Part

   1 1 |                į mane pro langą...~    Ir nuskyniau vieną baltą rožę,
   2 1 |            nuskyniau vieną baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą
   3 1 |               baltos, meilios, kvapios ir švelnutės - taip mane meilingai
   4 1 |             sidabrinės akys žiūri vis. Ir jųjų kvapo bangos audžia
   5 1 |             miškų, už upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro medinis
   6 1 |           rūmas. Ne aukštas, bet ilgas ir platus, su dideliu prieangiu,
   7 1 |                meilių kampelių, jaukus ir šiltas, ištikimas visų mūsų
   8 1 |          ištikimas visų mūsų džiaugsmų ir liūdesių savo prieglobstin
   9 1 |             gelmėmis, vakarais mėnesio ir žvaigždžių auksinamas, ir
  10 1 |              ir žvaigždžių auksinamas, ir įsigiedojęs, įsikvepėjęs,
  11 1 |              plačios krūtinės tvenkinį ir rūmą - ištikimu savo draugu -
  12 1 |                 ištikimu savo draugu - ir šnibžda jiedviem kažkokias
  13 1 |                 O tuodu klauso - tylūs ir susimąstę.~    Yra sodne
  14 1 |                tris naujus stuobrelius ir sudarė tarsi fotelį, kuriame
  15 1 |            vieno stuobrelio mano raidę ir tarė:~    - Dabar čia bus
  16 1 |             čia sėdėsi, atmink mamatę, ir vien geros ir gražios mintys
  17 1 |           atmink mamatę, ir vien geros ir gražios mintys teateinie
  18 1 |             Žiemą pramokau išsiuvinėti ir užsigeidžiau pirmąjį savo
  19 1 |          nupirkau reikiamos medžiagos, ir štai, pasislėpus fotelyje,
  20 1 |            puls ant mano staltiesėlės, ir ji užmigs, apie mane mąstydama...
  21 1 |             laikrodis ant spintelės... Ir čia vėl turės mane atsiminti.~   
  22 1 |               Viršum mano galvos gieda ir čiulba paukšteliai; toli,
  23 1 |               nosį, bet nepaisau nieko ir vis tik siuvu kuo uoliausiai.
  24 1 |              šį mano darbelį pamačius. Ir didžiuodamosi žiūriu į savo
  25 1 |             veikalą - iš tikrųjų menką ir ydingą, bet mano akyse labai
  26 1 |               mintys teateitų į galvą, ir mąstau, kad juk negali būti
  27 1 |           darbą, paslėpiau jį už krūmų ir nubėgau.~    Įėjus į taką,
  28 1 |              iš blankaus veido liūdnai ir meiliai žiūrėjo juodos didžiulės
  29 1 |            neseniai pakeitusia jupelę, ir didele skrybėle atrodė kaip
  30 1 |             mamate! - sušukau pribėgus ir liemenį jai apkabinus.~   
  31 1 |             mamate - kerų, kažin kieno ir kažin kada pasodintų. Buvo
  32 1 |            žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais,
  33 1 |             viduryje vos paraudusiais. Ir rodės, kad po tuo raudonumu
  34 1 |               savo plonais piršteliais ir pasilenkus traukė jų nuostabų
  35 1 |              kvapas - tai rožių kalba. Ir ta savo kalba pasakoja jos
  36 1 |              girdėjusios žmonių ausys, ir apie tokią laimę, kokios
  37 1 |           rožės, štai brangioji mamatė ir mylimasis brolelis, ten,
  38 1 |          tvenkinio, graži staltiesėlė, ir netrukus bus mamatės vardinės,
  39 1 |         netrukus bus mamatės vardinės, ir bus daug svečių, ir kremas,
  40 1 |          vardinės, ir bus daug svečių, ir kremas, ir taip gražu visur,
  41 1 |                daug svečių, ir kremas, ir taip gražu visur, ir saulė
  42 1 |           kremas, ir taip gražu visur, ir saulė taip puikiai šviečia
  43 1 |             saulė taip puikiai šviečia ir šildo.~    - Mamate, - tariau, -
  44 1 |                žvilgesį nuo tų tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai
  45 1 |                mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:~    Ir, papurtinus
  46 1 |         liūdnai šyptelėjo ir tarė:~    Ir, papurtinus galvą, tarytum
  47 1 |               mintis, ėmė skinti rožes ir dėti į puokštę.~    - Nunešime
  48 1 |                kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų
  49 1 |                lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp
  50 1 |             pamačiau, kad tarp mamatės ir baltų rožių yra kažkokio
  51 1 |               kažkokio panašumo...~    Ir tariau:~    - Mamate, rožės
  52 1 |             Tokios jos meilios meilios ir taip liūdnai žiūri, kaip
  53 1 |               taip liūdnai žiūri, kaip ir tu. ~* * * ~    Tėvelis
  54 1 |                Tėvelis, pauostęs rožes ir prisisegęs vieną prie savo
  55 1 |             Spūdis priėjo prie mamatės ir, bučiuodamas jai ranką,
  56 1 |           išejom visi miešlų vežti. Aš ir sakau sava Igniukou: "Igniuk, -
  57 1 |              vundens, pasiimk krapylą, ir kap tik ims spijsti, pašlakstyk
  58 1 |                pašlakstyk gera - anuos ir susimes čia pat, vo tou
  59 1 |             kapsta - tik staigu Domici ir saka: "Papuneli, - saka, -
  60 1 |              viel nier kap. Stovam tik ir veizam, kur čia anuos lieks.
  61 1 |              akimis matiau. Vo munuoji ir saka: "Tat ir čiestis tuo
  62 1 |               Vo munuoji ir saka: "Tat ir čiestis tuo Rimeike! Kų
  63 1 |               įkieli inkilą, jau bitis ir įsimeti. Ale tu, Juzeli, -
  64 1 |             saka. - Muna inkilas, muna ir bitis. Vo iš kur žina, kad
  65 1 |                 Juk nesigynia." - "Kad ir nesigyniau, - sakau, - ale
  66 1 |               nerūp, muna inkils, muna ir bitis." Ir nedoud. "Tai, -
  67 1 |                inkils, muna ir bitis." Ir nedoud. "Tai, - sakau, -
  68 1 |              dabar, tasgaties, teisybi ir kap čia dabar vedum būs.
