III, 27. Pirmojo akmens dėjimas

Kai Jonas Karolis Katkevičius, ruošdamasis į žygį

prieš turkų imperatorių Osmaną, pradėjo statyti

Mergelės Marijos bažnyčią prie Kražių Jėzaus draugijos kolegijos

Antai kaip saulėj blykčioja dedamas

Dangaus valia į pamatą būsimo

                    Šventųjų rūmo, į kurį jie

                                         Leisis iš skliauto, akmuo kertinis.

Nė olimpiečių nešurmuliuodavo

Tokia gausybė, kai susirinkdavo

                    Pagerbt Korinto Griausmavaldžio

                                         Ir pasirungti į Istmą graikai.

O, marmurinis būste, gyventojams

Dangaus aukštybių skirtas esi. Tavy

                    Gyvens ir Motina didžioji,

                                         Ir visas pulkas šventųjų amžiais.

Riedėk laimingai ir nusileisk į pat

Gelmes tamsiąsias žemės, nes į tave

                    Turės kolonomis tvirtosiom

                                         Remtis visa šventykla didinga.

Ateis diena, - čia, prieš atnašaudamas

Aukas, į švęstą vandenį panardins

                    Rankas ir negailės nei dangui,

                                         Nei aukurams atnašų šventųjų

Koks nors garbingo luomo garbus narys.

Džiaugsmingą dieną veidą nušvitusį

                    Atgręš į altorius, apžvelgs ir

                                         Minią didžiulę giedru žvilgsniu jis.

Po to, pakilęs virš paprastų žmonių,

Iškels į dangų šventąją dovaną,

                    Kuriai ir sausuma, ir jūros,

                                         Šėlti paliovusios, nusilenkia.

Žyniai, sutviskę purpuro apdaru!

Žvaigždynai jūsų maldai neliks kurti,

                    Kai melsitės už karo vadą

                                         Karolį ir jo karius, už juos kai

Šventiesiems mielą auką aukosite,

Nes savo viltį patiki jums jisai

                    Ir jūsų lūpoms; jis tėvynei

                                         Ir Griaumsvaldžiui ginklus aukoja.

Te jūsų maldos karą, kurs atslenka

Nuo Propontidės, padeda sustabdyt

                    Klastingą Istrą ir geloną,

                                         Baisų tarytum angis nuodinga.

O iki tol te Karolis vežimu

Greituoju Marso mūšin skubės, tegu

                    Pulkus belaisvių masagetų

                                         Jis parsives prabangiam triumfui.

Tegu lydės šį karvedį pagarbių

Kviritų Meilė, Nuopelnų didelis

                    Būrys ir apšlakstytais kraujo

                                         Purpuru ginklais šlovė, ir Džiaugsmas.