Part

 1 1 |       Atsisveikinę abudu išėjo. Ir tuojau priėjo mus jų žodžiai:~    -
 2 2 |       truputį galvą suskaudus, jis tuojau susirūpinęs bėga pas mamatę
 3 3 |         tėvelis.~    - Ne, tėveli! Tuojau aš užaugsiu, tuojau viską
 4 3 |        tėveli! Tuojau aš užaugsiu, tuojau viską išmoksiu, tuojau daug
 5 3 |             tuojau viską išmoksiu, tuojau daug pinigų uždirbsiu ir
 6 3 |           daug pinigų uždirbsiu ir tuojau važiuosime, - karštai tarė
 7 3 |                Iš pradžios norėjau tuojau išvaryti. Koktu atsiminus,
 8 3 |       dabar ateik į mano kabinetą, tuojau pašauksiu ją - ir užbaigsime
 9 3 |     sučiurliuos kokį trilių ir vėl tuojau nutils. Viršum gėlių, lyg
10 3 |         gal šitam senam ąžuolui ji tuojau įsakys atsiverti ir išberti
11 3 |    pasislėpusį už medžio, ir liepė tuojau eiti namo. Žiūrime, įeina
12 3 |    neseniai buvau jam sakiusi, kad tuojau galima esą suprasti jį meluojant,
13 3 |       tikriausiai nepyktų, nes juk tuojau prisipažinai.~    Taip besikalbėdami,
14 3 |           vaikščioti po daubą.~    Tuojau už konvalijų gyveno būri
15 3 |            pardavinėti savo kromą, tuojau važiuosiąs į Londoną pas
16 3 |            atvažiava į tų Londoną, tuojau mun pasirodė, kad į galvą
17 3 |           vėl paprastu balsu, - aš tuojau atgija. Melnyčia galvo nebėr,
18 3 |       tvuorą, ir stuov. Vo Jonelis tuojau, pametįs pagalį, kad puls
19 3 |         ten pasakė, kad buvęs, bet tuojau išėjęs. Jo kailinėliai kabo
20 4 |         Susieisi su koroniažu - ir tuojau jauti, kad jis tau taip
21 4 |           kad nieko iš to nebūsią, tuojau pasidirbdino iš medžio velosipedą
22 4 |            tyčiomis, dievas atnešė tuojau ir Bilevičių? Ir, užuot
23 4 |           Rados labai nejauku. Bet tuojau pertraukė tylą pats klebonas,
24 4 |      kelias nuo stalo, ir klebonas tuojau eina namo.~    - Jūs dabar
25 4 |        ponui Narmantui išvažiavus, tuojau atėjo ponas Kazlauskis,
26 4 |         pašokti, o mums pažiūrėti. Tuojau atėjo Munkus su skripka
27 4 |       Jonavičių lyg nustebusi, bet tuojau pat, nuleidus akis, tarė:~    -
28 4 |      pailsusias nuo žiūrėjimo. Bet tuojau atsimerkęs vėl žiūrėjo į
29 4 |         dainos, - tarė mamatė. Bet tuojau paraudo, tartum kažko drovėdamos,
30 4 |    skambėjo man ausyse, neleisdama tuojau užmigti atsigulus. Kaip
31 4 |              žinau iš prityrimo, - tuojau rodysis, kad kažkas mane
32 5 |          nuo savo aukštos sėdynės. Tuojau ir visi liovėsi dirbę ir
33 5 |          tai buvo mūsų svajonė. Ir tuojau pradedame eiti pietų, tais
34 6 |            atsimerkia nedrąsiai ir tuojau vėl užsimerkia.~    - Atskrido
35 6 |           savo mažą samovarėlį, ir tuojau vaišina arbata su konfitūromis.
36 6 |         bočelio dukterį. O bočelis tuojau liepia atnešti kūdikį į
37 6 |            bet atsidėję klausomės. Tuojau prasidės juokingas dalykas:
38 6 |           padainuos? - mąstome. Ir tuojau pat girdime:~    - Danilovičius
39 6 |     mąstydama, kad, sugrįžus namo, tuojau imsiu mokytis apie tuos
40 6 |    nuobodžios žemės dainos. Rodos, tuojau pravers ji tas lūpeles ir
41 7 |         ant krotų, kad jos, rodos, tuojau luš. Panelė Paulina, nusimovus
42 7 |       neišsigąsti - šausiu.~    Ir tuojau pat keliolika šūvių perplėšė
43 7 |           nosiniu.~    - Palaukit, tuojau papasakosiu apie tą "išmeskim
44 7 |         liuob užeis jam noras, jis tuojau pas mane.~    "Na, tėve,
45 8 |     vaistininkų, reikalaudama, kad tuojau sustabdytų savo brolį. Tuodu
46 8 |            susirenkam pas ką nors. Tuojau šokiai. Panų - tik rinkis.
47 8 |           žemaitiškai neišsižiosi. Tuojau "mužikas! mužikas!" Ir namo
48 8 |        buvau labai miegūsta, Todėl tuojau po vakarienės nuvažiavome
49 8 | sulysusiais piršteliais, bet ir tą tuojau padėjo į šalį.~    - Juk
50 8 |         niekas jos nebeprikels. Ir tuojau įdės ją į tamsią duobę ir
51 9 |    svajojimą taip mane užgavo, kad tuojau atsitolinau. O kad, pati
52 9 |           pati neužgauta, nebūčiau tuojau nuėjus, nebūtų šiandien
53 9 |     brangieji akmens. O į jo vietą tuojau tūpės kitas drugys.~   
54 9 |       vaikas. Mamunėlė atima iš jo tuojau visus gautus už statulėles
55 10|           kalbėti žemaitiškai - ir tuojau nustos mažiausiai pusės
56 10|            Tavo akys ant manęs, ir tuojau nebus manęs. Kaip debesys
57 10|        tekina bėgti į niekybę, bet tuojau nutraukčiau to beprasmio
58 11|            aristokratišką skonį ir tuojau pasakysianti, kad pas mus
59 11|         Bent kiek išsigandome, bet tuojau suskambėjo minkštas ciocios
60 11|            Žužu! fe, bjauru! Tylėk tuojau! Eikš. Nebijokit, vaikeliai,
61 11|               Taip ciocios įspėti, tuojau viską nusinešėm į savo kambarį,
62 11|            kurį ciocia atsivežė ir tuojau liepė pakabinti viename
63 11|        savo kambaryje.~    Tėvelis tuojau liepė mums eiti į vaikų
64 11|       Mamatės jau nebebuvo lovoje. Tuojau prikėliau Niką, kurs taip
65 12|    spinduliuojąs džiaugsmu, kad aš tuojau supratau jį turėjus šiandien
66 12|                Pavalgę medžiotojai tuojau nuėjo atgal į mišką. Ciocia
67 13|         viena ponia.~    - Čia pat tuojau padarysime anketą, - pridūrė
68 13|         Labai, labai būtų gera! Aš tuojau įsirašysiu į tą ratelį.
69 13|          nes mergaitės pramokusios tuojau imsiančios rašinėti laiškus
70 13|                Panelės nudžiugo ir tuojau pradėjo sukiotis. Ponas
71 13|           saloną, ponia Bronislava tuojau vėl sugrįžo juokdamos į
72 14|  atsidavimas savo svečiams, rodos, tuojau ims, išplėš savo širdį iš
73 14|        tokią didelę malonę, o tu - tuojau birbti ir bėgti. Gražu!
74 14|       dažnai būti. Nika ir Jonelis tuojau ėmė naudotis ta laisve: