Part

 1 Prakal|      gadynėse kone visi išminties ir teisybės mokytojai savo
 2 Prakal|       Galime daug tokių paveikslų ir parodų išrasti ir išaiškinti,
 3 Prakal|       paveikslų ir parodų išrasti ir išaiškinti, mūsų vienok
 4 Prakal|      galas. Be to, dar kiekvienas ir tarp žemaičių rasis, kursai
 5 Prakal|          šimtus keturias dešimtis ir devynis metus pirm Kristaus
 6 Prakal|         pamokslų vartodavo; tąpat ir kiti mokytojai rytų žemės
 7 Prakal|        vyrai, kurie, neužmiršdami ir neniekindami prigimtos savo
 8 Prakal|         žemaitiškos kalbos, bandė ir joj rašyti pasakas ir tame
 9 Prakal|       bandė ir joj rašyti pasakas ir tame daikte juk paskutiniais
10 Prakal|      lygiai, tai yra taip gražiai ir dailiai, gali žemaitiškoj
11 Prakal| žemaitiškoj kalboj ką nors rašyti ir aukštas giesmes ir dainas
12 Prakal|         rašyti ir aukštas giesmes ir dainas dainuoti, kaip ir
13 Prakal|          ir dainas dainuoti, kaip ir kitose jau išdailintose
14 Prakal|          kaip senų dienų grikonai ir rymionys savo kalbose, eiles
15 Prakal|           numirė. Tas dievotarnis ir dievobaimingas, ir pilnas
16 Prakal|    dievotarnis ir dievobaimingas, ir pilnas teisingos dvasios
17 Prakal|         knygelių randate, bet dar ir kitas aukštas giesmes: apie
18 Prakal|           darbus, rudenio gėrybes ir žiemos rūpesčius išmislijo,
19 Prakal|         jas skaitytų. - Garbingas ir didžiai mokytas vyras Dr.
20 Prakal|        Šičia tas patsai Rėza ilgą ir labai mokytą pratarimą yra
21 Prakal|    plačiai apie Donelaičio gyvatą ir darbus, kaipo didį ir mažne
22 Prakal|      gyvatą ir darbus, kaipo didį ir mažne pirmą dainuotoją Lėtų
23 Prakal|      dasižinojome, kad Donelaitis ir gromatas tuo pačiu būdu -
24 Prakal|         yra surištos kalbos, rasi ir įkyrus kitiems, vienok labai
25 Prakal|      kitiems, vienok labai gražus ir meilingas tiems, kurie moka
26 Prakal|    išduodame, nieko neatmainydami ir rašymo būdą lietuvininkų
27 Prakal| lietuvininkų Prūsų, pagal vokišką ir grikonišką kalbą ištaisytą,
28 Prakal|          užlaikydami. Jis taipogi ir šičia prie tos savo knygelės
29 Prakal|     Garsingas per visus Žemaičius ir garbingas, kaipogi mokytas
30 Prakal|          raštininkai yra Kobeckis ir Valinavyčia, bet tudviejų
31 Prakal|      netrokšdami teisingos šlovės ir tuščio garso šio pasaulio,
32 Prakal|     mokytino Akademijos Vilniaus, ir tos, kaipo dailios plunksnos
33 Prakal|          raštininko rankos, kurią ir man, lietuviui, skaitant,
34 Prakal|  lietuviui, skaitant, saldu rodės ir teisingai, kaip ten parašyta
35 Prakal|          šis mūsų garbingas vyras ir raštininkas Simonas Stanevyčia
36 Prakal|          turi surašytų pasakų? Ar ir dabarčiui vis rašo? Kaipo
37 Prakal|  dabarčiui vis rašo? Kaipo tolimi ir nebuvę dar Žemaičiuose,
38 Prakal|         Vienok tikimės, jog Jisai ir toliaus bengs savo šlovingą
39 Prakal|         jaunas (kaip mums sakyta) ir daugiaus galės išdūmoti
40 Prakal|           daugiaus galės išdūmoti ir surašyti. O idant Jam meilingas
41 Zemaic|                              Lapė ir juodvarnis~ ~Tupėdams pušyj,
42 Zemaic|           jo iš krūmo veizdėjo~   Ir, norėdama mėsa pagauti,~   
43 Zemaic|         nuliūdusi pas pušį atėjo ~Ir beprotį juodvarnį taip girti
