Part

  1 1 |              baltą rožę, ir glaudžiu prie žiedo karštą kaktą... Motin
  2 1 |            Meilingai glaudžia sodnas prie plačios krūtinės tvenkinį
  3 1 |             rožės.~    Nuėjome pirma prie vadinamųjų mano rožių -
  4 1 |         Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito, lytėjo rožes savo
  5 1 |            rožes ir prisisegęs vieną prie savo balto švarko atvarto,
  6 1 |          nuteisti.~    Spūdis priėjo prie mamatės ir, bučiuodamas
  7 1 |             pirmas šypsodamas priėjo prie tėvelio ir, bučiuodamas
  8 1 |         ištarą, negu priversti chamą prie teisybės. ~* * * ~    -
  9 1 |       didelis žalių koklių pečius, o prie pečiaus visados sėdi bobutė
 10 1 |           būti? Vis tik sėdi ir sėdi prie to pečiaus, - tarė Nika.~    -
 11 2 |          Metus knygą, prisiglaudžiau prie mamatės verkdama.~    Mamatė
 12 2 |          tartum norėdamas priglausti prie širdelės visą pasaulį. Aš
 13 2 |              lempelės. Ir jį prikalė prie kryžiaus. Baisiomis, didelėmis
 14 3 |           stengdamasis prisitaikinti prie mamatės muzikos: kai mamatė
 15 3 |         tėvelis ir atitraukia mamatę prie kažkokių ūkio klausimų.
 16 3 |        mamatė galėjo ilgiau pasėdėti prie pianino. Malonu man, tai
 17 3 |      atsitinka tokių subtilių vaikų, prie kurių reikia taikinti labai
 18 3 |          Taigi pakeisime: ji teeinie prie darbo, o į jos vietą - Marcelė,
 19 3 |          neiškenti nepriglaudus lūpų prie jų aksominių galvelių...
 20 3 |            nuostabų kvapą, glausdama prie lūpų jų snieginius varpelius
 21 3 |                   O Nika, pasilenkęs prie mamatės kelių, pridėjo auselę
 22 3 |        mamatės kelių, pridėjo auselę prie puokščių ir klausės, pakėlęs
 23 3 |      papurusią uodegą ir priglaudusi prie krūtinės savo mitrias kojeles -
 24 3 |             kas. Bet vis nevyko. Tik prie pat namų mūsų smalsumas
 25 3 |      pasakysiu.~    Šmulka pasilenkė prie mamatės ir tyliai tarė:~    -
 26 3 |               tas jau iš anksto turi prie to rengtis. Mažas tebebūdamas,
 27 3 |           Pagrobęs draugą, traukė jį prie kranto, kol Juozapas atbėgo
 28 3 |         džiaugiasi ir laukia. Sėdėjo prie rašomojo stalo vienmarškinis
 29 4 |           gerai, kad nėra prisirišęs prie menkos mamonos, - atsiliepė
 30 4 |         atsakė klebonas ir, pridėjęs prie lūpų sulenktą vamzdžiu ranką,
 31 4 |       valandų, išsėdėjome visą naktį prie žaliojo staliuko?~    -
 32 4 |          džiaugės negausianti sėdėti prie visto. Tačiau tas džiaugsmas
 33 4 |              su mamate, prisiglaudus prie jos brangių kelių! Tegu
 34 4 |           Mamatės prašomas, atsisėdo prie pianino ir, pats sau akompanuodamas,
 35 4 |             ir tyliai šūkterėjo, man prie jos pribėgus.~    - Tai
 36 5 |             žemė, prisidėkime ir mes prie to džiaugsmingo choro.~   
 37 5 |                 Iš tolo jau pamatėme prie kupstelio baltuojant tėvelio
 38 5 |        apsižadėjęs prikalti smūtkelį prie seno ąžuolo pakelyje ir
 39 5 |               sklandžiai taikindamas prie žmogaus gyvenimo ir nurodydamas,
 40 5 |             ateina virėja prašyti jo prie vakarienės, kuriai išvirusi
 41 6 |         priėjęs mosuoja su ranka jam prie pat snukio.~    - Atskrido
 42 6 |               Atskrido vapsva šuniui prie nosies, bzz... bzz...~    -
 43 6 |                Atskrido šarka šuniui prie akies, - ir dėdė kutena
 44 6 |          šoną.~    Atlekia dar varna prie uodegos ir musė prie ausies,
 45 6 |           varna prie uodegos ir musė prie ausies, Karo vis guli lyg
 46 6 |           ant pečių ir bekišąs snukį prie jos veido. Tad nebėra jai
 47 6 |            patenkinti, o pats grįžta prie knygų.~    Knygų bočelis
 48 6 |        neturi jokios pretenzijos nei prie tėvelio, nei prie vežėjo.
