 11| patikėti Liūtui, globojančiam ~ Ugninę Vasarą, pasėlius,~ Šuns 3623 2, 11| Audros ir triskart - ˛aibai ugniniai.~ ~Valio, triumfe! Suskamba 3624 3, 11| Skaisčiąją saulę, kurią ugninis~ ~Vainikas gaubia? Tėviškė 3625 2, 19| niekur: išduos tave ~Budrios ugnys dangaus, aukso ragais spindįs ~ 3626 3, 16| Olos Fokidės.~ ~Kurgi ta ūksmė Helikono gojų? ~Kidnas kur? 3627 2, 22| skaidri, ~Kur per girią ūksmingąją~ Teka upė srauni, rieda 3628 3, 16| Melsvųjų kalnų papėdėj ~Tespijų uola? Ar skambieji Pindo ~ Gaivūs 3629 3, 29| skleidėjau! Kiek tavo portikan ~ Uolaus jaunimo sugu˛ėtų,~ Kokios 3630 2, 5 | bangų dar supas.~ ~Pasaulis uoliai triūsia naikindamas ~Tai 3631 3, 15| laukų, ~ Medaus nešėjos uoliosios,~ ~Kam rūpestingai triūsti 3632 1, 5 | Dorybė ir Pamaldumas, ir ~ Uolus Šaunumas, ir Tyrumas, ~ 3633 1, 1 | D˛iaugiasi taika jau uolynai niūrūs, ~Šoka jau kalnai, 3634 1, 8 | Tigro - į Vejų skurd˛ius uolynus.~ ~Nemėlynuoja nuo gele˛ies 3635 3, 31| Ir iš garbingojo vardo uosto~ ~Neranda kelio. Tai, kas 3636 2, 5 | Daugybėj prieplaukų ir uostų - ~ Pilna ˛monių, dirbinių 3637 3, 7 | Nutolo krantas ir gėdingus ~ Uostus paliko putotos jūros.~ ~ 3638 3, 1 | Etrurijos nuostabiosios~ ~Upelis teka doro gyvenimo ~Vaga 3639 1, 22| ir duoda~ Mokytų ˛od˛ių upeliui prad˛ią?~ ~Skaidrios Penėjo 3640 3, 1 | atplukdys, ir duos ~To am˛iaus upėms prad˛ią. Kaip ka˛kada, ~ 3641 3, 31| budrus mėnulis~ Tau, ir Uranijos tylios naktys.~ ~Tačiau 3642 3, 31| Valdąs ir Romą, ir Europą~ Urbonas, Lacijaus tėvas, teikės~ ~ 3643 2, 21| Smarkaus Nerėjo ir Eolo~ Urvo išdykėlių - vėjų pokštus?~ ~ 3644 3, 7 | baisi galia. ~ Tamsiuos urvuos jie rausia ˛emę, ~ Kol nepradėjo 3645 1, 7 | viesulu,~ Ir akimirka ši, lyg u˛burta dainos, ~Tuoj ˛aibų ve˛imu 3646 2, 5 | Kol tik u˛traukia vakaras u˛dangą, ~ˇvaig˛dėm nusėtą. Ko gi 3647 1, 4 | visoms šio pasaulio Viešpats ~U˛deda sparnus per visatą skristi, ~ 3648 3, 16| Bet pirmiau atnešk (kas u˛draus man?), Fuskai, ~U˛mirštas 3649 3, 32| neseniai ~Buvau jų dainius; nūn u˛drausta daina, ~ Nutilo skambesys 3650 3, 9 | niršta, skalija jos šunys~ U˛dusdami, o stirnelės grakščios~ ~ 3651 1, 9 | išplaunanti.~ ~Laimės nepastovios u˛gaidų ne˛iūrėk ~Ir atminki, jog 3652 1, 16| tarsi Lesbo dainiai, ~Tu u˛gauk stygas, groki Dirkės giesmę, ~ 3653 2, 3 | skrisdamas pro tave, ~Stygas u˛gauna, aš tuo metu šalia, ~ Ramiai 3654 1, 22| tartum Dedalas, kai ~Stygas u˛gavęs, Pierides pačias ~ Pavergia 3655 2, 18| Pierijų ~ Plektrui orą u˛gavus, ~ Liejas iš paliestų stygų.~ ~ 3656 2, 6 | Aukso geismas net sau u˛gina imti tai, ~ Iš kitų ką pasigrobė.~ ~ 3657 2, 16| narsa ims abejoti, - ~ Pyktį u˛gniau˛k ir šmei˛tus gėdingus~ ~Kerštingais 3658 2, 25| paukščio sparnais, kvapą u˛gniau˛usi.~ ~ 3659 2, 19| gausmu Afrikas baido ją, ~Kai u˛griūna staiga šnab˛desiu neramiu ~ 3660 3, 24| vargšams visiems ˛monėms. ~ U˛griūva juos dangaus galybės,~ Krūvos 3661 3, 25| kaita. ~ Ir sunkūs rūpesčiai u˛griuvę~ Dvasios sparnams išsiskleist 3662 3, 7 | liūtį lomos, kada audra ~U˛griuvo ˛emę, tvindydama upes, ~ 3663 1, 17| grasinimus.~ Jei maištinga minia ū˛ia, neverta jos ~Atgrasiu niaurumu 3664 3, 7 | vieta ~Prie vaišių stalo. U˛ima ją guvus ~ Nemokša ar gėdingas 3665 1, 22| taip ~ Kastalijos srovės ū˛imo,~ Kurs iki pat Helikono 3666 2, 25| vaisiais, nes aš sergu ~meile. U˛keikiu jus, Jeruzalės dukros, nekelkite, 3667 2, 11| tirščiausios ritasi debesis, ~U˛kliud˛ius ratams, rūksta ugnies takai, ~ 3668 3, 7 | linksmesnis po kiekvienos taurės! ~U˛leido vietą arklui kovos kardai! ~ 3669 3, 11| regiu ~ Ir Hiades, kurios u˛leid˛ia~ Tau, o Pranciškau, Olimpą 3670 2, 5 | kartais patvinsta ir ~ Miestus u˛lieja, kaip šventykloj ~ Ima vanduo 3671 3, 1 | ir ~ Miškus nustebusius u˛lies jo ~ Lobių Hesperijos pilnos 3672 3, 7 | tėkmę suturėjo~ Šovus ka˛kam u˛mačia netikus.