III, 23. JULIJUI ARIMINUI

Tik dvasios turtais esame pranašesni už žvėris

Laimės tau tikrai, Ariminai mielas,

Perlai neatneš iš garsaus Hidaspo

Nei namai, kedru išpuošti, nei auksą

                    Plukdantis Hermas.

Neieškok tuščiai, kur pasauly teka

Upė per lankas, nešdama daug aukso.

Lai dorybė tau bus didžiausias turtas,

                    Dieviška laimė.

Tegu vienas kels kuo aukščiausias sienas,

Deimantu remtas, iš akmens

Sipilo Kolonas statys, kad, pasiekęs Stiksą,

                    Kitas sugriautų.

Bet už jį tikrai turtingesnis paukštis,

Sabos miškuose paryčiais pabudęs,

Ar žuvis, rusvam vandeny Hidaspo

                    Nardanti greitai.

Kitas teišpuoš savo palą perlais,

Apsijuos diržu iš brangaus metalo;

Kitas lai pečius apsisiaus tiriečių

                    Purpuro rūbais.

Bet vis tiek gražiau sparnelius marguosius

Papuošė gamta Filomelei pilkai,

Gražesni šlakai gintarinį kailį

                    Lūšims nubarstę.

Rengia mus avių išauginta vilna,

Saugo per šalčius šiltas vilko kailis,

Puošia drabužius rudaplaukės lapės

                    Kailis ar bebro.

Žmones nuo žvėrių vien dorybė skiria,

Iškelia aukštai mus dvasia skrajūnė,

Jos sparnai greiti mus nunešti gali

                    Ligi žvaigždynų.