Part

 1 5 |           Koks džiaugsmas! Išskyrus dėdę Kazį, nėra mums meilesnio
 2 6 |       Kalnėnus. Gyvena čia bočelis, dėdė Kazė, pana Zuzana, pana
 3 6 |          linksmąjį, gražųjį, gerąjį dėdę. Vadiname jį "saldžiuoju
 4 6 |             saldainių. Mūsų išmane, dėdė Kazė yra visokios tobulybės
 5 6 |            to dvasios pagavimo, kai dėdė, pašaukęs savo favoritą
 6 6 |    nekrustelia. Negyvas, ir gana. O dėdė priėjęs mosuoja su ranka
 7 6 |             šuniui prie akies, - ir dėdė kutena Karui akį.~    Karo
 8 6 |          šoną stuk stuk! - barškina dėdė šuniui į šoną.~    Atlekia
 9 6 |           vilkas! - smarkiai šaukia dėdė, ir Karo, ūmai pašokęs,
10 6 |           užgauna jos daržus ar kai dėdė nori įvesti kokią būtiną
11 6 |           jokių pataisų ir skundžia dėdę mamatei, baisiai pasipiktinus,
12 6 |            tuos žodžius. Per pietus dėdė Kazė pasakojo, kad vienas
13 6 |          kad vienas mūsų tolimesnis dėdė, Danilovičius, pardavęs
14 6 |         buvo kitokia. Per pusryčius dėdė pastebėjo, kad Jonelis esąs
15 6 |            Atamanu, arklys apsirgo. Dėdė paliko jį pas veterinorių
16 6 |       salono kampe; atbėgame mes su dėde ir drauge užimame vietą
17 11|            atvažiuosianti drauge su dėde Bolesiu. Rengia jiedviem
18 11|       reikalo, bet tėvelis tvirtina dėdę Bolesį esant tokį graikštų
19 11|          nėra langinių iš vidaus, o dėdė ir ciocia baisiai bijo vagių.
20 11|     kiekvieną mažmožį pastebinti. O dėdė Boleś nelabai vaikus temylįs,
21 11|             gi jaunesnis, Janeczku, dėdė ar aš?~    Jonelis pažiūrėjo
22 11|        pažiūrėjo į ciocią, paskui į dėdę, stipriai pražilusį ir praplikusį,
23 11|           nori atrodyti jaunesnė už dėdę, už kurį yra keleriais metais
24 11|            sukramtyti.~    Po kavos dėdė su tėveliu išėjo pasivaikščioti,
25 11|            iš vyresniųjų kalbų, kad dėdė yra šykštus ir kad ciocia
26 11|              pasinaudodama tuo, kad dėdė įsakmiai nežino tų pinigų
27 11|         Žvirbliukais.~    Tačiau ir dėdė Boleś atvežė mums lauktuvių:
28 11|          jei nėra svečių, ciocia ir dėdė meldžias drauge ir nori,
29 11|         lempele. Atsisėdę ciocia ir dėdė pradeda vakarinėmis maldomis,
30 11|       negali žiūrėti į grabą. Užtat dėdė nepraleidžia nė vieno šventadienio
31 11|             kad ciocia taip sergsta dėdę! Vilniuje, dėdei išėjus
32 11|           nematoma, sektų jį. Tarsi dėdė mažas vaikas, ne didelis,
33 11|            būt, taip labai mylėdama dėdę, kaip motina savo vaiką,
34 11| pageltusiais lapais alėjas. Kadangi dėdė Boleś mėgsta tolimesnius
35 11|      pakinkytą kočą sėdas ciocia ir dėdė, mūsų dvejetas ant pryšakinės
36 11|       šaukia plonu balsu ir grobsto dėdę už rankos. Dėdę tai erzina,
37 11|             grobsto dėdę už rankos. Dėdę tai erzina, jis pyksta,
38 11|             kad visą kelią baras su dėde. Be to, priešais ciocią
39 11|           Be to, priešais ciocią ir dėdę kiekvienas mūsų tesėdi du
40 11|            garsiausią, tokią, kokią dėdė mėgsta: kad būtų daug medžiotojų,
41 11|           pasipiktinusi ciocia.~    Dėdė ištisą dieną uoliai rengės
42 11|          Dėl to, tėveliui bededant, dėdė sėdėjo ne perdaug arti.~   
43 11|          bežiūrint. Patronus dirbti dėdė, matyti, taip pat bijo ir