~ ~Sugėrė liūtį 3673 1, 3 | jau, ~Išplėški vardą iš u˛maršties miglų, ~ Išplėški šlovę! 3674 3, 29| jam iš šventų girliandų~ ~U˛maukit. Kaip jis karpo ausim ir 3675 2, 25| galit garsiems kalnams;~Lai u˛migusi tarp ˛iedų~ Dar ilgiau pamiegos; 3676 3, 25| nepabėgs iš namų savųjų;~ ~U˛miršęs viską, jis nepajėgs išeit, ~ 3677 3, 32| posmų.~ ~Fleita bedarbė ir u˛miršta lyra ~Ant vagio kabo, - 3678 3, 16| u˛draus man?), Fuskai, ~U˛mirštas eiles, mano šird˛iai mielas,~ 3679 3, 29| senų! ~Kaip spindi kilnūs u˛mojai veiduose! ~ O šypsena, giedra, 3680 3, 1 | Pavasarinės dovanos Tiberį ~U˛plūdo. D˛iaugsmo kupinas, kilimus ~ 3681 3, 29| barbarų Gradyvas:~ Šalį u˛puolė jau trečias priešas.~ ~Kapus 3682 1, 16| mes narsiųjų bočių ~Šalmą u˛sidėt (ak, kaip gėda!) vengiam. ~ 3683 2, 3 | Kranto ˛aliojoj vejoj u˛snūsiu.~ ~Deja, ˛iūrėki, debesys 3684 2, 27| Piramidės mane daugiau~ Moko ar u˛spausta antkapio ašara ~Ir kviritų 3685 2, 6 | Man dorybė ilgam davė kaip u˛statą. ~Bet jei lieptų dievai 3686 2, 21| Anieno vėsiąją tėkmę ir ~ U˛sukt į Tuskulą per šventę~ Ar 3687 2, 11| suklupo, smilksta~ Tau, u˛tarėja, nuolankūs dūmai.~ ~Maldas, 3688 3, 9 | perlus tu~ Išmintimi, gerumu u˛temdai.~ ~Čia raudonieji Kretos 3689 2, 16| linksmumu patiklius apgauti.~ ~U˛temdo d˛iaugsmą debesys rūpesčių, ~ 3690 3, 7 | baisias ~Kaltes griuvėsiuos, u˛teršė šaltinius, ~ Upes norėdama 3691 2, 3 | ˛iūrėki, debesys jau juodi ~U˛traukė dangų, tuoj pliaupti ims 3692 2, 5 | kas dieną rodo,~ ~Kol tik u˛traukia vakaras u˛dangą, ~ˇvaig˛dėm 3693 1, 3 | skalauja. Sveikina štai tave ~U˛vertęs galvą barbarų Hemas, o ~ 3694 3, 27| Kai melsitės u˛ karo vadą~ Karolį ir jo karius, u˛ 3695 3, 10| Saulės ~Paauksuotą kops (vadeles jo Mūzos ~Laiko), te paskelbs 3696 1, 7 | nesugrą˛ins atgal. ~Nors vadinama nuostabia,~ Ši daina pagyrų 3697 2, 27| dangumi~ Likęs kūnas garsaus vado Pompėjaus; jis ~Sako man 3698 2, 18| BENDRAS CHORAS~ ~Aklą baimę, vadų varginančius pykčius ~Nuo 3699 3, 32| bedarbė ir u˛miršta lyra ~Ant vagio kabo, - galit nutraukt stygas ~ 3700 1, 9 | dosnus neša septyniomis ~ Vagomis į gilias marias.~ ~Grįši 3701 3, 1 | Laukais medus tekėjo, miestą ~ Vagos upelių dosnių išrai˛ė.~ ~ 3702 1, 8 | Rytais padangių skliautas? Vai, gėda mums! ~ Nejau lotynams 3703 2, 5 | Kruviną reginį~ Su mūšiais, su vaidais, griuvėsiais ~ Libitina 3704 1, 3 | Gal man ta palyda miela Vaidenas? ~Štai jau, rodos, gird˛iu 3705 2, 16| gelia jam nuo baisių bėdų, ~Vaidina linksmą ir netikru juoku ~ 3706 2, 6 | ˛iūrovu, ~ Pjesę scenoj vaidinamą.~ ~ 3707 2, 6 | juos.~ ~Baigęs liaud˛iai vaidint linksmą komediją, ~Ar vilkėčiau 3708 1, 17| Danguje. Čia nėra sąmyšių ir vaidų - ~Šviečia meilės tikros 3709 1, 4 | kuri nekaltom vilionėm ~ Vaiką apgauna.~ ~Kintanti sėkmė, 3710 1, 5 | besiilsintys ~ Senoliai, ir vaikai - ar būtų ~ Metas tekėti, 3711 3, 31| išminčiais, o tavo am˛ių~ ~Pratęs vaikaičiai. Ramią senatvę tu ~Paskyrei 3712 3, 16| ilgai tuščius troškimus vaikysiuos ~Lyg šaulys, kuris vien 3713 3, 1 | Kaip ka˛kada, ~ Jupiterio vaikystėj, lauką~ Ir besiilsinčią 3714 2, 16| savo aistroms vergaut, ~ Vaikytis svetimo, o savo~ Ir nebrangint, 3715 1, 9 | krūtinėj tvirtoj narsą. Nei vaikščiojant ~Po laukus nelydės lyg pakeleivė 3716 3, 32| auksines ~Menes ˛vaig˛dynų, vaikštanti po šviesius ~ Pasaulio rūmus, 3717 2, 22| smilkalus, ir plaušais~Apipinsiu vainiką sau.