Part

  1 1 |            Įėjus į taką, einantį nuo alėjos, pamačiau antrame
  2 1 |      baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės. Jai taip einant,
  3 1 |      rožių siela.~    Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito,
  4 1 | prisiversdama atitraukė žvilgesį nuo tų tolybių ir pažiūrėjo
  5 1 | pintinėlę.~    Pašokau per mastą nuo žemės iš to džiaugsmo.~    -
  6 1 |     ajerais išbarstyta. Tur būt, nuo tų ajerų ir nuo ryšulių
  7 1 |         Tur būt, nuo tų ajerų ir nuo ryšulių žolių, prikabinėtų
  8 2 |           Mano mintys atsitraukė nuo baisių mirties paveikslų
  9 2 |    nutariau, kad, kiek galėdama, nuo jos nesiskirsiu. ~* * * ~   
 10 2 |      amžiui.~    - Dijvi sauguok nuo tuokiuos nelaimis. Tat mat
 11 2 |      plaukus. Onelė atėmė kumštį nuo vienos akies, paskui nuo
 12 2 |         nuo vienos akies, paskui nuo antros, žvilgterėjo skersomis
 13 2 |   kryžiai, ir taip gražu žiūrėti nuo jo toli toli į visas puses.
 14 2 |          tą ligą esant, tur būt, nuo ilgo gulėjimo, jis, mamatei
 15 2 |         Bet tie žodžiai atsimuša nuo jos kaip žirniai nuo sienos.
 16 2 |    atsimuša nuo jos kaip žirniai nuo sienos. Ji net nesijaučia
 17 2 |        padeda bobutei nusileisti nuo kalno. Visą kelią mamatė
 18 3 |             Taip vandenio lašas, nuo gimtinės jūros atskirtas,~   
 19 3 |         galvą, tartum nukrėsdama nuo jos kažkokias mintis, ir
 20 3 |      taip aukštai aukštai pakilę nuo žemės klonių...~    Į saloną
 21 3 |          sako, kad nupiaustinėta nuo porcijų. Paklausta Kazimiero,
 22 3 |           o pieną ir mėsą gavusi nuo ponios.~    - Nedaviau jai
 23 3 |       meluoja. Matyt, mėsą vagia nuo porcijų, o pieno atsipila
 24 3 |         į būrį, bet stovi toliau nuo kits kito, gėrėdamies tuo,
 25 3 |          atnešti aukso obuoliuko nuo gyvybės medžio kokiai nors
 26 3 |      šypsoti ir žmogaus siela. O nuo tos šypsenos, kaip ledas
 27 3 |         tos šypsenos, kaip ledas nuo saulės, nyksta viskas, kas
 28 3 |          aukštyn, kuo toliausiai nuo žemės. Žiūrėkit, kaip jų
 29 3 |       pasaulėlio, visai atskirto nuo likusiojo pasaulio ir nieko
 30 3 |     čirendami, voverėlė stebėjos nuo medžio šakos, užrietusi
 31 3 |          pasilikusiam ant stogo. Nuo to sykio per visą žiemą
 32 3 |      tris Žemaitijos apskričius, nuo dvaro lig dvaro, užeidamas
 33 3 |      žina, kad ponc ir tap pirks nuo Šmulkos. Ponc yr tikras
 34 3 |   Riteris nusimanė neišsisuksiąs nuo barsenos, todėl įėjo į kambarį
 35 3 |     Norėdama nukreipti jo mintis nuo nusikaltimo, prašė papasakoti,
 36 3 |     žodžius… ~    O brangiosios, nuo senatvės pageltusios kortelės.~
 37 4 |     užsikariavęs kunigėlis, ypač nuo to laiko, kaip nupirko mums
 38 4 |       Juodu yra seni prieteliai, nuo pat to laiko, kai klebonas
 39 4 |     dvidešimt penkis rublius, ir nuo tos dienos kortų nė į rankas
 40 4 |     mašinaliai pasitraukėme kiek nuo stalo, kad gyvatė mums už
 41 4 |          dalyką. Bet visi kelias nuo stalo, ir klebonas tuojau
 42 4 |        debesų skaros atskyrė mus nuo jos. Pasiilgusi žemė skęsta
 43 4 |          skęsta ašarose ir dreba nuo šalčio, jos neglamonėjama.