  69 1 |             tesakau: kijno inkils, tuo ir bitis. Tat jau žinuoms daikts.~    -
  70 1 |              prikuop." Padirbau inkilą ir apsižadiejau: jeigu puondzijvs
  71 1 |                 tat jau petnyčiuo, jau ir besunčes bitis. Pondzijvs
  72 1 |                inkilą susimes spiečius ir atsiras jo savininkas, tai
  73 1 |           bičiuliauti. Padarykite taip ir judu.~    - Ne, kam aš dabar,
  74 1 |           įsikarščiavęs. - Juk unc jau ir tap tur bičių, vo aš ne.~    -
  75 1 |             teisti. Turit bičiuliauti, ir gana. - Vis tijk, unc tuoms
  76 1 |                Nebijuok, žinau aš kelį ir į sūdą. Ne aš būsu, jei
  77 1 |             kynuo čia būs teisybi.~    Ir abudu ėmė pūstis kaip tie
  78 1 |              kalbėjo toliau tėvelis, - ir padarysiu kaip tik priešingai.
  79 1 |                kitą. Šiandien kaip tik ir mano vienas avilys išspietė.~    -
  80 1 |             rasi rėtį su spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man daugiau
  81 1 |               spiečium. Imk ir neškis. Ir kad man daugiau nebesibartumėt.
  82 1 |         šypsodamas priėjo prie tėvelio ir, bučiuodamas ranką, tarė:~    -
  83 1 |              Nenoriejau atidouti bičių ir nedousu. Vo del tų barnių,
  84 1 |              Atsisveikinę abudu išėjo. Ir tuojau priėjo mus jų žodžiai:~    -
  85 1 |           jųdviejų pasielgti teisingai ir sulig tradicija.~    - Matai,
  86 1 |                     Paimk Niką, Irute, ir nuneškit bobutei lauktuvių, -
  87 1 |                moka gražių pasakų, bet ir dėl to, kad ten viskas taip
  88 1 |      išbarstyta. Tur būt, nuo tų ajerų ir nuo ryšulių žolių, prikabinėtų
  89 1 |             kvepia pasaka. Įėjus tenai ir tai keistai atmosferai mane
  90 1 |               aukštai patalais išklota ir margai užtiesta, štai ties
  91 1 |           tuščių kiaušinių, turi margo ir auksinio popierio sparnelius
  92 1 |           auksinio popierio sparnelius ir uodegas ir kabo ant ilgų
  93 1 |         popierio sparnelius ir uodegas ir kabo ant ilgų siūlų. Pačiame
  94 1 |              skrynia, margomis gėlėmis ir žvaigždėmis išrašyta - gražiausias
  95 1 |                puikių daiktų, neregėtų ir negirdėtų, kaip pasakoje.
  96 1 |           beveik visai nieko nebelikę. Ir šypsodama atvožia skrynią,
  97 1 |            kartu su žičkine priejuoste ir senovės kikliku - įkapėms.
  98 1 |                 atrodo lyg kokia rimta ir žiauri Romos matrona. Bet
  99 1 |              negali dirbti lauko darbų ir verpia net ir vasarą, šiltomis
 100 1 |              lauko darbų ir verpia net ir vasarą, šiltomis dienomis
 101 1 |               didžiajame šeštadienyje, ir, atsisėdusi virtuvėje ant
 102 1 |                atima - vis taip rimtai ir oriai, tartum kokias iškilmingas
 103 1 |               per metus, Velykų laiku, ir visados bobutės suktą, tai
 104 1 |                     Atidavus lauktuves ir išklausius bobutės dėkojimus,
 105 1 |            nuors gauti. Sauguok dijvi! Ir tap par daug viskuo turu
 106 1 |          vienai vis būti? Vis tik sėdi ir sėdi prie to pečiaus, -
 107 1 |             niekus plepam plepiejuses, ir gana. Tad jau aš verčiau
 108 1 |            vijns būti. Mata dabar, kad ir aš: turiejau tievelius,
 109 1 |             nieka bluoga nepadara. Gal ir gera, kad tap vijna reik
 110 1 |       puoterelius kalbu, gijdu gijsmes ir ruožunčių už dūšeles. Ir
 111 1 |               ir ruožunčių už dūšeles. Ir juk, ruoduos, netrumpa gyvenu,
 112 1 |              meta - kap vijna dijnele. Ir kur, ruoduos, tas muna gyvenims
 113 1 |               gyvenims dinga?~    - Ar ir tu, bobute, pirma buvai
 114 1 |        nusijuokė.~    - Buvau, pupeli. Ir ne tik jauna, bet ir maža
 115 1 |           pupeli. Ir ne tik jauna, bet ir maža esu buvusi - šit kap
 116 1 |            piauti - tai tik lioub visi ir veizieti. Kap dabar muna
 117 1 |             paimti, tų padirbti. Užtat ir buvo mylims senuoje puona,
 118 1 |                verpdama, ėmė pasakoti. Ir prigužė pilna trobelė baisiausių
 119 1 |              aitvarų, kaukų pikčiurnų, ir gudrių kipšų, ir laumių
 120 1 |            pikčiurnų, ir gudrių kipšų, ir laumių viliūgių, ir mirusių
 121 1 |             kipšų, ir laumių viliūgių, ir mirusių nekrikštytų vaikų,
 122 1 |             mirusių nekrikštytų vaikų, ir dvasių, kenčiančių savo
 123 1 |            neisiu į tamsų kambarį, bet ir apšviestame sėdėdama bijosiu
 124 1 |          bobutė pati yra geroji laumė, ir visi tie aitvarai ir kaukai
 125 1 |            laumė, ir visi tie aitvarai ir kaukai jai tarnauja. Pabaigus
 126 1 |            diečiau? Juk esu pavalgiusi ir apsidariusi ir turu šiltą
 127 1 |              pavalgiusi ir apsidariusi ir turu šiltą trobelę. Nebent
 128 1 |           nedaug tedoud, nu tuo nedaug ir tereikalaun. Maluonesnes
 129 1 |              kur žmuogus savo rūpesčiu ir darbu įsigije.~
 130 2 |           piešė ji su kreida žvaigždes ir ratelius, o paskui siuvo
 131 2 |                motina mirė tokia jauna ir palikus mažą dukrelę, tai
 132 2 |          palikus mažą dukrelę, tai juk ir mano mamatė gali mirti.
