| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lemties Žaidimai IntraText CT - Text |
II, 27. KLAUDIJUI RUFUI
Karalių antkapiai ir kapai atstoja mokyklą
Demokrito šmaikšti kalba
Nei Kekropo menes supantys portikai,
Nei tribūnose aidintys
Ginčai mokyti man džiaugsmo neatneša,
Nei triukšminga minia, kuri
Giria visa, ką jai dėsto Panėcijus,
Nei pamokymai švogždžiančio
Pitagoro manes nežavi. Memfyje
Piramidės mane daugiau
Moko ar užspausta antkapio ašara
Ir kviritų kapavietės,
Išbarstytos visur po įvairius kraštus,
Ir lengvi pelenai, kuriais
Vėjas žaidžia, laužų buvusių liekanos
Ar valstybių kadais didžių
Nūn griuvėsių krūva liūdesį kelia man,
Rufai, savo gilia tyla.
Man gera mokykla - pamestas pajūry
Ir po atviru dangumi
Likęs kūnas garsaus vado Pompėjaus; jis
Sako man daug daugiau negu
Iškalbingi didžiai žodžiai Panėcijaus.
Kai mąstau apie mirtį jo,
Nesigviešiu turėt valdžią karališką
Ir netrokštu prie knygų džiūt
Per naktis, išminties siekdamas pasisemt
Ar Sokrato mintis suprast.
Ką jos reiškia, jei aš mindyt galiu kapus,
Pažymėtus garsia šlove,
Ir sutrypti vardus cezarių įžymių.