Part

  1 1 |      visas gėlėmis apibertas. Ant jo kranto auga gluosnis, kurio
  2 1 |          alėjos, pamačiau antrame jo gale mamatę. Ėjo man priešais,
  3 1 |            tarė:~    - Puoniteli, jo mylestieni, juk tur būti
  4 1 |       susimes spiečius ir atsiras jo savininkas, tai tuodu žmogu
  5 1 |         langu staliukas, o viršum jo būrys paukštelių, judančių
  6 2 |          į mūsų kalnelį. Auga ant jo keli ąžuolai ir riogso trys
  7 2 |         ir taip gražu žiūrėti nuo jo toli toli į visas puses.
  8 2 |         didelėmis vinimis perdūrė jo meilingas rankeles ir eiklias
  9 3 |    melodijų, sklindančių iš vieno jo kampo. Ten groja mamatė.
 10 3 |           uodo birbimą. Bet dabar jo visai negirdėti. Griežia
 11 3 |        byrėti greiti pasažai - ir jo piršteliai skubiai laksto,
 12 3 |           jaunų spalvų užtiesalą. Jo žaliame dugne balti beržų
 13 3 |        ant kurio mes stovime. Ant jo įžulnių šonų medžiai nėra
 14 3 |          tik Nikos nėra. Nusiuntė jo ieškoti. Anė rado jį sodne,
 15 3 |            kad "neišskaitytumėme" jo meluojant; mat, neseniai
 16 3 |   meluojant, nes tai esą parašyta jo akyse):~    - O ar aš? O
 17 3 |           mamatė ir pabučiavo tas jo akis, taip pat kažkokias
 18 3 |        darome... Bet kad nematome jo tada.~    - Užtat jaučiate, -
 19 3 |         nugara. Sausas ir blankus jo veidas su žila barzda ir
 20 3 |     atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose akyse
 21 3 |        kur dingo. Padavė pietus - jo nėra. Anė nuėjo ieškoti
 22 3 |         buvęs, bet tuojau išėjęs. Jo kailinėliai kabo priemenėje.
 23 3 |        guosti. Norėdama nukreipti jo mintis nuo nusikaltimo,
 24 3 |      Joneliu. Ir, nepaisant visos jo kaltės ir patiekto nerimo,
 25 3 |          ir džiaugsmingi laukiame jo parvažiuojant Kalėdoms.
 26 4 |          kleboną, nes juokina mus jo lėtumas ir originalus įdomių
 27 4 |          rankų, nuvedėm į arklidę jo aplankyti.~    Sugrįžę radome
 28 4 |            paklausė. - Atvažiavau jo pažiūrėti.~    Visi ėmė
 29 4 |       lošia geriausiai ir tėvelis jo privengia, tai jis kenčia
 30 4 |           labai reikėję ir kad po jo viskas imsią vešliau augti
 31 4 |          nėra namie. Ir nesitikiu jo šiandien sugrįšiant dėl
 32 4 |        jis visai į jas nežiūrėjo. Jo gražios mėlynos akys vis
 33 5 |           kad perdėm buvo girdėti jo garsus juokas. Užtat ordinarininkai
 34 5 |      visas trejetas rioglinamės į jo vežimėlį, sėsdamies šalia
 35 5 |         vežimėlį, sėsdamies šalia jo ir ant skrynelės su šventaisiais.
 36 5 |      šluosto, valo, nesiliaudamas jo šnekinęs.~    - Sakaleli
 37 5 |          raudoną slibiną. O šalia jo išsigandusi, rankeles sudėjusi,
 38 5 |          gyventi. Lyg vanduo teka jo iškalba, o klausytojai klausos,
 39 5 | klausytojai klausos, įbedę akis į jo lūpas, ir šnibžda kits kitam:~    -
 40 5 |     arbatą, ateina virėja prašyti jo prie vakarienės, kuriai
 41 5 |    Levanardai atvažiavus, visados jo klausia, kodėl jis nevedąs,
 42 5 |           pražilęs, paskui niekas jo nebenorėsiąs. Perša jam
 43 6 |      kambarys greta valgomojo, ir jo durys pravertos, tad mes
 44 6 |     reikalo nesijaudintų, liepė į jo vietą arklidėje pastatyti
 45 6 |          šaukia vežėją ir klausia jo nuomonės apie važiavimą.~    -
 46 6 |        jam pas mus, mamatė padeda jo kambaryje dėžutę lyg iš
 47 6 |           Kaip puikiai raudonuoja jo deimantinėmis sagomis užsegtas
 48 6 |           savo bičiulio, knygų su jo paties parašais, dažnai
 49 6 |          drauge su juo po saloną, jo pasakojimų apie užjūrių
 50 7 |                 Tai kodėl eini už jo, Paulinėle?~    - Te! Durnas
 51 7 |                O tu negalvok apie jo bjaurumą, bet apie jo kišenę.~    -
 52 7 |        apie jo bjaurumą, bet apie jo kišenę.~    - Priprasi,