 133 2 |                mano mamatė gali mirti. Ir ne tik gali, bet ir turi,
 134 2 |             mirti. Ir ne tik gali, bet ir turi, jei ne dabar, tai
 135 2 |          Niekados, nė kai užaugsiu! Aš ir užaugus didelė taip pat
 136 2 |               mirčiau pirmiau už tave, ir už tėvelį, ir už Niką, ir
 137 2 |         pirmiau už tave, ir už tėvelį, ir už Niką, ir už Jonelį.~   
 138 2 |              ir už tėvelį, ir už Niką, ir už Jonelį.~    Tartum po
 139 2 |              kojomis atsivėrė bedugnė, ir aš turiu į ją įkristi, nes
 140 2 |                 mamatės mamos nebėra - ir mano tėvelių nebebus, o
 141 2 |                 o aš pasiliksiu. Baisa ir skausmas draskė mano mažą
 142 2 |              pasisodino mane ant kelių ir ėmė raminti. Sakė, kad aš
 143 2 |                jau mokinusis katekizmo ir turinti atsiminti, jog tiktai
 144 2 |        žvaigždėtais keliais pas dievą. Ir jei ji buvusi gera, tai
 145 2 |              niekas žemėje nesąs matęs ir nepamatysiąs, kad ir visą
 146 2 |             matęs ir nepamatysiąs, kad ir visą pasaulį iškeliautų,
 147 2 |               visą pasaulį iškeliautų, ir girdinti tokią puikią muziką,
 148 2 |           žemėje.~    - Ar ten gražiau ir už tave groja, ir už poną
 149 2 |              gražiau ir už tave groja, ir už poną Jonavičių? - paklausiau
 150 2 |                     Žinoma, Irute. Kad ir geriausi viso pasaulio artistai
 151 2 |           įvairiausiais instrumentais, ir tai jų muzika nebūtų tokia
 152 2 |        mylimuosius, anksčiau mirusius, ir laukia tų, kurie dar pasiliko
 153 2 |             jos lyg dujos blaškančiosi ir nykstančios. O aš noriu,
 154 2 |              kad galėčiau prisiglausti ir bučiuoti tas baltas rankeles
 155 2 |           bučiuoti tas baltas rankeles ir kad į mane žiūrėtų tavo
 156 2 |               į mane žiūrėtų tavo akys ir viskas.~    - Bus taip,
 157 2 |              mamate, kad ten turi būti ir knygų, daug daug, gražių,
 158 2 |               kad nereikia taip verkti ir mirties bijoti. Kai ateis
 159 2 |               baisių mirties paveikslų ir skrajojo ten, kame taip
 160 2 |             skaičiau, esą mėlynų ežerų ir baltų kalnų. Tačiau vakare,
 161 2 |                už mamatę, tėvelį, Niką ir Jonelį."~    "Geriau ten
 162 2 |             ilgai dar teks būti kartu. Ir nutariau, kad, kiek galėdama,
 163 2 |           uodegėlė: mamatė į virtuvę - ir aš į virtuvę; mamatė į daržą -
 164 2 |              virtuvę; mamatė į daržą - ir aš paskui. Atėjo ligonių,
 165 2 |         galėjau persiskirti su ja, kad ir valandai? Ir išprašiau,
 166 2 |                su ja, kad ir valandai? Ir išprašiau, kad leistų man
 167 2 |           akims.~    Nusmaukė skarelę, ir pasirodė baisios mergaitės
 168 2 |               buvo sutinę lyg rutuliai ir paraudonavę, o iš po jų
 169 2 |             vakari numij karvis ganius ir sakys: "Mamuneli, tap mun
 170 2 |              Biškį buva by parauduses, ir daugiau nieka. Vuo Jasaitieni
 171 2 |          daugiau nieka. Vuo Jasaitieni ir saka: "Tat, - saka, -kirmina;
 172 2 |             saka, - išvirinti tabuokas ir plauti akis, vuo paskou
 173 2 |             tirščių pritverti." Aš tap ir padariau. Vijną kartą nupluoviau -
 174 2 |              bliaun muna mergiki. "Tat ir gera, - saka, - tat kirmina
 175 2 |   paraudonavuses, šit, kap dabar. Muni ir išgunstis paiemie. Kur dabar
 176 2 |           paklausti. Apakinsi mergikę, ir bus ubagė visam amžiui.~    -
 177 2 |                 tik išbalusiu veideliu ir didelėmis mėlynomis akimis.
 178 2 |               mamatė, apžiūrėjus galvą ir glostydama mergaitės veidelį, -
 179 2 |         glamonėjančių ją mamatės rankų ir, nutvėrus abiem rankom savo
 180 2 |           įsispraudė į kambario kerčią ir ėmė verkti.~    - Aš nenoru
 181 2 |              sušuko supykusi motina. - Ir žlembs čia puonia į pat
 182 2 |             ausis!~    Mergaitė aptilo ir, paleidus savo "kasas",
 183 2 |        šypsodama nuėjo pas ją į kerčią ir, vėl glostydama jai veidelį,
 184 2 |                 O kai aš tau nukirpsiu ir galvelę išgydysiu, pamatysi,
 185 2 |                 kaip mano, veizėk!~    Ir mamatė pasilenkė, rodydama
 186 2 |           antrą, pagalios išplėtė akis ir, ištiesus rankelę, su vienu
 187 2 |                mamatė dideles žirkles, ir bematant kasos nukrito ant
 188 2 |           vargšė sėdėjo tylitelaičiai, ir matyti buvo, kad kaip begalėdama
 189 2 |                tapo nukirpta, nuplauta ir ištepta, o į Onelės ranką
 190 2 |                 Atėjo kryžiaus dienos, ir vėl, kaip kasmet, einame
 191 2 |               Auga ant jo keli ąžuolai ir riogso trys kryžiai, ir
 192 2 |                ir riogso trys kryžiai, ir taip gražu žiūrėti nuo jo
 193 2 |         rinktis mūsų šeimyna, kumečiai ir kiti apylinkės gyventojai,
 194 2 |                Moteriškos eina nešinos ir vedinos tyčia tai iškilmei
 195 2 |               trumpučiais liemenėliais ir surištais po smakreliu skepečiukais.