~ Triskart tarsiu: " 3718 2, 2 | Nepaslėps šarmos nė gėlių vainikai, ~ Galvą apjuosę.~ ~Ką tik 3719 1, 22| smilkinius puošia, o ~ Mitra juos vainikuoja - šitas~ Tavo šlovės ir 3720 2, 25| gėlėmis, apkraukite mane vaisiais, nes aš sergu ~meile. U˛keikiu 3721 3, 24| griausmus palydi.~ ~Kalnai vaitoja ir, skildami perpus, ~Baisingą 3722 1, 9 | MIKALOJUI VEJERIUI~Kulmo vaivados sūnui~ ~Grįši tu į karuos 3723 1, 17| surauktų;~Mielo šypsnio vaivorykštė~ Lyg Aušrinė ˛vaig˛dė, ką 3724 2, 22| Karpatų ˛ili kalnai,~ Štai vaizdingi laukai palei Druenciją -~ 3725 3, 7 | tenka pirma vieta ~Prie vaišių stalo. U˛ima ją guvus ~ 3726 3, 22| vėjai Favonijai, ~Nudrėskė vakare audrūs Etezijai. ~Parkos 3727 1, 8 | besileid˛iantis Febas vien tik~ ~Vakarį dangų, varganas sutemas? ~ 3728 1, 2 | Ryt nurims ir su ja vėjai vakariai ˛ais. ~Saulė, šiandien liūdna, 3729 1, 8 | prie stalų sulaiko?~ ~Ją Vakarinė matė, kai leidosi, ~Dabar 3730 1, 11| Skruostai su ašmenų ˛ymėm,~ Vakarykštės kovos ˛aizdos teliudys tai. ~ 3731 3, 11| laiko,~ ~Ji metų ˛irgus, valandas ji eiklias ~Sutramdo. Šičia 3732 1, 4 | įtempia ~ Vėjo dvelkimas.~ ~Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats ~ 3733 1, 3 | Skubėkit, am˛iai, skriekite, valandos, ~ Baltais ve˛imais, slinkit, 3734 2, 28| šlovę~ ~Ei, dievaiti, kurs valdai pasaulį margą, ~ Treptelk 3735 1, 17| likdamas nuosaikus,~ Ir valdingai, ragus purtydamas, nuo˛miems ~ 3736 3, 31| teikės~ ~Tave į būrį mokytų valdinių ~Priimt. Koloną aš pastačiau. 3737 2, 7 | laiko ribą skyrė, ~Kas valdoms sugriaut reiks dienos pasakė:~ 3738 3, 6 | bus sveika dvasia. ~Mano valdos, jei aš, Markai, gerai vedu ~ 3739 3, 29| Andoverpės ~ Rūmus regiu ir valdovą Skaldį.~ ~Bolandai, pirmas 3740 1, 17| valdovų veidų. Leiskit, valdovai, mums ~Jūsų veidus, akis 3741 3, 31| Iškalsiu: "Tu - ˛vaig˛dė, valdovams ~ Lygiai miela ir visiems 3742 3, 4 | Audros aplinkui.~ ~Pats save valdyk, taip kaip valdo miestą ~ 3743 3, 3 | ne drebės, ~O ramiausiai valdys. Ir nuosaiki tavo tebus 3744 2, 16| lygus,~ Tuo pasiremdamas aš valdysiu.~ ~Visi mes galim viską 3745 2, 16| kitų piliečių.~ ~Trokštąs valdyti visa, kas tik yra, ~Kitų 3746 3, 24| ˛adėdama ~Ir didį garsą, sielų valdytoja, ~ Garbė, da˛na mirties 3747 1, 4 | nepastovios lemtys ~Savo vald˛ioje laiko vargšą ˛mogų, ~Prie 3748 2, 6 | namus apjuos, ~Aš priimčiau vald˛ios ˛enklus, jei jų draugėj ~ 3749 3, 29| Ir Mortierį, ir Libentą,~ Valijų, Hezijų, šird˛iai mielą?~ ~ 3750 2, 5 | po kojom kloja~ ~Tautas, valstybes. Štai spinduliuojančios ~ 3751 3, 27| atnašaudamas ~Aukas, į švęstą vandenį panardins ~ Rankas ir negailės 3752 1, 9 | pritardama, ~ Lieja ašaras vandenin.~ ~Gal Eolą padės raudos 3753 1, 22| šėlsta, liejasi iš krantų ~Ta vandeninga upė. Nepančioja ~ Vandens 3754 3, 16| aplink gaudesys jų sklinda, ~ Vandeniui almant.~ ~Teka Lyris čia 3755 3, 23| pabudęs, ~Ar ˛uvis, rusvam vandeny Hidaspo ~ Nardanti greitai.~ ~ 3756 3, 9 | ir palieka~ Plaukioti po vandenyną Delą.~ ~O nuo Algido niūriojo 3757 2, 5 | u˛lieja, kaip šventykloj ~ Ima vanduo netikėtai šniokšti;~ ~Ir 3758 3, 29| Raitas ant jo ir aš ~Galiu vangiuosius debesis perskrosti, ~ Viršum 3759 3, 31| etruskų cezarių pamiršti ~Vardai sudūli. Šlovę, kurią vald˛ia ~ 3760 2, 25| dangiško; jus, galatietes, vardan ~Stirnų, elnių jaunų, kurie~ 3761 3, 9 | gal tiks tau~ ~Driadės vardas? Kretą apleidusi~Štai Kiterietė, 3762 3, 25| kasdienių dulkės nusėda jį, ~Vargai kamuoja, slegia lemties 3763 1, 8 | vien tik~ ~Vakarį dangų, varganas sutemas? ~Tad kilkim! Etą, 3764 1, 7 | Grobia miestus, tautas ir varganoj tėkmėj~Nugramzdina ji karalius:~ 3765 3, 7 | Ir kūjui