II, 28. GANDUI

Apie tai, kad jis privalo skelbti

Lenkijos ir Švedijos karalaičio Vladislovo šlovę

Ei, dievaiti, kurs valdai pasaulį margą,

                    Treptelk koja, liulančias miglas sujudink,

                    Te sukrus ir tau paklusnūs skaidriasparniai Akvilonai.

Važnyčioki Grįžulo Ratus šaltuosius,

                    Virš tamsiųjų debesų tu greitai lėki -

                    Jau tauraus trimito garsas Eurus iš miegų prikėlė.

Tau plojimai, šitas ženklas palankumo,

                    Pagyrimai - tavo puikūs palydovai -

                    Seka klusniai iš paskos tau ir visi ratelį eina.

Tau ant Tiberio krantų septynios kalvos

                    Šokinėdamos ratelin susieina,

                    Tau gausus būrys bakchančių šoka saulėtoj laukymėj.

Tu ledinių Grigo Ratų didžią šlovę

                    Skelbki medams, geltonplaukiams agatirsams,

                    Kilikiečiams, nasamonams, nešiniems strėlinėm, skelbki.

O valdove, tavo didį vardą Hermo

                    Dosnūs vandenys rašys auksinėm smiltim.

                    Užrašys ir Tagas dugno auksu tau šlovingą giesmę.