 196 2 |                pat su ilgomis kelnėmis ir švarkeliais, kiekvienam
 197 2 |           skepečiukas, dailiai sudėtas ir blizgančia saga užsegtas.
 198 2 |          supančiotomis kojomis, ateina ir bobutė su Kazimiero gaspadoriaus
 199 2 |         atdūlina Domeikienė su vaikais ir su vyru. Vyras neša mažesnįjį,
 200 2 |                gražuolė. Tik bėda, kad ir pirmoji tinginė. Visi žino,
 201 2 |            bastos iš kerčios į kerčią, ir kad visus darbus dirba vyras
 202 2 |               visus darbus dirba vyras ir pasamdyta merga. Dėl to
 203 2 |                 Dėl to vaikai apleisti ir nudriskę, troboje netvarka,
 204 2 |               ligos žaibais išlakstys, ir ta tavo gražioji taip ims
 205 2 |         gražioji taip ims dirbti, kaip ir kitos. Ko belauki?~    Į
 206 2 |              dėl savo gražumo, bet dar ir dėl to, kad tokia linksma
 207 2 |              dėl to, kad tokia linksma ir meili. Kaip tik pamatau
 208 2 |                meiliai su ja pasikalba ir švelniai primena motinos
 209 2 |               švelniai primena motinos ir žmonos priedermes. Bet tie
 210 2 |              kiek sveikata leidžianti, ir linksmai sau juokias, kaip
 211 2 |              kryžių, o paskui jį visi. Ir Kazimieras savo stipriu
 212 2 |              plonučiai vaikų balseliai ir vyrų balsai, panašūs į širšinų
 213 2 |           panašūs į širšinų bambėjimą, ir susipynę plaukia banga žemyn
 214 2 |            banga žemyn į žalius laukus ir margas pievas. Taip malonu,
 215 2 |                garbanotais plaukeliais ir didelėmis, išmintingomis
 216 2 |            pradėjusios gesti lempelės. Ir jį prikalė prie kryžiaus.
 217 2 |          perdūrė jo meilingas rankeles ir eiklias kojeles, visados
 218 2 |                adata įsidurk pirštelį, ir tai kaip baisiai skauda...
 219 2 |              Skausmas veria man širdį, ir iš akių rieda ašaros. Greit
 220 2 |                viešpaties Jėzaus kūną. Ir, baimės bei skausmo paimta,
 221 2 |              visados būti mandagi.~    Ir ūmai ateina man į galvą,
 222 2 |               gerai žinodama, kad nors ir tikrai būčiau mandagių mandagiausia,
 223 2 |                lydimi, baigiame maldas ir visi skirstomės, skubėdami
 224 2 |              Domeikienė niekur neskuba ir eina pamažu, plepėdama su
 225 3 |                ant pasinėrusios spalvų ir garsų gėryje žemės. Senas
 226 3 |              gobias slaptinga skraiste ir ima svajoti, pilnas jazmininių
 227 3 |                pilnas jazmininių kvapų ir melodijų, sklindančių iš
 228 3 |                 vytele, lanku sulenkta ir surišta su siūlais. Skripkos
 229 3 |              mamatė skambina iš reto - ir jis palengva judina savo
 230 3 |            savo pirštelius ant "stygų" ir retai traukia smičių, o
 231 3 |                byrėti greiti pasažai - ir jo piršteliai skubiai laksto,
 232 3 |                Pagros ką nors liūdna - ir ašaros nejučiomis ima riedėti
 233 3 |              skauda. Pagros linksmai - ir ima noras šokti ir juoktis.
 234 3 |          linksmai - ir ima noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli
 235 3 |                noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką - ji
 236 3 |               kai tėvelio nebuvo namie ir niekas nepertraukė, mamatė
 237 3 |              nepertraukė, mamatė grojo ir grojo be galo; Sutemus užžiebiau
 238 3 |          užžiebiau žvakes ant pianino, ir ji pradėjo groti iš natų,
 239 3 |              išsigandusi pažadino mudu ir nuvedė gulti.~    - Kodėl
 240 3 |               ji mudviem, susirūpinusi ir nusiminusi. - Kodėl nenuėjote
 241 3 |               pagalios, ateina tėvelis ir atitraukia mamatę prie kažkokių
 242 3 |        Nujaučiau, kad ateis pas mamatę ir pertrauks muziką. Nors labai
 243 3 |             išdrįsti, nubėgau priešais ir, pabučiavus jam ranką, tariau:~    -
 244 3 |                akis, paglostė čiuprelę ir nuėjo į savo kambarį, o
 245 3 |            mamatei būtų visados malonu ir gera. Ir skaudu man, jei
 246 3 |                visados malonu ir gera. Ir skaudu man, jei taip nėra.
 247 3 |                nėra. Žinau, kad skaudu ir jai. Matau, kad tuomet jos
 248 3 |             valandėlę žybtelia apmauda ir atkarumas. Bet žybtelėjus
 249 3 |          žybtelėjus akimirksniu gęsta, ir visai ramiai ir meiliai,
 250 3 |     akimirksniu gęsta, ir visai ramiai ir meiliai, kaip paprastai,
 251 3 |             slėpiningas Šumano "Warum" ir gašus Mocarto menuetas,
 252 3 |                gašus Mocarto menuetas, ir plaukia dabar po kits kito
 253 3 |      Pabučiavau aksominę Nikos galvelę ir tylitelaičiai nuėjau pas
 254 3 |                noktiurną, padarė pauzę ir sėdėjo susimąsčiusi.~    -
 255 3 |          Paskutinysis klausimas užgavo ir mano sielos stygą, ir panorėjau
 256 3 |           užgavo ir mano sielos stygą, ir panorėjau nors į jį duoti
 257 3 |          pirštai vėl palytėjo klavišus ir ėmė austi kažkokią liūdną,
 258 3 |             liūdną, graudžią melodiją, ir jos taktu mamatė pradėjo
 259 3 |        plačiojoje žemėj,~    jai dieną ir naktį tikroji vaidinas tėvynė.~   
 260 3 |           lytumi verkia, nerimsta,~    ir, ilgesio stumiamas, bėgęs
 261 3 |             savo skripkelę ant kanapos ir atėjo pas pianiną. Iš visos
 262 3 |            tesuprato, kad mamatė ilgis ir trokšta kažko, ko čia neturi.