paprastam (o varge!) ~ Riterio ietis atstojo 3766 2, 18| CHORAS~ ~Aklą baimę, vadų varginančius pykčius ~Nuo tėvynės nuvys 3767 2, 18| Nuo tėvynės nuvys mūsų vargingos, vys ~ Ligi medų ir getų,~ 3768 1, 9 | sūnui~ ~Grįši tu į karuos vargstančią Lenkiją, ~Į gimtuosius kraštus, 3769 3, 31| prie darbo, mielo dievams, vargsti~ Ir bičiuliaujiesi su svečio~ 3770 1, 4 | lemtys ~Savo vald˛ioje laiko vargšą ˛mogų, ~Prie skirtos ribos, 3771 3, 24| lekia jis ~Ir kelia siaubą vargšams visiems ˛monėms. ~ U˛griūva 3772 3, 6 | nepriklauso man. ~Aš netapsiu vargšu, kol bus sveika dvasia. ~ 3773 1, 5 | Gedulas, Prievarta, ~Karai ir varį ˛vanginęs Įtū˛is, ~ Ir Rūpesčiai, 3774 1, 16| Vėl Kartaginoj raitija varinėm ~Ritasi bangom ir pėstijos 3775 3, 10| Indo ~ˇiotim septyniom, te varingas Lidas ~Šlovina tave, tavo 3776 1, 1 | Vešlesni javai, nusvarinę varpas, ~Supas vilnimis, ir net 3777 1, 1 | Vasara dosni tau prie kojų varpų ~ Bangą atplukdo.~ ~Mirta 3778 1, 17| durys, langai ar mareotiški ~Vartai, auksu išgra˛inti,~ Garsina 3779 1, 16| Prie Sagunto ir prie Sikulų vartų ~ Karą atplukdo.~ ~Kelkis! 3780 2, 21| Greičiau nukirsk ir leisk varyti ~ Burę išpūtusiems vėjams 3781 1, 22| Pindaras su d˛iaugsmu ~Tokiam var˛ovui - tau - nusileid˛ia, o ~ 3782 1, 11| spindėjimu~Jis su saule var˛ytųsi,~ Veido gro˛is, per daug 3783 2, 2 | nebeišnyks ši danga jau niekad. ~Vasaros, rudens ir pavasarinės ~ 3784 3, 1 | ˛vaig˛de šlovingoji ~Iš Vatikano, garsinsiu. Gulintį ~ Lopšy, 3785 3, 22| Tarsi stiklas sudu˛t, saulėj vašku ištirpt. ~Šitaip ro˛ę, kurią 3786 2, 28| skaidriasparniai Akvilonai.~ ~Va˛nyčioki Grį˛ulo Ratus šaltuosius, ~ 3787 1, 11| traukiesi - ~Mirtį paskui save vedi~ Ir tą kelią, kuriuo bėgi, 3788 3, 6 | valdos, jei aš, Markai, gerai vedu ~ Savo įplaukų apskaitą,~ ~ 3789 3, 29| puikiai ˛ėri purpuru jų veidai! ~Toksai skaistumas - tai 3790 1, 11| Jis su saule var˛ytųsi,~ Veido gro˛is, per daug akį viliojantis,~ 3791 3, 29| Kaip spindi kilnūs u˛mojai veiduose! ~ O šypsena, giedra, d˛iaugsminga, ~ 3792 1, 9 | slypinčių. ~Tu ry˛tingas, veiklus bei sumanus esi, ~ Nestokoji 3793 3, 4 | Ar tave švelnus glamonės vėjelis, ~Ar blaškys audra po audringą 3794 3, 25| tarp debesų rūsčių, ~Lengvų vėjelių nešamas ir d˛iugus, ~ Per 3795 3, 1 | tekėkit ~ Ir išdykaukit, vėjeliui švelniai~ ~Kvatoklę bangą 3796 1, 9 | I, 9. MIKALOJUI VEJERIUI~Kulmo vaivados sūnui~ ~Grįši 3797 2, 3 | išsitiesęs, ~ Kranto ˛aliojoj vejoj u˛snūsiu.~ ~Deja, ˛iūrėki, 3798 1, 22| ditirambą tu ~ Kuri, ar vėlei sumanytum~ Juos surikiuoti 3799 1, 16| gali kitaros ~Skambesiu vėles prisišaukt - Kokito ~Tamsūs 3800 1, 16| Rikiuotės ~Dundesio, ˛eme velkamų grandinių? ~Argi nematai, 3801 1, 5 | jau skubančios ~Parnešti vėlų vakarą tešmenis ~ Pritvinkusius 3802 1, 16| Jūs, Anchiso, jūs, ir Veneros sūnūs, ~Kilkit ˛ygin ir 3803 1, 16| u˛sidėt (ak, kaip gėda!) vengiam. ~Ir greiti gi mes svetimšalių 3804 1, 1 | kariuomenei pasitraukus iš Vengrijos~ ~Štai ˛iaurių karų jau 3805 2, 22| po tris kartus.~ Puošiu verbenomis ˛alią velėną aš ~Ir šventų 3806 2, 16| mieliau mums savo aistroms vergaut, ~ Vaikytis svetimo, o savo~ 3807 2, 16| atsikratyt~ Ir, kuo sunki bausmė vergystės, ~ Net su˛inoti nenori, 3808 3, 9 | nebe toks brangus, ~ O akį veriančius perlus tu~ Išmintimi, gerumu 3809 2, 11| rūksta ugnies takai, ~ Ir veriasi plyšys ilgiausias~ Tarp 3810 3, 4 | nusigrę˛ki kilniai, ~Jeigu verks, šypsniu atsakyk maloniai, ~ 3811 3, 29| vargšai, ~ Am˛inas karo verpetas neša?~ ~Narsieji vyrai, 3812 1, 1 | Nenukirpdamos tegu siūlą verpia, ~ Skirdamos am˛ių.~ ~Šviesulių 3813 3, 31| Nei Okeanas, iš pat dugno~ Versdamas vandenis, nenuplaus jos.