 53 7 |  bjauriesi juo ir eini tiktai dėl jo turto.~    Panelė Paulina
 54 7 |         segioti, priėjo jaunasis. Jo raudonas veidas buvo tvinte
 55 7 |          puikiai galėjome gėrėtis jo vaidinimu. Atsisėdęs už
 56 8 |         nei mamatės rūpestis, kad jo įsakymai būtų pildomi, nei
 57 9 |       kalnelyje, stovėjo Kristus. Jo ilgas rūbas buvo kažkokio
 58 9 |           leidos jie po vieną ant jo ištiesto kairiojo delno,
 59 9 |         lyg brangieji akmens. O į jo vietą tuojau tūpės kitas
 60 9 |      Kristaus žvilgesį, tebematau jo dievišką šypseną ir ilgai
 61 9 |         atrodytų žiaurus, kad ant jo griežtų lūpų nežydėtų dažnai
 62 9 |           iš karto atskleidžianti jo balandišką sielą.~    Pasakojo
 63 9 |      nepaisant technikos menkumo, jo statulėlėse yra kažko, kas
 64 9 |    primena primityvus.~    Ir tas jo kristališkumas. Tikras "
 65 9 |         vaikas. Mamunėlė atima iš jo tuojau visus gautus už statulėles
 66 9 |         jei ta mamunėlė mirs pirm jo? Vesti jis neapsives, nes
 67 9 |          Vesti jis neapsives, nes jo filosofija jam neleidžia.
 68 9 |        uriadnikai gali uždėti ant jo savo geležinę leteną. Ir
 69 10|          imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi aukščiau
 70 10|           kultūrų turtai, renkami jo iš visur, turi lyg grūdai
 71 10|     svarstyklių lėkštę ir kad tas jo žemės gyvenimas tėra vien
 72 10|         žemės gyvenimas tėra vien jo būvio vienas momentas, -
 73 10|           senajam Jakštui. Niekas jo kapu nesirūpina.~    Mėgstu
 74 11|     ciocia. Paskui ėmė klausinėti jo pačios, visų vaikų vardus,
 75 11|           gudrybėmis teišgauna iš jo pinigų, o kartais net ir
 76 11|       kartais net ir pati imas iš jo stalčiaus, pasinaudodama
 77 11|            aš bevelyčiau visiškai jo neturėjus. Ir kam gi visa
 78 11|   pasislepia, kad niekur negalima jo rasti. Apskritai sakant,
 79 11|          aukso širdies, neapleisi jo.~    Tėvelis iš pradžios
 80 12|        Karusia guviai priėjo prie jo, tiesdama rankas.~    -
 81 12|          tik vargšei stirnai, nuo jo kritusiai. Gali mane pasveikinti:
 82 12|           per kelis žingsnius nuo jo. Žiūriu, eina ožys. Duodu
 83 12|          puse sekundės pirmesnis. Jo šovinį radau medyje, per
 84 12|       binoklius, sakydama, kad iš jo kailio padarysianti kilimėlį,
 85 12|           nes virti tarnams būtų, jo nuomone, begalinis virėjo
 86 12|    pažeminimas, prie kurio niekas jo nebūtų privertęs.~    Nutildęs
 87 12|      žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~    -
 88 12|         ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~    - Taigi. Žinau
 89 12|         užsiimti. Pagaliau tai ne jo darbas. Tam yra motina.
 90 13|    teikitės paaiškinti, kokia yra jo priežastis. Tai įdomus psichologijos
 91 13|     panelių būrelis, - ir aš prie jo priklausiau, - kurios nutarė
 92 13|      žemaitiškas laikraštis. Visi jo bendradarbiai, žinoma, kilę
 93 13|       dorinė pareiga mokyti vaiką jo gimtąja kalba. Kitaip nesiskirtume
 94 13|        kai kalbėjo apie politiką. Jo sūnūs turėjo Peterburge
 95 13|          pań! - tarė ciocia, prie jo priėjus.~    - Nie przyszło
 96 14|         gražiąją lytį, bet maniau jo tą jausmą pasireiškiant
 97 14|        laimės valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. Jei
 98 14|     ūkininkas - kaži kas atėmė iš jo tą gyvenimą neteisingu būdu.
 99 14|         vienas kaip pirštas; visa jo draugija - gauta nuo manęs
100 14|           Tačiau nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio.
101 14|           ir visus artimuosius iš jo atėmė. Tylios ašaros rieda
102 14|       veidą pasakojant, kaip mirė jo mylimoji duktė Marcelė.~    "
103 14|       lapų auksiniu kilimu, o ant jo šen ir ten raudonuoja purpuriniai
104 14|   kambario, būtų sakę, kad tai ne jo darbas. Puikus egzempliorius