44 11|             Viską įtaisė tėvelis, o dėdė tiktai žiūrėjo, atsisėdęs
45 11|       nesuvokdamas, tarė:~    - Jei dėdė taip bijo šautuvo, tai kaip
46 11|         valgomąjį, o pats nuėjo pas dėdę. Kol svečiai susėdo, pasivėlavęs
47 11|            kad dar nesą per vėlu. O dėdė Aleksandras, vadžiodamas
48 11|           Kokią patarlę? - paklausė dėdė Boleś. - Nedaug težinau
49 11|              Labiausiai įsismalsino dėdė Boleś.~    - Ciekawy jestem,
50 11|           neinteresuoja? - paklausė dėdė Aleksandras. - Juk patarlės -
51 11|           visi išėjo sėsti į ratus. Dėdė Boleś atsargiai paėmė savo
52 11|  tikriausiai, - atsakė tėvelis.~    Dėdė užsimerkė ir staiga, tarsi
53 11|               pamaniau, žiūrėdama į dėdę.~    Dėdė Boleś įsisėdo
54 11|     pamaniau, žiūrėdama į dėdę.~    Dėdė Boleś įsisėdo į gražiausiai
55 12|          medžiotojai. Pryšakyje ėjo dėdė Boleś - gyvas ir sveikas,
56 12|        egzageruoji, Karusia, - tarė dėdė, bučiuodamas ciociai ranką. -
57 12|     beliejant, antrame aikštės gale dėdė Aleksandras kalbėjos su
58 12|  medžiotojai ėjo žiūrėti stirnos, o dėdė didžiuodamasis kreipė kiekvieno
59 12|         kabos mano kabinete, - tarė dėdė, - bet kailis turi puošti
60 12|       privertęs.~    Nutildęs alkį, dėdė Aleksandras tarė:~    -
61 12|            tokia aiški, - atsiliepė dėdė Boleś.~    - Kokia gi tai
62 12|            tavo nuomone? - paklausė dėdė Aleksandras.~    - Pavydas! -
63 12|         Pavydas! - išdidžiai atsakė dėdė Boleś.~    Dėdė Aleksandras,
64 12|    išdidžiai atsakė dėdė Boleś.~    Dėdė Aleksandras, agnus šaulys,
65 12|         šūvis toks, kaip tas, - čia dėdė Boleś gražiu gestu ištiesė
66 12|           graudžiai atsisveikino su dėde ir, jam besitolinant, vėl
67 13|           Įtarpiais ateina į saloną dėdė Boleś, pasiliuosavęs nuo
68 13|            sėdi ponia Bronislava ir dėdė Boleś.~    O sugrįžus atgal
69 13|         lošėjai susirinko į saloną. Dėdė Boleś, visas spinduliuotas,
70 13|         atsitiko einant vakarienės: dėdė Boleś padavė ranką poniai
71 13|            ta, kurią vedu, - atsakė dėdė ir, nieko nepaisydamas,
72 13|        geriausią pasaulyje žmoną, o dėdę - geriausią vyrą, užbaigė
73 13|                   Stebėtina, - tarė dėdė Aleksandras savo kaimynui, -
74 13|      Bronislavai ir dėdei Bolesiui. Dėdė, rodės, nieko daugiau nematė
75 14|                      Rytojaus dieną dėdė Boleś pavargęs nėjo prieš
76 14|                  Po pietų ciocia ir dėdė su Žužu ir tarnaite išvažiavo
77 14|           ir tarnaite išvažiavo pas dėdę Aleksandrą, tėvelio lydimi.
78 14|          svečiai ketino viešėti pas dėdę Aleksandrą visą savaitę.
79 14|            o joje - ciocia Karusia, dėdė Boleś, Žužu ir tarnaitė.~    -
80 14|             sako Karusia, - pridūrė dėdė, - pasiilgome. Tiesą pasakius,
81 14|    prasidėjo kalbos apie vaišes pas dėdę Aleksandrą. Ciocia ėmė stebėtis,
82 14|           visai sklandžiai.~    Čia dėdė pertraukė ciocią.~    -
83 14|             mandagi mergelė, - tarė dėdė Boleś, - todėl tikiuos,
84 14|          tyliai mamatė. - Ciocia ir dėdė trokšta tavo laimės.~   
85 14|         kaip ciocia nuolat bara, ir dėdė toks nervingas...~    Nika
86 14|            buvo šalta kaip ledas. O dėdė Boleś buvo toks, kaip visados,
87 14|              Šiandien jau išvažiavo dėdė ir ciocia, o su jiedviem