~ ~ 3814 1, 22| dugno ~ Išsemi visą Pegaso versmę,~ ~Ar leistum ˛od˛iams plaukti 3815 3, 16| šaltiniai?~ ~Akvilonas koks prie versmių jūsiškių ~Ar sparnuotąja 3816 2, 16| savo~ Ir nebrangint, ir vertės nepaisyt.~ ~Šis aukso pilnas, 3817 3, 29| O did˛iavyriai, am˛ių verti senų! ~Kaip spindi kilnūs 3818 2, 6 | pasigrobė.~ ~Aš kitokius lobius vertinu: juos dvasia ~Teikia ir 3819 2, 6 | grobsto kvailiai; aš nelaikau vertu ~Trokšti turtų šitų, net 3820 3, 7 | garbingus, ˛ygių garsių vertus, ~Nelaisvėj laiko aukso 3821 3, 24| strėlės.~ ~Lemties sutikti ver˛ėsi drąsiai jis, ~Iškėlęs galvą, 3822 3, 22| išardyt neleis;~Laiko upė ver˛li neteka atgalios.~Tas laimingas, 3823 1, 22| Srovė? Ji kyla, teka kaskart ver˛liau, ~ Stiprėja, sūkurin įtraukus,~ 3824 2, 22| nesibijančius ~Mirti kolchus, ver˛lius skitus?~ Štai pro Tyrą lekiu, 3825 1, 13| Indijos? ~Jeigu ratas lemties ver˛lus~ ˇemėn ˛mogų parblokš, smarkiai 3826 2, 21| rengtumeis perbristi ~Tu Anieno vėsiąją tėkmę ir ~ U˛sukt į Tuskulą 3827 3, 29| liūtai, jūs ~Iš gimto lizdo veskit karius, ginklus ~ Gabenkit, 3828 3, 29| Belgiją ~Širdingai trokštu. Veskite, Gracijos, ~ Pegasą iš Permeso 3829 1, 11| paprastai didvyrių neskuba ~Vest auksinės šlovės keliu.~ 3830 3, 11| tirštą miglą įsupęs, kad ~ Aš vėtrų ˛irgus sustabdyčiau,~ Greitai 3831 1, 1 | upės, ~ Pilnos nektaro.~ ~Vešlesni javai, nusvarinę varpas, ~ 3832 3, 1 | ir lotynų~ ˇemės pasėlius vešlius išgelbės~ ~Ir aukso am˛ių 3833 2, 11| klaidina? Regisi, kad gird˛iu:~ Ve˛imai per dangaus platybes~ Dunda, 3834 1, 3 | jau seniai esu ~ Pegasą ve˛iman pakinkęs,~ Kad virš tautų 3835 1, 17| skliautas negirdimai~Ir ve˛imas ˛vaig˛d˛ių, pernakt~ Neu˛miegančių, 3836 1, 3 | Pangėjų tiesia šakas dangun, ~Ve˛imo linkui, kelią nuklodamos ~ 3837 3, 7 | kalnai drebėti.~ ~Išgrau˛us vidų, ant pamatų silpnų ~Nestovi 3838 1, 17| Veidas, švytintis lyg saulė vidudienį, ~Niekad neapsiniaukiantis,~ 3839 3, 6 | įplaukų apskaitą,~ ~Slypi mano viduj. Sielos erdvi dalis ~Slepia 3840 2, 2 | Galvą apjuosę.~ ~Ką tik vienąsyk mums jaunystė davė, ~Tą 3841 1, 22| Mergelių.~ ~Parnasas, šitas vienišas, nuošaliai ~Dunksojęs kalnas, 3842 2, 16| Bet pelenais virs visi vienodai.~ ~Tik urna (mūsų palaikus 3843 3, 31| Ir pas tave iš jų ne vienu~ Greitos šlovės keturkinkės 3844 1, 11| gąsdino ~Priešus, tartumei viesulas~ Mirtį sėdamas, kur beįsisukdavo ~ 3845 3, 15| lankantis būry,~ Gerosios viešnios laukų, ~ Medaus nešėjos 3846 1, 17| Raktininkas pavasario,~ Viešpatauja dangaus kloniuos ˛vaig˛dėtuose, ~ 3847 3, 15| ˛aliąją,~ ~Jei, Barberini viešpataujant, tas taurus ~ Am˛ius, pasruvęs 3848 1, 1 | lenkia ~ Liauną viršūnę.~ ~Viešpatis ˛vaig˛d˛ių ir valdovas ˛emės, ~ 3849 1, 4 | Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats ~U˛deda sparnus per visatą 3850 2, 10| Einu aš drąsiai saulėn ir viešumon, ~Tačiau Minervai priesaikos 3851 2, 6 | juoktis lemtis iš apgaulių vilčių, ~Kartais grašių smulkių 3852 2, 22| ten,~ Kur Moravos krantai, Vilija kur skaidri, ~Kur per girią 3853 2, 15| krantus ~Tingiai plaukiančios Vilijos,~ Ar dvelkimą pirmų vėjų 3854 3, 16| Spindi čia dangus ir gamta vilioja, ~Gro˛io nuostabaus kupina 3855 1, 11| Veido gro˛is, per daug akį viliojantis,~Ar strėlinė išmarginta?~ 3856 1, 4 | Lyg mama, kuri nekaltom vilionėm ~ Vaiką apgauna.~ ~Kintanti 3857 2, 6 | vaidint linksmą komediją, ~Ar vilkėčiau toga balta ar purpuro ~Rūbais. 3858 3, 23| Saugo per šalčius šiltas vilko kailis, ~Puošia drabu˛ius 3859 1, 17| platybėse;~ Valdo lokius, vilkus, ir kai ramus, ir kai ~Pyksta, 3860 1, 1 | nusvarinę varpas, ~Supas vilnimis, ir net linksta derliaus ~ 3861 1, 4 | pečius dailus iš tiriečių vilnos ~ Gaubia apsiaustas.