 263 3 |          trokšta kažko, ko čia neturi. Ir, nutilus paskutiniems liūdniems
 264 3 |                Mamate, kai aš užaugsiu ir uždirbsiu daug pinigų, aš
 265 3 |                nuvešiu toli į užsienį, ir per jūras važiuosime, į
 266 3 |              nuo jos kažkokias mintis, ir tarė šypsodama:~    - Pasiklausyti
 267 3 |         stebuklingų simfonijų orkestrų ir garsių artistų? Gerai, Nika,
 268 3 |             kartais siela...~    - Juk ir mane pasiimsi, Nika? - paklausiau.~    -
 269 3 |          kalbėjo mamatė, - apžiūrėsime ir tas puikias galerijas, kuriose
 270 3 |             garsieji paveikslai.~    - Ir tą gražiąją Madoną, mamate,
 271 3 |          Madoną... būtinai, būtinai... ir Džokondą slaptinga šypsena...
 272 3 |               Bet būtinai nukeliausime ir į Šveicariją, Nika. Ten
 273 3 |                 Nika. Ten balti kalnai ir mėlyni ežerai. Kalnai, kurie
 274 3 |              kurie saulei į akis žiūri ir taip aukštai aukštai pakilę
 275 3 |               po Europą, Nikai užaugus ir pinigų daug uždirbus, -
 276 3 |                   atsakė mamatė.~    - Ir tamsta, tėveli, su mumis
 277 3 |           tuojau daug pinigų uždirbsiu ir tuojau važiuosime, - karštai
 278 3 |                labai lojant, atsikėlęs ir išėjęs pažiūrėti. Ir pamatęs
 279 3 |         atsikėlęs ir išėjęs pažiūrėti. Ir pamatęs einant Uršulę su
 280 3 |              einant Uršulę su puodeliu ir ryšeliu. Puodelis buvęs
 281 3 |              neturėjusi laiko, o pieną ir mėsą gavusi nuo ponios.~    -
 282 3 |              jokio pieno nei mėsos. Ji ir neprašė.~    - Žinoma, kad
 283 3 |                užbaltinti. O gal vagia ir milždama.~    - Gal būti.
 284 3 |               Už valandėlės nuėjau ten ir aš. Žiūriu, Uršulė su pilna
 285 3 |                  Aišku, kad taip buvo. Ir ką? Galėjai ją sugauti už
 286 3 |            Žinai, Marinia, juk aš taip ir maniau, kad nesugavai. Tačiau
 287 3 |         priedermes, o jei privalo, tai ir gali.~    - Ne! Ne viską
 288 3 |                Marinia, man rodos, kad ir būtumei ją už rankos sugavus,
 289 3 |             labai žalingos namų poniai ir šeimininkei.~    - Žinau,
 290 3 |               tavo švelnumo neatjaučia ir nebrangina. Ne tik neatjaučia,
 291 3 |        nepamatai, nenuvoki, nenumanai, ir galima tave apgaudinėti
 292 3 |                galima tave apgaudinėti ir išnaudoti lig valios.~    -
 293 3 |      pedagogijos priemones - imkim kad ir mūsų vaikus. Bet prastas
 294 3 |          nubausiu, o jei prireiks, tai ir išdablysiu paskutiniais
 295 3 |       išdablysiu paskutiniais žodžiais ir galų gale net per ausį sudrošiu.~    -
 296 3 |             ausį drošiu, - tarė mamatė ir norėjo išeiti iš salono.
 297 3 |            atstojo ne dėl kokių niekų, ir niekas jos neims. Ką gi
 298 3 |        kabinetą, tuojau pašauksiu ją - ir užbaigsime tą dalyką.~    -
 299 3 |            tarnija - tai tavo skyrius, ir tu privalai ja rūpintis
 300 3 |                tu privalai ja rūpintis ir valdyti. O antra - pati
 301 3 |                      Mamatė myli saulę ir šilumą. Sako, kad mūsų krašte
 302 3 |              mūsų krašte esą tiek rūko ir šalčio, kad reikią džiaugtis
 303 3 |             džiaugtis kiekvienu saulės ir šilumos spindulėliu. Tad
 304 3 |                išdykėliai, žiūrėk, ims ir braukterės tau per veidą.
 305 3 |               seniau, kol buvo milžinų ir kitokių nepaprastų daiktų.
 306 3 |               Kitas atskardis, aukštas ir status, visas apaugęs medžiais
 307 3 |                 visas apaugęs medžiais ir krūmais. Susirinko ten įvairiausi
 308 3 |               kokių tik yra Lietuvoje, ir susimaišę, šakomis susipynę,
 309 3 |             varpeliais, žemiau raudoni ir geltoni hiacintų taškai,
 310 3 |                sučiurliuos kokį trilių ir vėl tuojau nutils. Viršum
 311 3 |      įvairiaspalviai drugiai. Krūmuose ir medžiuose čirena šimtai
 312 3 |                 kurių čia, lygiai kaip ir gėlių, viešpatija. Oras
 313 3 |         pamotės skaudinamus našlaičius ir myli mandagius ir paklusnius
 314 3 |           našlaičius ir myli mandagius ir paklusnius vaikus. Ji visų
 315 3 |            paukščių, plaštakių, medžių ir gėlių karalaitė ir liepėja,
 316 3 |              medžių ir gėlių karalaitė ir liepėja, viskas tik laukia
 317 3 |          skrenda jau už devynerių jūrų ir devynių kalnų atnešti aukso
 318 3 |                tuojau įsakys atsiverti ir išberti auksinių pinigų
 319 3 |              vargšei, basai našlaitei. Ir ji pati turi čia būti kame
 320 3 |              žiedelio - su mėlynu rūbu ir auksinių plaukų apsiaustu -
 321 3 |              tyliai, drovėdamos.~    - Ir man rodos, - atsakė jis
 322 3 |                man rodos, - atsakė jis ir ištarė mano giliai paslėptąją
 323 3 |               norėčiau ją sutikti, bet ir bijočiau... Žinai, dėl to
 324 3 |               išgirdome žvangtelėjimą, ir viena lango rutė išlėkė,
 325 3 |                 pasislėpusį už medžio, ir liepė tuojau eiti namo.
