Part

  1 1 |           juodos didžiulės akys iš po antakių lyg kregždės sparnai.
  2 1 |        paraudusiais. Ir rodės, kad po tuo raudonumu slepiasi rožių
  3 1 |            tų spijtlių.~    - Douk po sūda! Matysma, kynuo čia
  4 1 |        besibarsi, kad abudu gavuom po spijtlių.~    O Spūdis atsiliepė:~    -
  5 2 |           ir už Jonelį.~    Tartum po mano kojomis atsivėrė bedugnė,
  6 2 |      rutuliai ir paraudonavę, o iš po jų vos težiūrėjo akys, raudonos
  7 2 |            besipainiojančiais joms po kojų, su trumpučiais liemenėliais
  8 2 |          liemenėliais ir surištais po smakreliu skepečiukais.
  9 2 |     žmonėms, nei ponui dievui.~    Po litanijos giedame "Dievas
 10 3 |      švytuodamos, greitai bėginėja po klavišus. Šalia manęs sėdi
 11 3 |             Pasikišęs savo skripką po smakreliu, Nika griežia,
 12 3 |           traukia smičių, o kai iš po mamatės rankų ima byrėti
 13 3 |         menuetas, ir plaukia dabar po kits kito ilgūs Šopeno noktiurnai.
 14 3 |    paklausė.~    - Kaip keliausime po Europą, Nikai užaugus ir
 15 3 |                Greitais žingsniais po saloną vaikščiodamas, tėvelis
 16 3 |             nuėjo paskui tėvelį, o po valandėlės išėjo iš kabineto
 17 3 |   gėrėdamies tuo, kas klojas jiems po kojų. O jiems po kojų patiestas
 18 3 |      klojas jiems po kojų. O jiems po kojų patiestas gražių gražiausias
 19 3 |     karalystę, lengvomis pėdelėmis po gėlių kilimą vaikščiodama,
 20 3 |           ir nešėme mamatei, kuri, po liepa atsisėdus, dėjo jas
 21 3 |          nuėjo su mumis vaikščioti po daubą.~    Tuojau už konvalijų
 22 3 |            iššoko nusigandusios iš po mūsų kojų, paukšteliai smalsiai
 23 3 |         būt, Šmulka sutiksiąs, jei po kiekvienos pamokos jis pirksiąs
 24 3 |          Nika ir rimtai vaikščioja po kambarius, pentinais žvangėdamas
 25 3 |     klebonas liepęs jam vaikščioti po savo saloną, iš visų pusių
 26 4 |        tėvelis ėmė išrodinėti, kad po vokiečiais būtų dar blogiau,
 27 4 |      skrybėlė nekaštuojanti jam nė po dvi kapeiki metams.~    -
 28 4 |          Kunigėlis pašokęs bėgioja po kambarį.~    - Kaip galima,
 29 4 |        lytaus labai reikėję ir kad po jo viskas imsią vešliau
 30 4 |      liepsnelės skabariai šokinėja po sausus pagalius, pagaliai
 31 4 |            pirštai greitai bėgiojo po stygas, o violončelė verkė,
 32 4 |           o paskui mąstau, kad jau po vidunakčio ir gaidys tikrai
 33 5 |            buvo atsinešę, grįždami po pietų.~    - Ką aš matau, -
 34 5 |        kita. - Lig pijtų lovelė, o po pijtų ir netoli nuo lovelės
 35 5 |      tylėjo. Besivartaliojant mums po šieną, mamatė tarė tėveliui:~    -
 36 5 |           šaukšteliais nešini.~    Po pietų, visai šeimynai susirinkus
 37 6 |           mus kaip tikroji bobutė. Po kelis kartus per dieną vadžioja
 38 6 |       pilkos akys.~    Įdavus mums po pintinėlę, pana Pranciška
 39 6 |       bėgiojame pas paną Prancišką po kelis kartus, o, be to,
 40 6 |       nešioja juos skersai išilgai po Kalnėnus, rodydamos visiems,
 41 6 |            apakintų vargšę senutę. Po kiekvieno poterio iš pat
 42 6 |           tarp antakių, vaikščioja po didelį Kalnėnų saloną, kalbėdamas
 43 6 |        pietus esant ant stalo.~    Po pietų bočelis eina į savo
 44 6 |        pats sau.~    Ir, atsigulęs po pietų, ėmė dainuoti:~    -
 45 6 |       reikia plyšti juokais. Šįryt po pusryčių Mykolas, liokajus,
 46 6 |      jaunas ir mylimas krito miške po pušimi su peršauta krūtine.
