Part

 1 1 |               kaip ir tu. ~* * * ~    Tėvelis sėdėjo prieangyje, o prieš
 2 1 |        rankose, guviai besikalbėdami. Tėvelis, pauostęs rožes ir prisisegęs
 3 1 |          ponia nieko nesupras, - tarė tėvelis. - Spūdi, tu pirma papasakok
 4 1 |                    Gerai, - pertraukė tėvelis, - jau viską pasakei. Dabar
 5 1 |               nedrąsiai mamatė.~    O tėvelis, jau suerzintas, pasakė
 6 1 |           įkyrėjote, - kalbėjo toliau tėvelis, - ir padarysiu kaip tik
 7 2 |              ana toki delikatni! ~    Tėvelis suerzintas gėdina jį:~    -
 8 2 | nepasipainioti ant tako tėveliui, nes tėvelis niekados nepraleidžia, jos
 9 3 |     pasiklausti, ar, pagalios, ateina tėvelis ir atitraukia mamatę prie
10 3 |             Mamatė taip mėgsta...~    Tėvelis pažiūrėjo nustebęs man į
11 3 |           klonių...~    Į saloną įėjo tėvelis.~    - Apie ką taip kalbatės? -
12 3 |     nebegalėsiu pasenęs, - prasijuokė tėvelis.~    - Ne, tėveli! Tuojau
13 3 |          Gerai, gerai, Nika, - pasakė tėvelis, glostydamas jam galvelę,
14 3 |              po saloną vaikščiodamas, tėvelis smarkiai kalbėjo:~    -
15 3 |          norėjo išeiti iš salono. Bet tėvelis sulaikė.~    - Palauk, reikia
16 3 |               per klausimas! - sušuko tėvelis nekantriai. - Rodos, moterų
17 3 |              kaip pasakų knygoje.~    Tėvelis sako, kad man esanti gėda
18 3 |                 Kas ar tu? - paklausė tėvelis, nieko nežinodamas.~    -
19 3 |               Ar turi stiklinėlę?~    Tėvelis erzino Šmulką, kad, būdamas
20 3 |            žydeliai juos, - nusijuokė tėvelis.~    Ir vis erzino imsiąs
21 3 |           nešioti, - pasakė Nika.~    Tėvelis, kaip visados, pripirko
22 3 |         reikia riteriškų rūbų, nutarė tėvelis. Ir atvežė Nikai gražią
23 3 |      Nepaisydamas kunigėlio užtarimo, tėvelis žiauriai jį sudraudė ir
24 4 |                   O, klebonas! - sako tėvelis. - Ateina, vos laikraščius
25 4 |               Ir gaus į kailį, - tarė tėvelis.~    - Na, na, dar dievas
26 4 |            deszczu pod rynnę".~    Ir tėvelis ėmė išrodinėti, kad po vokiečiais
27 4 |             grius kuomet nors, - sakė tėvelis. - Pasauly nėra nieko amžino.
28 4 |             kas tokie? ar lenkai?~    Tėvelis užsidegė, nes be galo nemėgo
29 4 |           menkos mamonos, - atsiliepė tėvelis. - Kam gi kraus, neturėdamas
30 4 |            valia, klebonai, - juokėsi tėvelis. - Galėjai jais visai nesirūpinti.~    -
31 4 |         gailėdamies gražiojo juoduko. Tėvelis, pasiėmęs žiburį, nuėjo
32 4 |         vagies drąsa. Netrukus parėjo tėvelis, šaukdamas iš tolo:~    -
33 4 |              labai juokinga. Neseniai tėvelis pirko Nikai velosipedėlį
34 4 |         klebonui gerą patarlę, - tarė tėvelis. - Teliepie pridirbti ketvirtą
35 4 |             pradėjo kalbėti apie ūkį. Tėvelis paklausė poną, ar jau pabaigęs
36 4 |          Neužsigauk, klebonai, - tarė tėvelis, - esi skaitęs kame nors
37 4 |           nekenčia kortų, bet kadangi tėvelis noromis lošia vistą, o "
38 4 |     pasišventimas, ir net sunkus, nes tėvelis, pats gerai lošdamas, yra
39 4 |           fuszer pan jesteś! - šaukia tėvelis. - Kaip galima neatutuoti,
40 4 |         kunigėlis lošia geriausiai ir tėvelis jo privengia, tai jis kenčia
41 4 |              šventa jos kantrybė.~    Tėvelis nieko neatsako, tik, sėdėdamas
42 4 |               vėl juokias linksmas, o tėvelis tą vakarą per daug nebešaukia. ~* * * ~   
43 4 |                     Pažiūrėkit, ar ne tėvelis parvažiavo, - tarė mamatė.~   
44 5 |                            Per pietus tėvelis pasisakė eisiąs į pievas
45 5 |        pramogėlės ieškodama, - atsakė tėvelis.~    Darbininkams pavalgius
46 5 |               man tinkantį veidą.~    Tėvelis, sužinojęs tai, pabarė mane.