~ ~Bet 3862 3, 27| auką aukosite, ~Nes savo viltį patiki jums jisai ~ Ir jūsų 3863 1, 22| per gabumų plačią~ Dirvą vingiuodama teka, nuolat~ ~Banguoja, 3864 3, 3 | Jupiteriui. Jis skeptro negniauš virpančiom rankom ir ~Nieko god˛iai 3865 1, 11| ˛ūties~ Neišvengs, dar skydu virpančiu dangsto vis. ~Tik bešarvių 3866 2, 19| sūkurys.~ ~Ar pirmoji šalna virpina jau lapus ~Ir išgąsdina, 3867 2, 16| išgarsino,~ Bet pelenais virs visi vienodai.~ ~Tik urna ( 3868 2, 16| Tada nei jūra, griūvanti iš viršaus, ~Nei griausmas, dangų skaldantis, 3869 1, 4 | bailiai virpa plunksnos ~Šalmo viršuje, jis lengvai nukrinta. ~ 3870 1, 8 | nuo ~Trimitų gausmo; Alpių viršukalnės, ~ Auzonijos kalnai aukštieji ~ 3871 1, 3 | linkui, kelią nuklodamos ~ Viršūnėm, o kalnai tuo tarpu ~ Atkiša 3872 1, 3 | stačiųjų ~ Akrokeraunijų (jų viršūnės~ ~Aukštoj padangėj perskrod˛ia 3873 2, 25| Ilgaplaukio Libano; štai,~ Per viršūnių visų smaigalius šoka ir, ~ 3874 1, 7 | stulbinančias menes ~Su visais ˛monėmis kartu~ Ji palaidos 3875 2, 14| Tavo vardą skelbs, kad visam pasauly~ Jis suskambėtų.~ ~ 3876 1, 4 | Viešpats ~U˛deda sparnus per visatą skristi, ~Slepias jos lizde, 3877 2, 16| paniekinti, ~Tačiau turėti visko negalim nieks. ~ Kuris sava 3878 2, 11| tave, nukreipk,~O Karaliene viso pasaulio, čia~ ˇingsnius 3879 2, 5 | dingstį Marsas suranda ir ~Visokių ginklų. Štai svetimautojos ~ 3880 2, 5 | jūrą išblaškytas,~ Turtas visoks ant bangų dar supas.~ ~Pasaulis 3881 1, 4 | Vėjo dvelkimas.~ ~Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats ~U˛deda 3882 3, 31| gebančia ~ Aprėpti. ˇinomos tau visos ~ Tiesos, kurių kitados 3883 2, 22| juos,~ Juos skalauja šalti Vistulos vandenys. ~Kas mane nuskraidintų 3884 1, 8 | Febas ir auštanti ~Diena visus. Bet pateka Indijoj, ~ Deja, 3885 2, 22| marmuras ~Ir ilgiausiomis voromis~ Slinks Pare iškirsti luitai 3886 1, 2 | Likai, tuščiai raudot,~ Vyk iš savo širdies liūdesį 3887 2, 16| mirtimi įgijo.~ ~Anas, kol vyksta net į Iberiją, ~Daug pamatyti 3888 1, 9 | sukaustytą, ~Ar kaip pasiuntinys vyktumei pas trakus, ~Nuolat puolančius 3889 1, 5 | Balzamas, upeliukai sraunūs~ Vyno ir skysto medaus teką jau.~ ~ 3890 3, 31| kvapniosios dovanos. ~ Aplinkui ją vynuogienojas ~ Niekad nevystantis apsivijo~ ~ 3891 1, 9 | konkanus.~ ~Neša ˛irgas kartu vyrą ir glūdinčią ~Jo krūtinėj 3892 3, 29| Dukterį, nešė sparnuotas vyras.~ ~Skraidina ˛irgas, Elbės 3893 1, 11| I, 11. STEPONUI PACUI~Vyriausiam Lietuvos Did˛iosios Kunigaikštystės 3894 1, 8 | Į naują ˛ygį~ ~Iš miestų vyrus Marsas jau šaukia vėl. ~ 3895 2, 18| tėvynės nuvys mūsų vargingos, vys ~ Ligi medų ir getų,~ Skundais 3896 2, 10| tiesą gint, ~Šio am˛iaus ydas rauti be gailesčio:~ Klastas, 3897 2, 10| skelbia karą savo am˛iaus ydoms~ ~Savim laimingas, nieko 3898 3, 16| Ar sparnuotąja kvadriga Zefiras ~Nulakins mane ir padės 3899 1, 11| Vėjų švilpiančių nešamą~ Ir Zefiro juokais blaškomą į šalis? ~ 3900 2, 13| lengvi plaukai, ~Išdraikyti Zefirų, kaip~ Sklaidos garbanos 3901 2, 11| ˇingsnius ˛vaig˛dėtus; u˛ Zefirus ~ Skrieki greičiau debesų 3902 3, 29| Lekiu aukščiau ~U˛ Kalaidą, Zetą ir tėvą jų, ~ Nors Oritiją, 3903 2, 22| Leisis jie kalami, saugos, o Zigmantai, ~Tavo vardą, tavus ˛ygius.~ 3904 2, 22| Lenkijos ir Švedijos karaliaus ~Zigmanto III pašlovinimas~ ~Kaip 3905 3, 24| pra˛ūtinga,~ Mulai maurojo ir zvimbė strėlės.~ ~Lemties sutikti 3906 3, 1 | ligustrų, ~ Febas tave ir Garbė šafrano~ ~Lietum apšlakstė. Kai 3907 2, 6 | pešas minia dėl jų, - ~ Šaipos iš pastangų tuščių.