 326 3 |                Nika, labai išsigandęs, ir sako užsimerkęs (tur būt,
 327 3 |            prisipažino metęs akmeniuką ir netyčia papuolęs į rutę.~    -
 328 3 |      besikalbėdami, skynėme konvalijas ir nešėme mamatei, kuri, po
 329 3 |                jų snieginius varpelius ir gėrėdamos jų pasakišku grožiu.~    -
 330 3 |           grožiu.~    - Rodos man, kad ir mano ausys gėris konvalijomis, -
 331 3 |           pridėjo auselę prie puokščių ir klausės, pakėlęs aukštyn
 332 3 |         plonute stygele! - tarė mamatė ir pabučiavo tas jo akis, taip
 333 3 |       džiaugsmo, kad ją dievas sutvėrė ir didiems dalykams paskyrė.
 334 3 |            Bežiūrint į ją, ima šypsoti ir žmogaus siela. O nuo tos
 335 3 |              viskas, kas sieloje pikta ir biauru.~    - Kai norėsiu
 336 3 |           tariau. - Pažiūrėsiu į gėles ir imsiu juoktis, ir piktas
 337 3 |                gėles ir imsiu juoktis, ir piktas noras sutirps. Taip,
 338 3 |           tautos svajotojai: aukštesni ir laibesni, švelniomis, šviesiai
 339 3 |         šviesiai geltonomis galvelėmis ir meiliu kvapu - tartum būtų
 340 3 |        atskirto nuo likusiojo pasaulio ir nieko bendro su juo neturinčio.
 341 3 |             užrietusi papurusią uodegą ir priglaudusi prie krūtinės
 342 3 |          Norėjome pabūti dar valandėlę ir dar valandėlę. Bet galų
 343 3 |         sukrypusios apušės joje teaugo ir ištrešę gluosniai rodė pajuodavusį
 344 3 |              Šmulka su savo kromu.~    Ir kaip čia atspėsi? Juk dar
 345 3 |                to sykio per visą žiemą ir pavasarį nematėme Šmulkos
 346 3 |              pavasarį nematėme Šmulkos ir numanėme jį išvažiavus.
 347 3 |                numanėme jį išvažiavus. Ir štai dabar Šmulka besėdįs
 348 3 |       šluostydamasis prakaituotą kaktą ir sunkiai alsuodamas, liesas,
 349 3 |               pratrinta nugara. Sausas ir blankus jo veidas su žila
 350 3 |               jo veidas su žila barzda ir nudribusiais ant skruostų
 351 3 |             Pas Babilono upes sėdėjome ir verkėme..."~    Šmulka išvaikščiodavo
 352 3 |              dvaro, užeidamas pakeliui ir į kaimus, žinojo visų dvarų
 353 3 |               pasveikinimus, o kartais ir laiškus. Atėjęs visuomet
 354 3 |                visuomet būdavo pailsęs ir prašydavo lašelio degtinės.
 355 3 |          taurelę - visados tik vieną - ir užkandęs cukraus kąsneliu,
 356 3 |         cukraus kąsneliu, įgydavo jėgų ir energijos ir imdavo dėstyti
 357 3 |              įgydavo jėgų ir energijos ir imdavo dėstyti kromą. Mamatė
 358 3 |                vai! Melnyčia vis sukas ir sukas, aš mislijau, kad
 359 3 |           mijgoti, nė dijną atsilsėti. Ir dar aš negalėjau būti per
 360 3 |            dūmus. Fabriks unt fabrika, ir visi rūksta, nieka nematyti,
 361 3 |         biliotą nupirksma." Ot, Šmulka ir sugrįža, ir Šmulka vėl vaikščio
 362 3 |                 Ot, Šmulka ir sugrįža, ir Šmulka vėl vaikščio su kromeliu.~    -
 363 3 |            vaikščio su kromeliu.~    - Ir neskaudu buvo palikti vaikus?
 364 3 |          Šmulka pasilenkė prie mamatės ir tyliai tarė:~    - Seni
 365 3 |            paveizėsu į pijvas - žalias ir margas; niekur dūmų, visur
 366 3 |               niekur dūmų, visur gražu ir linksma.~    - Vargšas Šmulkelis, -
 367 3 |           paded unt širdijs.~    - Bus ir medaus, - prasijuokė mamatė. -
 368 3 |                 Jis esąs doras žydelis ir juk negalįs tikėti visomis
 369 3 |           visomis talmudo kvailystėmis ir laukti dar mesijos.~    -
 370 3 |                 nusijuokė tėvelis.~    Ir vis erzino imsiąs jį versti.