44 Zemaic|       Pametė mėsą... Lapė pagavo ~Ir nubėgo tekina, nes mėsa
45 Zemaic|                              Lapė ir žąsys~ ~Lapė alkana pakiemiais
46 Zemaic|          prigauti žąsų negalėjo, ~Ir alkanai nuo prūdo pabėgti
47 Zemaic|                            Žmogus ir levas~Žemaičių pasaka~ ~
48 Zemaic|        girias vaikščiojo žmogus, ~Ir tenai jį levas sutiko smarkus. ~
49 Zemaic|      girių ponas, ~O antras laukų ir kaimų valdonas. ~Tarp tokių,
50 Zemaic|         meilės nerasti, ~Tą tiesą ir dabar galim suprasti. ~Nesang
51 Zemaic|    medžius kapojo, ~Metė ing levą ir pažeidė koją. ~Po kiek metų (
52 Zemaic|     dievas priliko)~Tas pats levs ir žmogus vėl susitiko.~Tuomet
53 Zemaic|        žmogau galingas!~Piktesnis ir už kirtį žodis neteisingas.~
54 Zemaic|       Užmiršau skausmą ronos, kad ir daug kentėjau,~O piktą žodį,
55 Zemaic|    kaimyno, ~Kurio būtų taip didi ir graži šeimyna. ~Pilni tvartai
56 Zemaic|  pasvietyj. ~Buvo garsas aplinkui ir visi žinojo, ~Jog namus
57 Zemaic|  patrobiais, ne vienas tai matė, ~Ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs,
58 Zemaic|          ką parnešęs, kratė. ~Juk ir zolabai stogų nuspardyti
59 Zemaic|           stogų nuspardyti buvo, ~Ir artimiems kaimynams šiens
60 Zemaic|         artimiems kaimynams šiens ir javai žuvo. ~Ant to garso
61 Zemaic|         urėdą už rankos pagavo~   Ir vedė ing prieklėtį, ~Kur
62 Zemaic|          Kur buvo žagrės, dalgiai ir kirviai sudėti. ~,,Šitai, -
63 Zemaic|                            Arklys ir meška~ ~Kur Nevėžis nuo
64 Zemaic|    saulelė tekėjo, ~Juokės kalnai ir vilnys kaip auksas žibėjo, ~
65 Zemaic|        žalio, ~Minėjo vargus savo ir sunkią nevalią:~Kaip sunkiai
66 Zemaic|     važiojo,~Kaip maž naktį teėdė ir maž temiegojo.~,,Štai jau
67 Zemaic|        Štai jau tek skaisti saulė ir lankos jau švinta,~Ir rasa
68 Zemaic|       saulė ir lankos jau švinta,~Ir rasa nuo žolynų kaip sidabras
69 Zemaic|     žolynų kaip sidabras krinta,-~Ir man jau reikės kelti ir
70 Zemaic|           Ir man jau reikės kelti ir prie darbo stoti,~Ir vėl
71 Zemaic|        kelti ir prie darbo stoti,~Ir vėl ratus kaip vakar per
72 Zemaic|      sandaroj gyveno,~Drauge gimė ir augo ir drauge paseno.~Štai
73 Zemaic|       gyveno,~Drauge gimė ir augo ir drauge paseno.~Štai ir dabar
74 Zemaic|       augo ir drauge paseno.~Štai ir dabar vienokia mus laimė
75 Zemaic|         Erelis, karalius paukščių ir gudrybė karaliuko~Žemaičių
76 Zemaic|         erelis viršų gavo, ~      Ir visi žemyn svyravo. ~   
77 Zemaic|           karaliuks erelį paliko ~Ir, aukštai skrajodams, ant
78 Zemaic|      karaliuką žavinti norėjo ~   Ir lig sūdui stosiant kaliny
79 Zemaic|      tūrėjo. ~   Tuo metu pelėdai ir šikšnosparniui tiko, ~   
80 Zemaic|        buvo ~   Spurstelėjo šalin ir sargams pražuvo. ~Norint
81 SloveZ|         Nuo žemaičių beapsėstą~   Ir jų tikra sutarimą.~*~Šlovė
82 SloveZ|            Gera tėviškei daryti, ~Ir, ką amžiai pagadino,~   
83 SloveZ|        Kaip užmiršo kalbą savo~   Ir užmiršo, kuomi buvo.~*~Tarp
84 SloveZ|         vis atgijo ~   Garbė tėvų ir liežuvis,~Meilė tarp jų
85 SloveZ|        išsiliejo, ~   Prasidžiugo ir lietuvis.~*~Sveiks, Ringaude,
86 SloveZ|         Prasidžiugo Lėtų šalys~   Ir geruma sūnų savo, ~Nesang