II, 14. PALAIMINTAJAI MERGELEI MOTINAI

Jai pašvęsto laivo išvykimo į Indiją proga

Jūros ir audrų tu šventa valdove,

Nuo uolų gini per vandens platybes

Skubančius laivus ir iš marių dugno

                    Skęstančius trauki;

Jei sutramdai tu vandenyno rūstį,

Į švelnius sapnus nuraminta jūra

Grimzta ir tyli ant pakrantės smėlio

                    Gulasi drėgno;

Te laimingas bus kelyje tavasis

Laivas, kurs džiugiai ant bangų sūpuojas,

Irklus gėlėmis apsikaišęs, moja

                    Lapų vainikais.

Kai nuplauks jisai ligi serų žemių,

Kai Rytų šalis aplankys toliausias,

Tavo vardą skelbs, kad visam pasauly

                    Jis suskambėtų.