 371 3 |               erzino imsiąs jį versti. Ir, tur būt, Šmulka sutiksiąs,
 372 3 |              versti? Aš žina, kad ponc ir tap pirks nuo Šmulkos. Ponc
 373 3 |           Šmulkos. Ponc yr tikras ponc ir doud uždirbti bėdnam žydeliu.~   
 374 3 |                 sudėtos ant kita kitos ir įkištos į paprastą juodą
 375 3 |       bežiūrėdama, atsiminiau vengrus, ir gailestis suspaudė man širdį.~    -
 376 3 |          peiliuką popieriui piaustyti. Ir vakare, niekam nematant,
 377 3 |                 tu nežūsi! Jei tu, tai ir aš, - tariau, ir mano ašaros
 378 3 |               tu, tai ir aš, - tariau, ir mano ašaros nukrito ant
 379 3 |        tebebūdamas, turi kitus gelbėti ir pats valdytis, - sako dažnai
 380 3 |                sako dažnai mamatė.~    Ir Nika jau rengias. Neseniai
 381 3 |          kaktuos, atsiriemįs į tvuorą, ir stuov. Vo Jonelis tuojau,
 382 3 |                anuo, kad ims bučiuoti. Ir būk tu mun tuoks kuntrus,
 383 3 |        aušindamas, o brikoje sėdi Nika ir Juozukas Žvirbliukas. Juozapas,
 384 3 |               upę, užkliudė už akmens, ir brika apvirto. Gilu ten
 385 3 |              apvirto. Gilu ten nebuvo, ir Nika, greitai išsikapanojęs,
 386 3 |        riteriškų rūbų, nutarė tėvelis. Ir atvežė Nikai gražią ulono
 387 3 |                mėlyną su žydra krūtine ir apikakle, su sidabro sagutėmis
 388 3 |         apikakle, su sidabro sagutėmis ir epoletais. Be to, dar aukštą
 389 3 |            blizgius batus su pentinais ir kardelį. Pasipuošė Nika
 390 3 |                kardelį. Pasipuošė Nika ir rimtai vaikščioja po kambarius,
 391 3 |       kambarius, pentinais žvangėdamas ir į visus veidrodžius žiūrėdamas,
 392 3 |                 Vaikščiojo, vaikščiojo ir ūmai pražuvo. Niekas nematė,
 393 3 |               savo generolišku munduru ir kad kunigėlis atsiuntęs
 394 3 |           tėvelis žiauriai jį sudraudė ir paskyrė bausmę - visą rytdieną
 395 3 |               esą, stipriau nenubaustų ir nelieptų dar ir gulėti.
 396 3 |             nenubaustų ir nelieptų dar ir gulėti. Čia Nikos susirūpinimas
 397 3 |                vaistų, kad nesusirgtų, ir liūdnai paklausė, kodėl
 398 3 |             nesąs vertas būti riteriu. Ir galų gale mamatė dar gavo
 399 3 |          šaukdami: "Oto zei! Oto zei!" Ir pagalios pats klebonas liepęs
 400 3 |                 iš visų pusių žiūrėjęs ir grožėjęsis.~    Ne mažiau
 401 3 |         pagauta dvasia stebėjomės į jį ir mudu su Joneliu. Ir, nepaisant
 402 3 |               į jį ir mudu su Joneliu. Ir, nepaisant visos jo kaltės
 403 3 |              nepaisant visos jo kaltės ir patiekto nerimo, mintis,
 404 3 |                tavęs, riterėli, darbas ir vargas, nežinomas namie.
 405 3 |               vargas, nežinomas namie. Ir riteriškai tu rengies į
 406 3 |       lakštelis ~    Stoju į gimnaziją ir, nors nežinia kas, nepriimsiu
 407 3 |              nepriimsiu pravoslavijos. Ir stengsiuosi būti visiems
 408 3 |               paguoda, o ypač tėveliui ir mamatei. ~    ~    Sapnas
 409 3 |               Jau riterėlis pasaulyje, ir mes čia, namie, pasiilgę
 410 3 |               mes čia, namie, pasiilgę ir džiaugsmingi laukiame jo
 411 3 |         nemėgstąs rašyti, ima plunksną ir seną, suglemžtą konvertą
 412 3 |               seną, suglemžtą konvertą ir bando išlieti savo jausmus. ~   
 413 3 |             Nika, o Janekas džiaugiasi ir laukia. Sėdėjo prie rašomojo
 414 3 |           rašomojo stalo vienmarškinis ir rašė šiuos žodžius… ~   
 415 4 |               Joneliui jie dar nerūpi, ir jis, apžiūrėjęs "Przyjaciel
 416 4 |             jaunąjį kunigėlį. Mėgstame ir kleboną, nes juokina mus
 417 4 |             nes juokina mus jo lėtumas ir originalus įdomių anekdotų
 418 4 |               kunigėlis.~    - Sveikas ir linksmas kaip ridikas, -
 419 4 |           kleboną besėdintį prieangyje ir bedisputuojantį su tėveliu
 420 4 |            monotoniu, nosiniu balsu. - Ir nepajusime, kaip kada nors
 421 4 |                kada nors vokiečiai ims ir užpuls mus.~    - Ir gaus
 422 4 |               ims ir užpuls mus.~    - Ir gaus į kailį, - tarė tėvelis.~    -
 423 4 |           kojomis. Tik kojas pamušti - ir milžinas pavirs, pavirs.~    -
 424 4 |                deszczu pod rynnę".~    Ir tėvelis ėmė išrodinėti,
 425 4 |             Pasauly nėra nieko amžino. Ir mums gal dar lemta vėl vaidinti
 426 4 |              mus užkrėtė savo netvarka ir įtraukė drauge į pražūtį.
 427 4 |                su baltarusiais, nes jų ir būdas panašus į lietuvių.
 428 4 |               straszne blagiery.~    - Ir kaip keista: taip, rodos,
 429 4 |                Susieisi su koroniažu - ir tuojau jauti, kad jis tau
 430 4 |     Mickevičius, Kosciuška, Kraševskis ir kiti - vis lietuviai ir
 431 4 |                ir kiti - vis lietuviai ir baltarusiai. O visi tie
 432 4 |            pauostė tabokos, sučiaudėjo ir nusišluostė nosį su didele,
 433 4 |             kombinacijas. Labai storas ir nutukęs, didelio, apskrito,
 434 4 |              visados patenkintas savim ir visu pasauliu. Apsivilkęs
 435 4 |              nupirkęs ją už 20 kapeikų ir dėvįs jau 10 metų, o kadangi
 436 4 |            išleisti, pinigus išleisti. Ir juk nuolat sakau: "Szan?
