| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties ˇaidimai IntraText CT - Text |
I, 11. STEPONUI PACUI
Vyriausiam Lietuvos Did˛iosios Kunigaikštystės i˛dininkui
Peikia raitelius, besipuikuojančius puošnumu
Mūšy aukso nei ˛vangančių
Puošmenų neprireiks. Klostytus apsiaustus
Ir sages, ir netinkančius
Jums perlus nuo pečių meskite, kar˛ygiai!
Kam gi spindinčiam šalmui dar
Reikia plunksnų - šitos plazdančios puošmenos?
Kam gi jam plevėsuojančių
Karčių kuodas, smarkių Afrikų draikomas?
Ko galva, pridengta šalmu,
Paukštį primena man baikštų Migdonijos,
Vėjų švilpiančių nešamą
Ir Zefiro juokais blaškomą į šalis?
Greitai plieno kruša pabirs.
Jau strėlių debesis lekia, kapodamas
Šalmą, mūšiui netinkantį.
Medo kardas antai jau su˛aibavo, jau
Marso griausmas atsiliepė.
Kuo blizgučiai padės, ˛vilgantis šalmas ar
Kuodas, plaikstomas vėjų, ar
Skydas, tviskantis taip, tarsi spindėjimu
Jis su saule var˛ytųsi,
Veido gro˛is, per daug akį viliojantis,
Ar strėlinė išmarginta?
Auksinius blizgučius meskite, kar˛ygiai!
Reikia čia gele˛ies, tvirtos
Rankos, būdo narsaus. Jeigu turi šiuos tris
Dalykus, Gerionui tu
Lygus, ir neparblokš Herkulis pats tavęs
Nei Mimantas nebus baisus,
Nei Stenelas arba Idomenėjas tau.
Te atrodys karys rūstus
Ir laukinės narsos kupinas, veidas be
Ne˛abotos savivalės
ˇenklo ir apdarai be puošmenų jokių,
Skruostai su ašmenų ˛ymėm,
Vakarykštės kovos ˛aizdos teliudys tai.
Nesuteikia narsos kuodai
Nei koralai rausvi, kaklą dabinantys.
Sako, baimė su bailumu
Šarvus pirmutinius kūjais sikuliškais
Nukalė, o Kidonijos
Vyrams pirmus skydus nukalė ant uolų.
Kvailą galvą dangstydami,
Bandom dieną mirties kiek atitolinti.
Tik jei ką jau nuo˛mi mirtis
Sau pasirenka, tai, sako, ne vien akis,
Bet ir strėlę nukreips į tą -
Ras ji šimtą kelių, tūkstantį prieglobsčių.
Bet parodo, kur iečiai smigt,
Tas, kuris nuo staigaus smūgio nusisuka
Ir krūtinę, kuri ˛ūties
Neišvengs, dar skydu virpančiu dangsto vis.
Tik bešarvių pabūgstama,
Ir pavojai kone patys narsuoliams iš
Kelio traukiasi paskubom.
Taip grėsmingu ˛vilgsniu Hektoras gąsdino
Priešus, tartumei viesulas
Mirtį sėdamas, kur beįsisukdavo
Jis tarp graikų šarvuotųjų.
Ko pabūgsta lemtis, tą ji aplenks. Kovoj
Ji narsuolių nesuveda,
O mirtis paprastai didvyrių neskuba
Vest auksinės šlovės keliu.
Na, o jei iš kovos lauko tu traukiesi -
Mirtį paskui save vedi
Ir tą kelią, kuriuo bėgi, parodai jai.