| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties ˇaidimai IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Period, Work
4004 3, 27| ˛monių, ~Iškels į dangų šventąją dovaną, ~ Kuriai ir sausuma, 4005 2, 21| ir ~ U˛sukt į Tuskulą per šventę~ Ar kur prie Tiburo pasivaikščiot.~ ~ 4006 1, 1 | kaimus ~Ant kalvų šlaitų ir šventes kaimiečių ~ Lanko Ramybė.~ ~ 4007 2, 11| platybes~ Dunda, juos lydi šventi plojimai,~ ~Ir ver˛ias smarkiai 4008 3, 27| jo karius, u˛ juos kai~ ~Šventiesiems mielą auką aukosite, ~Nes 4009 2, 25| Dievą, siela liepsnoj dega, šventoj ugny. ~Jus, Jeruzalės dukterys,~ 4010 2, 5 | Miestus u˛lieja, kaip šventykloj ~ Ima vanduo netikėtai šniokšti;~ ~ 4011 2, 5 | Štai spinduliuojančios ~Šventyklos, štai ir rūmai karalių jau ~ 4012 2, 15| O kasmet, kai šią dieną švęs~ Ir prie upės krantų rankios 4013 3, 27| prieš atnašaudamas ~Aukas, į švęstą vandenį panardins ~ Rankas 4014 1, 19| klokite kapą čia, - ~Kūdikėlio šviesaus namus.~ Pančiai krinta mirties, 4015 3, 15| Dukros, Himeto pulkai, ~ Šviesi gro˛ybe Atikos,~ ~Čiobrelį 4016 3, 22| ˛velgia sujaudintas~Į padanges šviesias, mato ˛vaig˛d˛ių ugnis,~ 4017 3, 29| regėti, jog ~Dievybė glūdi jo šviesioje širdy, ~ Išgirsti kalbantį 4018 3, 31| Mūzas mylinčios Belgijos, ~Šviesioji ˛vaig˛de, Lipsijaus pa˛iba, ~ 4019 3, 32| ˛vaig˛dynų, vaikštanti po šviesius ~ Pasaulio rūmus, tu nutrauki~ 4020 1, 17| Juosia įsčias gamtos, šviesulius, gimdančius ~Visa, juosta 4021 1, 11| baikštų Migdonijos, ~Vėjų švilpiančių nešamą~ Ir Zefiro juokais 4022 1, 8 | neleiskit~ Spygauti moters balsu švilpynei.~ ~Ar girdit? Istro krantas 4023 2, 18| jaunuoliai, giesme Marso švilpynės ir ~Būgnų dundesiu ją šaukite, 4024 3, 31| neprislegia metalo~ Svoris ir švinas sparnų greitųjų~ ~Nekausto, 4025 1, 8 | Nerėjo jau ~Aušra raudona švinta. Jau vandenys ~ Nuo švytinčių 4026 3, 24| triumfo.~ ~Sėkmingam mūšy savo švitriu kardu ~Jis baudė priešų 4027 2, 27| Panėcijus, ~Nei pamokymai švog˛d˛iančio~ Pitagoro manes ne˛avi. 4028 3, 29| spruko.~ ~Išliko šitas aukso švytėjimas ~Veiduos ir ˛od˛iuos belgų 4029 3, 11| Marmarikos ~Karčius ir vilną švytinčią kerpasi:~ Jis nori prigesinti 4030 1, 17| ir giedra kakta,~ Veidas, švytintis lyg saulė vidudienį, ~Niekad 4031 1, 1 | ir neskriaud˛ia dirvų ~ Šykščiosios kaitros.~ ~Paskui o˛iukus 4032 1, 17| antakių surauktų;~Mielo šypsnio vaivorykštė~ Lyg Aušrinė 4033 3, 4 | nusigrę˛ki kilniai, ~Jeigu verks, šypsniu atsakyk maloniai, ~Stenkis 4034 2, 5 | Štai svetimautojos ~ Meilus šypsnys į˛iebia karą, ~ Ir dėl Helenos 4035 3, 16| priskintus ~ Gracijos neša.