~ ~Man 3908 1, 3 | Šiluos Pangėjų tiesia šakas dangun, ~Ve˛imo linkui, 3909 3, 31| nevystantis apsivijo~ ~Liaunom šakom. Jai lenkias ir sveikina ~ 3910 2, 3 | meiliai juokias, ~ O tarp šakų išdykauja vėjas.~ ~Lai lengvas 3911 3, 23| išauginta vilna, ~Saugo per šalčius šiltas vilko kailis, ~Puošia 3912 3, 29| paskleidė; ir trauktis iš tos šalies ~ Suskato klastos, o pavydas ~ 3913 1, 17| Padabina kapus laurais svečių šalių, ~O rami ir giedra kakta,~ 3914 1, 11| blizgučiai padės, ˛vilgantis šalmas ar ~Kuodas, plaikstomas 3915 1, 4 | bailiai virpa plunksnos ~Šalmo viršuje, jis lengvai nukrinta. ~ 3916 1, 11| kar˛ygiai! ~Kam gi spindinčiam šalmui dar~ Reikia plunksnų - šitos 3917 2, 19| Etezijų sūkurys.~ ~Ar pirmoji šalna virpina jau lapus ~Ir išgąsdina, 3918 2, 19| aukso ragais spindįs ~ Šaltas mėnuo tave išduos.~ ~Pasigedę 3919 2, 22| Hipanio juos,~ Juos skalauja šalti Vistulos vandenys. ~Kas 3920 3, 1 | lydint, meiliai Enotrėjos ~Šaltiniams tarė: "Bėkit per lygumas, ~ 3921 3, 7 | Kaltes griuvėsiuos, u˛teršė šaltinius, ~ Upes norėdama nubausti,~ 3922 2, 2 | tiktai išliks am˛inai tas šaltis ~Ir plaukai ˛ili. Nepadės 3923 2, 28| Va˛nyčioki Grį˛ulo Ratus šaltuosius, ~ Virš tamsiųjų debesų 3924 3, 16| švelniai čia iškilius ir šaltus ~ Tiburo bokštus.~ ~O šventos 3925 1, 22| Dunksojęs kalnas, dardanų šalyje ~ Nūn tavo prišauktas svečiuojas, ~ 3926 2, 2 | Nepadės balzamas, ~Nepaslėps šarmos nė gėlių vainikai, ~ Galvą 3927 3, 10| triumfą.~ ~Teapsako jis, kaip šarmotą ˛iemą ~Barbarai krauju nūn 3928 1, 16| Narsūs nuostabiai, su šarvais puošniausiais ~Dedamės kariais 3929 1, 16| Ginklai. Per platus tėvo šarvas sūnui ~Kabo ant pečių, ir 3930 3, 11| Čia nemirtingasis ~ Plienu šarvuotas Orionas,~ Kastoro ˛vaig˛dės 3931 1, 11| beįsisukdavo ~Jis tarp graikų šarvuotųjų.~ Ko pabūgsta lemtis, tą 3932 3, 16| šaulys, kuris vien į orą šaudo? ~Ko man reik, kai konsulas 3933 2, 11| dūmai.~ ~Maldas, Mergele, šaukiančių išklausyk:~Nors tau - ˛vaig˛dynuos 3934 1, 16| O Numancija, Scipionai, šaukias ~ Tavo rūstybės.~ ~Vėl Kartaginoj 3935 2, 18| švilpynės ir ~Būgnų dundesiu ją šaukite, lai kartos ~ Nimfos vardą 3936 2, 16| rodyt. Kartais garsiais šauksmais ~ Gali nelaimę prisišaukti,~ 3937 1, 16| Karą atplukdo.~ ~Kelkis! Ar šauksmų negirdi? Rikiuotės ~Dundesio, 3938 1, 3 | Štai jau, rodos, gird˛iu šauksmus ~ Ir plojimus, gird˛iu per 3939 3, 29| tavus ˛od˛ius ~Širdin, jei šauktum lyg Demostenas juos ~ Kovon! 3940 3, 16| troškimus vaikysiuos ~Lyg šaulys, kuris vien į orą šaudo? ~ 3941 3, 31| pats ~Pavydas ˛us. Mat tu - šeimininkas sau, ~ Turtuolis tu, nes 3942 2, 21| pokštus?~ ~Nejaugi jūros šėlsmas smarkus tavęs ~Neįbaugino 3943 3, 24| Tą dundesį padangėm neša~ Šėlstančio Noto audringi šuorai, -~ ~ 3944 3, 27| ir sausuma, ir jūros, ~ Šėlti paliovusios, nusilenkia.~ ~ 3945 2, 21| tokio ˛vilgsnio liaujasi šėlusios ~Audringos bangos. Aš jau 3946 2, 2 | Galvą nubarstys sidabrinis šerkšnas, ~Ir nebeišnyks ši danga 3947 1, 17| Niekad neapsiniaukiantis,~ Be šešėlio rūstaus antakių surauktų;~ 3948 3, 9 | ˛ėri,~ Turtai brangiausi šešėly lieka.~ ~ 3949 3, 10| Barbarai krauju nūn sušildė Šiaurę, ~Kaip paraudo nuo šiaurės 3950 3, 10| Šiaurę, ~Kaip paraudo nuo šiaurės vyrų kraujo ~ Jūra ˛iloji.~ ~ 3951 3, 23| vilna, ~Saugo per šalčius šiltas vilko kailis, ~Puošia drabu˛ius 3952 3, 22| rytą pakirdusią ~Glamonėjo šilti vėjai Favonijai, ~Nudrėskė 3953 3, 16| vėju.~ ~Glosto švelnūs čia šilto vėjo gūsiai,~Spindi čia 3954 1, 3 | kirbinė, ~Čia atskraidinta šiltojo Afriko, ~ Suvirpino sparnus 3955 1, 3 | Antai plačiašakės pušys~ ~Šiluos Pangėjų tiesia šakas dangun, ~ 3956 1, 11| nukreips į tą - ~ Ras ji šimtą kelių, tūkstantį prieglobsčių. ~ 3957 3, 16| šaltinio?