Part

 1 1 |       rožę, pasistiepusi įsegiau ją mamatei į kasų vainiką ant
 2 2 |  atsivėrė bedugnė, ir aš turiu į ją įkristi, nes kito kelio
 3 2 |    buvusi gera, tai dievas vedąs ją į savo rojaus sodnus, kur
 4 2 |      kaip galėjau persiskirti su ja, kad ir valandai? Ir išprašiau,
 5 2 |         ištrūko iš glamonėjančių ją mamatės rankų ir, nutvėrus
 6 2 |       Mamatė šypsodama nuėjo pas ją į kerčią ir, vėl glostydama
 7 2 |          meili. Kaip tik pamatau ją atėjus pas mamatę, bėgu
 8 2 |          gražų veidą, meiliai su ja pasikalba ir švelniai primena
 9 3 |                 Kaip? Ar sugavai ją? - paklausė neramiai mamatė.~    -
10 3 |        taip buvo. Ir ką? Galėjai ją sugauti už rankos.~    -
11 3 |        man rodos, kad ir būtumei ją už rankos sugavus, o ji
12 3 |         klausimą.~    - Ką gi su ja darysi? - paklausė mamatė.~    -
13 3 |       kabinetą, tuojau pašauksiu ją - ir užbaigsime tą dalyką.~    -
14 3 |          skyrius, ir tu privalai ja rūpintis ir valdyti. O antra -
15 3 |    paslėptąją viltį. - O kad mes ją šiandien čia sutiktumėm,
16 3 |   norėčiau! Bet kad tik pasakose ją temato, o gyvų žmonių nė
17 3 |                Aš labai norėčiau ją sutikti, bet ir bijočiau...
18 3 |        šypsena iš džiaugsmo, kad ją dievas sutvėrė ir didiems
19 3 |    dalykams paskyrė. Bežiūrint į ją, ima šypsoti ir žmogaus
20 4 |         pasakodavo, kad nupirkęs ją už 20 kapeikų ir dėvįs jau
21 4 |         žargonu:~    - Nie, pan, ja dobrze gram, pan.~    Kadangi
22 4 |       mums pasišvenčia, o tamsta ją taip kankini. Iš tikro,
23 4 |   švisterėjo man mintis eiti pas ją. Baisu... naktį, per tiek
24 4 |           Greičiau, greičiau pas ją!~    Iššokau iš lovos, apsivilkau
25 6 |         Kas juos kritikuoja, tas ją mirtinai užgauna, jau geriau
26 6 |     užgauna, jau geriau tepeikie ją pačią. Pana Pranciška kad
27 6 |         dukrelės, taip mylinčios ją, kaip aš savo mamatę, -
28 6 |       savo lazdą ir, pasukinėjęs ją, sako:~    - Sausas, sausas,
29 6 |         tinka tau. Veizėk, gerbk ją, atvažiavęs pas jus, visados
30 6 |    didžiausia pagarba apvyniojus ją su popieriu, įdėjau į mūsų
31 6 |           per vieną dieną beveik ją ištuština. Jis nemėgsta
32 6 |         būčiau jaunesnis, imčiau ją studijuoti nuodugniai, nuo
33 6 |     mamatės, - Mery. Žiūrėdama į ją, dažnai klausiu: kaip prabobutė
34 6 |          padaryti? Atvažiavo pas ją tas puikusis ponas su raudonu
35 6 |          skrynia, ir, atidariusi ją be rakto, ima savo sidabru
36 6 |        Ir kartais prašau mamatės ją pažiūrėti. Bet, atvožusios
37 6 |  skrynios viršų, visados randame ją savo vietoje.~    Mamatė
38 7 |         dešiniąją pirštinę, meta ją užpakalin ant pamergių;
39 7 |     pamergių; kiekviena stengias ją sugauti, nes kuri sugaus,
40 8 |        iš gėdos. O jis, paleidęs ją, ėjo vesti kitos. Bet nelemta
41 8 |       gelžkelininkas, mesdamas į ją be galo jausmingą žvilgsnį.~    -
42 8 |       draugės.~    Nudžiugę, kad ją pamatysime, išrinkome kelis
43 8 |          susopo, tartum kas būtų ją stipriai suspaudęs.~    -
44 8 |       Jau niekados nebežaisim su ja savo nameliuose. Ak, kodėl
45 8 |      bjauriausiu rūbeliu? Reikia ją gražiai gražiai papuošti
46 8 |   neatiduosi jupelės, apsivilksi ja kelis kartus, ir reiks ją
47 8 |        ja kelis kartus, ir reiks ją mesti prie skurlių. Jei
48 8 |        spintos, pažvelgiau dar į ją paskutinį kartą ir įdaviau
49 8 |      nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią duobę ir užbers
50 8 |       Kazelė ramiai ilsėtųs, kol ją prikels archangelo trimitas, -
51 8 |          nebebaisu man buvo, kad ją taip prislėgė. Liūdna man
52 9 |  valandai, rodės man, kad gyvenu ją jau antrą kartą. Ar tas
53 9 |       pažinti sielos! Kaip sunku ją atjausti per tą materijos
54 9 |         ir kaip dažnai, norėdami ją suprasti, apsirinkame!~   
55 10|          dėlto įmotė. Geriausiai ją moki žmogus, pripratai prie
56 10|        dukrelės! Svajojau mokyti ją, o nežinojau, kad mirties
57 10|   egzistuoja be kūno, tai tikime ją žūvant drauge su juo. Kas
58 10|         mamai mirus, sapnuodavau ją kas naktį, o dabar tik prieš
59 11| medžioklę mūsų svečiai vien apie ją tekalbėjo. Ciocia dejavo,
60 11|          tai gaila laiko eiti su ja į artimesnę pažintį.~   
61 13|      vaikiškos lūpelės! Nedažnai ją tematau, nes gyvena tolokai
62 13|          pas savo mamą. Žiūriu į ją ir mąstau, koks baisus žmogus
63 13|          pakvietė atvažiuoti pas ją su mamate.~    - Kad mamatė
64 13|        paskui padainavo: "gdybym ja była słoneczkiem na niebe " -
65 13|         laiko, tiek ponios visai ją užmiršta?~    - Sunku nepastebėti.
66 13|       muziką, užuot džiuginusios ja savo vyrus, - tarė juokdamos
67 13|           Visados taip. Mudvi su ja esame lyg dvi svarstyklių
68 13|       Bronislavos, visą laiką su ja kalbas.~    Kiekvieną kartą
69 13|            ar tamstos priversite ją skaityti vien maldaknyges
70 13|       žodžiais: "Pójdź, dziecię, ja cię uczyć!" Tamstos gėritės
71 13|          komplimentų ir pavadino ją "matka ludu". Ir niekas
72 13|   atjausti mamatės ir taip prieš ją už tai nusilenkti, kaip
73 14|      mums gulti, tad nubėgau pas ją pasakyti labą naktį. Kai
74 14|      uždavinį, nutarėme pasiimti ją pas save. Boleś su savo
75 14|          Ir šiaipjau elgsimės su ja kaip su tikrąja dukterimi.
76 14|       negalėsim duoti. Juk ir aš ją labai myliu, ir man be galo
77 14|       man be galo skaudu būtų su ja persiskirti, bet reikia
78 14|        mamatės draugė, kuri mums ją rekomendavo, rašė, kad esanti
79 14|          nedaug, tad, pertraukus ją, ėmė austi kažkokią be galo
80 14|     juodai uždangai kabant prieš ją, nelaimingąją. ~    Kas