47 5 |          Kodėl taip greit? - paklausė tėvelis suerzintu balsu. - Bene
48 5 |            puona mužika svadinti.~    Tėvelis mėgsta kartais paerzinti
49 6 |                      Vargšas, vargšas tėvelis, - gailis mamatė, bet ir
50 6 |               kaip jį neseniai apgavo tėvelis. Atvažiavo bočelis pas mus
51 6 |          trejetu arklių. Išvažiuojant tėvelis liepė vieną arklį palikti
52 6 |                beviešint jam pas mus, tėvelis nori jį ilgiau užlaikyti,
53 6 |             tėvelio, nei prie vežėjo. Tėvelis aiškina jam, kad audra praėjusi
54 7 |               pasirėdžiusį. Mamatė ir tėvelis nenorėjo, kad mudu važiuotume,
55 7 |       puikiuoju kiveriu su kuodu. Bet tėvelis sako, kad kiverį galima
56 7 |              kurs jai taip tinka.~    Tėvelis nevažiuoja. Sako: arba vestuvės
57 7 |               laikydamas kiverį, kaip tėvelis mokė. Man baisiai nemalonu,
58 8 |          Ponui Jonavičiui išvažiavus, tėvelis tarė:~    - Nors kartą išsidangino
59 11|              išlaidos be reikalo, bet tėvelis tvirtina dėdę Bolesį esant
60 11|         visados, įvyko tai, ko norėjo tėvelis. Tėvelis pasamdė ir panaktinį
61 11|               tai, ko norėjo tėvelis. Tėvelis pasamdė ir panaktinį visam
62 11|             rudens gėlių bukietais, o tėvelis, visur vaikščiodamas, nuolat
63 11|      parafijańsku". Ir mums, vaikams, tėvelis griežtai įsakė elgtis kuo
64 11|            tikslas yra medžioklė, tai tėvelis stengias surengti kuo iškilniausią
65 11|            širdies, neapleisi jo.~    Tėvelis iš pradžios ramino ciocią,
66 11|          patroninis, toks gražus, kad tėvelis gėrėdamasis jį čiupinėjo,
67 11|             kas nutikti. Viską įtaisė tėvelis, o dėdė tiktai žiūrėjo,
68 11|              sėdi savo kambaryje.~    Tėvelis tuojau liepė mums eiti į
69 11|      przestoisia śniadania". Pagalios tėvelis nebesitverdamas paprašė
70 11|                    Tą kalbą pertraukė tėvelis, prašydamas skubėti, nes
71 11|           Tikrų tikriausiai, - atsakė tėvelis.~    Dėdė užsimerkė ir staiga,
72 11|   reikalaudamas, kad ten pat sėstų ir tėvelis.~    - Wypadki chodzą po
73 12|                 Kokia štuka, - juokės tėvelis. - Boleś nušovė, ir gana.~    -
74 12|           neatidengęs paslapties, kad tėvelis nebūtų įsimaišęs juokaudamas
75 12|             šoviau antrą šūvį, - tarė tėvelis. - Na wiwat Bolesiowi.~   
76 13|              Kodėl bėdinas? - nustebo tėvelis. - Ir aš laimėjau: Boleś
77 13|       tepagyrė, pro šalį eidamas, nes tėvelis drįsdavo jam dažnai prieštarauti.
78 13|            sūnus Peterburge? - juokės tėvelis.~    Man rodės, kad linksmiausia
79 14|       Aleksandrą, tėvelio lydimi. Kai tėvelis sugrįžo, buvo jau vėlybas
80 14|             vaikščiodamas po kambarį, tėvelis pasakojo:~    - Tiesiog
81 14|              Tai tarus, mamatė išėjo. Tėvelis vaikščiojo dar valandėlę
82 14|              pribėgo ašarų. Tuo tarpu tėvelis tarė:~    - Taip mane sugraudmo
83 14|          Nevažiuosi, Irusia, nebijok! Tėvelis ir mamatė tavęs neleis, -
84 14|         ramino Nika išsigandęs.~    - Tėvelis jau leido...~    - Tai mamatė
85 14|           visados yra taip, kaip nori tėvelis. Aš nenoriu, Nika! Aš mirsiu
86 14|              žinau, kad jei mamatė ir tėvelis lieps važiuoti, tai ir reiks.
87 14|            mamatę.~    Į kambarį įėjo tėvelis.~    - Gražiai pasielgei,
88 14|            paskui pakalbėsime, - tarė tėvelis ir išėjo.~    Tačiau šį
89 14|              ciocia, o su jiedviem ir tėvelis palydėti jųdviejų lig pat