~ ~Šypsosi linksmiau čia septynios 4036 3, 24| Šlovės did˛iausios laurus ˛adėdama ~Ir didį garsą, sielų valdytoja, ~ 4037 2, 8 | kada ~ Tiek gaunam, kiek ˛adėta buvo:~ Atpildas pa˛adui 4038 2, 21| pasikliovęs tū˛tančiu Afriku, ~ˇadi įveikti marmurines bangas ~ 4039 3, 24| Jurgiui Rudaminai~ ~Taip ˛aibas kartais tarp debesų juodų ~ 4040 1, 2 | ir su ja vėjai vakariai ˛ais. ~Saulė, šiandien liūdna, 4041 2, 19| sugrį˛k atgal.~ ~Ar Libano ˛aliais šlaitais ˛ingsniuoji tu, ~ 4042 3, 15| po lankas - ~ Tėvynę jūsų ˛aliąją,~ ~Jei, Barberini viešpataujant, 4043 2, 15| matomi ˛od˛iai tie,~ Išpjauti ˛alioje ą˛uolo ˛ievėje, ~Juos berniukai 4044 2, 3 | kriaušio išsitiesęs, ~ Kranto ˛aliojoj vejoj u˛snūsiu.~ ~Deja, 4045 3, 1 | D˛iaugsmo kupinas, kilimus ~ ˇalius ant kranto jų paklojo, ~ 4046 2, 6 | dvasia ~Teikia ir išmintis ˛arsto lengva ranka, ~Jie, be to, 4047 1, 8 | sutramdyti, sutraukęs ˛ąslus, ~ ˇirgo aikštingo jaunuolis, 4048 2, 13| meilios austa. ~Lai dūdelė ˛avėsis tol,~ Kol Mergelei skirta 4049 2, 15| ˛iauraus ~Marso šėlsmą, tačiau ˛avius~ Kaimo malonumus: pievas 4050 3, 7 | išrausus.~ ~Laukai apleid˛ia ˛emdirbius nedorus, ~Nuo miestų, god˛iai 4051 1, 2 | trumpai valdyt,~ Vėl garsus ˛emdirbys savo trobelėn grįš. ~Ir, 4052 1, 8 | Brėkšta diena ne lotynų ˛emei.~ ~Nejau nušvinta virš otomanų 4053 3, 31| aukštumo. Alpės lotynų daug ~ ˇemesnės ir ˛ila Pirėnė,~ Afrikos 4054 2, 5 | vėjai ir debesys! ~ Kokie ˛emi kalnai nutolę!~ Aukštas 4055 2, 14| nuplauks jisai ligi serų ˛emių, ~Kai Rytų šalis aplankys 4056 2, 5 | II, 5. Atsisako ˛emiškos būties~ ~Apleid˛iu būtį 4057 2, 11| saulė matosi nuo˛ulniai, ~ˇemyn kai rieda, - ˛monės Amerikos, ~ 4058 3, 29| debesis perskrosti, ~ Viršum ˛emynų skrieti, patį ~ Belerofontą 4059 1, 11| be ~Ne˛abotos savivalės~ ˇenklo ir apdarai be puošmenų jokių, ~ 4060 2, 6 | Aš priimčiau vald˛ios ˛enklus, jei jų draugėj ~ Neį˛engtų 4061 1, 2 | rytoj nusijuoks, spindulius ˛erdama.~Taip ir ˛mogų nuo pat ma˛ens~ 4062 1, 5 | Pritvinkusius ir sirų auksu~ ˇėrinčią vilną tvartelin pačios.~ ~ 4063 3, 11| jėga ~Padangių skliautui ˛ėrinčiam atiteks, ~ Mergelė rudeninė 4064 2, 26| Marija, o Karaliene auksu ~ˇėrinčio dangaus, debesų karietom, ~ 4065 2, 13| ˛vaig˛d˛ių-sargų,~ Auksu ˛ėrinčių ir sergstinčių iš dangaus ~ 4066 2, 25| saldaus nutraukt~ Auksu ˛ėrinti pas ją neatlėks Aušra. ~ 4067 3, 9 | nors tau garbanas dabina~ ˇėrintis auksas, bet pro garbingą~ ~ 4068 1, 3 | tuoj ~Auksiniai am˛iai, ˛ėrintys šimtmečiai ~ Ir savo sunkią 4069 1, 17| puošia nuosaikus būdas~ ~Ne ˛ėruojančio krištolo~ Sienos, durys, 4070 2, 15| baisingus karus primena, ne ˛iauraus ~Marso šėlsmą, tačiau ˛avius~ 4071 3, 29| jie ~Pripratino prie ˛ygių ˛iauriausių tuoj ~ Savus vadus. Ir kur 4072 1, 1 | pasitraukus iš Vengrijos~ ~Štai ˛iaurių karų jau grėsmė nutolo, ~ 4073 1, 9 | Nuolat puolančius mus, ar pas ˛iaurius persus, ~ Ar skubėtum pas 4074 1, 19| mėnulio šviesa, ir neramiai ˛ibą ~Aukso rūmuose fakelai.