III, 4. EGNACIJUI NOLIJUI

Esant nepastoviam likimui,

reikia išsaugoti dvasios ramybę ir stiprumą

Ar tave švelnus glamonės vėjelis,

Ar blaškys audra po audringą jūrą,

Lemtį, Nolijau, nugalėk ir josios

                    Pokštų nepaisyk.

Jeigu juoksis ji, nusigręžki kilniai,

Jeigu verks, šypsniu atsakyk maloniai,

Stenkis būt savim visada, nors siaustų

                    Audros aplinkui.

Pats save valdyk, taip kaip valdo miestą

Konsulas, kada grasinąs likimas

Smūgiais atkakliais nelauktai supurto

                    Sielos tvirtovę.

Jei tavus namus aplankys nelaimės,

Jas sutik linksmai; pasitraukus skausmui,

Tuos pačiuos namuos apsilanko laimė,

                    Seka ramybė.

Tuo sėkmė bloga, kad ne vieną žmogų

Silpną daro ji, o nelaimės skaudžios

Geros tuo, kad jos ištvermės suteikia,

                    Grūdina narsą.

Liūdesys, kuris per ilgai kamuoja,

Gęsta pamažėl. Bus lemtis lengvesnė

Nešant ją tvirtai: vis mažiau kas dieną

                    Jausi jos naštą.