 47 6 |           vaikščioja drauge su juo po saloną, jo pasakojimų apie
 48 7 |         Staininiai arkliai, kožnas po du šimtu, kaip iš pieno
 49 7 |      diriguoja ir tvarko. Pati ima po viena ranka ilgaplaukį vaistininką,
 50 7 |            ilgaplaukį vaistininką, po antra Niką ir žengia pas
 51 7 |           bei vyną, tai rodės, kad po kambarį sukinėjas kažkoks
 52 7 |                   Na, tai išmeskim po taurelę.~    Ir klebonas
 53 7 |      papasakosiu apie tą "išmeskim po taurelę". Buvau aš tuomet
 54 8 |      pasidys, ar gaisras kils.~    Po pietų prasidėjo šokiai.
 55 8 |    nuobodžios žemės dainos"...~    Po saloną sukinėjos kaskart
 56 8 |           Jis jau nebešoko. Bastės po kambarį, vis į savo Pavlinką
 57 8 |         langų, palmos ant kumodos, po lempa tokią gražią padę
 58 8 |       labai miegūsta, Todėl tuojau po vakarienės nuvažiavome namo. ~* * * ~   
 59 8 |      nuvažiavome namo. ~* * * ~    Po vestuvių, per kurias buvo
 60 9 |            nesiliaudami leidos jie po vieną ant jo ištiesto kairiojo
 61 9 |        kaip dažnai, kaip dažnai iš po tų gyvenimo disonansų, kovos
 62 9 |               Pirkau visų knygelių po vieną. Davinėsiu jas, kam
 63 10|  nesirūpina.~    Mėgstu vaikščioti po kapines. Niekur kitur tokia
 64 10|          kiekviena ta dulkių sauja po kiekvienu kauburėliu - visas
 65 10|        kuri visus tuos išbarstytus po pasaulį atomus kada nors
 66 10|     sopulių, tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais lapais.~   
 67 10|         lapais.~    Ruduo. Šnabžda po kojomis pageltę lapai; šen
 68 10|      amžinajai dvasiai išbarstytus po pasaulį atomus vėl į senąją
 69 11|          statydavo ant viena kitos po kelias kėdes, o ant pat
 70 11|     pasakysianti, kad pas mus esą "po parafijańsku". Ir mums,
 71 11|          pelės ir nesipainioti jam po kojų.~    Tėvelio žodžiai
 72 11|           burną ir sukramtyti.~    Po kavos dėdė su tėveliu išėjo
 73 11|         mums lauktuvių: kiekvienam po tuščią cigarų dėžę, kurias
 74 11|            šlafrokėliu, vaikščioja po visus namus. Jai malonu
 75 11|       sodną pasivaikščioti valandą po šnabždančias pageltusiais
 76 11|          ciocią ir kasdien nustoja po truputį jos malonės. Jis
 77 11|            labiau, negu vaikščioti po alėjas. Mąstyti apie pamokslus
 78 11| Aleksandras, vadžiodamas savo akis po elegantišką dėdės Bolesio
 79 11|      tėvelis.~    - Wypadki chodzą po ludziach. Kas gali žinoti?
 80 11|       dainuojant: ~    Tupi kiškis po ežia, po ežia palindęs,~   
 81 11|               Tupi kiškis po ežia, po ežia palindęs,~    O medžiotojai
 82 12|           Girdėjome du šūviu greit po viens antro.~    - Kam aš
 83 12|            į tokias aukštybes, kad po pietų pasišaukė mane ir,
 84 13|          prašė mamatę paskambinti. Po mamatės kelios panelės,
 85 13|        visų tų priežasčių susideda po truputį, ir teatsispiria
 86 13|           pati kiek jau metų mokau po truputį, o lig šiol niekas
 87 13|       išdrįsiu paklausti: o tamsta po visų tų pasikalbėjimų dėl
 88 13|           savo drebantį balsą.~    Po tos įžangos kalbėtojas atsikreipė
 89 13|          ausimis jųdviejų žodžius. Po vakarienės, nuvesta dėdės
 90 14|    pasivaikščioti, o ciocia, užuot po sodną, vaikščiojo su tėveliu
 91 14|       sodną, vaikščiojo su tėveliu po saloną, kažką tyliai pasakodama.
 92 14|            neliesti tos temos.~    Po pietų ciocia ir dėdė su
 93 14|           žingsniais vaikščiodamas po kambarį, tėvelis pasakojo:~    -
 94 14|            krūtinės ir padės jiems po kojų. Aleksandras laikos
 95 14|           vaikščiojo dar valandėlę po kambarį, paskui, pasiėmęs
 96 14|     pamačiau mamatę vaikščiojančią po kiemą. Jau laikas buvo mums
 97 14|        giliai atsiduso ciocia.~    Po tėvelio šviesiais ūsais
 98 14|           nuvarė jį nuo manęs.~    Po pietų, kai visi sėdėjo salone,
 99 14|      piešęs ir sėdėjo susirūpinęs. Po valandėlės atėjo mamatė
100 14|      galime vėl bėgioti tutinėdami po visus kambarius, nebereikia
101 14|     nebereikia per dienas glaustis po savo kambariukų kampelius,