~ 4075 2, 11| Nors tau - ˛vaig˛dynuos ˛ibantys rūmai, nors ~ Ir Romos, 4076 1, 4 | jis lengvai nukrinta. ~Ir ˛ibąs nūnai - tik bandyk nutraukti - ~ 4077 2, 22| ateis rytą ir vakarą ~Ir ˛ibuoklėmis vis barstys~ ˇemę, laurais 4078 3, 31| ro˛ės vos prasiskleidusios, ~ˇibuoklės, kitos kvapniosios dovanos. ~ 4079 3, 22| ugnis,~Lyg gimtųjų namų ˛iburius languose.~ ~ 4080 2, 15| rausvuos ˛ieduos~ Ar gle˛nas ˛ibutes, ar nuotakius krantus ~Tingiai 4081 2, 25| Gg 2, 5-9)~ ~Supkit ro˛ių ˛iedais mane,~ Apdėliokit mane puokštėm 4082 2, 15| laukus, ~Ryto rasą rausvuos ˛ieduos~ Ar gle˛nas ˛ibutes, ar 4083 3, 10| Teapsako jis, kaip šarmotą ˛iemą ~Barbarai krauju nūn sušildė 4084 3, 31| lotynų daug ~ ˇemesnės ir ˛ila Pirėnė,~ Afrikos Lunos kalnai 4085 3, 10| šiaurės vyrų kraujo ~ Jūra ˛iloji.~ ~Tegu liejas tau pagyrimai 4086 3, 29| Karodūno seno,~ ~Viršum ˛ilosios Peukės. Lekiu aukščiau ~ 4087 1, 1 | Paskui o˛iukus jų piemuo ˛ingsniuoja, ~Rungias švilpyne su čai˛iom 4088 2, 19| Libano ˛aliais šlaitais ˛ingsniuoji tu, ~Ar Jeruzalės gal dirvom 4089 2, 11| Karaliene viso pasaulio, čia~ ˇingsnius ˛vaig˛dėtus; u˛ Zefirus ~ 4090 3, 24| garsiu. ~Jis skelbia am˛iams ˛inią šlovingąją. ~ Valio, triumfe! 4091 3, 31| Brangiausia kaina - mokslu ir ˛iniomis. ~Tu pats prie darbo, mielo 4092 2, 16| pabėga,~ Kautis nebandęs, - ˛inok, sugrįš jis~ ~Ir ligi ˛emės 4093 1, 13| pokštus mums nuolat krėst.~Tad ˛inoki, Tarkvinijau,~ To, kuriam 4094 3, 31| šimtmečių gebančia ~ Aprėpti. ˇinomos tau visos ~ Tiesos, kurių 4095 2, 10| ˛vaig˛dynų iškelia, aš visai ~ˇinot nenoriu. Elgias išminčiai 4096 3, 10| liejas tau pagyrimai Indo ~ˇiotim septyniom, te varingas Lidas ~ 4097 2, 3 | vejoj u˛snūsiu.~ ~Deja, ˛iūrėki, debesys jau juodi ~U˛traukė 4098 2, 6 | stebėsiu jau pats, būdamas ˛iūrovu, ~ Pjesę scenoj vaidinamą.~ ~ 4099 2, 7 | galimybę mirti. ~Tik darbais ˛mogus atminty išlieka, ~ Am˛ius 4100 3, 9 | Nesvy˛iaus kunigaikščio ˛monai~ ~Kuria iš deivių man pavadint 4101 3, 24| siaubą vargšams visiems ˛monėms. ~ U˛griūva juos dangaus 4102 3, 11| Sustot mėgina, kad tavęs tik~ ˇnyplėmis ir geluonim neliestų.