Part

 1 1 |        langą sidabrinės akys žiūri vis. Ir jųjų kvapo bangos audžia
 2 1 |        nosį, bet nepaisau nieko ir vis tik siuvu kuo uoliausiai.
 3 1 |         vieno.~    - Tavo seneliai vis daugiau aptingsta, - tarė
 4 1 |                O aš pamąsčiau, kad vis dėlto žmonės daug laimės
 5 1 |           tu nuori, kad ta teisybi vis tava būtų, - atsakė Rimeika,
 6 1 |         spijsti, jau kelinta dijna vis veizu bejoudoujanti kap
 7 1 | bejoudoujanti kap kepuri ont aule. Vis lioubam pasergieti: ar aš,
 8 1 |             nier kuo čia skubieti, vis tiek jau žinau, kame anuos
 9 1 |            bičiuliauti, ir gana. - Vis tijk, unc tuoms biteliems
10 1 |        tasgaties. Diekou, puoneli. Vis tijk, kap kad sava biteles
11 1 |         tavo sąmojinga ištara. Tik vis dėlto gaila, kad nepavyko
12 1 |           čia prideda, čia atima - vis taip rimtai ir oriai, tartum
13 1 |          Ar ne nuobodu taip vienai vis būti? Vis tik sėdi ir sėdi
14 1 |      nuobodu taip vienai vis būti? Vis tik sėdi ir sėdi prie to
15 1 |           šalia ratelio, o bobutė, vis verpdama, ėmė pasakoti.
16 2 |            Taip, dabar gal ne, bet vis tiek kada nors mirsi, kai
17 2 |        mamatė.~    - Te, poniteli, vis skundės akimis, pareis vakari
18 2 |         reik nukirpti plaukus. Juk vis tiek jų nebeiššukuosi, o
19 3 |                     3] ~* * * ~    Vis žemiau, vis žemiau leidžia
20 3 |                        Vis žemiau, vis žemiau leidžia brėkis savo
21 3 |            atsakiau.~    - Norėjom vis dar klausytis, - pridūrė
22 3 |        neva deklamuoti: ~    Siela vis nerimsta... Jai ilgu plačiojoje
23 3 |           ėmėme spėlioti, kas. Bet vis nevyko. Tik prie pat namų
24 3 |          liarms - ai vai! Melnyčia vis sukas ir sukas, aš mislijau,
25 3 |          nusijuokė tėvelis.~    Ir vis erzino imsiąs jį versti.
26 3 |       paprastą juodą maišą. Prekės vis paprastos, kartais tik iš
27 4 |          priešingai, nes vokiečiai vis dėlto esą kultūringesni
28 4 |    Kosciuška, Kraševskis ir kiti - vis lietuviai ir baltarusiai.
29 4 |            tepasukamas, be to, dar vis virto ant šono. Klebonas
30 4 |            jau kažin kiek sykių ir vis tais pačiais žodžiais ir
31 4 |     ieškoti šventojo Gralio.~    - Vis tik apie riterius ir apie
32 4 |            Jo gražios mėlynos akys vis buvo nukreiptos į mamatę.
33 4 |          ilgai pasauly liūdna,~    Vis ilgesio keisto pilna. ~   
34 4 |  drovėdamos, ir nutilo.~    Muzika vis skambėjo man ausyse, neleisdama
35 4 |         visiems miegant. Bet noras vis auga - ilgus, baimingas:
36 4 |            priešakin į grindis, ir vis ima mane toks begalinis
37 5 |            nepyksta, tik niūniuoja vis šypsodama. Kokia ji graži!
38 5 |         pasakas. Ir Levanarda seka vis naujas, vis kitokias ir
39 5 |         Levanarda seka vis naujas, vis kitokias ir niekados negali
40 5 |  vestuviese Galiliejes Kanuo - ale vis, ruoduos, arčiau gyvuolelių.
41 5 |        gyvenimą ir nuoru kap nuors vis arčiau pri anų.~    Paviešėjęs
42 6 |          ir musė prie ausies, Karo vis guli lyg padvėsęs.~    -
43 6 |     dziecko!" ir, galvą suspaudęs, vis tebešaukdamas, nubėgo tekinas
44 6 |        nenorėjo jų nė prisileisti, vis šaukė ir vadino juos galvažudžiais.
45 6 |                 Pana Pranciška dar vis kalba, kol geriame arbatą.