 44 4 |          Nubėgome pas langą. Bet nuo prieangio važiavo nepažįstamas
 45 4 |          akis, tartum pailsusias nuo žiūrėjimo. Bet tuojau atsimerkęs
 46 4 |       jau ne taip baugu. Nulipus nuo prieangio laiptų, matau
 47 5 |    karšta, saulėta; valandėlėmis nuo vakarų pusės dvelkė švelnutis
 48 5 |         sustabdė arklį ir nulipo nuo savo aukštos sėdynės. Tuojau
 49 5 |     lovelė, o po pijtų ir netoli nuo lovelės tenueina.~    Taip
 50 6 |         vesti mūsų į daržus, kur nuo pavasario lig rudens ji
 51 6 |         Pilkšis akimirksniu šoka nuo lovos jai ant peties ir
 52 6 |          visą štuką. Pareikalavo nuo manęs didelio sėtinio, vystyklų,
 53 6 |       ponas Šemeta, paėmęs vaiką nuo auklės, supa ant rankų.~    -
 54 6 |        bočelis neatskyrė sėtinio nuo mamatės!~    - Vargšas,
 55 6 |     mamatę, - argi dievas atimtų nuo jos dar ir akis? Ne, nepadarys
 56 6 |          bočelis ir neramus eina nuo vieno lango pas kitą, paskui
 57 6 |        ją studijuoti nuodugniai, nuo pat sanskrito.~    Tuo tarpu
 58 6 |          maldaknygę pageltusiais nuo senatvės lapeliais ir grįžta
 59 7 |            Tokį dvarą tur paėmęs nuo grafo ant rendos, o juk
 60 7 |     mamatė, - geriau pasišalinti nuo pat altoriaus, negu prikalti
 61 7 |         nulėkusi per šimtą mylių nuo tų šnekančių moterų ir visų
 62 7 | manieromis, nei kalba nesiskirti nuo visos draugijos ir taip
 63 8 |     šokęs daugiausia per žingsnį nuo tos vietos, kurioje pradėjo.
 64 8 |         tų savo žodžių, pašokusi nuo kanapos, nubėgau pas mamatę.~   
 65 8 |   vokiškai. Bet susipratę numetė nuo savęs vokiečių kailį ir
 66 9 |         vergė ir moku atsisakyti nuo daugelio daugelio daiktų, -
 67 9 |     daiktų. Kaip čia sutaikinti? Nuo žmonos reikalauja su galva
 68 9 |        tuos gyvuosius, kylančius nuo viešpaties delno.~    Bet
 69 9 |       dabar: kuo skiriasi sapnas nuo tikrenybės? Sapno nuotykius
 70 9 |       tais, kurie, slapstydamies nuo gesintojų galios, jas rašė,
 71 9 |         lemta jam taip laimingai nuo jų išsisukinėti, kaip lig
 72 10|        amžių nuriedėjo amžinybėn nuo to laiko, kaip tie žodžiai
 73 10|       duonos kąsnelio, pradedant nuo pat mažens, kai vaikas auštant
 74 10|    nenušluosčiusios prakaituotos nuo darbo kaktos? ~    Karusia
 75 11|        dėmesį į save, atgręžė jį nuo svečių. Aš - vyresnė ir
 76 11|          Žinoma, kad ciocia.~    Nuo tos valandos Jonelis tapo
 77 11|    elgias per poterius, tai bėga nuo ciocios, tai nenori pasikalbėti,
 78 11|        jis grūmoja ne tavo vyrui nuo kitų, bet kitiems nuo tavo
 79 11|      vyrui nuo kitų, bet kitiems nuo tavo vyro, nes, taikindamas
 80 11|     šautuvą. Kieme, sidabriniame nuo rasos, stovėjo pakinkyti
 81 12|   voratinklių apsiaustu gobdamos nuo smalsių ir įžūlių akių.
 82 12|        ir tušti pilkuoja laukai, nuo medžių tyliai krinta geltoni
 83 12|        man, tik vargšei stirnai, nuo jo kritusiai. Gali mane
 84 12|     stovėjau per kelis žingsnius nuo jo. Žiūriu, eina ožys. Duodu
 85 12|       per kelis žingsnius į šalį nuo stirnos.~    - Komedijos!
 86 12|    nuobodu ir seniai žinoma. Bet nuo šios dienos sutinku su seneliu
 87 12|    saldainių, ciocia Karusia dar nuo savęs pridėjo pinigų, kad
 88 12|        Argi nesi dar to girdėjus nuo mamos?~    - Nebuvo dar
 89 12|        žaibu pralėkė šypsena, ir nuo jos sutirpo mano išgąstis.~    -
 90 12|         žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~    -
 91 12|    pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.~    - Taigi. Žinau
 92 13|  Aleksandrienė beveik nesišalino nuo ciocios Karusios. Kalbėjo
 93 13|       Karolinos malonė nusigręžė nuo tavęs, Marynia, - tarė ponia
 94 13|        dėdė Boleś, pasiliuosavęs nuo kortų, ir, atsisėdęs prie
 95 13|       kalba. Kitaip nesiskirtume nuo rusų, - tarė mamatė.~    -
 96 13|          savo kailio paliuosuoja nuo pareigų ėjimo?~    - Čia
 97 14|  donkichotiškumas. Nugręžus akis nuo kai kurių juokingų pusių,
 98 14|         visa jo draugija - gauta nuo manęs višta ir iš kažin
 99 14|    apsiverkę...~    Ašaros krint nuo šakų, ~    sunkias į motiną
100 14|       išskėtęs sparnus,~    kyla nuo žemės aukštyn Ilgesys.~   
101 14|        mylinti rankelė nuvarė jį nuo manęs.~    Po pietų, kai
102 14|     tokio, kaip reikia, pamokslo nuo ciocios ir priekaištų, kad
103 14|         labai iškilni puota, nes nuo svečių buvo likę visokių