 437 4 |               grosz!" Nieko nepadarau, ir gana, nieko nepadarau. Na,
 438 4 |       pasiklosi, taip išmiegosi.~    - Ir gerai, kad nėra prisirišęs
 439 4 |               žmonos, nei vaikų.~    - Ir aš neturiu nei žmonos, nei
 440 4 |             Juozapas, labai nusiminęs, ir sako, kad nesą nei arklio,
 441 4 |              tolo:~    - Klebonai, yra ir vagis, ir juodukas!~   
 442 4 |                Klebonai, yra ir vagis, ir juodukas!~    Ir papasakojo,
 443 4 |                vagis, ir juodukas!~    Ir papasakojo, kad, neradęs
 444 4 |                ėmęs ieškoti vežiminėje ir radęs arklį, įėjusį į peludę.
 445 4 |        nusijuokęs tarė:~    - Štai tau ir vagis! Štai tau ir vagis. ~   
 446 4 |            Štai tau ir vagis! Štai tau ir vagis. ~    Tuo tarpu privažiavo
 447 4 |                tarpu privažiavo brika, ir išlipo iš jos ponas Narmantas.~    -
 448 4 |             Klebonui jis labai patiko, ir jis nusprendė, kad ir jam
 449 4 |          patiko, ir jis nusprendė, kad ir jam toks vežimas praverstų.
 450 4 |              velosipedu - toks malonus ir sveikas judesys. Neklausydamas
 451 4 |      pasidirbdino iš medžio velosipedą ir davė mūsų kalviui apkaustyti.
 452 4 |                liepė jį mesti į kerčią ir nemėgo apie jį kalbėti.
 453 4 |              ponas Narmantas nesiliovė ir tarė dar sykį:~    - Atvažiavau
 454 4 |           Reikia krikščioniškai leisti ir kitiems juo naudotis.~    -
 455 4 |             nevirstų, pakinkyti arklį, ir atsisėdęs tevažiuoja, mindamas
 456 4 |                mamatė prašyti arbatai, ir, išgirdusi tėvelio žodžius,
 457 4 |                    Užsigauk, klebonai, ir supyk nors kartą, tai tie
 458 4 |            ponas Narmantas. - Jei taip ir darai, tai bent nepasakok
 459 4 |                bet pats galiu apsieiti ir be cukraus, ir be cukraus, -
 460 4 |                apsieiti ir be cukraus, ir be cukraus, - atsakė klebonas
 461 4 |             cukraus, - atsakė klebonas ir, išėmęs iš burnos kažkokį
 462 4 |               išsidrožiau liepos dantį ir įstatau. O valgydamas išimu,
 463 4 |              dėl to, - atsakė klebonas ir, pridėjęs prie lūpų sulenktą
 464 4 |             balsu.~    Ponas Narmantas ir klebonas visados erzina
 465 4 |              dvidešimt penkis rublius, ir nuo tos dienos kortų nė
 466 4 |               man rodos, nekenktų, kad ir pats su manim patrimituotumei.
 467 4 |        sustojom pasiganyti Balnugarėje ir, kaip tyčiomis, dievas atnešė
 468 4 |         tyčiomis, dievas atnešė tuojau ir Bilevičių? Ir, užuot atsilsėję
 469 4 |            atnešė tuojau ir Bilevičių? Ir, užuot atsilsėję porą valandų,
 470 4 |        klebonas smarkiai sujudo kėdėje ir, mušdamas su kumštim per
 471 4 |               Narmantas nutilo. Tylėjo ir kiti. Rados labai nejauku.
 472 4 |         pasakojęs jau kažin kiek sykių ir vis tais pačiais žodžiais
 473 4 |              vis tais pačiais žodžiais ir su ta pačia intonacija,
 474 4 |            ponia, mokytoja, dvi paneli ir aš. Tik ūmai žiūrim - iš
 475 4 |           beišlendanti gyvatė, gyvatė, ir, raitydamos ore, lekia tiesiai
 476 4 |                 ji įlindo į kitą kampą ir pražuvo, ir pražuvo. Dar
 477 4 |               į kitą kampą ir pražuvo, ir pražuvo. Dar valandėlę tylėjome
 478 4 |                tą anekdotą ar sapnavęs ir įsivaizdavai pats matęs.
 479 4 |               tą vieną gyvatę, bet dar ir aitvarą, ir aš laukiu pasakojant
 480 4 |            gyvatę, bet dar ir aitvarą, ir aš laukiu pasakojant ir
 481 4 |                ir aš laukiu pasakojant ir apie tą antrąjį nuostabų
 482 4 |             Bet visi kelias nuo stalo, ir klebonas tuojau eina namo.~    -
 483 4 |   neperskaičiau kaip reikiant.~    Bet ir ponas Narmantas šiandien
 484 4 |                 kad tai pasišventimas, ir net sunkus, nes tėvelis,
 485 4 |          žinoma, tenka mamatei, nemaža ir ponui Kazlauskiui.~    -
 486 4 |             kunigėlis lošia geriausiai ir tėvelis jo privengia, tai
 487 4 |          gadinies. Geriau nelošti.~    Ir eina į savo kambarį.~   
 488 4 |                 eina į mamatės kambarį ir netrukus parsiveda mamatę
 489 4 |        netrukus parsiveda mamatę atgal ir sodina į vietą. Vistas eina
 490 4 |         Pasiilgusi žemė skęsta ašarose ir dreba nuo šalčio, jos neglamonėjama.
 491 4 |               kad lytaus labai reikėję ir kad po jo viskas imsią vešliau
 492 4 |             viskas imsią vešliau augti ir gražiai žydėti. Tėvelio
 493 4 |       šeimyninę paskaityti, papasakoti ir sąsiuvinių pasiveizėti.
 494 4 |                atėjo Munkus su skripka ir Zykas su kontrabasu ir,
 495 4 |         skripka ir Zykas su kontrabasu ir, susėdusiu pasienyje, ėmė
 496 4 |          smičiais. Šokėjai eina prūsą, ir mudu su Nika, nesitenkindami
 497 4 |            barškiname pagaliu į pagalį ir dainuojame: ~    Prūsa,
 498 4 |             jau pasinėrę brėkyje. Vėsu ir drėgna. Mamatė liepia man
 499 4 |              drėgna. Mamatė liepia man ir Nikai atnešti malkų iš virtuvės
 500 4 |              atnešti malkų iš virtuvės ir kuria ugnį židinyje. Matau,