46 6 |         dėžutes. Jos sena komodėlė vis eina tuštyn. Bet nepriimti
47 6 |        žodžius garsiai ištardamas, vis vaikščiodamas, tik retkarčiais
48 6 |            melnyčią, į melnyčią... Vis į tą melnyčią. Nuvarys man
49 6 |           nuožmiai suraukęs kaktą, vis kartodamas tuos žodžius,
50 6 |   sanskrito.~    Tuo tarpu salonas vis labiau nerias į tamsą. Portretų
51 6 |           dar kažką groja. Salonas vis eina tamsyn. Man randas
52 7 |            gelžkelio valdininkas - vis jaunojo broliai ir pusbroliai.
53 7 |          bjauraus priprasi. Paskui vis tiek pat - vyras, ir gana.~    -
54 7 |         kokių prasčiokų pakliūsiu, vis mokyti žmonės. Brolis -
55 7 |           paklausė.~    O prisegus vis žiurėjo į kokardėlę savo
56 7 |      sentimentalių ceremonijų, bet vis dėlto sutiko. Patiesė kilimą,
57 7 |      jaunasis su piršliu ir kiti - vis poromis. Einame taip per
58 7 |      piktini - sakė viena.~    - O vis dėlto dilgėlė daug vertesnė
59 7 |            mane jaunieji. Jaunasis vis norėjo atsisėsti arčiau
60 7 |      atsisėsti arčiau žmonos, o ji vis traukės į šalį. Pagalios
61 7 |           reiškiamų meilių jausmų, vis taip pat laimingai šypso
62 8 |            Ne per blogiausiai. Bet vis dėlto nepataikyta…~    -
63 8 |       nebešoko. Bastės po kambarį, vis į savo Pavlinką žiūrėdamas,
64 8 |            to, kas taip skaudu! Ir vis gausiau tekėjo ašaros iš
65 8 |          puoniteli. Jau senia saki vis mirsianti ir mirsianti.
66 8 |           gana.~    O aš tuo tarpu vis žiūriu į Kazelę. Matau dabar
67 8 |           ėjome pasivaikščioti. Aš vis baisėdamos glaudžiaus prie
68 8 |           ten apsiversti ant šono, vis jai reikia taip pat aukštynaka
69 8 |            man buvo visą dieną, ir vis vaikščiojau paskui mamatę.
70 9 |     tikrųjų Liudvikas nemano, kad "vis tiek, ar vienu chamu mažiau,
71 9 |         netekėjus...~    Rodos man vis, kad tikras mano pašaukimas
72 9 |        buvau gailestingos širdies, vis mun lioub būti gaila visų
73 9 |          kas bus, kas nebus, vo aš vis delto drįsau pasipryšinti
74 9 |        teka pakelti - nepasakuosu, vis tijk nenupasakuosi. Pri
75 9 |         nebebūs varga del tuo, kad vis labiau anij ims pildyti
76 9 |            nie akis regiejusi.~    Vis tata tap besirgdams apdūmuojįs,
77 10|           įmotė. Gera, maloni, bet vis dėlto įmotė. Geriausiai
78 11|            ilgai beldės, ir ciocia vis neleido atidaryti, bijodama,
79 11|         ludziach. Kas gali žinoti? Vis ramiau, kad būsi šalia su
80 12|            ir džiaugiamės, rasdami vis daugiau šeimynos narių.~    -
81 13|    nerasdama jokio atgarsio, ėmiau vis mažiau groti ir netrukus
82 13|           Karusios. Kalbėjo jiedvi vis apie ūkį, apie vyrą ir vaikus
83 13|            pasiimti.~    - Tamstos vis kalbate apie neesminius
84 13|       skaityti blogas knygas - tai vis tiek, kaip tvirtinti, jog
85 13|          savo rankas. Paskui tarė, vis nekeldama akių:~    - Labai
86 14|            šlykščiausią varlę - ir vis tebejaučiu ant pirštų tą
87 14|          munij runkas nubučiava ir vis saka: "Neapleiskit tieveli,
88 14|      nebskauda.~    Lekia aukščiau vis, aukščiau.~    Pro auksaveides
89 14|       saulės dievišką akį,~    dar vis aukščiau. Ant tų žvaigždžių~   
90 14|           skrendu pas jus, mamate, vis artyn, artyn...~    Netrukus