II, 22. Galingojo ir nenugalimojo Lenkijos ir Švedijos karaliaus

Zigmanto III pašlovinimas

Kaip Rodopėje aš ūmai

                    Atsidūriau? Nejau viesulu skrieju pro

Krištolinę Fasidę aš

                    Ir dakus įžūlius, ir nesibijančius

Mirti kolchus, veržlius skitus?

                    Štai pro Tyrą lekiu, ledo sukaustytą,

Štai Karpatų žili kalnai,

                    Štai vaizdingi laukai palei Druenciją -

Plauna bangos Hipanio juos,

                    Juos skalauja šalti Vistulos vandenys.

Kas mane nuskraidintų ten,

                    Kur Moravos krantai, Vilija kur skaidri,

Kur per girią ūksmingąją

                    Teka upė srauni, rieda lyg ašara?

Kaliope, juk tu sklandai

                    Tarp žvaigždžių danguje, tu debesų keliais

Skrieji - neški mane tenai,

                    Kur patvinęs krauju getišku Bosporas

Kunkuliuoja, ridendamas

                    Link Nimfėjo bangas, barbarų Taurijos

Krantą plaka be atvangos.

                    Saldžiabalsėm giesmėm šauksiu uolas čionai,

Graikų fleitos melodija

                    Kviesiu akmenis, kad aukuras ant uolos

Pats iškiltų. Dundės kalnai,

                    Kai nuo jų pas mane leistis ims marmuras

Ir ilgiausiomis voromis

                    Slinks Pare iškirsti luitai akmens čionai.

Leisis Mūzų aptašomi,

                    Leisis jie kalami, saugos, o Zigmantai,

Tavo vardą, tavus žygius.

                    Aš iškalsiu tave, trakišką Kintiją

Puolantį nelauktai, ragus

                    Laužantį jai, getus sprunkančius, abiejų

Mūšių didvyrius ir vaizdus,

                    Ir Nerėją, baltų pančių sukaustytą.

Ir rinktinių mergelių čia

                    Visas pulkas ateis rytą ir vakarą

Ir žibuoklėmis vis barstys

                    Žemę, laurais dabins aukuro marmurą,

Auksaspalvėm lelijomis.

                    Aplankysiu ir aš slėnį kas vakarą

Ir kas rytą po tris kartus.

                    Puošiu verbenomis žalią velėną aš

Ir šventų aukurų ugny

                    Deginsiu čia kvapnius smilkalus, ir plaušais

Apipinsiu vainiką sau.

                    Triskart tarsiu: "Valio!" Trakijos krantas man

Tris kartus atsilieps: "Valio!"

                    Vėl giedosiu, kaip tu konkanus įveikei.

Vėl plojimai aidės, džiugiai

                    Vėl trimitai sugaus, būgnai vėl sudundės.