~ ~ 4103 1, 22| Pegaso versmę,~ ~Ar leistum ˛od˛iams plaukti nevar˛omiems, ~Jiems 4104 3, 29| aukso švytėjimas ~Veiduos ir ˛od˛iuos belgų ir sklinda jis ~ Visur 4105 3, 5 | būrį, pas bičiulius savus, ~ˇolėn rasoton nerūpestingai griūk ~ 4106 1, 22| upė. Nepančioja ~ Vandens ˛olynai jos, klampusis~ Dumblas 4107 1, 17| jo veide, ~Jis pašalintų ˛udynes,~ Baisų šėlsmą minios, kovą 4108 3, 31| tavajai šlovei, pats ~Pavydas ˛us. Mat tu - šeimininkas sau, ~ 4109 2, 16| Tvirtas sutiksi pasaulio ˛ūtį.~ ~Ir sunerimęs karo nesibijok, ~ 4110 1, 11| nusisuka ~Ir krūtinę, kuri ˛ūties~ Neišvengs, dar skydu virpančiu 4111 3, 23| miškuose paryčiais pabudęs, ~Ar ˛uvis, rusvam vandeny Hidaspo ~ 4112 3, 29| ir būdo.~ ~Kai atgaivinti ˛uvusią padermę ~Deukalionas ėmėsi 4113 2, 5 | u˛traukia vakaras u˛dangą, ~ˇvaig˛dėm nusėtą. Ko gi dar laukiu 4114 1, 17| Viešpatauja dangaus kloniuos ˛vaig˛dėtuose, ~Aukšto skliauto platybėse;~ 4115 2, 11| pasaulio, čia~ ˇingsnius ˛vaig˛dėtus; u˛ Zefirus ~ Skrieki greičiau 4116 2, 11| šaukiančių išklausyk:~Nors tau - ˛vaig˛dynuos ˛ibantys rūmai, nors ~ Ir 4117 1, 17| veiduos įniršį išgąstis.~ˇvaig˛d˛iavilnis štai Avinas,~ Kurs padangės 4118 2, 13| sugrą˛ink. ~Nei auksinių ˛vaig˛d˛ių-sargų,~ Auksu ˛ėrinčių ir sergstinčių 4119 1, 11| puošnumu~ ~Mūšy aukso nei ˛vangančių~ Puošmenų neprireiks. Klostytus 4120 1, 5 | Prievarta, ~Karai ir varį ˛vanginęs Įtū˛is, ~ Ir Rūpesčiai, 4121 3, 29| nerimauja, ~ Kamanų prašosi ir ˛vangučio,~ ~Išrietęs sprandą! Raitas 4122 3, 22| nusimetė~Laiko jungą, kuris ˛velgia sujaudintas~Į padanges šviesias, 4123 1, 19| svetį ˛vaig˛d˛ių šviesos,~ˇvelgiat iš tolumų, deja?~ Per ilgam 4124 1, 2 | linksmas aukštyn galvą pakėlęs ˛velk. ~Nors giedra ne kasdien 4125 3, 23| turtais esame pranašesni u˛ ˛vėris~ ~Laimės tau tikrai, Ariminai 4126 1, 11| Kuo blizgučiai padės, ˛vilgantis šalmas ar ~Kuodas, plaikstomas 4127 2, 21| pasivaikščiot.~ ~Nuo tokio ˛vilgsnio liaujasi šėlusios ~Audringos 4128 3, 29| Dierikso~ Ir atsispindinčių ˛vilgsny dvasios~ ~Puikiųjų lobių? 4129 2, 5 | Nusirita pabūklų gausmas,~ ˇybčioja liepnos. Sukrūpsi uolos,~ ~ 4130 3, 30| tokį aptingusį, ~Karu ir ˛ygiais nesibijok sukrėst;~ Dievai 4131 1, 16| ir Veneros sūnūs, ~Kilkit ˛ygin ir Acheronto dailų ~ Krantą 4132 2, 10| nedaviau ~ Lydėti ją kariniuos ˛ygiuos:~ Aš - nekenksmingas karys 4133 3, 29| padermė auksinė.~ ~Rūstumo ˛ymę nuo malonių veidų ~Nutrynė, 4134 1, 11| jokių, ~Skruostai su ašmenų ˛ymėm,~ Vakarykštės kovos ˛aizdos 4135 1, 9 | saulėje, ~Grįš sūnus, ir ˛ymes išsiskyrimo tuoj ~ Jo meili 4136 1, 8 | Nemėlynuoja nuo gele˛ies kietos ~ˇymių jau rankos, ir nebemoka 4137 3, 27| paliovusios, nusilenkia.~ ~ˇyniai, sutviskę purpuro apdaru! ~