 49 6 |    pretenzijos nei prie tėvelio, nei prie vežėjo. Tėvelis aiškina
 50 6 |              kartus, artinas atbulas prie stalo ir užsimerkęs siekia
 51 6 |            sėdas ant kėdelės čia pat prie durų, sunėrus blankias rankas
 52 7 |             nemoka. Kaip sakoma: nei prie pečio, nei prie svečio.~    -
 53 7 |          sakoma: nei prie pečio, nei prie svečio.~    - Tai kodėl
 54 7 |            Tikėk manimi Paulinka. Ir prie gražaus priprasi, ir prie
 55 7 |            prie gražaus priprasi, ir prie bjauraus priprasi. Paskui
 56 7 |        prikalti save visam gyvenimui prie nemylimo žmogaus.~    Sesers
 57 7 |              apdaras nelabai pritiko prie sunkaus panelės Paulinos
 58 7 |         panelės Paulinos stuomens ir prie jos raudonskruosčio veido
 59 7 |       jaunosios veidą, kai ji lenkės prie klebono rankos, pralėkė
 60 7 | išdaigininkas, ir daugiau nieko.~    Prie stalo tarnavo tyčia tai
 61 7 |           priėjęs su buteliu rankoje prie pašto viršininko,- juk esi
 62 8 |            gaisrus pašokusi, pribėgo prie vaistininkų, reikalaudama,
 63 8 |      vaikščiojo aplinkui ir, priėjęs prie vieno kito, klausė:~    -
 64 8 |              gyvenimą.~    - Gyventi prie stoties - tai tiesiog rojus.
 65 8 |              vaistininko. Atsistojęs prie pečiaus ir galvos kilstelėjimu
 66 8 |              tokia prasta šneka, bet prie švaraus darbo ji netinka.~    -
 67 8 |            kartus, ir reiks ją mesti prie skurlių. Jei atiduosi, ilgam
 68 8 |       išsigandę.~    Mamatė, priėjus prie Kazimierienės, meiliai glosto
 69 8 |     Kazimierienė ima balsiai verkti. Prie mamatės artinas bobutė.~    -
 70 8 |       pilnomis ašarų akimis, puoliau prie mamatės:~    - Mamate, eikim
 71 8 |            vis baisėdamos glaudžiaus prie mamatės.~    - Koks baisus
 72 9 |              taip moka prisitaikinti prie aplinkybių, jog, prie kokių
 73 9 |  prisitaikinti prie aplinkybių, jog, prie kokių priedermių juos likimas
 74 9 |             jas ir mąstau apie visus prie jų pasidarbavusius - pradedant
 75 9 |         beateinųs. Kap mata pripouli prie munis, laba supykįs, ir
 76 9 |     Džiaugiuos nors tiek prisidėjusi prie to švento darbo. Kuo gi
 77 10|            ją moki žmogus, pripratai prie jos, prisirišai, net pamylėjai,
 78 10|      gyvenčiau Maskvoje, prisidėčiau prie to būrelio. Bet čia, užkampyje,
 79 10|           bent mano vaikai prisidėtų prie Lietuvos atgimimo - visos
 80 10|           parašiusi, kad prisidėčiau prie lietuvių patriotų ratelio,
 81 10|             balsu raudodama. Priėjau prie jos ir, atsisėdus ant akmens,
 82 11|              pašalintas, ir priėjome prie ciocios, kuri išbučiavo
 83 11|              visados skaniausia tai, prie ko aš pridedu savo ranką.
 84 11|          svarbų reikalą į dievą, tai prie tų poterių dar prisideda
 85 11|         papuoštos briedžių galvomis, prie šono kabojo aptaisytas sidabru
 86 12|         Ciocia Karusia guviai priėjo prie jo, tiesdama rankas.~    -
 87 12|            virėjo orumo pažeminimas, prie kurio niekas jo nebūtų privertęs.~   
 88 12|             grįždami namo, sustojome prie krautuvės pirkti saldainių,
 89 13|          šiandien ypač viena pririšo prie savęs mano akis - ta su
 90 13|             nuo kortų, ir, atsisėdęs prie ponios Bronislavos, visą
 91 13|             panelių būrelis, - ir aš prie jo priklausiau, - kurios
 92 13|           jie dar labiau ims snausti prie darbo ir dar daugiau vaginėti.~    -
 93 13|        starszych pań! - tarė ciocia, prie jo priėjus.~    - Nie przyszło
 94 14|            gyvių instinkto taikintis prie aplinkumos, o iš kitos pusės,
 95 14|              ranką ir, prisiglaudusi prie jos, šnibždėjau:~    - Juk
 96 14|            laimės.~    Priėjau pirma prie ciocios.~    - Ko verki,
 97 14|           vėl nusiminusi, glausdamos prie mamatės.~    - O tavo pasielgimo,
 98 14|          Rudens dainą, o mes, sutūpę prie jos kojų, klausėmės. ~   
 99 14|           sėdime, susitūpę į krūvelę prie tavęs, kaip tik paukšteliai
100 14|                 Mamate, eikim iš čia prie žiburio.~    Mamatė uždarė
101 14|             šypterės laimingai. ~    Prie rankų tų brangių pripuolus