~ ~Primenat jūs man šimtabokštę Romą, ~Frigų akmenim jos 3958 3, 31| puikiais, ~Atmintimi, daug šimtmečių gebančia ~ Aprėpti. ˇinomos 3959 1, 7 | deja.~ Viskas laikina ˛emėj šioj,~ Ką materija čia sukuria 3960 3, 5 | baigiasi ašaros, ~ Taip širdgėla sunki atslūgsta,~ Vis pas 3961 3, 29| aplankyti tolimą Belgiją ~Širdingai trokštu. Veskite, Gracijos, ~ 3962 3, 2 | svyrančias jo rankas ~Tu regi, širdyje liepsna~ Dega, drasko tave 3963 3, 5 | jeigu išdalini draugams, ~ Šird˛ių daugybėj pabuvojęs, ~ Vėl 3964 1, 8 | savo mėnuo,~ ~O mes, ant šito stalo karališko ~Palieję 3965 2, 6 | nelaikau vertu ~Trokšti turtų šitų, net jeigu juos lemtis ~ 3966 1, 3 | Otrijas, ~Baugščiosios Osos šlaitas, tau tris kartus ~ Rodopė 3967 1, 1 | kalvas ir kaimus ~Ant kalvų šlaitų ir šventes kaimiečių ~ Lanko 3968 3, 23| Filomelei pilkai, ~Gra˛esni šlakai gintarinį kailį ~ Lūšims 3969 2, 28| ir Tagas dugno auksu tau šlovingą giesmę.~ ~ 3970 3, 24| Jis skelbia am˛iams ˛inią šlovingąją. ~ Valio, triumfe! Tarp 3971 3, 30| Egėjo ar kitą jūrą?~ ~Laikai šlovingi baigėsi praeity, ~Viltis 3972 3, 1 | Tave, Pranciškau, ˛vaig˛de šlovingoji ~Iš Vatikano, garsinsiu. 3973 3, 30| Vardo kilnaus ir darbų šlovingų.~ ~ ~ 3974 2, 16| į rūmus ver˛ias, tačiau šlykščių ~Savųjų ydų vengia atsikratyt~ 3975 2, 27| atstoja mokyklą~ ~Demokrito šmaikšti kalba~ Nei Kekropo menes 3976 3, 16| pokštai, ~Šnekos, pašaipų ir šmaikštumų pilnos. ~Čia gėlių gra˛ių 3977 2, 10| Tačiau kad kalbos, nepagrįsti šmei˛tai ~ Nekiltų, jog po savo stogu~ 3978 2, 16| Pyktį u˛gniau˛k ir šmei˛tus gėdingus~ ~Kerštingais ˛od˛iais 3979 2, 19| ją, ~Kai u˛griūna staiga šnab˛desiu neramiu ~ Ją Etezijų sūkurys.~ ~ 3980 2, 16| Geriausias ginklas prieš į˛ūlias šnekas ~ Yra sutikti jas juokaujant ~ 3981 3, 16| juokai nekalti ir pokštai, ~Šnekos, pašaipų ir šmaikštumų pilnos. ~ 3982 1, 1 | Pieno ir medaus upeliukai šnekūs ~Saulėtuos laukuos prasigrau˛ė 3983 1, 22| apstulbęs. Šitaip~ ~Nuščiūva, šniokščiant tyro Partenijaus ~Bangas 3984 2, 5 | šventykloj ~ Ima vanduo netikėtai šniokšti;~ ~Ir štai valdovų rūmai 3985 3, 16| krantų sruvenąs Ezaras, ~Šokčioja lengvai jo bangelės greitos, ~ 3986 1, 19| Aukso rūmuose fakelai.~ O, šokėjai nakties, o, ratelius grakščius ~ 3987 2, 25| neprabus. Štai jis ateina, šokinėdamas ~per kalnus, peršokdamas 3988 2, 28| krantų septynios kalvos ~ Šokinėdamos ratelin susieina, ~ Tau 3989 1, 8 | pakerta kojas jam, ~ Bet šokinėti su luperkais~ Geba puikiausiai 3990 2, 15| Lai mergaitės d˛iugiai šoks ratelius prie jos."~Kol 3991 1, 9 | pakeleivė ji, ~ Nei prie šono prisės puotoj.~ ~Lydi Są˛inė 3992 3, 7 | Jo seną tėkmę suturėjo~ Šovus ka˛kam u˛mačia netikus.~ ~ 3993 3, 9 | Nors niršta, skalija jos šunys~ U˛dusdami, o stirnelės 3994 1, 17| Nemauroja ˛vaig˛dynai ir~ Šuo neloja, skliautų niekad 3995 2, 25| Aukštus girių namus skubiais~ Šuoliais perlėkęs, vis skrieja, palikęs 3996 3, 24| Šėlstančio Noto audringi šuorai, -~ ~Taip priešus puola 3997 2, 18| mergelės, giesmėj šaukit švelniais balsais ~Karalienę, kuri 3998 3, 16| Ir Aventino.~ ~Sąmanas švelnias čia skalauja tyliai~Vandenys 3999 1, 5 | skysto medaus teką jau.~ ~Ir švelniavilnės bandos jau skubančios ~Parnešti 4000 3, 2 | kūne apmirusiam ~Ir baltumo švelnioj kaktoj,~ Jau ne˛aid˛ia veiduos 4001 3, 1 | ant kūdikio ~Gle˛nų lelijų švelniosios snaigės ir ~ ˇibuoklių, 4002 2, 14| sutramdai tu vandenyno rūstį, ~Į švelnius sapnus nuraminta jūra~Grimzta 4003 1, 5 | Urbonai, Mūza lumzdelį švelnų.~ ~Negailestingo plieno